15.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/18

1.

palankiai vertina 2013 m. birželio 27 d. Komisijos ataskaitą ir joje pateiktus vertinimus, paremtus dviem esamomis makroregioninėmis strategijomis (dėl Dunojaus ir Baltijos jūros regionų). Komitetas taip pat palankiai vertina Komisijos pasiūlymus, kuriais paaiškinama makroregioninių strategijų koncepcija, ir rekomendacijas dėl tolesnių priemonių, atsižvelgdamas į vykdomą darbą esamų makroregioninių strategijų ir Atlanto vandenyno zonai skirto veiksmų plano srityje, šiuo metu rengiamą strategiją dėl Adrijos ir Jonijos jūrų regiono, Alpių makroregioninę strategiją ir visas kitas strategijas, kurios gali būti rengiamos ateityje;

2.

palankiai vertina Tarybos 2013 m. spalio 22 d. išvadas dėl makroregioninių strategijų pridėtinės vertės, kuriose pabrėžiamas svarbus makroregioninių strategijų vaidmuo ir kuriose rekomenduojama Komisijai ir valstybėms narėms prireikus taikyti geriausią makroregioninę praktiką mažesnio masto bei intensyvumo bendradarbiavimo srityse;

3.

pritaria Komisijai, kad makroregioninės ir jūros baseino strategijos atitinka tuos pačius lūkesčius, kadangi jos pagrįstos tuo pačiu mąstymu, jomis siekiama tokių pačių tikslų, įgyvendinamos atitinkamos tos pačios srities priemonės ir yra tos pačios Europos politinės programos dalis. Abi strategijų rūšys sudaro daugelio sektorių bendradarbiavimo ir daugiapakopio valdymo galimybę. RK prašo Komisijos išaiškinti, kaip būtų galima keistis patirtimi ateityje įgyvendinant abiejų rūšių strategijas;

4.

yra patenkintas, kad Komisijos ataskaita pasirodė pačiu laiku, atsižvelgiant į naująjį 2014–2020 m. programavimo laikotarpį, ir primena, kad RK savo nuomonėje „Šiaurės jūros ir Lamanšo sąsiaurio regiono strategija“ (CdR 99/2010 fin) jau ragino Komisiją parengti žaliąją knygą, kurioje tiksliau išanalizuotų ir apibrėžtų makroregionų vaidmenį ir funkcijas;

5.

dar kartą pritaria makroregioninių strategijų rengimui ir įgyvendinimui ir pabrėžia politinę ir strateginę iki šiol nuveikto darbo įgyvendinant Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijas svarbą skatinant šių makroregionų bendradarbiavimą tiek ES viduje, tiek ir su ES nepriklausančiomis šalimis. Šios strategijos inicijuoja naujus bendradarbiavimo metodus ir skatina tolesnę Europos integraciją;

6.

pažymi, kad pagrindinis makroregioninių strategijų rengimo principas yra sinergija, kurią sukuria bendradarbiavimas ieškant konkrečioje geografinėje vietovėje kylančių bendrų problemų sprendimo arba idėjų, kaip išnaudoti vietovės potencialą. Be to, labai svarbu gerinti turimų išteklių koordinavimą ir stiprinti esamų institucijų bendradarbiavimą, visų pirma atsižvelgiant į vietos ir regionų valdžios institucijoms suteiktą vaidmenį ir nekuriant papildomo administravimo lygmens;

7.

pabrėžia ES pridėtinę vertę kuriant ir įgyvendinant makroregionines strategijas ir pabrėžia, jog labai svarbu, kad Europos Komisija ir toliau lieka pagrindine strategine valstybių narių bendradarbiavimo kuriant ir įgyvendinant makroregionines strategijas koordinatore;

8.

laiko svarbiu Komisijos pasiūlymą su makroregioninėmis strategijomis susijusius klausimus reguliariai svarstyti atitinkamų sektorių Tarybų posėdžiuose. Tvirtindami ir propaguodami strategiją Europos Komisija ir Europos Parlamentas atlieka labai svarbų vaidmenį;

9.

ragina Europos Komisiją ir valstybes nares remti inovatyvių valdymo sistemų plėtojimą ir įtraukti regionus, savivaldybes ir Europos struktūras, pavyzdžiui, ETBG ir kitas teritorinio bendradarbiavimo priemones, tokias kaip darbo bendruomenės, į tikrą bendro sprendimo procedūrą, visų pirma rengiant ir įgyvendinant makroregionines strategijas. Regionų komitetas pabrėžia, kad į makroregionines strategijas įtraukus ETBG ir kitas teritorinio bendradarbiavimo priemones būtų galima dar labiau padidinti jų sukuriamą pridėtinę vertę;

