22.1.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 24/49

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį, ypač į šios sutarties 9 ir 151 straipsnius ir 153 straipsnio 1 dalies e punktą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

—

atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 136 straipsnį kartu su 121 straipsnio 2 dalimi,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikatą „2013 m. metinė augimo apžvalga“ (COM(2012)0750),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0032/2013),

A.

kadangi visa euro zona patiria valstybės skolos ir finansų krizės sukeltą pakartotinį ekonomikos nuosmukį;

B.

kadangi krizė turėjo pražūtingų padarinių milijonų europiečių gyvenimui, kaip tai dokumentuose patvirtinama oficialiais užimtumo statistikos duomenimis: ES nuo 2008 m. darbo jau neteko daugiau kaip 8 mln. asmenų; šiuo metu be darbo yra daugiau kaip 25 mln. europiečių, o beveik 11 mln. iš jų darbo neturi daugiau kaip metus; bedarbiais šiuo metu yra beveik 10 mln. jaunuolių; vien praėjusiais metais darbo neteko 2 mln. asmenų;

C.

kadangi dėl darbo rinkos reguliavimo griežtumo kai kuriose valstybėse narėse trūksta lankstumo norint veiksmingai atlaikyti tokius sukrėtimus kaip dabartinė krizė; kadangi dabartiniais darbo rinkos teisės aktais neproporcingai ginami dirbantys asmenys ir daromas neigiamas poveikis jaunimo galimybėms įsidarbinti;

D.

kadangi nedarbo lygio skirtumai tarp valstybių narių labai smarkiai padidėjo;

E.

kadangi reikėtų priminti, kad 2007 m. prasidėjus krizei valstybės biudžeto deficitas euro zonoje vidutiniškai siekė tik 0,7 proc.;

F.

kadangi reikėtų priminti tai, kad 2007 m., prasidėjus krizei, kai kurios šalys, kurios dabar susiduria su didžiausiais sunkumais, pasiekė labai aukštą einamosios sąskaitos deficito lygį;

G.

kadangi biudžeto deficitas euro zonoje 2009 m. vidutiniškai pasiekė aukščiausią ribą – 6,3 proc., ir nuo tada pasireiškė mažėjimo tendencija, kai 2010 m. biudžeto deficitas vidutiniškai siekė 6,2 proc., 2011 m. – 4,1 proc. ir per pirmuosius du 2012 m. ketvirčius toliau mažėjo;

H.

kadangi patikimi įsipareigojimai imtis augimui palankių konsolidavimo priemonių yra būtina sąlyga norint tvariai spręsti daugelio valstybių narių perviršinės skolos ir deficito problemas;

I.

kadangi krizė išryškina esminę būtinybę pradėti ar pabaigti subalansuotas, diferencijuotas ir tvarias, augimą skatinančias struktūrines reformas;

J.

kadangi bendroji rinka yra pagrindinis ekonomikos augimo ir užimtumo variklis Europoje ir kadangi vien tik geriau įgyvendinus Paslaugų direktyvą būtų galima pasiekti jau numatytą papildomą 1,8 proc. dydžio BVP augimą; kadangi esant dabartinei ekonomikos padėčiai ypač Sąjunga negali sau leisti nepasinaudoti tokiomis tiesioginėmis augimo galimybėmis; kadangi būtina griežtai į nacionalinę teisę perkelti, įgyvendinti, taikyti ir vykdyti bendrosios rinkos taisykles, kad būtų galima pasinaudoti dar neišnaudotų tiesioginių galimybių teikiama nauda;

K.

kadangi nepakeliama skolų našta turi neigiamo poveikiai visai ekonomikai; kadangi privaloma tvirtai laikytis ir stiprinti fiskalinę drausmę bei koordinavimą, siekiant išvengti tokio lygio deficito ir skolų, koks buvo stebimas Europoje pastarąjį dešimtmetį nuo pat pradžių, nes tai turėjo pragaištingą poveikį augimui, finansiniam stabilumui ir užimtumui daugelyje valstybių narių;

L.

kadangi pagal šią fiskalinės politikos griežtinimo strategiją siekiama, kad viešųjų išlaidų didėjimas neviršytų vidutinės trukmės laikotarpio BVP augimo tendencijų;

M.

kadangi būsimas Europos Sąjungos ekonomikos klestėjimas labiausiai priklauso nuo jos gebėjimo visiškai panaudoti savo darbo išteklius, taip pat įskaitant ir aktyvesnį moterų ir jaunimo dalyvavimą darbo rinkoje;

