1.         Įžanga

2013 m. gegužės 30 d. įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 473/2013 dėl euro zonos valstybių narių biudžeto planų projektų stebėsenos bei vertinimo ir perviršinio deficito padėties ištaisymo užtikrinimo bendrųjų nuostatų (OL L 140, 2013 5 27). Jis grindžiamas Europos fiskalinės priežiūros sistema – Stabilumo ir augimo paktu (SAP) – ir papildo euro zonai skirtas jo nuostatas. Šis reglamentas yra konkretus ryžtingas žingsnis stiprinant visoms euro zonos valstybėms narėms taikomus priežiūros mechanizmus.  

Naujos Reglamento Nr. 473/2013 fiskalinės priežiūros nuostatos, taikomos euro zonos valstybėms narėms, reiškia, kad nuo 2014 m. biudžeto ciklo padidės šių valstybių narių sprendimų dėl biudžeto skaidrumas ir sustiprės jų biudžeto politikos tarpusavio koordinavimas.  

Visų pirma naujosios bendros biudžeto nuostatos apima naujas koordinuotas priežiūros priemones, kurios bus taikomos kasmet rudenį. Iki kiekvienų metų spalio 15 d. visos euro zonos valstybės narės pateiks savo biudžeto planų ateinantiems metams projektus. Tada, prieš priimant atitinkamą nacionalinį biudžetą, Komisija paskelbs nuomonę apie kiekvienos euro zonos valstybės narės biudžeto plano projektą. Jeigu išskirtinais atvejais Komisija nustatys, kad planu labai smarkiai nukrypstama nuo SAP nustatytų biudžeto politikos įpareigojimų, pasikonsultavus su atitinkama valstybe nare, bus prašoma pateikti persvarstytą biudžeto planą. Šis naujas bendras biudžeto tvarkaraštis palengvins euro zonos valstybių narių politikos koordinavimą ir užtikrins, kad valstybių narių biudžeto procedūroje būtų tinkamai atsižvelgiama į Tarybos ir Komisijos rekomendacijas.  

Reglamento Nr. 473/2013 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Biudžeto plano projekto turinys konkrečiai nurodomas pagal suderintą sistemą, kurią nustato Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.“ Šiame komunikate nustatoma suderinta sistema, pagal kurią euro zonos valstybės narės teikia savo biudžeto planų projektus. Priede pateikiamos šabloninės lentelės, pagal kurias teikiami pagrindiniai ateinančių metų biudžeto ir makroekonominiai duomenys, kaip reikalaujama Reglamentu Nr. 473/2013.

Be to, Reglamentu Nr. 473/2013, be kita ko, įtvirtinamas geresnis nacionalinių skolos vertybinių popierių emisijos planų koordinavimas, nustatant pareigą visoms euro zonos valstybėms narėms apie juos pranešti. Konkrečiai reikalaujama, kad visos euro zonos valstybės narės apie savo nacionalinius skolos vertybinių popierių emisijos planus praneštų iš anksto ir laiku. Ši informacija, be kita ko, leis tinkamai stebėti skolos pokyčius euro zonoje ir pagerins sprendimų vykdyti skolos vertybinių popierių emisiją koordinavimą. Pagal reglamento 8 straipsnį, šių pranešimų suderintą formą ir turinį „nustato Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis“. Todėl šiame komunikate taip pat nustatoma euro zonos valstybių narių pranešimų apie nacionalinius skolos vertybinių popierių emisijos planus suderinta forma ir turinys.

2.         Biudžeto plano projekto formos ir turinio patikslinimas

Toliau išdėstytas gaires reikėtų laikyti geros praktikos kodeksu ir kontroliniu sąrašu, kuriuo valstybės narės galėtų naudotis rengdamos biudžeto planų projektus (BPP). Tikimasi, kad valstybės narės laikysis gairių ir argumentuos bet kokį nukrypimą nuo jų.

Iš esmės BPP turėtų būti pateiktos tam tikros atnaujintos stabilumo programų standartinės lentelės, papildytos išsamia informacija apie BPP nurodytas priemones.

Atsižvelgiant į esamas gaires, pateiktas dėl stabilumo ir konvergencijos programų, naudojamos sąvokos turėtų atitikti Europos lygmeniu nustatytus standartus, būtent Europos sąskaitų sistemą (ESS).

Pagal BPP turėtų būti įmanoma nustatyti galimų nukrypimų nuo naujausioje stabilumo programoje pateiktos biudžeto strategijos priežastis. Todėl, be reikalaujamų ateinančių metų, t. y. metų, kuriems rengiamas biudžetas (priede pateiktose standartinėse lentelėse „t+1 metai“) duomenų, taip pat turi būti pateikti atitinkami einamųjų metų (priede pateiktose standartinėse lentelėse „t metai“) įverčiai ir ankstesnių metų (priede pateiktose standartinėse lentelėse „t-1 metai“) rezultatai, atitinkantys pagal perviršinio deficito procedūrą pateiktus duomenis.

A. Nepriklausomos makroekonominės prognozės ir prielaidos. Visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimas

BPP turi būti grindžiami nepriklausomomis makroekonominėmis prognozėmis, kaip nustatyta Reglamento Nr. 473/2013 6 straipsnio 3 dalyje. Todėl priede pateiktose 1a, 1b, 1c, 1d BPP lentelėse nurodomi pagrindiniai tikėtini ekonominiai pokyčiai ir svarbūs ekonominiai kintamieji, naudoti rengiant BPP.

Visų pirma 1a lentelėje pateikiama t-1 metais stebėta realiojo BVP pokyčio norma bei t ir t+1 metais prognozuojama realiojo BVP pokyčio norma. Į šias t ir t+1 metais prognozuojamas augimo normas turėtų būti įtrauktas numatytas visų BPP numatytų biudžeto priemonių poveikis ekonomikos augimui. Todėl vadovaujantis Reglamento Nr. 473/2013 6 straipsnio 3 dalimi, šį numatytą poveikį ekonomikos augimui rekomenduojama nurodyti 1a lentelėje arba kitaip išsamiai apibūdinti metodiniame priede.

