EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52013DC0049
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS in accordance with Article 117(4) of REACH and Article 46(2) of CLP, and a review of certain elements of REACH in line with Articles 75(2), 138(2), 138(3) and 138(6) of REACH
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI pagal REACH reglamento 117 straipsnio 4 dalį ir CLP reglamento 46 straipsnio 2 dalį, taip pat tam tikrų REACH reglamento aspektų peržiūra pagal REACH reglamento 75 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 6 dalį
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI pagal REACH reglamento 117 straipsnio 4 dalį ir CLP reglamento 46 straipsnio 2 dalį, taip pat tam tikrų REACH reglamento aspektų peržiūra pagal REACH reglamento 75 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 6 dalį
/* COM/2013/049 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI pagal REACH reglamento 117 straipsnio 4 dalį ir CLP reglamento 46 straipsnio 2 dalį, taip pat tam tikrų REACH reglamento aspektų peržiūra pagal REACH reglamento 75 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 6 dalį /* COM/2013/049 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI,
TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR
REGIONŲ KOMITETUI pagal REACH reglamento 117 straipsnio 4
dalį ir CLP reglamento 46 straipsnio 2 dalį, taip pat tam tikrų
REACH reglamento aspektų peržiūra pagal REACH reglamento 75 straipsnio
2 dalį, 138 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 3 dalį ir 138
straipsnio 6 dalį (Tekstas svarbus EEE) 1. Įvadas 2007 m. birželio 1 d. įsigaliojo REACH
reglamentas[1],
kuriuo siekiama užtikrinti aukšto lygio žmonių sveikatos ir aplinkos
apsaugą, taip pat laisvą cheminių medžiagų
judėjimą vidaus rinkoje, kartu didinant konkurencingumą, ir
atsakomybę už cheminių medžiagų rizikos valdymą nuo
valdžios institucijų perkelti pramonei. Priėmus REACH reglamentą
visiems suinteresuotiesiems subjektams iškilo svarbių uždavinių ir
klausimų. Pagal REACH reglamentą reikėjo nustatyti naujų
formų bendrovių bendradarbiavimą, kad jos galėtų
tarpusavyje dalytis informacija, taip pat patobulinti informacijos
perdavimą visoje tiekimo grandinėje ir išplėtoti bendrovių
ir valdžios institucijų konsultavimo ir paramos reglamento
įgyvendinimo klausimais priemones. Praėjus penkeriems metams nuo REACH
reglamento įsigaliojimo dienos, įveikti pagrindiniai jo
įgyvendinimo etapai. Sėkmingai laikytasi pirmojo registracijos
termino 2010 m. – pramonės atstovai įvykdė savo
įsipareigojimus: pateikti 24 675 registracijos dokumentai,
susiję su 4 300 medžiagų. Taigi itin pagerinta su rizikos valdymu
susijusių turimų duomenų kokybė ir dėl to gerokai
sumažėjo registruotų cheminių medžiagų nominali rizika.
Valdžios institucijos taip pat vykdė atitinkamus uždavinius, pvz.,
atsakė į tūkstančius klausimų, kuriuos per visose
valstybėse narėse veikiančias pagalbos tarnybas teikė
įvairūs subjektai, daugiausia – MVĮ. 2007 m. įsteigta
Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) šiuo metu visapusiškai
veikia. Tuo pačiu laikotarpiu Komisija skyrė 330 mln. EUR moksliniams
tyrimams ir kitai bandymų su gyvūnais alternatyvių metodų
kūrimo veiklai finansuoti. Komisijai teko įvairūs ataskaitų
teikimo ir peržiūros įsipareigojimai, vykdytini praėjus
penkeriems metams nuo reglamento įsigaliojimo dienos – šia ataskaita jie
ir vykdomi. Be to, ataskaitoje Komisija pateikia bendresnių REACH
reglamento veikimo vertinimų rezultatus. Pridedamame tarnybų
darbiniame dokumente[2]
pateikiama išsamesnės informacijos apie rezultatus, kuriais grindžiamos
šios ataskaitos išvados ir rekomendacijos. Pagal REACH reglamentą[3] Komisija turi pateikti
ataskaitą apie patirtį, susijusią su reglamento veikimu, taip pat
apie Komisijos finansavimą, skirtą alternatyviems bandymų
metodams kurti ir vertinti. Pagal REACH reglamentą Komisiją taip pat
turi peržiūrėti cheminių medžiagų, kurios gaminamos mažais
kiekiais, registravimo reikalavimus, pateikti ataskaitą apie būtinybę
registruoti tam tikrų tipų polimerus (jei tokia būtinybė
yra), įvertinti, ar reikia iš dalies pakeisti REACH reglamento taikymo
sritį, kad ji iš dalies nesutaptų su kitų Sąjungos
nuostatų taikymo sritimi, taip pat atlikti ECHA peržiūrą. 2. Bendros išvados dėl REACH
reglamento tikslų įgyvendinimo 2.1. Žmonių sveikata ir
aplinka REACH reglamentas priimtas siekiant užtikrinti
aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį, skatinti
taikyti alternatyvius cheminių medžiagų keliamo pavojaus vertinimo
metodus, užtikrinti laisvą cheminių medžiagų judėjimą
vidaus rinkoje, kartu didinti konkurencingumą ir skatinti naujovių
diegimą. REACH reglamentas yra svarbus ES įgyvendinant
įsipareigojimą vykdyti 2002 m. Pasaulio aukščiausiojo lygio
susitikime tvaraus vystymosi klausimais priimtą įgyvendinimo
planą, pagal kurį siekiama, kad iki 2020 m. cheminės
medžiagos būtų gaminamos ir naudojamos taip, kad būtų kuo
labiau mažinamas didelis neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai. REACH reglamentu nustatyta sistemiška
cheminių medžiagų registracija. Registruojant medžiagas turi
būti dokumentuojamas cheminių medžiagų saugus naudojimas, taip
pat jų keliamas pavojus, kad registruotojai galėtų jas
klasifikuoti ir paženklinti, taip pat turi būti nurodomos rizikos valdymo
priemonės, ir ši informacija turi būti perduodama tolesniems tiekimo
grandinės dalyviams. Medžiagų, kurių kiekis viršija 10
tonų, atveju registruotojai privalo atlikti cheminės saugos
vertinimą, kad nustatytų, ar reikia papildomų rizikos mažinimo
priemonių. REACH reglamentu pagerinama atskirų
cheminių medžiagų kontrolė. Apribojimais siekiama kontroliuoti
