AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtos infrastruktūros naudojimas gali turėti įtakos Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui, todėl ją kuriant, įrengiant ir eksploatuojant pagrindinis dėmesys skiriamas saugumo reikmėms. Iš tiesų, palydovinės navigacijos sistemos – itin pažeidžiama strateginės svarbos infrastruktūra, todėl ją gali būti bandoma panaudoti piktavališkai. Be to, palydovinė navigacija vis plačiau naudojama įvairiose veiklos srityse, todėl nutrūkus paslaugų teikimui šiuolaikinės visuomenės gali patirti didelių nuostolių.

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo[1] nustatyta, kad visais abiejų pagal programas GALILEO ir EGNOS sukurtų sistemų saugumo aspektais rūpinasi Komisija. Pats sistemų saugumas taip pat turi būti akredituotas, tam tikrinama sistemų atitiktis saugumo srities reikalavimams ir siekiama įsitikinti, jog laikomasi atitinkamų Tarybai ir Komisijai taikytinų saugumo taisyklių. Kaip bet kokia kita akreditavimo veikla, abiejų Europos palydovinės navigacijos sistemų saugumo akreditavimas turi būti atliktas nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo visų jas kuriant, konstruojant ir eksploatuojant dalyvavusių subjektų.

Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 683/2008 ir Reglamento (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008[2], nuostatas, už šią akreditavimo veiklą yra atsakinga Europos GNSS agentūra. Pastarajame reglamente nustatomos Agentūrai patikėtos akreditavimo užduoties vykdymo sąlygos ir nurodoma, kad sprendimai dėl saugumo akreditavimo priimami nepriklausomai nuo Komisijos ir už programų įgyvendinimą atsakingų subjektų. Nepriklausomumo sąlyga taip pat turi būti taikoma kitoms Agentūrai patikėtoms užduotims.

Siekiant užtikrinti, kad saugumo akreditavimo veikla vykdoma nepriklausomai, taip pat iš esmės nepriklausomai nuo kitos Europos GNSS agentūrai patikėtos veiklos, Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 Agentūroje įsteigiamas savarankiškas organas – saugumo akreditavimo valdyba –, kuri yra vienas iš trijų, drauge su vykdomuoju direktoriumi ir administracine valdyba, Agentūros organų. Saugumo akreditavimo valdyba yra to paties lygmens organas kaip ir administracinė valdyba ir turi išimtinę kompetenciją priimti sprendimus dėl akreditavimo. Tačiau šie sprendimai, taip pat kaip administracinės valdybos sprendimai, priimami Agentūros vardu ir teisiškai už juos atsakinga yra Agentūra, nes ji vienintelė turi juridinio asmens statusą.

Taigi, Europos GNSS agentūros organizacinė struktūra ypatinga, nes su sistemų saugumo akreditavimu susijusi veikla Agentūroje atskirta nuo kitos jos veiklos, tokios kaip saugumo centro valdymas, pagalba rengiant sistemų pardavimą ir kita Komisijai suteikiant įgaliojimus Agentūrai patikėta veikla.

2011 m. lapkričio 30 d. Komisija priėmė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo pasiūlymą[3]. Šiuo būsimu GNSS reglamentu nuo 2014 m. sausio 1 d. turėtų būti pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 683/2008 ir nustatyta 2014–2020 m. programų valdymo struktūra. Jame numatyta, kad didžioji dalis su abiejų sistemų GALILEO ir EGNOS eksploatavimu susijusių užduočių bus patikėta Europos GNSS agentūrai. Europos Parlamentas ir Taryba, 2012 m. pradžioje išnagrinėję Komisijos pasiūlymo tekstą, pritarė jame išdėstytam Komisijos pageidavimui šių užduočių vykdymo įgaliojimus suteikti Agentūrai. 2012 m. birželio 7 d. Taryba priėmė dalinį bendrą požiūrį (2012 m. birželio 11 d. dokumentas 11105/12), kuriuo pritarė tokiam pasiūlymui.

Tačiau tai, kad po 2013 m. Europos GNSS agentūra turės valdyti abiejų sistemų eksploatavimą, vėl kelia klausimą dėl Agentūros akreditavimo veiklos ateities. Dėl su interesų konflikto pavojumi ir su tuo, kad vienu metu negalima būti ir teisėju, ir bylos šalimi, susijusių priežasčių sprendimų dėl saugumo akreditavimo nepriklausomumo poreikį nepaprasta suderinti su faktu, kad jie priimami ir už eksploatavimą atsakingame subjekte; net jei, kaip paaiškinta pirmiau, Reglamente (ES) Nr. 912/2010 buvo numatytos sąlygos tam tikram saugumo akreditavimo valdybos nepriklausomumui užtikrinti. Suprasdama, koks sudėtingas šis klausimas, būsimo GNSS reglamento pasiūlyme Komisija numatė, kad sistemų saugumo akreditavimas viena iš Agentūros užduočių bus „vėliausiai iki 2016 m. birželio 30 d.“ – laikotarpio, kai eksploatavimo veikla bus visiškai įsibėgėjusi. Akreditavimo veiklos ateities po šios datos klausimas buvo paliktas atviras ir turėjo būti sprendžiamas kitame teisės akto pasiūlyme.

Įvairių Europos Parlamento komitetų nariai, nagrinėdami pasiūlymo tekstą visuotinai pritarė Komisijos pasiūlymui dėl 2016 m. birželio 30 d. datos. Taryboje valstybės narės pabrėžė poreikį akreditavimo veiklą vykdyti ir baigti nepriklausomai bei pageidavo, kad sistemų saugumo akreditavimo ateities po 2014 m. sausio 1 d. klausimas būtų išspręstas kuo greičiau. Be to, 2012 m. birželio 7 d. Taryba priėmė deklaraciją (dokumentas Nr. 11279/12 ADD1), kurioje nurodė, kad akreditavimo veikla ir toliau turi būti vykdoma nepriklausomai nuo kitų Europos GNSS agentūrai patikėtų užduočių, kad tam įvairių Agentūros veiklos rūšių struktūra turi būti veiksmingai atskirta ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 1 d. ir kad Agentūroje tik saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas turi būti atsakingas už akreditavimo veiklą. Todėl Taryba paragino Komisiją per tinkamą laikotarpį pateikti Reglamento (ES) Nr. 912/2010 pakeitimų šiose srityse pasiūlymą.

Taip pat reikia išspręsti Europos palydovinės navigacijos sistemų saugumo akreditavimo ateities 2014–2020 m. finansinės programos laikotarpiu klausimą. Todėl Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turi būti iš dalies pakeistas.

Tokie Reglamento (ES) Nr. 912/2010 pakeitimai taip pat yra gera proga į jo tekstą įterpti pakeitimus, kuriais Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 būtų suderintas su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrame požiūryje dėl decentralizuotų agentūrų, kurį Komisija patvirtino 2012 m. birželio 12 d., išdėstytais principais.

Galiausiai, pirmiau nurodytas pasiūlymas dėl būsimo GNSS reglamento, kurį Komisija priėmė 2011 m. lapkričio 30 d. ir kuriame numatyta galimybė išplėsti Europos GNSS agentūros misiją ir jai patikėti eksploatavimo užduotis, turi didelės įtakos jos personalo poreikiams ir tuo pačiu jos būsimam biudžetui. Todėl prie Reglamento (ES) Nr. 912/2010 pridedama finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma turėtų būti iš dalies pakeista.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Komisijos pasiūlymo poveikis nebuvo vertinamas ir jis pateikiamas neatlikus oficialių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis.

Kadangi pakeitimais siekiama suderinti Reglamento (ES) Nr. 912/2010 nuostatas su tarpinstituciniu požiūriu dėl decentralizuotų agentūrų, poveikio vertinimo ir oficialių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis neprireikė; šis požiūris parengtas būtent po Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento konsultacijų.

Kadangi pakeitimai susiję su Europos palydovinės navigacijos sistemų saugumo akreditavimu, reikėtų pažymėti, kad valstybės narės, aktyviai dalyvaujančios sprendžiant įvairius saugumo klausimus, šiuo atveju be Sąjungos institucijų ir Europos GNSS agentūros yra pagrindinės, gal net vienintelės suinteresuotosios šalys. Todėl svarstant būsimą GNSS reglamentą šiuo klausimu su valstybėmis narėmis buvo artimai konsultuojamasi Taryboje, kuri savo poziciją išdėstė minėtoje 2012 m. birželio 7 d. deklaracijoje. Be to, galiausiai pasirinkto modelio ypatumai buvo nuodugniai aptarti su Europos GNSS agentūra. Europos Parlamentas, kuriam pateiktas svarstyti būsimo Europos GNSS reglamento pasiūlymas, kol kas dar nesuformulavo konkrečios nuomonės šiuo klausimu.

Buvo nagrinėjami įvairūs, teoriškai įmanomi sistemų saugumo akreditavimo po 2013 m. sprendimai. Rasti šeši toliau nurodyti sprendimai.

1) Akreditavimą patikėti privačiajam sektoriui.

Europos palydovinės navigacijos sistemų saugumo akreditavimas tiesiogiai susijęs su Sąjungos ir jos valstybių narių saugumu, todėl jos nori aktyviai dalyvauti vykdant akreditavimo veiklą ir priimant sprendimus dėl akreditavimo. Todėl galimybės akreditavimą patikėti privačiajam sektoriui rimtai svarstyti negalima.

2) Sukurti naują reguliavimo agentūrą, kuri rūpintųsi akreditavimu.

Gali atrodyti, kad sukurti reguliavimo agentūrą, kuri rūpintųsi Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimu, būtų išmintinga, tačiau šis sprendimas prieštarauja bendram jau keliolikos metų Sąjungos institucijų norui nesteigti naujų reguliavimo agentūrų. Be to, tokio sprendimo įgyvendinimo sąnaudos būtų gana didelės – neproporcingai didelės tikriesiems poreikiams šioje srityje. Už sistemų saugumo akreditavimą atsakingą nuolatinį personalą sudaro maždaug dešimt darbuotojų.

3) Akreditavimą patikėti kitai veikiančiai reguliavimo agentūrai.

Tai – alternatyvus sprendimas, pagal kurį nauja agentūra nebūtų kuriama ir saugumo akreditavimas būtų patikėtas kitai veikiančiai reguliavimo agentūrai. Iš įvairių Sąjungos agentūrų tik Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) ir šiek tiek mažiau Europos gynybos agentūra a priori galėtų užtikrinti tokių sudėtingų sistemų kaip GALILEO ir EGNOS saugumo akreditavimą.

Reikia pažymėti, kad akreditavimo užduotis šiuo metu nėra įtraukta į šių agentūrų misiją. Svarstant EASA kandidatūrą, kuri atėjus laikui turėtų rūpintis EGNOS sertifikavimu, reikia pažymėti, kad yra rimtas pavojus, jog vykdant būsimą sertifikavimo ir siūlomą saugumo akreditavimo užduotis kils interesų konfliktas. Svarstant Europos gynybos agentūros kandidatūrą, kuri iš esmės skatina valstybių narių bendradarbiavimą ginkluotės ir gynybos pramonės srityse, gali atrodyti, kad jai patikėjus GALILEO ir EGNOS saugumo akreditavimą bus prieštaraujama nuostatai, jog šios dvi sistemos yra civilinės ir kontroliuojamos civilių.

4) Akreditavimą patikėti Komisijai.

Abiejų Europos palydovinės navigacijos sistemų saugumo akreditavimą patikėti Komisijai buvo numatyta 2007 m., atliekant parengiamuosius Reglamento (EB) Nr. 683/2008, kuriuo reformuotas programų valdymas, teksto redakcijos darbus. Anuomet šio sprendimo atsisakyta, nes jis atrodė nesuderinamas su nepriklausomumo reikalavimu, kadangi pagal šio reglamento nuostatas Komisija buvo atsakinga „už visus su sistemų saugumu susijusius klausimus“. Tas pats trukdis liko ir šiandien, nes būsimame GNSS reglamente, kuris nuo 2014 m. sausio 1 d. turėtų pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 683/2008, taip pat numatyta, kad Komisija užtikrina programų, įskaitant sistemas, saugumą. Be to, valstybės narės labai įpratusios prie dabartinės akreditavimo valdybos struktūros Europos GNSS agentūroje ir administraciniu lygmeniu būtų sudėtinga tokį organą perkelti į Komisijos tarnybas.

5) Akreditavimą patikėti Tarybai.

Sprendimas Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimą patikėti Tarybai turi daug privalumų. Visų pirma Taryba nedalyvauja programų valdymo veikloje, todėl klausimų dėl jos nepriklausomumo nekiltų. Ji taip pat turi sudėtingų sistemų akreditavimo patirties, nes savo reikmėms yra akreditavusi apie penkiasdešimt sistemų. Be to, ši institucija tinkamiausia politinei atsakomybei už priimtų sprendimų dėl akreditavimo pasekmes prisiimti, nes jie gali turėti didelės įtakos programų eigai, jų sąnaudoms ir tvarkaraščiui. Galiausiai, norinčioms aktyviai dalyvauti akreditavimo procese valstybėms narėms Taryboje atstovaujama daug geriau nei kituose Sąjungos institucinėse struktūrose.

Vis dėlto šio sprendimo įgyvendinimo sunkumai nusveria jo privalumus. Taryba nėra administracinio valdymo institucija, jos turima keliolikos sistemų akreditavimo patirtis susijusi tik su vidinėmis Tarybos sistemomis, skirtomis jos veiklai užtikrinti. Be to, visą akreditavimo valdybos bei jai pavaldžių organų dabartinę struktūrą ir jos personalą, sudarytą iš nuolatinių darbuotojų, tiesiog perkelti į Tarybos generalinio sekretoriato administraciją ir juos ten įkurti administraciniu lygmeniu yra taip pat sudėtinga, kaip juos perkelti į Komisiją.

6) Griežčiau atskirti Europos GNSS agentūros veiklos rūšis.

