Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52013XC1211(02)

    Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

    OL C 361, 2013 12 11, p. 10–12 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    11.12.2013   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    C 361/10


    Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

    2013/C 361/07

    Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

    BENDRASIS DOKUMENTAS

    TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

    dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

    „TØRRFISK FRA LOFOTEN“

    EB Nr.: NO-PGI-0005-01054-09.11.2012

    SGN ( X ) SKVN ( )

    1.   Pavadinimas

    „Tørrfisk fra Lofoten“

    2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

    Norvegija

    3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

    3.1.   Produkto rūšis

    1.7 klasė.

    Šviežia žuvis, moliuskai, vėžiagyviai bei iš jų pagaminti produktai

    3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

    „Tørrfisk fra Lofoten“ yra natūraliai džiovinta atlantinė menkė (Gadus morhua) iš Lufuteno salų. Taip vadinama džiovinta menkė, kuri atitinka Norvegijos pramoninio džiovintos menkės klasifikavimo standarto NBS 30-01 keliamus reikalavimus.

    16–27 proc. „Tørrfisk fra Lofoten“ sudaro vanduo, 68–78 proc. – baltymai, o riebalų kiekis yra apie 1 proc. „Tørrfisk fra Lofoten“ yra 40–90 cm dydžio, jai būdingas intensyvus žuvies skonis ir aromatas ir aukso spalvos oda.

    3.3.   Žaliavos (taikoma tik apdorotiems produktams)

    „Tørrfisk fra Lofoten“ gaminama iš atlantinių menkių, sužvejotų prie Lufuteno salų ir Vesteroleno nuo sausio iki balandžio mėn. Šiuo laikotarpiu subrendusios menkės iš šaltųjų Barenco jūros poliarinių vandenų plaukia į nerštavietes link jūros prie Lufuteno salų ir Vesteroleno. Šių menkių žvejybos rajonas yra tarp Ø 010°00′ iki Ø 016°08′ ir N 67°00′ iki N 69°30′ ir apima šiuos ICES rajonus: 05 rajono 02, 07, 08, 09, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 bei dalį 25 parajonio ir 04 rajono 03, 04, 10, 46, 47 ir 48 parajonius. Šiame rajone sužvejotų žuvų struktūra kitokia nei giliavandenių žuvų. Jos ypač išsiskiria savo mėsa, kuri po ilgos migracijos tampa labai raumeninga ir leidžia žuviai atlaikyti džiovinimo procesą. Pakrančių žvejai žuvis žvejoja netoliese, todėl jas gali pristatyti tą pačią dieną, taip išsaugodami žuvų kokybę.

    3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

    3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

    „Tørrfisk fra Lofoten“ turi būti natūraliai džiovinama ir rūšiuojama Lufuteno salose.

    3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

    3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

    4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

    Žuvys, iš kurių gaminama „Tørrfisk fra Lofoten“, turi būti sužvejotos prie Lufuteno salų ir Vesteroleno tarp Ø 010°00′ iki 016°08′ ir N 67°00′ iki N 69°30′ ICES 05 rajono 02, 07, 08, 09, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 parajoniuose bei dalyje 25 parajonio ir 04 rajono 03, 04, 10, 46, 47 ir 48 parajoniuose, pristatomos į iškrovimo įrenginius Lufuteno salose ir tose salose natūraliai džiovinamos ir rūšiuojamos. Lufuteno salas sudaro Flakstado, Moskeneso, Riosto, Vestvogiojaus, Veriojaus ir Vogano savivaldybės.

    5.   Ryšys su geografine vietove

    5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

    Jūra prie Lufuteno salų ir Vesteroleno yra vienas turtingiausių žvejybos rajonų, o žvejyba Lufuteno salose yra pati svarbiausia sezoninė atlantinių menkių žvejyba Norvegijoje.

    Atlantinės menkės didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia Barenco jūroje, tačiau nuo sausio iki balandžio mėnesio migruoja link jūros prie Lufuteno salų ir Vesteroleno neršti. Dėl temperatūros ir galimybės maitintis jūroje tuo laikotarpiu sąlygos neršti šiame rajone yra labai palankios.

    Jūra, juosianti Lufuteno salas ir Vesteroleną, jau ilgą laiką yra svarbiausia atlantinių menkių neršto vieta. Kontinentinis šelfas čia siauras, o netoli kranto tekančiame vandens sraute yra daug maistingų medžiagų. Tai yra optimalios sąlygos žuvims augti ir išlikti.