riziką, kurios tinkamai nekontroliuoja pramonės atstovai. Kalbant
apie aplinką ir sveikatą, autorizacijos procesu siekiama užtikrinti,
kad būtų kontroliuojama labai didelį susirūpinimą
keliančių cheminių medžiagų rizika ir toms medžiagoms
palaipsniui būtų rasta tinkamų alternatyvų, jeigu tai
racionalu ekonominiu ir techniniu požiūriu. Nors siekiant šių tikslų
reikėtų naudoti gyvūnus laboratoriniams eksperimentams, REACH
reglamente išdėstyti išsamūs įpareigojimai, kuriais siekiama
riboti bandymus su gyvūnais, ir nustatytos paskatos, kad būtų
naudojami ir kuriami alternatyvūs cheminių medžiagų keliamo
pavojaus vertinimo metodai. Trumpai tariant, REACH reglamento aplinkos ir
sveikatos apsaugos tikslą tikimasi pasiekti 1) gerinant žinias apie
cheminių medžiagų savybes ir naudojimo būdus ir taip tobulinant
saugos bei kontrolės priemones, taip pat mažinant minėtų
medžiagų poveikį, įskaitant neigiamą poveikį žmonių
sveikatai ir aplinkai; 2) vietoj labai didelį susirūpinimą
keliančių cheminių medžiagų naudojant mažiau pavojingas
alternatyvias chemines medžiagas ar technologijas. 2.1.1. Su REACH reglamentu
susiję lūkesčiai 2003 m. REACH reglamento poveikio vertinime[4] įvertinta galima
reglamento nauda sveikatai ir aplinkai (toliau – nauda). REACH reglamento
naudą lemia tai, kad taikomos tinkamos rizikos mažinimo priemonės
(pirma, jas taiko pramonės atstovai, antra, jos taikomos valdžios
institucijų nurodymu), nes sistemiškai renkama ir gaunama informacija apie
cheminių medžiagų keliamus pavojus ir naudojimą. Poveikio vertinime nurodytas galimas numatomos
ilgalaikės naudos sveikatai mastas, ėmusis minėtų rizikos
mažinimo priemonių. Numatyta, kad REACH reglamento teigiamas poveikis
visuomenės sveikatai pradės reikštis nuo jo įgyvendinimo
pradžios praėjus 10 metų, t. y. 2018 m., o visą
teigiamą poveikį visuomenė pajus po dar 20 metų: bendra
REACH reglamento naudos sveikatai per 30 metų vertė pasieks 50 mlrd.
EUR (po diskontavimo). Kitame tyrime[5] nustatyta, kad REACH reglamento
ilgalaikė nauda aplinkai per 25 metus sieks iki 50 mlrd. EUR (po
diskontavimo). Nors ir būta metodinių sunkumų, padaryta bendra
išvada, kad REACH reglamento nauda turėtų būti gerokai
didesnė už išlaidas. 2.1.2. Rezultatai Kaip ir tikėtasi, nuo REACH reglamento
įsigaliojimo dienos praėjus penkeriems metams, naudą vertinti
dar per anksti. Tačiau Komisija, remdamasi kokybinės informacijos ir
tipinio kiekybinių rodiklių rinkinio analize, apžvelgė pradines tendencijas. Komisija peržiūrėjo pagrindinius
veiksnius, kurie jau daro poveikį ir gerokai padeda siekti naudos, tai –
registracija, informacija tiekimo grandinėje, autorizacija ir apribojimai.
Taip pat išnagrinėtos naudos siekti padedančios priemonės, kaip
antai dokumentacijos vertinimas, konsultavimas, patikrinimai ir vykdymo
užtikrinimo veikla. Komisija pažymi, kad: –
padaugėjus informacijos, keičiama –
daugiausia griežtinama – klasifikacija. Taip pat, palyginti su padėtimi
iki priimant REACH reglamentą, pagerėjo turimos informacijos, kuria
remiantis atliekamas rizikos vertinimas, kokybė; –
padaugėjus informacijos tiekimo
grandinėje ir patobulinus saugos duomenų lapus, nustatomos
tinkamesnės rizikos valdymo priemonės, o tai padeda mažinti
nominalią riziką ir yra naudinga galutiniams naudotojams, pvz.,
gamintojams; –
dėl sugriežtintų su labai didelį
susirūpinimą keliančiomis cheminėmis medžiagomis
susijusių įpareigojimų, numatytų nuostatomis dėl
kandidatinio sąrašo ir autorizacijos, gerokai pasistūmėta
pakeičiant tas medžiagas visoje tiekimo grandinėje. Taigi daroma pažanga įgyvendinant REACH
reglamento tikslą, susijusį su žmonių sveikata ir aplinka.
Tikimasi, kad tokia tendencija dar ryškės, ėmus visapusiškai veikti
pagrindiniams naudos veiksniams. Tačiau Komisija atkreipia
dėmesį į kai kuriuos pagrindinius trūkumus, kurie gali
trukdyti siekti naudos: –
ECHA pranešė, kad daugelis registracijos
dokumentų neatitiko reikalavimų, įskaitant susijusių su
cheminių medžiagų tapatybe; –
ECHA taip pat pranešė, kad registruotojai
nepakankamai įvertina patvarių, bioakumuliacinių ir
toksiškų bei labai patvarių ir didelės bioakumuliacijos
cheminių medžiagų savybes; –
pramonės atstovai pranešė, kad esama
problemų dėl išplėstinio saugos duomenų lapo turinio ir
formos. Todėl Komisija: (a)
prašo pramonės atstovų pirmiausia
pagerinti registracijos dokumentų kokybę, visų pirma pašalinant
trūkumus, dėl kurių nesilaikoma reikalavimų, ir prireikus
skubiai atnaujinti šiuos dokumentus; (b)
ragina ECHA ir valstybes nares sustiprinti
pastangas, kad būtų laikomasi dokumentų informacijai
keliamų reikalavimų; (c)
ragina ECHA ir pramonės atstovus spręsti
išplėstinių saugos duomenų lapų pildymo, perdavimo ir
jų naudojimo problemas ir skatinti juos naudoti kaip vieną
pagrindinių rizikos valdymo priemonių; (d)
kartu su ECHA surinks papildomų praktinių
įrodymų, kaip gerinti cheminių medžiagų identifikavimo ir
tapatumo nustatymo pagrindą. Tinkamais atvejais Komisija gali
pasiūlyti priemones, įskaitant įgyvendinimo teisės aktus; (e)
bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis
ir ECHA dės daugiau pastangų, kad remdamasi rizikos valdymo
galimybių (RMO) sistema nustatytų atitinkamas labai didelį
susirūpinimą keliančias chemines medžiagas. 2.2. Vidaus rinka ir konkurencija Nuo 1999 iki 2009 m. ES chemijos pramonė augo
šiek tiek daugiau nei vidutiniškai visi gamybos sektoriai ir iš esmės
atsigavo po 2008 m. krizės. Šios pramonės prekybos balanso duomenys –
teigiami, ypač geri rezultatai pelninguose specializuotųjų
cheminių medžiagų sektoriuose. Kai 2003 m. buvo pasiūlytas REACH reglamentas,
ES buvo didžiausia pasaulyje cheminių medžiagų rinka – šių
medžiagų pardavimas ES sudarė apie 30 proc. pasaulinio pardavimo.