Pagrindinės prielaidos, kuriomis grindžiamos makroekonominės prognozės, turėtų būti pateiktos priedo 0.i lentelėje. Kitos svarbios prielaidos, paprastai aktualios rengiant makroekonomines prognozes, pateikiamos 0.ii lentelėje. Valstybėms narėms gali būti naudinga pastarąsias pasitikrinti apibendrinant prielaidas, kuriomis grindžiamos nepriklausomos makroekonominės prognozės.

Valstybės narės taip pat turėtų aiškiai nurodyti, ar nepriklausomas makroekonomines ir biudžeto prognozes parengė ar patvirtino nepriklausoma įstaiga.

B. Biudžeto tikslai

Priede pateiktose atitinkamose lentelėse taip pat turėtų būti nurodyti valdžios sektoriaus balanso biudžeto tikslai, suskirstyti pagal valdžios sektoriaus subsektorių (centrinė valdžia, valstybių narių, turinčių federalinę ar labai decentralizuotą institucinę santvarką, krašto ar regiono valdžia, vietos valdžia ir socialinės apsaugos sistema). Kaip nustatyta Reglamento Nr. 473/2013 7 straipsnio 2 dalyje, Komisija turėtų įvertinti, ar BPP atitinka SAP nustatytus biudžeto politikos įpareigojimus. Kad būtų galima tai įvertinti, teikiant pagal šį skirsnį reikalaujamą informaciją taip pat reikia nurodyti struktūrinius biudžeto tikslus bei vienkartines ir kitas laikinąsias priemones. Skolos atitiktis lyginamajam dydžiui vertinama pagal skolos pokyčių duomenis, kurie turėtų atitikti anksčiau nurodytus biudžeto tikslus ir makroekonomines prognozes. Ši informacija, kurią reikia pateikti priedo 2.a, 2.b ir 2.c lentelėse, galėtų būti papildyta duomenimis apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurie galėtų paveikti vidutinės trukmės laikotarpio valdžios sektoriaus skolos būklę.

Kad būtų galima visapusiškai suprasti valdžios sektoriaus balansą ir biudžeto strategiją apskritai, turėtų būti pateikta informacija apie išlaidų ir pajamų tikslus ir jų pagrindines sudedamąsias dalis. Ši informacija pateikiama priedo 4a lentelėje. Turint omeny sąlygas ir kriterijus, taikomus nustatant išlaidų augimą, kuris vertinamas pagal Reglamento Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatomas išlaidų lyginamasis dydis, BPP taip pat yra nurodomas planuojamas valdžios sektoriaus išlaidų augimas, į kurį specialiai atsižvelgiama apskaičiuojant lyginamąjį išlaidų dydį.

Priede pateiktose atitinkamose lentelėse pateikiamas valdžios sektoriaus išlaidų suskirstymas pagal funkciją. Kai įmanoma, valstybės narės raginamos šią informaciją pateikti suskirstytą pagal kategorijas, nurodytas valstybės funkcijų klasifikatoriuje (COFOG). Bet kuriuo atveju, pagal Reglamento Nr. 473/2013 6 straipsnio 3 dalies d punktą, atitinkama informacija apie valdžios sektoriaus išlaidas švietimui, sveikatos priežiūrai ir užimtumui turėtų būti arba pateikta siūlomoje lentelėje, arba kitaip išsamiai apibūdinta BPP.

C. Valstybės išlaidos ir pajamos pagal politikos nekeitimo scenarijų ir diskrecinės biudžeto priemonės

Kiekviena valstybė narė turėtų tinkamai nustatyti išlaidų ir pajamų scenarijų, kai politika nekeičiama, ateinantiems metams (t. y. prieš sudarant biudžetą, atmetus naujas priemones, kurios buvo pasiūlytos per biudžeto procedūrą) ir paskelbti susijusias prielaidas, metodiką ir atitinkamus parametrus. Politikos nekeitimo prielaida susijusi su pajamų ir išlaidų tendencijų ekstrapoliavimu prieš pridedant diskrecinių biudžeto priemonių, dėl kurių susitarta per ateinančių metų biudžeto procedūrą, poveikį. Išlaidų ir pajamų sričių projekcijų, grindžiamų politikos nekeitimo prielaida, rezultatai nurodomi priedo 3 lentelėje, o 5.a, 5.b ir 5.c lentelėse aprašomos ir apibendrinamos diskrecinės priemonės, kurios yra priimamos skirtinguose subsektoriuose siekiant pasiekti biudžeto tikslus.

Šiose trijose lentelėse turėtų būti pateiktas išsamus techninis priemonių, kurių imamasi skirtinguose subsektoriuose, aprašymas kartu su informacija apie priemonės motyvus, struktūrą ir įgyvendinimą. Taip pat turėtų būti išsamiai išdėstytas biudžeto priemonės tikslas pagal ESS terminus, nurodant, ar tai yra diskrecinė išlaidų, ar pajamų priemonė. Be to, turėtų būti nurodyta tiksli išlaidų ar pajamų srities dalis, kuriai skirta diskrecinė priemonė. Taip bus įmanoma palyginti tikslus ir rezultatus pagal politikos nekeitimo scenarijų. Kitaip tariant:

-  Turėtų būti nurodyta, ar pajamų srities priemonė skirta:

o  gamybos ir importo mokesčiams (ESS kodas D.2)

o  einamiesiems pajamų, turto ir kt. mokesčiams (ESS kodas D.5)

o  kapitalo mokesčiams (ESS kodas D.91)

o  socialinėms įmokoms (ESS kodas D.61)

o  nuosavybės pajamoms (ESS kodas D.4)

o  kitoms pajamoms (ESS kodai: P.11+P.12+P.131+D.39+D.7+D.9 {išskyrus D.91})

- Turėtų būti nurodyta, ar išlaidų srities priemonė skirta:

o  kompensacijoms darbuotojams (ESS kodas D.1)

o  tarpiniam vartojimui (ESS kodas P.2)

o  socialinėms išmokoms (socialinėms išmokoms ir socialiniams pervedimams natūra, teikiamiems namų ūkiams per rinkos gamintojus, ESS kodai: D.62, D.6311, D.63121, D.63131), iš jų, kai taikytina, turėtų būti nurodytos nedarbo socialinio draudimo išmokos, įskaitant išmokas pinigais (D.621 ir D.624) ir išmokas natūra (D.6311, D.63121, D.63131), susijusias su nedarbo socialinio draudimo išmokomis

o  palūkanų išlaidoms (ESS kodas D.41)

o  subsidijoms (ESS kodas D.3)

o  bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (ESS kodas P.51)

o  kapitalo pervedimams (ESS kodas D.9)

o  kitoms išlaidoms (ESS kodai: D.29+D.4 {išskyrus D.41} +D.5+D.7+P.52+P.53+K.2+D.8).