N.

kadangi laipsniškas ir sklandus fiskalinis konsolidavimas yra tinkamesnis nei greito ir staigaus valstybės finansų disbalanso mažinimo strategija, tačiau kai kurių valstybių narių ekonomikos padėties nelieka jokių kitų galimybių atkurti rinkos prieigą ir numatyti investicijų grąžą;

O.

kadangi labai įsiskolinusių neturtingų šalių duomenys ekonominėje ir pinigų sąjungoje yra labai skirtingi;

P.

kadangi keleto valstybių narių priimtos konsolidavimo priemonės pasiekė precedento neturintį mastą;

Q.

kadangi, nepaisant valstybių narių pastangų vykdyti reformas ir konsolidaciją, euro zonoje vyriausybės obligacijų rinkoje ir toliau susiduriama su sunkumais, kurie pasireiškia dideliais skirtumais ir palūkanų normų svyravimais; kadangi viena iš tiesioginių šių beprecedentinių skirtumų didėjimo paskatų ir priežasčių buvo finansų rinkų susirūpinimas dėl kai kurių valstybių narių viešųjų ir privačių finansų patikimumo;

R.

kadangi konkurencingumo atotrūkis euro zonoje turi poveikio valstybių palūkanų normų skirtumams;

S.

kadangi dideles valstybių palūkanų normas tam tikrose euro zonos valstybėse narėse dalinai lemia suvokimas, kad šioms valstybėms trūksta patikimo gebėjimo vykdyti struktūrines reformas;

T.

kadangi euro zonai per pirmąjį euro naudojimo dešimtmetį nepavyko bendrai sumažinti valstybės palūkanų normų dydžio siekiant, kad nebūtų konkurencingumo atotrūkio, kuris, kaip ir kiti aspektai, atsispindėjo nuolatiniame dideliame einamosios sąskaitos deficite ir sparčiai didėjančiose darbo sąnaudose produkcijos vienetui kai kuriose valstybėse narėse;

U.

kadangi tam tikrose valstybėse politiniu, ekonominiu ir socialiniu atžvilgiais būtų paprasčiau vykdyti koregavimą, jei per pirmąjį euro naudojimo dešimtmetį koregavimui būtų išnaudotas teigiamas ekonomikos klimatas;

V.

kadangi privačiajam sektoriui, kas yra ypač svarbu realiosios ekonomikos finansavimui, ir toliau vangiai skolinama, o privataus kredito srautai kai kuriose valstybėse narėse yra menki, nepaisant įvairių ECB sukurtų likvidumo programų;

W.

kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) yra Europos ekonomikos variklis ir valstybės narės turėtų jas remtis sumažindamos šioms įmonėms tenkančią administracinę naštą;

X.

kadangi koregavimas turi būti laikomas patikimu, jeigu padeda sugrąžinti investicijų srautus;

Y.

kadangi keliose valstybėse narėse mokesčių mokėtojų pajėgumas patiria itin didelį spaudimą; kadangi apskaičiuota, kad ES šešėlinė ekonomika sudaro 22,1 proc. visos ekonominės veiklos ir dėl to kiekvienais metais nesumokama apie 1 trln. EUR mokesčių; kadangi paprastos, iš anksto žinomos ir mažų mokesčių sistemos padeda geriau vykdyti mokestines prievoles;

Z.

kadangi 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje siekiama nustatyti 2013 m. ekonominius prioritetus;

AA.

kadangi augimui palankų fiskalinės drausmės ramstį reikėtų plėtoti kartu su augimą skatinančiomis struktūrinėmis reformomis bei solidarumo ir demokratijos ramsčiais kiekvienoje valstybėje narėje;

AB.

kadangi bendroji rinka yra pagrindinis ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo variklis pasitelkiant masto ekonomiją ir didesnę konkurenciją, tačiau valstybės narės pasitenkina įgyvendinamos vidaus rinkos teisės aktus, ypač Paslaugų direktyvą,

AC.

kadangi kiekviena valstybė narė turi susitarti šalies viduje dėl reformų strategijos, kad gyventojai ir įvairūs ekonominės veiklos vykdytai galėtų ją suprasti ir jai pritarti, ir taip būtų išvengta susiskaldymo, pasipriešinimo ir veiksmų, grindžiamų tik trumpalaikiais savanaudiškais interesais, nes tai kelia grėsmę nustatytų tikslų įgyvendinimui;

AD.