Šiuo metu jis siekia apie 21 proc.: didžiausia cheminių medžiagų
rinka dabar yra Kinija. Tačiau ES chemijos pramonė tebėra didžiausia
pasaulio eksportuotoja ir jos apyvarta absoliučiaisiais skaičiais
padidėjo. Vidaus rinka yra vienas pagrindinių
ekonomikos augimo ir konkurencingumo veiksnių cheminių medžiagų
pramonės srityje, o REACH reglamentas padėjo užtikrinti didesnį
jos darnumą. Net jeigu kai kurios kliūtys dar nepašalintos,
pramonės atstovai pripažįsta teigiamą ekonominį
poveikį jų verslui. Šiomis aplinkybėmis Komisija primena
valstybėms narėms, kad visas REACH reglamento nuostatas reikia
aiškinti nuosekliai ir darniai, visų pirma nuostatą dėl 0,1 proc.
labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių
medžiagų koncentracijos gaminiuose ribinės vertės[6]. Nedarydama poveikio tam, kaip
Komisija aiškina šias nuostatas, ir nagrinėjamoms byloms prieš valstybes
nares dėl to, kad jos nevykdė įsipareigojimų pagal
Sutartis, Komisija ragina valstybes nares ir kitus suinteresuotuosius subjektus
kiekybiškai įvertinti galimą dabartinių REACH reglamento
nuostatų poveikį aplinkai ir sveikatai. Registracijos pagal REACH reglamentą išlaidos
kai kurias bendroves atbaidė nuo konkuravimo tam tikrų cheminių
medžiagų rinkose, dėl to padidėjo šių rinkų
koncentracija ir kainos. Galimas teigiamas poveikis yra tas, kad dėl
didesnės cheminių medžiagų tiekėjų specializacijos ir
naujų verslo modelių (pvz., cheminių medžiagų išperkamosios
nuomos) gali padidėti sauga. Dėl to, kad būtina
restruktūrizuoti kai kurias tiekimo grandinės, atsiveria
galimybės, kuriomis dėl finansinių ir organizacinių
apribojimų MVĮ, nesulaukusios tinkamos paramos, turi mažiau
galimybių pasinaudoti. Registracija turėjo įtakos ir tolesniems
naudotojams, kurie apskritai prasčiau suvokia savo vaidmenį REACH
reglamento kontekste. Jų padėtį reikia stebėti papildomai,
ypač atsižvelgiant į būsimus registracijos terminus. Visų
pirma dėmesys turi būti skiriamas gamintojams ir su REACH reglamentu
susijusioms administravimo išlaidoms. Kadangi didžioji dauguma tolesnių
naudotojų yra MVĮ, siekiant pagerinti REACH reglamento
įgyvendinimą, dėmesys turėtų būti telkiamas
į jas. Manoma, kad nemažai MVĮ nesuvokia savo
vaidmens ir įsipareigojimų REACH reglamento kontekste, o tos, kurios
tai suvokia, gali būti susidariusios netinkamą nuomonę apie
tikslią savo uždavinių apimtį, todėl tokioms
įmonėms reikalinga papildoma parama ir konsultacijos. Neseniai
atlikto tyrimo rezultatai, kurie parodė, kad MVĮ REACH
reglamentą laiko vienu iš 10 labiausiai veiklą sunkinančių
ES teisės aktų[7]
Komisiją verčia dar labiau susirūpinti REACH reglamento poveikiu
MVĮ. Todėl Komisija: (a)
nagrinės, kaip būtų galima sumažinti
reglamento finansinį poveikį, visų pirma MVĮ, inter alia,
peržiūrėdama, kaip paskirstomi registravimo mokesčiai, kad
suteiktų didesnių nuolaidų MVĮ, ir paprašydama ECHA
pateikti išsamesnes gaires dėl skaidrumo, nediskriminavimo ir teisingo
išlaidų pasidalijimo; konkretesnės Komisijos rekomendacijos, kaip
sumažinti reglamento poveikį MVĮ, pateiktos šios ataskaitos priede; (b)
ragina ECHA ir pramonės atstovus Informacijos
apie cheminę medžiagą apsikeitimo forume spręsti
susirūpinimą keliančius skaidrumo, informacijos perdavimo ir
išlaidų pasidalijimo klausimus, intensyviau bendradarbiauti siekiant
supaprastinti procedūras ir sukurti naudotojams skirtas gaires,
ypatingą dėmesį skiriant MVĮ ir išlaidoms; (c)
atkreipia dėmesį į tai, kad kai
kurios šalys tam tikrus REACH reglamento principus įtvirtina savo
teisės aktuose dėl cheminių medžiagų; pripažįsta, kad
tarp Europos Sąjungos ir pagrindinių rinkų tebėra
reguliavimo skirtumų, kurie gali turėti įtakos ES išorės
konkurencingumui; toliau skatins tarptautiniu mastu priimti su REACH reglamentu
suderinamus teisės aktus. (d)
pripažįsta sunkumus, su kuriais susiduria
daugelis įmonių (įskaitant tolesnius naudotojus), kurioms 2013
ir 2018 m. pirmą kartą teks vykdyti registracijos ir susijusius
įpareigojimus. Todėl artėjant kitiems registracijos terminams
Komisija taikys turimas pramonės pasirengimo stebėjimo priemones. Be
to, ji ragina valstybes nares ir ECHA dėti daugiau pastangų, kad
parengtų pramonę šiems svarbiems etapams. 2.3. Inovacijos REACH reglamentu siekiama paskatinti
inovacijų diegimą. Informacijos perdavimas tiekimo grandinėje
chemijos bendrovėms užtikrina galimybę gauti naujos informacijos apie
jų klientus ir pastarųjų poreikius. Daugelis bendrovių
nurodo, kad ši informacija turi teigiamos įtakos inovacijoms.
