5.2.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 45/106

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0090 – C7-0046/2013),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (2) (toliau – EGF reglamentas),

—

atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą pagal 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punktą,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0111/2013),

A.

kadangi Europos Sąjunga nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones, skirtas teikti papildomą paramą darbuotojams, kurie buvo atleisti dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir jiems padėti vėl integruotis į darbo rinką;

B.

kadangi Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) taikymo sritis buvo išplėsta – nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. buvo galima teikti paramos darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl tiesioginio pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės poveikio, paraiškas;

C.

kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau;

D.

kadangi Italija pateikė paraišką „EGF/2011/023 IT/Antonio Merloni“ dėl EGF finansinės paramos po to, kai iš Italijos įmonės „Antonio Merloni SpA“ buvo atleisti darbuotojai, ir paprašė paramos dėl 1 517 darbuotojų (parama taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta visiems darbuotojams), atleistų per keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2011 m. gruodžio 23 d.;

E.

kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus;

1.

pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos, todėl Italija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.

apgailestaudamas pažymi, kad Italijos valdžios institucijos pateikė paraišką dėl EGF finansinės paramos 2011 m. gruodžio 29 d., o Komisija pateikė savo atlikto vertinimo rezultatus 2013 m. vasario 20 d.; apgailestauja, kad vertinimo laikotarpis užsitęsė 14 mėnesių; ragina Komisiją užbaigti vertinimo etapą ir pagaliau pateikti pasiūlymus dėl sprendimų dėl keturių likusių 2011 m. pateiktų paraiškų;

3.

pažymi, kad buitinius prietaisus gaminančios įmonės „Antonio Merloni SpA“ gamyklos veikė Italijos Markės ir Umbrijos regionuose, visų pirma Ankonos ir Perudžos provincijose; atkreipia dėmesį į tai, kad įmonė „Antonio Merloni SpA“, penkta pagal dydį buitinių prietaisų gamintoja Sąjungoje, 2002 m. pakeitė pardavimo strategiją ir 2006 m. pradėjo tiesiogiai pardavinėti savo prekės ženklu pažymėtus produktus; pabrėžia, kad dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės įmonė patyrė finansinių sunkumų ir padėtį dar labiau pablogino tai, kad buvo staiga sugriežtintos finansinio kredito suteikimo sąlygos; pažymi, kad dėl sumažėjusios gamybos, kuri atitiko neigiamą tendenciją visoje Europoje, ir finansinių suvaržymų įmonė „Antonio Merloni SpA“ nutraukė verslo veiklą; atkreipia dėmesį į tai, kad iš viso atleista 2 217 darbuotojų, iš kurių 700 pradėjo dirbti įmonėje „QA Group SpA“; pabrėžia, kad todėl ši paraiška susijusi su 1 517 darbuotojais, kurie uždarius įmonę „Antonio Merloni SpA“ neteko darbo;

4.

pažymi, kad įmonė „Antonio Merloni SpA“ paskelbta nemokia dar 2008 m. spalio mėn., o jos turto išpardavimas ir 700 darbuotojų perėmimas baigtas tik 2011 m. gruodžio mėn.; pažymi, kad Italijos valdžios institucijos savo pirmąjį prašymą dėl EGF pagalbos pateikė anksčiau 2009 m.; tačiau pažymi, kad paraiška turėjo būti pateikta iš naujo 2011 m. pabaigoje, kadangi darbuotojai buvo oficialiai atleisti tik išpardavus turtą ir užbaigus administracines procedūras;

5.

primena, kad EGF lėšomis jau buvo remiami atleisti buitinių prietaisų gamybos sektoriaus darbuotojai (paraiška „EGF/2009/010 LT/Snaigė“) (3);

6.