Tam Agentūros vidaus struktūrą reikėtų pakeisti taip, kad nekiltų jokių abejonių dėl akreditavimo veiklos nepriklausomumo nuo kitos Agentūroje vykdomos veiklos.

Šiuo sprendimu, kai griežčiau atskiriamos Europos GNSS agentūros veiklos rūšys ir sustiprinamas to paties juridinio asmens ir tos pačios institucijos dviejų skirtingų subjektų savarankiškumas, galima užtikrinti tinkamą nepriklausomumą vykdant akreditavimo veiklą. Šis sprendimas taip pat turėtų kainuoti mažiausiai, būti paprasčiausias ir lengviausiai įgyvendinamas. Be to, Taryba šį sprendimą rekomendavo pasirinkti 2012 m. birželio 7 d. deklaracijoje.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Siekiant užtikrinti su sistemų akreditavimu susijusios veiklos nepriklausomumą ir tuo tikslu atskirti šią Europos GNSS agentūros veiklą nuo kitų veiklos rūšių, pasiūlyme iš esmės numatyta saugumo akreditavimo valdybai ir saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui suteikti daugiau įgaliojimų bei juos iš dalies suderinti su atitinkamai administracinės valdybos ir vykdomojo direktoriaus įgaliojimais.

Numatyta, kad saugumo akreditavimo valdyba rengs ir tvirtins tą Agentūros darbo programų dalį, kurioje aprašoma su sistemų saugumo akreditavimu susijusi operacinė veikla, ir tą metinės ataskaitos dalį, kuri skirta su sistemų saugumo akreditavimu susijusiai Agentūros veiklai ir perspektyvoms, ir jas laiku perduos administracinei valdybai, kad ši spėtų jas įtraukti į Agentūros darbo programą ir metinę ataskaitą. Ji taip pat turi naudotis įgaliojimais taikyti drausmines priemones savo pirmininkui.

Saugumo akreditavimo veiklos srityje saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui suteikiamos pareigos panašios į vykdomojo direktoriaus pareigas kitose Agentūros veiklos srityse. Taigi, be jau dabartinės redakcijos Reglamente (ES) Nr. 912/2010 numatytos atstovavimo Agentūrai funkcijos jis taip pat valdys saugumo akreditavimo veiklą vadovaujant saugumo akreditavimo valdybai ir užtikrins su akreditavimu susijusios Agentūros darbo programos dalies įgyvendinimą. Be to, Europos Parlamento ar Tarybos kvietimu, jis gali pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą ir padaryti pareiškimą šiose institucijose.

Siekiant laikytis tarpinstitucinio požiūrio dėl decentralizuotų agentūrų, šiame požiūryje nustatytų principų iš esmės bus laikomasi: nustatant administracinės valdybos sprendimų priėmimo taisykles, administracinės valdybos ir saugumo akreditavimo valdybos narių ir jų pirmininkų kadencijos trukmę, rengiant daugiametes darbo programas, administracinei valdybai suteikiant įgaliojimus personalo valdymo srityje, atliekant reglamento vertinimą ir peržiūrą, užtikrinant interesų konflikto prevenciją ir tvarkant neskelbtiną neįslaptintą informaciją.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

3 dalyje nurodyti teisiniai pasiūlymo aspektai patys savaime nedaro jokio poveikio biudžetui.

Tačiau prie Reglamento (ES) Nr. 912/2010 pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje, į kurią įtraukti nauji Agentūros personalo poreikiai, atsiradę dėl naujų užduočių, kaip antai Europos GNSS sistemų eksploatavimas, kurios jai gali būti patikėtos, jie išreikšti finansinėmis priemonėmis. Kalbant apie biudžetą, reikalingos sumos jau įtrauktos į Komisijos pasiūlymą dėl kitos 2014–2020 m. finansinės programos. Jos bus finansuojamos perskirstant GNSS programų biudžeto eilučių lėšas, taip pat kaip ir papildomi 2013 m. poreikiai. Reikia pažymėti, kad su naujais Agentūros personalo poreikiais susijusios išlaidos bus iš dalies padengtos tuo pačiu 2014–2020 m. laikotarpiu panaikinus 30 postų, numatytų Komisijos etatų plane. Su biudžetu susiję duomenys pateikiami pridedamoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje.

Bet kuriuo atveju reikėtų priminti, kad finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje nurodyti skaičiai nepatvirtinti, kol biudžeto valdymo institucija nepriėmė 2014–2020 m. finansinės programos ir kol nepriimtas būsimas GNSS reglamentas.

2013/0022 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra

EUROPOS PARLAMENTAS IR TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 172 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[4],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[5],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)       remiantis 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir GALILEO) įgyvendinimo[6] 16 straipsnio ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra, panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1321/2004 dėl Europos palydovinės radijo navigacijos programų valdymo struktūrų sukūrimo ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008[7], 2 straipsnio nuostatomis, Europos GNSS agentūra (toliau – Agentūra) užtikrina Europos palydovinės navigacijos sistemų (toliau – sistemos) saugumo akreditavimą ir šiuo tikslu inicijuoja ir stebi saugumo procedūrų įgyvendinimą ir atlieka saugumo auditą;

(2)       Reglamento (ES) Nr. 912/2010 nuostatose, o ypač reglamento III skyriuje, aiškiai išdėstyta, kokiomis sąlygomis Agentūra atlieka su sistemų saugumo akreditavimu susijusias užduotis. Visų pirma laikomasi principo, kad saugumo akreditavimo sprendimai priimami nepriklausomai nuo Komisijos ir subjektų, atsakingų už Europos palydovinės navigacijos programų (toliau – programos) įgyvendinimą, todėl sistemų saugumo akreditavimo institucija Agentūroje yra savarankiškas nepriklausomai sprendimus priimantis organas;

(3)       taikant šį principą, Reglamentu (ES) Nr. 912/2010 įsteigiama Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdyba (toliau – saugumo akreditavimo valdyba), kuri be administracinės valdybos ir vykdomojo direktoriaus yra vienas iš trijų Agentūros organų. Šis organas vykdo Agentūrai patikėtas saugumo akreditavimo užduotis ir Agentūros vardu turi teisę priimti sprendimus dėl saugumo akreditavimo. Jis nustato savo darbo tvarkos taisykles ir paskiria pirmininką;

(4)       Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. xxx/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo[8], kuriuo pakeičiamas Reglamentas (EB) Nr. 683/2008 ir kuris įsigalios 2014 m. sausio 1 d., nustatytas viešojo programų valdymo modelis 2014–2020 m. laikotarpiu. Reglamentu Agentūrai pavedama naujų užduočių ir numatoma, kad Agentūra gali atlikti svarbų vaidmenį eksploatuojant sistemas;

(5)       būtina nedelsiant užtikrinti, kad saugumo akreditavimo valdyba jai patikėtą užduotį galėtų atlikti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo kitų organų ir kitos Agentūros veiklos. Todėl svarbu dar geriau atskirti akreditavimo veiklą nuo kitos Agentūros veiklos, tokios kaip saugumo centro valdymas, pagalba parduodant sistemas ir visos kitos užduotys, kurias Komisija gali patikėti Agentūrai jai suteikdama įgaliojimus, o ypač nuo su sistemų eksploatavimu susijusios veiklos. Todėl įvairių Agentūros veiklos sričių struktūra turėtų būti konkrečiai ir veiksmingai atskirta ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 1 d.;

(6)       taigi Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant padidinti saugumo akreditavimo valdybos ir jos pirmininko savarankiškumą ir įgaliojimus bei juos iš esmės suderinti su atitinkamai administracinės valdybos ir Agentūros vykdomojo direktoriaus savarankiškumu ir įgaliojimais, būtinai numatant įvairiems Agentūros organams prievolę bendradarbiauti;

(7)       reikėtų, kad saugumo akreditavimo valdyba, o ne administracinė valdyba rengtų ir tvirtintų tą Agentūros darbo programų dalį, kurioje būtų aprašoma su sistemų saugumo akreditavimu susijusi operacinė veikla, ir tą metinės ataskaitos dalį, kuri būtų skirta su sistemų saugumo akreditavimu susijusiai Agentūros veiklai ir perspektyvoms, ir jas laiku perduotų administracinei valdybai, kad ši spėtų jas įtraukti į Agentūros darbo programą ir metinę ataskaitą. Ji taip pat turėtų naudotis įgaliojimais taikyti drausmines priemones savo primininkui;

(8)       saugumo akreditavimo veiklos srityje būtų tinkama saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui patikėti funkcijas, panašias į vykdomojo direktoriaus funkcijas kitose Agentūros veiklos srityse. Taigi, be jau 2010 m. rugsėjo 22 d. Reglamente (ES) Nr. 912/2010 numatytos atstovavimo Agentūrai funkcijos saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas turėtų valdyti saugumo akreditavimo veiklą vadovaujant saugumo akreditavimo valdybai ir užtikrinti su akreditavimu susijusios Agentūros darbo programos dalies įgyvendinimą. Be to, Europos Parlamento ar Tarybos kvietimu, jis turėtų galėti pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą ir padaryti pareiškimą šiose institucijose;

(9)       siekiant išsaugoti saugumo akreditavimo valdybos savarankiškumą ir išvengti interesų konflikto, taip pat būtų naudinga, viena vertus, kad saugumo akreditavimo valdyba ir jai pavaldus Agentūros personalas dirbtų savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo kitos Agentūros veiklos, visų pirma su sistemų eksploatavimu susijusios operacinės veiklos, užtikrinančioje vietoje; kita vertus, kad su personalu susijusiose Agentūros vidaus taisyklėse būtų užtikrintas personalo, vykdančio saugumo akreditavimo veiklą, savarankiškumas ir nepriklausomumas nuo kitą Agentūros veiklą vykdančio personalo;

(10)     be to, atsižvelgiant į tam tikrų trečiųjų šalių dalyvavimą Europos GNSS programose, įskaitant saugumo srities klausimus, reikėtų aiškiai nustatyti, kad trečiųjų šalių atstovai galės dalyvauti saugumo akreditavimo valdybos veikloje, laikantis tam tikrų sąlygų;

(11)     Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turėtų būti suderintas su Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrame požiūryje dėl decentralizuotų agentūrų, šių trijų institucijų priimtame atitinkamai 2012 m. liepos 5 d., birželio 26 d. ir birželio 12 d., išdėstytais principais, visų pirma susijusiais su administracinės valdybos sprendimų priėmimo taisyklėmis, administracinės valdybos ir saugumo akreditavimo valdybos narių bei jų pirmininkų kadencijos trukme, privaloma daugiamete darbo programa, administracinės valdybos galiomis personalo vadybos srityje, reglamento vertinimu ir peržiūra, interesų konflikto vengimu, neskelbtinos neįslaptintos informacijos tvarkymu;

(12)     Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis per visą išlaidų ciklą, visų pirma užtikrinant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, prireikus, sankcijų taikymą;

(13)     kadangi Reglamento (ES) Nr. xxx/2013 [būsimasis GNSS reglamentas] [8] straipsnyje numatyta galimybė valstybėms narėms skirti papildomų lėšų, siekiant finansuoti tam tikrus programų elementus, Agentūrai turėtų būti leista su valstybėmis narėmis bendrai vykdyti viešuosius pirkimus, kai paaiškėja, kad tai būtina jos užduotims įvykdyti;

(14)     todėl Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 912/2010 iš dalies keičiamas taip:

(1) 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Organai

1.           Agentūros valdymo organai yra:

a) administracinė valdyba,

b) vykdomasis direktorius,

c) Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdyba.

2.           Agentūros organai savo užduotis, apibrėžtas atitinkamai 6, 8 ir 11 straipsniuose, vykdo vadovaudamiesi Komisijos pateiktomis gairėmis, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 683/2008 16 straipsnyje.

3.           Administracinė valdyba bei vykdomasis direktorius ir Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdyba bei jos pirmininkas bendradarbiauja, siekdami užtikrinti, kad Agentūra veiktų laikantis Agentūros vidaus taisyklių, tokių kaip administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklės, saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklės, Agentūrai taikomos finansinės taisyklės, pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo taisyklės ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklės.“

(2) 4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Teisinis statusas, skyriai

1.           Agentūra yra Sąjungos įstaiga. Ji turi juridinio asmens statusą.

2.           Kiekvienoje valstybėje narėje Agentūra naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę. Ji gali visų pirma įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei juo disponuoti ir būti šalimi teismo procese.

3.           Agentūra gali nuspręsti įsteigti skyrius valstybėse narėse, šioms sutikus, arba pagal 23 straipsnį Agentūros darbe dalyvaujančiose trečiosiose šalyse.

Nuostatos, susijusios su Agentūros įsteigimu ir veikimu valstybėse narėse bei trečiosiose priimančiosiose šalyse, taip pat su pastarųjų šalių suteiktais privalumais vykdomajam direktoriui, administracinės valdybos nariams, Agentūros personalui ir jų šeimų nariams, yra nustatomos konkrečiais susitarimais, kuriuos Agentūra sudaro su šiomis valstybėmis ir šalimis. Minėtus konkrečius susitarimus tvirtina administracinė valdyba.

Valstybės narės ir trečiosios priimančiosios šalys sudaro geriausias sąlygas tinkamai Agentūros veiklai užtikrinti, visų pirma, kiek tai susiję su:

a)       galimybe naudotis patalpomis,

b)       personalo narių ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų vaikams pasiūlyta tinkama švietimo infrastruktūra,

c)       personalo narių ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų šeimoms sudaryta galimybe patekti į darbo rinką, naudotis socialinės apsaugos sistema ir sveikatos priežiūra.

4.           Atsižvelgiant į 11a straipsnio 1 dalies d punktą Agentūrai atstovauja jos vykdomasis direktorius.

(3) 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 2 dalis pakeičiama taip:

„2.        Administracinę valdybą sudaro:

a)          vienas kiekvienos valstybės narės paskirtas atstovas,

b)         penki Komisijos paskirti atstovai,

c)          vienas balsavimo teisės neturintis Europos Parlamento paskirtas atstovas.