kadangi konkurencijos politika, pagrįsta atvirų rinkų ir vienodų veiklos sąlygų visuose sektoriuose principais, yra vienas iš pamatinių neribojamo vidaus rinkos veikimo aspektų;

1.

pritaria Komisijos pateiktos 2013 m. metinės augimo apžvalgos esmei; mano, kad ji yra tinkama priemonė įgyvendinant 2012 m. Europos semestrą bendrai ir 2012 m. metinę apžvalgą konkrečiai; ypač palankiai vertina didesnį konkrečioms šalims skirtų strategijų, kurias Komisija pateikė, pirmenybę suteikdama pažangai euro zonos šalyse ir pažangai, kuri būtų veikiau išreikšta struktūrine, o ne nominalia verte, aiškumą;

2.

palankiai vertina tai, kad 2013 m. metinėje augimo apžvalgoje pripažįstama, jog, siekiant įveikti krizę, būtina užtikrinti augimą; pabrėžia, kad sprendimai, kurie konkrečiai skirti dabartinei valstybės skolos ir finansų krizei įveikti, turėtų būti priimami kartu įgyvendinant augimą skatinančias priemones siekiant padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą ir atgauti pasitikėjimą;

3.

pritaria Komisijos nuomonei, kad norint išeiti iš krizės reikalingas ekonomikos augimui palankus fiskalinis konsolidavimas; primena, kad pagrindinis augimo ir konsolidavimo sąsajos aspektas yra konsolidavimo sudėtis; šiuo klausimu pabrėžia, kad atitinkamas su išlaidomis ir pajamomis susijusių priemonių derinimas priklauso nuo aplinkybių, vis dėlto veikiau neproduktyvių išlaidų mažinimu, o ne pajamų didinimu grindžiamas konsolidavimas vidutinės trukmės laikotarpiu paprastai būna tvaresnis ir labiau skatina augimą, tačiau trumpuoju laikotarpiu jam labiau būdingas nuosmukis;

4.

palankiai vertina nuostatos projektą dėl vadinamojo dviejų teisės aktų paketo, susijusio su kokybiškesne viešųjų finansų kontrole ir vertinimu ir su viešųjų investicijų ekonominės naudos vertinimu;

5.

palankiai vertina vadinamajame dviejų teisės aktų pakete numatytų nuostatų projektus, dėl kurių susitarta ir kuriais siekiama skatinti ekonominį dialogą ir bendrą nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento atliekamą Semestro proceso tikrinimą;

6.

apgailestauja dėl nepakankamo ES lygmeniu patvirtintos politikos ir veiksmų įgyvendinimo valstybėse narėse, dėl kurio sutartos priemonės nėra iki galo veiksmingos;

7.

ragina Komisiją ir toliau neprarasti budrumo savo politikos krypčių klausimais ir koreguoti jas remiantis bendru visoje Sąjungoje įgyvendinamų politikos krypčių derinio ekonominės naudos vertinimu ir, jei būtina, jas persvarstyti bei aiškiau išdėstyti savo metinėje augimo apžvalgoje pateiktas kitiems metams skirtas savo politikos rekomendacijas;

8.

ragina valstybes nares iki Tarybos nustatytų terminų sumažinti perviršinį deficitą; primena, kad lankstumo lygis yra numatytas šešių dalių rinkinyje;

9.

ragina valstybes nares, siekiant skatinti veiksmingą ir tvarią fiskalinę politiką, tobulinti nacionalines fiskalines sistemas;

10.

pabrėžia tai, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į savo biudžeto padėtį, turėtų vykdyti skirtingas strategijas, ir primygtinai tvirtina, jog valstybės narės turi užtikrinti, kad viešųjų išlaidų didėjimas neviršytų vidutinės trukmės laikotarpio BVP augimo tendencijų;

11.

palankiai vertina bendrosios rinkos vaidmens pripažinimą ir būtinybę panaikinti daugelį vis dar esamų paslaugų sektoriaus kliūčių; primena, kad dar reikia daug nuveikti siekiant sukurti tikrą bendrąją Europos rinką;

12.

ragina Komisiją stebėti padėti valstybėse narėse, susidarusią dėl didelio ekonomikos nuosmukio, kaip nustatyta persvarstytame Stabilumo ir augimo pakte;

13.

ragina Komisiją ir Tarybą suderinti našių viešųjų ir privačių investicijų poreikį su fiskalinės drausmės tikslais, savo stabilumo ir konvergencijos programose atidžiai įvertinant augimą skatinančių investicijų programas, tuo pat metu visapusiškai laikantis ES teisėje nustatytų nuostatų; mano, kad augimą skatinančiu fiskaliniu konsolidavimu galima tuo pat metu pasiekti, kad viešieji finansai taptų tvarūs ir kad būtų atkurtas investuotojų pasitikėjimas;

14.

