This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0254R(01)
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS Innovation in the Blue Economy: realising the potential of our seas and oceans for jobs and growth
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti
/* COM/2014/0254 final/2 */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Inovacijos mėlynojoje ekonomikoje. Mūsų jūrų ir vandenynų potencialo panaudojimas darbo vietoms kurti ir ekonomikai kelti /* COM/2014/0254 final/2 */
1.
Įžanga
2011 m. Komisija priėmė
Komunikatą dėl mėlynojo augimo[1],
kuriame parodė Europos pakrančių, jūrų ir
vandenynų potencialą tapti didžiuliu naujų darbo vietų ir
ekonomikos augimo šaltiniu[2],
galinčiu padėti įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, ir
patobulinti būdus, kuriais naudojame planetos išteklius. Komunikate
nurodyta, kad ypatingo dėmesio nusipelno konkretūs besiformuojantys
sektoriai. 2014 m. sausio mėn. Komisija išdėstė
požiūrį į vandenynų energijos potencialo panaudojimą[3], o
vėliau inicijavo Vandenynų energijos forumą, kad būtų
nustatytos augimo kliūtys ir pasiūlyti jų šalinimo būdai. Siekiant išnaudoti mėlynosios ekonomikos
augimo ir darbo vietų kūrimo galimybes, būtinos inovacijos
visuose jos sektoriuose. Inovacijos taip pat gali būti labai naudingos
aplinkai. Jos gali būti įgyvendinamos kaip ekologinės
inovacijos, pavyzdžiui, mažinant iš laivų išmetamų sieros
teršalų kiekį[4],
tobulinant laivuose įrengiamų išmetamųjų dujų valymo
sistemas, naudojant švaresnį tradicinį kurą ar alternatyvius
kuro šaltinius. Inovacijos taip pat gali padėti plėtoti ekonomiškai
efektyvias jūrų apsaugos priemones, kurios gali padėti
įgyvendinti Jūrų strategijos pagrindų direktyvą[5]. ES pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų
sąjunga“[6]
jau padeda kurti inovacijoms palankią aplinką. Mažosios ir
vidutinės įmonės (MVĮ) yra remiamos Konkurencingumo ir
inovacijų bendrąja programa, kurioje nuo 2007–2012 m. buvo
sutelkta daugiau nei 15 mlrd. EUR, skirtų MVĮ[7].
Naujoji 79 mlrd. EUR vertės programa „Horizontas 2020“ tapo
didžiausia visų laikų ES mokslinių tyrimų ir inovacijų
programa, ir joje MVĮ rėmimo priemonės yra sustiprintos. Be to,
inovacijoms numatyta skirti nemažą ES struktūrinių ir
investicinių fondų dalį. Tačiau „Inovacijų sąjungoje“
nustatyta spragų, kurias reikia pašalinti: pernelyg mažos investicijos
į žinias; finansavimo sunkumai; didelės intelektinės
nuosavybės teisių išlaidos; lėta sąveikių
standartų rengimo pažanga; neefektyvus viešųjų pirkimų
naudojimas ir mokslinių tyrimų dubliavimas. 2014 m. Komisijos
metinėje augimo apžvalgoje[8]
taip pat nurodyta, kad žinioms imlūs sektoriai kenčia dėl to, kad viešasis ir privatusis sektoriai dar nepakankamai bendradarbiauja
inovacijų klausimais, ir dėl negebėjimo panaudoti mokslinių
tyrimų rezultatų kuriant prekes ir paslaugas, taip pat dėl didėjančio įgūdžių trūkumo. Siekdamos plėsti mėlynosios
ekonomikos galimybes Europoje, valstybės narės turi įgyvendinti
politiką ir vietos sprendimus, kuriais tos kliūtys būtų
efektyviai pašalintos. Europos semestro procese Komisija užtikrins, kad
mėlynojo augimo prioritetai būtų integruoti į
valstybių narių nacionalinių reformų planų pagrindines
politikos kryptis. Tačiau reikia papildomų veiksmų.