Administracinės valdybos narių kadencijos trukmė – ketveri metai, ji gali būti pratęsta.

Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo valdybos atstovas, vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – VĮ) atstovas ir Europos kosmoso agentūros (toliau – EKA) atstovas kviečiami dalyvauti administracinės valdybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis.“;

d) 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Administracinė valdyba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Kai pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas. Pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmė – dveji metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą ir pasibaigia jiems nustojus būti administracinės valdybos nariais.“;

e) 6 dalis pakeičiama taip:

„6. Administracinė valdyba sprendimus priima absoliučiąja balso teisę turinčių narių balsų dauguma, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip.

Dviejų trečdalių visų balso teisę turinčių narių balsų dauguma renkamas administracinės valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, tvirtinamas biudžetas ir darbo programos.“

(4) 6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Administracinės valdybos užduotys

1.           Administracinė valdyba užtikrina, kad Agentūra jai pavestas užduotis vykdytų laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų, ir tuo tikslu priima reikalingus sprendimus, nepažeisdama saugumo akreditavimo valdybai priskirtos kompetencijos vykdyti III skyriuje nurodytą veiklą.

2.           Administracinė valdyba taip pat atlieka šias užduotis:

a) ne vėliau kaip Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnyje numatytos daugiametės finansinės programos pirmųjų metų birželio 30 d. priima viso daugiametės finansinės programos laikotarpio Agentūros darbo programą, į ją įtraukusi dalį, parengtą saugumo akreditavimo valdybos laikantis 11 straipsnio 3 dalies b punkto, ir gavusi Komisijos nuomonę;

f) ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 15 d. priima kitų metų Agentūros darbo programą, į ją įtraukusi dalį, parengtą saugumo akreditavimo valdybos laikantis 11 straipsnio 3 dalies c punkto, ir gavusi Komisijos nuomonę;

g) atlieka su biudžetu susijusias pareigas, nustatytas 13 straipsnio 5, 6, 10 ir 11 dalyse ir 14 straipsnio 5 dalyje;

h) prižiūri GALILEO saugumo centro (toliau – GALILEO saugumo stebėsenos centras arba GSSC) veikimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 683/2008 16 straipsnio a punkto ii papunktyje;

i) priima 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(*) įgyvendinimo taisykles laikantis 21 straipsnio;

j) įtraukusi dalį, parengtą saugumo akreditavimo valdybos laikantis 11 straipsnio 3 dalies d punkto, priima metinę ataskaitą apie Agentūros veiklą bei perspektyvas ir ne vėliau kaip liepos 1 d. ją pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams;

k) užtikrina tinkamą 26 straipsnyje nurodyto vertinimo, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų bei visų vidaus ar nepriklausomo audito ataskaitų išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną ir biudžeto valdymo institucijai perduoda visą svarbią informaciją apie vertinimo procedūros rezultatus;

l) konsultuoja vykdomąjį direktorių dėl Komisijos ir Agentūros sudarytų įgaliojimų suteikimo susitarimų pagal Reglamento [būsimas GNSS reglamentas] [15 straipsnio 1 dalies d punktą], prieš juos pasirašant;

m) priima savo darbo tvarkos taisykles.

3.           Agentūros personalo srityje administracinė valdyba naudojasi paskyrimų institucijos ir turinčios teisę sudaryti darbo sutartis institucijos įgaliojimais, jai suteiktais atitinkamai Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatais ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis („paskyrimų institucijos įgaliojimai“).

Laikydamasi pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnyje nurodytos tvarkos Administracinė valdyba priima pareigūnų tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu pagrįstą sprendimą, kuriuo vykdomajam direktoriui suteikiami atitinkami paskyrimų institucijos įgaliojimai ir apibrėžiamos sąlygos, kuriomis tas įgaliojimų suteikimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus perskirti.

Taikydama ankstesnę pastraipą, kai reikia dėl išimtinių aplinkybių, administracinė valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų institucijos įgaliojimų suteikimą vykdomajam direktoriui ir pastarojo įvykdytą įgaliojimų perskyrimą, kad jais naudotusi pati arba suteiktų juos vienam iš savo narių arba personalo narių, išskyrus vykdomąjį direktorių.

Tačiau, nukrypstant nuo antros pastraipos, administracinė valdyba pirmoje pastraipoje nurodytus įgaliojimus turi suteikti saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui, kai jie naudojami įdarbinant, vertinant ir perkvalifikuojant III skyriuje nurodytą veiklą vykdantį personalą bei prireikus jam taikant drausmines priemones.

Administracinė valdyba priima Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų taikymo taisykles pagal minėtų nuostatų 110 straipsnyje nurodytą procedūrą. Įdarbinant, vertinant ir perkvalifikuojant III skyriuje nurodytą veiklą vykdantį personalą bei jam taikant drausmines priemones, administracinė valdyba visų pirma konsultuojasi su saugumo akreditavimo valdyba ir tinkamai atsižvelgia į jos pastabas.

Pasikonsultavusi su saugumo akreditavimo valdyba ir tinkamai atsižvelgusi į jos pastabas, administracinė valdyba taip pat priima 15c straipsnyje nurodytų deleguotųjų nacionalinių ekspertų delegavimo taisykles.

4.           Administracinė valdyba skiria vykdomąjį direktorių ir gali pratęsti jo kadencijos trukmę arba ją nutraukti pagal 15c straipsnio 4 dalį. Ji taiko drausmines priemones vykdomajam direktoriui.

_________________

(*)     OL L 145, 2001 5 31, p. 43.“

(5) 7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Vykdomasis direktorius

Agentūrai vadovauja jos vykdomasis direktorius, kuris savo pareigas eina prižiūrint administracinei valdybai ir nepažeisdamas 11 ir 11a straipsniais atitinkamai saugumo akreditavimo valdybai ir saugumo akreditavimo valdybos pirmininkui suteiktų įgaliojimų.“.

(6) 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„8 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus užduotys

Vykdomasis direktorius atlieka toliau nurodytas užduotis:

(1) atsako už atstovavimą Agentūrai, išskyrus pagal II ir III skyrius priimtų veiksmų ir sprendimų atveju, ir jos valdymą; pasirašo Komisijos ir Agentūros sudarytus įgaliojimų suteikimo susitarimus pagal Reglamento [būsimas GNSS reglamentas] [15 straipsnio 1 dalies d punktą];

(2) rengia administracinės valdybos darbą ir dalyvauja administracinės valdybos veikloje be teisės balsuoti;

(3) užtikrina Agentūros darbo programų, išskyrus su III skyriumi susijusią programų dalį, įgyvendinimą, prižiūrint administracinei valdybai;

(4) imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant vidaus administracinių taisyklių priėmimą ir pranešimų skelbimą, Agentūros darbui pagal šio reglamento nuostatas užtikrinti;

(5) sudaro Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą pagal 13 straipsnį ir vykdo biudžetą pagal 14 straipsnį;

(6) kasmet, tinkamai atsižvelgęs į saugumo akreditavimo valdybos pirmininko pastabas dėl III skyriuje nurodytos veiklos, rengia bendros ataskaitos projektą ir jį teikia administracinei valdybai;

(7) užtikrina, kad Agentūra, atsakinga už GSSC eksploatavimą, galėtų vykdyti nurodymus, numatytus Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP;

(8) nustato Agentūros organizacinę struktūrą ir ją teikia tvirtinti administracinei valdybai;

(9) Agentūros personalo srityje naudojasi 6 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais, kurie jam suteikti laikantis tos pačios dalies antros pastraipos;

(10) administracinei valdybai patvirtinus, gali priimti reikalingas priemones, siekiant valstybėse narėse įsteigti skyrius pagal 4 straipsnį;

(11) užtikrina, kad Saugumo akreditavimo valdybai ir 11 straipsnio 11 dalyje nurodytiems organams būtų teikiamos sekretoriato paslaugos ir visi jų tinkamam veikimui reikalingi ištekliai;

(12) parengia veiksmų planą, siekiant užtikrinti atliktų vertinimų išvadų ir rekomendacijų stebėseną ir kas pusmetį teikia Komisijai ataskaitą apie padarytą pažangą;

(13) imasi šių Sąjungos finansinių interesų apsaugos priemonių:

i) nustato prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir kitokia neteisėta veikla priemones, taip pat veiksmingas kontrolės priemones;

ii) nustačius pažeidimus, atgauna nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas.

(14) rengia Agentūros kovos su sukčiavimo strategiją ir perduoda ją administracinei valdybai patvirtinti.“

(7) įterpiamas 8a straipsnis:

„8a straipsnis

Darbo programos ir metinė ataskaita

1.           6 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoje Agentūros daugiametėje programoje numatomi veiksmai, kuriuos Agentūra turi atlikti per Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnyje nurodytos daugiametės finansinės programos laikotarpį, įskaitant su tarptautiniais ryšiais susijusius veiksmus ir jos atsakomybei tenkančią komunikaciją. Šioje programoje nurodomi kiekvienai veiklos sričiai skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Joje atsižvelgiama į 26 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatus.

2.           Pagal daugiametę darbo programą parengtoje 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoje metinėje darbo programoje numatomi veiksmai, kuriuos Agentūra turi atlikti per ateinančius metus, įskaitant su tarptautiniais ryšiais ir jos atsakomybei tenkančia komunikacija susijusius veiksmus. Šioje programoje nurodomi kiekvienai veiklos sričiai skiriami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai. Joje informacijos tikslais įtrauktos užduotys, kurias Komisija prireikus skyrė Agentūrai pagal Reglamento [būsimas GNSS reglamentas] [15 straipsnio 1 dalies d punktą].

3.           8 straipsnio f punkte nurodytoje bendroje metinėje ataskaitoje apžvelgiamas Agentūros darbo programų įgyvendinimas.“

(8) 10 straipsnio g punktas pakeičiamas taip:

„Europos GNSS sistemų saugumo akreditavimo institucija Agentūroje yra savarankiškas sprendimus priimantis organas, nepriklausomas nei nuo Komisijos ir kitų už programų įgyvendinimą atsakingų subjektų, nei nuo vykdomojo direktoriaus ir Agentūros administracinės valdybos;“

(9) 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis pakeičiama taip:

„ 3. Saugumo akreditavimo valdyba atlieka toliau nurodytas užduotis:

a)       atlieka sistemų saugumo akreditavimą nustatydama, ar sistemos atitinka Reglamento (EB) Nr. 683/2008 13 straipsnyje nurodytus saugumo reikalavimus ir atitinkamas Tarybai ir Komisijai taikytinas saugumo taisykles;

b)      rengia ir tvirtina 8a straipsnio 1 dalyje aptariamos daugiametės darbo programos dalį, susijusią su pagal šį skyrių vykdoma operacine veikla ir su jos vykdymui reikalingais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, ir ją laiku perduoda administracinei valdybai, kad ši spėtų ją įtraukti į minėtą daugiametę darbo programą;

c)       rengia ir tvirtina 8a straipsnio 2 dalyje aptariamos metinės darbo programos dalį, susijusią su pagal šį skyrių vykdoma operacine veikla ir su jos vykdymui reikalingais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, ir ją laiku perduoda administracinei valdybai, kad ši spėtų ją įtraukti į minėtą darbo programą;

d)      rengia ir tvirtina 6 straipsnio 2 dalies f punkte aptariamos metinės ataskaitos dalį, susijusią su pagal šį skyrių vykdoma Agentūros veikla ir perspektyvomis ir su jų įgyvendinimui reikalingais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, ir ją laiku perduoda administracinei valdybai, kad ši spėtų ją įtraukti į minėtą ataskaitą;

e)       taiko drausmines priemones savo pirmininkui;

f)       priima savo darbo tvarkos taisykles.“;

n) 7 ir 8 dalys pakeičiamos taip:

„7. Saugumo akreditavimo valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą, vienas Komisijos atstovas ir vienas vyriausiojo įgaliotinio atstovas. Saugumo akreditavimo valdybos narių kadencijos trukmė – ketveri metai, ji gali būti pratęsta. EKA atstovas kviečiamas dalyvauti saugumo akreditavimo valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis. Prireikus trečiųjų šalių atstovų dalyvavimas ir šio dalyvavimo sąlygos nustatomos 23 straipsnyje nurodytuose susitarimuose.

8. Saugumo akreditavimo valdyba iš savo narių išsirenka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją dviejų trečdalių visų balso teisę turinčių narių balsų dauguma. Kai pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.

Saugumo akreditavimo valdyba turi teisę atleisti iš pareigų pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Sprendimą šiuo klausimu ji priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

Saugumo akreditavimo valdybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kadencijos trukmė – dveji metai, ji gali būti pratęsta vieną kartą. Pirmininko arba pirmininko pavaduotojo kadencija pasibaigia jam nustojus būti saugumo akreditavimo valdybos nariu.“;

o) 9 dalis išbraukiama;

p) 10 dalis pakeičiama taip:

„ 10. Saugumo akreditavimo valdyba naudojasi visais reikalingais žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais, kad tinkamai atliktų administracinės paramos funkcijas ir galėtų kartu su 11 dalyje nurodytais organais nepriklausomai vykdyti savo užduotis, visų pirma tvarkyti bylas, pradėti įgyvendinti saugumo procedūras ir prižiūrėti jų įgyvendinimą bei atlikti sistemų saugumo auditą, rengti sprendimus ir organizuoti posėdžius. Taip pat ji gali susipažinti su visa jos užduočių vykdymui naudinga informacija, kurią turi Agentūra, nepažeidžiant 10 straipsnio g punkte nurodytų savarankiškumo ir nepriklausomumo principų.“;

q) straipsnis papildomas šia 17 dalimi:

„ 17. Saugumo akreditavimo valdyba ir jai pavaldus Agentūros personalas savo veiklą vykdo tokiu būdu, kad užtikrintų savarankiškumą ir nepriklausomumą nuo kitos Agentūros veiklos, visų pirma su sistemų eksploatavimu susijusios operacinės veiklos.“

(10) po 11 straipsnio įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Saugumo akreditavimo valdybos pirmininko užduotys

1.           Saugumo akreditavimo valdybos pirmininkas atlieka toliau nurodytas užduotis:

a)       valdo saugumo akreditavimo veiklą vadovaujant saugumo akreditavimo valdybai;

b)      užtikrina Agentūros darbo programų dalies, susijusios su šiuo skyriumi, įgyvendinimą, prižiūrint saugumo akreditavimo valdybai;

c)       bendradarbiauja su vykdomuoju direktoriumi, kad padėtų jam parengti etatų plano projektą, nurodytą 13 straipsnio 3 dalyje;

d)      atstovauja Agentūrai su šiuo skyriumi susijusios veiklos ir sprendimų klausimais;

e)       Šiame skyriuje nurodytą veiklą vykdančio Agentūros personalo srityje naudojasi 6 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais įgaliojimais, kurie jam suteikti laikantis minėtos dalies ketvirtos pastraipos.