šiuo atveju laukia Komisijos ataskaitos dėl viešųjų išlaidų kokybės ir galimų veiksmų apimties persvarstymo neperžengiant ES sistemos, susijusios su investicijų programų kvalifikavimu, ribų;

15.

ragina Komisiją kuo greičiau pradėti ieškoti būdų, kuriais siekiama užtikrinti, kad fiskalinės drausmės aspektai būtų įgyvendinami kartu pateikiant konkrečius pasiūlymus dėl augimo ir darbo vietų, skatinti tiek privačias investicijas, padedančias kurti ekonomikos augimo aspektus, solidarumą valstybių narių tarpe ir demokratinį teisėtumą bei reikalingas struktūrines reformas, o būtent – mažinti jaunimo nedarbą be kitų priemonių geriau suderinant jaunimo kvalifikacijas su darbo jėgos poreikiais, kovoti su darbo rinkos segmentacija, gerinti pensijų sistemų tvarumą, didinti mokesčių sistemų efektyvumą, stiprinti konkurenciją svarbiose paslaugų sektoriaus srityse, lengvinti galimybes gauti paskolas, mažinti biurokratiją, naikinti nereikalingus valdžios sluoksnius ir kovoti su mokesčių slėpimu; palankiai vertina tai, kad per Europos semestrą buvo padidintas demokratinis teisėtumas; primena, kad per Europos semestrą būtina toliau stiprinti demokratinį teisėtumą;

16.

ragina Komisiją ir Tarybą dirbti nuolat gerinant ir tikslinant konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų kokybę, nacionalinį specifiškumą ir tinkamumą;

17.

pakartoja, kad, siekiant išsaugoti metinės augimo apžvalgos ir viso Europos semestro proceso patikimumą, Taryba privalo pagrįsti priežastis, jei nuspręstų nesilaikyti metine augimo apžvalga pagrįstų Komisijos rekomendacijų; teigiamai vertina principą „vykdyk arba pasiaiškink“, kuris numatytas šešių dokumentų rinkinyje dėl konkrečių rekomendacijų kiekvienai valstybei, pagal kurį Taryba yra atskaitinga už bet kokius Komisijos pasiūlymų pakeitimus, ir mano, kad šį principą reikėtų įtvirtinti praktiškai;

18.

ragina Komisiją ir Tarybą užtikrinti, kad būtų padidintos ir supaprastintos investicijos į mokslinius tyrimus, plėtrą bei inovacijas, o viešasis bei privatus sektoriai rezultatus greitai paverstų konkurenciniais pranašumais ir būtų padidintas produktyvumas;

19.

ragina Komisiją ir Tarybą dėti daugiau pastangų siekiant sumažinti priklausomybę nuo energijos ir žaliavų importo siekiant sukurti aplinkos, ekonomikos ir socialiniu požiūriu tvaresnę Europą;

20.

ragina valstybes nares kuo skubiau susitarti dėl daugiametės finansinės programos (DFP) ir užtikrinti, kad būtų sustiprintas jos, kaip labai reikalingų ilgalaikių investicijų į tvarius augimą skatinančius sektorius ir veiklą, kuriuose gausu darbo vietų, šaltinio, vaidmuo; pabrėžia ES biudžeto struktūros svarbą, kuriuo reikėtų skatinti investicijas į pridedamąją vertę kuriančias sritis;

21.

ragina Komisiją pasiūlyti visapusį augimui skatinti skirtą požiūrį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuris turėtų apimti vidaus rinkos kūrimo užbaigimą, konkurencijos didinimą, tikrą Europos pramonės politiką, tvirtą ir tinkamai nukreiptą sanglaudos politiką ir užtikrinimą, kad, plėtodama savo išorės prekybos santykius, Europa pasinaudotų visa savo galia ir įtaka; ragina Komisiją visapusiškai pasinaudoti augimo šaltiniais, kylančiais iš tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo bei prekybos su trečiosiomis šalimis, o būtent – gilinti ir plėsti transatlantinius ekonominius santykius; ši darbotvarkė turėtų apimti transatlantinės rinkos atnaujinimo ir atvėrimo atitinkamus tikslus, siekiant stiprinti tarptautinės ekonominės tvarkos pagrindines taisykles ir išplėsti taisyklėmis pagrįstą daugiašalę sistemą, kad būtų įtraukti nauji nariai ir naujos ekonomikos galimybių sritys; taip pat ragina Komisiją greičiau priimti laisvosios prekybos susitarimus;