Registracijos reikmėms gaunama informacija įkvepia naujoviškai
naudoti esamas medžiagas. REACH reglamentas turėjo teigiamos
įtakos su naujomis cheminėmis medžiagomis susijusiems moksliniams
tyrimams, nes naujoms cheminėms medžiagoms ir cheminėms medžiagoms,
kurioms taikomas pereinamasis laikotarpis, iš esmės taikomos tos
pačios sąlygos. Kaip ir tikėtasi prieš priimant REACH
reglamentą, užregistruota daugiau naujų cheminių medžiagų. Inovacijos REACH reglamentu skatinamos ir dėl
to, kad registravimo reikalavimas netaikomas produkto ir technologiniams
tyrimams bei plėtrai. Tai pramonės atstovai apskritai įvertino
palankiai, tačiau Komisija pažymi, kad kol kas produkto ir technologinius
tyrimus bei plėtrą vykdė vos kelios MVĮ. Taigi galima apibendrinti, kad REACH reglamentu su
inovacijomis susijęs tikslas pasiektas, net jeigu, pavyzdžiui,
mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros atžvilgiu
inovacijų srityje tebeatsiliekama nuo JAV ir Japonijos, taip pat
didėja sparčiai augančių ekonomikos šalių keliamas
spaudimas. Komisija toliau stebės REACH reglamento poveikį
inovacijoms, visų pirma naujų technologijų srityse, ir iki 2015
m. sausio 1 d. pateiks ataskaitą. 3. Bendroji ataskaita apie REACH reglamento
veikimo srityje įgytą patirtį 3.1. Valstybių narių
ataskaitos apie REACH veikimą Pagal 117 straipsnio 1 dalį valstybės
narės turėjo iki 2010 m. birželio 1 d. pateikti ataskaitas apie REACH
reglamento veikimą jų atitinkamose teritorijose. Visos valstybės narės paskyrė
kompetentingas institucijas. Iš viso ES ir EEE valstybėse narėse
veikia daugiau negu 40 kompetentingų institucijų, nes 7-iose
valstybėse narėse jų daugiau nei viena. Kompetentingos institucijos atlieka svarbų
vaidmenį, vykdant visus su REACH reglamentu susijusius procesus. Jų
efektyvus ryšių palaikymas ir bendradarbiavimas tarpusavyje, taip pat su
Komisija ir kitais suinteresuotaisiais subjektais yra vienas svarbus veiksnys,
padedantis sklandžiai ir darniai įgyvendinti REACH reglamentą.
Valstybių narių ataskaitos rodo, kad dauguma jų bendradarbiavimą
vertina palankiai. Iš ataskaitų taip pat matyti, kad
kompetentingos institucijos mano, kad joms trūksta išteklių ir
įgūdžių uždaviniams įgyvendinti. Už vykdymą atsako tik valstybės
narės ir visos jos paskyrė vykdymo institucijas. Valstybės
narės iki šiol atliko šių subjektų patikrinimus: gamintojų
(37 proc. patikrinimų), importuotojų (23 proc.), tik atstovų (3
proc.) ir tolesnių naudotojų (36 proc.). Siekiant užtikrinti
nuoseklesnį vykdymą ES lygmeniu, REACH reglamentu Europos
cheminių medžiagų agentūroje įsteigtas Keitimosi informacija
apie vykdymą forumas. Pripažinta, kad šis forumas yra naudinga
bendradarbiavimo platforma. –
Komisija: (a)
padės kompetentingoms institucijoms stiprinti
vidinius įgūdžius, pvz., kuriant poveikio inovacijoms ir
konkurencingumui vertinimo priemones ir jomis dalijantis; (b)
ragina valstybes nares kuo efektyviau naudoti
turimus išteklius, užtikrinant geresnį koordinavimą ir
dalijimąsi žiniomis. Vykdymo srityje reikėtų siekti
kryptingų veiksmų ir sąveikos su kitais ES teisės aktais; (c)
kartu su minėtu forumu parengs vykdymo
rodiklius ir ragina valstybes nares stebėti vykdymo efektyvumą; (d)
pagerins ataskaitų šabloną ir aiškiau
nustatys muitinių vaidmenį vykdant REACH reglamentą. 3.2. ECHA ataskaita apie REACH ir
CLP reglamentų veikimą Pirmoji ECHA ataskaita pagal 117 straipsnio 2
dalį pateikta 2011 m. birželio mėn. Ji rodo, kad reguliuotojai ir
pramonės atstovai iš esmės įvykdė įsipareigojimus ir
apskritai REACH reglamentas veikia tinkamai. Vis dėlto iš iki šiol
įgytos patirties vertėtų pasimokyti. ECHA nurodė tris plačias sritis, kuriose
reikėtų patobulinti REACH ir CLP reglamentų veikimą: –
pramonės atstovai turi prisiimti visą
atsakomybę už savo registracijos dokumentus ir aktyviai gerinti jų
kokybę, net po jų pateikimo ECHA; –
reikia daugiau dėmesio skirti efektyviam informacijos
perdavimui visoje informavimo apie chemines medžiagas ir jų naudojimo
būdus grandinėje. Reikia stiprinti priemones, kuriomis siekiama
šių tikslų, taip pat plėtoti ir gerinti atitinkamas pagalbines
priemones; –
kadangi ištekliai riboti, reikia efektyviai
nustatyti medžiagas, kurios REACH ir CLP reglamentų kontekste prioritetine
tvarka apsvarstytinos papildomai. Reikėtų palengvinti platesnį
registracijos informacijos naudojimą, kad būtų tinkamai
sutelkiami institucijų ištekliai, siekiant užtikrinti saugų
cheminių medžiagų naudojimą. Nustatyta problemų visose REACH reglamento
srityse; vienas jų galima išspręsti optimizuojant
įgyvendinimą, dėl kitų Komisija turėtų
apsvarstyti galimybę pasiūlyti iš dalies pakeisti REACH reglamentą.