2.           Europos Parlamentas ir Taryba gali pakviesti saugumo akreditavimo valdybos pirmininką pateikti jo pareigų vykdymo ataskaitą ir padaryti pareiškimą šiose institucijose.“

(11) 13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 3 dalis pakeičiama taip:

„ 3. Vykdomasis direktorius, aktyviai konsultuodamasis su saugumo akreditavimo valdybos pirmininku dėl III skyriuje nurodytos veiklos, parengia Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatos projektą kitiems finansiniams metams ir jį kartu su etatų plano projektu perduoda administracinei valdybai ir saugumo akreditavimo valdybai.“;

r) 5 dalis pakeičiama taip:

„ 5. Kiekvienais metais administracinė valdyba, remdamasi pajamų ir išlaidų sąmatos projektu ir aktyviai konsultuodamasi su saugumo akreditavimo valdyba dėl III skyriuje nurodytos veiklos, parengia kitų finansinių metų Agentūros pajamų ir išlaidų sąmatą.“

(12) 14 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

„Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, iki n + 2 metų balandžio 30 d. patvirtina, kad vykdomasis direktorius įvykdė n metų biudžetą, išskyrus biudžeto vykdymo dalį, kuri yra, prireikus, Agentūrai patikėta užduotis pagal Reglamento [būsimas GNSS reglamentas] [15 straipsnio 1 dalies d punktą] ir kuriai taikoma procedūra, numatyta 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 164 ir 165 straipsniuose.

_________________

(*)     OL L 298, 2012 10 26, p. 1.“

(13) Po IV skyriaus įterpiamas IVa skyrius:

„IVa SKYRIUS

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

15a straipsnis

Personalas

1.           Agentūros įdarbintam personalui taikomi Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų bendrai priimtos taisyklės dėl tų tarnybos nuostatų bei įdarbinimo sąlygų taikymo.

2.           Agentūros vidaus taisyklėmis, tiksliau administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėmis, saugumo akreditavimo valdybos darbo tvarkos taisyklėmis, Agentūrai taikomomis finansinėmis taisyklėmis, pareigūnų tarnybos nuostatų taikymo taisyklėmis ir galimybės susipažinti su dokumentais taisyklėmis, užtikrinamas saugumo akreditavimo veiklą vykdančio personalo savarankiškumas ir nepriklausomumas nuo kitą Agentūros veiklą vykdančio personalo, kaip nurodyta 10 straipsnio g punkte.

15b straipsnis

Vykdomojo direktoriaus paskyrimas ir kadencija

1.           Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip Agentūros laikinasis darbuotojas, laikantis Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punkto.

2.           Vykdomąjį direktorių administracinė valdyba skiria iš Komisijos pasiūlyto kandidatų sąrašo, sudaryto Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kituose leidiniuose paskelbus kvietimą teikti paraiškas ir įvykus atviram ir skaidriam konkursui, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo gebėjimus, taip pat į jo kompetenciją ir darbo patirtį atitinkamose srityse.

Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, Agentūrai atstovauja administracinės valdybos pirmininkas.

Administracinė valdyba priima sprendimą dėl vykdomojo direktoriaus paskyrimo dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

3.           Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Baigiantis jo kadencijai, Komisija įvertina vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatus ir būsimas Agentūros užduotis bei uždavinius.

Remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu atsižvelgiant į pirmoje pastraipoje nurodytą vertinimą, administracinė valdyba vykdomojo direktoriaus kadenciją gali pratęsti vieną kartą ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui.

Sprendimas dėl vykdomojo direktoriaus kadencijos pratęsimo priimamas dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma.

Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, negali dalyvauti atrankos, skirtos tam pačiam postui, procedūroje savo kadencijos laikotarpio pabaigoje.

4.           Administracinė valdyba, Komisijos siūlymu, turi teisę atleisti iš pareigų vykdomąjį direktorių ir sprendimą šiuo klausimu ji priima dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma.

5.           Europos Parlamentas arba Taryba gali pakviesti vykdomąjį direktorių pateikti savo pareigų vykdymo ataskaitą ir padaryti pareiškimą šiose institucijose.

15c straipsnis

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai

Agentūra taip pat gali pasitelkti nacionalinius ekspertus. Šie ekspertai turi tinkamus patikimumo pažymėjimus.“

(14) 16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

„16 straipsnis

Kova su sukčiavimu

1.           Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla be apribojimų taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 (*). Šiuo tikslu Agentūra prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų (**) ir, naudodama minėto susitarimo priede pateiktą sprendimo pavyzdį, priima atitinkamas nuostatas, taikomas Agentūros personalui ir deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams.

2.           Audito rūmai turi įgaliojimą kontroliuoti Agentūros lėšų gavėjus, taip pat rangovus ir subrangovus, kuriems Agentūra skyrė Sąjungos lėšų, pagal pateiktus dokumentus arba atliekant patikrinimus vietoje.

3.           OLAF gali atlikti tyrimus dėl finansuojamų subsidijų arba Agentūros sudarytų sutarčių, įskaitant kontrolę ir patikrinimus vietoje, pagal Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (***) nuostatas, siekiant kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla.

4.           Nepažeidžiant šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, Agentūros ir trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų sudarytuose bendradarbiavimo susitarimuose, taip pat Agentūros ir trečiųjų šalių sudarytose sutartyse bei susitarimuose dėl dotacijos ir visuose Agentūros priimtuose finansavimo sprendimuose aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF gali atlikti patikrinimus ir tyrimus pagal atitinkamas jų kompetencijas.

_________________

(*)     OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

(**)   OL L 1369, 1999 5 31, p.15.

(***) OL L 292, 1996 11 15, p. 2.“

(15) 17 straipsnis pakeičiamas taip:

„17 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Agentūrai ir jos personalui taikomas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.“

(16) 18 straipsnis išbraukiamas;

(17) 22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Saugumo taisyklės, susijusios su įslaptintos informacijos ar neskelbtinos informacijos apsauga

Agentūra taiko Komisijos saugumo taisykles, susijusias su Sąjungos įslaptintos informacijos apsauga, nustatytas 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančio jos darbo tvarkos taisykles(*), priede. Jis tas taisykles taip pat taiko neskelbtinai neįslaptintai informacijai. Tai, visų pirma, apima nuostatas dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo.

_________________

(*)     OL L 317, 2001 12 3, p. 1.“

(18) po 22 straipsnio įterpiamas 22a straipsnis:

„22a straipsnis

Interesų konfliktas

1.           Vykdomasis direktorius bei valstybių narių ir Komisijos laikinai deleguoti pareigūnai pateikia įsipareigojimo deklaraciją ir interesų deklaraciją, kurioje nurodo, kad neturi jokių tiesioginių arba netiesioginių interesų, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą. Šios deklaracijos pateikiamos raštu pradėjus eiti pareigas ir teikiamos iš naujo pasikeitus asmeninei padėčiai.

2.           Ad hoc darbo grupėse dalyvaujantys nepriklausomi ekspertai prieš kiekvieną posėdį, kuriame dalyvauja, atsižvelgę į darbotvarkės klausimus, raštu deklaruoja interesus, kurie galėtų būti laikomi pažeidžiančiais jų nepriklausomumą.

3.           Administracinė valdyba ir saugumo akreditavimo valdyba vykdo politiką, kuria siekiama išvengti interesų konflikto.“

(19) po 23 straipsnio įterpiamas 23a straipsnis:

„23a straipsnis

Su valstybėmis narėmis bendrai vykdomi viešieji pirkimai

Kad atliktų savo užduotis, Agentūra gali su valstybėmis narėmis bendrai vykdyti viešuosius pirkimus, laikantis 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (*) nuostatų.

_________________

(*)     OL L 362, 2012 12 31, p. 1.“

(20) 26 straipsnis pakeičiamas taip:

„26 straipsnis

Šio reglamento vertinimas ir peržiūra

1.           Ne vėliau kaip 2016 m. ir toliau kas penkerius metus Komisija atlieka Agentūros vertinimą, visų pirma apimsiantį jos poveikį, veiksmingumą, tinkamą veikimą, darbo metodus, poreikius ir jai skirtų išteklių panaudojimą. Atliekant vertinimą nagrinėjama ir galimybė pakeisti Agentūros užduotis, ir tokio pakeitimo finansinis poveikis.

2.           Vertinimo ataskaitą ir savo išvadas dėl ataskaitos turinio Komisija perduoda Europos Parlamentui, Tarybai, Agentūros administracinei valdybai ir saugumo akreditavimo valdybai. Vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

3.           Kas antrame vertinime, atsižvelgiant į Agentūros tikslus ir užduotis, nagrinėjamas jos balansas. Jeigu Komisija mano, kad atsižvelgiant į iškeltus tikslus ir užduotis, Agentūros egzistavimas nebepateisinamas, ji gali pasiūlyti šį reglamentą panaikinti.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja [dvidešimtą] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

              1.1.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

              1.2.    Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje

              1.3.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

              1.4.    Tikslai

              1.5.    Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

              1.6.    Trukmė ir finansinis poveikis

              1.7.    Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

              2.1.    Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

              2.2.    Valdymo ir kontrolės sistema

              2.3.    Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

              3.1.    Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

              3.2.    Numatomas poveikis išlaidoms

              3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

              3.2.2. Numatomas poveikis [įstaigos] asignavimams

              3.2.3. Numatomas poveikis [įstaigos] žmogiškiesiems ištekliams

              3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

              3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

              3.3.    Numatomas poveikis įplaukoms

              3.4.    Numatomas poveikis Komisijos žmogiškiesiems ištekliams

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1.           PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas 2010 m. rugsėjo 22 d. Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra. Finansinės pažymos dalinis pakeitimas.

1.2.        Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[9]

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys): Įmonės ir pramonė

02 05 skyrius: palydovinės navigacijos programos (Galileo ir EGNOS)

1.3.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[10]

¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

þ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4.        Tikslai

1.4.1.     Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Remti Europos kosmoso srities veiklą ir palydovinių paslaugų plėtrą

Palydovinės navigacijos programos (toliau – programos) yra pavyzdiniai Sąjungos projektai. Juos vykdant siekiama teikti navigacijos paslaugas ir paskatinti svarbius pokyčius daugelyje veiklos sričių, diegti technologines inovacijas, didinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir sukurti naujų darbo vietų, gauti komercinių pajamų ir socialinės bei ekonominės naudos. Todėl jie atitinka strategiją „Europa 2020“ ir tvaraus vystymosi politiką.

Konkrečiai programa GALILEO siekiama sukurti Europos globalią navigacijos palydovinę sistemą (toliau – GNSS). Ji visame pasaulyje naudotojams teiks padėties ir laiko nustatymo bei navigacijos paslaugas, kurių paskirtis bus pati įvairiausia: nuo transporto ir vertybinių popierių atsiskaitymo iki elektros tiekimo, orų prognozės ir kelių mokesčių rinkimo.

EGNOS – Europos sistema, sukurta siekiant patobulinti JAV sistemos GPS teikiamas paslaugas Europos teritorijoje. EGNOS sudaro galimybę naudoti egzistuojančias palydovinės navigacijos paslaugas, skirtas saugumo požiūriu ypatingos svarbos taikmenoms, kaip antai valdyti arba nutupdyti lėktuvą arba kanalu plukdyti laivą, jei imtume pavyzdžius iš oro arba jūrų transporto srities.

Vadovaujantis Komisijos reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo[11] pasiūlyme pateikta valdymo struktūra ir 2012 m. birželio 7 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos daliniame bendrame požiūryje patvirtinta valdymo struktūra, Europos GNSS agentūra (toliau – Agentūra) atliks svarbų vaidmenį sistemų eksploatavimo etapu.

Kol kas Reglamentą dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo (toliau – GNSS reglamentas) svarsto abu teisės aktų leidėjai ir jis dar nėra priimtas, be to, jo ateitis priklausys nuo to, koks bus priimtas galutinis sprendimas dėl būsimos daugiametės finansinės programos, todėl rengiant šią finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą buvo daromos tam tikros prielaidos, kurios galėtų keistis.

1.4.2.     Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Atsižvelgiant į svarbesnį Agentūros vaidmenį programų eksploatavimo etapu, šiuo pasiūlymu siekiama sustiprinti saugumo akreditavimo valdybos (vienos iš trijų Agentūros organų) nepriklausomumą ir užtikrinti reikalingų žmogiškųjų ir finansinių išteklių skyrimą, kad Agentūra galėtų atlikti jai pavestas užduotis.

1. Saugumo akreditavimas

Turėdamos strateginės reikšmės, Europos palydovinės navigacijos sistemos yra ypatingos svarbos infrastruktūros objektai. Jais galėtų būti piktnaudžiaujama, o tai keltų grėsmę Sąjungos ir valstybių narių saugumui. Be to, nutrūkus jų paslaugų tiekimui Europos ekonomikai galėtų būti padaryta didelių nuostolių žinant, kad vis daugiau ekonomikos sektorių yra priklausomi nuo palydovinės navigacijos.