10.

mano, kad svarbu stiprinti ir plėsti vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą, kad jis apimtų įvairias Sąjungos politikos sritis ir būtų vykdomas įvairiuose sektoriuose. Makroregioninės strategijos turėtų tapti vietos ir regionų lygmenų, valstybių narių ir ES bendradarbiavimo priemone šiems tikslams remti;

11.

pažymi pagrindines Komisijos ataskaitoje pateiktas pastabas dėl iki šiol atlikto darbo įgyvendinant makroregionines strategijas; tai pagerino turimų išteklių naudojimą siekiant bendrų tikslų, skatino taikyti tarpsektorinį požiūrį, pavyzdžiui, sprendžiant aplinkos klausimus ir didinant regionų konkurencingumą, kartu stiprinant dalyvaujančių šalių ir įvairių nacionalinių subjektų bendradarbiavimą;

12.

remdamasis šia ataskaita pastebi, kad makroregioninės strategijos neginčijamai įrodė pridėtinę vertę skatinant socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą Europoje;

13.

nurodo, kad dabartinės makroregioninės strategijos išryškina – išsamiai ir įvairiais aspektais – prioritetus, kuriems būtinas glaudus bendradarbiavimas. Pataisyta Baltijos jūros regiono strategija apima 17 prioritetinių sričių ir penkis horizontalius veiksmus, o Dunojaus strategijoje numatyta 11 prioritetinių sričių. Šios temos apima bendradarbiavimą transporto, aplinkosaugos, verslo ir ekonomikos, gebėjimų ir kultūros bei gerovės srityse. Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų plane numatyta daugiau nei 100 pavyzdinių iniciatyvų, o Dunojaus strategija apima daugiau nei 400 bendradarbiavimo projektų, iš kurių 150 jau įgyvendinami;

14.

nurodo, kad labai svarbu galėti koreguoti makroregioninių strategijų prioritetus jų įgyvendinimo metu, jei iš esmės pasikeitė sąlygos arba įgyta patirtis teikia pagrindo tai daryti. Tai užtikrins, kad strategijų įgyvendinimo metu ištekliai būtų tikslingai ir efektyviai naudojami;

15.

pažymi, jog svarbu makroregioninėms strategijoms iškelti aiškiai apibrėžtus realistiškus tikslus, pasižyminčius makroregioniniais aspektais; būtent tokių tikslų pagrindu turėtų būti vykdoma nuolatinė stebėsena ir atliekamas vertinimas, kuriuose dalyvautų visi atitinkami suinteresuotieji subjektai;

16.

pabrėžia pagrindinį praktinio bendradarbiavimo projektų vaidmenį kuriant tikrą makroregioninių strategijų pridėtinę vertę. Praktinio įgyvendinimo metu daugiau dėmesio reikėtų skirti naujų ir inovatyvių projektų generavimo būdams, tiksliai atitinkantiems strateginius makroregioninių strategijų tikslus. Kol kas bendradarbiavimas įgyvendinant projektus vyksta veikiau vadovaujantis finansines priemones reglamentuojančiomis taisyklėmis, o inovacijoms lieka labai nedaug erdvės. Toks požiūris nėra pats tinkamiausias būdas skatinti makroregioninių strategijų įgyvendinimą. Ateityje prireiks daugiau lankstumo tiek pačių finansinių priemonių, tiek ir tarp atskirų finansinių priemonių, o taip pat geresnio skirtingų finansinių priemonių koordinavimo. Be to, reikėtų skirti daugiau dėmesio finansines priemones reglamentuojančių taisyklių supaprastinimui. Atsižvelgdamas į tai, RK pabrėžia ypatingą programos „INTERREG B“, pagal kurią 2014–2020 m. laikotarpiu turės būti įgyvendinami bendradarbiavimo projektai makroregionuose, svarbą;

17.

pabrėžia, kad vykdant projektus ateityje reikėtų laikytis labiau strateginio požiūrio, kuris derėtų su strategija „Europa 2020“, pagrindinėmis Sąjungos 2014–2020 m. programos gairėmis ir nacionalinėmis bei regioninėmis strategijomis ir programomis. Vykdant projektus, skirtus skatinti makroregioninių strategijų įgyvendinimą, svarbu sudaryti sektorių ir prioritetinių sričių bendradarbiavimo galimybes ir užtikrinti pakankamą lankstumą ir reagavimą, kad būtų galima pasinaudoti naujomis galimybėmis ir susidoroti su naujais iššūkiais;

