This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52014DC0188
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL in accordance with Article 25 of Regulation (EC) No 1394/2007 of the European Parliament and of the Council on advanced therapy medicinal products and amending Directive 2001/83/EC and Regulation (EC) No 726/2004
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiančio Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, 25 straipsniu
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiančio Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, 25 straipsniu
/* COM/2014/0188 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų, iš dalies keičiančio Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, 25 straipsniu /* COM/2014/0188 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI
IR TARYBAI remiantis Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių
preparatų, iš dalies keičiančio Direktyvą 2001/83/EB ir
Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, 25 straipsniu (Tekstas svarbus EEE) 1. Įžanga Dėl mokslinės pažangos buvo sukurti
naujų rūšių vaistai, grindžiami genų terapija,
somatinių ląstelių terapija arba audinių inžinerijos
terapija. 2007 m. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių preparatų[1] (toliau – reglamentas
dėl pažangiosios terapijos vaistų) siekiant sukurti pažangiosios
terapijos vaistų prekiavimo bendrą sistemą. Reglamentas dėl pažangiosios terapijos
vaistų buvo skirtas užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos
apsaugą ir pažangiosios terapijos vaistų laisvą
judėjimą ES. Reglamento esminė nuostata – rinkodaros leidimas
privalo būti gautas prieš pradedant prekiauti pažangiosios terapijos vaistais.
Savo ruožtu rinkodaros leidimas gali būti suteiktas tik jeigu atlikus
mokslinį kokybės, veiksmingumo ir saugumo profilio vertinimą
įrodoma, kad nauda yra didesnė už riziką. Rinkodaros
leidimų paraiškos turi būti teikiamos Europos vaistų
agentūrai (toliau - agentūra), o galutinį sprendimą priima
Komisija. Pagal šią procedūrą užtikrinama, kad šiuos vaistus
vertintų specializuota įstaiga (Pažangiosios terapijos komitetas) ir
kad rinkodaros leidimas galiotų visose ES valstybėse narėse. Reglamentas dėl pažangiosios terapijos
vaistų įgalino agentūrą teikti mokslines rekomendacijas
dėl to, ar konkretus vaistas turėtų būti laikomas
pažangiosios terapijos vaistu (toliau – klasifikavimas). Be to, jame nustatyta
nauja priemonė, vadinamoji sertifikavimo procedūra – tai skatinamoji
priemonė, skirta mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau –
MVĮ), kurios dalyvavo pirmaisiais pažangiosios terapijos vaistų
kūrimo etapais, bet neturėjo lėšų atlikti klinikinius
tyrimus. Konkrečiai, buvo tikimasi, kad atlikus sertifikavimą ir
įrodžius, kad kokybė ir ikiklinikiniai kūrimo etapo aspektai
atitinka susijusius teisės aktų reikalavimus, bus padėta
MVĮ pritraukti kapitalo ir sudaryti palankesnes sąlygas perkelti
mokslinių tyrimų veiklą subjektams, kurie yra pajėgūs
prekiauti vaistais. Reglamentas dėl pažangiosios terapijos
vaistų taikomas nuo 2008 m. gruodžio 30 d. Tačiau priimant
reglamentą buvo numatytas pereinamasis laikotarpis dėl pažangiosios
terapijos vaistų, kurie jau buvo pateikti ES rinkai. Konkrečiai,
reikalauta, kad nuo 2011 m. gruodžio 30 d. genų terapija ir somatinių
ląstelių terapija atitiktų reglamento reikalavimus, ir
reikalauta, kad audinių inžinerijos preparatai naujus reikalavimus
atitiktų nuo 2012 m. gruodžio 30 d. Komisija šią ataskaitą parengė
vadovaudamasi reglamento dėl pažangiosios terapijos vaistų 25
straipsniu, joje apžvelgiama ES pažangiosios terapijos vaistų padėtis
ir analizuojamas reglamento poveikis pažangiajai terapijai. Ataskaitoje
atsižvelgiama į Komisijos tarnybų surengtų viešųjų
konsultacijų dėl reglamento dėl pažangiosios terapijos
vaistų rezultatus (toliau – viešosios konsultacijos)[2]. 2. ES tyrimų ir
plėtros veikla pažangiosios terapijos srityje. Esama padėtis ES vykdoma daug pažangiosios terapijos srities
mokslinių tyrimų. 2004–2010 m. duomenų bazėje EudraCT[3] buvo užregistruota iki 250
atskirų pažangiosios terapijos vaistų. Didžiąją dalį mokslinių
tyrimų pažangiosios terapijos srityje atlieka mažos bendrovės ir
subjektai, kurie veiklą vykdo ne pelno tikslais. Todėl beveik 70 %
rėmėjų, finansuojančių EudraCT užregistruotų
pažangiosios terapijos vaistų klinikinius tyrimus, yra ne pelno
organizacijos arba MVĮ, didelės farmacijos bendrovės sudaro
mažiau nei 2 % visų rėmėjų. MVĮ taip pat
pateikia Pažangiosios terapijos komitetui ir daugumą mokslinių
rekomendacijų prašymų (žr. 3.5 skirsnį). Paprastai kelias nuo mokslinių tyrimų
pradžios iki pacientams tinkamo vaisto sukūrimo yra labai
sudėtingas. Rinkodaros leidimas suteikiamas tik labai mažai daliai
molekulių, kurios tiriamos kaip potencialūs vaistai. Dauguma
tiriamų molekulių net nepasiekia bandymų su žmonėmis etapo,
taip nutinka dėl įvairiausių priežasčių (pvz.,
nepatvirtinus numanomo molekulės veikimo būdo arba veikimo mechanizmo
arba kai ikiklinikiniai tyrimai parodo, kad saugumo profilis nėra
priimtinas). Be to, nustatyta, kad rinkodaros leidimai suteikiami vidutiniškai
mažiau nei ketvirtadaliui visų molekulių, su kuriomis atliekami
klinikiniai tyrimai. Paprastai procesas nuo veikliosios medžiagos nustatymo
iki vaisto leidimo suteikimo gali trukti ilgiau nei dešimt metų. Dėl specifinių pažangiosios terapijos
vaistų charakteristikų šių vaistų kūrėjams kyla
papildomų sunkumų. Pavyzdžiui, dėl pirminių medžiagų
įvairovės sunku įrodyti, kad vaistai yra vienalyčiai. Taip
pat dėl to, kad gaunamų vaistų partijų dydis paprastai
būna mažas, o jų galiojimas laikas – trumpas (nuo kelių
valandų iki kelių dienų) gali būti neįmanoma atlikti
išsamių bandymų. Be to, ne visuomet gali būti įmanoma
atlikti randomizuotus kontroliuojamus klinikinius tyrimus, jeigu norint
vaistą panaudoti reikia atlikti chirurginę operaciją (t. y.,
daugeliu audinių inžinerijos preparatų atveju) arba kai nesama
alternatyvių gydymo šaltinių. Kurti pažangiosios terapijos vaistus trukdo ir
tai, kad tyrėjai paprastai negauna tinkamo finansavimo ir neturi pakankamai
žinių apie reglamentavimo sistemą, kad galėtų
sėkmingai praeiti visas rinkodaros leidimo gavimo procedūras. O
investuotojus savo ruožtu labiausiai atbaido kylantys neaiškumai dėl
investicijų grąžos. 3. Reglamento dėl
pažangiosios terapijos vaistų taikymo 2009 m. sausio 1 d.– 2013 m.