Siekiant užtikrinti sistemų saugumą, reikia atlikti nepriklausomą saugumo akreditavimą, kuris sistemoms turi didžiausios svarbos. Akreditavus sistemą užtikrinama, kad saugumo priemonės yra pakankamos jai apsaugoti nuo grėsmių ir sumažinti jos pažeidžiamumą, kad pačiai sistemai per jos naudojimo trukmę nekils neleistinas pavojus ir kad ji, laikantis specifinių apibrėžtų sąlygų, gali tvarkyti, saugoti ir perduoti neskelbtiną arba įslaptintą informaciją nekeldama neleistino pavojaus.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal naują valdymo struktūrą Agentūra aktyviau dalyvaus įgyvendinant programas, su saugumo akreditavimu susijusios veiklos atskyrimas nuo kitų veiklos sričių turėtų būti dar aiškesnis, kad būtų išvengta interesų konflikto vykdant šių dviejų rūšių veiklą ir išsaugotas saugumo akreditavimo nepriklausomumas.

2. Rinkos plėtra ir taikmenų plėtojimas

Agentūra turėtų prisidėti prie GALILEO ir EGNOS paslaugų pardavimo, kad paskatintų jų įsisavinimą rinkoje. Paslaugų pardavimo aspektas yra itin svarbus siekiant išgauti kuo daugiau socialinės ir ekonominės naudos, kurios tikimasi iš sistemų.

3. GALILEO saugumo stebėjimo centrų eksploatavimas ir paslaugos valstybinėms institucijoms taikmenų plėtotė

Agentūra bus atsakinga už GALILEO saugumo stebėjimo centro (GSSC) eksploatavimą.

GSSC laikomas sistemos GALILEO „smegenimis“ užtikrinant jos bendrą saugumą. Tai ypatingos svarbos sistemos operacinis centras. Jame bus sutelkti gebėjimai analizuoti įvairias grėsmes ar atakas ir į jas reaguoti. Todėl jis turi pradėti veikti anksčiau nei bus sukurtos ir teikiamos GALILEO paslaugos; centre 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę turi dirbti kvalifikuoti ekspertai. Jis įsteigtas dviejose geografinėse vietovėse: Sen Žermene prie Lė (Prancūzija) ir Svonvike (Jungtinė Karalystė).

4. Sistemų eksploatavimas

Sistemų eksploatavimo tikslas – teikti aukštos kokybės paslaugas, siekiant patenkinti naudotojų poreikius, ir imtis priemonių, kad šios paslaugos būtų įsisavintos kuo platesniu mastu ir kuo greičiau. Siekiant užtikrinti ilgalaikį sistemų veikimą ir kuo didesnę socialinę ir ekonominę naudą, būtina tinkama eksploatavimo struktūra.

Valdymas turi būti pritaikytas skirtingoms programoms (GALILEO ir EGNOS), nes skiriasi jų plėtojimo stadijos. Jis taip pat turi būti pritaikytas dabartiniam kiekvienos programos etapui, kad nekiltų pavojus, jog paslaugų teikimas nutrūks. Šiuo metu EGNOS jau veikia ir yra pasiekusi eksploatavimo etapą; GALILEO greitai pasieks lemiamą plėtojimo etapą, o jos eksploatavimo stadijos pradžią pažymės pradedamos teikti paslaugos.

Programa EGNOS:

- jos eksploatavimo etapas prasidėjo 2009 m. spalio mėn.;

- šiuo metu už EGNOS eksploatavimo valdymą yra atsakinga Komisija. Nuo 2012 m. iki 2014 m. sausio 1 d. ši atsakomybė bus laipsniškai perduodama Agentūrai;

- pagal siūlomą naują valdymo modelį (nuo 2014 m.) Agentūra valdys visą su EGNOS eksploatavimu susijusią veiklą, o tam tikras operacines užduotis užsakys iš kitų subjektų, visų pirma sistemos EGNOS operatoriaus.

Programa GALILEO:

- ateinančiais metais vienu metu bus vykdomi įvairių programos etapų darbai;

- išdėstymo etapu, kuris šiuo metu vyksta, bus išsaugota dabartinė jos struktūra, siekiant užtikrinti šio etapo veiklos tęstinumą ir nuoseklumą. Todėl Komisija ir toliau bus atsakinga už programos GALILEO infrastruktūros baigimą;

- eksploatavimo etapu, kuris turėtų prasidėti 2014 m. pradėjus teikti pirmąsias paslaugas, Agentūrai laipsniškai bus suteikiami su šiuo eksploatavimo etapu susijusios veiklos valdymo įgaliojimai pagal su Komisija sudarytą įgaliojimų suteikimo susitarimą. Agentūra bus atsakinga už visų su sistemos eksploatavimu susijusių užduočių, tokių kaip techninė priežiūra, tinkamo sistemos veikimo užtikrinimo darbai, paslaugų teikimas ir kitų sistemos kartų diegimas, koordinavimą. Ji taip pat turės prisidėti nustatant reikalavimus būsimoms sistemoms ir teikti atsiliepimus apie operacinių ir naudotojų poreikių pokyčius. Šis eksploatavimo etapas bus naujas programos etapas, per kurį ji bus valdoma pagal Komisijos Agentūrai suteiktus programos valdymo įgaliojimus.

Kad galėtų atlikti su sistemų eksploatavimu susijusias užduotis, Agentūra turi turėti pakankamai personalo. Be to, siekiant užtikrinti paslaugų tęstinumą ir gerą GALILEO eksploatavimo etapo pradžią 2014 m., itin svarbu pereinamuosius laikotarpius pradėti iki 2014 m.

Konkretus tikslas

Sukurti ir suteikti palydovine navigacija grindžiamą infrastruktūrą ir paslaugas (GALILEO)

Atitinkama VGV / VGB veikla

02 05 PALYDOVINĖS NAVIGACIJOS PROGRAMA (GALILEO IR EGNOS)

1.4.3.     Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

Daugiau kaip prieš dešimtmetį pradėtomis Europos palydovinės navigacijos programomis įgyvendinamas politinis siekis sukurti ir eksploatuoti visą pasaulį aprėpiančią sistemą, kuri Europos Sąjungai duotų strateginės ir ekonominės naudos ir teiktų civilinėms reikmėms pritaikytas palydovinės navigacijos paslaugas.

GALILEO ir EGNOS Europos Sąjungai duos daug socialinės ir ekonominės naudos, t. y.:

i) tiesioginės naudos, susijusios su GNSS vartotojų grandies rinkos augimu (imtuvai ir taikmenos). Pavyzdžiui, jei daugiau lėktuvų bus įrengti GNSS imtuvai, šių imtuvų gamintojai gaus papildomų pajamų;

ii) netiesioginės naudos, susijusios su naujų taikmenų atsiradimu. Pvz., jei dėl geresnių navigacijos paslaugų sutrumpės skrydžių trukmė, lėktuvai terš mažiau, o keleiviai sutaupys brangaus laiko. Be to, dėl saugesnių transporto priemonių ir veiksmingesnių skubios pagalbos tarnybų bus išgelbėta daugiau gyvybių;

iii) tiesioginės naudos, susijusios su gamintojų grandies rinkos augimu ir technologinės plėtros įtaka kitiems sektoriams. Pramonė gaus naudos iš investicijų į GNSS gamintojų grandies rinką. Kitiems sektoriams taip pat bus naudingos kosmoso srities naujovės. Pvz., priemonės, sukurtos vertinti ir stebėti paleidimo įrenginių ar rezervuarų struktūrinę būklę, gali būti naudojamos automobilių, statybos ir energijos pramonės įmonėse ir viešųjų paslaugų įmonėse.

Nors pagal programą GALILEO sukurta sistema bus savarankiška, jos teikiamos paslaugos bus veiksmingesnės dėl jos sąveikos su kitomis sistemomis, kaip antai JAV sistema GPS arba Rusijos sistema GLONASS. Todėl bendradarbiavimas su kitomis šalimis, teikiančiomis palydovinės navigacijos paslaugas, leis padidinti naudotojų, piliečių ir visos ekonomikos gaunamą naudą.

Agentūra, valdysianti sistemų eksploatavimą ir saugumo akreditavimą, taps svarbiausiu paslaugų teikimo organu. Taip pat ji atliks pagrindinį vaidmenį skatinant vartotojų grandies rinkos plėtrą. Todėl Agentūros veiksmingumas turės tiesioginės įtakos socialinei ir ekonominei naudai, kurios tikimasi iš sistemų.

1.4.4.     Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Agentūros veiksmingumą leidžiantys stebėti rodikliai bus nustatyti pagal veiklos rūšį, kaip nurodyta toliau.

1. Saugumo akreditavimas

Agentūra turi užtikrinti, kad kiekvieno programos GALILEO etapo saugumo akreditavimas būtų atliktas laiku (pavyzdžiui, kad būtų galima paleisti kiekvieną palydovą). Įgyvendinimas bus vertinamas atsižvelgiant į jos dalyvavimą sėkmingai išdėstant infrastruktūrą ir į kiekvienais metais atliktų saugumo patikrinimų skaičių.

Šie patikrinimai apima išsamų su sistemų saugumu susijusių aspektų, kriptografijos ar su saugumu susijusio informacinio produkto techninį nagrinėjimą, kurį atlieka atitinkama institucija arba kompetentingi jos paskirti atstovai arba kuris atliekamas jos pavedimu. Vertinimu patvirtinama, kad saugumo funkcinė geba yra pakankama, ir patikrinamas šios gebos nepažeidžiamumas. Vertinant nustatomas saugumo sistemų reikalavimų atitikties laipsnis ir nurodomas sistemos patikimumo lygis.

Patikrinimai atliekami atsižvelgiant į antžeminių stočių veiklą ir išdėstymą.

Numatoma, kad 2013–2015 m. kasmet bus atliekama maždaug 10 patikrinimų, o 2016–2020 m. maždaug po 5 patikrinimus.

2. Rinkos plėtra ir taikmenų plėtojimas

Su paslaugų pardavimu susijusi Agentūros veikla bus vertinama pagal EGNOS ir GALILEO teikiamų paslaugų įsisavinimą rinkoje, naudojant specialius rodiklius, kuriuos tarnybos parengs, kai tik bus pradėtos teikti paslaugos, pavyzdžiui, oro uostų, turinčių artėjimo tūpti pagal EGNOS tvarką, skaičius, EGNOS imtuvus turinčių traktorių skaičius arba numatomos visos sistemų socialinės ir ekonominės naudos įvertinimas.

Kol kas 82 oro uostai parengė artėjimo tūpti pagal sistemą EGNOS tvarką. Siekiama, kad iki 2020 m. 50 proc. atitinkamų oro uostų, kuriems pravartu naudoti EGNOS, būtų parengę tokią tvarką.

3. GALILEO saugumo stebėjimo centrų eksploatavimas ir paslaugos valstybinėms institucijoms taikmenų plėtotė

Šios veiklos veiksmingumo lygis gali būti nustatytas suskaičiavus sukurtas operacines procedūras. Siekiama iki 2016 m. turėti 500 procedūrų. Kadangi šiuo metu centrai dar neveikia, šios procedūros kol kas nesukurtos.

4. Sistemų eksploatavimas

Vadovaujantis reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo pasiūlymu, sistemų eksploatavimo veikla bus vykdoma pagal Komisijos ir Agentūros sudarytą įgaliojimų suteikimo susitarimą. Šiame įgaliojimų suteikimo susitarime, panašiai kaip susitarime dėl EGNOS, bus smulkiai pristatyti šios veiklos įgyvendinimo stebėjimo operaciniai rodikliai.

1.5.        Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1.     Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Žinant dabartinius su Agentūros plėtra susijusius skaičius, neįmanoma vykdyti reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo pasiūlyme jai numatytas naujas užduotis, visų pirma susijusias su eksploatavimu. Todėl reikia persvarstyti finansinę pažymą ir ją pritaikyti prie realių Agentūros personalo poreikių.

Be to, reikėtų pažymėti, kad norint įdiegti siūlomą valdymo modelį Agentūrai reikalingi tinkami, itin aukštos kvalifikacijos labai specializuotų sričių techniniai darbuotojai ir specialistai. Agentūros organizacinė struktūra taip pat turėtų būti pritaikyta prie vykdytinos veiklos ypatumų.

Net jeigu Agentūra ne visą veiklą vykdys pati ir didžiąją dalį užduočių, susijusių su paslaugų teikimu ir sistemų tobulinimu iš esmės bei naujos kartos sistemų kūrimu, užsakys iš kitų, ji turi turėti tinkamų techninių ekspertų, kurie administruotų reikalingus viešuosius pirkimus, kontroliuotų užsakomąją veiklą ir rengtų aukštos kokybės ataskaitas Komisijai. Žinant programų sudėtingumą, taip pat svarbu išvengti bet kokios intelektinės rizikos, galinčios sutrukdyti tinkamai gauti, perduoti, panaudoti ir pritaikyti informaciją, reikalingą sėkmingam operacijų įgyvendinimui, ir todėl keliančios grėsmę harmoningam, racionaliam ir veiksmingam programų veikimui.

Šis papildomas personalas bus finansuojamas perskirsčius GNSS programų biudžeto eilučių lėšas.

1.5.2.     Papildoma ES dalyvavimo nauda

ES teisė veikti grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 172 straipsniu ir GNSS reglamentu.

Pagal Europos palydovinės navigacijos programas sukurtos sistemos yra transeuropinių tinklų infrastruktūros, naudojamos ir už valstybių narių nacionalinių teritorijų ribų. Be to, šių sistemų siūlomos paslaugos labai prisideda prie transeuropinių tinklų plėtojimo transporto, telekomunikacijų ir energijos infrastruktūrų srityse.

Pavienė valstybė narė negali įrengti palydovinės navigacijos sistemų, nes tam finansinių ir techninių pajėgumų reikia daugiau nei ji jų gali skirti. Todėl tą tikslą galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu.