18.

pabrėžia poreikį skatinti naujas bendradarbiavimo formas ir naujas projektų iniciatyvas ir kaip pavyzdį nurodo pradinio kapitalo svarbą kuriant naujus bendradarbiavimo projektus. Pagal Baltijos jūros regiono strategiją per pirmąjį paraiškų pradinių pinigų finansavimui gauti pateikimo etapą buvo suteiktas finansavimas 14 parengiamųjų projektų, kurių tikslas – plėtoti bendradarbiavimo projektus, remiančius šios strategijos įgyvendinimą. Pagal Dunojaus regiono strategiją parama panašiems projektų parengiamiesiems darbams taip pat buvo sėkmingai gauta;

19.

ragina makroregioninėse strategijose dalyvaujančias valstybes nares ir Europos Komisiją rengiant ES 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą kartu apsvarstyti, kaip nacionalinėse ir regioninėse programose geriausia teikti paramą tarptautinių projektų skatinimui. Valstybės narės pagal Europos Komisijos nustatytas gaires turėtų parodyti aiškų įvairių ES finansavimo programų ir makroregioninių strategijų įgyvendinimo ryšį ir, kur įmanoma, identifikuoti nacionalines finansavimo priemones, kurias būtų galima panaudoti šiam tikslui;

20.

pabrėžia, kad ypač svarbu užtikrinti tiek Baltijos jūros, tiek ir Dunojaus regiono prioritetinių sričių ir horizontaliųjų veiksmų koordinatorių bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą vietos ir regionų lygiu siekiant kurti naujus projektų paketus, padedančius įgyvendinti makroregioninių strategijų tikslus. Be to, šiems subjektams būtina užtikrinti tinkamas veiklos sąlygas. Europos Komisija ir suinteresuotosios šalys raginamos išnagrinėti visas galimybes teikti paprastą ir patikimą finansinę paramą prioritetinių sričių koordinatoriams ir horizontaliųjų veiksmų vadovams;

21.

pabrėžia, kad nors Komisija patikslino tiek Baltijos jūros regiono, tiek ir Dunojaus regiono strategijų valdymo struktūras ir išdėstė įvairių subjektų (nacionalinių informacijos centrų, prioritetinių sričių koordinatorių, horizontaliųjų veiksmų vadovų ir pavyzdinių iniciatyvų vadovų) užduotis ir atsakomybę, tačiau atlikta apklausa parodė, kad valdymas vis dar kelia problemų. Regionų komitetas ragina Komisiją ir valstybes nares apsvarstyti būdus, kaip būtų galima optimizuoti esamas valdymo struktūras. Reikėtų toliau stiprinti vietos ir regionų lygmens vaidmenį;

22.

pabrėžia, kad labai svarbu apie makroregioninių strategijų tikslus ir vykstantį bendradarbiavimą informuoti kuo daugiau suinteresuotųjų subjektų siekiant didinti supratimą apie Europos bendradarbiavimą ir skatinti plataus mąsto įsipareigojimus įgyvendinti šias strategijas. Komitetas yra įsitikinęs, kad tiek makroregioniniu, tiek nacionaliniu lygmeniu reikėtų parengti gaires, kaip remti komunikaciją ir suinteresuotųjų subjektų veiklą. Reikėtų geriau išnaudoti skaitmeninių informacijos platformų teikiamas galimybes dalytis projektų metu įgyta patirtimi ir nustatytais geriausios patirties pavyzdžiais;

23.

pažymi, kad aukšto lygio politiniai veikėjai privalo prisiimti aiškų įsipareigojimą ir vadovaujamąjį vaidmenį, jeigu norime pasiekti pažangos visose dalyvaujančiose šalyse įgyvendinant strategiją; įsipareigojimas turėtų būti užtikrintas valstybės narės lygiu, kad vietos ir regionų lygmens pastangos įgyvendinti strategiją būtų kuo geriau remiamos;

24.

palankiai vertina ketinimą 2014 m. vykstant metiniam strategijos forumui atskirai įvertinti, kaip būtų galima stiprinti vadovavimą dabartinėse strategijose;

25.

