52014DC0406

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl 2014 m. Vokietijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2014 m. Vokietijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo[2], ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį;

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[3],

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas[4],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,

kadangi:

(1) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonominės politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2) 2010 m. liepos 13 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymais, priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonominę ir užimtumo politiką;

(3) 2012 m. birželio 29 d. valstybių ar vyriausybių vadovai nusprendė priimti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, kuriuo nustatė nuoseklią nacionalinių, ES ir euro zonos veiksmų, naudojant visus galimus svertus, priemones ir politikos strategijas, sistemą. Jie nutarė, kokių veiksmų reikėtų imtis valstybių narių lygmeniu, visų pirma išreikšdami tvirtą įsipareigojimą siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų ir įgyvendinti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas;

(4) 2013 m. liepos 9 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl 2013 m. Vokietijos nacionalinės reformų programos ir nuomonę dėl atnaujintos 2012–2017 m. Vokietijos stabilumo programos. 2013 m. lapkričio 15 d. pagal Reglamentą (ES) Nr. 473/2013[5] Komisija pateikė nuomonę dėl Vokietijos 2014 m. biudžeto plano projekto[6];

(5) 2013 m. lapkričio 13 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą[7], kuria pradedamas 2014 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Tą pačią dieną Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą[8], kurioje nurodė, kad Vokietija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(6) 2013 m. gruodžio 20 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimui palankų fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, mažinti nedarbą, šalinti socialinius krizės padarinius ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(7) 2014 m. kovo 5 d. Komisija paskelbė Vokietijai skirtos nuodugnios apžvalgos[9] pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatus. Komisijai atlikus analizę galima daryti išvadą, kad Vokietijoje yra susidaręs makroekonominis disbalansas, kurį reikia stebėti ir dėl kurio reikia imtis politikos veiksmų. Visų pirma nuolat stebimas labai didelis einamosios sąskaitos perteklius, rodantis stiprų konkurencingumą, nors didelės santaupų sumos investuojamos užsienyje. Tai taip pat rodo, kad vidaus ekonomikos augimas liko silpnas, o ekonominiai ištekliai veikiausiai nebuvo paskirstyti veiksmingai. Nors dėl einamosios sąskaitos pertekliaus neatsiranda panaši rizika kaip didelio deficito atveju, reikia atidžiai stebėti Vokietijos einamosios sąskaitos pertekliaus dydį ir nuolatinį jo buvimą. Atsižvelgiant į Vokietijos ekonomikos dydį, ypač svarbu imtis veiksmų, kad būtų sumažinta neigiamo poveikio šalies ekonomikos ir euro zonos veikimui rizika;

(8) 2014 m. balandžio 14 d. Vokietija pateikė 2014 m. nacionalinę reformų programą, o 2014 m. balandžio 8 d. – 2014 m. stabilumo programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu;

(9) 2014 m. stabilumo programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – užtikrinti, kad vidutinio laikotarpio tikslas ir toliau būtų pasiektas. Stabilumo programoje patvirtintas -0,5 % BVP vidutinio laikotarpio tikslas, kuris atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Remiantis stabilumo programa, (perskaičiuotas) struktūrinis balansas išliks teigiamas 2014 m. ir vėliau, o bendroji skola, kaip numatoma, 2014 m. sumažės iki 76 % BVP ir vėliau išlaikys pakankamą mažėjimo tendenciją. Todėl programoje išdėstyta biudžeto strategija atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos programoje pateiktos biudžeto projekcijos ir kurio oficialiai nepatvirtino nepriklausoma įstaiga, yra tikėtinas ir iš esmės atitinka Komisijos 2014 m. pavasario prognozę. Remdamasi stabilumo programos vertinimu ir Komisijos prognoze, pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 Taryba mano, kad viešieji finansai Vokietijoje apskritai išlieka patikimi, kadangi prognozuojama, kad vidutinio laikotarpio tikslo bus laikomasi toliau ir bus paisoma skolos taisyklės;