1.5.3.     Panašios patirties išvados

Netaikoma.

1.5.4.     Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Sąveika galima su kitomis esamomis ar būsimomis kosmoso srities programomis, pavyzdžiui, skirtomis plėsti naudotojų segmentą (kuriant taikmenas vartotojų grandies rinkai).

Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su kitais Europos Komisijos direktoratais mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Palydovinės navigacijos sistemas naudojančios taikmenos ir technologijos gali turėti poveikio įvairiems ekonomikos ir visuomenės sektoriams, pavyzdžiui, transporto, energetikos, vietos nustatymo paslaugų, banko paslaugų, žemės ūkio ir kt. sektoriams. Svarbu užtikrinti, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų programos būtų koordinuojamos Komisijos lygiu, siekiant kuo didesnės šiuose sektoriuose jau pradėtų vykdyti programų socialinės ir ekonominės naudos.

Be to, reikia sustiprinti bendradarbiavimą su Jungtiniu tyrimų centru. Programoms pravestų jame sukauptos mokslinės ir techninės žinios bei naujausia bandymų ir matavimo įranga GNSS sistemų saugumui patikrinti ir GNSS taikmenoms plėtoti.

1.6.        Trukmė ir finansinis poveikis

¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

– ¨  Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

– Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo 2014 iki 2016 m.,

– vėliau – visuotinis taikymas.

1.7.        Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[12]

þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

– ¨  vykdomosioms įstaigoms

– þ  Europos Sąjungos įsteigtoms įstaigoms[13],

– ¨  nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

– ¨  asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

¨ Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Dabartinė valdymo struktūra buvo sukurta GALILEO sukūrimo ir išdėstymo etapams ir pradiniam EGNOS eksploatavimui, t. y. 2008–2013 m. laikotarpiui. Ši struktūra turi būti peržiūrėta, nes GALILEO išdėstymo etapas tęsis ir po 2013 m., o 2014 m. pradėjus teikti pirmines paslaugas prasidės naujas programos etapas. Taip pat reikėtų apibrėžti EGNOS valdymo modelį, nes pradėtas šios sistemos operacinis etapas. GNSS reglamento pasiūlymu, kuris šiuo metu svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje, siekiama apibrėžti programų valdymą atsižvelgiant į naujas aplinkybes.

Kaip nurodyta GNSS reglamento pasiūlyme, reikia apibrėžti stabilią, tvarią ir ilgalaikę valdymo struktūrą. Tokiu būdu dabartinė struktūra bus panaudota optimaliau ir racionaliau ir bus užtikrintas laipsniškas perėjimas nuo išdėstymo prie eksploatavimo etapo, užtikrinant paslaugų tęstinumą.

2.           VALDYMO PRIEMONĖS

2.1.        Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Vykdydama savo užduotis, Agentūra taikys Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos priimtame bendrame požiūryje dėl decentralizuotų agentūrų nustatytas priežiūros ir atskaitomybės nuostatas. Todėl Agentūra turės pateikti:

- strateginę programą (daugiametę darbo programą), kurioje nurodomi pagrindiniai veiksmai, preliminarus biudžetas ir tvarkaraštis, būtini norint vėliausiai iki 2014 m. birželio 30 d. pasiekti jos tikslus;

- metinę darbo programą, kurioje strateginė programa išskaidoma į išsamias priemones ir rodiklius, kurie turi būti pasiūlyti iki ankstesnių metų lapkričio 15 d.;

- metinę ataskaitą, kurioje įvertinamas metinės darbo programos įgyvendinimas.

Be to, kas penkerius metus Agentūros veikla bus vertinama atsižvelgiant į jos tikslus ir užduotis. Kas dešimt metų taip pat bus vertinama, ar jos veikla pasiteisina.

Be šių standartinių priemonių, vykdydama Komisijos jai skirtas užduotis, Agentūra turėtų užtikrinti, kad visose įgyvendinant programas GALILEO ir EGNOS sudarytose sutartyse ir susitarimuose būtų numatyta finansų priežiūra ir kontrolė. Kalbant apie visas priežiūros ir vertinimo priemones, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas programų sąnaudų kontrolei ir paslaugų teikimui pagal numatytą tvarkaraštį.

Be to, Komisija, naudodamasi savo įgaliojimais vykdyti politinę programų GALILEO ir EGNOS priežiūrą, stiprins priežiūros ir vertinimo priemones, prašydama pateikti išsamius metinius valdymo planus ir įgyvendinimo ataskaitas, rengdama reguliarius posėdžius, kuriuose bus aptariama programų pažanga, ir atlikdama finansų ir technologijų auditus.

Galiausiai, vykdydama kasdienį valdymą, Agentūra, siekdama kontroliuoti su programomis susijusias sąnaudas, nustatys rizikos valdymo priemones ir naudos tinkamas tikslesnėmis sąnaudų prognozėmis pagrįstas valdymo priemones bei atsižvelgs į įgytą patirtį ir faktinę sistemos kūrimo eigą.

2.2.        Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1.     Nustatyta rizika

Agentūra bus atsakinga už svarbiausią su sistemomis susijusią veiklą, jų saugumą ir įsisavinimą rinkoje.

Jei Agentūra negalės turėti tinkamos organizacinės struktūros ir personalo šiai veiklai vykdyti, visoms programoms iškils pavojus.

Nustatytos šios pagrindinės rizikos rūšys:

• Rinkos rizika. Europos palydovinės navigacijos sistemų siūlomų paslaugų įsisavinimas rinkoje priklauso nuo dviejų svarbiausių veiksnių: siūlomų paslaugų kokybės ir rinkos pasirengimo priimti šias naujas paslaugas. Prastesnis nei žadėta techninis veiksmingumas arba nutrūkstantis paslaugų tiekimas turės neigiamo poveikio naudotojų visame pasaulyje nuomonei ir duos pagrindą nebenaudoti infrastruktūros. Todėl ypač svarbu, kad sistemų eksploatavimas būtų veiksmingas. Be to, reikia užtikrinti, kad visų paslaugų, kurios bus siūlomos pagal programą GALILEO, visų pirma paslaugos valstybinėms institucijoms (PRS), imtuvai būtų patikimi, ir informuoti naudotojus apie teikiamas GALILEO ir EGNOS paslaugas, siekiant pagerinti jų įsisavinimą rinkoje bei socialinę ir ekonominę naudą, kurios tikimasi iš šių sistemų.

• Technologinė rizika. Palydovinei navigacijai naudojamos pažangiausios technologijos, kurias dar reikia patvirtinti ir kurių specifikacijos nuolat keičiasi. Reikėtų sukurti veiksmingas procedūras, skirtas užtikrinti, kad sistemų tobulinimas ir naujos kartos sistemų kūrimas būtų vykdomas atsižvelgiant į naujausius naudotojų poreikius ir naudojant veiksmingiausias technologijas. Agentūrai reikia tinkamų išteklių, kad sukurtų šias procedūras ir Komisijai teiktų informaciją, reikalingą nustatant jos srities užduočių prioritetus.

• Pramoninė rizika. Infrastruktūrą rengia daug įvairių šalių pramonės atstovų, todėl svarbu veiksmingai koordinuoti jų darbą, kad sukurtos sistemos būtų patikimos ir puikiai integruotos, ypač saugumo srityje. Be veiksmingo programų koordinavimo Agentūroje ir pritrūkus išteklių jų įgyvendinimas galėtų vėluoti ir pareikalauti didesnių sąnaudų.

• Saugumo rizika. Agentūra turi stebėti, kad sistemų saugumas būtų užtikrintas veiksmingai, siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių saugumą.

• Valdymo rizika. Programoms valdyti būtina, kad įvairūs subjektai dirbtų išvien, todėl reikia užtikrinti tinkamą stabilumą ir darbo organizavimą. Agentūrai teks svarbus vaidmuo eksploatuojant programas, tad jos nepajėgumas veiksmingai veikti keltų didelę valdymo riziką.

2.2.2.     Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Agentūros sąskaitos pateikiamos tvirtinti Audito rūmams, taikoma biudžeto vykdymo patvirtinimo procedūra. Agentūroje vidaus auditą atlieka Komisijos vidaus audito tarnyba. Be to, Agentūra atlieka savo pagrindinių procesų kokybės ir saugumo sertifikavimo, kuris turi būti taikomas nuo 2014 m., darbus.

2.3.        Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Agentūroje atliekami Kovos su sukčiavimu tarnybos patikrinimai.

3.           NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1.        Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas…………………...……………] || DA / NDA ([14]) || ELPA šalių[15] || šalių kandidačių[16] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

1 || 02.0502.01 Europos GNSS agentūra (buvusi priežiūros institucija). 1 ir 2 antraštinės dalys 02.0502.02 Europos GNSS agentūra (buvusi priežiūros institucija). 3 antraštinė dalis || DA || TAIP || NĖRA || NĖRA || NĖRA

· Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas

Numeris [Aprašymas…………………...……………] || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą

|| Neprašoma naujų biudžeto eilučių. || || || || ||

3.2.        Numatomas poveikis išlaidoms

Prieš pradedant išsamų šio pasiūlymo numatomo poveikio aprašymą, svarbu pabrėžti, kad numatomi skaičiai yra laikini, kol biudžeto valdymo institucija nepriėmė būsimos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos[17].

Be to, tam tikros rengiant šią finansinę teisės akto pasiūlymo pažymą padarytos prielaidos ateityje gali keistis. Programų valdymo struktūra ir atitinkamos Agentūros užduotys apibrėžiamos ne šiame teisės akto pasiūlyme, o GNSS reglamente, kuris šiuo metu svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje. Papildomas personalas Agentūrai reikalingas dėl naujų užduočių, kurios jai paskirtos GNSS reglamento pasiūlyme.

Todėl Komisija pasilieka teisę iš dalies pakeisti savo pasiūlymą, jei būsimo GNSS reglamento teksto pasiūlymai dėl finansavimo ar valdymo struktūros būtų iš esmės pakeisti. Taigi, jei biudžeto valdymo institucija nuspręstų gerokai sumažinti programoms skirtą biudžetą, Agentūrai skirtos užduotys ir personalas turėtų būti peržiūrėti iš naujo. Jei biudžeto valdymo institucija nuspręstų Agentūrai paskirti papildomų užduočių, jos personalo poreikis taip pat turėtų būti peržiūrėtas iš naujo. Pavyzdžiui, Europos Parlamento pranešimo dėl reglamento dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įrengimo ir eksploatavimo projekte[18] (pranešėjas M. Marinescu) numatyta, kad be Komisijos GNSS reglamento pasiūlymu Agentūrai pavestos veiklos, ji taip pat bus atsakinga už kompetencijos centrų, kurie skirti skatinti GNSS taikmenų plėtojimą ir įsisavinimą, valdymą.    

3.2.1.     Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Numeris || [1 išlaidų kategorija – Pažangus ir integracinis augimas]

[Įstaiga] <…….> || || || 2013[19][20] || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014-2020

Biudžeto eilutė 02.050201 „Europos GNSS agentūra (buvusi priežiūros institucija). 1 ir 2 antraštinės dalys“ || Įsipareigojimai || (1) || 11,087[21] || 18,632 || 21,495 || 22,710 || 22,272 || 24,623 || 24,497 || 25,239 || 159,468

Mokėjimai || (2) || 11,087 || 18,632 || 21,495 || 22,710 || 22,272 || 24,623 || 24,497 || 25,239 || 159,468

Biudžeto eilutė 02.050202 „Europos GNSS agentūra (buvusi priežiūros institucija). 3 antraštinė dalis“ || Įsipareigojimai || (1a) || 2,363 || 6,550 || 6,150 || 6,100 || 6,150 || 6,800 || 6,800 || 6,300 || 44,85

Mokėjimai || (2a) || 2,363 || 6,550 || 6,150 || 6,100 || 6,150 || 6,800 || 6,800 || 6,300 || 44,85

|| || || || || || || || || || ||

|| || || || || || || || || || ||

IŠ VISO asignavimų buvusiai priežiūros institucijai || Įsipareigojimai || =1+1a -3a || 13,450 || 25,182 || 27,645 || 28,810 || 28,422 || 31,423 || 31,297 || 31,539 || 204,318

Mokėjimai || =2+2a -3b || 13,450 || 25,182 || 27,645 || 28,810 || 28,422 || 31,423 || 31,297 || 31,539 || 204,318

Agentūros 2014–2020 m. biudžetas jau įtrauktas į Komisijos pasiūlymą dėl naujos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos. Naujos užduotys ir atitinkamos sąnaudos bus finansuojamos perskirstant 2013–2020 m. iš pradžių numatytas programai GNSS skirtas lėšas. Tad poveikis bus toks, kaip nurodyta toliau, ir sieks 117,1 mln. EUR.