22.

palankiai vertina bendrosios rinkos vaidmens pripažinimą ir būtinybę panaikinti daugelį vis dar esamų paslaugų sektoriaus kliūčių; primena, kad dar reikia daug nuveikti siekiant sukurti tikrą bendrąją Europos rinką; ragina Komisiją paspartinti vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimą; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti vidaus rinkos teisės aktus, ypač Paslaugų direktyvą;

23.

palankiai vertina pirmąją 2013 m. bendrosios rinkos integracijos padėties ataskaitą, kuri pridėta prie metinės augimo apžvalgos ir ją papildo; pabrėžia, kad bendrajai rinkai tenka pagrindinis vaidmuo atstatant Sąjungos konkurencingumą ir tokiu būdu darant įtaką augimui ir darbo vietoms; ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai išspręsti susijusių trūkumų konkrečių šalių rekomendacijose klausimą ir stiprinti nuolatinį bei reguliarų bendrosios rinkos nuostatų, kuriomis siekiama padidėjusio ekonomikos augimo, įgyvendinimą ir taikymą;

24.

yra susirūpinęs dėl to, kad daugelis valstybių narių produktyvumo požiūriu atsilieka; tvirtai tiki, kad struktūrinės reformos padėtų išspręsti šią problemą; prašo Komisijos rengiant kitą metinę augimo apžvalgą pateikti kapitalo ir išteklių produktyvumo pokyčių tendencijas;

25.

pabrėžia, kad ES konkurencijos politikos, grindžiamos atvirų rinkų principais, tvirtas įgyvendinimas ir vienodos veiklos sąlygos visuose sektoriuose – tai kertinis sėkmingos vidaus rinkos akmuo ir išankstinė tvarių ir žiniomis grįstų darbo vietų kūrimo sąlyga;

26.

pabrėžia, kad ryžtingos valstybių narių pastangos tinkamu tempu išlaikyti viešuosius finansus yra reikalingos, tačiau gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jeigu pernelyg didelis makroekonominis disbalansas bus sumažintas; pažymi, kad šie tikslai gali būti įgyvendinti tik vienu metu skatinant augimą visoje euro zonoje;

27.

atkreipia dėmesį į naujo rodiklio įtraukimą į makroekonominio disbalanso rezultatų suvestinę, susijusią su finansų sektoriumi; apgailestauja, kad Komisija nesilaiko procedūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. 1176/2011, pagal kurį: „rengdama rezultatų suvestinę ir valstybėms narėms skirtų makroekonominių ir makrofinansinių rodiklių rinkinį, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir Taryba“ ir konkrečiau, pagal kurį „Komisija kompetentingiems Europos Parlamento ir Tarybos komitetams turėtų pateikti pasiūlymų dėl pastabų dėl planų nustatyti ir koreguoti rodiklius ir ribas“;

28.

primena Komisijai, kad norint sukurti tarpinstitucinį pasitikėjimą ir vykdyti aukštos kokybės ekonominį dialogą yra labai svarbu ateityje tiksliau laikytis procedūros, numatytos Reglamente (ES) Nr. 1176/2011;

29.

ragina Komisiją ir Tarybą skubiai imtis kruopščių veiksmų, siekiant tikrai įgyvendinti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, dėl kurio susitarta 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime, ir užtikrinti jo veiksmingumą;

30.

ragina skubiai patvirtinti vadinamąjį dviejų dokumentų rinkinį;

31.

atkreipia dėmesį į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo (Fiskalinis susitarimas) įsigaliojimo; mano, kad Fiskalinis susitarimas kaip galima greičiau turėtų būti perkeltas į antrinę Sąjungos teisę, pasiremiant patirties įgyvendinant fiskalinį susitarimą vertinimu ir laikantis ES sutarties ir SESV;

32.

