15.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/23

1.

mano, kad plieno pramonė atlieka labai svarbų vaidmenį visoje Europos Sąjungos ekonomikoje ir yra ypatingos svarbos strateginis sektorius, darantis tiesioginį poveikį visų Europos Sąjungos valstybių narių vystymuisi ekonomikos, socialinėje ir aplinkos srityse;

2.

laikosi nuomonės, kad būsima Europos plieno pramonės raida taip pat turės tiesioginio poveikio vietovių ir regionų vystymuisi ir kad konkurencinga ir tvari plieno pramonė yra sąlyga ir kartu priemonė daugelio Europos regionų ekonomikai atgaivinti;

3.

mano, kad siekiant Europos Sąjungoje užtikrinti ilgalaikį tiekimo saugumą būtina parengti savarankiškos Europos plieno pramonės rėmimo politiką. Kad plieno pramonė išliktų nepriklausoma, ji turi parodyti, kad, kurdama naujoves ir pradėdama ekologiškai mąstyti, yra pasirengusi atremti būsimus iššūkius. Bet kokia ES parama turėtų tik paspartinti permainų proceso, kurio turėtų imtis pati plieno pramonė, tempą;

4.

atkreipia dėmesį į sudėtingas ekonomines sąlygas, dėl kurių Europos Sąjunga, kurios bendras metinis gamybos pajėgumas – 217 milijonų tonų plieno, o faktiškai pagaminta produkcija sudaro 11 proc. pasaulinės produkcijos, susiduria su tarptautiniu mastu kylančiomis perteklinio pajėgumo ir mažos rinkos paklausos problemomis;

5.

komentuodamas komunikato teiginį, kad plieno pramonė „priklauso nuo keleto pagrindinių plieną naudojančių pramonės šakų (pvz., statybos ir automobilių) ekonominės ir finansinės padėties“ (1), primena savo nuomonę dėl pramonės politikos (2) ir nuomonę „CARS 2020: konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas“ (3);

6.

mano, kad statybos yra viena iš labiausiai plieną naudojančių pramonės šakų ir kad pirmenybę reikia teikti tvarioms ir efektyviai energiją naudojančioms statyboms, visų pirma vadinamai viešųjų pastatų masyvo renovacijai, kuri galėtų būti numatyta Europos socialinio būsto darbotvarkėje, kurios RK ir Europos Parlamentas ne kartą reikalavo;

7.

apgailestaudamas primena, kad pastaraisiais metais žymiai sulėtėjus pramonės veiklai daugeliui iš maždaug 500 gamyklų, esančių 23 valstybėse narėse, teko smarkiai sumažinti savo produkciją, o kitos buvo visiškai uždarytos ir prarasta apie 40 000 darbo vietų;

8.

pažymi tai, kad ši sunki ekonominė padėtis turėjo neigiamo poveikio atitinkamų regionų ekonominei ir socialinei sanglaudai;

9.

pripažįsta, kad siekiant parengti bendrą plieno pramonės ateities strategiją būtina Europos strategija;

10.

mano, kad labai svarbu į šį procesą tiesiogiai įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, deramai atsižvelgti į teritorinius ypatumus ir specializacijas, taip pat į tai, kad šios institucijos gali geriausiai įvertinti ekonomines ir socialines problemas ir papildomų investicijų, skirtų kurti ar išsaugoti darbo vietas, poreikį ir perspektyvumą, nustatyti galimus tokių investicijų išteklius ir turi tinkamų poveikio aplinkai vertinimo gebėjimų;

11.

mano, kad pastangos sustiprinti ES konkurencingumą turi būti grindžiamos skaidrumo ir palankių pagrindinių sąlygų įmonėms principais. Europos plieno pramonės konkurencines galimybes visų pirma lems kompetencija, gebėjimas diegti inovacijas ir kokybė;

12.

siūlo įgyvendinti ryžtingesnę pramonės politiką, kuri padėtų didinti ES plieno pramonės konkurencingumą ir, kai galima, apsaugoti arba išplėsti esamas plieno gamyklas ir darbo vietas, visų pirma daugiau dėmesio skiriant perdirbimui ir antriniam panaudojimui siekiant neprarasti sektoriuje per keletą dešimtmečių plieno srityje darbuotojų sukauptų žinių ir įgūdžių;