atkreipia dėmesį į ankstesnes nuomones dėl pataisytos Baltijos jūros regiono strategijos (2012 m.), dėl Dunojaus regiono strategijos (2011 m.), dėl teritorinio bendradarbiavimo Viduržemio jūros baseine pasinaudojant Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionu (2011 m.) ir dėl Šiaurės jūros ir Lamanšo sąsiaurio regiono strategijos (2010 m.), kuriose Komitetas akcentavo daugiapakopio valdymo svarbą šių strategijų įgyvendinimui. Kad strategijos tikslai būtų įgyvendinti ir strategija susilauktų sėkmės, labai svarbus visų suinteresuotųjų subjektų nuoseklus ir tvarus dalyvavimas;

26.

laiko vertu dėmesio Komisijos pasiūlymą apsvarstyti visuomenės ir kitų ES institucinių forumų įtraukimą į strategijų valdymą ir rekomenduoja ieškoti būdų, kaip būtų galima skatinti, visų pirma, organizacijų dalyvavimą. Įvairios organizacijos ir bendradarbiavimo platformos galėtų būti dar veiksmingesnės priemonės įtraukiant subjektus į makroregioninių strategijų įgyvendinimą. Savo ruožtu, Komitetas yra pasirengęs bendradarbiauti įvairiuose ekspertų forumuose;

27.

pažymi, kad trečdalis respondentų, atsakydami į Komisijos atliktą vertinimo apklausą, nurodė, kad valstybių narių arba projekto lygmens politikos gairės arba su projekto įgyvendinimu susiję sprendimai ne visiškai atspindi daugiapakopio valdymo principą. Komitetas mano, kad daugiapakopio valdymo principams reikia skirti daugiau dėmesio, ypač įgyvendinant strategiją. Šiuo tikslu, visų pirma, strategijoje dalyvaujančios valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, turės imtis veiksmų;

28.

rekomenduoja, laikantis partnerystės ir skaidrumo principų, sudaryti geresnes galimybes į makroregioninių strategijų įgyvendinimą įtraukti ne tik vietos ir regionų subjektus, bet ir pilietinę visuomenę. Visais makroregioninių strategijų įgyvendinimo valdymo lygmenimis reikėtų reguliariai konsultuotis su vietos valdžios institucijomis ir pilietinės visuomenės atstovais;

29.

siūlo atsižvelgti į teigiamą patirtį, sukauptą įgyvendinant esamas Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijas, ir pasinaudoti ja rengiant Adrijos ir Jonijos jūrų strategiją ir rekomenduoja, ypač esant šioms aplinkybėms, užtikrinti glaudų bendradarbiavimą įgyvendinant skirtingas makroregionines strategijas;

30.

primena savo vienbalsiai priimtą nuomonę „Šiaurės jūros ir Lamanšo sąsiaurio regiono strategija“ (CdR 99/2010 fin), kurioje, atsižvelgdamas į šiam regionui iškilusius iššūkius, primygtinai ragino parengti makroregioninę Šiaurės jūros ir Lamanšo sąsiaurio regiono strategiją, ir apgailestauja, kad Europos Komisija iki šiol nepateikė planuoto komunikato dėl integruotos jūrų politikos Didžiosios Šiaurės jūros teritorijoje;

31.

be to, prieš rengiant kitas jūrų baseinų strategijas, palankiai vertintų „jūrų baseinų strategijų“ veiksmingumo įvertinimą ir jų palyginimą su esamų makroregioninių strategijų įgyvendinimo patirtimi;

32.

pakartoja ankstesnėse RK nuomonėse išsakytą nuomonę, kaip skirtingus subjektus realiai įtraukti į makroregioninių strategijų įgyvendinimą: būtinas skaidrus sprendimų priėmimo procesas, visapusis dalijimasis informacija ir bendro modus operandi kūrimas visais lygmenimis;

33.

prašo Europos Komisijos ir Tarybos remti būsimų makroregioninių strategijų ir susijusių veiksmų planų rengimą glaudžiai bendradarbiaujant su visais susijusiais suinteresuotaisiais subjektais. Turi būti atsižvelgiama ir į inovatyvius valdymo metodus, kurie vietos ir regionų valdžios institucijoms suteiktų tikrą bendrų sprendimų priėmimo vaidmenį, kai yra rengiamos ir įgyvendinamos šios strategijos;

34.