palankiai vertina Komisijos veiksmų planą sustiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu ir 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos priimtas rekomendacijas dėl priemonių, kuriomis trečiosios šalys skatinamos laikytis minimalių gero mokesčių srities valdymo standartų, ir rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo; remia aktyvią Komisijos ir ypač Komisijos nario, atsakingo už mokesčius, muitus, kovą su sukčiavimu, auditą ir statistinius duomenis; ragina valstybes nares veikti pagal Komisijos rekomendacijas, imtis skubių ir koordinuotų veiksmų prieš mokesčių rojus bei prieš agresyvų mokesčių planavimą ir tokiu būdu užtikrinti tinkamesnį fiskalinių paskatų paskirstymą ir valstybių narių pajamų didinimą;

33.

teigiamai vertina tai, kad galiausiai visos valstybės narės pripažįsta, jog svarbu imtis veiksmingų kovos su mokesčių slėpimu bei mokestiniu sukčiavimu priemonių taip pat ir biudžetinių suvaržymų ir ekonomikos krizės metu, kaip nustatyta 2012 m. lapkričio 13 d. Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos išvadose;

34.

primena, kad valstybių narių fiskalinių sistemų bendrų teisės aktų paskirtis yra užtikrinti, kad valstybės narės ir toliau įsipareigotų laikytis bendrai sutartų taisyklių, ir nespecifikuoti valstybės narės politikos pasirinkimų;

35.

ragina Komisiją kompetentingiems Parlamento komitetams kiekvienų metų lapkričio pradžioje, pradedant nuo 2013 m. lapkričio 4–5 d. pristatyti Metinę augimo apžvalgą, siekiant suteikti Parlamentui pakankamai laiko savo nuomonei pateikti vėlesnių Europos semestrų metu;

36.

apgailestauja, kad Komisija savo komunikate dėl 2013 m. metinės augimo apžvalgos (COM(2012)0750) tinkamai neatsižvelgė į ES biudžeto vaidmenį Europos semestro procese; visų pirma apgailestauja dėl to, kad Europos Komisija, siūlydama pagrindinius prioritetus, nepateikė faktinių ir konkrečių duomenų apie tai, kaip įgyvendinant vietos, regionų ir nacionalinės politikos kryptis ir investicijas, kurių imtasi siekiant įgyvendinti šiuos prioritetus, ES biudžetas iš tikrųjų galėtų atlikti pradedamąją, skatinamąją, sąveikos ir papildomąją funkcijas;

37.

yra įsitikinęs, kad finansavimas ES lygmeniu gali padėti visoms valstybėms narėms sutaupyti biudžeto lėšų ir kad šis aspektas turėtų būti pabrėžtas; mano, kad ES biudžetas yra itin svarbus visoje Sąjungoje skatinant augimą ir darbo vietų kūrimą bei sėkmingai mažinant makroekonominį disbalansą, taip pat iš esmės siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų; vis tiek apgailestauja, kad Komisija savo komunikate dėl metinės augimo apžvalgos nesprendžia šio klausimo;

38.

pritaria Komisijos vertinimui, kad dėl viešųjų ir privačiųjų subjektų sukauptos skolos lygių valstybėse narėse ribojamos galimybės imtis naujos veiklos ir investicijų; nepaisydamas to, ragina valstybes nares, konsoliduojant savo finansus, nacionalinių BNP įnašų į ES biudžetą nelaikyti koreguojamu kintamuoju, taip pat nesiekti dirbtinai sumažinti išlaidų, kuriomis skatinamas ES biudžeto augimas, nes tai prieštarautų jų aukščiausiuoju lygmeniu prisiimtiems politiniams įsipareigojimams; vis dėlto visiškai suvokia ekonominę įtampą, kuri kyla dėl būtinybės trumpuoju laikotarpiu konsoliduoti viešuosius finansus ir dėl bet kokio galimo kai kurių valstybių narių BNP grindžiamų įnašų didinimo, susijusio su didesniu ES biudžete numatytu mokėjimų lygiu; todėl dar kartą griežtai ragina atlikti ES biudžeto finansavimo tvarkos, dėl kurios bus susitarta derybose dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, reformą iki 2020 m. iki 40 proc. sumažinant BNP grindžiamų valstybių narių įnašų į ES biudžetą dalį ir taip joms padedant konsoliduoti finansus (1);

39.

primena, kad ES biudžetas pirmiausia yra investicinis biudžetas, kurio 94 proc. visų lėšų vėl investuojama valstybėse narėse;

40.

prašo Komisijos pateikti atnaujintą informaciją apie dabartines valstybių narių pastangas perprogramuoti ES struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo lėšas ir sparčiau jomis naudotis, kad būtų remiamas ekonomikos augimas ir socialinė sanglauda, visų pirma MVĮ, ir kovojama su jaunimo nedarbu;

41.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.