52013SC0496

1.           Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius stažuotės tapo svarbia jaunuolių patekimo į darbo rinką galimybe[1]. Stažuotės jau tapo įprastiniu mūsų darbo rinkų elementu, tačiau jų plėtotę lydi didėjantis susirūpinimas stažuotojų mokymosi turiniu ir darbo sąlygomis. Kad stažuotės padėtų gauti lengviau darbą, stažuotojams turi būti siūlomas kokybiškas mokymosi turinys ir adekvačios darbo sąlygos; stažuotės neturėtų būti nebrangus reguliarių darbo vietų pakaitalas.

Atsižvelgdama į ne vieną Europos Parlamento[2] ir Europos Tarybos[3] raginimą, Komisija praėjusiais metais pradėjo konsultacijas su socialiniais partneriais ir paskelbė iki 2012 m. pabaigos ketinanti pristatyti stažuočių kokybės sistemą (SKS)[4].

Poveikio vertinimo ataskaitoje nustatomos ir analizuojamos politikos galimybės didinti kokybiškų stažuočių dalį, visų pirma nustatant gerosios patirties standartus ir atgrasant nuo standartų neatitinkančių stažuočių organizavimo. Poveikio vertinimas grindžiamas 2012 m. gruodžio mėn. Komisijos pateiktu analitiniu dokumentu, atsižvelgiant į socialinių partnerių konsultacijas[5] dėl SKS. Jame pateikiami pirmą kartą surinkti duomenys apie stažuočių skaičių ir kokybę bei nauji prastos stažuočių kokybės ir susijusių stažuotojų užimtumo sąsajų įrodymai, taip pat teikiami pasiūlymai dėl SKS, susiję su veiksmingu stažuotojų įsidarbinimo galimybių didinimu. Naujais pasiūlymais dėl skaidrumo siekiama, kad jaunuoliams būtų lengviau atskirti kokybiškas stažuotes nuo nekokybiškų.

2.           Konsultacijos ir suinteresuotųjų šalių nuomonė apie pagrindines problemas, turinčias įtakos stažuotėms

Viešos konsultacijos

Komisija konsultavosi su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis dėl su stažuotėmis susijusių problemų ir galimų sprendimų. Šių konsultacijų rezultatai buvo išsamiai aptarti minėtame analitiniame dokumente.

2012 m. viešose konsultacijose profesinės sąjungos, NVO, jaunimo organizacijos, švietimo įstaigos ir dauguma pavienių respondentų iš esmės rėmė Komisijos iniciatyvą. Darbdavių organizacijos, prekybos rūmai ir valstybės narės taip pat pritarė iniciatyvai, tačiau dažnai pabrėžė reikmę išlaikyti sistemą pakankamai lanksčią, kad būtų atsižvelgta į nacionalinės praktikos įvairovę.

Kalbant apie elementus, kurie turi būti įtraukti į būsimą SKS, dauguma respondentų sutiko su Komisijos analize (stažuočių susitarimai, aiškūs tikslai ir turinys, stažuotės trukmė, adekvati socialinė apsauga ir atlygis bei kt.). Įmonės ir kai kurios darbdavių organizacijos teigė, kad atlygio ir socialinės apsaugos klausimai nepatenka į ES kompetenciją.

Konsultacijos su socialiniais partneriais

Dviejų etapų konsultacijos su socialiniais partneriais dėl SKS iniciatyvos vyko 2012 m. spalio mėn.– 2013 m. vasario mėn. ES socialiniai partneriai nepradėjo derybų dėl galimo susitarimo, kaip numatyta SESV 154 straipsnyje; todėl Komisija, atsižvelgdama į konsultacijose pareikštą nuomonę, nusprendė pateikti savo iniciatyvą. Europos socialinių partnerių Veiksmų jaunimo užimtumo srityje programoje (2013 m. birželio mėn.) nurodytas Komisijos ketinimas siūlyti Tarybos rekomendaciją dėl Europos SKS. Po konsultacijų su MVĮ 2012 m. Europos amatų, mažų ir vidutinių įmonių asociacijoje (toliau – UEAPME),  2013 m. kovo–birželio mėn. atlikta MVĮ apklausa, siekiant ištirti MVĮ siūlomų stažuočių kokybę (žvelgiant iš darbdavio perspektyvos) ir išnagrinėti galimų SKS priemonių atitikties sąnaudas.

3.           Problemos apibūdinimas

3.1.        Reglamentavimo sistema

Stažuočių tyrime pateikiama stažuočių reglamentavimo sistema ir nurodoma, kad ši sistema  labai skiriasi tiek įvairių stažuočių tipų atžvilgiu, tiek tarp valstybių narių. Viena vertus, Prancūzijoje pagal įstatymą reglamentuojamos visų tipų stažuotės, o tokiose šalyse kaip Bulgarija ir JK stažuotojams taikomo konkretaus teisinio pagrindo nėra. Mažiau nei pusėje valstybių narių taikomos nuostatos dėl trukmės, atlygio arba socialinės apsaugos taikymo. 11 valstybių narių vis dar egzistuoja teisinės ir administracinės kliūtys stažuotojams iš kitų valstybių narių, dėl kurių sunkiau plėtoti tarptautines stažuotes.