(10) Vokietija padarė tik nedidelę pažangą didindama viešųjų išlaidų sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai veiksmingumą, nors ir buvo paskelbta naujų iniciatyvų. Nors šiais planais siekiama pagerinti išlaidų sveikatos priežiūrai veiksmingumą, jų gali neužtekti, kad būtų suvaldytas numatomas išlaidų didėjimas ateityje. Neseniai priimta pensijų reforma siekiama pagerinti ankstyvo išėjimo į pensiją sąlygas (Rente mit 63) ir padidinti pensijos lygius tam tikroms grupėms, be kita ko, nustatyti pensijos priedą moterims, auginusioms vaikus, gimusius iki 1992 m. (Mütterrente). Reforma sukuriamas papildomas spaudimas valstybinės pensijų sistemos tvarumui, nes planuojama, kad ji bus finansuojama padidintomis pensijų įmokomis, o tai turės neigiamą poveikį aktyvių darbingo amžiaus asmenų pajamoms. Reforma taip pat galėtų turėti neigiamą poveikį papildomų antrosios ir trečiosios pakopų pensijų pasirinkimui. Vokietija padarė nedidelę pažangą didindama išlaidas švietimui ir tam tikrą pažangą, susijusią su didesnėmis išlaidomis moksliniams tyrimams. Būtina dėti daugiau pastangų visais valdžios lygmenimis, kad 2015 m. bendros viešojo ir privačiojo sektoriaus išlaidos švietimui ir moksliniams tyrimams sudarytų 10 % BVP, tačiau siekiant pasivyti novatoriškiausios ekonomikos šalis turėtų būti nustatyti dar platesnio užmojo tolesni tikslai. Pastaraisiais metais Vokietija padidino investicijas į infrastruktūrą ir planuoja jas toliau didinti, tačiau būtina dėti daugiau pastangų;

(11) apskritai Vokietija padarė nedidelę pažangą gerindama mokesčių sistemos veiksmingumą, didindama jos skatinamąjį poveikį ekonomikos augimui ir mažindama darbo apmokestinimą. Nenumatyta jokių svarbių priemonių, kad būtų pereinama prie labiau ekonomikos augimui palankių pajamų šaltinių. Lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo (šiuo metu 7 %) taikymas galėtų būti susiaurintas ir išplėsta bendrojo PVM bazė. Gana mažos pajamos iš periodinių turto mokesčių rodo, kad galima jas padidinti, o pervertinus savivaldybių nekilnojamojo turto mokesčio bazę (Grundsteuer) mokesčių našta galėtų būti paskirstyta teisingiau. Investavimo sąlygas Vokietijoje būtų galima dar pagerinti: pertvarkyti vietos prekybos mokestį (Gewerbesteuer), sumažinti su mokesčių surinkimu susijusią administracinę naštą ir sumažinti esamą pelno mokesčio iškraipomąjį poveikį, skatinantį finansavimą skolos priemonėmis;

(12) papildyta fiskalinė sistema: nustatyta nacionalinė subalansuoto biudžeto taisyklė ir įsteigta nepriklausomų  patarėjų taryba. Vis dėlto, atrodo, kad daugumoje žemių dar turi būti priimtos konkrečios konstitucinės subalansuoto biudžeto taisyklės („skolos stabdžio“ taisyklės) įgyvendinimo nuostatos, kad būtų užtikrintas veiksmingas „skolos stabdžio“ taisyklės taikymas per metinį biudžeto ciklą. Planuojama federacijos, žemių ir savivaldybių fiskalinių santykių peržiūra turėtų būti vykdoma taip, kad būtų sustiprinta fiskalinė atsakomybė ir atskaitomybė;

(13) po ilgo laikotarpio, kai darbo užmokesčio augimas buvo ribojamas, pastaraisiais metais darbo užmokestis didėjo, tačiau 2013 m. realusis darbo užmokestis augo nuosaikiau nei 2012 m. Vokietija planuoja 2015 m. įvesti bendrą minimalų 8,50 EUR per valandą darbo užmokestį; jis visiškai įsigalios 2017 m. Įvedus planuojamą bendrą minimalų darbo užmokestį, kuriuo siekiama darbuotojams užtikrinti adekvačias minimalias pajamas, reikės atidžiai stebėti jo poveikį, ypač užimtumui. Nedaug pastangų dėta siekiant sumažinti didelį mokesčių pleištą, ypač mažai uždirbantiems asmenims. Dėl priimtos pensijų reformos ir dabartinių ilgalaikės priežiūros reformų planų, susijusių su socialinio draudimo įmokų tarifų didinimu, mokesčių pleištas gali dar padidėti. Vokietija padarė tam tikrą pažangą gerindama palankių sąlygų neturinčių asmenų mokymosi rezultatus, tačiau mokymosi rezultatų ir socialinio bei ekonominio pagrindo sąsaja tebėra stipri ir daro įtaką asmenų profesiniam gyvenimui. Nepaisant tam tikros pažangos siekiant taikyti tinkamas aktyvumo skatinimo ir integravimo priemones, ilgalaikis nedarbas tebekelia rūpesčių ir rodo, kad reikia papildomų priemonių. Tik nedidelė pažanga padaryta taikant priemones, kuriomis skatinama pereiti nuo smulkaus darbo prie darbo, už kurį reikia mokėti visas privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Nepadaryta pažangos mažinant fiskalines paskatas antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui nedirbti. Vokietija padarė tam tikrą pažangą didindama galimybes naudotis visą dieną veikiančių ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros įstaigų paslaugomis, tačiau pažanga didinant galimybes naudotis visą dieną veikiančių mokyklų paslaugomis nedidelė. Be to, susirūpinti tebeverčia vaikų priežiūros įstaigų ir visą dieną veikiančių mokyklų paslaugų kokybė; jos nevienodai teikiamos skirtinguose regionuose;   

