52014DC0408

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2014 m. Airijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Airijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo[2], ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[3],

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas[4],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2) 2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3) 2012 m. birželio 29 d. valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4) iki 2013 m. gruodžio mėn. Airijai buvo taikoma makroekonominio koregavimo programa. Todėl pagal Reglamento (ES) Nr. 472/2013 12 straipsnį šios programos taikymo laikotarpiu jai netaikoma Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro stebėsena ir vertinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Airijos makroekonominio koregavimo programa sėkmingai užbaigta, Airija dabar turėtų būti visapusiškai įtraukta į Europos semestro sistemą;

(5) 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą[5], kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą[6];

(6) 2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7) pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį ir atsižvelgdama į tai, kad Airijos makroekonominio koregavimo programa sėkmingai užbaigta, taigi Airija dabar turėtų būti visapusiškai įtraukta į Europos semestro sistemą, 2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Airijai skirtos nuodugnios apžvalgos rezultatus[7]. Pagal Komisijos atliktą analizę galima daryti išvadą, kad neseniai užbaigta Airijai taikyta makroekonominio koregavimo programa padėjo suvaldyti ekonominę riziką ir sumažinti disbalansą. Tačiau likusį makroekonominį disbalansą reikia specialiai stebėti ir dėl jo reikia imtis ryžtingų politikos veiksmų. Kad rizika vis dar egzistuoja, visų pirma rodo finansų sektoriaus pokyčiai, privačiojo ir viešojo sektorių įsiskolinimas ir su tuo susiję dideli bendrieji ir grynieji išorės įsipareigojimai ir padėtis darbo rinkoje;

(8) 2014 m. balandžio 17 d. Airija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 29 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9) 2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos pagrindiniai tikslai – iki 2015 m. panaikinti perviršinį deficitą, o iki 2018 m. pasiekti vidutinio laikotarpio tikslą. Programoje planuojama iki 2015 m. deficitą sumažinti iki mažiau negu 3 % BVP pagal perviršinio deficito procedūros rekomendaciją. Programoje patvirtintas vidutinio laikotarpio tikslas struktūriškai subalansuoti biudžeto poziciją, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto nuostatas. Po 2015 m. programoje nustatyta sumažinti nominalų fiskalinį deficitą maždaug 1 procentiniu punktu BVP per metus 2016–2018 m. laikotarpiu. Ja siekiama sumažinti skolą nuo beveik 124 % BVP 2013 m. iki 107 % BVP 2018 m. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos, iš esmės atitinka 2014 m. ir 2015 m. Komisijos prognozes, šiek tiek skiriasi tik paklausos komponentų poveikis. Šį scenarijų patvirtino nepriklausoma įstaiga (Airijos patariamoji fiskalinė taryba). Tačiau valdžios institucijų vėlesnių programos metų prognozė yra optimistinė. Be to, biudžeto tikslų pasiekimas nepagrįstas pakankamai išsamiomis 2015 m. priemonėmis. Todėl Komisijos prognozuojamas 2015 m. deficitas, palyginti su Tarybos rekomenduojamu tikslu, yra didesnis. Remdamasi programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad programos tikslai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, tačiau juos reikia pagrįsti konkrečiomis priemonėmis, kurios bus taikomos nuo 2015 m. Siekiant pagerinti Airijos fiskalinės sistemos aspektus ir duomenų teikimo kokybę ir terminų laikymąsi buvo imtasi svarbių veiksmų. Tačiau vidutinio laikotarpio biudžeto planai nepagrįsti tiksliai nurodytomis koregavimo priemonėmis, taip pat jie turi būti persvarstomi priimant sprendimus dėl metinio biudžeto. Vidutinio laikotarpio viršutinės išlaidų ribos nepakankamai apribotos teisiškai privalomais konkrečiais koregavimais;