birželio 30 d. apžvalga Reglamentas dėl pažangiosios terapijos
vaistų yra svarbus žingsnis siekiant apsaugoti pacientus nuo moksliškai
nepagrįstų gydymo metodų. Be to, reglamentu dėl
pažangiosios terapijos vaistų buvo sukurta bendra pažangiosios terapijos
vertinimo ES sistema. Mes vis dar esame ankstyvame pažangiosios
terapijos kūrimo etape ir kol kas rinkodaros leidimas buvo suteiktas tik
dėl keturių pažangiosios terapijos vaistų. Tačiau žymiai
intensyvesnė Pažangiosios terapijos komiteto veikla, susijusi su
mokslinėmis rekomendacijomis ir klasifikavimu, o didelis skaičius su
pažangiosios terapijos vaistais atliekamų klinikinių tyrimų rodo
mokslinių tyrimų sektoriaus aktyvumą. 3.1. Specializuota institucija ir
pakeista reglamentavimo sistema Pažangiosios terapijos komiteto
įkūrimas, kaip nustatyta Reglamento 20 straipsnyje, leido gerokai
pasistūmėti įgyvendinant reglamentą dėl pažangiosios
terapijos vaistų. Šiam komitetui priklauso vieni pačių
geriausių ES ekspertų, kurie vertina pažangiosios terapijos
vaistų kokybę, saugumą ir veiksmingumą. 2009 m. sausio
mėn. įvyko pirmas jo posėdis. Be to, 2010 m. lapkričio
mėn. buvo įsteigta Pažangiosios terapijos komiteto ir medicinos
prietaisų srities paskelbtųjų įstaigų bendradarbiavimo
grupė kaip Pažangiosios terapijos komiteto patariamoji grupė
sudėtinių pažangiosios terapijos vaistų klausimais[4]. Reglamentu dėl pažangiosios terapijos
vaistų Komisija įgaliota priimti specifinius reikalavimus dėl
rinkodaros leidimo paraiškų turinio, gerosios gamybos praktikos, gerosios
klinikinės praktikos ir pažangiosios terapijos vaistų atsekamumo. 2009
m. rugsėjo 14 d. priimtas Direktyvos 2001/83/EB priedo IV dalies dalinis
pakeitimas, kuriuo buvo pakeisti kai kurie reikalavimai dėl pažangiosios
terapijos vaistų rinkodaros leidimų paraiškų turinio[5]. O nuo 2013 m. sausio 31
d. galioja peržiūrėtos Gerosios gamybos praktikos gairės, į
kurias įtraukti su pažangiosios terapijos vaistais susiję pakeitimai[6]. Tačiau dar
nepavirtinti specifiniai reikalavimai dėl gerosios klinikinės
praktikos ir atsekamumo, nes nustatyta, kad reikia papildomos patirties, kad
būtų galima geriau suprasti, kokio pobūdžio pakeitimai yra
reikalingi[7].
2009 m. liepos 24 d. reglamentu (EB) Nr. 668/2009[8] buvo priimtos specifinės
nuostatos, reglamentuojančios sertifikavimo procedūrą. 3.2. Rinkodaros leidimai Iki 2013 m. birželio 30 d. agentūrai buvo
pateikta dešimt rinkodaros leidimų paraiškų dėl pažangiosios
terapijos vaistų. Penkios iš jų pateiktos dėl vaistų,
kurie anksčiau jau yra buvę ES rinkoje. Iš dešimties rinkodaros leidimų paraiškų
su keturiomis paraiškomis procedūra buvo sėkmingai baigta ir Komisija
suteikė rinkodaros leidimus: – ChondroCelect,
audinių inžinerijos preparatas, skirtas suaugusiųjų kelio
srityje esančių šlaunikaulių krumplių vienkartiniams
simptominiams kremzlės pažeidimams šalinti;[9]
– Glybera,
genų terapijos vaistas, skirtas suaugusiems pacientams, kuriems
diagnozuotas paveldimas lipoproteinų lipazės trūkumas ir
kuriuos, nepaisant riebalų kiekio ribojimo vartojamame maiste, ištinka
sunkūs arba kartotiniai pankreatito priepuoliai;[10] – MACI,
sudėtinis pažangiosios terapijos vaistas, skirtas suaugusių
pacientų, kurių skeletas yra subrendęs, simptominiams 3-20 cm2
dydžio kelio kremzlės pažeidimams (III ir IV laipsnio pagal
modifikuotą Outerbridge skalę), apimantiems visą jos storį,
šalinti;[11] – Provenge,
somatinių ląstelių terapijos vaistas, skirtas suaugusių
vyrų besimptomiam arba su minimaliais simptomais (nevisceraliniam)
kastracijai atspariam prostatos vėžiui gydyti, kai dar nėra
klinikinių indikacijų taikyti chemoterapiją.[12] Palyginimui, buvo atmestos keturios rinkodaros
leidimų paraiškos. Viena iš šių paraiškų pateikta dėl
vaisto, kuris buvo pateiktas rinkai prieš įsigaliojant reglamentui
dėl pažangiosios terapijos vaistų. 2013 m. birželio 30 d. Pažangiosios terapijos
komitetas tebevykdė dviejų rinkodaros leidimų paraiškų
vertinimą. 3.3. Klasifikavimas Iki 2013 m. birželio 30 d. Pažangiosios terapijos
komitetas buvo gavęs 87 prašymus ir buvo pateikęs 81
rekomendaciją dėl klasifikavimo.[13]
MVĮ pateikė beveik pusę visų prašymų dėl
klasifikavimo, o papildomus 15 % prašymų pateikė ne pelno sektoriaus
subjektai. Stambių farmacijos bendrovių pateiktų prašymų
dalis siekė 5 % visų pateiktų prašymų. 3.4. Sertifikavimas Iki 2013 m. agentūrai buvo pateikta tik trys
prašymai dėl sertifikavimo. Du iš prašymų buvo susiję vien tik
su duomenimis apie kokybę, o trečias prašymas buvo susijęs su
duomenimis apie kokybę ir neklinikiniais duomenimis. Visais trim atvejais
Pažangiosios terapijos komitetas sertifikatus suteikė. 3.5. Mokslinės rekomendacijos Iki 2013 m. birželio 30 d. agentūra
pateikė 93 mokslines rekomendacijas dėl pažangiosios terapijos
vaistų, rekomendacijos buvo susijusios su 65 skirtingais vaistais.