(14) vyriausybės pasiūlymu persvarstyti Atsinaujinančiosios energijos įstatymą siekiama sulėtinti bendrą energijos kainos didėjimą, vienodžiau paskirstyti išlaidas vartotojams, kontroliuoti atsinaujinančių išteklių plėtrą ir skatinti rinkos integraciją. Reikia atidžiai stebėti reformos vykdymą, atsižvelgiant į jos poveikį paramos sistemos veiksmingumui. Reikia daugiau pastangų siekiant plėsti tinklus ir derinti veiksmus su kaimyninėmis šalimis;

(15) politikos veiksmai siekiant labiau skatinti konkurenciją paslaugų sektoriuose yra riboti, nors ir įteisintos pavienės reformos, skirtos konkrečioms profesijoms ir regionams, pavyzdžiui, dėl leidimų ir reklaminių pranešimų statybos sektoriuje. Nors našumas paslaugų sektoriuose struktūriškai auga mažiau nei pramonės sektoriuje, kai kuriuose paslaugų sektoriuose, visų pirma laisvųjų profesijų sektoriuje, jis auga itin menkai. Tebėra kliūčių patekti į rinką ir verstis laisvosiomis profesijomis. Šios kliūtys apima teisiniam statusui ir turimai akcijų daliai taikomus apribojimus ir profesinės kvalifikacijos reikalavimus. Skirtingose žemėse taikomos laisvųjų profesijų reguliavimo tvarkos įvairovė rodo, kad galima nustatyti mažiausiai sunkinančius reguliavimo metodus ir juos pritaikyti visoje šalyje. Pagal ES viešojo pirkimo teisės aktus Vokietijos valdžios institucijų skelbiamų sutarčių vertė tebėra viena iš mažiausių ES. Visapusiškai pereinant prie skaidrios e. viešųjų pirkimų rinkos galėtų padidėti konkurencija. Mažmeninės prekybos sektoriuje planavimo taisyklės kai kuriose žemėse toliau riboja naujų dalyvių patekimą į rinką. Padaryta nedidelė pažanga didinant konkurenciją geležinkelių rinkose;

(16) Vokietija padarė nedidelę pažangą taikydama priemones bankų sektoriui konsoliduoti, visų pirma gerindama valdymo sistemą. Komisijos sprendimai dėl valstybės pagalbos iš esmės paskatino pastaraisiais metais vykdytą žemių bankų (Landesbanken) restruktūrizavimą ir sektorius tebėra susiskaidęs. Reikia daugiau pastangų siekiant šalinti struktūrines ir valdymo kliūtis, trukdančias vykdyti rinka grindžiamą konsolidavimą, dėl kurio taip pat padidėtų bendras finansų sektoriaus veiksmingumas. Antrojo bankų politikos ramsčio teisinės sistemos peržiūra galėtų dar labiau paremti viešojo bankų sektoriaus konsolidavimą;

(17) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Vokietijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Vokietijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos atsižvelgiant į Europos semestrą pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose;

(18) atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Vokietijos stabilumo programą ir savo nuomonę[10] visų pirma pateikė toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(19) atsižvelgdama į Komisijos nuodugnią apžvalgą ir šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo nacionalinę reformų programą ir stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–4 rekomendacijose;

(20) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija taip pat atliko visos euro zonos ekonominės politikos analizę. Remdamasi šia analize Taryba parengė konkrečias rekomendacijas valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro. Vokietija taip pat turėtų užtikrinti, kad tos rekomendacijos būtų įgyvendintos visiškai ir laiku,

REKOMENDUOJA Vokietijai 2014–2015 m. imtis šių veiksmų:

1.           Vykdyti ekonomikos augimui palankią fiskalinę politiką, išsaugoti patikimą fiskalinę būklę, užtikrinant, kad stabilumo programos laikotarpiu būtų toliau laikomasi vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo ir kad valdžios sektoriaus skolos santykis toliau tvariai mažėtų. Visų pirma pasinaudoti turimomis galimybėmis didinti viešųjų investicijų į infrastruktūrą, švietimą ir mokslinius tyrimus apimtį ir veiksmingumą. Padidinti mokesčių sistemos veiksmingumą, visų pirma išplečiant mokesčių bazę (ypač vartojimo), persvarstant savivaldybių nekilnojamojo turto mokesčio bazę, gerinant mokesčių administravimą ir peržiūrint vietos prekybos mokestį, be kita ko, siekiant skatinti privačias investicijas. Dėti daugiau pastangų siekiant pagerinti viešųjų išlaidų sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei priežiūrai veiksmingumą. Užtikrinti valstybinės pensijų sistemos tvarumą: i) pakeisti naujų nedraudimo / papildomų išmokų (Mütterrente) finansavimą, jas finansuoti iš mokestinių pajamų, be kitų dalykų, siekiant išvengti tolesnio socialinio draudimo įmokų didėjimo, ii) padidinti paskatas į pensiją išeiti vėliau ir iii) padidinti antrosios ir trečiosios pakopos pensijų sistemų aprėptį. Visose žemėse baigti nuosekliai įgyvendinti „skolos stabdžio“ taisyklę, užtikrinant, kad stebėsenos procedūros ir koregavimo priemonės būtų įgyvendinamos laiku ir tinkamai. Pagerinti federacijos, žemių ir savivaldybių fiskalinių santykių modelį, be kita ko, siekiant užtikrinti tinkamas viešąsias investicijas visais valdžios lygmenimis.

2.           Pagerinti vidaus paklausos palaikymo sąlygas, be kitų dalykų, mažinant didelius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, visų pirma mažai uždirbantiems asmenims. Įvedant bendrąjį minimalų darbo užmokestį stebėti jo poveikį užimtumui. Didinti darbingo amžiaus asmenų galimybes įsidarbinti: toliau gerinti palankių sąlygų neturinčių asmenų mokymosi rezultatus ir darbo rinkoje taikyti platesnio užmojo aktyvumo skatinimo ir integravimo priemones, visų pirma skirtas ilgalaikiams bedarbiams. Imtis priemonių, kad būtų sumažintos fiskalinės paskatos nedirbti, visų pirma antrajam šeimoje uždirbančiam asmeniui, ir skatinti pereiti nuo smulkaus darbo prie darbo, už kurį reikia mokėti visas privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Šalinti visą dieną veikiančių vaikų priežiūros įstaigų ir mokyklų trūkumą regionuose ir gerinti bendrą jų švietimo paslaugų kokybę.

3.           Kuo labiau riboti bendras energetikos sistemos pertvarkymo išlaidas. Visų pirma stebėti Atsinaujinančiosios energijos įstatymu numatytos reformos poveikį atsinaujinančiosios energijos paramos sistemos išlaidų veiksmingumui.  Sustiprinti pastangas spartinti nacionalinių ir tarpvalstybinių elektros energijos ir dujų tinklų plėtrą. Glaudžiau derinti energetikos politiką su kaimyninėmis šalimis.

4.           Imtis platesnio užmojo priemonių siekiant labiau skatinti konkurenciją paslaugų sektoriuje, įskaitant tam tikras laisvąsias profesijas, be kita ko, peržiūrėti esamus reguliavimo metodus ir siekti taikyti geriausią patirtį visose žemėse. Nustatyti priežastis, dėl kurių viešųjų sutarčių, pateikiamų viešojo pirkimo konkursams pagal ES teisės aktus, vertė yra maža. Dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti esamas planavimo taisykles, kuriomis ribojamas naujų dalyvių patekimas į mažmeninės prekybos sektorių. Imtis priemonių likusioms kliūtims konkurencijai geležinkelių rinkose pašalinti. Tęsti konsolidavimą žemių bankų (Landesbanken) sektoriuje, be kita ko, gerinant valdymo sistemą.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

[3]               COM(2014) 406 final.

[4]               Dok.P7_TA(2014)0128 ir P7_TA(2014)0129.

[5]               OL L 140, 2013 5 27, p. 11.

[6]               C(2013) 8001 final.

[7]               COM(2013) 800 final.

[8]               COM(2013) 790 final.

[9]               SWD(2014) 78 final.

[10]             Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.