29.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 36/145

—

atsižvelgdamas į ankstesnes savo rezoliucijas dėl Bangladešo, visų pirma 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją (1), 2007 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją (2) ir 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją (3),

—

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Bangladešo Liaudies Respublikos bendradarbiavimo susitarimą dėl partnerystės ir vystymosi (4),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinių nusikaltimų (tribunolo) įstatymą, kurį Bangladešo parlamentas priėmė 1973 m. siekdamas nustatyti asmenų, atsakingų už genocidą, nusikaltimus žmogiškumui, karo nusikaltimus ir kitus nusikaltimus pagal tarptautinę teisę, įkalinimą, baudžiamąjį persekiojimą ir nubaudimą,

—

atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2013 m. sausio 22 d pareiškimą dėl Bangladešo tarptautinių nusikaltimų tribunolo paskelbtos mirties bausmės ir 2013 m. kovo 2 d. pareiškimą dėl smurto Bangladeše,

—

atsižvelgdamas į bendrą 2013 m. vasario 7 d. JT specialiojo pranešėjo neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais ir JT specialiojo pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais pranešimą,

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartijos principus, Visuotinę žmogaus teisų deklaraciją, 1993 m. pasaulinės konferencijos žmogaus teisių klausimais Vienos deklaraciją ir veiksmų programą, 1995 m. Kopenhagos deklaraciją dėl socialinės raidos ir veiksmų programą,

—

atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi ES ir Bangladešą sieja geri ir ilgalaikiai santykiai, įskaitant santykius, pagrįstus bendradarbiavimo susitarimu dėl partnerystės ir vystymosi,

B.

kadangi vykdydama pagrindinį rinkimų kampanijos pažadą valdančioji „Avami“ lyga, vadovaujama Sheik Hasina, įsteigė karo nusikaltimų tribunolą masinėms žudynėms, kurios buvo įvykdytos per devynių mėnesių atsiskyrimo karą tarp buvusiojo Rytų ir Vakarų Pakistano 1971 m., per kurį žuvo nuo 300 tūkst. iki 3 mln. žmonių ir išprievartauta maždaug 200 tūkst. moterų, tirti;

C.

kadangi trauma, patirta dėl vienų iš baisiausių masinių žudynių istorijoje, praėjus 40 metų slegia daugelio Bangladešo gyventojų gyvenimą ir jiems teismo procesu ketinama užtikrinti svarbų jų kančių pripažinimo momentą ir galimybę gauti už tai kompensaciją;

D.

kadangi 2013 m. sausio 21 d. Tarptautinių nusikaltimų tribunolas (TNT) paskelbė nuosprendį Abdulai Kalamui Azadui už nusikaltimus žmogiškumui, padarytus per 1971 m. nepriklausomybės karą, ir paskyrė mirties bausmę jam nedalyvaujant teisminiame nagrinėjime;

E.

kadangi 2013 m. vasario 5 d. Tarptautinių nusikaltimų tribunolas paskyrė Abdulai Kvaderui Mollai bausmę kalėti iki gyvos galvos ir dėl to daugiausia jaunimas surengė emocingus, bet didžia dalimi taikius protestus Dakos Šahbago (angl. „Shahbagh“) rajone; kadangi vadinamais Šahbago judėjimas reikalavo skirti mirties bausmę priimant nuosprendį ir kurti visuomenę ir politiką, kuri būtų laisva nuo religinio ekstremizmo;

F.

kadangi prasidenant protestams vyriausybė pakeitė 1973 m. Tarptautinių nusikaltimų tribunolo įstatymą ir įtraukė nuostatą, pagal kurią ieškovas gali apskųsti tribunolo priimtą nuosprendį; kadangi Abdulai Kvaderui Mollai paskirtas nuosprendis gali būti pakeistas ir jam gali būti paskirta mirties bausmė; kadangi tokie atgaline data priimti teisės aktai pažeidžia sąžiningo teismo proceso standartus, kenkia Tarptautinių nusikaltimų tribunolo veiklos teisėtumui ir pažeidžia dvigubo baudžiamumo (ne bis in idem) draudimą pagal tarptautinę teisę, kuris taip pat numatytas Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 7 dalyje, kurio šalis yra ir Bangladešas;

G.

kadangi įvairūs valdančiosios partijos, „Avami“ lygos, vadovai, įskaitant vidaus reikalų ministrą, pritarė Šahbago judėjimo reikalavimams ir siūlė, kad partija „Jamaat-e-Islami“ būtų uždrausta ir su šia partija susijusios žiniasklaidos priemonės būtų uždarytos;

H.

kadangi 2013 m. vasario 28 d. Tarptautinių nusikaltimų tribunolas paskelbė sprendimą skirti mirties bausmę partijos „Jamaat-e-Islami“ pirmininko pavaduotojui Delwarui Hossainui Sayeedi, kuris kaltinamas ir dėl induistų mažumos persekiojimo;

I.

kadangi paskelbus šį paskutinį nuosprendį situacija pablogėjo, nes partijos „Jamaat“ šalininkai surengė smurtinius protestus, per kuriuos žuvo daugiau nei 60 žmonių; kadangi, remiantis NVO pateikta informacija, policija reagavo į partijos „Jamaat“ narių ir rėmėjų išpuolius ir panaudojo kovinius šaudmenis;

J.