MVĮ pateikė daugiau kaip 60 % prašymų dėl mokslinių
rekomendacijų, o papildomus 15 % prašymų pateikė akademinė
bendruomenė. Stambių farmacijos bendrovių pateiktų
prašymų dalis siekė mažiau kaip 10 % visų pateiktų
prašymų. Be to, pažymėtina, kad iš dešimties
rinkodaros leidimų prašytojų septyni anksčiau yra kreipęsi
dėl mokslinių rekomendacijų. 4. Analizė
Reglamento dėl pažangiosios terapijos
vaistų indėlis į visuomenės sveikatą galėtų
būti įvertintas pagal du parametrus: 1) naujų pažangiosios
terapijos vaistų prieinamumo ES laipsnį ir 2) pažangiosios terapijos
vaistų, kuriems suteiktas leidimas, veiksmingumo ir saugumo laipsnį. Nors nėra požymių, rodančių,
kad reglamento dėl pažangiosios terapijos vaistų reikalavimai
nėra pakankamai patikimi siekiant užtikrinti vaistų, kuriems suteikti
leidimai, profilio kokybę, veiksmingumą ir saugumą, būtina
pasvarstyti, ar aukštam visuomenės sveikatos apsaugos lygiui, kuriam
pasiekti buvo parengtas minėtas reglamentas, nekelia pavojaus tai, kad
prekiaujama vaistais, kurie pasižymi charakteristikomis, būdingomis
pažangiosios terapijos vaistams, kuriais prekiaujama ne pagal reglamento
dėl pažangiosios terapijos vaistų nustatytą sistemą (pvz.,
pagal reglamentavimo sistemą, taikoma audiniams, ląstelėms,
medicinos prietaisams ir kt.). Be to, būtina pasvarstyti, ar galima sudaryti
palankesnes sąlygas tam, kad pacientai galėtų gauti daugiau
pažangiosios terapijos vaistų. 4.1. Pažangiosios terapijos
vaistų poveikis galimybei gauti esamų pažangiosios terapijos
vaistų 4.1.1 Pažangiosios terapijos vaistai,
kurių Europos Sąjungoje buvo galima gauti prieš įsigaliojant
reglamentui dėl pažangiosios terapijos vaistų Buvo sunku gauti tikslių duomenų apie
pažangiosios terapijos vaistų, kurių buvo pateikti ES rinkai prieš
įsigaliojant reglamentui dėl pažangiosios terapijos vaistų,
skaičių. Iš dalies tai paaiškintina tuo, kad sunku taikyti
pačią pažangiosios terapijos vaistų apibrėžtį (žr.
4.3 skirsnį). Valstybės narės nurodė, kad prieš
įsigaliojant reglamentui dėl pažangiosios terapijos vaistų ES
rinkai buvo teisėtai pateiktas 31 pažangiosios terapijos vaistas[14]. Šį skaičių reikia vertinti atsargiai, nes, viena
vertus. apie tą patį vaistą galėjo pranešti daugiau nei
viena valstybė narė, o, kita vertus, duomenis pateikė ne visos
valstybės narės. Negalima atmesti galimybės, kad net ir
duomenis pateikusios valstybės narės galėjo nurodyti
nepakankamai išsamią informaciją, nes kai kurie vaistai galėjo
būti pateikti rinkai kaip audiniai / ląstelės ar medicinos
prietaisai, nors juos galėjo aprėpti pažangiosios terapijos
vaistų apibrėžtis. Pažymėtina, kad keletas valstybių
narių nurodė, kad jų teritorijoje buvo galima gauti pažangiosios
terapijos vaistų prieš įsigaliojant reglamentui dėl pažangiosios
terapijos vaistų, o tokių vaistų įsigyti dažniausiai buvo
neįmanoma mažesnėse valstybėse narėse. 4.1.2 Pažangiosios terapijos vaistai
po reglamento dėl pažangiosios terapijos vaistų įsigaliojimo Mažas agentūrai pateiktų rinkodaros
leidimų paraiškų skaičius (žr. 3.2 skirsnį) rodo, kad
didelė dalis pažangiosios terapijos vaistų, kurie prieš
įsigaliojant reglamentui dėl pažangiosios terapijos vaistų jau
buvo pateikti rinkai, kūrėjų nepateikė rinkodaros
leidimų paraiškų. Remiantis valstybių narių pateiktais
duomenimis, iki 2012 m. balandžio mėn. buvo suteikta apie 60
išimčių, leidžiančių nukrypti nuo prievolės gauti
rinkodaros leidimą prieš pradedant prekiauti pažangiosios terapijos
vaistais[15]. Išimtys suteiktos pagal Direktyvos 2001/83 3 straipsnio 7 dalį
(vadinamoji išimtis ligoninėms) ir pagal kitas direktyvos nuostatas,
ypač 5 straipsnį[16]. Iš to išplaukia, kad praktikoje sunku nustatyti
reglamento dėl pažangiosios terapijos vaistų įsigaliojimo
poveikį galimybei taikyti ankstesnius gydymo metodus. Viena vertus, remiantis valstybių narių
suteiktomis išimtimis (išimtis ligoninėms ir pan.) didelis skaičius
esamų pažangiosios terapijos vaistų toliau naudojamas neturint
rinkodaros leidimo. Kita vertus, daugelis valstybių narių
teritorijoje prieš įsigaliojant reglamentui dėl pažangiosios
terapijos vaistų parduodamų pažangiosios terapijos vaistų, apie
kuriuos valstybės narės pranešė, buvo vaistai, kurių
sudėtyje yra chondrocitų (16 iš 31). Kadangi pagal reglamentą
dėl pažangiosios terapijos vaistų rinkodaros leidimas galioja visose
valstybėse narėse ir kadangi vaistams, kurių sudėtyje yra
chondrocitų, buvo suteikti du rinkodaros leidimai, dėl reglamento
dėl pažangiosios terapijos vaistų taikymo šie vaistai pradėti
naudoti didesnėje ES teritorijos dalyje. 4.2. Išimtis ligoninėms Pagal reglamentą dėl pažangiosios
terapijos vaistų valstybėms narėms suteikiama teisė leisti,
nesant rinkodaros leidimo, naudoti pagal užsakymą neįprastine tvarka
pagamintus pažangiosios terapijos vaistus, jeigu vaistai išimtine medicinos
specialisto profesine atsakomybe naudojami ligoninėje konkretiems
pacientams[17]. Pagal vadinamąją išimtį ligoninėms reikalaujama
taikyti nacionalinius reikalavimus dėl kokybės, atsekamumo ir
farmakologinio budrumo, kurie yra lygiaverčiai reikalavimams, nustatytiems