Apskritai, vis dar nėra tarptautiniu mastu suderintų standartų, kokius požymius turinčios stažuotės laikomos geros kokybės.

3.2.        Problemos nustatymas

Tiek viešose konsultacijose, tiek stažuočių tyrime nurodoma daug problemų, šiuo metu kylančių stažuočių Europos Sąjungoje srityje. Skiriamos dvi pagrindinės problemų sritys, kuriose gali prireikti imtis ES lygmens veiksmų: nepakankamas mokymosi turinys ir netinkamos darbo sąlygos.

1) Mokymosi turinio problema susijusi su skundais, kad stažuotojai vietoje prasmingo mokymo turi atlikti nereikšmingas užduotis. Tai ne tik etikos klausimas – jei daugelyje stažuočių teikiamas netinkamas mokymas, jos gali įgyti blogą reputaciją ir sumažėja jų veiksmingumas padėti jaunimui sklandžiai pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką.

2) Darbo sąlygų klausimas yra susijęs su tokiais skundais kaip ilgos darbo valandos, nepatenkinama sveikatos apsauga, sauga ir profesinė rizika, nepakankamai aiškios taikomos taisyklės ir nuostatos, vienodo požiūrio nebuvimas ir t. t.

Tolesnėje analizėje standartų neatitinkančiomis laikomos stažuotės, kurių mokymosi turinys arba darbo sąlygos yra nepatenkinamos.

Be pirmiau nurodytų dviejų problemų, suinteresuotosios šalys atkreipė dėmesį į tai, kad daug stažuočių yra nemokamos arba mokamas atlygis nepadengia pagrindinių stažuotojų pragyvenimo išlaidų. Tai sukuria vienodos prieigos problemą[6]. Be to, daugėjant nemokamų stažuočių gali būti skatinama rinkos tendencija apmokamus darbuotojus keisti stažuotojais[7]. Dėl subsidiarumo priežasčių ES lygmeniu atlygio arba kompensacijos klausimas nebus sprendžiamas. Tačiau esant didesniam skaidrumui darbo rinka veiktų veiksmingiau.

Dėl šalyje vykstančių stažuočių skaičiaus nesiskųsta, o tarptautinių stažuočių yra labai nedaug. Tai neišnaudota galimybė sumažinti jaunimo nedarbą skatinant judumą, nes tarptautinės stažuotės gali būti labai svarbi priemonė, padedanti lengviau įsidarbinti užsienyje; vietos darbo rinka negali užpildyti daug laisvų darbo vietų.

Ar kokybės problemos yra papiltusios?

Atliekant „Eurobarometro“ tyrimą apie stažavimosi patirtį apklausti 13 000 žmonių ES ir Kroatijoje.

Pagal atsakymus buvo galima įvertinti svarbiausius stažuočių tyrime nustatytus kokybės elementus. Atlikus apklausą nustatyta, kad nors daugumos stažuočių kokybė buvo patenkinama, nemenkos mažesnės dalies stažuočių kokybė buvo nepatenkinama. Visų pirma nurodyta, kad 18 proc. stažuočių mokymo turinys buvo nepakankamas, o vienu iš keturių atveju darbo sąlygų (išskyrus atlygį) nebuvo galima palyginti su nuolatinių darbuotojų darbo sąlygomis, vertinant pagal darbo valandas, atostogų suteikimo sąlygas ir t. t.  Nustatyta, kad vertinant pagal mokymosi turinį arba darbo sąlygas 30 proc. stažuočių kokybė buvo nepakankama. Dažnos stažuotės kokybė buvo nepakankama abiem atžvilgiais[8].

Tik 9 proc. visų stažuočių buvo tarptautinės, t. y. atliekamos kitoje šalyje. Neaiškios stažuočių užsienyje sąlygos daro didelį poveikį tarptautinių stažuočių rinkos plėtrai: remiantis „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 38 proc. užsienyje nesistažavusių (bet pageidavusių stažuotis) asmenų nurodė, kad pagrindinė kliūtis – informacijos stoka.

Atlikus „Eurobarometro“ apklausos rezultatų ekonometrinę analizę nustatyta, kad asmenys, kurie atliko standartų neatitinkančią stažuotę, rečiau gavo darbą po stažuotės. Kokybiškos stažuotės ne tik teikia geresnių galimybių vėliau gauti darbo pasiūlymą toje pačioje organizacijoje, bet ir yra susijusios su mažesne nedarbo rizika.