Turėtų būti nurodytas priemonių poveikis bėgant laikui, kad būtų galima atskirti priemones, kurių laikinas poveikis biudžetui nenulemia ilgalaikio biudžeto būklės (t. y. nuolatinio pajamų ar išlaidų lygio) pokyčio ateityje, nuo priemonių, kurių nuolatinis poveikis biudžetui nulemia ilgalaikį biudžeto būklės (t. y. nuolatinio pajamų ar išlaidų lygio) pokytį ateityje. Pagal Reglamentą Nr. 473/2013 priemonės, kurių numatomas poveikis biudžetui yra didesnis nei 0,1 % BVP turėtų būti išsamiai aprašytos, o priemones, kurių poveikis biudžetui yra mažesnis nei ši riba, reikia nurodyti kartu nurodant jų bendrą poveikį biudžetui. Kiek įmanoma, mažesnės apimties priemonės, paveikiančios tos pačios kategorijos pajamas / išlaidas, galėtų būti prasmingai sugrupuotos. Vis dėlto Ekonomikos ir finansų komitete valstybės narės sutarė toliau gerinti ataskaitų apie diskrecines mokesčių priemones (DMP) teikimą ir įsipareigojo išsamiai aprašyti visas DMP, kurių minimalus poveikis biudžetui yra 0,05 % BVP. Taigi teikiant BPP ir siekiant pagerinti ataskaitų teikimo reikalavimų nuoseklumą, valstybės narės taip pat raginamos pateikti išsamią informaciją apie visas diskrecines biudžeto priemones, kurių numatomas poveikis biudžetui yra didesnis nei 0,05 % BVP.

BPP taip pat turėtų būti pateikta informacija apie numatomą diskrecinių priemonių poveikį biudžetui kiekvieno subsektoriaus lygmeniu, įtraukta į priede pateiktas 5.a, 5.b ir 5.c lenteles. Visų priemonių poveikis biudžetui turi būti nurodomas kaip padidėjimas, o ne kaip lygis, palyginti su ankstesnių metų pagrindinio scenarijaus projekcija. Tai reiškia, kad informacija apie paprastas nuolatines priemones turėtų būti įrašoma nurodant jų poveikį +/- X tais metais, kai jos buvo įvestos, arba kitu atveju įrašant nulį, t. y. bendras poveikis pajamų arba išlaidų lygiui neturi būti neutralizuotas. Jeigu priemonės poveikis ilgainiui kinta, į lentelę reikia įrašyti tik papildomą poveikį[1]. Dėl savo pobūdžio vienkartinės priemonės turėtų būti visada įrašomos kaip turinčios +/-X poveikį pirmaisiais poveikio biudžetui metais ir -/+ X kitais metais, t. y. bendras poveikis pajamų arba išlaidų lygiui per dvejus metus iš eilės turi būti nulis[2].

Atsižvelgdamos į kiekvieną konkrečią priemonę, valstybės narės turėtų atitinkamai pritaikyti šių trijų lentelių dydį, kad jose būtų tiek stulpelių, kiek reikia, kad būtų galima parodyti visą poveikį biudžetui per laiką. BPP taip pat turėtų būti aprašytos susijusios prielaidos, pagal kurias įvertinamas kiekvienos priemonės poveikis biudžetui (pvz., mokesčių bazės elastingumas arba raida). Galiausiai BPP turėtų būti nurodytas apskaitos principas, pagal kurį pateikiama informacija: paprastai ji pateikiama pagal kaupiamąjį principą, tačiau turi būti aiškiai nurodyta, jeigu tai neįmanoma ir informacija pateikiama pagal pinigų apskaitos principą.

D. Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos tikslai ir konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos

Išsami informacija, kaip priimtomis priemonėmis atsižvelgiama į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas arba kaip siekiama nacionalinių tikslų pagal Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, nurodoma priede pateiktose 6.a ir 6.b lentelėse.

E. Numatomo pagrindinių išlaidų ir pajamų priemonių paskirstymo poveikio nurodymas

Pagal Reglamento Nr. 473/2013 6 straipsnio 3 dalies d punktą BPP taip pat reikia pateikti informaciją apie numatomą pagrindinių išlaidų ir pajamų priemonių paskirstymo poveikį.

Nors dauguma valstybių narių į savo biudžetus jau įtraukia kokybinį fiskalinių priemonių paskirstymo poveikio vertinimą, kiekybinis vertinimas atliekamas daug rečiau. Iš tiesų kiekybiškai įvertinti biudžeto priemonių paskirstymo poveikį nėra lengva. Todėl priede nėra pateikta standartinė šiam BPP aspektui skirta lentelė; priešingai, valstybės narės, kiek įmanoma, turėtų pateikti kokybinę informaciją apie biudžeto priemonių paskirstymo poveikį ir kiekybinius jo vertinimus tokiu būdu, kuris geriausiai atitiktų kiekvienos valstybės narės konkrečias priemones ir taikomas analitines sistemas.

F. BPP ir naujausios stabilumo programos palyginimas

Priedo 7 lentelėje palyginama BPP ir naujausios stabilumo programos biudžeto tikslai ir projekcijos remiantis politikos nekeitimo prielaida. Galimi praeities ir numatomų duomenų skirtumai nuo stabilumo programose pateiktų duomenų turėtų būti tinkamai paaiškinti.

G. Metodinis priedas

Galiausiai priedo 8 lentelėje pateikiami metodiniai aspektai, kurie turi būti įtraukti į BPP. Jie turėtų apimti duomenis apie per visą biudžeto procedūrą taikytus skirtingus įvertinimo metodus, taip pat jų svarbias ypatybes ir taikytas prielaidas. Jeigu visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimas nepateiktas 1.a lentelėje, jis turi būti nurodytas šiame priede.