vaistams, kuriems suteikti leidimai. Pagal išimtį ligoninėms pacientai gali
gauti pažangiosios terapijos vaistų kontroliuojamomis sąlygomis tais
atvejais, kai nėra jokių vaistų, kuriems suteiktas leidimas. Be
to, ją taikant ne pelno organizacijoms (akademinėms institucijoms ir
ligoninėms) paprasčiau atlikti pažangiosios terapijos vaistų
mokslinius tyrimus ir kurti tokius vaistus ir ji gali būti naudinga
siekiant gauti informacijos prieš pateikiant paraišką dėl rinkodaros
leidimo. Tačiau po reglamento įsigaliojimo
sukaupta patirtis rodo, kad esama rizikos, kad per platus ligoninėms
skirtos išimties taikymas gali paskatinti neteikti rinkodaros leidimų
paraiškas. Konkrečiai, dėl pažangiosios terapijos vaistų,
kuriems suteiktas rinkodaros leidimas, patiriama daugiau kūrimo ir
priežiūros išlaidų nei dėl pažangiosios terapijos vaistų,
kuriuos galima naudoti pagal išimtį ligoninėms, kadangi suteikiant
rinkodaros leidimą taikomi griežtesni duomenims keliami reikalavimai ir
nustatytos griežtesnės prievolės po pateikimo rinkai. Todėl
vaistų kūrėjai, siekiantys gauti rinkodaros leidimą,
atsiduria konkurenciniu požiūriu prastesnėje padėtyje nei tie,
kurie prekiauja vaistais pagal išimtį ligoninėms. Jeigu išimtis ligoninėms taptų
įprastu būdu prekiauti pažangiosios terapijos vaistais,
visuomenės sveikatai būtų padarytas neigiamas poveikis. Pirma,
klinikiniai tyrimai toliau lieka pagrindine priemone gauti patikimos
informacijos apie vaistų veiksmingumą ir saugumą, o jeigu nesant
tinkamų klinikinių tyrimų būtų pradėta
sistemingai naudoti sudėtingus vaistus, pacientams galėtų kilti
rizika. Antra, būtų smarkiai pablogintos duomenų apie gydymo
veiksmingumą ir saugumą rinkimo sąlygos, nes iš kiekvienos
vietos būtų atsiųsta informacijos tik apie mažą
skaičių pacientų ir duomenys nebūtų perduodami
institucijoms iš kitų valstybių narių, kuriose taip pat gali
būti naudojamas tokios pačios rūšies vaistas pagal išimtį
ligoninėms. Be to, gydymas nebūtų prieinamas visiems pacientams
visoje ES. Todėl būtina rasti pusiausvyrą tarp
būtinybės užtikrinti, kad pažangiosios terapijos vaistus
būtų galima naudoti pacientams tik tinkamai įrodžius, kad jie
yra kokybiški, veiksmingi ir saugūs, ir būtinybės sudaryti
palankesnes sąlygas ankstyvuoju laikotarpiu naudoti naujus gydymo metodus,
jeigu nėra patenkinami medicininiai poreikiai. Per viešąsias konsultacijas taip pat buvo
konstatuota, kad valstybėse narėse nustatytos išimties taikymo
sąlygos nėra pakankamai suderintos. Skirtingose valstybėse
narėse šia išimtimi naudojamasi labai skirtingai, iš dalies todėl,
kad skirtingai traktuojama „neįprastinės tvarkos“ sąvoka.
Pavyzdžiui, kai kuriose valstybės narėse „neįprastinės
tvarkos“ sąvoka suvokiama siaurai nustatant didžiausią pacientų
skaičių, o kitose valstybėse narėse toks ribinis
skaičius nėra nustatytas ir išlyga taikoma atsižvelgiant į
kiekvieną atskirą atvejį. Sąlygų, pagal kurias galima taikyti
išimtį ligoninėms, ir su ja susijusių reikalavimų
patikslinimai galėtų leisti pagerinti pažangiosios terapijos
vaistų vidaus rinką. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų
tinkamai apsvarstyti rezultatų teikimą, ypač neigiamų
rezultatų, kad pacientams nebūtų be reikalo taikomas nesaugus /
neveiksmingas gydymas. Taip pat reikėtų papildomai patikslinti
šiuos dalykus: – kaip svarbios yra Direktyvoje 2001/83/EB
esančios nukrypti leidžiančios nuostatos, išskyrus išimtį
ligoninėms (ypač jos 5 straipsnio 1 dalis) pažangiosios terapijos
vaistų atveju ir – kaip svarbūs yra duomenys, gauti naudojant
vaistus, kuriems suteikta ligoninėms skirta išimtis, pateikiant rinkodaros
leidimų paraiškas. 4.3. Reglamento taikymo sritis ir
pažangiosios terapijos vaistų klasifikavimas 4.3.1. Reglamento dėl pažangiosios
terapijos vaistų taikymo sritis Pažangiosios terapijos vaistais laikomi trijų
tipų vaistai: genų terapijos, somatinių ląstelių
terapijos vaistai ir audinių inžinerijos preparatai. Norint nustatyti, ar
vaistą galima priskirti vienai iš šių kategorijų, gali būti
atliekamas sudėtingas mokslinis vertinimas. Konkrečiai, gali
būti sunku nustatyti, ar su gyvųjų organizmų medžiaga
atlikta manipuliacija gali būti laikoma esmine. Kai kuriais atvejais gali
būti net sunku atsakyti į klausimą, ar ląstelės arba
audiniai skirti atlikti tą pačią funkciją donoro ir
recipiento organizme (pvz., kaulų čiulpų medžiaga). Pažangiosios terapijos komiteto patirtis taikant
įvairių kategorijų pažangiosios terapijos vaistų
apibrėžtis rodo, kad galima būtų labiau patikslinti kai kuriuos
apibrėžčių aspektus siekiant užtikrinti, kad teisiškai
apibrėžtos sąvokos geriau atitiktų esamą mokslinę
tikrovę. Be to, kadangi pažangiosios terapijos srityje
sparčiai daroma mokslinė pažanga, būtina nuolat
peržiūrėti genų terapijos, somatinių ląstelių
terapijos vaistų ir audinių inžinerijos preparatų
apibrėžtis. Atsiranda kitokių naujoviškų vaistų,
kurių dabartinės nuostatos aiškiai neaprėpia. Pvz., dėl
prietaisų, kurie skirti rinkti ląsteles arba audinius, kūrimo,
ląstelių ir audinių apdorojimo uždaroje aplinkoje ir jų