    Atlantinės menkės plūsta į geografinę vietovę tuo laikotarpiu, kai klimato sąlygos yra itin palankios natūraliam žuvies džiovinimui.

    Ši vietovė dėl Golfo srovės sudaro itin palankias sąlygas natūraliam žuvų džiovinimui ir yra labai svarbi galutinei „Tørrfisk fra Lofoten“ kokybei. Dėl Golfo srovės žiemos Lufuteno salose švelnios, vidutinė temperatūra nuo sausio iki balandžio mėnesio svyruoja nuo – 0,8 iki + 2,2 °C, pavasariai sausi, o bendras kritulių kiekis yra 132–108 mm. Tik šiomis klimato sąlygomis galima žuvį tinkamai išdžiovinti jos neužšaldant ir išlaikant vientisą jos struktūrą.

    Klasifikavimo žinios yra itin svarbios galutinio produkto kokybei. Klasifikavimas reikalauja gilių žinių ir jį atlieka vadinamieji rūšiuotojai (angl. discarders). Istoriniu požiūriu kokybės vertinimas – tai kompetencija, perduodama iš kartos į kartą šeimose ir (arba) įmonėse. Anksčiau rūšiuotojai buvo mokomi bendrovėje, kuriai jie priklausė, bet neseniai šioje pramonės šakoje buvo pradėtas rengti teorinis rūšiuotojų mokymas. Džiovintos menkės gamybos įmonėse teorinis mokymas derinamas su praktiniu mokymu.

    Žinios apie gamybą ir rinkos reikalavimus Lufuteno salose tradiciškai taip pat perduodamos iš kartos į kartą.

    Šios žinios yra būtinos, norint užtikrinti gerą „Tørrfisk fra Lofoten“ kokybę.

    5.2.   Produkto ypatumai

    „Tørrfisk fra Lofoten“ gaminama iš natūralios subrendusios atlantinės menkės (Gadus morhua), kuri yra išdarinėta ir be galvos. Natūraliai džiovinant labai sumažėja vandens kiekis, todėl žuvis užkonservuojama ir subrandinama. Taip išdžiovinta žuvis ilgai negenda ir turi didelės maistinės vertės, pvz., daug baltymų (apie 68–78 proc., palyginti su 18 proc. šviežioje menkėje). Žuvis laikoma galutinai išdžiūvusia, kai ją pastuksenus pasigirsta tam tikras vadinamasis „žuvies garsas“. Tai turi būti vientisas ir skambus trakštelėjimas. Norint išgauti tinkamą „žuvies garsą“, reikalingos geros žinios ir ilgametė patirtis.

    5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

    Toks ryšys grindžiamas produkto savybėmis, kurias lemia geografinė kilmė.

    Tradicijos

    Žuvys Lufuteno salose natūraliai džiovinamos nuo XII a. pradžios – tai svarbi Norvegijos paveldo dalis. Žinios apie džiovinimą ir klasifikavimą Lufuteno salose perduodamos iš kartos į kartą. Džiovinta menkė buvo ir yra svarbus Norvegijos eksporto produktas.

    Geografinės kilmės nulemtos žuvies savybės

    Ilgos migracijos šaltuose vandenyse nuo Barenco jūros iki Lufuteno salų ir Vesteroleno metu smulkios žuvies mėsa tampa tvirta ir raumeninga. Tik tokios kokybės žaliava gali atlaikyti džiovinimo procesą.

    Temperatūra, krituliai, vėjas, saulė ir sniegas – visi šie veiksniai labai svarbūs džiovinimo procesui ir dėl jų ši geografinė vietovė yra itin tinkama žuviai džiovinti. Faktinė temperatūra geografinėje vietovėje yra optimali žuviai džiovinti jos nesušaldant ir nesuardant jos struktūros. Tinkamas kritulių kiekis bei pakrančių vėjai sudaro geras sąlygas natūraliam džiovinimui. O saulės atspindys sniege ant žemės suteikia žuviai auksinį atspalvį. Džiovinimo procesas suteikia džiovintai menkei ypatingą struktūrą ir intensyvų žuvies skonį bei kvapą.

    Aukštos kokybės žaliava ir klimato sąlygos turi lemiamos reikšmės galutinei „Tørrfisk fra Lofoten“ kokybei. Lufuteno salos yra vienintelė vieta pasaulyje, kurioje vyrauja tokios klimato sąlygos ir sykiu žvejojamos aukštos kokybės subrendusios menkės.

    Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

    (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

    http://www.lovdata.no/for/sf/ld/xd-20071211-1814.html


    (1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

    (2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

    (3)  Žr. 2 išnašą.


    Top