15.4.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 114/90

1.

teigiamai vertina neseniai priimtą Šengeno erdvės valdymo dokumentų rinkinį, kurį sudaro naujas tikrinimo ir stebėjimo, kaip taikomas Šengeno acquis  (1), vertinimo mechanizmas ir bendros išimtinėmis aplinkybėmis laikinai atnaujinamos vidaus sienų kontrolės taisyklės (2);

2.

pripažįsta, kad tinkamas Šengeno erdvės veikimas priklauso nuo valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo ir jų gebėjimo kontroliuoti išorės sienas pagal bendras taisykles;

3.

teigiamai vertina sprendimą numatyti bendrą valstybių narių ir Komisijos atsakomybę už naują Šengeno acquis taikymo vertinimo mechanizmą (toliau – Šengeno vertinimo mechanizmas) ir tai, kad tai nebėra išimtinai tarpvyriausybinio pobūdžio sistema; tai gali padėti panaikinti trūkumus ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, be to, bendra atsakomybė gali būti taikoma visiems Šengeno acquis aspektams, įskaitant vidaus sienų kontrolės nebuvimą, siekiant išvengti laisvo asmenų judėjimo principą pažeidžiančios neteisėtos kontrolės;

4.

pabrėžia, kad bet koks vidaus sienų kontrolės sugrąžinimas turi būti patvirtintas ES lygmeniu koordinuotai priimant sprendimus, kadangi tai padėtų išvengti vienašališkų sprendimų, galinčių pažeisti visišką asmenų judėjimo laisvę erdvėje be vidaus sienų;

5.

mano, kad migracijos srautai prie išorės sienų nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, t. y. aspektams, kurie galėtų pagrįsti vidaus sienų kontrolės atnaujinimą;

6.

primena, kad Europos solidarumo principas įpareigoja esant sudėtingai padėčiai prie vienos iš valstybių narių išorės sienos sutelkti visas nacionalines ir europines techninės ir finansinės paramos priemones, taip pat Europos Sąjungos organizacijų, pavyzdžiui, FRONTEX ir EASO (Europos prieglobsčio paramos biuro) pagalbą;

7.

teigiamai vertina priemones, skirtas užtikrinti griežtesnę sienų kontrolę, geresnę teisėsaugą, prisidėti prie kovos su teroristiniais nusikaltimais ir kitais rimtais baudžiamaisiais nusikaltimais ir mažinti nelegalią migraciją;

8.

todėl mano, kad laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas nustačius ilgalaikius didelius trūkumus, susijusius su išorės sienų kontrole, turi būti pagrįstas objektyviu vertinimu ir leidžiamas tik išimtinėmis aplinkybėmis ir kraštutiniu atveju;

9.

rekomenduoja sudaryti galimybes vietos ir regionų valdžios institucijoms visapusiškai dalyvauti vertinant ir registruojant ilgalaikius didelius išorės sienų kontrolės trūkumus siekiant užtikrinti, kad vidaus sienų kontrolės atnaujinimas būtų pagrįstas teisingu vietos padėties įvertinimu, skirtingų šaltinių informacija ir įvairių suinteresuotųjų subjektų nuomonėmis;

10.

pripažįsta ES išorės sienų kontrolės svarbą ne tik saugumui, bet ir judumui ES vidaus erdvėje (3);

11.

teigiamai vertina neseniai sukurtą Europos sienų stebėjimo sistemą (EUROSUR) kaip priemonę, skirtą išorės sienų kontrolei stiprinti, visų pirma skatinant nacionalines jūrų ir sausumos išorės sienų stebėjimo institucijas ir FRONTEX dalytis operatyviniais duomenimis ir bendradarbiauti; pabrėžia, kad žūčių jūroje prevencija turi būti pagrindinis šio mechanizmo tikslas, papildantis jo vaidmenį nustatant nelegalius imigrantus ir.sustiprinant vidaus saugumą tarpvalstybinio nusikalstamumo, pavyzdžiui, prekybos žmonėmis ir narkotikais, prevencija;