3.         Pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją formos ir turinio gairės

Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 473/2013 8 straipsnio 2 dalį, šiame skirsnyje nustatoma euro zonos valstybių narių pranešimų apie nacionalinius skolos vertybinių popierių emisijos planus suderinta forma ir turinys.

Kad nacionalinius skolos vertybinių popierių emisijos planus būtų galima vertinti pagal fiskalinės priežiūros sistemą, jie turėtų būti pateikiami kartu su bendra informacija apie bendrus centrinio biudžeto finansavimo poreikius. Todėl reikia teikti du pranešimus: metinį ir ketvirtinį pranešimą.

Atsižvelgiant į poreikį kintant rinkos sąlygoms užtikrinti lankstumą, šiuose pranešimuose pateikta ateities informacija yra laikoma orientacine ir priklausoma nuo rinkos sąlygų. Atsižvelgiant į šios informacijos neskelbtiną pobūdį, pranešimai iš esmės neturėtų būti platinami viešai.

1.         Metiniame pranešime pateikiama:

- bendra informacija apie bendrus centrinio biudžeto finansavimo poreikius, pavyzdžiui: i) vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra vieni metai arba ilgesnis, išpirkimą; ii) vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra trumpesnis nei vieni metai, kiekį; iii) grynąjį piniginį finansavimą; iv) likvidumo deficitą ir v) grynąjį finansinio turto įsigijimą, atmetus grynąjį piniginį finansavimą,

- kitų metų emisijos planai, be kita ko, suskirstant pagal trumpalaikius, vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius vertybinius popierius, pagal toliau pateiktą šabloną.

III lentelė. Metinių pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją šablonas[3]

Bendras finansavimo poreikis (mln. EUR) || Finansavimo planas (mln. EUR)

Vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra vieni metai arba ilgesnis, išpirkimas (1) || Iždo vekselių ir komercinių vekselių kiekis ankstesnių metų pabaigoje (2) || Grynasis piniginis finansavimas (3) || Bendri refinansavimo poreikiai (4 = 1+2 +3) || Likvidumo deficitas/ perteklius (5) || Grynasis finansinio turto įsigijimas, atmetus grynąjį piniginį finansavimą (6) || Kita (7) || Iš viso (8 = 4+5 +6+7) || Trumpalaikių vertybinių popierių kiekio pokytis (iždo vekseliai + komerciniai vekseliai) (9) || Vidutinės trukmės arba ilgalaikiai vertybiniai popieriai (10) || Kiti (11) || Iš viso (12 = 2+9+ 10+11)

|| || || || || || || || || || ||

Pranešimas Komisijai turi būti pateiktas likus bent savaitei iki kalendorinių metų pabaigos.

2.         Ketvirtiniame pranešime turi būti pateikti emisijos planai pagal ketvirtį (ne suvestiniai duomenys), be kita ko, suskirstant į trumpalaikius, vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius vertybinius popierius. Ateinančio (-ių) ketvirčio (-ių) emisijos planai turėtų būti pateikti kartu su ankstesnio ketvirčio faktinės emisijos ataskaita ir informacija apie einamojo ketvirčio numatomą emisiją pagal toliau pateiktą šabloną. Nors iš esmės labiau įprastomis rinkos sąlygomis reikėtų pranešti apie kelių būsimų ketvirčių numatytos emisijos planus, esamomis rinkos sąlygomis tokias emisijos prognozes gali būti sudėtinga parengti arba jos gali nesuteikti daug informacijos. Todėl siūloma pranešti tik informaciją apie kitą ketvirtį.

IV lentelė. Ketvirtinių pranešimų apie skolos vertybinių popierių emisiją šablonas[4],[5]

Finansavimo planas (mln. EUR)

|| Trumpalaikiai vertybiniai popieriai (iždo vekseliai + komerciniai vekseliai) (1) || Vidutinės trukmės arba ilgalaikiai vertybiniai popieriai (2) || Kiti (3) || Iš viso (4=1+2+3)

q-1 (ankstesnis ketvirtis, faktiniai duomenys) || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys || faktiniai duomenys

q (einamasis ketvirtis, įvertis) || įvertis || įvertis || įvertis || įvertis

q+1 (kitas ketvirtis, planas) || planas || planas || planas || planas

* Pateikite duomenis apie faktinę emisiją, t. y. įskaitant daugybinį vieno mėnesio perkeltų vekselių skaičiavimą.

Pranešimas Komisijai turi būti pateiktas likus bent savaitei iki kito ketvirčio pradžios.

Kas ketvirtį pranešant apie emisijos planus, viena vertus, turėtų būti tinkamai užtikrintas didesnis finansavimo planų skaidrumas ir nuspėjamumas, o kita vertus, būtų palikta pakankamai lankstumo vykdyti emisijos politiką ir procedūras.

Visos sumos turėtų būti nurodytos milijonais eurų.

Jeigu duomenys žinomi, valstybės narės raginamos pagal panašų šabloną pateikti panašią informaciją, susijusią su nacionalinėmis agentūromis ir regiono arba vietos valdžia.

PRIEDAS. PAVYZDINĖ BIUDŽETO PLANO PROJEKTO STRUKTŪRA IR LENTELĖS[6]

A. PAVYZDINĖ BIUDŽETO PLANO PROJEKTO STRUKTŪRA

1. Makroekonominės prognozės.

2. Biudžeto tikslai.

3. Išlaidų ir pajamų projekcijos pagal politikos nekeitimo scenarijų.

4. Išlaidų ir pajamų tikslai. Valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkciją.

5. Į biudžeto projektą įtrauktos diskrecinės priemonės.

6. Galimos sąsajos tarp biudžeto plano projekto ir Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytų tikslų ir konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų.

7. Palyginimas su naujausia stabilumo programa.

8. Pagrindinių išlaidų ir pajamų priemonių paskirstymo poveikis.

Priedas. Metodiniai aspektai, įskaitant visų biudžeto priemonių poveikio ekonomikos augimui įvertinimą.