pakartotinio įterpimo į donorą taikant tokią pačią
procedūrą iškyla klausimas, kaip reikėtų reglamentuoti
tokius gydymo būdus (ypač nehomologinio naudojimo atveju). 4.3.2. Klasifikavimas Vis daugiau naujoviškų biologinių
vaistinių preparatų pasižymi tokiomis charakteristikomis, pagal
kurias juos aprėptų skirtingos reglamentavimo sistemos (skirtos, pvz.,
vaistams, medicinos prietaisams, kosmetikai, arba audiniams ir
ląstelėms). Siekiant užtikrinti tinkamą visuomenės
sveikatos apsaugos lygį labai svarbu aiškiai žinoti, kokia reglamentavimo
sistema taikoma naujiems vaistams. Be to, kūrėjams taip pat reikia
aiškiai žinoti, kokia reglamentavimo sistema bus taikoma šiems vaistams, kad
kūrimo procesas būtų pritaikytas prie atitinkamų
reikalavimų. Tačiau buvo pranešta apie atvejus, kai
valstybių narių kompetentingos institucijos padarė skirtingas
išvadas dėl to, ar vaistas turėtų būti laikomas
pažangiosios terapijos vaistu ar ne. Per viešąsias konsultacijas, kurias
Komisijos tarnybos suorganizavo rengdamos šią ataskaitą, buvo
nustatyta, kad susirūpinimą kelia taip pat ir tai, kad įvairiose
ES šalyse pažangiosios terapijos vaistai klasifikuojami skirtingai. Tai, kad tam pačiam vaistui skirtingose ES
šalyse gali būti taikomi skirtingi reikalavimai, reiškia, kad
visuomenės sveikatos apsaugos lygis skiriasi priklausomai nuo paciento
gyvenamosios vietos. Visuomenės sveikatos sumetimais nėra
pageidautina, kad tuo pačiu vaistu būtų prekiaujama pagal
skirtingas reglamentavimo sistemas, be to, tokia praktika taip pat sumenkina
paskatas kurti pažangiosios terapijos vaistus. Pirma, neaiškumai dėl
vaisto rinkos potencialo neskatina investuoti. Antra, dėl skirtingo to
paties vaisto klasifikavimo iškraipoma konkurencija tarp kūrėjų.
Galiausiai, skirtingose ES šalyse taikant skirtingus reglamentavimo
reikalavimus sudaromos kliūtys laisvam tokių vaistų
judėjimui. Pagal reglamentą dėl pažangiosios
terapijos vaistų agentūrai buvo paskirta užduotis teikti mokslines
rekomendacijas dėl pažangiosios terapijos vaistų klasifikavimo.
Rekomendacijos teikiamos nemokamai ir jų nėra privaloma laikytis. Reglamente dėl pažangiosios terapijos
vaistų numatytas klasifikavimo mechanizmas turi dvi stiprias puses.
Pirma, centralizuotas vertinimas suteikia aiškumo ir užtikrina, kad
būtų laikomasi vienodo požiūrio visose ES šalyse. Antra, mažos
įmonės pradėjo naudotis šiuo mechanizmu, nes paslauga teikiama
nemokamai (žr. 3.3 skirsnį). Komisijos nuomone, tai yra teigiamas
postūmis, galintis padėti užtikrinti, kad šių vaistų
kūrimo procesas būtų parengtas ankstyvuoju etapu ir tai
leistų kuo labiau padidinti galimybes gauti rinkodaros leidimą. Tačiau dabartinis klasifikavimo mechanizmas
turi ir tam tikrų trūkumų. Pirma, vaistų kūrėjas
gali nekreipti dėmesio į Pažangiosios terapijos komiteto išvadą,
kad vaistas yra pažangiosios terapijos vaistas, ir jis gali nuspręsti
prekiauti vaistu neparengdamas duomenų apie veiksmingumą ir
saugumą, ir (arba) nesilaikydamas kokybės ir farmakologinio budrumo
reikalavimų, kurie paprastai taikomi vaistams. Kitas dabartinės
sistemos trūkumas – valstybių narių kompetentingos institucijos
neturi galimybės kreiptis į Pažangiosios terapijos komitetą
dėl jo nuomonės, kai joms iškyla klausimas, ar konkretus vaistas
turėtų būti laikomas pažangiosios terapijos vaistu. 4.4. Reikalavimai dėl
pažangiosios terapijos vaistų rinkodaros leidimų 4.4.1. Bendrosios pastabos Reglamentas dėl pažangiosios terapijos
vaistų grindžiamas procedūromis, sąvokomis ir reikalavimais,
kurie skirti vaistams, kurių pagrindą sudaro cheminės
medžiagos. Tačiau pažangiosios terapijos vaistai pasižymi labai
skirtingomis charakteristikomis. Be to, didžiąją dalį
pažangiosios terapijos vaistų mokslinių tyrimų, priešingai nei
vaistų, kurių pagrindą sudaro cheminės medžiagos,
moksliniai tyrimai, atlieka akademinė bendruomenė, ne pelno
organizacijos ir MVĮ, kurių finansiniai ištekliai riboti ir kurios
dažnai nebūna turėjusios patirties taikant vaistų reglamentavimo
sistemą. Komisijos direktyvoje 2009/120/EB numatyta keisti
reikalavimus dėl informacijos, kurią paraiškų teikėjai
privalo pateikti kreipdamiesi dėl pažangiosios terapijos vaistų
rinkodaros leidimų. Taip pat numatyta galimybė taikyti rizika
grindžiamą metodą, skirtą įvertinti duomenis apie
kokybę, neklinikiniais ir klinikiniais duomenimis. Tačiau visuomenės konsultacijos rodo
esant paplitusią nuomonę, kad būtina taikyti lankstesnes
sąlygas, ypač kokybės srityje, siekiant užtikrinti, kad
rinkodaros leidimų paraiškoms taikomuose reikalavimuose būtų
tinkamai atsižvelgiama į mokslinę pažangą ir pažangiosios
terapijos vaistų specifines charakteristikas. Tokios nuomonės
laikosi ir viešosiose konsultacijose dalyvavę pramonės,
ligoninių, akademinės bendruomenės, nevyriausybinių
organizacijų ir pacientų atstovai. Pasiūlyta, kad, siekiant suteikti
postūmį pažangiosios terapijos vaistų kūrimui, be duomenims
apie kokybę arba veiksmingumą / saugumą nustatytų
reikalavimų galimų pakeitimų, reikėtų paieškoti
alternatyvių metodų, kaip sumažinti reglamentavimo išlaidas.