13.

todėl prašo parengti tęstinio profesinio mokymo susitarimus, kad gamybos vietų, kuriose gali būti vykdoma restruktūrizacija, darbuotojai galėtų ugdyti savo su plieno sektoriumi susijusius gebėjimus;

14.

be to, ragina parengti papildomas profesinio perkvalifikavimo priemones įmonės uždarymą arba jos restruktūrizavimą patyrusiems darbuotojams ir išplėsti struktūrinių fondų naudojimo galimybes, šiuo tikslu persvarstyti ES prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo nuostatas ir parengti individualius poreikius ir regionų ypatumus atitinkančias programas, padedančias išsaugoti ir toliau ugdyti su šiuo sektoriumi susijusius darbuotojų įgūdžius;

15.

ragina sukurti finansinės paramos vietovėms, kuriose buvo restruktūrizuotos ar uždarytos gamyklos, sistemą, paremtą darbuotojų perkvalifikavimu ir ekonominės veiklos įvairinimu bei remiamą viešųjų ir privačių ekonominės veiklos vykdytojų skiriamomis lėšomis;

16.

pabrėžia visų valdžios institucijų suderinto požiūrio svarbą rengiant ir įgyvendinant su plieno sektoriumi susijusias restruktūrizavimo priemones;

17.

palankiai vertina tai, kad Europos lygmeniu siūloma sukurti aukšto lygio darbo grupę plieno pramonės klausimams spręsti, tačiau apgailestauja, kad numatyta surengti tik vieną jos posėdį per metus; be to, siūlo į šią grupę įtraukti Regionų komiteto atstovą ir vietos ir regionų valdžios institucijų atstovus siekiant skatinti pagrindinius valstybių narių suinteresuotuosius subjektus bendradarbiauti, keistis informacija ir geriausia praktika;

18.

taip pat mano, kad po dvylikos mėnesių nuo veiksmų plano priėmimo būtina numatyti atlikti jo vertinimą;

19.

ragina stiprinti socialinį dialogą siekiant įveikti krizę ir tiesiogiai ir aktyviai įtraukti socialinius partnerius į pramonės politiką apskritai ir visų pirma į plieno sektoriaus politiką;

20.

pažymi, kad inovacijomis ir didelėmis investicijomis į naujas technologijas grindžiamas bendras pramonės modelis yra būtina Europos Sąjungos tvaraus ekonomikos augimo sąlyga;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad Europos plieno pramonė turi pasiūlyti kokybiškus, novatoriškus, rinkos poreikius atitinkančius produktus ir išskirti Europos plieno pramonę iš konkurentų, tačiau tam prireiks didelių investicijų į brangiai kainuojančius gamybos ar perdirbimo metodus bei į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP);

22.

mano, kad parama inovacijoms turi būti teikiama visoje plieno pramonėje. Todėl pagal programą „Horizontas 2020“ turėtų būti nustatytos EIB finansinės priemonės, skirtos skatinti plieno pramonės bendrovių ir regionų, kuriose jos įsikūrusios, bendradarbiavimą mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje siekiant skatinti tvarumą ir ekonominę veiklą;

23.

pakartoja savo raginimą investuoti į kvalifikacijos ugdymą ir profesinį mokymą siekiant paskatinti plieno sektoriaus įvairinimą, specializaciją ir inovacijas, kad ateityje jis taptų konkurencingesnis;

24.

remia Komisijos pastangas skatinti lavinti įgūdžius ir taikyti jaunimo užimtumo didinimo plieno sektoriuje priemones, tačiau apgailestauja, kad Komisijos komunikate nepasiūlyta nė vienos priemonės, kuri skatintų įgūdžių perdavimą įmonėse;

25.

džiaugiasi, kad veiksmų plane pabrėžiama, kad būtina skatinti inovacijas, skirtas plėtoti švaresnes, mažiau išteklių ir energijos vartojančias technologijas siekiant mažinti sąnaudas ir atsižvelgti į ES klimato politiką iki 2030 m.;

