52013PC0914

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Kroatijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)       pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)       Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(3)       [2014 m. sausio X d.] pagal SESV 126 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad Kroatijoje yra susidaręs perviršinis deficitas;

(4)       pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo[1] 3 straipsnį Taryba turi atitinkamai valstybei narei pateikti rekomendacijas, siekiant per nurodytą laikotarpį ištaisyti perviršinio deficito padėtį. Rekomendacijoje turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių terminas, iki kurio atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui panaikinti. Be to, rekomendacijoje ištaisyti perviršinio deficito padėtį Taryba turėtų reikalauti pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį struktūrinio balanso, t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso atmetus vienkartines ir kitas laikinąsias priemones, pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP. Be to, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnį, kuriame nustatytas reikalavimas pagal skolos kriterijų, paskutiniais koregavimo laikotarpio metais rekomenduojamas biudžeto tikslas turi užtikrinti, kad, kaip reikalaujama, skolos santykio su BVP ir Sutartyje nustatytos 60 % BVP pamatinės vertės skirtumas sumažėtų per dvejus metus po perviršinio deficito ištaisymo, remiantis Komisijos prognoze;

(5)       remiantis Komisijos 2013 m. rudens prognoze, numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2013–2015 m. laikotarpiu ir toliau viršys 3 % BVP pamatinę vertę, o struktūrinis balansas prognozuojamu laikotarpiu toliau blogės: nuo 4 % BVP 2013 m. iki beveik 6 % BVP 2015 m. Šiuos pokyčius iš esmės lemia padidėjusios išlaidos, pvz., išlaidos palūkanoms kartu su pajamų trūkumu. Komisijos 2013 m. prognozėje neatsižvelgta į biudžeto konsolidavimo programą, apie kurią paskelbta 2013 m. rugsėjo mėn. paskelbtose Ekonomikos ir fiskalinės politikos gairėse, nes buvo pateikta labai mažai informacijos apie šio paskelbto konsolidavimo paketo priemones. Priemonės, teikiamos antruoju patikslintu 2013 m. biudžetu ir 2014 m. biudžeto projektu, priimtu vyriausybės 2013 m. lapkričio 14 d. ir išsiųstu parlamentui, neturi didelio poveikio biudžeto tendencijoms. Iš tiesų, prognozuojamos valdžios sektoriaus pajamos ir išlaidos, taip pat valdžios sektoriaus skola Komisijos 2013 m. rudens prognozėje, atnaujintoje atsižvelgiant į naują informaciją, gautą po paskelbimo, skiriasi labai nedaug. Patikslintos prognozės yra Komisijos naujas bazinis scenarijus;

(6)       kalbant apie valdžios sektoriaus skolos pokyčius, pagal patikslintą 2013 m. biudžetą ir 2014 m. biudžeto projektą numatomas skolos ir BVP santykis 2014 m. pabaigoje pasieks 62 % ir toliau didės iki 64 % 2015 m. ir 64¾ % 2016 m. Komisijos 2013 m. rudens prognozėje numatoma, kad 2014 m. valdžios skolos santykis viršys Sutartyje nustatytą pamatinę vertę, sieks beveik 65 % ir prognozuojamu laikotarpiu toliau didės. 2013 m. rudens prognozėje, atnaujintoje atsižvelgiant į papildomą informaciją, gautą po prognozės paskelbimo, numatoma, kad visų pirma dėl 2013 m. lapkričio mėn. naujo obligacijų JAV doleriais išleidimo dar 2013 m. valdžios sektoriaus skolos santykis viršys 60 % BVP ribą;

(7)       atsižvelgiant į didelį netikrumą, susijusį su ekonominiais ir biudžeto pokyčiais, galutiniams ištaisymo laikotarpio metams rekomenduojamas biudžeto tikslas turėtų būti aiškiai mažesnis už pamatinę vertę, siekiant užtikrinti, kad perviršinio deficito procedūros laikotarpio paskutiniais metais būtų laikomasi skolos mažinimo kriterijaus;

(8)       pagal Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 perviršinis deficitas turėtų būti ištaisytas per metus nuo tokio deficito nustatymo, nebent atsirastų ypatingų aplinkybių. Siekiant panaikinti perviršinį deficitą iki 2015 m. galutinio termino laikantis šio požiūrio ir užtikrinti bendrą skolos mažinimo kriterijaus laikymąsi, reikiamos struktūrinės priemonės turėtų siekti bent 1,3 % BVP ir 2014, ir 2015 m. Dėl to smarkiai sumažėtų gamyba ir padidėtų jau ir taip užsitęsęs ir gilus nuosmukis. Galima būtų nustatyti ilgesius galutinius terminus, visų pirma skolos kriterijumi pagrįstų perviršinio deficito procedūrų atveju, kai valdžios sektoriaus deficitas, kuris turi atitikti skolos kriterijų, yra gerokai mažesnis nei 3 % BVP;