Todėl Komisija nagrinės, kaip veiksmais ES lygmeniu galima
padėti spręsti tokias mėlynajai ekonomikai būdingas
problemas: –
žinių ir duomenų apie mūsų
vandenynų būklę, jūros dugno išteklius, gyvybę
jūroje ir grėsmes buveinėms ir ekosistemoms spragas; –
mokslo pastangų jūros ir
jūrininkystės moksluose išsklaidymą, kuris varžo
tarpdalykinį mokymąsi ir lėtina technologinių
proveržių pažangą pagrindinių technologijų ir novatoriško
verslo sektoriuose; –
mokslininkų, inžinierių ir
kvalifikuotų darbuotojų, kurie pajėgūs taikyti naujas
technologijas jūrinėje aplinkoje, trūkumą. Šiame dokumente išdėstoma, kaip Komisija
planuoja tuos klausimus spręsti.
2.
Žinios apie jūras ir jūros dugno
kartografavimas
Inovacijas mėlynojoje ekonomikoje stabdo
informacijos apie jūrą, jūros dugną ir jos palaikomą
gyvybę stygius. Gausėjant žinių apie mūsų jūras
atsiras paskatų mėlynosios ekonomikos augimui, nes jose slypintys
ištekliai taps geriau žinomi ir gerės supratimas, kaip tos žinios gali
būti panaudotos kartu siekiant mūsų aplinkos tikslų[9]. 1 pav. Atrinktų Europos jūrų
baseinų, kurie nėra ištirti, nuošimtis[10] Pastaraisiais dešimtmečiais į
vandenynų stebėjimo sistemas investuota labai daug. Todėl, tose
sistemose pradėjus modeliuojant naudoti duomenis, pagerėjo
okeanografinės ir orų prognozės. Patobulinti ir procesai,
kuriais gaunami stebėjimo duomenys. Kita vertus, hidrografinių,
geologinių ir biologinių mokslinių tyrimų
bendruomenės, kurios Europoje užsiima jūros dugno stebėjimu ir
tyrimais, nors ir žengė pirmus pastangų integravimo žingsnius,
tačiau dar turi nueiti ilgą kelią. Todėl žinios apie
pagrindines jūros dugno charakteristikas nėra išsamios: gal net
50 % jūros dugno nėra ištirta didelės skiriamosios gebos
batimetrinėmis priemonėmis (žr. 1 pav.) ir nekartografuotos dar
didesnės jūros dugno dalies buveinės ir bendrijos. Be to, ištirtų jūros dugno plotų
duomenys nėra lengvai prieinami. Daug skirtingų organizacijų
saugo skirtingus jūrų duomenų rinkinius. Rasti, kas saugo
duomenis, ir gauti leidimą jais naudotis gali kainuoti daug laiko ir
pinigų. Vertinimai rodo, kad didesnė ir patogesnė prieiga prie
duomenų tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių naudotojams
būtų postūmis inovacijoms ir konkurencijai. Apskaičiuota, kad, pagerinus prieigą
prie aukštos kokybės jūrų duomenų, kuriuos yra sukaupusios
viešosios institucijos Europos Sąjungoje, našumas per metus
padidėtų daugiau kaip 1 mlrd. EUR[11]. Tai
skatintų inovacijas mėlynojoje ekonomikoje, nes informacija apie
jūroje vykstančius procesus ir jūros dugno geologiją
taptų lengviau prieinama. Nauda išaugus inovacijoms galėtų
siekti maždaug 200–300 mln. EUR per metus. Be to, aukštesnės
kokybės ir lengviau prienami jūrų duomenys palengvintų
Jūrų strategijos pagrindų direktyvos[12]
įgyvendinimą ir padėtų viešajam ir privačiajam
sektoriui valdyti su jūra susijusius riziką ir netikrumą,
pavyzdžiui, dėl oro, didelių transporto avarijų, jūrų
taršos ar ypatingos svarbos infrastruktūros objektų netekties. Todėl Komisija sukūrė
darnų procesą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad jūrų
duomenys būtų lengvai prieinami, sąveikūs ir naudojami be
apribojimų, kaip pavyzdinę iniciatyvą iškeldama konkretų
planinį tikslą – iki 2020 m. parengti visų Europos
vandenų dugno ir virš jo plytinčios vandens storymės
didelės skiriamosios gebos žemėlapį[13].