Duomenys patvirtino, kad kokybė yra susijusi su ketinimu įdarbinti. Kokybiškiausias stažuotes paprastai siūlo priimančiosios organizacijos, siekiančios samdyti darbuotojus. Tai taip pat paaiškina stiprų kokybės ir atlygio ryšį – atlygis rodo, kad priimančioji organizacija linkusi dėti papildomas pastangas.

3.3.        Problemų priežastys

Priežastys, kodėl siūlomos standartų neatitinkančios stažuotės, yra susijusios tiek su pasiūla, tiek su paklausa. Kalbant apie pasiūlą, priimančioji organizacija gali pasiūlyti standartų neatitinkančias stažuotes, nes ji nežino, kaip užtikrinti kokybę (netyčinė žema kokybė); kita vertus, standartų neatitinkančių stažuočių pasiūla gali būti tyčinė, susijusi su siekiu gauti didžiausią pelną. Nustatytos konkrečių atvejų problemų priežastys skiriasi.

Dėl netyčinės žemos kokybės, MVĮ tyrimo rezultatai nuolatos rodo, kad daugelis MVĮ netaiko stažuočių tyrime nustatytų kokybės elementų, tačiau didžioji dauguma nurodo, kad joms nebūtų sunku juos įgyvendinti. Netyčinių standartų neatitinkančių stažuočių dalies tiksliai įvertinti neįmanoma, bet, remiantis MVĮ tyrimo rezultatais, spėjama kad tokios stažuotės sudaro apie 20–35 proc. stažuočių, kurių mokymosi turinys yra nepakankamas.

Kalbant apie paklausą, pagrindinė priežastis, kodėl kandidatai teikia paraiškas standartų neatitinkančioms stažuotėms, yra skaidrumo trūkumas (informacijos vienapusiškumas). Prieš pradedant stažuotę jos kokybę sunku įvertinti, o jai prasidėjus stažuotojus neturi nei galimybių, nei paskatų skųstis. Taigi, stažuočių rinką galima apibūdinti kaip išlaikančią pusiausvyrą, kurioje tam tikrą dalį sudaro standartų neatitinkančios stažuotės.

4.           Teisinis pagrindas ir subsidiarumas

Teisinis pagrindas

Šios iniciatyvos teisinis pagrindas – SESV 153 straipsnis, pagal kurį Sąjunga remia ir papildo valstybių narių veiklą tam tikrose srityse, inter alia, darbo sąlygų, darbuotojų socialinio draudimo ir socialinės apsaugos, taip pat iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos ir kovos su socialine atskirtimi.

Subsidiarumas

Kalbant apie standartizacijos privalumus, ES lygmens veikla būtų pranašesnė keliais aspektais:

· skirtingų šalių skirtingų įstaigų priimtos kokybės gairės yra gana panašios. Pagrindiniai skirtumai – atlygis ir tam tikri privalomi elementai, kaip antai stažuočių pratęsimo ribojimas –, kurie paprastai į savanoriškai taikomas chartijas neįtraukiami. Tai rodo, kad nėra didelio poreikio pritaikyti kokybės standartus prie vietos sąlygų;

· antra, ES lygmens veikla būtų naudinga dėl didesnių stažuotojų judumo galimybių. Jaunimui būtų lengviau pasirinkti stažuotę kitoje šalyje, jeigu pagal standartinę praktiką arba taisykles būtų aišku, ko galima tikėtis;

· trečia, patirtis rodo, kad dėl koordinavimo problemų tarptautiniu mastu priimtinų standartų nustatymas galėtų vykti sparčiau, jei veiklą koordinuotų ir remtų viršnacionalinės institucijos. ES tam turi geriausias prielaidas, nes atrodo, kad nėra arba beveik nėra savaiminės tarptautinių kokybės standartų plėtros.

Valstybės narės galėtų savarankiškai priimti priemones, kurios padėtų gerinti stažuočių kokybę. Tačiau praktikoje jos ne kartą prašė Komisijos priimti SKS (pavyzdžiui, žr. trijų Europos Vadovų Tarybos susitikimų – 2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. vasario mėn. ir 2013 m. birželio mėn. – išvadas).

Esant skirtingoms reglamentavimo sistemoms būtų pravartu susitarti dėl stažuotės apibrėžties ir būtiniausių standartų. Tai padėtų formuoti valstybių narių politiką ir reglamentavimo metodus. Tokiu būdu ES galėtų konkrečiai paremti valstybes nares, įgyvendinančias strategijos „Europa 2020“ užimtumo 8-ą gairę, pagal kurią „siekdamos remti neseniai mokslus baigusį jaunimą, turėtų priimti programas, kuriomis būtų siekiama padėti rasti pirmąjį darbą, arba teikti tolesnio išsilavinimo ir mokymosi galimybes, įskaitant stažuotes, taip pat turėtų greitai reaguoti, kai jaunimas netenka darbo“. Tai padėtų pašalinti vieną svarbiausių tarpvalstybinio judumo kliūčių – informacijos stoką srityje, kurios reglamentavimas fragmentuotas, o rekomendacija padėtų pasinaudoti pagal programą „Erasmus+“ teikiama parama.