(9)       atsižvelgiant į tai, perviršinio deficito ištaisymo galutinis terminas gali būti 2016 m. Visų pirma, remdamasi patikimu ir tvariu koregavimo planu, laikydamasi šio pratęsto galutinio termino, Kroatija turėtų pasiekti nominalų valdžios sektoriaus tikslą – 4,6 % BVP 2014 m., 3,5 % BVP 2015 m. ir 2,7 % 2016 m., kuris atitiktų metinį struktūrinio balanso pagerėjimą 0,5 % BVP 2014 m., 0,9 % BVP 2015 m. ir 0,7 % BVP 2016 m., pagrįstą perviršinio deficito procedūros scenarijumi. Koregavimo plano scenarijus pagrįstas Komisijos 2013 m. rudens prognoze, atnaujinta atsižvelgiant į naują informaciją, be kita ko, iš patikslinto 2013 m. biudžeto ir 2014 m. biudžeto projekto, ir išplečiamas iki 2018 m., remiantis standartinėmis prielaidomis dėl gamybos apimties atotrūkio panaikinimo ir biudžeto priklausomybės nuo ciklo. Šis koregavimo planas suteiktų galimybę iki 2016 m. sumažinti nominalų valdžios sektoriaus deficitą, kad jis neviršytų 3 % BVP pamatinės vertės, ir kartu užtikrinti, kad skolos ir BVP santykis tinkamu tempu artėtų prie 60 % pamatinės vertės ir taip būtų įvykdytas valdžios sektoriaus skolos kriterijus. Pagal perviršinio deficito procedūros scenarijų, norėdama pasiekti minėtus struktūrinius tikslus, Kroatija turėtų imtis konsolidavimo priemonių, kurios būtų 2,3 % BVP 2014 m., 1 % BVP 2015 ir 2016 m. Šiais tikslais atsižvelgiama į poreikį fiskalinio konsolidavimo poveikiu ekonominei veiklai kompensuoti neigiamą šalutinį fiskalinio konsolidavimo poveikį viešiesiems finansams;

(10)     biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad valdžios sektoriaus balansas nuolat gerėtų ir kartu būtų siekiama gerinti valstybės finansų kokybę. Visų pirma, būtų naudinga imtis priemonių, kuriomis prioritetas skiriamas augimą skatinančioms išlaidoms ir investicijoms, be kita ko, panaudojant ES sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšas, gerinamas mokestinių prievolių vykdymas ir stiprinama fiskalinė sistema;

(11)     siekiant užtikrinti ekonominei gerovei palankiausią rezultatą vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, ištaisyti perviršinį deficitą būtų lengviau, jei būtų imtasi ir makrostruktūrinių reformų. Šiomis priemonėmis turėtų būti siekiama sustiprinti ekonomikos augimo potencialą, sukuriant lankstesnę darbo rinką, pagerinant verslo sąlygų kokybę ir padidinant viešojo administravimo veiksmingumą,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

(1) Kroatija iki 2016 m. turėtų ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį.

(2) Kroatija turėtų pasiekti nominalius valdžios sektoriaus tikslus – 4,6 % BVP 2014 m., 3,5 % BVP 2015 m. ir 2,7 % BVP 2016 m., kurie atitiktų metinį struktūrinio balanso pagerėjimą 0,5 % BVP 2014 m., 0,9 % BVP 2015 m. ir 0,7 % BVP 2016 m.

(3) Kroatija turėtų nustatyti ir griežtai įgyvendinti priemones, būtinas perviršiniam deficitui ištaisyti iki 2016 m., ir panaudoti nenumatytas pajamas deficitui sumažinti.

(4) Taryba nustato 2014 m. balandžio 30 d. galutinį terminą, iki kurio Kroatija turi imtis veiksmingų priemonių ir pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį pateikti išsamią ataskaitą apie tikslams pasiekti numatytą konsolidavimo strategiją; valdžios institucijos ne rečiau kaip kas šešis mėnesius turėtų pranešti apie pažangą įgyvendinant šias rekomendacijas iki visiško perviršinio deficito ištaisymo.

Be to, Taryba ragina Kroatijos valdžios institucijas i) atlikti nuodugnią išlaidų peržiūrą siekiant racionalizuoti darbo užmokesčio, socialinės apsaugos ir subsidijoms skirtas išlaidas ir numatyti pakankamą fiskalinę laisvę augimą skatinančioms išlaidoms įgyvendinti, įskaitant bendrą ES finansuojamų projektų finansavimą; ii) toliau gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir didinti mokesčių administravimo veiksmingumą ir iii) gerinti viešųjų finansų institucinę sistemą, be kita ko, gerinant daugiametį biudžeto programavimą, stiprinant Fiskalinės politikos komiteto vaidmenį ir nepriklausomybę ir užtikrinant fiskalinių taisyklių laikymąsi. Taryba taip pat ragina Kroatijos valdžios institucijas įgyvendinti struktūrines reformas, kuriomis siekiama padidinti BVP augimo potencialią, visų pirma, panaikinant darbo rinkos nelankstumą ir nepalankias verslo sąlygas ir pagerinant viešojo administravimo kokybę.

Ši rekomendacija skirta Kroatijos Respublikai.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 6.