(10) vykdant mokesčių reformas buvo prisidedama prie fiskalinio koregavimo, tačiau reikėtų dar padidinti mokesčių sistemos veiksmingumą ir jos poveikį augimui. Pakeistas nekilnojamojo turto apmokestinimas: sandorio mokestis pakeistas periodiniu mokesčiu pagal gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertę, tačiau mokesčio bazė yra santykinai maža, nes tam tikras nekilnojamasis turtas neįtrauktas į apmokestinamą turtą. Darbo jėgos apmokestinimas yra fragmentiškas ir sudėtingas, o vartojimo ir aplinkos mokesčių bazę mažina sumažinti tarifai ir lengvatos, nors tokių mokesčių poveikis augimui ir yra didesnis. Nulinio ir sumažinto PVM tarifo taikymo rezultatas – PVM efektyvumas mažesnis už ES vidurkį.  Sumažintas PVM tarifas paprastai taikomas siekiant perskirstymo tikslų, nors tai nėra veiksminga ir tikslinga politikos priemonė pažeidžiamoms grupėms apsaugoti. Dar reikia pagerinti aplinkos mokesčių priemonių veiksmingumą ir panaikinti aplinkai žalingas subsidijas;

(11) nors Airijos visuomenė yra santykinai jauna, 2012 m. valstybinės sveikatos priežiūros išlaidos buvo vienos didžiausių ES ir siekė 8,7 % BNP, t. y. smarkiai viršijo ES vidurkį – 7,3 %. Atsižvelgiant į sveikatos priežiūros biudžeto valdymo sunkumus, numatomas demografinis spaudimas dėl senėjančios visuomenės reiškia, kad dabartinį paslaugų lygį bus galima išlaikyti tik jei vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu pavyks padidinti ekonominę naudą. Prognozuojama, kad iki 2060 m. su sveikatos priežiūra susijusios išlaidos dėl demografinio spaudimo didės 1,2 procentinio punkto BVP. Sveikatos priežiūros sektoriaus problemos yra daugialypės. Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų naudojamos finansų valdymo ir apskaitos sistemos ir procesai yra skirtingi. Dėl to atsiranda vėlavimų ir sunkumų surenkant ir apdorojant informaciją.  Dėl šios priežasties taip pat sunku stebėti sveikatos priežiūros išlaidas, pastangas ekonominei naudai gauti ir atitinkamų išteklių skyrimą. Kita problema – didelės išlaidos vaistams, taip pat santykinai didelės išlaidos vaistams, išrašomiems ambulatoriškai besigydantiems pacientams; 

(12) Airijai reikia spręsti su nedarbu (visų pirma ilgalaikiu ir jaunimo) susijusias problemas, taip pat yra daug darbingo amžiaus žemos kvalifikacijos žmonių, o dėl to atsiranda nelygybė ir gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis.  Pastaruoju metu sustiprėjus darbo rinkai laipsniškai mažėjo ilgalaikis nedarbas, tačiau jis išlieka didelis ir jo dalis palyginti su bendru nedarbo lygiu toliau didėja – 2013 m. pabaigoje jis sudarė 61 % bendro nedarbo lygio. 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. pradžioje jaunimo nedarbo lygis buvo didžiausias ir sudarė daugiau kaip 30 %. Be to, nedirbančio, nesimokančio ir profesinių įgūdžių nelavinančio jaunimo dalis 2007–2012 m. padidėjo 8 procentiniais punktais ir sudarė 18,7 % prieš sumažėdamas iki 16,1 %, tačiau kol kas jis tebėra vienas didžiausių ES. Siekiant įgyvendinti jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus, 4 mėnesių laikotarpio principas turi galioti visiems jauniems žmonėms. Atkuriant ekonomikos pusiausvyrą atsirado gebėjimų paklausos ir pasiūlos neatitiktis, o švietimo ir profesinio rengimo sistemai tenka spręsti perkvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo problemas. Be to, dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą programose yra mažesnis negu ES vidurkis (2013 m. 7,3 %, palyginti su 10,7 %);