5.           Politikos tikslai

Bendrieji iniciatyvos tikslai šioje srityje yra šie:

 1) pagerinti stažuočių kokybę, tokiu būdu didinant stažuočių padedant sėkmingai pereiti iš švietimo sistemos į darbo rinką;

 2) sumažinti Europos darbo rinkos skirtumus skatinant tarpvalstybinių stažuočių plėtotę.

Tam, kad būtų pasiekti šie bendrieji tikslai, nustatyti tokie konkretūs tikslai:

 1) padidinti kokybiškų stažuočių dalį;

 2) atgrasyti nuo piktnaudžiavimo ir užtikrinti, kad priimančiosios organizacijos atitikties sąnaudos išliktų ribotos;

 3) teikti daugiau informacijos apie tarptautines stažuotes ir teikti daugiau galimybių jose dalyvauti.

Veiklos tikslai:

 1) sukurti sistemą, standartus arba gaires, kuriomis valstybės narės, priimančiosios organizacijos, socialiniai partneriai arba kiti subjektai galėtų remtis imdamiesi veiksmų, kuriais siekiama skatinti kokybiškų stažuočių plėtotę ir sudaryti geresnes galimybes dalyvauti tarptautinėse stažuotėse;

 2) užtikrinti, kad ši sistema, standartai arba gairės būtų veiksmingai perkeliami į ES politikos priemones, ypač Jaunimo užimtumo iniciatyvą, Europos semestro procesą ir ES finansines programas. 

6.           Politikos nuoseklumas ir perkėlimas į strategijos „Europa 2020“ tikslus

2010 m. strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje iniciatyvoje „Judus jaunimas“ paskelbta, kad Komisija pasiūlys stažuočių kokybės sistemą. Šis įsipareigojimas patvirtintas 2011 m. Jaunimo galimybių iniciatyvoje, Užimtumo dokumentų rinkinyje, taip pat 2012 m.  jaunimo užimtumo dokumentų rinkinyje. Kokybiškos stažuotės taip pat yra neatskiriama Jaunimo garantijų iniciatyvos dalis, todėl jų plėtotė yra pagrindinis 2013 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos tikslas.

Stažuočių gairės ypač naudingos šalims, turinčioms nedaug patirties ar neturinčioms tradicijos bendradarbiauti su verslo įmonėmis. SKS padėtų Komisijai stebėti pažangą, susijusią su pirmiau pateiktomis rekomendacijomis, ir prireikus valstybėms narėms pasiūlyti tolesnius veiksmus.

Be to, standartizuotas ES sprendimas padės išplėsti EURES taikymą gamybinei praktikai ir stažuotėms, kaip prašyta 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose.  Stažuočių kokybės reikalavimai reikalingi ir siekiant užtikrinti pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą siūlomų stažuočių veiksmingumą (žr. 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendaciją).

7.           Politikos galimybės

1 lentelė. Galimybių apžvalga

Galimybė || Pavadinimas || Tipas || Trumpas aprašymas

0 || Bazinis scenarijus || - || Veiksmų nesiimama

1 || Informacinė interneto svetainė || Informacija || Stažuotojams skirtos informacinės svetainės, kurioje pateikiamos reglamentavimo nuostatos ir stažuočių tipai valstybėje narėje, sukūrimas

2 || Savanoriškai taikomas kokybės ženklas || Informacija || Visiškai savanoriškai taikomas stažuočių kokybės ženklas

3a || Tarybos rekomendacija tik dėl pagrindinės stažuočių kokybės sistemos (tik SKS) || Gairės || Stažuotojas ir priimančioji organizacija turėtų pasirašyti susitarimą. Susitarime turėtų būti įtraukta informaciją apie tikslus, mokymosi turinį ir stebėseną, trukmę, atlygį arba kompensaciją bei socialinį draudimą.

3b || Tarybos rekomendacija dėl SKS ir didesnio skaidrumo užtikrinimo (SKS + skaidrumas) || Gairės || Informacija apie atlygį arba kompensaciją kvietime dalyvauti konkurse +  įdarbinimo politikos skaidrumo reikalavimai neapmokamoms stažuotėms

4 || Direktyva dėl SKS + didesnis skaidrumas || Reglamentavimas || Tas pats kaip 3b, bet direktyvos forma

8.           Poveikio tyrimas

8.1.        0 galimybė. Bazinis scenarijus

Vertinant realius pokyčius, pasaulinių arba ES lygmens kokybės standartų spontaniško vystymo arba priėmimo pažanga buvo nedidelė. Valstybių narių iniciatyvų nedaug; Europos jaunimo forume jaunimo organizacijų parengta Europos stažuočių ir gamybinės praktikos chartija, bet jos laikosi tik kai kurios įmonės. Nesant kitų nacionalinių arba plačiau pripažintų tarptautinių iniciatyvų, padedančių gerinti stažuočių kokybę, tikėtina, kad bendra standartų neatitinkančių stažuočių dalis dėl krizės poveikio padidės arba geriausiu atveju išliks tokia pati.