B. BIUDŽETO PLANŲ PROJEKTUOSE PATEIKTINOS LENTELĖS

1. Makroekonominės prognozės

0.i lentelė. Pagrindinės prielaidos

|| t-1 metai || t metai || t+1 metai

Trumpalaikė palūkanų norma1 (metinis vidurkis) || || ||

Ilgalaikė palūkanų norma1 (metinis vidurkis) || || ||

JAV dolerio ir euro kursas (metinis vidurkis)   || || ||

Nominalus efektyvusis valiutos kursas || || ||

Pasaulio, išskyrus ES, BVP augimas || || ||

ES BVP augimas || || ||

Atitinkamų užsienio rinkų augimas || || ||

Pasaulio, išskyrus ES, importo apimtis || || ||

Naftos kainos („Brent“, JAV doleriai už barelį) || || ||

1 Prireikus, vien techninės prielaidos. || ||

0.ii lentelė. Pagrindinės prielaidos. Nebaigtinis kontrolinis sąrašas. (Panaši informacija gali būti pateikta skirtingomis formomis)

|| t-1 metai || t metai || t+1 metai

1. Išorės sąlygos ||

a. Biržos prekių kainos || || ||

b. Pelningumo, palyginti su Vokietijos vyriausybės obligacijomis, skirtumai || || ||

|| || ||

2. Fiskalinė politika ||

a. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis || || ||

b. Bendroji valdžios sektoriaus skola || || ||

|| || ||

3. Pinigų politika / finansų sektorius / palūkanų normų prielaidos ||

a. Palūkanų normos: || || ||

i. EURIBOR || || ||

ii. Indėlių palūkanų normos || || ||

iii. Paskolų palūkanų normos || || ||

iv. 10 metų vyriausybės obligacijų pajamingumas iki išpirkimo termino || || ||

b. Indėlių raida || || ||

c. Paskolų raida || || ||

d. Neveiksnių paskolų tendencijos || || ||

|| || ||

4. Demografinės tendencijos ||

a.  Darbingo amžiaus gyventojų raida || || ||

b. Išlaikomo amžiaus žmonių koeficientai || || ||

|| || ||

5. Struktūrinė politika ||

|| || ||

1.a lentelė. Makroekonominės perspektyvos

|| ESS kodas || t-1 metai || t-1 metai || t metai || t+1 metai

|| || Lygis || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma

1. Realusis BVP || B1*g || || || ||

iš jo: ||

1.1. Siejama su numatomu visų biudžeto priemonių poveikiu ekonomikos augimui1 || || --- || --- || ||

2. Potencialusis BVP || || || || ||

indėlis: || || || || ||

- darbo jėga || || || || ||

- kapitalas || || || || ||

- bendras gamybos veiksnių produktyvumas || || || || ||

3. Nominalusis BVP || B1*g || || || ||

Realiojo BVP sudedamosios dalys ||

4. Privataus galutinio vartojimo išlaidos || P.3 || || || ||

5. Valdžios sektoriaus galutinio vartojimo išlaidos || P.3 || || || ||

6. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas || P.51 || || || ||

7. Atsargų pokyčiai ir grynasis vertybių įsigijimas (% BVP) || P.52 + P.53 || || || ||

8. Prekių ir paslaugų eksportas || P.6 || || || ||

9. Prekių ir paslaugų importas || P.7 || || || ||

Indėlis į realiojo BVP augimą ||

10. Galutinė vidaus paklausa || || || - || ||

11. Atsargų pokyčiai ir grynasis vertybių įsigijimas || P.52 + P.53 || || - || ||

12. Prekių ir paslaugų išorės balansas || B.11 || || - || ||

1/ Nurodykite BPP numatytų visų biudžeto priemonių numatytą poveikį realiojo BVP augimui.

1.b lentelė. Kainų pokyčiai                                                                                                                                 

|| ESS kodas || t-1 metai || t-1 metai || t metai || t+1 metai

|| || Lygis || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma

1. BVP defliatorius || || || || ||

2. Privataus vartojimo defliatorius || || || || ||

3. SVKI || || || || ||

4. Viešojo vartojimo defliatorius || || || || ||

5. Investicijų defliatorius || || || || ||

6. Eksporto kainų defliatorius (prekių ir paslaugų) || || || || ||

7. Importo kainų defliatorius (prekių ir paslaugų) || || || || ||

                                                                                                                                                                                

1.c lentelė. Darbo rinkos pokyčiai

|| ESS kodas || t-1 metai || t-1 metai   || t metai || t+1 metai

|| || Lygis || pokyčio norma || pokyčio norma || pokyčio norma

1. Užimtumas, asmenys1 || || || || ||

2. Užimtumas, dirbtų valandų skaičius2 || || || || ||

3. Nedarbo lygis (%)3 || || || || ||

4. Darbo našumas, asmenys4 || || || || ||

5. Darbo našumas, dirbtų valandų skaičius || || || || ||

6. Kompensacija darbuotojams || D.1 || || || ||

7. Kompensacija vienam darbuotojui || || || || ||

|| || || || ||

|| || || || ||

|| || || || ||

|| || || - || ||

|| || || - || ||

1/ Dirbantys gyventojai, nacionalinių sąskaitų nacionalinės sąvokos apibrėžtis.

2/ Nacionalinių sąskaitų apibrėžtis.

3/ Suderinta apibrėžtis, Eurostatas; lygiai.

4/ Realusis BVP vienam darbuotojui.

5/ Realusis BVP per dirbtą valandą.        

                                                                                                                                                              

1.d lentelė. Sektorių balansai                                                                                                          

|| ESS kodas || t-1 metai || t metai || t+1 metai

1. Grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis likusio pasaulio atžvilgiu || B.9 || % BVP || % BVP || % BVP

iš jo: ||

- Prekių ir paslaugų balansas || || || ||

- Pirminių pajamų ir pervedimų balansas || || || ||

- Kapitalo sąskaita || || || ||

2. Privačiojo sektoriaus grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis || B.9 || || ||

3. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas / grynasis skolinimasis || B.9 || || ||

4. Statistinis neatitikimas || || || ||

2. Biudžeto tikslai

2.a lentelė. Valdžios sektoriaus biudžeto tikslai pagal subsektorių

|| ESS kodas || t metai || t+1 metai

|| || % BVP || % BVP

Grynasis skolinimas (+) / grynasis skolinimasis (-) ( B.9) pagal subsektorių || || ||