Biudžeto eilutė 02.0501 „Europos palydovinės navigacijos programos (EGNOS ir GALILEO)“ || Įsipareigojimai || (3a) || -1,750 || -13,482 || -15,645 || -16,610 || -16,022 || -18,723 || -18,297 || -18,339 || -117,118

|| Mokėjimai || (3b) || -1,750 || -13,482 || -15,645 || -16,610 || -16,022 || -18,723 || -18,297 || -18,339 || -117,118

IŠ VISO asignavimų buvusiai priežiūros institucijai pagal dabartinę daugiametę finansinę programą || Įsipareigojimai || =1+1a +3a || || 11,700 || 12,000 || 12,200 || 12,400 || 12,700 || 13,000 || 13,200 || 87,200

Mokėjimai || =2+2a +3b || || 11,700 || 12,000 || 12,200 || 12,400 || 12,700 || 13,000 || 13,200 || 87,200

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

GD <…….> ||

Ÿ Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || 0

Ÿ Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || 0

IŠ VISO <….> GD || Asignavimai || || || || || || || || 0

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || || || || || || || ||

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| || || Metai N[22] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || || || || || || || || 0

Mokėjimai || || || || || || || || 0

3.2.2.     Numatomas poveikis buvusios priežiūros institucijos asignavimams – paskirstymas pagal tikslus ir antraštines dalis

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| Nurodyti: tikslus ir rezultatus ò || || || Metai 2013 || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || || Metai 2020

|| REZULTATAI

|| Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų || Rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų || Rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų || Rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų || Rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų || Rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų || Rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų || Rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų

|| 1 tikslas. GNSS saugumo akreditavimas || ||

1 ir 2 antraštinės dalys || || || || 2,123 || || 2,749 || || 2,804 || || 2,762 || || 2,637 || || 2,878 || || 2,845 || || 2,912 ||

3 antraštinė dalis || || || || 1,043 || || 1,400 || || 1,400 || || 1,400 || || 1,400 || || 1,400 || || 1,400 || || 1,400 ||

1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 3,166 || || 4,149 || || 4,204 || || 4,162 || || 4,037 || || 4,278 || || 4,245 || || 4,312 ||

2 tikslas. Rinkos plėtra ir taikmenų plėtojimas, įskaitant kokybės sertifikavimą ir komunikaciją apie GNSS || ||

1 ir 2 antraštinės dalys || || || || 1,415 || || 1,833 || || 1,869 || || 1,688 || || 1,612 || || 1,759 || || 1,739 || || 1,780 ||

3 antraštinė dalis || || || || 664 || || 3,750 || || 3,250 || || 3,200 || || 3,250 || || 3,750 || || 3,750 || || 3,250 ||

2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 2,079 || || 5,583 || || 5,119 || || 4,888 || || 4,862 || || 5,509 || || 5,489 || || 5,030 ||

3 tikslas. GALILEO saugumo stebėjimo centrų eksploatavimas ir paslaugos valstybinėms institucijoms taikmenų plėtojimas || ||

1 ir 2 antraštinės dalys || || 3,303 || || 5,193 || || 5,763 || || 6,138 || || 5,861 || || 6,396 || || 6,322 || || 6,472 ||

3 antraštinė dalis || || 656 || || 1,400 || || 1,500 || || 1,500 || || 1,500 || || 1,650 || || 1,650 || || 1,650 ||

3 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 3,959 || || 6,593 || || 7,263 || || 7,638 || || 7,361 || || 8,046 || || 7,972 || || 8,122 ||

4 tikslas. GNSS sistemų eksploatavimas || ||

1 ir 2 antraštinės dalys || || 1,750 || || 6,567 || || 8,878 || || 9,974 || || 10,110 || || 11,352 || || 11,379 || || 11,811 ||

Pagalba (viešieji pirkimai, finansai, žmogiškieji ištekliai, projekto valdymas ir kontrolė, teisiniai reikalai, komunikacija) || ||

1 ir 2 antraštinės dalys || || 2,496 || || 2,291 || || 2,181 || || 2,148 || || 2,051 || || 2,238 || || 2,213 || || 2,265 ||

IŠ VISO buvusios priežiūros institucijos IŠLAIDŲ || || 13,450 || || 25,182 || || 27,645 || || 28,810 || || 28,422 || || 31,423 || || 31,297 || || 31,539 ||

Prielaidos, padarytos apskaičiuojant 2013–2020 m. Agentūros biudžetą, nurodomos toliau:

– naujas GNSS reglamentas, kurį šiuo metu svarsto Europos Parlamentas ir Taryba, turėtų būti priimtas toks, kaip pasiūlyta Komisijos. Jeigu taip įvyktų, EGNOS eksploatavimo etapo valdymas turėtų būti perduotas Agentūrai, o programos GALILEO eksploatavimo etapo valdymo įgaliojimai Agentūrai turėtų būti suteikti nuo 2014 m. sausio 1 d. Kad galėtų įvykdyti šią svarbią užduotį, Agentūrai turėtų būti skirtas reikiamas personalas ir biudžeto ištekliai, kad būtų baigti įvairūs programos etapai. Dėl programos GNSS reikmių ir jų raidos Agentūra turėtų plėstis: itin sparčiai iki 2016 m., o vėliau – nusistovėjusiu ritmu;

– šiuo metu rengiamasi įrengti GALILEO saugumo stebėjimo centrus Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jų išdėstymas turėtų baigtis 2013–2014 m., o šiuo metu rengiamasi pradėti 24 mėn. trukmės veikimo tikrinimo bandymus, todėl 2014 m. reikia numatyti tam tikrą papildomų etatų skaičių ir tam tikras pavienes sąnaudas. Šio centro poreikis buvo ypač pabrėžtas atliekant išsamius paslaugų rengimo darbus. Šiame centre turės dirbti kvalifikuoti operatoriai, kurie naudos programinę įrangą ir įrenginius remdamiesi išsamiomis žiniomis apie sistemos saugumo aspektus ir kuriuos reikės mokyti išdėstymo ir laipsniško paslaugų teikimo etapu. Jie visų pirma turės patenkinti PRS naudotojų poreikius, susijusius su prieiga prie PRS (paslaugos valstybinėms institucijoms). Jie taip pat turės parengti operacines procedūras ir užtikrinti su saugumu susijusių incidentų stebėseną ir valdymą visoje sistemoje;

– iki 2017 m. birželio mėn. Agentūros įsteigimas Prahoje nesudarys jokių nuomos išlaidų. Po šios datos Agentūra turės mokėti nuomos mokestį Čekijos valdžios institucijoms, kurio dydis prilygs 25 proc. užimamų patalpų komercinės vertės. Įvertinimas atliktas remiantis Prahos mieste vyraujančiomis kainomis. Be to, Agentūra turės kitų nuomos išlaidų vietovėse, kuriose ji vykdys veiklą, pavyzdžiui, Prancūzijoje (Sen Žermene prie Lė, Tulūzoje), Jungtinėje Karalystėje (Svonvike) ir Nyderlanduose (Europos kosminių tyrimų ir technologijų centras (ESTEC), Europos kosmoso agentūra);

– Agentūros personalo išlaidos apskaičiuotos remiantis vidutinėmis Komisijos sąnaudomis. Jas apskaičiuojant numatyta gana maža personalo kaita ir kad nauji darbuotojai pradės dirbti vidutiniškai kiekvienų metų balandžio mėn. Taip pat atsižvelgta į korekcinius koeficientus pagal gyvenimo lygį (Prahoje jis 15 proc. mažesnis nei Briuselyje, o Briuselyje jis 16 proc. mažesnis nei Prancūzijoje);

– apskaičiuojant toliau nurodytas sąnaudas 3 proc. kasmetinė infliacijos norma taikyta: atlyginimams, nuomos išlaidoms, su informacinėmis technologijomis ir Komisijos teikiamomis paslaugomis susijusioms išlaidoms, taip pat pašto ir pristatymo bei telekomunikacijų paslaugų išlaidoms. Apskaičiuojant kitas sąnaudas į infliaciją neatsižvelgta, todėl iš tikrųjų nurodytos mažesnės nei faktinės Agentūros sąnaudos;

– dabartinės administracinės išlaidos apskaičiuotos remiantis faktinėmis 2011–2012 m. sąnaudomis, jų nedidinant dėl infliacijos;

– 2012 m. rugsėjo mėn. perkėlus Agentūros būstinę į Prahą, 2012–2013 m. taip pat bus atnaujinami Agentūros informaciniai tinklai ir įranga. Atsižvelgiant į jos nusidėvėjimą ir naudojimą, ši įranga turėtų būti pakeista 2018 m., tiek Agentūros būstinėje, tiek GALILEO saugumo stebėjimo centruose;

– 2014–2020 m. turės būti įgyvendinti tam tikri svarbiausi komunikacijos veiksmai: informuojama apie 2014–2015 m. pradėsimas teikti pradines GALILEO paslaugas ir apie 2018–2019 m. pradėsimą GALILEO visiško eksploatavimo etapą. Dėl šių dviejų svarbiausių įvykių visuotinėse Agentūros informavimo kampanijose taip pat reikės daugiau dėmesio skirti rinkos segmentui ir pertvarkyti veikiančias interneto svetaines ir ryšių priemones (taip pat pagerinti tikralaikes turinio paslaugas);

– sąnaudos apskaičiuojamos darant prielaidą, kad griežčiau atskyrus Agentūros vykdomą saugumo akreditavimo ir kitą veiklą centrinei administracijai nereikės tų pačių paslaugų teikti du kartus.

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiamas išsamus 2013–2020 m. Agentūros biudžetas

3.2.3.     Numatomas poveikis Agentūros žmogiškiesiems ištekliams ir biudžetui

3.2.3.1.  Suvestinė

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

|| 2013 || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO

Pareigūnai (AD pareiginės grupės) || || || || || || || || ||

Pareigūnai (AST pareiginės grupės) || || || || || || || || ||

Sutartininkai || || 1,125 || 1,276 || 1,376 || 1,393 || 1,435 || 1,478 || 1,522 || 9,606

Laikinieji darbuotojai || || 9,768 || 11,081 || 13,071 || 12,960 || 13,550 || 14,061 || 14,599 || 89,090

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai || || || || || || || || ||

IŠ VISO || || 10,893 || 12,357 || 14,447 || 14,353 || 14,985 || 15,539 || 16,122 || 98,696

Personalo išlaidos apskaičiuotos darant tokias pagrindines prielaidas:

- laikinųjų darbuotojų dalis = vidutinė Komisijos norma (95 000 EUR + infliacija);

- sutartininkų dalis = vidutinė Komisijos norma (iš viso FGIII ir FGIV pareiginių grupių = 40 000 EUR + infliacija);

- kasmetinė infliacija lygi 3 proc.;

- dėl personalo kaitos 3 proc. sumažintos personalo išlaidos;

- 25 proc. sumažintos su naujo personalo įdarbinimu (pradedančiu dirbti vidutiniškai balandžio 1 d.) susijusios sąnaudos;

- įsikūrimo išlaidos apskaičiuotos pagal pareigūnų tarnybos nuostatus: įsikūrimo pašalpa, dienpinigiai (tik tris mėnesius), persikraustymo išlaidos, kelionės išlaidos.

2013–2020 m. Agentūrai reikalingi etatai (darbuotojų skaičius)

|| 2013 || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Laikinieji darbuotojai || 77 || 97 || 109 || 117 || 121 || 123 || 124 || 125

Deleguotieji nacionaliniai ekspertai / sutartininkai || 17 || 25 || 29 || 31 || 31 || 31 || 31 || 31

IŠ VISO || 94 || 122 || 138 || 148 || 152 || 154 || 155 || 156

Agentūrai pagal veiklos rūšį skirti etatai (darbuotojų skaičius)

|| 2013 || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Tiesiogiai už GNSS sistemų eksploatavimą atsakingas personalas || 20 || 43 || 57 || 65 || 69 || 71 || 72 || 73

GALILEO saugumo stebėjimo centrų personalas || 28 || 34 || 37 || 40 || 40 || 40 || 40 || 40

Už buvusios priežiūros institucijos užduočių vykdymą atsakingas personalas (dabartinės užduotys) || 46 || 45 || 44 || 43 || 43 || 43 || 43 || 43

IŠ VISO || 94 || 122 || 138 || 148 || 152 || 154 || 155 || 156

Agentūrai pagal veiklos rūšį skirti etatai (% visų etatų)

|| 2013 || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020

Už eksploatavimą atsakingo buvusios priežiūros institucijos personalo procentinė dalis || 21 % || 35 % || 41 % || 44 % || 45 % || 46 % || 46 % || 47 %

Buvusios priežiūros institucijos personalo, paskirto dirbti GSSC, procentinė dalis || 30 % || 29 % || 27 % || 26 % || 26 % || 26 % || 26 % || 26 %

Už buvusios priežiūros institucijos užduočių vykdymą atsakingo personalo procentinė dalis (dabartinės užduotys) || 49 % || 36 % || 32 % || 30 % || 29 % || 28 % || 28 % || 27 %

IŠ VISO || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 % || 100 %

Kaip nurodyta pirmiau, Agentūrai bus pavesta vykdyti įvairias užduotis: kai kurios jų bus naujos, o kitos bus vykdomos tęsiant dabartinę veiklą. Už dabartines Agentūros užduotis atsakingo personalo dydis sumažintas 5 proc., todėl panaikinti 3 visos darbo dienos ekvivalentai iš numatytų šioms užduotims atlikti, po vieną visos darbo dienos ekvivalentą kasmet: 2014, 2015 ir 2016 m.

Agentūros personalo poreikį Komisija vertino konsultuodamasi su Agentūra ir remdamasi tyrimu, išsamiai aprašančiu visus veiksmus, kuriuos reikės įgyvendinti eksploatuojant programas[23].