atkreipia dėmesį į tai, kad laikotarpiu prieš krizę Ankonos ir Perudžos provincijose nedarbo lygis buvo mažesnis už šalies vidurkį; pažymi, kad 2009 m. nedarbo lygis padidėjo 40 proc., palyginti su ankstesniais metais, o 2010 m. nedarbas išliko stabilus Perudžoje ir sumažėjo Ankonoje, daugiausia dėl sumažėjusio veiklos lygio, o ne dėl didesnio užimtumo; atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m., palyginti su praėjusiais metais, šio regiono BVP sumažėjo apie 3 proc., taip pat pramonės apyvarta Markės regione sumažėjo 14,6 proc., o Umbrijos regione – 16,4 proc.; pažymi, kad dėl šio sumažėjimo pagal ypatingosios šalpos kasos (it. „Cassa Integrazione Guadagni, CIG“) (4) sistemą nustatytas valandų skaičius gamybos sektoriuose išaugo 368 proc. Markės regione ir 444 proc. – Umbrijos regione; pabrėžia, kad dėl 1 517 atleistų įmonės „Antonio Merloni SpA“ darbuotojų, kurie įtraukti į šią paraišką, padėtis dar labiau pablogėjo;

7.

palankiai vertina tai, kad, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, Italijos valdžios institucijos nusprendė pradėti taikyti priemones 2012 m. kovo 29 d., taigi gerokai iš anksto prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo pagal siūlomą suderintų priemonių paketą; tačiau apgailestauja, kad EGF pagalba galėjo būti suteikta tik praėjus beveik trejiems su puse metų po to, kai įmonė buvo paskelbta nemokia;

8.

pabrėžia, kad bendrai finansuotiną suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą sudaro 1 517 darbuotojų grąžinimo į darbą priemonės, pavyzdžiui, profesinis orientavimas, pagalba ieškant darbo, verslumo skatinimas, profesinis mokymas ir įgūdžių tobulinimas, vyresnių nei 50 metų amžiaus darbuotojų orientavimas, darbo paieškos išmoka, įdarbinimo išmoka, su kelionėmis ir su gyvenamosios vietos keitimu susijusių išlaidų padengimas;

9.

teigiamai vertina tai, kad rengiant koordinuoto EGF paketo priemones buvo konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir kad šios priemonės įtrauktos į Ekonominės plėtros ministerijos ir susijusių regionų pasirašytą socialinį planą „Accordo di Programma“, taip pat tai, kad EGF paramos įgyvendinimą stebės koordinavimo grupė;

10.

primena, kad svarbu gerinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą, taip pat užtikrinant lygias galimybes gauti EGF pagalbą neatsižvelgiant į jų darbo sutarties ir darbo santykių tipą; tikisi, kad suderintame paslaugų pakete siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų kvalifikacijos lygio ir poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

11.

prašo Komisijos būsimuose pasiūlymuose dar išsamiau apibūdinti mokymų, kuriuos ketinama teikti pagal kuponus, tipus, nurodyti, kuriuose sektoriuose darbuotojai gali tikėtis rasti darbo, taip pat informuoti, ar siūlomi mokymai suderinti atsižvelgiant į būsimas ekonomikos perspektyvas ir darbo rinkos poreikius regionuose, kuriuose buvo vykdomi atleidimai; tačiau teigiamai vertina tai, kad skrupulingai siejami kuponai ir kiekvienam darbuotojui priimtini reintegracijos būdai;

12.

ragina Italijos valdžios institucijas išnaudoti visą EGF paramos potencialą ir paskatinti kuo daugiau darbuotojų pasinaudoti priemonėmis; primena, kad Italijai teikiant ankstesnę EGF pagalbą buvo susiduriama su sąlyginai žemo biudžeto įgyvendinimo lygio, kurį daugiausia lėmė menkas dalyvavimas, problema;

13.

teigiamai vertina prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų pakete numatytą vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų orientavimo modulį, kuris skirtas 12 proc. remtinų darbuotojų sudarantiems vyresnio amžiaus darbuotojams;

14.

palankiai vertina tai, kad su gyvenamąja vieta susijusios išlaidos padengiamos skiriant tik vienkartinę sumą, kuri išmokama pateikus patirtų išlaidų įrodymą;