pabrėžia, kad makroregioninės strategijos turėtų būti ir toliau orientuojamos į regioninius iššūkius, su kuriais pavienės valstybės narės nepajėgios susidoroti arba kuriuos spręsdamos susiduria su dideliais sunkumais arba, kurie yra būdingi tik tam tikram regionui ir jiems išspręsti reikia specialių priemonių platesniame ES politikos kontekste. Viena iš pagrindinių bendradarbiavimo sąlygų yra veiksmingos transporto jungtys makroregione. Komitetas yra įsitikinęs, kad rengiant naujas strategijas į tai reikėtų atsižvelgti; kitas daugelio Europos teritorijų ateičiai labai svarbus klausimas yra demografinis iššūkis, kurio specifinės problemos susijusios su makroregionų geografinėmis vietovėmis;

35.

pritaria Komisijai, kad reikia ieškoti tinkamų bendradarbiavimo ir regioninės integracijos stiprinimo metodų bei toliau remti jau esamus bendradarbiavimo būdus, kurie įrodė savo naudą ir veiksmingumą, o makroregioninės strategijos yra tik viena iš alternatyvų;

36.

ragina valstybes nares įvertinti naujų makroregioninių strategijų kūrimą, atsižvelgiant į bendras analizuojamos geografinės vietovės problemas ir galimybes ir į socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos principus, ypatingą dėmesį skiriant kaimo vietovėms, pramonės pereinamojo laikotarpio vietovėms bei didelių ir nuolatinių gamtinių arba demografinių trūkumų turinčioms vietovėms, pavyzdžiui, labai retai apgyvendintiems toliausiai į šiaurę esantiems regionams bei salų, pasienio ir kalnuotoms vietovėms. Nustatant strategijos tikslus vietos ir regionų lygmenys turėtų pradėti dalyvauti diskusijoje ankstyvuoju etapu, kaip kad buvo, pavyzdžiui, rengiant Baltijos jūros regiono strategiją. Be to, būtina įtraukti į šį procesą pilietinę visuomenę. Vietos ir regionų lygmens bei pilietinės visuomenės turimos žinios apie regionų poreikius ir potencialą, kaip ir egzistuojantys vietos bendradarbiavimo tinklai yra puikus pagrindas rengiant ir įgyvendinant strategiją;

37.

pažymi, kad Taryba atsižvelgė į Komiteto poziciją, pateiktą nuomonėje dėl pataisytos ES Baltijos jūros regiono strategijos (CdR1272/2012 fin), kurioje rekomenduojama tęsti veiksmus, kad būtų galima kuo geriau pasinaudoti Šiaurės matmeniu ir jos partneryste įgyvendinant Baltijos jūros regiono strategiją. Dunojaus regiono strategija yra itin svarbi stiprinant 14 šalių, tarp kurių yra ES valstybės narės ir trečiosios šalys, bendradarbiavimą;

38.

pabrėžia, kad makroregioninės strategijos turėtų stiprinti ES ir makroregionų poziciją ir jų ryšius tarpusavyje bei su trečiųjų šalių regionais. Nepaisant to, kad kalbama apie ES strategijas, tačiau daugelio jų tikslų neįmanoma pasiekti be bendradarbiavimo arba susitarimo dėl prioritetų su partneriais iš trečiųjų šalių. Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių regionais yra labai svarbus įgyvendinant Baltijos jūros ir Dunojaus regionų strategijas ne tik siekiant didinti makroregionų ekonominį konkurencingumą ir sanglaudą, bet ir plėtojant ES išorės ryšius. Panašiai ir trečiųjų šalių dalyvavimas ir su tuo susijęs poveikis kaimynystės ir plėtros politikos požiūriais, gali jau pradiniame etape tapti pagrindiniu būsimų makroregioninių strategijų sėkmingo įgyvendinimo veiksniu;

39.

pabrėžia, kad iki šiol atliktas su strategija susijęs darbas dar neleidžia daryti toli siekiančių išvadų apie šio požiūrio poveikį ES horizontaliųjų ir integruotų tikslų įgyvendinimui;

40.

nurodo, kad naujas ES finansavimo laikotarpis nuo 2014 m. atveria geras perspektyvas veiksmingesniam ir našesniam darbui įgyvendinant strategijas. Komitetas ragina užtikrinti tikslingą įvairių valstybių narių ir finansavimo institucijų bendradarbiavimą, tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu;

41.

rekomenduoja Komisijai toliau nuosekliai stebėti makroregioninių strategijų, taip pat jūrų baseinų strategijų įgyvendinimą ir vertinti jų pridėtinę vertę ne tik pavieniams makroregionams, bet ir visai Europai.