ECHA daro išvadą, kad šiuo metu pramonei pirmiausia reikalingas stabilumas
ir nuspėjamumas, ir nepasisako už REACH reglamento keitimą trumpuoju
laikotarpiu. 3.3. Bandymai su gyvūnais Pagal 117 straipsnio 3 dalį pateiktoje ECHA
ataskaitoje išdėstyti šie svarbiausi rezultatai, susiję su
bandymų su gyvūnais alternatyviais metodais: –
90 proc. registracijos dokumentų pateikė
bendrai keli subjektai, padaryta tinkama pažanga dalijimosi duomenimis srityje; –
registruotojai plačiai naudojosi bandymų
atsisakymo nuostatomis; –
pagrindimo, kodėl neatliekami bandymai su
gyvūnais, kokybė kelia susirūpinimą; –
apskritai registruotojai nesiūlė
nereikalingų bandymų; –
bandymų siūlymo tvarka veikia gerai; –
pasiūlyta mažiau bandymų, negu
tikėtasi – iš dalies dėl to, kad netinkamai priimti alternatyvūs
metodai, ir –
107 aukštesnės pakopos bandymai su
gyvūnais atlikti nepateikus bandymų pasiūlymų. Apskritai Komisija skyrė 330 mln. EUR
alternatyvių metodų kūrimui ir vertinimui 2007–2011 m.
laikotarpiu paremti. Devynios valstybių narių kompetentingos
institucijos pranešė išleidusios po daugiau negu 100 000 EUR per metus.
Išlaidų analizė pateikta tarnybų darbiniame dokumente. Reikia
toliau dėti pastangas, nes tiriant tam tikrus kompleksinius
toksikologinius parametrus vis dar trūksta alternatyvių metodų.
Papildomas dėmesys turėtų būti skiriamas teisės aktais
grindžiamam rezultatų naudojimui ir naudotojų švietimui. Komisija rekomenduoja: (a)
ECHA toliau dėti pastangas dokumentų
vertinimo srityje, tobulinti gaires ir palaikyti glaudesnius ryšius su pramonės
atstovais, kad būtų teikiamas geresnės kokybės
alternatyvių metodų naudojimo pagrindimas, taip pat (b)
ECHA įvertinti viešų konsultacijų
dėl siūlomų bandymų efektyvumą; šių viešų
konsultacijų metu daugiausia dėmesio turėtų būti
skiriama alternatyviems metodams, per jas turėtų būti gauta
naujos tinkamos informacijos; (c)
valstybėms narėms užtikrinti, kad
būtų laikomasi siūlomų bandymų reikalavimų. Komisija stebės, kaip moksliniams tyrimams
skirtos lėšos naudojamos alternatyviems metodams, kad paskatintų juos
plėtoti pagal atitinkamas Komisijos komunikato dėl cheminių
medžiagų sudėtinio poveikio[8]
dalis, atsižvelgdama į teisės aktais grindžiamo naudojimo
svarbą. Tinkamais atvejais Komisija taip pat tarptautiniu mastu ir
įvairiuose sektoriuose vykdys koordinavimo veiklą. 3.4. Cheminių medžiagų,
kurių pagaminamas kiekis nuo 1 iki 10 tonų, registravimo
reikalavimų ir poreikio registruoti tam tikrų tipų polimerus
peržiūra Įvertinta, ar vykdant cheminių
medžiagų, kurių pagaminamas kiekis nuo 1 iki 10 tonų,
registravimo reikalavimus, tinkamai nustatomas pavojus žmonių sveikatai ir
aplinkai. Be kita ko, vertinami visi nustatyti žmonių sveikatos ar
aplinkos srities klasifikacijos kriterijai, kurių pakanka klasifikacijai
pagal CLP reglamentą, ir nustatytos atitinkamos rizikos valdymo
priemonės. Komisija patvirtina, kad informacijai keliami reikalavimai yra
ne tokie griežti, kaip EBPO patikrinimo informacijos duomenų rinkinio
atveju, nes nereikalaujama cheminės saugos ataskaitos. Šiuo metu Komisija turi nepakankamai informacijos
apie poveikį inovacijoms ir konkurencingumui, kad galėtų
pasiūlyti pakeisti informacijai apie chemines medžiagas, kurių
tonomis pagaminama nedaug, keliamus reikalavimus. Be to, Komisija šiuo metu svarsto, ar reikia
registruoti tam tikrų tipų polimerus. Kol kas nepakanka informacijos,
kad būtų galima padaryti išvadas dėl minėto poreikio ir
pagrįstumo. Atsižvelgdama į galimą naudą ir
išlaidas, Komisija tęs veiklą šiose srityse, bendradarbiaudama su
valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, ir
prireikus iki 2015 m. sausio 1 d. pateiks pasiūlymą. 3.5. Klasifikavimas, ženklinimas
ir pakavimas CLP reglamente[9]
ES lygmeniu nustatytos cheminių medžiagų ir mišinių
klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo taisyklės. Jo pagrindiniai tikslai –
nustatyti, ar medžiaga arba mišinys turi savybių, dėl kurių jie
klasifikuotini kaip pavojingi, ir suderinti standartinius simbolius, frazes ir
pakavimo sąlygas, naudotinus siekiant informuoti vartotojus. Ši
informacija apie medžiagas pateikiama registracijos dokumentuose pagal REACH
reglamentą. CLP reglamento vykdymas glaudžiai susijęs su
REACH reglamento vykdymu, kylantys sunkumai taip pat panašūs.
