15.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 332/106

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ESS), ypač į jos 21 ir 34 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai, kurį pateikė Alexander Graf Lambsdorff ALDE frakcijos vardu dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 67-osios sesijos (B7-0132/2012),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rekomendaciją Tarybai dėl Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 66-osios sesijos (1), taip pat į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją „ES kaip pasaulinio masto veikėja: jos vaidmuo daugiašalėse organizacijose“ (2),

—

atsižvelgdamas į ES prioritetus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 66-ojoje sesijoje, kuriuos Taryba patvirtino 2011 m. birželio 10 d. (3),

—

atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 66-ąją sesiją, ypač į šio organo rezoliucijas „Jungtinės Tautos ir pasaulinis valdymas“ (4), „Viešojo administravimo efektyvumo, atskaitingumo, veiksmingumo ir skaidrumo skatinimas stiprinant aukščiausias audito institucijas“ (5), „Padėtis Sirijos Arabų Respublikoje“ (6), „Galių suteikimas žmonėms ir vystymasis“ (7), „Visuotinės partnerystės siekis“ (8), „Bendradarbiavimas Pietūs-Pietūs“ (9), „Jungtinių Tautų vaidmuo skatinant vystymąsi globalizacijos ir tarpusavio priklausomybės sąlygomis“ (10), „Jungtinių Tautų vaidmens stiprinimas skatinant periodiškus ir tikrus rinkimus ir demokratizaciją“ (11), „Nusiginklavimo konferencijos ataskaita“ (12), „Demokratiškos ir lygiateisės tarptautinės santvarkos propagavimas“ (13) ir „Visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumas, nedalomumas, tarpusavio sąsaja, tarpusavio priklausomybė ir tarpusavio papildomumas“ (14),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl kovos su netolerancija, neigiamų stereotipų kūrimu, pasmerkimu, diskriminacija, smurto kurstymu ir smurtu dėl religijos ar tikėjimo (15),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Europos Sąjungos dalyvavimo Jungtinių Tautų veikloje (16),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 31 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl „Darbotvarkės 21“ įgyvendinimo, programos dėl tolesnio „Darbotvarkės 21“ įgyvendinimo ir pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo tvaraus vystymosi klausimais (17),

—

atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų tūkstantmečio deklaraciją, kurioje buvo nustatyti Tūkstantmečio vystymosi tikslai (TVT), kaip tarptautinės bendruomenės bendrai patvirtinti skurdo panaikinimo siekiai,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos: daugiašališkumo pasirinkimas“ (COM(2003)0526),

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko pastabas po 2012 m. balandžio 16 d. įvykusio jo susitikimo su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi,

—

atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl JT Žmogaus teisių tarybos (JTŽTT) 19-osios sesijos (18),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus (19),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas (20),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl Afrikos ir ES strateginės partnerystės ateities po trečiojo Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo (21),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl 10-ųjų JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo metinių (22),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl civilinio ir karinio bendradarbiavimo bei civilinių ir karinių pajėgumų tobulinimo (23),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 9 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų reformos (24),

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto ir Žmogaus teisių pakomitečio jungtinės delegacijos JT Generalinės Asamblėjos 66-ojoje sesijoje 2011 m. lapkričio 28–29 d. pranešimą,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį ir 97 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0186/2012),

A.

kadangi bendromis tarptautinėmis vertybėmis ir normomis siekiama pasaulyje užtikrinti taiką, žmogaus teisių apsaugą, saugumą ir gerovę ir teisingiau visiems dalytis globalizacijos teikiama nauda;

B.

kadangi JT yra pasaulinio valdymo centre, tačiau kartu jos pačios stengiasi reformuotis siekdamos padidinti savo veiklos skaidrumą, veiksmingumą ir našumą;

C.

kadangi siekiant kartu spręsti kylančias pasaulines problemas ir šalinti neigiamą pasaulio ekonomikos krizės poveikį vis labiau reikia bendrų taisyklių ir sprendimų priėmimo sistemų;

D.

kadangi, siekdama išlikti svarbi veikėja pasaulyje, kuriame atsiranda vis daugiau galios centrų ir kuriame reikia imtis visuotinai suderintų veiksmų, ES turi stiprinti savo sanglaudą; kadangi vadovaujantis Sutartimis ES valstybės narės privalo koordinuoti veiksmus tarptautinėse organizacijose ir tarptautinėse konferencijose;

E.

kadangi ES įsipareigojusi siekti veiksmingo daugiašališkumo, kurio pagrindas būtų stiprios JT, nes tai būtina siekiant spręsti pasaulines problemas;

F.

kadangi ES ir jos valstybės narės finansiškai daugiausia prisideda prie JT sistemos; kadangi 27 ES valstybės narės finansuoja 39 proc. nuolatinio JT biudžeto ir daugiau kaip 40 proc. JT taikos palaikymo operacijų;