Tai bus pasiekta: –
tobulinant Europos jūrų stebėjimo
ir duomenų tinklą (EMODnet). Tai yra ES atvirųjų
duomenų iniciatyvos[14]
dalis, be to, jame kaupiama ne tik jūros dugno kartografinė
informacija, bet ir informacija apie fizines, chemines ir biologines virš jo
plytinčios vandens storymės savybes. Daugiau nei 100 Europos
organizacijų jau dirba drauge, kad jų turimi jūrų duomenys
taptų prieinamesni, sąveikesni ir naudingesni galutiniams
naudotojams. Duomenys dabar prieinami per bendrą interneto svetainę[15], o
2016 m. bus baigtas rengti mažos skiriamosios gebos visų ES
vandenų dugno žemėlapis (vėliau jo skiriamoji geba bus
palaipsniui didinama); –
integruojant duomenų sistemas. Trys kitos
ES iniciatyvos (jūrų stebėjimo paslauga „Copernicus“,
Žuvininkystės duomenų rinkimo sistema[16] ir
aplinkos duomenų sistema „WISE-Marine“) bus integruotos į EMODnet,
naudojant bendrus standartus tokius kaip INSPIRE[17], ir
atitiks bendros informacijos apie aplinką sistemos principus[18].
Pasidalytosios mokslinių tyrimų infrastruktūros, tokios kaip
EURO-ARGO[19]
ir Europos daugiadisciplinis jūros dugno ir vandens storymės
stebėsenos centras, kurios šiuo metu yra stiprinamos taikant Europos
mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo teisinį
pagrindą[20],
taip pat teiks duomenis į EMODnet; –
palengvinant EMODnet pildymą
nekonfidencialiais duomenimis, kuriuos sukaupė privačios
bendrovės, ypač duomenimis, susijusiais su licencijavimo
reikalavimais ir poveikio aplinkai vertinimu; –
skatinant ES mokslinių tyrimų
programos konsorciumus suteikti atvirą prieigą prie jūrų
duomenų, įskaitant per „EMODnet“; –
sukuriant Europos jūrų baseinams
skirtą stebėjimo sistemų strateginio koordinavimo
mechanizmą, imčių programas ir nustatant tyrimo prioritetus (tai
būtų vykdoma finansuojant Europos jūrų reikalų ir
žuvininkystės fondui). Tai taip pat padės plėtoti ES Arkties
politiką[21],
pavyzdžiui, nustatant sritis, kuriose netikrumas dėl vandens gylio riboja
laivybą naujuose neužšąlančiuose vandenyse. Visos šios pastangos padidins inovacijų
poveikio sritį ir viešųjų ir privačiųjų ūkio
subjektų investicijas į mėlynąją ekonomiką. Jos
taip pat sustiprins Europos Sąjungos poziciją tarptautiniu lygmeniu
vykdomos veiklos baruose, pavyzdžiui, Pasaulinės žemės stebėjimo
sistemų sistemos (GEOSS)[22]
veikloje. Prie šio komunikato pridedamas Komisijos
tarnybų darbinis dokumentas, kuriame išsamiau išdėstyti pagrindiniai
žinių apie jūras kaupimo ir jūrų dugno kartografavimo
procesų etapai ir grafikas, kaip to prašė Taryba[23] ir
Parlamentas[24].
3.
Jūrų mokslinių tyrimų
informacijos platforma
Nuo 2008 m., kai Komisija priėmė
Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų
strategiją[25],
padaryta didelė pažanga. Pagal Mokslinių tyrimų
septintąją bendrąją programą (2007–2013 m.)
Komisija kasmet vidutiniškai skirdavo maždaug 350 mln. EUR jūrų
ir jūrininkystės moksliniams tyrimams. Be to, kaip matyti iš 2 pav., daug
jūrų mokslinių tyrimų atliekama pagal valstybių
narių programas. 2 pav.