Valstybės narės patikrinimus pagal CLP reglamentą dažnai vykdo
atlikdamos patikrinimus pagal REACH reglamentą. Be to, ECHA
administruojamas Keitimosi informacija apie vykdymą forumas uždavinius
vykdo pagal abu reglamentus. Siekiant CLP ir REACH reglamentų tikslų,
būtina užtikrinti tvirtą ir darnų požiūrį į
jų vykdymą. Pagal CLP reglamento 46 straipsnio 2 dalį
valstybės narės turi reguliariai teikti ataskaitas apie
oficialių patikrinimų ir kitų vykdymo priemonių, kurių
imtasi, rezultatus. Pirmosios pateiktos ataskaitos apėmė
laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2011 m. birželio mėn. Iš
viso 26 valstybių narių pateiktų ataskaitų išsamumas ir
jose aptarti klausimai gerokai skyrėsi. Dauguma valstybių narių bendradarbiauja,
koordinuoja veiklą, keičiasi informacija ir taiko tinkamas sankcijas,
kuriomis užtikrina CLP reglamento vykdymą. Dauguma taip pat taiko vykdymo
strategiją, kuri atitinka minėto forumo išplėtotą
strategiją. Bendras tam tikrų produktų ir atskirų už
vykdymą atsakingų subjektų patikrinimų skaičius per
pastaruosius trejus metus nuolat didėjo. Kalbant apie sritis, kuriose
reikalingi patobulinimai, nustatyta, kad reikėtų gerokai pagerinti
teisinių reikalavimų laikymąsi (apskritai šių
reikalavimų laikymasis siekė 70 proc.), be to, reikėtų
papildomai derinti valstybių narių ataskaitas. Palyginti su padėtimi iki CLP reglamento
priėmimo, šiuo metu, nustačius ataskaitų teikimo
įpareigojimą, Komisijai ir visoms valstybėms narėms
reguliariai pranešama apie vykdymo veiklą ir reikalavimų laikymosi
lygį. Tai leis vykdymo veiklą nukreipti į problemines sritis ir
toliau plėtoti bendras vykdymo strategijas. Tačiau gali būti,
kad valstybės narės, norėdamos visapusiškai pasinaudoti visoje
ES įgyta patirtimi, turės skirti papildomų išteklių vykdymo
ir reguliaraus ataskaitų teikimo reikmėms. Tikimasi, kad forumo plėtojama CLP reglamento
vykdymo strategija padės padidinti vykdymo efektyvumą, nes ja bus
užtikrinta, kad būtų geriau laikomasi reikalavimų. Strategija
turėtų apimti suderintus ir tikslinius vykdymo užtikrinimo projektus,
pagal ją taip pat turėtų būti didinamas informuotumas –
visų pirma MVĮ. 4. ECHA peržiūra Komisija išnagrinėjo šiuos ECHA aspektus: –
efektyvumą – kiek pasiekta
užsibrėžtų tikslų; –
veiksmingumą – kiek už priimtiną
kainą pasiekta norimų rezultatų; –
ekonomiškumą – kiek už geriausią
kainą galima laiku panaudoti tinkamo kiekio ir kokybės išteklių.
Komisija taip pat įvertino ECHA vaidmenį
ir teikiamą papildomą naudą, taip pat, kaip ją
pripažįsta suinteresuotieji subjektai, ir jos įsteigimo vietą. Peržiūra apėmė ECHA pradinį
etapą, du pagrindinius su REACH reglamentu susijusius terminus ir
svarbų su CLP reglamentu susijusį terminą. Tačiau
cheminių medžiagų vertinimo veikla nepradėta ir negauta
jokių paraiškų autorizacijai gauti. Dėl sparčios ir veiksmingos
įdarbinimo politikos, tvirto darbuotojų ir vadovų
įsipareigojimo ir Suomijos valdžios institucijų paramos ECHA pradinis
etapas buvo sėkmingas. ECHA įvykdė daugumą
pagrindinių uždavinių, todėl laikytina efektyvia – dauguma
suinteresuotųjų subjektų nurodo, kad ECHA veikė gerai.
Agentūra buvo įsteigta, efektyviai vykdė preliminarią ir
įprastinę registraciją, taip pat paklojo uždavinių vykdymo
autorizacijos ir ribojimų srityje pagrindą. Ji taip pat pateikė
daugumą reikalingų rekomendacinių dokumentų, inicijavo
nacionalinių REACH ir CLP reglamentų pagalbos tarnybų tinklo ir
forumo veiklą. Vis dėlto galėtų būti efektyviau
platinami duomenys, pagerintos galimybės naudotis ECHA svetainės
paieškos priemonėmis, tinkamiau teikiami duomenys kompetentingoms
institucijoms ir Komisijai, taip pat apskritai patobulintas informacijos
perdavimas ir skaidrumas. Pradiniais metais pasiekti lauktų
rezultatų buvo aiškus ECHA prioritetas. Taigi ECHA susidorojo su
nenumatytomis situacijomis. Be to, ECHA vykdė veiklą, kurios pagal
REACH reglamentą griežtai nereikalaujama, siekdama padėti
pramonės atstovams laikytis įsipareigojimų, pvz., surengė
kampaniją apie Informacijos apie cheminę medžiagą apsikeitimo
forumų sudarymą ir organizavimą, taip pat apie dalyvavimą
Direktorių ryšių palaikymo grupėje[10]. Komisija pripažįsta, kad
dėl papildomos veiklos sumažėjo bendras veiksmingumas, tačiau
sutinka, kad ECHA tinkamai pasirinko telkti dėmesį į rezultatus,
nes tai padėjo padidinti bendrą efektyvumą. ECHA tvirti santykiai su pramonei
atstovaujančiais suinteresuotaisiais subjektais paskatino kritiką,
kad ECHA teikia pirmenybę pramonės atstovams. Tačiau nenuginčijama,
kad ECHA efektyvumas ir REACH reglamento sėkmė priklauso nuo
atskirų bendrovių galimybės laikytis įsipareigojimų,
taip pat nuo visų pramonės atstovų atsakingumo. Komisija
įsitikinusi, kad šis ECHA požiūris yra dar vienas pateisinamo siekio
užtikrinti efektyvumą pradiniame etape pavyzdys. Komisija suvokia, kad
suinteresuotieji subjektai yra labai įvairūs, o jų
lūkesčiai dažnai prieštaringi, ir yra įsitikinusi, kad ECHA
išlaikys tinkamą nepriklausomumo ir ryšių su suinteresuotaisiais
subjektais pusiausvyrą, atsižvelgdama į tai, kad dabar ji laikytina
reikiamą pagreitį įgavusia agentūra. ECHA įrodė galinti būti lanksti.