kadangi pranešama apie neseniai surengtus partijos „Jamaat“ aktyvistų ir Bangladešo nacionalistų partijos rėmėjų išpuolius prieš daugiau nei 40 induistų šventyklų, namų ir parduotuvių visame Bangladeše ir dėl to šimtai žmonių liko be pastogės; kadangi Bangladešo induistų ir kitos mažumos, pvz., Ahmadiyya bendruomenė, kentėjo nuo smurto ir persekiojimo bangų, visų pirma per 1971 m. nepriklausomybės karą ir po 2001 m. rinkimų, ir kadangi dėl to nuo 2001 m. iki 2011 m. maždaug 900 000 induistų paliko Bangladešą;

K.

kadangi Tarptautinių nusikaltimų tribunole šiuo metu vyksta teismo procesai, susiję su kitomis bylomis, ir kyla rimtas pavojus, kad kaltinamieji bus pripažinti kaltais ir jiems bus paskirta mirties bausmė;

L.

kadangi JT specialusis pranešėjas neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais ir JT specialusis pranešėjas teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais, taip pat žmogaus teisių organizacijos išreiškė susirūpinimą įtariamų tribunolo veiklos trūkumų, susijusių su sąžiningu teismu ir tinkamu procesu, o visų pirma dėl to, kad teismo procesai vyko asmeniui nedalyvaujant teisminiame nagrinėjime;

1.

yra labai susirūpinęs dėl pastarojo smurto protrūkio Bangladeše paskelbus Tarptautinių nusikaltimų tribunolo nuosprendžius ir išreiškia savo sielvartą dėl žuvusiųjų per pastaruosius įvykusius;

2.

išreiškia užuojautą per smurto protrūkį žuvusiųjų ir sužeistųjų artimiesiems ir pažįstamiems;

3.

pripažįsta, kad būtina vykdyti susitaikymą, užtikrinti teisingumą ir atskaitomybę už nusikaltimus, padarytus per 1971 m. nepriklausomybės karą; pabrėžia Tarptautinių nusikaltimų tribunolo svarbą šioje srityje;

4.

pakartoja savo tvirtą poziciją – mirties bausmė neturi būti skirta nė vienu atveju ir jokiomis aplinkybėmis;

5.

ragina Bangladešo valdžios institucijas mirties bausmę pakeisti kitokia bausme, orientuotis į teigiamą raidą, t. y. į tai, kad 2012 m. nebuvo vykdomos mirties bausmės, ir nustatyti oficialų mirties bausmės moratoriumą, kad tai būtų pirmas žingsnis siekiant panaikinti mirties bausmę;

6.

apgailestauja dėl to, kad pranešama apie Tarptautinių nusikaltimų tribunolo veiklos trūkumus, kadangi įtariama, kad liudytojai bauginami, prie jų priekabiaujama ir jie jėga verčiami atvykti, ir esama įrodymų apie neteisėtą teisėjų, prokurorų ir vyriausybės bendradarbiavimą; visų pirma primygtinai ragina, kad teisėsaugos institucijos sustiprintų priemones siekiant garantuoti veiksmingą liudytojų apklausą;

7.

ragina Bangladešo vyriausybę užtikrinti, kad Tarptautinių nusikaltimų tribunolas griežtai laikytųsi nacionalinių ir tarptautinių teismams taikomų standartų; todėl pabrėžia, kad reikia garantuoti laisvą, sąžiningą ir skaidrų teismo procesą ir aukų teisę į apsaugą, tiesą, teisingumą ir kompensaciją;

8.

ragina Bangladešo vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą; primena jos įsipareigojimą laikytis tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

9.

griežtai smerkia partijos „Jamaat-e-Islami“ rėmėjų ir susijusių partijų atstovų smurto išpuolius prieš teisėsaugos pareigūnus ir tuos, kas pritaria Tarptautinių nusikaltimų tribunolo nuosprendžiams, taip pat religines ir tautines mažumas; griežtai smerkia prieš paprastus piliečius nukreiptą neapgalvotą smurtą;

10.

išreiškia susirūpinimą dėl didelio aukų skaičiaus; ragina vyriausybę nurodyti saugumo pajėgoms griežtai laikytis įsipareigojimo maksimaliai apriboti veiksmus, nenaudoti gyvybei pavojingos jėgos ir atidžiai ištirti per demonstracijas žuvusiųjų mirties atvejus;

11.

ragina Bangladešo valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų atliktas nešališkas visų įtarimų dėl kalkinimų ir netinkamo elgesio tyrimas, ir kaltais pripažinti asmenys būtų perduoti teisingumui;

12.

ragina šalies politinius lyderius mažinti politinę įtampą, kad ateityje būtų išvengta smurto, ir nurodyti savo rėmėjams nedalyvauti jokiuose smurtiniuose veiksmuose; ragina visas Bangladešo politines partijas pradėti tarpusavio dialogą;

13.

ragina spaudą susilaikyti nuo konfrontacinio smurto kurstymo; ragina vyriausybę užtikrinti, kad žurnalistai ir redaktoriai galėtų taikiai reikšti savo nuomonę ir prie jų nebūtų priekabiaujama, jie nebūtų bauginami, įkalinami ar kankinami;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT Generaliniam Sekretoriui, JT Žmogaus teisių tarybai, Bangladešo vyriausybei ir parlamentui.