Apskaičiuotos atrinktų valstybių narių ir ES išlaidos
jūrų moksliniams tyrimams 2011 m. Šaltinis – JPI Oceans. Pagal programą „Horizontas 2020“
moksliniais tyrimais visų pirma bus siekiama išsiaiškinti, kaip naujomis
technologijomis galima našiai naudoti jūrų išteklius ir užtikrinti
tvarų augimą bei darbo vietų kūrimą, drauge
pasirūpinant, kad šiais ištekliais galėtų naudotis ateities
kartos. Siekiant atsižvelgti į tarpdalykinį
jūrų mokslinių tyrimų pobūdį ir galimą
vienos srities atradimų panaudojimą kitose srityse, pagal „Ateities
vandenynų“ iniciatyvą finansuotas 31 projektas, kuriam ES iš viso
skyrė beveik 195 mln. EUR. Tarpdalykinio požiūrio toliau
laikomasi programos „Horizontas 2020“ tikslinėje srityje „Mėlynasis
augimas“, kurios 2014–2015 m. biudžetas – 145 mln. EUR, iš
kurių 8 mln. EUR numatyta mažosioms ir vidutinėms
įmonėms. Daugiau jūrų mokslinių
tyrimų galimybių yra ir kitose programos „Horizontas 2020“ dalyse,
pavyzdžiui, aprūpinimo maistu, energetikos, transporto, medžiagų,
informacinių technologijų ir mokslinių tyrimų
infrastruktūros srityse. Siekdama užtikrinti programos
„Horizontas 2020“ ir valstybių narių strateginių
mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkių tarpusavio
ryšius Komisija glaudžiai bendradarbiaus įgyvendinant bendro programavimo
iniciatyvą „Sveikos ir produktyvios jūros bei vandenynai“, kuri buvo
sukurta, kad valstybės narės galėtų susiderinti
nacionalines jūrų mokslinių tyrimų programas. Tai taip pat
padės gerinti aplinkos politikos žinių ir įrodymų
bazę, kuri yra 7-osios aplinkosaugos veiksmų programos[26]
prioritetinis tikslas. Privačiajam sektoriui taip pat tenka
svarbus vaidmuo padedant Komisijai suformuluoti mokslinių tyrimų
poreikius programai „Horizontas 2020“. Tai bus įgyvendinama vykdomomis
sektorinėmis iniciatyvomis, tokiomis kaip LeaderSHIP 2020, Waterborne
platforma, Akvakultūros platforma ir Europos tvarios laivybos forumas.
Siekiant išanalizuoti tolesnes skirtingų pramonės sektorių
įmonių, nevyriausybinių organizacijų ir kitų
suinteresuotųjų šalių, turinčių bendrą
interesą mėlynosios ekonomikos srityje, dalijimosi idėjomis ir
mokslinių tyrimų rezultatais perspektyvas bus sukurtas
Mėlynosios ekonomikos verslo ir mokslo forumas. Jis pirmą kartą
susirinks 2015 m. Europos jūrų dieną Pirėjuje
(Graikija). Nemažai mėlynojo augimo problemų,
pavyzdžiui, vandenynų rūgštėjimas, savo pobūdžiu yra
pasaulinės, todėl jas geriausia spręsti tarptautiniu lygmeniu.
Be to, tam tikriems pagalbiniams tyrimams gali būti naudingas tarptautinis
koordinavimas. Tarptautinis bendradarbiavimas bus stiprinamas per programą
„Horizontas 2020“, remiantis neseniai pasirašytu Golvėjaus pareiškimu ir
ES, JAV ir Kanados inicijuotu Atlanto vandenyno mokslinių tyrimų
aljansu. Siekdama plačiau atverti naujas
mokslinių tyrimų galimybes ir padidinti nacionaliniu lygmeniu
finansuojamos mokslinių tyrimų veiklos ir „Horizonto 2020“
sinergiją, Komisija remsis esamomis informacijos sistemomis[27]
ir jas papildys, kad būtų sukurta viso „Horizonto 2020“
jūrinių mokslinių tyrimų informacijos platforma, ir dirbs
su valstybėmis narėmis[28],
kad į tą platformą patektų informacija apie nacionaliniu
lygmeniu finansuojamus jūrų mokslinių tyrimų projektus. Taip bus sukurta įžvalgų, gautų vykdant
mokslinių tyrimų projektus, panorama, kuri gali paspartinti
naujų idėjų diegimą pramonėje. Ji padės
užtikrinti, kad viešasis mokslinių tyrimų finansavimas
atsipirktų per verslo vykdomas inovacijas.