Biudžetas buvo tinkamai planuojamas ir prognozuojamas. ECHA įrodė
galinti prisitaikyti prie naujų situacijų, taikydama rizikos valdymo
metodą, prireikus perskirstydama išteklius ir rodydama ryžtą mokytis
bei prisitaikyti. Komisija mano, kad šiuo metu ECHA turėtų
atlikti pagrindinį vaidmenį REACH reglamento techninio ir
administracinio valdymo srityje. Atsižvelgdama į įrodymus, surinktus
per ECHA peržiūrą, Komisija ragina ECHA: (a)
padidinti veiksmingumą ir ekonomiškumą,
pvz., papildomai prioretizuojant uždavinius ir gerinant ECHA įstaigų
bendradarbiavimą; (b)
tęsti ir stiprinti ryšius su
suinteresuotaisiais subjektais (taip pat su MVĮ, kaip su atskira tiksline
grupe), atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius; (c)
gerinti keitimąsi informacija ir duomenimis su
Komisija ir valstybių narių valdžios institucijomis, kai tai
įmanoma ir suderinama su konfidencialumo taisyklėmis. Komisijos rekomendacijos turėtų
būti įgyvendintos iš agentūrai jau paskirtų išteklių,
todėl jos nedarys poveikio biudžetui, didesnio nei Komisijos ateinantiems
metams jau numatyti asignavimai. 5. REACH reglamento taikymo srities
peržiūra Komisija išanalizavo REACH reglamento ir daugiau
negu šimto kitų ES teisės aktų ryšį, siekdama nustatyti ir
įvertinti sritis, kuriose jie dubliuojasi. Apskritai Komisija laikosi nuomonės, kad
REACH reglamento taikymo sritis nustatyta tinkamai ir didelio dubliavimosi su
kitais ES teisės aktais nenustatyta. Vis dėlto nustatyti keli
nedideli dubliavimosi arba galimo dubliavimosi atvejai. Šiomis
aplinkybėmis dubliavimosi sąvoka buvo suvokiama kaip atvejai, kai
dviem ES teisės aktais reglamentuojama ta pati situacija, o tai gali lemti
teisinį netikrumą, arba kai dėl teisinių priemonių už
vykdymą atsakingi subjektai patiria nereikalingą naštą. Registracijos srityje nustatyti keli nedideli
dubliavimosi arba galimo dubliavimosi atvejai. Jie bus nagrinėjami
pavieniui. Keli nežymūs dubliavimosi atvejai nustatyti apribojimų
srityje, kurioje konkretiems sektoriams skirtais ES teisės aktais
ribojamos cheminės medžiagos arba tam tikros cheminių medžiagų
kategorijos. Atsižvelgdama į tai, kad esama įvairių ES
teisės aktų, kuriais ribojamos cheminės medžiagos, Komisija
mano, kad naudinga paraginti ECHA parengti visų ES teisės aktais
konkrečioms cheminės medžiagoms nustatytų apribojimų
sąrašą. Komisija stengsis kuo labiau sumažinti
dubliavimosi arba galimo dubliavimosi atvejų skaičių arba
jų išvengti: (a)
tinkamais atvejais paragindama ECHA pakeisti gaires
ir (b)
priimdama REACH reglamento įgyvendinimo
teisės aktus arba kitus konkretiems sektoriams skirtus ES teisės
aktus, visų pirma apsvarstydama būsimus apribojimus ir medžiagas,
kurioms taikomas autorizacijos reikalavimas. Jeigu ateityje būtų persvarstomas REACH
reglamentas arba kiti atitinkami ES teisės aktai, Komisija imtųsi
visų likusių sričių, kuriose nustatytas dubliavimasis. Be dubliavimosi, Komisija taip pat nustatė
tam tikras sritis, kuriose vykdant su REACH reglamentu susijusius procesus
gautą informaciją taip pat būtų galima panaudoti
konkretiems sektoriams skirtų ES teisės aktų reikmėms. Be
to, informacija, gauta konkretiems sektoriams skirtų ES teisės aktų
reikmėms, galėtų būti naudinga ir REACH reglamento srityje[11]. 6. Nanomedžiagos Antrojoje nanomedžiagų reglamentavimo
peržiūroje padaryta tolesnė išvada. „Apskritai Komisija
tebėra įsitikinusi, kad REACH nustatyta geriausia galima
nanomedžiagų rizikos valdymo sistema, kai nanomedžiagos yra kaip atskiros
medžiagos ar mišiniai, tačiau taip pat įrodyta, kad šioje sistemoje
reikia konkretesnių su nanomedžiagomis susijusių reikalavimų.
Komisija numato pakeisti kai kuriuos REACH priedus ir ragina ECHA toliau
tobulinti registracijos po 2013 m. gaires.“ Komisija atliks atitinkamų reglamentavimo
galimybių, visų pirma galimų REACH reglamento priedų
pakeitimų, poveikio vertinimą, kad užtikrintų didesnį
aiškumą nanomedžiagų ir saugumo nurodymo registracijos dokumentuose
klausimais. Prireikus iki 2013 m. gruodžio mėn. Komisija pateiks
įgyvendinimo akto projektą. 7. Išvados Remdamasi išdėstytais rezultatais, Komisija
mano, kad REACH reglamentas veikia tinkamai ir juo pasiekta rezultatų
įgyvendinant visus tikslus srityse, kurias šiuo metu galima vertinti.