26.

ragina Komisiją Europos lygmeniu pirmenybę teikti plieno gamybai naudojant lankines elektrines krosnis, kurios, palyginti su plieno gamyba iš geležies rūdos, išmeta daug mažiau anglies dioksido;

27.

dar kartą pabrėžia, kad remia ekologiškos pramonės metodą, pagal kurį didžiausias dėmesys skiriamas medžiagų perdirbimui ir energijos vartojimo kontrolei;

28.

todėl pabrėžia, kad plienas yra lengvai perdirbamas ir jo gamyba ne iš geležies rūdos, o iš perdirbto metalo laužo leidžia sumažinti energijos sąnaudas apie 75 proc., o žaliavų – maždaug 90 proc.;

29.

dar kartą pakartoja, kad remia investicijas į inovacijas ir geresnių sąlygų patekti į rinką, galimybių gauti kapitalo, apsirūpinti žmogiškaisiais ištekliais ir įgyti kvalifikaciją užtikrinimą, kadangi tai yra stipresnės pramonės politikos ramsčiai;

30.

ragina Komisiją tęsti plieno pramonei tenkančios reguliavimo naštos ir jos poveikio konkurencingumui vertinimą;

31.

remia Komisijos pastangas pradėti diskusiją, kaip sumažinti Europos plieno pramonės gamybos sąnaudas. Diskusijose turėtų būti svarstomi inovacijų, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkosaugos klausimai;

32.

ypač pabrėžia, kad būtina sudaryti galimybę daug elektros energijos naudojančioms pramonės šakoms pasirašyti ilgalaikes – t. y. bent dešimties metų – energijos teikimo sutartis, kuriose būtų numatytos pakankamai aiškios nuostatos dėl peržiūros siekiant užtikrinti reguliarų tiekimą remiantis ilgalaikiu sutartiniu pagrindu ir sąnaudų valdymą, taigi kartu – šakų konkurencingumą;

33.

mano, kad reikia stiprinti krovininio transporto tinklus, kurie itin svarbūs regionams, visų pirma atokiems ir pasienio;

34.

palankiai vertina Komisijos pasiūlymą skatinti ES pagaminto plieno paklausą tiek ES, tiek ir už jos ribų, visų pirma vykdant veiksmus, padedančius didinti paklausą automobilių ir tvarios statybos sektoriuose;

35.

ragina Komisiją skatinti plieno pramonės įvairinimą siekiant sumažinti priklausomumą nuo paklausos ir, kiek įmanoma, su tuo susijusią riziką;

36.

remia pastangas parengti tvarios plieno produktų gamybos Europos standartus statybų sektoriuje ir nustatyti kokybės sertifikatą (žymenį SustSteel), galintį padidinti Europos produktų pridėtinę vertę ir konkurencingumą;

37.

primena, kad, siekiant užtikrinti Europos Sąjungoje ekonominę ir socialinę sanglaudą ir ES įmonių konkurencingumą pasaulio rinkoje, svarbu, kad būtų laikomasi europinių standartų socialinės politikos, aplinkos, klimato apsaugos, darbo saugos ir darbo sąlygų srityse;

38.

remia Komisijos pastangas kartu su ES nepriklausančiomis šalimis kovoti su nesąžininga prekybos praktika ir, be kita ko, skatinti taikyti vienodas sąlygas;

39.

mano, kad šiai pramonės šakai svarbu ilgalaikiu laikotarpiu užtikrinti laisvą ir atvirą prekybą plienu ir plieno produktais ir pažymi, kad nepaisant Komisijos pastangų liberalizuoti tarptautinę prekybą pagal PPO taisykles, šios pramonės šakos vertinimai remiasi principu, kad maždaug 65 proc. pasaulio plieno rinkos vis dar taikomos įvairios protekcionistinės kliūtys;

40.

pritaria Komisijai, kad dvišaliu lygmeniu vykstančios derybos dėl prekybos susitarimų, visų pirma laisvosios prekybos susitarimų (LPS), gali būti esminė vienodų sąlygų Europos Sąjungos bendrovėms užtikrinimo priemonė;