1. Valdžios sektorius || S.13 || ||

2. Centrinė valdžia || S.1311 || ||

 3. Krašto (regiono) valdžia || S.1312 || ||

4. Vietos valdžia || S.1313 || ||

5. Socialinės apsaugos fondai || S.1314 || ||

6. Palūkanų išlaidos || D.41 || ||

7. Pirminis balansas2 || || ||

8. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės3 || || ||

9. Realiojo BVP augimas (%) (=1a lentelė, 1) || || ||

10. Potencialiojo BVP augimas (%) (= 1.a lentelė, 2) || || ||

indėlis: ||

-darbo jėga || || ||

- kapitalas || || ||

- bendras gamybos veiksnių produktyvumas || || ||

11. Gamybos apimties atotrūkis (% potencialiojo BVP) || || ||

12. Biudžeto balanso cikliškumo dedamoji (% potencialiojo BVP) || || ||

13. Pagal ciklą pakoreguotas balansas (1 - 12) (% potencialiojo BVP) || || ||

14. Pagal ciklą pakoreguotas pirminis balansas (13 + 6) (% potencialiojo BVP) || || ||

15. Struktūrinis balansas (13 - 8) (% potencialiojo BVP) || || ||

1/ TR-TE= B.9.

2/ Pirminis balansas apskaičiuojamas prie B.9 elemento (8 punktas) pridedant D.41 elementą (9 punktas).

3/ Pliuso ženklas reiškia deficito mažinimo vienkartines priemones.

2.b lentelė. Valdžios sektoriaus skolos pokyčiai

|| ESS kodas || t metai || t+1 metai

|| || % BVP || % BVP

1. Bendroji skola1 || || ||

2. Bendrosios skolos santykio pokytis || || ||

Indėlis į bendrosios skolos pokyčius ||

3. Pirminis balansas (= 2.a.i lentelės 10 punktas) || || ||

4. Palūkanų išlaidos (= 2.a.i lentelės 9 punktas) || D.41 || ||

5. Atsargų ir srautų koregavimas || || ||

iš jo: ||

- skirtumai tarp apskaitos pagal pinigų ir kaupiamąjį principus2 || || ||

- grynasis sukauptas finansinis turtas3 || || ||

iš jo: ||

- privatizavimo pajamos || || ||

- vertinimo poveikis ir kt.4 || || ||

p. m. Numanoma skolos palūkanų norma5 || || ||

Kiti svarbūs kintamieji ||

6. Likvidus finansinis turtas6 || || ||

7. Grynoji finansinė skola (7=1-6) || || ||

8. Skolos grąžinimas (esamos obligacijos) nuo ankstesnių metų pabaigos || || ||

9. Skolos užsienio valiuta procentinė dalis || || ||

10. Vidutinis terminas || || ||

1/ Kaip apibrėžta Reglamente Nr. 479/2009.

2/ Skirtumai dėl palūkanų išlaidų, kitų išlaidų ir pajamų galėtų būti išskirti prireikus arba tuo atveju, kai skolos santykis su BVP viršija pamatinę vertę.

3/ Likvidus turtas (valiuta), vyriausybės vertybiniai popieriai, turtas trečiosiose šalyse, valstybės kontroliuojamos įmonės ir skirtumas tarp kotiruojamo ir nekotiruojamo turto galėtų būti išskirti prireikus arba tuo atveju, kai skolos santykis su BVP viršija pamatinę vertę.

4/ Pokyčiai dėl valiutos kursų svyravimų ir operacijos antrinėje rinkoje galėtų būti išskirti prireikus arba tuo atveju, kai skolos santykis su BVP viršija pamatinę vertę

5/ Atitinka palūkanų išlaidas, padalytas iš ankstesnių metų skolos lygio.

6/ Likvidus turtas apibrėžiamas kaip AF.1, AF.2, AF.3 (konsoliduotas valdžios sektorius, t. y. atlikus skirtingų valdžios sektoriaus subjektų finansinių pozicijų užskaitą), A.F511, AF.52 (tik jeigu kotiruojama biržoje).

2.c lentelė. Neapibrėžtieji įsipareigojimai

|| t metai || t+1 metai

|| % BVP || % BVP

Valstybės garantijos || ||

Iš jų: susijusios su finansų sektoriumi || ||

3. Išlaidų ir pajamų projekcijos pagal politikos nekeitimo scenarijų[7]

3 lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų projekcijos nekeičiant politikos pagal pagrindines sudedamąsias dalis

|| ESS kodas || t metai || t+1 metai

Valdžios sektorius (S.13) || || % BVP || % BVP

1. Iš viso pajamų nekeičiant politikos || TR || ||

Iš jų: ||

1.1. Gamybos ir importo mokesčiai || D.2 || ||

1.2. Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai || D.5 || ||

1.3. Kapitalo mokesčiai || D.91 || ||

1.4. Socialinės įmokos || D.61 || ||

1.5. Nuosavybės pajamos || D.4 || ||

1.6. Kitos1 || || ||

p. m. Mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995)2 || || ||

2. Iš viso išlaidų nekeičiant politikos || TE3 || ||

Iš jų: ||

2.1. Kompensacija darbuotojams || D.1 || ||

2.2. Tarpinis vartojimas || P.2 || ||

2.3. Socialinės išmokos || D.621, D.632 || ||

    iš jų nedarbo socialinio draudimo išmokos4 ||

2.4. Palūkanų išlaidos || D.41 || ||

2.5. Subsidijos || D.3 || ||

2.6. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas || P.51 || ||

2.7. Kapitalo pervedimai || D.9 || ||

2.8. Kitos5 || || ||

1 Pagal ESS 95: D6311_D63121_D63131pay; pagal ESS 2010: D632pay.

4. Išlaidų ir pajamų tikslai

4.a lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų tikslai pagal pagrindines sudedamąsias dalis

|| ESS kodas || t metai || t+1 metai

Valdžios sektorius (S.13) || || % BVP || % BVP

1. Iš viso pajamų, tikslas || TR || ||

Iš jų: ||

1.1. Gamybos ir importo mokesčiai || D.2 || ||

1.2. Einamieji pajamų, turto ir kt. mokesčiai || D.5 || ||

1.3. Kapitalo mokesčiai || D.91 || ||

1.4. Socialinės įmokos || D.61 || ||

1.5. Nuosavybės pajamos || D.4 || ||

1.6. Kitos1 || || ||

p.m. Mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995)2 || || ||

2. Iš viso išlaidų, tikslas || TE3 || ||

Iš jų: ||

2.1. Kompensacija darbuotojams || D.1 || ||

2.2. Tarpinis vartojimas || P.2 || ||

2.3. Socialinės išmokos || D.626, D.632 || ||

    iš jų nedarbo socialinio draudimo išmokos4 ||

2.4.= 2.a lentelė, 9. Palūkanų išlaidos || D.41 || ||

2.5. Subsidijos || D.3 || ||

2.6. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas || P.51 || ||

2.7. Kapitalo pervedimai || D.9 || ||

2.8. Kitos5 || || ||

1/ 11+P.12+P.131+D.39rec+D.7rec+D.9rec (išskyrus D.91rec).