12.

vis dėlto perspėja, kad šia sistema neturi būti pažeidžiamos žmogaus teisės ir ji negali būti viršesnė už Pagrindinių teisių chartijos 18 straipsnyje ir 19 straipsnio 2 dalyje užtikrinamas teises į prieglobstį ar į apsaugą nuo grąžinimo (4);

13.

reiškia susirūpinimą dėl pastebėtos tendencijos susigrąžinti teisę spręsti Europos kompetencijai priklausančius klausimus, pavyzdžiui, laisvo judėjimo; Komitetui ypatingą nerimą kelia neseniai kai kurių valstybių narių pateiktas pasiūlymas numatyti platesnes galimybes riboti teisę laisvai judėti, kuri yra viena svarbiausių Europos Sąjungos piliečių teisių;

14.

dar kartą pabrėžia, kad laisvas asmenų judėjimas erdvėje be vidaus sienų yra vienas svarbiausių ES principų, kurio konkrečią ir apčiuopiamą naudą gali įvertinti ES piliečiai ir kuris neturi būti pažeidžiamas;

15.

mano, kad Pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinys – kurį sudaro pasiūlymai dėl reglamentų, kuriais sukuriama atvykimo ir išvykimo sistema (AIS), kurioje registruojami Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienas kertančių trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir išvykimo duomenys (5) ir Registruotų keliautojų programa (6), taip pat pasiūlymas dėl Šengeno sienų kodekso pakeitimo, kuris būtinas dviejų pirmiau nurodytų sistemų įgyvendinimui – turi būti vertinamas atsižvelgiant į bendrus laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės veikimo principus (7);

16.

pripažįsta, kad naujos technologijos labai svarbios siekiant užtikrinti veiksmingą sienų valdymą ir spręsti problemas, kylančias dėl labai padidėjusio išorės sienų kirtimų skaičiaus, taip pat siekiant užtikrinti sienų kontrolės patikimumą, kaip tai jau pavyko padaryti įvairiose valstybėse narėse;

17.

atkreipia dėmesį, kad AIS tikslas – šiuo metu naudojamą neautomatizuotą atvykimo ir išvykimo antspaudų pasuose tvarką pakeisti elektroniniu registru, kuriame registruojami ir laikomi trečiųjų šalių piliečių, kuriems leista atvykti į Šengeno erdvę trumpalaikio buvimo tikslais (iki 3 mėnesių), atvykimo ir išvykimo duomenys, ir kuris leistų automatiškai apskaičiuoti leidžiamus buvimus;

18.

pritaria Registruotų keliautojų programos (RKP) labai pozityviam tikslui sudaryti paprastesnes sąlygas dažnai keliaujantiems trečiųjų šalių piliečiams, kurių patikimumas ir dokumentai iš anksto patikrinti, kirsti ES išorės sienas pereinant prie automatizuotų sienų kontrolės sistemų, palengvinančių atvykimo į Europos erdvę sąlygas dažnai joje besilankantiems, geros valios asmenims;

19.

primena savo nuogąstavimus dėl AIS įvedimo ir jos galimo poveikio pagrindinėms teisėms, visų pirma teisei į asmens duomenų apsaugą (8);

20.

pripažįsta, kad dėl gausių asmens duomenų, įskaitant biometrinius duomenis, rinkimo kyla tam tikrų prieštaravimų tarp šių sistemų ir pagrindinių teisių, visų pirma, teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą, dėl kurių duomenų rinkimo tikslai yra griežtai ribojami ir tikrinama, ar jie yra būtini ir proporcingi;

21.

dar kartą pabrėžia, kad pritaria griežtai asmens duomenų apsaugai, ir reiškia susirūpinimą dėl spartaus skaitmeninės informacijos apie privačius asmenis didėjimo, susijusio su informacinių ir ryšių technologijų vystymusi (9);

22.