8.2.        1 galimybė. Informacinė interneto svetainė

Pagal šią galimybę numatoma kurti informacinę interneto svetainę, kurioje būtų teikiama išsamios ir reguliariai atnaujinamos informacijos apie kiekvienoje valstybėje narėje visų tipų stažuotėms taikomas taisykles ir nuostatas. Interneto svetainėje, kuri galimai būtų integruota į EURES portalą, būtų pateiktos nuorodos į atitinkamų valstybių narių valdžios institucijas.

Ši priemonė susijusi su vienu informacijos stokos problemos aspektu, t. y. bendros informacijos apie esamas nacionalines taisykles trūkumu. Tačiau joje nėra nei informacijos apie konkrečių siūlomų stažuotės vietų kokybę, nei realių paskatų priimančiosioms organizacijoms gerinti siūlomų stažuočių kokybę. Taigi, šios galimybės poveikis stažuočių kokybei yra teigiamas, bet ribotas, nes nustatyta, kad šalies viduje siūlomoms stažuotėms geresnis informuotumas apie teises turi nedidelį poveikį. Tai gali turėti didesnį poveikį skatinant tarptautines stažuotes, nes informacijos apie stažuotes užsienyje sunku rasti. Apskritai ši priemonė galėtų būti naudojama kartu su kitais sprendimais, o ne kaip atskira galimybė. Nors šios galimybės poveikis ir veiksmingumas riboti (nes mažai tikėtina, kad dėl jos pasikeistų standartų neatitinkančių ir kokybiškų stažuočių santykis), ji atitinka tikslą skatinti judumą.

8.3.        2 galimybė. Savanoriškai taikomas kokybės ženklas

2 galimybė apima ES lygmens kokybės ženklą, kuriuo būtų patvirtinama, kad priimančioji organizacija, kuri jį taiko savanoriškai, laikosi tam tikrų standartų. Kokybės ženklo suteikimo kriterijai skirtingose šalyse ir sektoriuose gali labai skirtis; atitinkamai, galima būtų siekti visoje ES nustatyti  panašius arba netgi tapačius kriterijus.

Kokybės principai galėtų būti kuriami bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, nurodant minimalius standartus, susijusius su stažuočių formatu, mokymosi turiniu ir darbo sąlygomis. Savanoriškai įsipareigojusios laikytis principų, priimančiosios organizacijos gali prisistatyti kaip „sąžiningos stažuotojams“ ar panašiai. Kokybės ženklas taip pat gali apimti įsipareigojimus dėl atlygio ir socialinio draudimo.

Tokio metodo privalumas – priimančiosios organizacijos skatinamos laikytis kokybės standartų gairių, o dėl neprivalomo pobūdžio užtikrinama, kad reikalavimų laikymosi našta priimančiosioms organizacijoms būtų priimtina. Ši galimybė taip pat gali paskatinti tarpvalstybines stažuotes.

Didžiausias šios galimybės trūkumas – rizika, kad mažai organizacijų taikys ženklą, nes stažuočių paklausa viršija pasiūlą. Esamų kokybės ženklo taikymo pavyzdžių šiuo metu ypač mažai: Italijoje ženklą „OK stage“ pasirinko taikyti keliasdešimt bendrovių, t. y. maždaug 1 iš 10 000. Nepanašu, kad kitur padėtis kitokia; todėl ši galimybė veikiausiai nebūtų veiksminga.

Apskritai, vertinant pagal veiksmingumą, ši galimybė turėtų padėti vystyti tarptautines stažuotes, bet mažai tikėtina, kad standartų neatitinkančių ir kokybiškų stažuočių santykis pasikeistų. Kita vertus, galimybę galima laikyti veiksminga atsižvelgiant į gana mažas sąnaudas.

8.4.        3 galimybė. Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos

Šią priemonę sudarytų Komisijos siūloma Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos (SKS), kurią valstybės narės perkeltų į nacionalinę praktiką ir (arba) nacionalinę teisės sistemą. Rekomendacijoje valstybių narių būtų prašoma užtikrinti, kad būtų privaloma sudaryti rašytinį stažuotės susitarimą; šiuo metu daugelyje valstybių narių tokia nuostata netaikoma. Į susitarimą būtų įtraukti tiesioginiai elementai, kurie, kaip nustatyta, pagerina stažuotės kokybę, kaip antai mokymosi tikslai, mentorius, darbo sąlygos ir t. t.