Todėl per viešąsias konsultacijas keletas respondentų
pasiūlė rinkodaros leidimus pradėti suteikti remiantis ribotais
duomenimis, naudotinais apribotomis sąlygomis, ypač tais atvejais,
kai nėra patenkinami medicininiai poreikiai. Duomenys, surinkti apie naudojimą
apribotomis sąlygomis, vėliau galėtų būti naudojami
siekiant išplėsti rinkodaros leidimo aprėptį tiek, kad jis
taptų standartiniu leidimu. 4.4.2. Autologiniai pažangiosios
terapijos vaistai Autologinių vaistų atveju
ląstelės / audiniai paimami iš paciento, tada apdorojami arba
atliekama jų ekspansija, ir galiausiai jie įterpiami atgal į to
paties paciento organizmą. Kiekvieno paciento atveju pradinė
medžiaga (t. y. ląstelės / audiniai) yra skirtinga ir dėl
to šių vaistų gamybos procesas skiriasi palyginti su kitų
vaistų gamybos procesais. Nepaisant to, gamybos sunkumų atsiranda ne
visų autologinių vaistų atveju. Šiuo atveju tikslinga išskirti
du scenarijus. Viena vertus, esama autologinių vaistų, kai paciento
ląstelės / audiniai transportuojami į farmacijos bendrovę ir
galutinis vaistas grąžinamas atgal į ligoninę, kad
būtų implantuotas / sušvirkštas tam pačiam pacientui.
ChondroCelect, MACI ir Provenge yra tokių autologinių pažangiosios
terapijos vaistų, kuriems buvo suteiktas centralizuotas rinkodaros
leidimas, pavyzdžiai. Antra vertus, pasitaikė atvejų, kai su paciento
ląstelėmis / audiniais manipuliacijos atliekamos ligoninėje (pvz.,
naudojant medicinos prietaisus, kurie sukurti ląstelėms atskirti ir
manipuliuoti) prieš juos pakartotinai panaudojant tam pačiam pacientui. Viešųjų konsultacijų metu kai kurie
respondentai pareiškė, kad autologiniai pažangiosios terapijos vaistai
neturėtų būti reglamentuojami kaip įprasti vaistai. Nors
tokiu atveju sumažėtų kūrimo išlaidos, susijusios su šių
vaistų naudojimu, Komisija mano, kad pirmenybę reikėtų
teikti būtinybei užtikrinti tinkamą visuomenės sveikatos
apsaugos lygį, o ne vadovautis ekonominiais sumetimais. Kai šiuos vaistus aprėpia reglamentavimo
sistema, pagal kurią jie traktuojami kaip įprasti vaistai,
užtikrinama, kad nepriklausomų ir itin specializuotų
įstaigų atliekamos rizikos ir naudos analizės rezultatai
būtų teigiami, pacientams būtų suteikiamas tolesnis
gydymas, o sveikatos priežiūros specialistai turėtų
galimybę gauti informacijos apie ilgalaikį gydymo poveikį
(atsižvelgiant ne tik į saugumą, bet ir veiksmingumą). Tačiau svarbu, kad autologiniams vaistams
taikomi reikalavimai būtų proporcingi ir pritaikyti prie jų
specifinių charakteristikų. Reikalaujant, kad autologiniams
vaistams, kurie pagaminami ligoninėje prieš juos panaudojant pacientui,
būtų taikomi kokybės kontrolės ir gamybos reikalavimai,
kurie taikomi standartizuotiems vaistams, kurių pagrindą sudaro
cheminės medžiagos, būtų užkirstas kelias praktiškai kurti šiuos
gydymo būdus, nes kiekvieno gydymo atveju būtų reikalingas
partijos išleidimo sertifikatas, o ligoninėms būtų privaloma
turėti gamybos licenciją. 4.4.3. Sudėtiniai pažangiosios
terapijos vaistai Sudėtinis pažangiosios terapijos vaistas –
tai pažangiosios terapijos vaistas, kuriame yra gyvybingų
ląstelių ar audinių ir kurio neatsiejama dalis yra jame esantis
vienas arba daugiau medicinos prietaisų. Pažangiosios terapijos vaistai,
kuriuose yra prietaisų ir negyvybingų ląstelių arba audinių,
irgi yra sudėtiniai pažangiosios terapijos vaistai, jeigu
ląstelių / audinių veikimas, atsižvelgiant į
prietaisą, žmogaus organizme yra pirminis. Pagal dabartines taisykles sudėtinių
pažangiosios terapijos vaistų galutinį mokslinį vertinimą
atlieka Pažangiosios terapijos vaistų komitetas. Tačiau prietaisų
vertinimą agentūra yra patikėjusi paskelbtosioms įstaigoms
(jeigu jų yra). Jeigu paskelbtosios įstaigos nėra pateikusios
vertinimo, iš esmės reikalaujama, kad agentūra su viena iš jų
pasikonsultuotų, nebent Pažangiosios terapijos vaistų komitetas nusprendžia,
kad tai nėra būtina. Viešosios konsultacijos parodė, kad atskiras
medicinos prietaiso ir vaisto vertinimas dažniausiai laikomas pernelyg didele
našta, kai prietaisu neprekiaujama atskirai. Todėl Pažangiosios terapijos
vaistų komitetas labai parėmė pažangiosios terapijos vaistų
vieno vertinimo principą, kai prietaisas yra neatsiejama vaisto dalis (t.