Nustatyta, kad reikalingi tam tikri patikslinimai, tačiau, atsižvelgdama
į poreikį užtikrinti teisėkūros stabilumą ir
nuspėjamumą, Komisija daro išvadą, kad pakeisti REACH reglamento
dėstomąją dalį nebus siūloma. Tačiau pagal dabartinę sistemą
reikia sumažinti REACH reglamento poveikį MVĮ. Šios ataskaitos priede
išdėstytos priemonės, kurios padės siekti šio tikslo. Yra daug kitų galimybių patobulinti
REACH reglamento veikimą, visais lygmenimis papildomai optimizuojant
įgyvendinimą, kaip nustatyta šioje ataskaitoje ir papildomai
apibūdinta tarnybų darbiniame dokumente. Būtina, kad šio tikslo
siekti įsipareigotų visi susiję subjektai. Todėl Komisija
įsipareigoja, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ECHA ir
suinteresuotaisiais subjektais, toliau siekti, kad REACH reglamentas būtų
sėkmingai įgyvendinamas. Priedas Konkrečių rekomendacijų,
kurias Komisija parengė siekdama sumažinti REACH reglamento naštą
MVĮ ir kartu išsaugoti jų galimybę vykdyti įsipareigojimus
pagal šį reglamentą, sąrašas ·
ECHA raginama pagal Informacijos apie cheminę
medžiagą apsikeitimo forumų sudarymo ir organizavimo sistemą
pateikti išsamesnes gaires dėl skaidrumo, nediskriminavimo ir teisingo
išlaidų pasidalijimo. Per peržiūrą nustatyta konkrečių
problemų dėl pagrindinių registruotojų (tai dažniausia
stambiosios bendrovės) įgaliojimų. Šiais įgaliojimais gali
būti naudojamasi nustatant fiksuotą mokestį už
vadinamąjį prieigos leidimą ir neproporcingus mokesčius už
minėtų forumų administravimą. Reikia stiprinti paskatas
užtikrinti ekonomiškai veiksmingą forumų administravimą. ·
Šiuo metu, atsižvelgiant į visos REACH
reglamento peržiūros rezultatus, visų pirma susijusius su išlaidomis
dėl REACH reglamento ir jo poveikiu konkurencingumui ir inovacijų
diegimui, persvarstomas Mokesčių reglamentas. Vienas pagrindinių
persvarstyto Mokesčių reglamento tikslų – sumažinti MVĮ
išlaidas. ·
ECHA ir pramonės atstovai turėtų
sukurti naudotojams patogesnes gaires, ypatingą dėmesį skirdami
MVĮ. Per peržiūrą nustatyta konkreti problema, susijusi su
daugybe gairių, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti REACH
reglamentą. Tik nedidelė šių taikomų gairių dalis
skirta konkrečioms bendrovių grupėms. REACH reglamentas taikomas
daugelio rūšių visos tiekimo grandinės bendrovėms,
todėl rekomendaciniai dokumentai dažnai palyginti sudėtingi. ·
Bendradarbiaudama su pramonės atstovais ECHA
turėtų pagerinti intelektinės nuosavybės apsaugos teises,
atsižvelgdama į privalomą keitimąsi informacija vertės
grandinėje. Kalbant apie bendrą registravimą, nustatyta konkreti
problema dėl svarbios verslo informacijos, kuri kai kuriais atvejais yra
konkrečių bendrovių veiklos pagrindas, atskleidimu. Siekiant,
kad pramonėje būtų skleidžiama geriausia patirtis,
reikėtų nustatyti konkretesnes gaires dėl to, kuri informacija
saugotina ir kaip geriausia užtikrinti tinkamą apsaugą. ·
ECHA taip pat turėtų parengti geresnes
gaires, susijusias su Naudojimo deskriptorių sistemos naudojimu, ypač
skirtas MVĮ ir mažiau patyrusioms bendrovėms. Šiuo metu MVĮ
dažnai prireikia išorės paramos, dėl to didėja jų
reikalavimų laikymosi išlaidos. Dėl netinkamo naudojimosi sistema
tarp tos pačios medžiagos tiekėjų gali atsirasti didelių
skirtumų – jie gali nustatyti labai skirtingas privalomas medžiagų
naudojimo sąlygas, dėl to sumažėja galimybė pakeisti
tiekėją, padidėja išlaidos ir sumažėja tiekimo stabilumas. ·
ECHA ir nacionalinės REACH reglamento pagalbos
tarnybos raginamos plėtoti konkrečią veiklą ir gaires
siekiant išsiaiškinti, kaip ankstesniame etape integruoti REACH procesus į
mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei kitus
inovacijų diegimo procesus. Kai kurios novatoriškos bendrovės
išreiškė susirūpinimą dėl reguliavimo neapibrėžtumo.
Nors pagal REACH reglamentą nustatyta inovacijoms palankių
mechanizmų, o ECHA teikia ir internete skelbia daug informacijos apie
konkrečius įpareigojimus, apie minėtus mechanizmus ir
informacijos šaltinius reikia tinkamai pranešti novatoriškoms bendrovėms. ·
Komisija toliau naudosis Europos įmonių
tinklu, kad didintų informuotumą apie REACH reglamentą tiekimo
grandinėje ir gerintų ryšius joje. REACH reglamentas susijęs su
labai įvairiomis bendrovėmis ir daugelis Europos įmonių yra
tolesni naudotojai. Manoma, kad nemažai MVĮ nesuvokia savo vaidmens ir
įpareigojimų REACH reglamento kontekste, o tos, kurios tai suvokia,
susidariusios netinkamą nuomonę apie tikslią savo uždavinių
apimtį. Todėl, naudojantis nustatytomis Europos įmonių
tinklo ir nacionalinių REACH reglamento pagalbos tarnybų
platformomis, bus vykdoma platesnio masto informacijos perdavimo ir informuotumo
didinimo veikla. ·
Galiausiai Komisija toliau stebės MVĮ
patiriamas su REACH reglamento įgyvendinimu susijusias administravimo
išlaidas ir atsakingų įgyvendinimo užtikrinimo institucijų
MVĮ teikiamos techninės ir teisinės paramos apimtį ir kokybę. [1] OL L 396, 2006 12 30, p.1–849. [2] SWD(2013) 25. [3] 75 straipsnio 2 dalį, 117 straipsnio 4 dalį, 138
straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 6
dalį. [4] Komisijos tarnybų darbinis dokumentas [REACH
reglamentas], išplėstinis poveikio vertinimas, Europos Komisija, 2003 10 29,
{COM(2003) 644}. [5] Europos Komisijos užsakymu organizacijos DHI atliktas
tyrimas „REACH reglamento poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai“ („The
impact of REACH on the environment and human health“), 2005 m.
rugsėjo mėn. [6] Koncentracija yra 0,1 % masės, kaip nurodyta 7 ir 33
straipsniuose. [7] Viešos konsultacijos „10 labiausiai MVĮ veiklą
sunkinančių ES teisės aktų“, kurias Europos Komisija
rengė nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. [8] [...] Komisijos komunikatas „Cheminių medžiagų
sudėtinis poveikis Cheminių medžiagų mišiniai“, {COM/2012/0252}, 5.2
skirsnio 4 dalies i ir ii punktai. [9] 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir
mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir
panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis
Reglamentą (EB) (OL L 353, 2008 12 31, p. 1). [10] Apie šią veiklą ECHA praneša savo metinėse
bendrosiose ataskaitose, kurias galima rasti ECHA svetainėje
www.echa.europa.eu. [11] REACH reglamento ir kitų ES dokumentų
sąveikos pavyzdžiai išvardyti tarnybų darbinio dokumento 1.41
antraštinėje dalyje.