Siūlomi du šios galimybės variantai: pagal 3a variantą Tarybos rekomendacija apimtų tik pagrindines kokybės gaires. Pagal 3b variantą SKS turinys būtų gerinamas įtraukiant papildomus skaidrumo reikalavimus, kuriais būtų skatinama siūlyti kokybiškas stažuotes ir (arba) atgrasoma nuo standartų neatitinkančių stažuočių organizavimo.

8.4.1.     3a galimybė. Tarybos rekomendacija tik dėl stažuočių kokybės sistemos

Pagal SKS abi šalys turėtų sudaryti rašytinį stažuotės susitarimą. Palyginti su įvairių tipų įstaigų neseniai pateiktose iniciatyvose siūlytais elementais, elementai, kuriuos ketinama įtraukti, atspindi subalansuotą požiūrį.

Pagrindiniai kokybės elementai, nurodyti stažuočių tyrime

Stažuočių tyrime nagrinėta padėtis visose 27 valstybėse narėse ir visų tipų stažuotės, siekiant nustatyti geriausią patirtį, visų pirma principas, kad kokybiškos stažuotės metu stažuotojui reikėtų sudaryti sąlygas įgyti darbo rinkos poreikius atitinkančių praktinių įgūdžių, kurie papildytų jo teorines žinias, taip padidinant stažuotojo įsidarbinimo galimybes. Kokybiškai stažuotei būdingi tam tikri principai. Vienas pagrindinių elementų – privalomas stažuotės susitarimas. Kokybiškos stažuotės turėtų būti pagrįstos stažuotojo ir priimančiosios organizacijos (t. y. bendrovės, viešosios įstaigos ir t. t.) susitarimu. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad 2013 m. „Eurobarometro“ apklausoje stažuočių klausimais nustatyta, kad rašytinį susitarimą pasirašė tik 62 proc. stažuotojų[9]. Į stažuotės susitarimą turėtų būti įtraukti šie tyrime svarbiausiais laikyti aspektai: •           Tikslai, turinys ir stebėsena. Stažuotės metu stažuotojui reikėtų sudaryti sąlygas įgyti praktinių įgūdžių, kurie papildytų jo teorines žinias. Tyrimo gairėse reikalaujama, kad mokymosi turinį užtikrintų asmeninis konsultantas arba mentorius, kurį priimančioji organizacija skiria kiekvienam stažuotojui. Konsultantas turėtų padėti stažuotojui atlikti jam paskirtas užduotis, stebėti jo pažangą, paaiškinti bendruosius darbo procesus ir metodiką. Gairėse taip pat reikalaujama, kad konsultantas pateiktų stažuotojo darbo vertinimą ir parengtų trumpą (1–2 puslapių apimties) galutinio vertinimo ataskaitą, kuri gali būti rekomendacinio laiško formos. •           Trukmė. Atvirosios rinkos stažuotės paprastai turėtų trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Tačiau ši rekomendacija nėra taikoma privalomam profesiniam rengimui baigus aukštojo mokslo studijas (pvz., gydytojams, teisininkams, mokytojams ir kt.), kuris taikomas daugumoje valstybių narių ir paprastai yra ilgesnis ir griežtai reglamentuotas[10]. •           Darbo sąlygos. Susitarime turėtų būti nurodytos darbo valandos, teisė į atostogas ir nedarbingumo atostogų nuostatos; •           Atlygis ir (arba) išlaidų kompensacija. Nemokamos stažuotės gali būti tikslingos, jeigu jos abipusiai naudingos ir priimančiajai organizacijai, ir stažuotojui, nes perduodamos žinios ir mokomasi. Todėl kokybės gairėse tik nurodyta, kad rašytiniame susitarime turėtų būti aiškiai nurodomas siūlomos kompensacijos arba atlygio dydis. •           Socialinės apsaugos nuostatos. Stažuotojui taikomos socialinio draudimo nuostatos turi būti aiškios visoms susijusioms šalims, ypač sveikatos draudimas ir draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbo vietoje. Daugelyje valstybių narių studentų socialiniu draudimu rūpinasi valstybė arba atitinkamos švietimo įstaigos, todėl atlikdami stažuotes jie yra draudžiami sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudimu. Tačiau jei stažuotojas nebėra studentas, jo padėtis nėra aiški. Jei stažuotei taikoma darbo sutartis, darbdavys ir darbuotojas turi laikytis susijusioje šalyje darbo teisės nustatytų draudimo įsipareigojimų. Jei taip nėra, sutartyje turėtų būti nurodytos draudimo sistemos, kurioms įnašus moka priimančioji organizacija ar stažuotojas. Šaltinis. Stažuočių tyrimas, p. 127 (Europos Komisija, 2012 m.).