(13) Airijoje mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose gyvenančių žmonių dalis yra viena didžiausių ES, todėl kyla rimtų socialinių problemų.  Ši dalis buvo didesnė už ES vidurkį dar prieš krizę, 2007 m. ji padidėjo iki 14,3 %, o 2011 m. – iki 24,2 %. Namų ūkių, kuriuos sudaro tik vienas iš tėvų ir jo vaikai, darbo intensyvumas yra ypač mažas.  Dėl to Airijoje padidėjo vaikų skurdo arba socialinės atskirties rizika ir nevienodo moterų dalyvavimo darbo rinkoje klausimas (2013 m. darbo rinkoje dalyvavo 67,2 % moterų ir 83,4 % vyrų) tapo dar svarbesnis. Dėl šios priežasties dėmesys nukreiptas į galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir į jų įperkamumą, reikšmingas kliūtis tėvams susirasti darbą ir išvengti skurdo rizikos. Darbo rinkai taip pat daro poveikį nedarbo spąstų židiniai. Standartinė bedarbio pašalpos struktūra pagal darbo ieškančio asmens pašalpos (angl. Jobseeker's Benefit) ir darbo ieškančio asmens išmokos (angl. Jobseeker's Allowance) sistemą, neribota darbo ieškančio asmens išmokos trukmė ir papildomų išmokų (visų pirma papildomos nuomos išmokos ir sveikatos apsaugos kortelių) praradimas pradėjus dirbti reiškia, kad ilgą laiką nedirbančių asmenų, turinčių galimybes gauti tik nedideles pajamas, ir kitų kategorijų darbuotojų pajamų pakeitimo normos, priklausomai nuo šeiminių aplinkybių, yra palyginti aukštos;

(14) skolinimas MVĮ išlieka nedidelis ir rodo mažesnės kreditų paklausos ir apribotos pasiūlos derinį, nes MVĮ toliau daro poveikį pernelyg didelis lėšų skolinimasis ir maža vidaus paklausa, o bankams reikia padaryti didesnę pažangą priimant tvarius sprendimus dėl neveiksnių paskolų MVĮ.  Iš naujausios „Red C“ apklausos matyti, kad iš 40 % MVĮ, kurios nuo 2012 m. spalio mėn iki 2013 m. kovo mėn. prašė banko kredito, 19 % paskola nebuvo suteikta. 2009 m. pabaigoje buvo įsteigta kredito peržiūros tarnyba (angl. Credit Review Office), kuri tarpininkauja sprendžiant ginčus tarp skolintojų ir paskolą gauti norinčių MVĮ, kurioms buvo atsisakyta suteikti kreditą. Kredito peržiūros tarnybos poveikis yra teigiamas, tačiau kol kas jis ribotas, iš dalies dėl to, kad apeliacijų skaičius yra gana nedidelis. MVĮ labai svarbus investicijoms teikiamas bankų finansavimas, o nebankiniai finansų šaltiniai yra santykinai nepakankamai išvystyti; vis dėlto šiuo metu svarstomos kelios alternatyvos, be kita ko, paskolų fondai. Atsigaunant ekonomikai ir vidaus paklausai pasiūlos suvaržymai greičiausiai padidės, jeigu nebus atitinkamai sutvarkyti kredito kanalai, nes tai yra ypač svarbu augimo perspektyvai. Siekiant pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą, vykdomos specialios programos ir veikia specialūs fondai, pavyzdžiui, kredito garantijų programa, labai mažų įmonių paskolų fondo programa ir dar trys MVĮ fondai, tačiau kol kas jais naudojamasi mažai;

(15) nepaisant bankų sektoriaus reformų, kurios pradėtos vykdyti pagal neseniai užbaigtą finansinės pagalbos programą, yra daugiau svarbių problemų. Šias problemas Komisija išsamiai išanalizavo 2014 m. Airijai skirtoje nuodugnioje apžvalgoje. Trijų pagrindinių šalies bankų neveiksnios paskolos 2013 m. birželio mėn. sudarė beveik 27 % visų paskolų. Privačiojo sektoriaus įsiskolinimas nepaisant finansinio įsiskolinimo mažinimo pastaruoju metu tebėra vienas didžiausių ES, todėl rizika finansiniam stabilumui ir našta ekonomikai išlieka. Namų ūkių ir MVĮ įsiskolinimo mažinimas neužbaigtas, o bankų ir MVĮ balansų sutvarkymas yra ypač svarbus, kad būtų atkurti kredito kanalai. Bankų skolinimas toliau mažėja, o bankų sektoriaus tebekovoja dėl pelningumo iš dalies dėl didelio hipotekos paskolų su kintamosiomis palūkanomis, kuriomis sekama bazinė norma (angl. tracker mortgage) (nepelningo seniai įsigyto turto) skaičiaus bankų balansuose;