4.
Įgūdžiai mėlynajai ekonomikai
Mėlynosios ekonomikos augimui reikalinga
tinkamų įgūdžių turinti darbo jėga, pajėgi
pritaikyti naujausias technologijas inžinerijos ir daugelio kitų
disciplinų srityse[29].
Šiuo metu įgūdžiai nėra tokie, kokių reikėtų, ir
šią spragą reikia pašalinti. Paveikslėlyje rodomas
įgūdžių trūkumas vėjo jėgainių jūroje
sektoriuje iki 2030 m. 3 pav.
Projektuojamas įgūdžių trūkumas vėjo
jėgainių jūroje sektoriuje 2013–2030 m. (šaltinis – TPWind
tyrimas) Pagrindinis „Horizonto 2020“ paramos
žmogiškiesiems ištekliams visose mokslinių tyrimų ir inovacijų
srityse mechanizmas yra programa „Marie Sklodowska-Curie veiksmai“ (MSCV). MSCV
pirmenybė teikiama ilgalaikiam mokslininkų įgūdžių
stiprinimui; programoje mokslinė kompetencija siejama su judumu,
profesiniu mokymu ir patraukliomis karjeros galimybėmis. Siekiant gerinti
mokslininkų galimybes įsidarbinti ir įgyti darbo rinkoje
paklausias kompetencijas, MSCV skatina mokslininkus nuo pat pirmųjų
karjeros žingsnių megzti ryšius su neakademine aplinka. MSCV palaiko
nuolatinį akademinės bendruomenės ir sektoriaus
bendradarbiavimą, pavyzdžiui, užtikrina, kad profesinė mokslininkų
veikla sietųsi su įvairiausiomis mažomis ir didelėmis
įmonėmis. MSCV principai – veikti iš apačios į viršų
ir nesiriboti konkrečia moksline sritimi. 2007–2013 m. pagal
programą, kuri veikė iki MSCV, paskirta beveik 165 mln. EUR 374
mokslinių tyrimų projektams jūrų ir jūrininkystės
temomis, įskaitant Arkties mokslinius tyrimus. 39-iuose tų
projektų dalyvavo ir neakademinis sektorius. Pažymėtina, kad keliuose
projektuose vyko mokslinis bendradarbiavimas, kurio ryšiai nusidriekė už
Europos ribų. Siekiant pagerinti judumo sąlygas, ES
priemonėse, kuriomis gerinamas įgūdžių, kompetencijų,
kvalifikacijų ir su jomis susijusių priemonių (tokių kaip
Europos kvalifikacijų sandara[30],
Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir
profesijų klasifikatoriaus (ESCO) portalas, Europasas[31],
kokybės užtikrinimo ir kreditų sistemos) pripažinimas ir skaidrumas,
reikės atsižvelgti į mėlynosios ekonomikos reikalavimus. Remti įgūdžių mėlynojoje
ekonomikoje ugdymą ir glaudesnį aukštesniojo mokslo įstaigų
ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimą padės ir žinių
sąjungos – nauja „Erasmus“ programos schema. Žinių sąjungos yra
struktūrinė partnerystė, į kurią įsitraukia
suinteresuoti subjektai iš aukštesniojo mokslo įstaigų ir verslo
įmonių, siekiantys skatinti inovacijas aukštesniojo mokslo sistemoje
ir per ją. Sektoriaus įgūdžių sąjunga
(SĮS) taip pat galėtų padėti mažinti švietimo bei
profesinio mokymo ir darbo rinkos atotrūkį. 2013 m. ES
parėmė keturias bandomąsias SĮS, siekdama stiprinti
pramonės sektorių ir įstaigų, dalyvaujančių
rengiant, akredituojant, įgyvendinant ir vertinant švietimo ir profesinio
mokymo sistemas, dialogą. SĮS siekia parengti ir sukurti bendras
programas ir metodus, kurie besimokantiesiems užtikrintų darbo rinkai
reikalingus įgūdžius. Komisija ragina mėlynąja ekonomika