Ši galimybė yra rizikinga, nes kai kurie darbdaviai, suvokę, kad jų siūlomos stažuotės nėra kokybiškos, ateityje stažuočių nebesiūlytų. Jie gali manyti, kad dėl kai kurių kokybės sistemos elementų (pvz., mokymosi turinio) stažuotės sąnaudos būtų per didelės. Tačiau toks galimas neigiamas poveikis – atsižvelgiant į padengtinas įgyvendinimo sąnaudas – yra labiau teorinis nei realus, ir bet kokiu atveju tai kompensuotų padidėjęs kokybiškų stažuočių skaičius (aiškios sąlygos, ko galima tikėtis stažuotės kokybės požiūriu, gali paskatinti darbdavius gerinti siūlomas stažuotes).

Tebėra aktualus  vienas svarbus klausimas – poveikio standartų neatitinkančioms stažuotėms veiksmingumas, susijęs su įgyvendinimo problemomis. Be to, tikėtina, kad valstybėse narėse, kuriose įgyvendinimo mechanizmai silpnesni, reguliavimo sprendimai bus ne tokie veiksmingi, o būtent šiuo atveju poreikis yra didžiausias.

Apskritai labiausiai tikėtina, kad dėl priimtos Europos ir nacionalinio lygmens kokybės sistemos vidutiniu laikotarpiu stažuočių kokybė ir skaidrumas pagrįstai pagerėtų. SKS yra proporcingas ES lygmens veiksmas, galintis padėti pasiekti numatytą tikslą. Vertinat pagal veiksmingumą, SKS galimybė galėtų padėti vystyti tarptautines stažuotes, bet ją pasirinkus standartų neatitinkančių ir kokybiškų stažuočių santykis pakistų nedaug. Kalbant apie veiksmingumą, atitikties sąnaudos yra mažos ir laikui bėgant mažėja. Nuoseklumo atžvilgiu netolygus įgyvendinimas gali neatitikti judumo tikslo.

8.4.2.     3b galimybė. Tarybos rekomendacija dėl stažuočių kokybės sistemos ir didesnio skaidrumo užtikrinimo

Pagal šią galimybę į minėtą SKS būtų įtraukti nauji skaidrumo reikalavimai. Pranešimuose apie siūlomas stažuotes reikėtų nurodyti, ar stažuotė yra mokama, ir, jei ji yra mokama, atlygio arba kompensacijos lygį.

Be to, priimančiosios organizacijos, siūlančios nemokamas stažuotes, turėtų stažuotės susitarimo sudarymo metu atskleisti informaciją apie įdarbinimo politiką; konkrečiai, jos turėtų nurodyti, kiek stažuotojų stažuotės pabaigoje buvo pasiūlyta mokamo darbo sutartis[11],[12].

Šia galimybe siekiama pagerinti stažuočių rinkos veikimą didinant jos skaidrumą. Priimančiosios organizacijos kartais galimus kandidatus vilioja patraukliai skambančiomis stažuotėmis, bet vengia atskleisti informaciją apie finansines sąlygas iki vėlyvo atrankos etapo, kai kandidatai jau įdėjo daug pastangų, kad būti atrinkti ir psichologiškai yra silpnesni derėtis dėl atlygio pasiūlymo arba atmesti pasiūlymą. Atlikus „Eurobarometro“ apklausą nustatyta, kad faktiškai tai buvo dažniausias atvejis (46 proc., palyginti su 42 proc. atvejų, kai kompensacija buvo aiškiai nurodyta). 

Priemonė yra paprasta, teisėtų stažuočių atveju atitikties sąnaudų beveik nėra ir ja atgrasoma nuo nesąžiningos praktikos. Numatoma, kad šios priemonės poveikis būtų apčiuopiamas. Atsižvelgiant į tai, kad MVĮ tyrime šiai priemonei pritarė beveik 90 proc. respondentų, apskritai turėtų būti plačiai pritariama atlygio sąlygų nurodymui pranešime apie stažuotę. Atsižvelgiant į reikalavimo naujumą, įdarbinimo politikos skaidrumo reikalavimui greičiausiai būtų mažiau pritariama; tačiau atitikties sąnaudos būtų nedidelės. Šios galimybės veiksmingumas vertinamas teigiamai, atsižvelgiant į tai, kad tikimasi apčiuopiamo poveikio. Tai veiksminga ir todėl, kad teisėtoms stažuotėms atitikties sąnaudų beveik nėra.

8.5.        4 galimybė. Direktyva dėl stažuočių kokybės sistemos

Turinio atžvilgiu ši galimybė būtų tokia pati kaip ir 3b, t. y. Komisijos pasiūlymas dėl SKS, įtraukiant ir  skaidrumo reikalavimus, bet, kitaip nei 3b galimybės atveju, Komisijos siūloma teisės akto forma – direktyva, kaip numatyta SESV 153 straipsnio 2 dalies b punkte.