G.

kadangi tvirta ir stabili ES ir JT partnerystė JT atliekamam darbui būtina pagal visus tris ramsčius – taiką ir saugumą, žmogaus teises ir vystymąsi – ir yra itin svarbi įtvirtinant ES, kaip pasaulinės veikėjos, vaidmenį;

H.

kadangi ES ir JT yra natūralios partnerės taikos palaikymo ir valstybių kūrimo srityje ir kartu sudaro kolektyvinių taikos palaikymo ir valstybių kūrimo veiksmų sistemą;

I.

kadangi žmogaus teisės ir demokratija yra pamatinės ES vertybės ir Europos išorės veiksmų principai bei tikslai, įskaitant tarptautinę prekybą; kadangi pagarba žmogaus teisių visuotinumui ir nedalumui, jų gynimas ir apsauga – Europos vienybės ir nedalomumo pagrindas;

J.

kadangi teisingumas ir teisinė valstybė yra ilgalaikės taikos ramsčiai, užtikrinantys žmogaus teises ir pagrindines laisves; kadangi Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas svariai prisideda prie žmogaus teisių rėmimo, tarptautinės teisės ir kovos su nebaudžiamumu;

K.

kadangi visoms šalims, visiems piliečiams ir pačiai tarptautinei bendruomenei naudinga tolesnė parama demokratiniams procesams; kadangi visi šie subjektai susiduria su demokratijos kūrimo, atkūrimo ir išsaugojimo iššūkiais;

a)

kiek įmanoma koordinuoti, teikti bendrai suderintas pozicijas ir stiprinti ES, kaip pasaulinės veikėjos, veiksmų nuoseklumą ir žinomumą Jungtinėse Tautose; patenkinti JT narių lūkesčius, susijusius su ES gebėjimu veikti ir laiku pasiekti rezultatų; priimti platų ir lankstų požiūrį į bendros užsienio ir saugumo politikos pozicijas JT lygmeniu siekiant suteikti ES galimybę greitai ir visapusiškai veikti klausimais, susijusiais su bendra užsienio ir saugumo politika;

b)

didinti savo įnašą į JT darbą – pasiekti susitarimą dėl bendro JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijos dėl ES dalyvavimo JT Generalinės Asamblėjos veikloje tvarkos aiškinimo ir bendradarbiauti su partneriais siekiant visapusiškai įgyvendinti šią rezoliuciją; pateikti ataskaitą Parlamentui dėl jos taikymo praktikoje;

c)

bendradarbiauti su ES valstybėmis narėmis ir ES delegacija JT siekiant tobulinti veiksmų koordinavimą, skaidrumą ir keitimąsi informacija Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje ir šiam organui priklausančių valstybių narių arba pirmininkaujančios šalies kvietimu dalyvaujančio ES atstovo pastangas JT Saugumo Taryboje ginti ES pozicijas bei interesus; įtvirtinti ES veiksmų poveikį JT Saugumo Tarybos sprendimams ir didinti ES įtaką Jungtinėse Tautose sprendžiant itin svarbius JT Saugumo Tarybos klausimus;

d)

užtikrinti tvirtą ES atstovavimą visose JT institucijose ir specializuotose agentūrose;

e)

parengti ilgalaikę narystės Jungtinėse Tautose strategiją ir imtis tvirtesnės viešosios JT reikalų diplomatijos;

f)

populiarinti veiksmingą daugiašališkumą kaip prioritetinį strateginį ES rūpimą klausimą stiprinant JT reprezentatyvumą, skaidrumą, atskaitingumą, našumą ir veiksmingumą, taip siekiant pagerinti jų veiklos vietoje rezultatus; priminti, jog reikia siekti naujos institucinės pusiausvyros tarp vis svarbesnio Didžiojo dvidešimtuko (G20), JT ir jos agentūrų ir tarptautinių finansų įstaigų vaidmens; šiuo požiūriu stiprinti pasaulinį valdymą ir ieškoti sprendimų siekiant toliau tobulinti Didžiųjų šalių grupių ir JT sistemos veiksmų koordinavimą, kuriuo remiantis šios grupės galėtų veiksmingai taikyti ekonominį aspektą, jei JT išlaikys savo pagrindinį vaidmenį ir išliks teisėta institucija imantis veiksmų pasauliniu lygmeniu;

g)

aktyviau bendradarbiauti su strateginiais ir kitais dvišaliais bei daugiašaliais partneriais, visų pirma su JAV, siekiant skatinti veiksmingai išspręsti problemas, aktualias ES piliečiams ir pasauliui, įskaitant neturtingiausius ir pažeidžiamiausius asmenis;

h)

aktyviai remti visapusišką ir bendru sutikimu vykdomą JT Saugumo Tarybos reformą siekiant padidinti JT Saugumo Tarybos teisėtumą, regioninį atstovavimą, atskaitomybę ir veiksmingumą; priminti, kad ES vieta išplėstinėje JT Saugumo Taryboje išlieka pagrindiniu ilgalaikiu Europos Sąjungos tikslu; paraginti vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją parengti bendrą valstybių narių poziciją šiuo požiūriu; norint pasiekti šį tikslą ateityje, iš anksto suderinti ES Tarybos pozicijas dėl naujų JT Saugumo Tarybos narių priėmimo ir JT Saugumo Tarybos sprendimų priėmimo tvarkos reformos;

i)