suinteresuotas šalis teikti paraiškas dėl žinių sąjungos ir
jūrų sektoriaus įgūdžių sąjungos. Siekdami visiškai integruojant žinių
trikampį skatinti inovacijas Europos inovacijos ir technologijos
institutas (EITI) ir jo sukurtos žinių ir inovacijų bendrijos (ŽIB)
vienija svarbiausius aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo
bendruomenių atstovus. EITI iki šiol sukūrė tris ŽIB: jos
sprendžia atitinkamai klimato kaitos, tvariosios energetikos ir su IRT
susijusius uždavinius. Pagal „Horizontą 2020“ planuojamos dar penkios ŽIB
šiose inovacijų srityse: sveikos gyvensenos ir vyresnių žmonių
aktyvumo, žaliavų, ateities maisto, pridėtinę vertę
kuriančios pramonės ir judumo mieste. Dabar neplanuojama sukurti vien
mėlynajai ekonomikai skirto ŽIB. Atsižvelgdama į rengiamą
Strateginę inovacijų darbotvarkę ir iš dalies pakeistą
laikotarpio po 2020 m. EITI teisinį pagrindą Komisija
svarstys, ar tikslinga po 2020 m. sukurti atskirą mėlynajai
ekonomikai skirtą ŽIB.
5.
Išvada
Inovacijos gali padėti plėtoti
mėlynąją ekonomiką taip, kad ne tik augtų ES ekonomika
ir būtų kuriamos darbo vietos, bet ir nenutrūktų viešoji
parama komerciniam jūros išteklių naudojimui, kartu užtikrinant
jūrinės aplinkos apsaugą. Ateina laikas, kai daug priklausys nuo
to, kaip gebėsime valdyti savo vandenynus ir jų išteklius, todėl
svarbu imtis konkrečių priemonių, kad vis geriau perprastume
jūras ir tobulintume technologijas taip, kad galėtume darniai vystyti
jų ekonominį potencialą. Šiame komunikate siūlomi tokie veiksmai: Veiksmas || Grafikas Sukurti darnų procesą, kuriuo būtų užtikrinta, kad jūrų duomenys taptų lengvai prieinami ir sąveikūs, o jų naudojimas nebūtų ribojamas (procese būtų naudojami EMODnet, Duomenų rinkimo sistema (DRS, angl. DCF), Copernicus ir WISE-Marine). || Nuo 2014 m. ir vėliau Sukurti kintamos visų Europos vandenų dugno skiriamosios gebos žemėlapį. || 2020 m. sausio mėn. Sukurti informacinę platformą, aprėpiančią visos programos „Horizontas 2020“ jūrų mokslinius tyrimus ir informaciją apie nacionaliniu lygmeniu finansuojamus jūrų mokslinių tyrimų projektus. || Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Sukurti Mėlynosios ekonomikos verslo ir mokslo forumą. || Pirmas posėdis – 2015 m. Europos jūrų dieną Skatinti Jūrų sektoriaus įgūdžių aljanso plėtrą. || 2014–2016 m. Komisija laukia Europos Parlamento, Tarybos ir
kitų institucijų nuomonių apie šį komunikatą. [1] „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir
jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“, COM(2012) 494. [2] „Blue Growth Scenarios and drivers for Sustainable
Growth from the Oceans, Seas and Coasts“, Galutinė ataskaita,
Kvietimas teikti pasiūlymus Nr. MARE/2010/01, 2012 m.
rugpjūčio mėn. [3] „Mėlynoji energija. Europos jūrų ir
vandenynų energijos potencialo išnaudojimo veiksmai iki 2020 m. ir
vėliau“, COM(2014) 8. [4] Direktyva 1999/32/EB, iš dalies pakeista
Direktyva 2012/33/ES. Išmetalų sieringumo kontrolės zonose
(angl. SECA) (ES – Baltijos ir Šiaurės jūrose) nuo 2015 m.