(16) sutarčių vykdymo užtikrinimo išlaidos yra didelės. Didžiąją šių išlaidų dalį sudaro atlygis advokatams, kuris sudaro 18,8 procentinio punkto, o didelės teisinių paslaugų išlaidos daro poveikį visų įmonių, įskaitant MVĮ, išlaidų struktūrai. Be to, skirtingai nuo kitų profesinių paslaugų, išlaidos teisinėms paslaugoms nuo krizės pradžios nesumažėjo iš dalies dėl nepakankamos konkurencijos. Valdžios institucijos įsipareigojo pradėti vykdyti teisinių paslaugų sektoriaus reformą pagal makroekonominio koregavimo programą. 2011 m. jos paskelbė Teisinių paslaugų reglamentavimo įstatymą (angl. Legal Services Regulation Bill), kuris dar turi įsigalioti. Teisminiai ir teismų administravimo ištekliai aktyviam ikiteisminiam bylų tvarkymui įgyvendinti yra labai riboti, dėl to greičiausiai vėluojama užtikrinti teisingumą ir išauga išlaidos. Be to, Airijos gebėjimas surinkti duomenis apie teisingumo sistemos kokybę ir veiksmingumą turi reikšmingų trūkumų;

(17) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Airijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Airijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–7 rekomendacijose;

(18) atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Airijos stabilumo programą ir savo nuomonę[8] visų pirma pateikė 1–2 rekomendacijose;

(19) atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1, 3, 5 ir 6 rekomendacijose;

(20) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize, Taryba parengė konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Airija taip pat turėtų užtikrinti visišką tų rekomendacijų įgyvendinimą laiku,

REKOMENDUOJA Airijai 2014–2015 m. imtis šių veiksmų:

1.           Visiškai įvykdyti 2014 m. biudžetą ir užtikrinti tvarų perviršinio deficito panaikinimą iki 2015 m. pagrindžiant biudžeto strategiją papildomomis struktūrinėmis priemonėmis ir įgyvendinant struktūrinio koregavimo priemones, nurodytas Tarybos rekomendacijoje pagal perviršinio deficito procedūrą. Panaikinus perviršinį deficitą, toliau vykdyti struktūrinį koregavimą siekiant vidutinio laikotarpio tikslo – bent 0,5 % BVP kiekvienais metais arba daugiau, jeigu ekonominės sąlygos yra palankios, arba prireikus užtikrinti, kad būtų laikomasi skolos taisyklės siekiant tvariai mažinti didelį valdžios sektoriaus skolos santykį. Padidinti fiskalinio koregavimo strategijos patikimumą, veiksmingai įgyvendinti daugiamečio biudžeto planavimą ir apibrėžti bendras biudžeto priemones, pagrindžiančias vidutinio laikotarpio fiskalinius tikslus. Apribojant įstatymo numatytą diskrecinių pakeitimų apimtį pasiekti, kad valdžios sektoriaus išlaidų viršutinė riba taptų privaloma. Remti fiskalinį konsolidavimą: reikėtų apsvarstyti galimybę didinti pajamas išplečiant mokesčių bazę. Didinti mokesčių sistemos poveikį augimui ir palankumą aplinkai.

2.           Padaryti pažangą vykdant sveikatos priežiūros sektoriaus reformą, pradėtą vykdyti pagal Sveikatos apsaugos ateities (angl. Future Health) strateginę programą, kad būtų padidintas ekonominis efektyvumas. Imtis papildomų priemonių siekiant mažinti išlaidas vaistams, be kita ko, dažniau pergrupuojant patentuotų vaistų kainas, į prekybą įtraukiant daugiau generinių vaistų ir gerinant vaistų skyrimo praktiką. Siekiant racionalizuoti sistemą, kuria naudojasi visi teikėjai, ir paremti geresnį išmokų administravimą reformuoti nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos finansų valdymo sistemą. Nuo 2015 m. pradžios pradėti suteikinėti asmens sveikatos draudimo numerius.

3.           Toliau gerinti aktyvią darbo rinkos politiką daugiausia dėmesio skiriant ilgalaikiam nedarbui, žemos kvalifikacijos darbuotojams ir jaunimui pagal Jaunimo garantijų iniciatyvos tikslus. Tęsti tolesnio mokymosi ir profesinio rengimo sistemos, užimtumo paramos programų ir pameistrystės programų reformą.  Sudaryti daugiau galimybių mokytis darbo vietoje; gerinti tolesnio mokymosi ir profesinio rengimo kursus ir pameistrystės programas ir užtikrinti, kad jos atitiktų darbo rinkos poreikius. Didinti Intreo darbo biržų teikiamų pagalbos paslaugų lygį ir kokybę. Nustatyti vientisą tolesnio mokymosi ir profesinio rengimo nukreipimų (angl. FET referrals) sistemą, kuria naudotųsi Intreo biurai ir Švietimo ir mokymo tarybos.