atkreipia dėmesį, kad dėl siūlomų sistemų gali būti pažeistas nediskriminavimo principas ir teisė į asmens duomenų apsaugą, todėl reikėtų labai susirūpinti dėl jų poveikio pagrindinėms teisėms, visų pirma į ES teritoriją norinčių patekti trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų teisėms;

23.

mano, kad abi Pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinyje numatytos sistemos yra susijusios su plataus masto duomenų, įskaitant biometrinius, rinkimu, todėl reikėtų įtikinamai pagrįsti jų būtinumą, teisėtumą bei proporcingumą ir įrodyti, kad numatytų tikslų nebūtų galima pasiekti, jei būtų taikomos mažiau privatumą pažeidžiančios ir pigesnės sistemos;

24.

atkreipia dėmesį į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonę, kuria jis kritiškai ir nepritariamai įvertino Pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinio būtinumą ir proporcingumą, kadangi nebuvo pateikta patikimų įrodymų, pagrindžiančių naujų sistemų įvedimą. EDAPP nuomone, būtent AIS pažeidžiama teisė į privatumą ir kyla klausimų dėl sistemos išlaidų efektyvumo tiek finansiniu, tiek pagrindinių teisių požiūriu (10);

25.

pabrėžia, kad Europos Parlamento 29 straipsnio darbo grupė ir dauguma pilietinės visuomenės atstovų taip pat išreiškė abejonių dėl AIS būtinybės ir papildomos naudos (11);

26.

pripažįsta, kad klausimas dėl AIS ir RKP sukūrimo būtinybės ir proporcingumo yra prieštaringas, kadangi nėra neginčijamų įrodymų, kad šios sistemos veiksmingai padės įgyvendinti užsibrėžtus sienų kontrolės efektyvumo, kovos su nelegalia imigracija ir kovos su sunkiomis organizuoto nusikalstamumo formomis tikslus;

27.

atkreipia dėmesį, kad svarbiausias AIS tikslas – nustatyti teisėtai į Šengeno erdvę atvykusius trečiųjų šalių piliečius, turinčius trumpalaikes vizas ar jų neturinčius ir viršijusius leidžiamo buvimo trukmę. Leidžiamo buvimo laikas yra skaičiuojamas elektroniniu būdu ir nacionalinėms institucijoms siunčiamas įspėjimas apie leidžiamo buvimo trukmę viršijusius asmenis; tokia sistema leidžia nustatyti neteisėtus imigrantus ir pradėti jų grąžinimo procedūrą;

28.

mano, kad papildoma AIS nauda siekiant minėto tikslo nėra akivaizdi, kadangi įspėjimo apie neteisėtai ES teritorijoje gyvenančius asmenis sistema yra grindžiama prielaida, kad asmenys, kurie atvyksta į ES su trumpalaike viza ar be jos, privalo iš jos išvykti per tris mėnesius. Neatsižvelgiama į ypatingas aplinkybes, pavyzdžiui, pateiktą prašymą dėl prieglobsčio ar dėl gyvenimo šalyje įteisinimo pagal nacionalinę teisę;

29.

mano, kad įvertinti AIS būtinumą ir proporcingumą labai svarbu: jei asmuo nėra sulaikytas už neteisėtą buvimą, sistema galės nustatyti asmenį tik tuomet, kai jis išvyks iš Šengeno erdvės, tokiu atveju AIS taps „neparastai brangia statistinių imigracijos duomenų rinkimo sistema“ (12);

30.

pažymi, kad AIS negali nustatyti asmenų, kurių buvimas ES teritorijoje buvo įteisintas vadovaujantis prieglobsčio teisės aktais arba nacionalinėmis imigracijos taisyklėmis. Tokie asmenys gali būti neteisėtai sulaikyti: AIS neatsižvelgia ir negali atsižvelgti į minėtas aplinkybes, nes automatiškai apskaičiuoja buvimo trukmę ir išsiunčia įspėjimą;

31.