2/ Įskaitant renkamus ES ir, jei tinkama, įskaitant koregavimą dėl nesurinktų mokesčių ir socialinių įmokų (D.995).

3/ TR-TE= B.9.

4/ Įskaitant išmokas pinigais (D.621 ir D.624) ir išmokas natūra (D.6311, pagal ESS 2010 D.632), susijusias su nedarbo socialinio draudimo išmokomis.

5/ D.29pay + D.4pay (išskyrus D.41pay) +D.5pay +D.7pay +P.52+P.53+K.2+D.8.

6/ Pagal ESS 95: D6311_D63121_D63131pay; pagal ESS 2010: D632pay.

4.b lentelė. Sumos, neįtraukiamos į išlaidų lyginamąjį dydį

|| || ||

|| ESS kodas || t-1 metai || t-1 metai || t metai || t+1 metai ||

|| || lygis || % BVP || % BVP || % BVP ||

1. Išlaidos ES programoms, visiškai atitinkančios pajamas iš ES fondų || || || || || ||

2. Ciklinės nedarbo socialinio draudimo išmokų išlaidos1 || || || || || ||

3. Diskrecinių pajamų priemonių poveikis 2 || || || || || ||

4. Teisės aktais nustatytas pajamų didėjimas || || || || || ||

1/ Išsamiai nurodykite metodiką, kuri naudota siekiant gauti nedarbo socialinio draudimo išmokų išlaidų cikliškumo dedamąją. Ji turėtų būti pagrįsta nedarbo socialinio draudimo išmokų išlaidomis, kaip apibrėžta pagal valstybės funkcijų klasifikatoriaus (COFOG) 10.5 kodą.

2/ Teisės aktais nustatytas pajamų didėjimas neturėtų būti įtrauktas į diskrecinių pajamų priemonių poveikį. 3 ir 4 eilutėse pateikti duomenys turėtų būti tarpusavyje nesuderinami.

4.c lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos pagal funkciją

4.c.i lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos švietimui, sveikatos priežiūrai ir užimtumui

|| t metai || t+1 metai

|| % BVP || % valdžios sektoriaus išlaidų || % BVP || % valdžios sektoriaus išlaidų

Švietimas1 || || || ||

Sveikatos priežiūra1 || || || ||

Užimtumas2 || || || ||

1/ Šių kategorijų išlaidos turėtų atitinkamai atitikti 4.c.ii lentelės 9 ir 7 punktus.

2/ Šios kategorijos išlaidos, be kita ko, turėtų apimti valdžios sektoriaus išlaidas, susijusias su aktyvia darbo rinkos politika, įskaitant valstybines užimtumo tarnybas. Kita vertus, neturėtų būti įtraukti tokie punktai, kaip kompensacija viešojo sektoriaus darbuotojams arba profesinio mokymo programos.

4.c.ii lentelė. Valstybės funkcijų klasifikatorius

Valstybės funkcijos || COFOG kodas || t metai || t+1 metai

|| || % BVP || % BVP

1. Bendrosios paslaugos visuomenei || 1 || ||

2. Gynyba || 2 || ||

3. Viešoji tvarka ir saugumas || 3 || ||

4. Ekonomikos reikalai || 4 || ||

4. Aplinkos apsauga || 5 || ||

6. Būstas ir komunaliniai patogumai || 6 || ||

7. Sveikata || 7 || ||

8. Poilsis, kultūra ir religija || 8 || ||

9. Švietimas || 9 || ||

10. Socialinė apsauga || 10 || ||

11. Iš viso išlaidų (= 2.c.i lentelės 2 punktas) || TE || ||

5. Į biudžeto projektą įtrauktų diskrecinių priemonių aprašymas

5.a lentelė. Diskrecinės priemonės, kurių ėmėsi valdžios sektorius

Priemonių sąrašas || Išsamus aprašymas1 || Tikslas (išlaidų / pajamų dalis) ESS kodas || Apskaitos principas || Priėmimo statusas || Poveikis biudžetui

|| t metai || t+1 metai || t+2metai || t+…metai

|| % BVP || % BVP || % BVP || % BVP

1) || || || || || || || ||

2) || || || || || || ||

… || || || || || || || ||

|| IŠ VISO || || || ||

1/ Išsamiau aprašykite didelius fiskalinės politikos reformų, galinčių turėti šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms, planus.

5.b lentelė. Diskrecinės priemonės, kurių ėmėsi centrinė valdžia

Priemonių sąrašas || Išsamus aprašymas1 || Tikslas (išlaidų / pajamų dalis) ESS kodas || Apskaitos principas || Priėmimo statusas || Poveikis biudžetui

|| t metai || t+1 metai || t+2metai || t+…metai

|| % BVP || % BVP || % BVP || % BVP

1) || || || || || || || ||

2) || || || || || || ||

… || || || || || || || ||

|| IŠ VISO || || || ||

1/ Išsamiau aprašykite didelius fiskalinės politikos reformų, galinčių turėti šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms, planus.

5.c lentelė. Diskrecinės priemonės, kurių ėmėsi valdžios sektoriaus subsektoriai1

Priemonių sąrašas || Išsamus aprašymas2 || Tikslas (išlaidų / pajamų dalis) ESS kodas || Apskaitos principas || Priėmimo statusas || Poveikis biudžetui

|| t metai || t+1 metai || t+2 metai || t+… metai

|| % BVP || % BVP || % BVP || % BVP

1) || || || || || || || ||

2) || || || || || || ||

… || || || || || || || ||

|| IŠ VISO || || || ||

1/ Nurodykite, ar tai krašto (regiono) valdžia, vietos valdžia ir (arba) socialinės apsaugos fondai.