15.

pažymi, kad iš visos paslaugų paketo sumos, sudarančios 7 451 972 EUR, 5 684 000 EUR skirta įvairioms finansinėms paskatoms ir išmokoms, taip pat atleistų darbuotojų judumo skatinimui; rekomenduoja, kad ateityje mobilizuojant lėšas proporcingo dydžio suma būtų skiriama su mokymais susijusioms priemonėms;

16.

pažymi, kad didžiausią prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų lėšų dalį ketinama skirti darbo paieškos išmokoms (2 000 EUR vienam darbuotojui dienomis, kai dalyvaujama su EGF priemonėmis susijusioje veikloje), kurios, kalbant paprastai, atitinka Italijos pragyvenimo pašalpas; todėl pakartoja, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama mokymo programoms, užuot ją tiesiogiai skyrus finansinėms išmokoms, už kurias pagal nacionalinės teisės nuostatas atsakingos valstybės narės; rekomenduoja, kad ateityje šio fondo lėšų mobilizavimo atvejais nebūtų skatinama naudoti tokių priemonių;

17.

atkreipia dėmesį į sąlyginai didelę įdarbinimo išmoką (5 000 EUR vienam darbuotojui); teigiamai vertina tai, kad tokios priemonės bus skiriamos tik darbdaviams, kurie remtiniems darbuotojams užtikrins nuolatines sutartis, ir tikisi, kad Komisija pateiks susijusią išsamią informaciją dėl šių darbuotojų sutarčių sąlygų;

18.

pažymi, kad informacija apie suderintą individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šios priemonės papildo struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus veiksmus; primena savo raginimą Komisijai į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą siekiant, kad būtų visiškai laikomasi esamų taisyklių ir kad nesidubliuotų Sąjungos finansuojamos paslaugos;

19.

ragina susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant pagerinti procedūrinę ir biudžetinę tvarką, kad būtų pagreitintas EGF lėšų mobilizavimas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimo tvarką, pagerino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti šios procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl EGF (2014–2020 m.) ir kad bus užtikrintas didesnis efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

20.

pabrėžia, kad svarbus geras ir sklandus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas rengiant paraiškas pagal būsimą naują EGF reglamentą;

21.

primena institucijų įsipareigojimą užtikrinti sklandžią ir greitą sprendimų dėl EGF lėšų mobilizavimo priėmimo procedūrą, kurią taikant suteikiama vienkartinė ribotos trukmės individuali parama, skirta dėl globalizacijos ir ekonomikos krizės poveikio darbo netekusiems darbuotojams padėti; atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį EGF gali atlikti iš naujo į darbo rinką integruojant atleistus darbuotojus;

22.

pabrėžia, kad, vadovaujantis EGF reglamento 6 straipsniu, turėtų būti užtikrinta, kad EGF lėšomis būtų remiamas atskirų atleistų darbuotojų reintegravimas į darbo rinką; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

23.

palankiai vertina tai, kad atsižvelgta į Parlamento reikalavimus ir 2013 m. biudžeto EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 000 000 EUR; primena, kad EGF buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi dėl to jam turi būti atskirai skiriama lėšų ir taip bus kiek įmanoma išvengta perkėlimų iš kitų biudžeto eilučių, kaip būdavo daroma anksčiau, kadangi tai gali trukdyti siekti EGF politikos tikslų;

24.

apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti toliau taikyti dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią finansinę paramą galima teikti ne tik darbuotojams, prarandantiems darbą dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, bet ir darbuotojams, atleidžiamiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, ir taip iki 65 proc. programos sąnaudų būtų galima padidinti Sąjungos bendrą finansavimą paraiškoms, pateiktoms po 2011 m. gruodžio 30 d.; ragina Tarybą nedelsiant vėl pradėti taikyti šią priemonę;

25.

pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

26.

paveda Pirmininkui pasirašyti sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

27.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.