Direktyvos veiksmingumas gali būti laikomas teigiamu, nes tikėtina, kad jos poveikis bus apčiuopiamas. Be to, tai būtų veiksmingas sprendimas, dėl kurio nebūtų praktiškai jokių teisėtų stažuočių atitikties sąnaudų, o nuo nesąžiningos praktikos būtų atgrasoma.  Nuoseklumo atžvilgiu ES mastu įgyvendinimu būtų užtikrinamas didesnis nuoseklumas siekiant judumo tikslo. Nepaisant šių privalumų, ši galimybė yra mažiau proporcinga nei Tarybos rekomendacija. Tarybos rekomendacijos ar direktyvos pasirinkimas priklauso nuo decentralizuotų sprendimų santykinės svarbos žemiausiu galimu lygmeniu vertinimo, poreikio naudotis judumu siekiant visapusiškai išnaudoti bendrosios rinkos teikiamas galimybes sumažinti jaunimo nedarbą ir poreikio greitai patvirtinti priemones bei gauti naudą dėl plataus masto, vienalaikio įgyvendinimo visoje ES suderinimo. Iš esmės, skirtingų nacionalinių stažuotes reglamentuojančių teisės aktų nereikia visiškai suderinti. Todėl teikiama pirmenybė Tarybos rekomendacijai su galimybe vėliau priimti direktyvą, jei būtų nustatyta, kad valstybių narių veiksmams mobilizuoti Tarybos rekomendacijos nepakanka.

9.           Stebėsena

Didžiausias numatytų galimybių poveikio stažuočių rinkos vystymuisi stebėsenos iššūkis – atitinkamų su stažuotėmis susijusių statistinių duomenų trūkumas. Administraciniu lygmeniu Užimtumo  socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas jau ėmėsi priemonių spręsti šį klausimą ir įtraukė stažuočių modulį į Eurostato darbo jėgos tyrimą. Tačiau tai gali užtrukti maždaug trejus metus. Šiuo metu stebėsenos tikslais galima surengti tęstinę „Eurobarometro“ apklausą, praėjus tinkamam laikotarpiui po naujų stažuočių taisyklių priėmimo. 2013 m. „Eurobarometro“ apklausos stažuočių klausimais formatas yra tinkamas pagrindas būsimai stebėsenos apklausai, nes jame pateikiama išsamios informacijos apie stažuočių kokybę. Tačiau norint įvertinti poveikį užimtumui gali prireikti tęstinio tyrimo. Tokio tyrimo surengimo galimybę reikėtų aptarti su Eurostatu, geriau integravus modulį į darbo jėgos tyrimą.

Komisijos tarnyboms taip pat reikės stebėti naujų nuostatų taikymą valstybėse narėse po to, kai bus patvirtinta Tarybos rekomendacija arba direktyva.

Be to, Europos semestro koordinavimo mechanizmai kartu su Jaunimo garantijų įgyvendinimo mechanizmais taip pat galėtų būti taikomi Tarybos rekomendacijos dėl stažuočių įgyvendinimui stebėti.

[1]               2013 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis (greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 378), 74 proc. daugiau respondentų stažavosi nei atliko gamybinę praktiką; stažuotę atlikusių buvo 77 proc. daugiau nei dirbusių studijų metu ir 43 proc. daugiau nei asmenų, kurie neužsiėmė nė viena iš šių veiklų. Šaltinis. Komisijos parengta „Eurobarometro“ apklausos analizė, B dalis, atsakymai į Q1, p. 1.

[2]               EP 2009/2221(INI), 2010 7 6.

[3]               2012 m. gruodžio mėn., 2013 m. vasario mėn. ir 2013 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvados.

[4]               SWD(2012) 407 final, Briuselis, 2012 12 5.

[5]               SWD(2012) 407 final, Briuselis, 2012 12 5.

[6]               Pagal JK Mažo darbo užmokesčio komisijos Nacionalinio minimalaus darbo užmokesčio ataskaitą (2011 m.) vis dažniau stažuotė yra būtina išankstinė darbo sąlyga.

[7]               JK Mažo darbo užmokesčio komisija 2013 m. ataskaitoje nurodo „dažną atvejį, kai atliekant darbu laikomas užduotis nėra mokamas minimalus atlyginimas“.

[8]               Maždaug pusė stažuočių yra nemokamos, dar 25 proc. atvejų atlygio nepakanka pagrindinėms pragyvenimo išlaidoms padengti.

[9]               Greitoji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 378, 2.1.3 skyrius, p. 36.

[10]             Atitinkamai tyrime į šios rekomendacijos taikymo sritį neįtraukiamos vadinamosios stažuočių programos, skirtos aukštesniojo lygmens vadovams įdarbinti.

[11]             Paprastumo ir kitais sumetimais tai taikoma tik susitarimams, kurie vykdomi toje pačioje vietoje, kaip ir stažuotė.

[12]             Reikėtų pažymėti, kad, kaip ir kitų galimybių atveju, tai nebūtų taikoma mokyklų, universitetų ir kitų mokymo įstaigų prieš mokslo baigimą organizuojamoms stažuotėms.