mano, kad kyla abejonių dėl atvykimo ir išvykimo sistemoje atliekamų patikrinimų spartos, kadangi ją taikant tenka surinkti didelį skaičių raidinių ir skaitmeninių duomenų, todėl keliautojams reikės sugaišti daugiau laiko patikrinimui prie sienų, kas savo ruožtu turės neigiamų pasekmių tarpvalstybiniam judumui, kurių RKP negalės veiksmingai kompensuoti. Be to, galima pagrįstai abejoti, ar RKP sąnaudos yra proporcingos ribotam asmenų, kurie Komisijos teigimu galės kiekvienais metais pasinaudoti šia programa, skaičiui (5 mln.), t. y. 0,7 proc. visų (apie 700 mln.) kiekvienais metais ES išorės sienas kertančių asmenų (13). Kai kuriose šalyse dažnai keliaujantiems asmenims taikomų programų patirtis rodo, kad jas galima įgyvendinti ir be AIS. Daugelis valstybių narių jau sukūrė automatizuotas biometrinius pasus turinčių ES piliečių kontrolės sistemas;

32.

atkreipia dėmesį, kad taip pat reikėtų ištirti, ar šios sistemos yra proporcingos ir teisėtos numatomų 1,1 mlrd. eurų sąnaudų požiūriu; jas planuojama padengti Vidaus saugumo fondo lėšomis, kurios 2014–2020 m. laikotarpiu bus 4,6 mlrd. eurų. Primena, kad ši suma yra gerokai didesnė nei Komisijos numatyta 2008 m., be to, kaip teigia EDAPP, nėra garantijos, kad jos pakaks (14);

33.

abejoja, ar tokio masto investicijos į sienų kontrolę yra veiksmingiausias būdas iš esmės ir ilgam laikui išspręsti nelegalios imigracijos problemas (15);

34.

pripažįsta, kad atliekant sąnaudų ir naudos analizę reikėtų atsižvelgti į dėl šių sistemų valstybėms narėms teksiančių sąnaudų ir administracinės naštos dydžio ir riboto išorės sienas kertančių keliautojų skaičiaus santykį;

35.

mano, kad siekiant užtikrinti Europos išorės sienų kontrolės metodo nuoseklumą būtinas skirtingų valdžios lygmenų dalyvavimas, o atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su įvairiais regionų ir vietos lygmens suinteresuotaisiais subjektais, turi išspręsti ne vieną su tuo susijusį uždavinį;

36.

apgailestauja, kad ES diskusijose dėl Šengeno erdvės nepakankamas dėmesys skiriamas daugiapakopio valdymo aspektui, nors laikantis subsidiarumo principo reikėtų sistemingiau įtraukti vietos ir regionų metmenis;

37.

ragina skatinti aktyvesnį vietos ir regionų valdžios institucijų ir Regionų komiteto dalyvavimą siekiant šioje srityje užtikrinti principo „iš apačios į viršų“ taikymą, kuris leistų atsižvelgti į šių valdžios institucijų patirtį ir į joms rūpimus klausimus įvairiuose ES sprendimų priėmimo procesuose, visų pirma susijusiuose su vidaus sienų kontrolės atnaujinimu, taip pat užtikrinti Europos Sąjungos finansavimo veiksmingumą ir papildomą naudą ir daugiapakopio valdymo aspekto įtraukimą į Pažangaus sienų valdymo dokumentų rinkinį;

38.

ragina už Šengeno sienų kodekso įgyvendinimą vietos lygmeniu atsakingus subjektus organizuoti mokymus ir informavimo kampanijas, kuriomis būtų supažindinama su Europos sienų valdymo teisės aktais ir piliečių teisėmis siekiant įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas ir svarbiausius vietos lygmens suinteresuotuosius subjektus, stiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir išvengti neigiamo poveikio laisvo judėjimo erdvei ir pagrindinėms teisėms;

39.