Vykdytinų užduočių aprašymas

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || 1. GNSS sistemų saugumo akreditavimas (Agentūros užduotis) 2. GALILEO saugumo stebėjimo centrų valdymas (Agentūros užduotis, dar labiau išsiplėsianti 2014 m. po pirmųjų postų sukūrimo 2012 ir 2013 m.) 3. GNSS rinkos plėtra ir taikmenų plėtojimas, įskaitant paslaugos valstybinėms institucijoms naudotojams skirtas technologijas (Agentūros užduotis, kurią gali papildyti kitos suteikiant įgaliojimus patikėtos užduotys) 4. Komunikacija apie GNSS (Agentūros užduotis) 5. GNSS sistemų eksploatavimas (nauja Komisijos skirta užduotis (EGNOS eksploatavimo jurisdikciją Komisija Agentūrai perdavė, o pagal programą GALILEO sukurtos sistemos eksploatavimą Komisija Agentūrai patikėjo suteikusi programos valdymo įgaliojimus). Programų eksploatavimo etapu vykdytina veikla buvo užregistruota ir jos struktūra išdėstyta užduočių išskaidymo schemoje. Agentūrai bus suteikti atsakomybės už visą eksploatavimo veiklą įgaliojimai; ji turės užtikrinti tos veiklos koordinavimą, tačiau nebūtinai – vykdymą. Reikėtų pažymėti, kad didžioji šios veiklos dalis reikalinga paslaugų teikimo operacijoms užtikrinti ir kad pagal dabartinę programų organizaciją ji kol kas nevykdoma. Išskaidytų užduočių schemoje visa su eksploatavimu susijusi veikla gali būti suskirstyta į penkias toliau nurodytas atšakas: -           Programų vykdymo valdymas, kurį iš esmės sudaro: o          išsamus Komisijos nustatytų aukšto lygio tikslų, tarptautinių ir tarpvyriausybinių susitarimų bei sistemos saugumo reikalavimų aprašymas „Mission Requirement Document“ (liet. k. Misijos reikalavimų dokumente); o          programų planavimo, sąnaudų ir rizikos kontrolė; o          programoms eksploatuoti reikalingų susitarimų ir sutarčių sudarymo ir stebėsenos užtikrinimas. -           Programų inžinerija, skirta būsimai raidai pagal misijos reikalavimų dokumentą numatyti, sistemos normalizavimosi procesui koordinuoti, naujai infrastruktūrai (įskaitant programinę įrangą) plėtoti ir patvirtinti, misijos inžinerijai užtikrinti ir sistemos veiksmingumui įvertinti. -           Infrastruktūros atšaka, apimanti projekto infrastruktūros valdymą, sistemos inžinerijos užtikrinimą, kosminės ir antžeminės infrastruktūros statybą ir sistemos atnaujinimą. -           Eksploatavimas ir paslaugų teikimas, apimantys paslaugų teikimo valdymą, infrastruktūros eksploatavimą ir patikimo operacijų vykdymo kontrolę. -           Paslaugų naudojimą, užtikrinamą pagal nustatytą ir prižiūrimą komercijos strategiją, skatinant jų naudojimą ir įsisavinimą, remiant naujų taikmenų kūrimą ir plėtojimą.

Išorės personalas || Daugiausia pagalbinės / administracinės užduotys, skirtos tinkamai operacijų eigai užtikrinti. Nuo 2015 m. pagalbinis personalas sudarys 16 proc. viso Agentūros personalo; palyginti su Agentūros ir Sąjungos standartais tai bus tinkama dalis (iš tiesų, visu pajėgumu veikiančioms Sąjungos agentūroms numatyta 25 proc., o Komisijoje dar didesnė dalis).

Toliau pateiktoje lentelėje nurodomas 2013–2020 m. Agentūros etatų skaičiaus paskirstymas.

Sistemoms eksploatuoti reikalingas papildomas personalas daugiausia užims AD postus, iš kurių mažiau nei 10 proc. bus skirti vadovaujančiosioms pareigoms (AD10–AD12 pareiginėse grupėse). Į didžiąją dalį kitų postų bus įdarbinama AD6–AD9 pareiginėse grupėse, žinant kaip sudėtinga įdarbinti patyrusius, aukštos specializacijos techninės kvalifikacijos darbuotojus.

3.2.3.2.  Numatomi kuruojančio GD žmogiškųjų išteklių poreikiai

– þ  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

Pasiūlymui įgyvendinti papildomi Komisijos žmogiškieji ištekliai nenaudojami, priešingai, numatytas jų mažinimas, taip pat išsamiai nurodytas 3.4 dalyje.

– ¨  Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

3.2.4.     Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę 2013 m. nustatytą daugiametę finansinę programą ir, kiek tai susiję su kitais metais, Komisijos pasiūlymą dėl kitos 2014–2020 m. finansinės programos.

– ¨  Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą

– ¨  Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[24].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

3.2.5.     Trečiųjų šalių įnašai

– þ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

– Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

3.3.        Numatomas poveikis įplaukoms

– þ  Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

– ¨  Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

– ¨            nuosaviems ištekliams

– ¨            įvairioms įplaukoms

3.4.        Numatomas poveikis Komisijos žmogiškiesiems ištekliams

Nors šioje finansinėje pažymoje daugiausia dėmesio skiriama poveikiui, kurį Agentūrai turės naujos su GNSS programų operaciniu valdymu susijusios atsakomybės suteikimas, taip pat naudinga išnagrinėti, kokį poveikį būsimas GNSS programų valdymas galėtų turėti Komisijos žmogiškiesiems ištekliams.

Kaip paaiškinta pirmiau, užduotys, kurios dabar patikimos Agentūrai, iš esmės yra naujos užduotys, kurių atitikmens dabartinėje GNSS programų organizacijoje nėra. Taigi, su EGNOS eksploatavimu susijusios užduotys yra Komisijos perduodamos Agentūrai, o su pagal programą GALILEO sukurtos sistemos eksploatavimu susijusios Agentūrai skiriamos užduotys ir yra naujos užduotys, nes sistema dar neveikia. Būtent dėl to GALILEO kol kas neteikia paslaugų, o Komisijos ir Agentūros darbuotojai daugiausia pastangų deda infrastruktūrai išdėstyti. Perėjus prie operacinės infrastruktūros ir pradėjus teikti paslaugas, nuo kurių priklausys žmonių gyvybės, reikės vykdyti visiškai naują veiklą ir įdarbinti papildomą personalą. Nuo 2007–2013 m. iki 2014–2020 m. Komisijos ir Agentūros personalas iš viso padidės 31 proc., o valdomas vidutinis metinis biudžetas – 103 proc.

Dar keletą metų, iki atitinkamo etapo pabaigos, Komisija liks atsakinga už GALILEO infrastruktūros išdėstymą ir turės išsaugoti šias užduotis prižiūrinčius darbuotojus. Vėliau Komisija atliks išimtinai politinės programų prižiūrėtojos vaidmenį. Todėl ji pasiūlė panaikinti iš viso 30 postų, numatytų jos etatų plane 2014–2020 m. laikotarpiu. Toks sumažinimas susijęs su:

2) EGNOS eksploatavimo (programos GALILEO eksploatavimo etapas laikomas nauja užduotimi) veiklos perdavimo Agentūrai procesu, dėl kurio Komisijos GNSS personalas sumažės 3 visos darbo dienos ekvivalentais (3,3 proc.);

3) Komisijos principiniu sprendimu sumažinti dabartinę veiklą vykdančių darbuotojų skaičių, dėl kurio bus atsisakyta 12 visos darbo dienos ekvivalentų (13 proc.);

4) Komisijos principiniu sprendimu papildomai sumažinti etatų skaičių atsisakant 15 visos darbo dienos ekvivalentų, perskirstant darbuotojus Komisijos viduje.

Taigi, Komisijos personalo, susijusio su GNSS paslaugomis, pokyčiai bus tokie:

Už GNSS užduočių vykdymą atsakingas Komisijos personalas || 2013 || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Bendrai sumažinta

Sumažinta || 0 || -3 || || || -3 || -4 || -5 || 0 || -15

IŠ VISO || 92 || 89 || 89 || 89 || 86 || 82 || 77 || 77 ||

Papildomas etatų mažinimas, nurodytas 3 punkte, bus vykdomas ne palaipsniui per septynerius metus. 30 postų mažinimas yra nepriklausoma priemonė, papildanti horizontalųjį 5 proc. Komisijos etatų mažinimą 2013–2017 m; Šie postai bus visiškai išbraukti iš Komisijos etatų plano.

Papildomas Komisijos personalo mažinimas

|| 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || Bendrai sumažinta

IŠ VISO papildomai sumažinta Komisijoje || -2 || -3 || -3 || -2 || -2 || -2 || -1 || -15

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Darbuotojų skaičius mažinamas nepaisant to, kad Komisija išsaugo bendrą atsakomybę už GNSS programas ir kad Taryba ir Europos Parlamentas (vedant derybas dėl naujo GNSS reglamento) jai patikėjo daug naujų užduočių, tokių kaip naujos intelektinės nuosavybės teisių politikos formavimas, svarbesnis vaidmuo ir griežtesni reikalavimai teikiant ataskaitas GNSS programų komitetui, Tarybai ir Europos Parlamentui. Komisija pasistengs su šiomis naujomis užduotimis susidoroti perskirstydama personalą savo viduje.

Tiksliau būsimą Komisijos vaidmenį galima apibūdinti jį suskirsčius į toliau nurodytas šešis veiklos uždavinius:

– padėti siekti platesnio masto ES strateginių tikslų, siekiant skatinti GNSS technologijų integravimą į įvairių sričių mokslinius tyrimus ir turėti jas omeny vykdant sektorių strategines iniciatyvas, pavyzdžiui, susijusias su transporto priemonėmis, žemės ūkiu, asmenų judumu, laiko nustatymu arba energetika. Tuo siekiama, kad ES politika šiuose sektoriuose būtų vykdoma kuo geriau išnaudojant inovacijų potencialą ir papildomą Europos palydovinės navigacijos sistemų naudą;

– apibrėžti ir tobulinti programų aukštus tikslus, siekiant patenkinti politines reikmes ir kitų dalyvių bei naudotojų poreikius; atsižvelgiant į šias reikmes ir poreikius parengti strategiją ir technines instrukcijas;

– apibrėžti įgyvendinimo sąlygas ir jas pritaikyti. Laikantis su programomis susijusių Komisijos strateginių tikslų, reikia nurodyti jiems įgyvendinti reikalingas priemones, pavyzdžiui, įgaliojimų suteikimo susitarimus, patikslinti stočių įkūrimo tam tikroje vietoje susitarimus ir parengti tinkamus standartus. Be to, Komisija liks atsakinga už sistemų saugumą, todėl ji turi apibrėžti saugumo reikalavimus ir užtikrinti saugumo klausimų koordinavimą;

– apibrėžti ir parengti su GNSS susijusią politiką, sukurti tinkamą teisinę ir tarptautinę aplinką GNSS programų tikslams įgyvendinti. Dirbdama su GNSS programų teisine sistema susijusį darbą, Komisija spręs GNSS naudotojų patikimumo ir saugumo klausimą, įvertins sistemų ir palydovinės navigacijos prietaisų pažeidžiamumą bei pasiūlys kompensacinių priemonių, prižiūrės Europos navigacijos paslaugų harmonizavimą, padidins stabilumą, kad pramonė galėtų planuoti būsimas investicijas, ir užtikrins patikimumą ir saugumą (pavyzdžiui, sukurdama priemones priklausomybei nuo GPS mažinti). Tarptautiniu mastu ji rengs tarptautinius susitarimus ir dėl jų derėsis, koordinuos savo veiklą su tarptautinėmis institucijomis, kad užtikrintų suderinamumą ir sąveiką su kitomis GNSS sistemomis;

– stebėti programų įgyvendinimą. Net jei Komisija nebus atsakinga už programų operacinį valdymą, ji išsaugos bendrą atsakomybę už patikimą eigą ir bus atsakinga už viršytas sąnaudas ar vėlavimą pagal tvarkaraštį. Todėl svarbu, kad Komisija atidžiai stebėtų programų įgyvendinimą Europos kosmoso agentūroje (baigiant išdėstymo etapą) ir Europos GNSS agentūroje (vykdant eksploatavimo etapą). Šiuo metu vykstant bendro sprendimo dėl GNSS reglamento projekto priėmimo procedūrai, valstybės narės ir Europos Parlamentas pateikė labai griežtų ataskaitų teikimo reikalavimų. Galiausiai Komisija prižiūrės šių ataskaitų rengimą, sklaidą ir jų teikimą GNSS programų komitetui, o visų pirma biudžeto valdymo institucijai;

– palaikyti ryšius su suinteresuotosiomis šalimis, joms teikiant naujausią, teigiamą, nuoseklią ir naudingą informaciją apie programų EGNOS ir GALILEO įgyvendinimo pažangą, taip pat rengiant reguliarias profesionalias ataskaitas vidaus ir išorės šalims.

[1]               OL L 196, 2008 7 24, p. 1.

[2]               OL L 276, 2010 10 20, p. 11.

[3]               COM(2011) 814 galutinis.

[4]               OL C, ..., p..

[5]               OL C, ..., p..

[6]               OL L 196, 2008 7 24, p. 1.

[7]               OL L 276, 2010 10 20, p. 11.

[8]               OL L ..., 2013 m. ..., p. .... [Pažymėtina, kad kol šis reglamentas ir reglamentas, kuriuo nustatoma būsima daugiametė finansinė programa, nebus priimti, Europos GNSS agentūrai patikėtos užduotys ir iš biudžeto skirtos sumos negali būti laikomos galutinėmis.]

[9]               VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[10]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

[11]             COM(2011) 814 galutinis.

[12]             Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“: http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_fr.html.

[13]             Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[14]             DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[15]             ELPA – Europos laisvosios prekybos organizacija.

[16]             Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[17]             „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“, COM(2011) 500.

[18]             PE489.561v02-00.

[19]             Ši suma skiriasi nuo numatytos Agentūros 2013 m. biudžete, nes į ją įtrauktos 20 papildomų postų finansavimo 2013 m. lėšos, gautos perskirsčius GNSS programų išteklius. 2013 m. Komisija pateiks pasiūlymą biudžeto valdymo institucijai.

[20]             Šią sumą papildo iš rezultatų sąskaitos perkeltas likutis (0,709) ir trečiųjų šalių įnašas (0,325). Taigi, bendra 2013 m. turimų asignavimų suma siekia 14,484.

[21]             Į šią sumą įtraukti 1,75, skirti 20 papildomų postų finansuoti 2013 m. Apskaičiuota remiantis 6 mėn. darbo užmokesčiu 2013 m., atsižvelgiant į laikotarpį, reikalingą 20 naujų darbuotojų įdarbinti.

[22]             N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[23]             Šį tyrimą apie EGNOS 2011 m. ir GALILEO 2012 m. atliko konsultacinė bendrovė „Roland Berger“. Remiantis jo rezultatais, parengta išskaidytų užduočių, reikalingų sistemoms eksploatuoti, ir šioms užduotims vykdyti reikalingų darbuotojų skaičiaus schema. Šių užduočių santrauka pateikta vykdytinų užduočių aprašymo lentelėje.

[24]             Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.