4.           Spręsti namų ūkių mažo darbo intensyvumo ir vaikų skurdo rizikos problemą mažinant ir laipsniškai panaikinant pašalpų ir papildomų išmokų mokėjimą grįžus į darbą. Palengvinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje pagerinant galimybes naudotis finansiškai prieinamesnėmis visą dieną teikiamomis vaikų priežiūros paslaugomis, visų pirma mažas pajamas turinčioms šeimoms.

5.           Parengti daugiau MVĮ sektoriaus politikos iniciatyvų, įskaitant politikos iniciatyvas, kuriomis sprendžiamos finansavimo bankų ir ne bankų lėšomis ir skolos restruktūrizavimo problemos. Padaryti pažangą vykdant iniciatyvas, skirtas MVĮ galimybėms naudotis bankų kreditais ir ne bankų finansavimu gerinti. Pradėti naudoti skolinimo MVĮ stebėsenos sistemą bankų sektoriuje. Be to, užtikrinti, kad būtų geriau panaudotos prieinamos ne bankų kredito priemonės, įskaitant tris MVĮ fondus, kuriuos bendrai finansuoja Nacionalinis pensijų atsargų fondas, „Microfinance Ireland“ ir laikina paskolų garantijų programa. Skatinti MVĮ naudotis šiais fondais ir kitomis ne bankų programomis. Didinti Kredito peržiūros tarnybos matomumą ir gebėjimus tarpininkauti sprendžiant bankų ir paskolą gauti norinčių MVĮ, kurioms buvo atsisakyta suteikti kreditą, ginčus.  

6.           Stebėti bankų rezultatus, palyginti su hipotekinių įsiskolinimų restruktūrizavimo tikslais. Paskelbti plataus užmojo 2014 m. trečio ir ketvirto ketvirčio tikslus, pagal kuriuos pagrindiniai hipotekiniai bankai turės pasiūlyti ir įgyvendinti restruktūrizavimo sprendimus, susijusius su hipotekinėmis paskolomis, kurių įsiskolinimai viršija 90 dienų, kad iki 2014 m. pabaigos būtų iš esmės išspręsta hipotekinių įsiskolinimų problema. Atliekant auditą ir tikslines peržiūras vietose toliau vertinti nustatytos restruktūrizavimo tvarkos tvarumą. Parengti sprendimų ilgalaikiškumo gaires. Siekiant didinti skaidrumą skelbti periodinius duomenis, susijusius su bankų paskolų MVĮ portfelių įsiskolinimais. Parengti strategiją, kuria būtų sprendžiamos sunkumų patiriančių komercinio nekilnojamojo turto pozicijų problemos. Įsteigti centrinį kreditų registrą.

7.           Mažinti teisinių procedūrų ir paslaugų išlaidas ir skatinti konkurenciją, be kita ko, iki 2014 m. pabaigos priimti Teisinių paslaugų reglamentavimo įstatymą, įskaitant jo nuostatas, kuriomis leidžiama steigti tarpdisciplininę praktiką, ir siekti panaikinti advokato teisę sulaikyti turimus neatsiskaičiusio kliento dokumentus ar pinigus. Stebėti įstatymo poveikį, be kita ko, teisinių paslaugų išlaidoms. Imtis vykdomųjų veiksmų užtikrinti, kad nedelsiant pradėtų veikti Teisinių paslaugų reguliavimo institucija (angl. Legal Services Regulatory Authority) ir kad ji vykdytų pagal teisės aktus nustatytus įpareigojimus, įskaitant tarpdisciplininės praktikos taisyklių ir gairių skelbimą ir skundų nagrinėjimą. Gerinti duomenų rinkimo sistemas, kad padidėtų teisminių procedūrų kokybė ir efektyvumas.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

[3]               COM(2014) 408 final.

[4]               Dok. P7_TA(2014)0128 ir P7_TA(2014)0129.

[5]               COM(2013) 800 final.

[6]               COM(2013) 790 final.

[7]               SWD(2014) 79 final.

[8]               Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.