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti svarbų vaidmenį stiprinant pagrindinių teisių apsaugą skirtingais valdymo lygmenimis (16), įskaitant prie ES vidaus ir išorės sienų;

40.

teigia, kad ES išorės sienų valdymui skiriamas finansavimas sutelktas į saugumą, o pagrindinėms teisėms skiriamas nepakankamas dėmesys, ir prašo vietos ir regionų valdžios institucijoms suteikti svarbesnį vaidmenį nustatant su sienų valdymu ir imigracijos bei prieglobsčio politikos finansavimu susijusius ES biudžeto prioritetus, kad finansinės lėšos būtų skiriamos pasienio infrastruktūrai ir paslaugoms, t. y. sritims, kuriose parama labiausiai reikalinga;

41.

rekomenduoja griežčiau įpareigoti nacionalines vyriausybes konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis dėl ES finansavimo programos sienų valdymo srityje;

42.

dar kartą ragina aktyviau įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas sprendžiant migracijos ir prieglobsčio klausimus atsižvelgiant į tai, kad „vietos ir regionų valdžios institucijos pagal savo kompetenciją nacionalinėje sistemoje dalyvauja įgyvendinant visuotinį požiūrį į migraciją ir judumą taikydamos priemones, kuriomis jos gali naudotis kaip ES finansavimo gavėjos nedalyvaujant centrinės valdžios institucijoms ir atsižvelgiant į valstybių narių skirtumus“ (17);

43.

mano, kad įgyvendinant AIS ir RKP įgaliojimai dėl nacionalinių valdžios institucijų surinktų duomenų kontrolės ir naudojimo turės būti palaipsniui perduoti ES institucijoms, todėl gali kilti subsidiarumo klausimas;

44.

todėl siūlo daugiau konsultuotis su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir Regionų komitetu dėl sistemų kūrimo atsižvelgiant į šių priemonių poveikį pasienio regionams ir į tai, kad sienų valdymo klausimai vietos lygmeniu gali būti sprendžiami vadovaujantis skirtingais interesais nei tie, kurių siekia nacionalinės centrinės valdžios institucijos, pirmenybę teikiančios nacionaliniam saugumui, o ne geresnėms tarpvalstybinio judėjimo sąlygoms, kurios yra ypatingai svarbios pasienio regionams;

45.

prašo Europos Parlamento ir Tarybos atlikti išsamią AIS ir RKP sąnaudų ir naudos analizę, kuri būtina ekonomikos nuosmukio ir griežto biudžeto lėšų taupymo sąlygomis, taip pat įvertinti šių priemonių būtinumą, proporcingumą ir veiksmingumą prieš pratęsiant su jomis susijusias derybas;

46.

jei AIS bus toliau kuriama, ragina Europos Parlamentą ir Tarybą nustatyti atitinkamas garantijas, kad būtų išvengta įspėjimų, dėl kurių būtų neteisėtai sulaikomi asmenys, kuriuos sistema nustato kaip nelegaliai gyvenančius, nors iš tiesų jie jau yra gavę leidimą gyventi vienoje iš valstybių narių ir todėl turi teisę laisvai judėti Europos erdvėje be vidaus sienų;

47.

pabrėžia, kad griežto taupymo laikotarpiu būtina užtikrinti visų ketinamų pradėti taikyti sistemų sąveiką su veikiančiomis nacionalinėmis sistemomis, kad nebūtų trukdoma jų veikimui ir nebūtų išeikvotos nacionalinės lėšos;

48.

rekomenduoja nustatyti tvirtas nediskriminavimo garantijas ir priemones, kuriomis būtų tinkamai ginamos trečiųjų šalių piliečių teisės į asmens duomenų apsaugą, privatumą ir veiksmingą teisinę gynybą, visų pirma siekiant užkirsti kelią dėl klaidingo AIS įspėjimo vykdomiems neteisėtiems grąžinimo atvejams;

49.

jei bus įgyvendinamos šios sistemos, siūlo nacionalinio, regionų ir vietos lygmens specialistams organizuoti specialius mokymus apie žmogaus teises ir informavimo kampanijas apie su sistemomis susijusią riziką, taip pat teisingus ir neteisingus jų taikymo būdus, kad būtų išvengta neteisėtų ir diskriminuojančių atvejų.

III.