sieros kiekis laivų jūriniame kure bus sumažintas nuo 1,50 %
iki 0,10 %, o nuo 2020 m. kitose ES jūrinėse zonose – nuo
3,50 % iki 0,50 %. [5] Direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos
veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus
(Jūrų strategijos pagrindų direktyva). [6] Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva
„Inovacijų sąjunga“, COM(2010) 546 galutinis. [7] 2013 m. gegužės 2 d. Europos Komisijos
informacinė apžvalga MEMO/13/393. [8] 2014 m. metinė augimo apžvalga,
COM (2013) 800. [9] Kaip reikalaujama pagal Jūrų strategijos
pagrindų direktyvą 2008/56/EB (t. y. pasiekti gerą aplinkos
būklę) ir kitas aplinkos politikos kryptis. [10] Šaltinis. Europos jūrų stebėjimo ir
duomenų tinklo parengiamieji darbai. Paslaugų sutartis
Nr. MARE/2009/07 – Jūros dugno kartografavimas – SI2.563144. Remiantis
6000 jūros dugno tyrimų, iš kurių maždaug 1000 atlikti
didelės skiriamosios gebos daugiapluoščiais prietaisais. [11] Prie šio komunikato pridedamame „2020 m. žinių
apie jūras plane“ pateikiamas naudos apskaičiavimas. [12] Pirmo tos direktyvos įgyvendinimo etapo ataskaitoje
„Jūrų strategijos pagrindų direktyvos (2008/56/EB) pirmasis
įgyvendinimo etapas. Europos Komisijos vertinimas ir gairės“
(COM(2014) 097) Komisija valstybių narių atliktuose
jūrinių vandenų būklės vertinimuose nustatė
nemažai trūkumų. [13] Žalioji knyga „Žinios apie jūrą 2020 m. –
nuo jūros dugno kartografavimo iki procesų vandenynuose numatymo“,
2012 m. rugpjūčio 29 d., COM(2012) 473. [14] „Atvirieji duomenys. Inovacijų, augimo ir skaidrios
valdysenos variklis“, COM(2011) 822. [15] http://emodnet.eu/ [16] Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl
Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui
žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms
dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo. [17] 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės
informacijos infrastruktūrą (INSPIRE). [18] ES bendros informacijos apie aplinką sistemos
įgyvendinimo perspektyva, SWD(2013) 18. [19] Visuose vandenynuose dislokuotų
dreifuojančių robotizuotų zondų laivynas. [20] 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr.
723/2009. [21] „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos
formavimas. Nuo 2008 m. padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“, JOIN(2012) 19. [22] http://www.earthobservations.org/geoss.shtml [23] 2013 m. birželio 24 d. integruotai jūrų
politikai skirtame Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje
Liuksemburge. [24] Europos Parlamento pranešimas „Žinios apie jūras
2020 m. Jūros dugno kartografavimas siekiant skatinti tausią
žuvininkystę“ (2013/2101(INI)), Žuvininkystės komitetas
(pranešėja Maria do Céu Patrão Neves). [25] „Europos jūrų ir jūrininkystės
mokslinių tyrimų strategija: nuosekli Europos mokslinių
tyrimų erdvės sistema tausiam vandenynų ir jūrų
naudojimui remti“, COM (2008) 534. [26] Sprendimas Nr. 1386/2013. [27] Pavyzdžiui, nacionaliniai kontaktiniai centrai ir Europos
įmonių tinklas (Enterprise Europe Network). [28] Įgyvendindama jūroms ir vandenynams skirtą
bendro programavimo iniciatyvą. [29] Laivų statybos sektoriaus suinteresuotųjų
šalių parengtos LeaderSHIP 2020 ataskaitos duomenimis, išaugus
produktų sudėtingumui, atsirado papildoma itin kvalifikuotų
darbuotojų paklausa. Todėl didelė sektoriaus dalis kenčia
dėl didelio kvalifikuotų darbuotojų stygiaus, o tai stabdo
augimą. [30] Europos kvalifikacijų sandara (EKS) veikia kaip
aiškinamoji priemonė, kuria naudojantis nacionalinės kvalifikacijos
tampa geriau suprantamos Europoje. [31] Iniciatyva, kurią įgyvendinant asmens
įgūdžiai ir kvalifikacija tampa aiškiai ir lengvai suprantami.