2/ Išsamiau aprašykite didelius fiskalinės politikos reformų, galinčių turėti šalutinį poveikį kitoms euro zonos valstybėms narėms, planus.

6. Informacija, kaip į BPP įtrauktomis priemonėmis atsižvelgiama į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas ir siekiama Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytų tikslų

6.a lentelė. Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos (KŠSR)

KŠSR numeris || Priemonių sąrašas || Tiesioginio ryšio aprašymas

|| ||

|| ||

|| ||

6.b lentelė. Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatyti tikslai

Nacionaliniai pagrindiniai tikslai iki 2020 m. || Priemonių sąrašas || Tiesioginio priemonės ryšio su siekiamu tikslu aprašymas

Nacionalinis užimtumo tikslas iki 2020 m. […] || ||

Nacionalinis MTTP tikslas iki 2020 m. […] || ||

Išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslas […] || ||

Atsinaujinančiosios energijos tikslas […] || ||

Nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo tikslas […] || ||

Nacionalinis mokyklos nebaigiančių asmenų skaičiaus mažinimo tikslas […] || ||

Nacionalinis tretinio išsilavinimo tikslas […] || ||

Nacionalinis skurdo mažinimo tikslas […] || ||

7. Nukrypimas nuo naujausios stabilumo programos

7 lentelė. Nukrypimas nuo naujausios stabilumo programos

|| ESS kodas || t-1 metai || t metai || t+1 metai

|| || % BVP || % BVP || % BVP

Valdžios sektoriaus grynojo skolinimo / grynojo skolinimosi tikslas || B.9 ||

Stabilumo programa || || || ||

Biudžeto plano projektas || || || ||

Skirtumas || || || ||

Valdžios sektoriaus grynojo skolinimo projekcijos nekeičiant politikos || B.9 ||

Stabilumo programa || || || ||

Biudžeto plano projektas || || || ||

Skirtumas1 || || || ||

1/ Šis skirtumas gali rodyti ir nukrypimus dėl makroekonominio scenarijaus pokyčių, ir nukrypimus dėl priemonių, kurių imtasi nuo tada, kai buvo pateikta stabilumo programa, iki tada, kai pateiktas BPP, poveikio. Skirtumai galimi dėl to, kad šiame elgesio kodekse ir rengiant stabilumo programą politikos nekeitimo scenarijus apibrėžiamas skirtingai.

8. Pagrindinių išlaidų ir pajamų priemonių paskirstymo poveikis

Pagal Reglamento Nr. 473/2013 6 straipsnio 3 dalies d punktą valstybės narės, kiek įmanoma, turėtų pateikti kokybinę informaciją apie biudžeto priemonių paskirstymo poveikį ir kiekybinius jo vertinimus tokiu būdu, kuris geriausiai atitiktų kiekvienos valstybės narės konkrečias priemones ir taikomas analitines sistemas.

Kiekybiškai įvertinti biudžeto priemonių paskirstymo poveikį nėra lengva. Todėl šiame priede nėra pateikta standartinė šiam BPP aspektui skirta lentelė. Kiekybinis biudžeto priemonių poveikis galėtų būti įvertintas apskaičiuojant tikėtinus Gini indekso, S80/S20 rodiklio arba skurdo lygio pokyčius dėl šių priemonių naudojimo. Ši metodika galėtų būti vienas iš galimų sprendimų.

BPP priedas. Metodika, ekonominiai modeliai ir prielaidos, kuriais grindžiama BPP pateikta informacija

8 lentelė. Metodiniai aspektai

Įvertinimo metodas || Biudžeto procedūros etapas, kuriuo jis buvo taikytas1 || Svarbios taikyto modelio / metodo ypatybės || Prielaidos

1 priemonė || || ||

2 priemonė || || ||

… || || ||

1/ Modeliavimo priemonės gali būti naudojamos:

        - rengiant makro prognozes,

- rengiant išlaidų ir pajamų įverčius pagal politikos nekeitimo scenarijų,

- įvertinant pagrindinių išlaidų ir pajamų priemonių paskirstymo poveikį,

- kiekybiškai įvertinant į biudžeto projektą įtrauktinas išlaidų ir pajamų priemones,

- įvertinant, kaip į BPP įtrauktomis priemonėmis siekiama Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijoje nustatytų tikslų ir atsižvelgiama į konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas.

[1] Pavyzdžiui, t metų liepos mėn. įsigaliojusios priemonės visas poveikis pirmaisiais metais gali būti 100, o kitais metais – 200. Ataskaitų lentelėse tai turėtų būti įrašoma taip: +100 t metais ir vėl +100 (padidėjimas) t+1 metais. Visas priemonės poveikis konkrečiais metais gali būti išvestas kaip suvestinis padidėjimo poveikis nuo jos įvedimo.

[2] Daugiau nei vienus metus apimančios vienkartinės priemonės (pvz., mokesčių amnestija, dėl kurios gaunamos pajamos dvejus metus iš eilės) turėtų būti įrašomos kaip dvi atskiros priemonės: viena kaip priemonė, daranti pirmąjį poveikį t metais, kita kaip daranti pirmąjį poveikį t+1 metais.

[3] Duomenis apie paryškintus kintamuosius pateikti būtina.

Duomenų apie kitus kintamuosius pateikti neprivaloma, tačiau labai pageidautina.

[4] Duomenis apie paryškintus kintamuosius pateikti būtina.

 Duomenų apie kitus kintamuosius pateikti neprivaloma, tačiau labai pageidautina.

[5] Pranešimų laiko aprėptis bus persvarstyta atsižvelgiant į tai, kaip stabilizuosis Europos valstybės skolos vertybinių popierių rinkų sąlygos.

[6] Duomenis apie paryškintus kintamuosius pateikti būtina.

Duomenų apie kitus kintamuosius pateikti neprivaloma, tačiau labai pageidautina.

[7] Atkreipkite dėmesį, kad politikos nekeitimo scenarijus susijęs su pajamų ir išlaidų tendencijų ekstrapoliavimu prieš pridedant priemonių, įtrauktų į ateinančių metų biudžetą, poveikį.