y. visų sudėtinių pažangiosios terapijos vaistų
atveju). Be to, viešosios konsultacijos parodė, kad suinteresuotiesiems
subjektams sunku suprasti, kaip praktikoje vykdomas agentūros ir
paskelbtųjų įstaigų bendradarbiavimas. Taip pat nustatyta rizika, kylanti dėl to,
kad pagal dabartinę sistemą kūrėjai skatinami naudoti
medicinos prietaisus, kuriems jau išduotos licencijos (net jeigu jos išduotos
naudoti pagal paskirtį, kuri skiriasi, kai jie naudojami sudėtiniuose
pažangiosios terapijos vaistuose). Taip elgtis gali skatinti manymas, kad
pasirinkus ženklu CE pažymėtą prietaisą supaprastės
reglamentavimo procedūra. 4.5. Rinkodaros
leidimų suteikimo procedūra Pagal reglamentą dėl pažangiosios
terapijos vaistų reikalaujama, kad rinkodaros leidimų paraiškos
dėl pažangiosios terapijos vaistų būtų teikiamos
agentūrai. Mokslinį vertinimą atlieka iki penkių
komitetų: i) Pažangiosios
terapijos vaistų komitetas vertina rinkodaros leidimų paraiškas ir
pateikia savo nuomonę Žmonėms skirtų vaistų komitetui; ii) Žmonėms
skirtų vaistų komitetas priima nuomonę ir ją perduoda
Komisijai; iii) Farmakologinio
budrumo rizikos vertinimo komitetas teikia Žmonėms skirtų vaistų
komitetui rekomendacijas farmakologinio budrumo klausimais; iv) Pediatrijos
komitetas nagrinėja aspektus, susijusius su įsipareigojimais,
nustatytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1901/2006[18], ir v) Retųjų
vaistų komitetas teikia Komisijai mokslines nuomones apie aspektus,
susijusius su paskatomis kurti retuosius vaistus (todėl šis komitetas
dalyvauja tik tada, kai paraiškų teikėjai kreipiasi dėl
retųjų vaistų statuso gavimo). Paaiškėjo, kad praktikoje sudėtinga
vykdyti dabartinę rinkodaros leidimų suteikimo procedūrą,
ji sukelia sunkumų ir potencialiems paraiškų teikėjams – tai
dažniausiai būna subjektai, neturintys patirties centralizuotos rinkodaros
leidimų suteikimo procedūros srityje. Šiuo atveju viešosios
konsultacijos parodė, kad visų pirma MVĮ ir ne pelno
organizacijos agentūroje atliekamą pažangiosios terapijos vaistų
vertinimo procedūrą laiko pernelyg sudėtinga. Apibendrinant, nuo reglamento dėl
pažangiosios terapijos vaistų įsigaliojimo įgyta patirtis rodo,
kad pažangiosios terapijos vaistų vertinimo procedūrą
būtų galima dar labiau supaprastinti. Supaprastinus šią
procedūrą naudą pajustų ne tik potencialūs
paraiškų teikėjai – būtų užtikrintas patikimas šių
sudėtingų vaistų vertinimas, o agentūroje būtų
aiškiai paskirstyta su šia užduotimi susijusi atsakomybė. 4.6. Sertifikavimas Agentūros atliekamas duomenų apie
kokybę ir neklinikinių duomenų sertifikavimas buvo nauja
priemonė, skirta padėti MVĮ pritraukti investicijų / gauti
pajamų pažangiosios terapijos vaistų kūrimui. Panašiai kaip ir
mokslinėms rekomendacijoms taikomų nuolaidų atveju,
agentūra taikė 90 % nuolaidą mokesčiui už MVĮ
pateiktus prašymus dėl sertifikavimo[19]. Tačiau nuvilia tai, kad vėliau buvo
gautas labai mažas skaičius prašymų dėl sertifikavimo. Tai, kad
sertifikavimo procedūra naudojamasi retai, paaiškintina tuo, kad į
sertifikavimo schemą nėra įtraukti nekomerciniai subjektai.
Todėl šios priemonės vertė galėtų padidėti, jeigu
būtų išplėsta paraiškų teikėjų,
galinčių kreiptis dėl sertifikavimo, kategorija. Be to, viešųjų konsultacijų ir EMA[20] atliktos apklausos rezultatai rodo, kad sertifikavimo vertė
galėtų padidėti, jeigu būtų padaryti tam tikri
pakeitimai, pvz., būtų patikslintas ryšys tarp sertifikavimo ir
rinkodaros leidimų suteikimo procedūros, būtų išplėsta
sertifikavimo schema, kad aprėptų kitus dokumentų rinkinio
elementus (t. y. klinikinius aspektus). 4.7. Mokslinės rekomendacijos Labai svarbu, kad pažangiosios terapijos
vaistų kūrėjai ir valdžios institucijos užmegztų ryšį
ankstyvuoju laikotarpiu siekiant užtikrinti, kad kūrimo veikla
būtų vykdoma kuo tinkamiau ir taip būtų maksimaliai
padidinta galimybė gauti rinkodaros leidimą. Vaistų
kūrėjams, nesusipažinusiems su rinkodaros leidimų suteikimo
procedūra, itin svarbu jau ankstyvuoju vaistų kūrimo etapu
suprasti reikalavimus, kuriuos reikia įvykdyti norint įrodyti vaisto
veiksmingumą ir saugumą. Siekiant paskatinti pažangiosios terapijos
vaistų kūrėjus aparti savo vaistų kūrimą su
agentūra, reglamente dėl pažangiosios terapijos vaistų numatyta
gerokai sumažinti mokestį už pateikiamus prašymus dėl mokslinių
rekomendacijų. MVĮ atveju padaryta iki 90 % nuolaida. Tai, kad šioje ataskaitoje nagrinėjamu
laikotarpiu agentūra gavo didelį skaičių prašymų
dėl mokslinių rekomendacijų yra teigiamas poslinkis, galintis
paskatinti sėkmingą perėjimą nuo mokslinių tyrimų
prie vaistų kūrimo. Ypač svarbu tai, kad daugumą
prašymų dėl mokslinių rekomendacijų pateikė MVĮ (žr.
3.5 skirsnį). Todėl MVĮ taikoma didelė nuolaida buvo
veiksminga. Palyginimui, viešųjų konsultacijų
metu kaip trūkumas įvardytas faktas, kad mokesčio lengvatos
netaikomos tam tikroms ne pelno organizacijoms. Maža iš akademinės bendruomenės
gautų prašymų dėl mokslinių rekomendacijų dalis (6 %)
rodo, kad, jeigu joms būtų taikomas toks pat mokesčio
sumažinimas kaip ir MVĮ atveju, akademinėje srityje (arba kitoje ne
pelno struktūroje) dirbantys tyrėjai galėtų būti
paskatinti kreiptis į agentūrą dėl mokslinių
rekomendacijų. 4.8. Mokesčių lengvatos,
taikomos rinkodaros leidimų paraiškoms, ir prievolės po pateikimo
rinkai MVĮ ir ligoninėms nustatyti
mokesčiai, susiję su rinkodaros leidimų paraiškomis ir veikla po
pateikimo rinkai (pirmaisiais metais po leidimo suteikimo), buvo sumažinti 50 %,
jeigu pažangiosios terapijos vaistai atitiko visuomenės sveikatos
interesus. Tačiau šie mokesčių sumažinimai galiojo ribotą
laką ir jau yra panaikinti. Sunku daryti platesnius apibendrinimus apie
šių mokesčių lengvatų poveikį, nes jų galiojimo
laikotarpiu buvo suteikti tik du rinkodaros leidimai. Tačiau apskritai su
veikla po pateikimo rinkai susijusios išlaidos gali būti labai
didelės, ypač jeigu nustatoma daug prievolių po pateikimo
rinkai. Šios išlaidos mažoms įmonėms gali būti nepakeliamos,
ypač iki to laiko, kol už vaistą pradedama gauti pajamų (t.
y. iki susitarimo su nacionalinėmis įstaigomis, atsakingomis už
kompensavimo procedūras, sudarymą). 5. Išvados Pažangiosios terapijos vaistai gali suteikti
pacientams daug naudos. Tačiau dar yra daug neaiškumų, todėl
būtina įdiegti tinkamas kontrolės priemones, leisiančias
išvengti neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai. Pagal reglamentą dėl pažangiosios
terapijos vaistų pacientai yra apsaugomi, nes juo reikalaujama, kad patys
geriausi ES ekspertai atliktų nepriklausomą pažangiosios terapijos
vaistų peržiūrą vadovaujantis kokybės, veiksmingumo ir
saugumo standartais, prieš sudarant sąlygas naudoti vaistus pacientams. Tačiau pernelyg sudėtingi reikalavimai
galėtų turėti neigiamų pasekmių visuomenės
sveikatai, nes galėtų būti užkirstas kelias kurti veiksmingus
gydymo būdus, atsižvelgiant į nepatenkintus medicininius poreikius.