41.

ragina Komisiją tiek dvišalėse, tiek PPO lygmens derybose dėl susitarimų vadovautis standartų abipusiškumo principu;

42.

ragina Komisiją, prireikus, nedvejoti ir giežtai bei ryžtingai taikyti kovos su nesąžininga trečiųjų šalių prekybos politika priemones ir palaipsniui modernizuoti prekybos apsaugos priemones;

43.

ragina Komisiją kruopščiai patikrinti, ar sistema „Surveillance 2“ užtikrinamos bent jau tokios pačios stebėsenos ir kontrolės garantijos, kuriomis siekiama užkirsti kelią nesąžiningai subsidijavimo ir dempingo praktikai, kaip taikant išankstinės tam tikrų plieno gaminių importo priežiūros sistemą (ES) Nr. 1241/2009;

44.

be to, reiškia susirūpinimą, kad antidempingo priemonėms pradėti taikyti Europos Komisijai reikia daug laiko – vidutiniškai dviejų metų – tuo tarpu Jungtinėse Amerikos Valstijose tai trunka šešis mėnesius, todėl ragina Komisiją imtis spartesnių veiksmų;

45.

remia Komisijos siekį visomis priemonėmis užtikrinti laisvą patekimą į pirmines ir antrines žaliavų rinkas, visų pirma geležies rūdos, koksinės akmens anglies ir perdirbamų medžiagų, ir mano, kad šis laisvas patekimas yra būtina sąlyga Europos plieno pramonės konkurencingumui pasaulio mastu užtikrinti;

46.

mano, kad didesnis našumas, palankios sąlygos investicijoms ir pastangos kurti inovacijas yra svarbios išankstinės sąlygos, kad plieno pramonė galėtų vystytis ir ilgalaikiu laikotarpiu išsilaikyti ES. Be to, energijos naudojimo efektyvumo didinimas būtų tinkamas būdas sumažinti energijos sąnaudas, o tai galėtų padidinti konkurencingumą;

47.

nurodo, kad Komisijos komunikate neminimos logistikos išlaidos, visų pirma susijusios su jūrų transportu, pirminių žaliavų tiekimu, energijos tiekimo saugumu ir su uostų plėtra susijusius ekonomikos vystymusi;

48.

pritaria Komisijos ketinimams pagerinti bendrąsias sąlygas Europos Sąjungos plieno pramonės augimui, įskaitant saugų energijos tiekimą ir konkurencingas energijos kainas bei tausiai išteklius naudojančios ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios gamybos skatinimą;

49.

remia visas iniciatyvas, padedančias užtikrinti žaliavų rinkų, įskaitant metalo laužo, stebėseną ir kontrolę siekiant kovoti su nelegaliu metalo laužo eksportu;

50.

ragina Komisiją atlikti ES plieno pramonės srityje pasiūlytų priemonių sąnaudų ir naudos analizę ir užtikrinti, kad jos neprieštaraus kitų sričių ES politikai, ypač aplinkos apsaugos, klimato ir tvaraus vystymosi;

51.

mano, kad Europos plieno pramonės konkurencingumo ir tvarumo veiksmų plane pasiūlytos priemonės savaime nėra tikslas: jas įgyvendinant būtinos ir šio pramonės sektoriaus pastangos siekti investicijų ir kurti darbo vietas Europos įmonėse;

52.

pažymi, kad veiksmų planas, koks jis yra šiuo metu, atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principą, kadangi dera su SESV 173 straipsniu, kuriame nurodoma, kad ES turi papildomąją kompetenciją pramonės politikos srityje;

53.

primygtinai prašo Komisijos, remiantis SESV 173 straipsniu, pasinaudoti Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis pramonės politikos srityje, visų pirma imtis reikiamų iniciatyvų siekiant skatinti valstybių narių pramonės politikos koordinavimą, šiuo tikslu nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti dalijimąsi geriausia praktika ir parengti tai, kas būtina reguliariai stebėsenai ir vertinimui.