Šios srities reglamentas turėtų padėti sudaryti sąlygas
paprasčiau kurti naujus vaistus tuo pačiu užtikrinant aukštą
visuomenės sveikatos apsaugos lygį. Taip pat svarbu pritaikyti reglamentavimo
sistemą prie sparčios mokslinės pažangos. Remiantis nuo reglamento dėl pažangiosios
terapijos vaistų įsigaliojimo įgyta patirtimi, galima
įvardyti keletą galimų būdų, kaip pereiti nuo
mokslinių tyrimų prie pacientams tinkamų pažangiosios terapijos
vaistų kūrimo visose ES šalyse, tuo pačiu išlaikant aukštą
visuomenės sveikatos apsaugos lygį: – paaiškinti
reglamento dėl pažangiosios terapijos vaistų taikymo sritį,
patikslinant dabartines pažangiosios terapijos vaistų apibrėžtis ir
apsvarstant tinkamą reguliavimo sistemą, skirtą kuriamiems
naujoviškiems vaistams, kurių dabartinės nuostatos gali
neaprėpti; – pasvarstyti,
kokių priemonių reikėtų imtis siekiant išvengti, kad
pažangiosios terapijos vaistai nebūtų skirtingai klasifikuojami
įvairiose ES šalyse; – paaiškinti,
kokiomis sąlygomis taikoma išimtis ligoninėms, ir kokia svarba tenka
tokiu būdu gautiems duomenims, atsižvelgiant į rinkodaros
leidimų suteikimo procedūras; – peržiūrėti
reikalavimus dėl pažangiosios terapijos vaistų leidimų, siekiant
užtikrinti, kad taikomi reikalavimai būtų proporcingi ir gerai
pritaikyti prie specifinių vaistų charakteristikų, ypatingai
atsižvelgiant į autologinius vaistus; – supaprastinti
rinkodaros leidimų suteikimo procedūras; – išplėsti
sertifikavimo procedūrą ir patikslinti sąsają tarp
sertifikavimo ir rinkodaros leidimų suteikimo procedūros; – sukurti
palankesnę aplinką pažangiosios terapijos vaistų
kūrėjams, dirbantiems akademinėje srityje arba ne pelno
struktūroje, taip pat skatinti ankstyvuoju laikotarpiu užmegzti ryšius su
valdžios institucijomis taikant sumažintą mokestį už mokslines
rekomendacijas ir išplečiant sertifikavimo schemą, kad ji
aprėptų šiuos vaistų kūrėjus; – apsvarstyti
mokesčių sumažinimo galimybę, kad būtų sumažintas
prievolių po pateikimo rinkai finansinis poveikis. [1] 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos
vaistinių preparatų, iš dalies keičiantis Direktyvą 2001/83/EB
ir Reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 324, 2007 12 10, p. 121). [2] http://ec.europa.eu/health/files/advtherapies/2013_05_pc_atmp/2013_04_03_pc_summary.pdf [3] Duomenų bazė, skirta visiems klinikiniams tyrimams,
kurie buvo pradėti ES po 2014 m. gegužės 1 d. [4] http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Other/2010/12/WC500099532.pdf
[5] Komisijos direktyva 2009/120/EB, iš dalies
keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB
dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus
vaistus, dėl pažangiosios terapijos vaistų (OL L 242, 2009 9 15, p. 3).
[6] http://ec.europa.eu/health/files/eudralex/vol-4/vol4-an2__2012-06_en.pdf [7] Tačiau Komisijos tarnybos paskelbė tam tikras
rekomendacijas dėl gerosios klinikinės praktikos, susijusios su
pažangiosios terapijos vaistais (http://ec.europa.eu/health/files/eudralex/vol-10/2009_11_03_guideline.pdf).
[8] Komisijos reglamentas (EB) Nr. 668/2009, kuriuo
įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1394/2007
nuostatos dėl kokybės ir neklinikinių duomenų,
susijusių su labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių
sukurtais pažangiosios terapijos vaistiniais preparatais, vertinimo ir
sertifikavimo (OL L 194, 2009 7 25, p. 7). [9] Rinkodaros leidimas, suteiktas 2009 m. spalio 5 d.
Komisijos sprendimu C (2009) 7726. [10] Rinkodaros leidimas, suteiktas 2012 m. spalio 25 d.
Komisijos sprendimu C (2012) 7708. [11] Rinkodaros leidimas, suteiktas 2013 m. birželio 27 d.
Komisijos sprendimu C (2013) 4190. [12] Rinkodaros leidimas, suteiktas 2013 m. rugsėjo 6 d.
Komisijos sprendimu C (2013) 5841. [13] Su likusiomis šešiomis paraiškomis susijusi klasifikavimo
procedūra tebevykdoma. [14] Suvestiniai apklausų, kurias 2007 ir 2009 m. atliko EMA,
duomenys. [15] http://ec.europa.eu/health/files/advtherapies/2013_05_pc_atmp/07_2_pc_atmp_2013.pdf [16] Direktyvos 2001/83 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
valstybė narė gali netaikyti šios direktyvos nuostatų vaistams,
tiekiamiems pagal tikrą, ne per tarpininkus pateiktą užsakymą,
kuris yra suformuluotas pagal teisę turinčio medicinos specialisto
nurodymus ir skirtas jo individualiems pacientams, už kuriuos jis tiesiogiai ir
asmeniškai yra atsakingas. [17] Reglamento dėl pažangiosios terapijos vaistų 28
straipsnio 2 dalis, kuria savo ruožtu buvo iš dalies pakeistas Direktyvos 2001/83
3 straipsnis. [18] 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje vartojamų vaistinių
preparatų, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1768/92,
Direktyvą 2001/20/EB, Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB)
Nr. 726/2004 (OL L378, 2006 12 27, p. 1). [19] http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Other/2013/07/WC500146978.pdf [20] http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Other/2013/02/WC500138476.pdf