įsitraukti į JT Generalinės Asamblėjos pradėtus JT vaidmens vykdant pasaulinį valdymą svarstymus siekiant didinti skaidrumą ir gerinti bendradarbiavimą; skatinti aktyvesnį ES ir JT Generalinės Asamblėjos bendradarbiavimą;

j)

padėti pagyvinti JT Generalinės Asamblėjos darbą ir padidinti jos veiksmingumą, inter alia, remiant ad hoc darbo grupės veiklą, sudarant sąlygas plėtoti išsamesnes ir labiau į rezultatus orientuotas temines diskusijas aktualiais ir svarbiais klausimais, taip pat JT Generalinei Asamblėjai glaudžiau bendradarbiaujant su kitais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant pilietinę visuomenę, kitas tarptautines ir regionines organizacijas ir forumus; pabrėžti, kad reikia siekti toliau supaprastinti JT Generalinės Asamblėjos ir pagrindinių jos komitetų darbotvarkes; atkreipti dėmesį į tai, kad naujas postūmis gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jei JT Generalinė Asamblėja imsis svarbių ir tinkamų veiksmų sprendžiant bendrą susirūpinimą tarptautinei bendruomenei keliančius klausimus;

k)

dar kartą patvirtinti įsipareigojimą užtikrinti, kad JT finansiniai ištekliai būtų tinkami ir kad jie būtų valdomi veiksmingai ir efektyviai, vadovaujantis biudžetinės drausmės bei nuoseklumo principais ir taikant aukščiausius tarptautinius standartus;

l)

stiprinti veiklos partnerystę ir skatinti strateginį bendrų taikos kūrimo pastangų nuoseklumą ir veiksmingumą, be kita ko, per Specialiojo taikos palaikymo operacijų komiteto veiklą;

m)

plėtoti bendradarbiavimą ir kurti partnerystes konfliktų prevencijos, civilinių ir karinių krizių valdymo ir konfliktų sprendimo srityje su JT, ESBO, Afrikos Sąjunga (AS), Arabų Lyga ir kitomis tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis bei pilietine visuomene; gerinti regioninių organizacijų taikos palaikymo pajėgumus, inter alia, įgyvendinant siūlomas trišales t. y. ES, JT ir Afrikos Sąjungos (AS) ir ES, JT ir Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB), partnerystes;

n)

skatinti įvairių veikėjų, ypač JT Sekretoriato, JT Saugumo Tarybos, JT Generalinės Asamblėjos ir taikos palaikymo misijose dalyvaujančių JT valstybių narių, bendradarbiavimą taikos palaikymo sistemoje; stengtis užtikrinti, kad ES valstybės narės prisidėtų prie JT taikos palaikymo misijų specialiaisiais pajėgumais, pvz., transporto ir logistikos pajėgumais, taip pat mokymu; apsvarstyti galimybę pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) pradėti karinę operaciją, įskaitant galimą kovinės grupės panaudojimą prieš pradedant veikti JT taikos palaikymo misijai, jeigu to prašo JT, ypatingą dėmesį skiriant visų taikos palaikymo misijų, taip pat visų kovinių grupių narių apsaugai; remti konfliktų prevencijos ir valdymo bei tarpininkavimo, taikos kūrimo ir palaikymo pajėgumų plėtrą nacionaliniu ir žemesniu lygmeniu; skatinti partnerių keitimąsi praktine patirtimi ir gerąja praktika;

o)

padėti JT civilinių pajėgumų peržiūros grupei nustatyti praktinius būdus, kaip kritinių civilinių pajėgumų teritorijose suderinti paklausą su pasiūla; pagreitinti verbavimą, pašalinti veiksmų nesuderinamumus ir išvengti dubliavimosi panaudojant civilinius BSGP pajėgumus JT veiksmams remti; išsiaiškinti galimybes, kaip bendrai panaudoti krizių padarinių šalinimo grupes per JT operacijas, kai reikia pajėgumų, kuriuos įmanoma greitai panaudoti;

p)

užtikrinti moterų dalyvavimą visais taikos palaikymo procesų etapais ir jas sistemingai įtraukti į prevencinę diplomatiją, ankstyvojo įspėjimo ir saugumo stebėjimo veiksmus; atkreipti dėmesį į būtinybę integruoti lyčių lygybės aspektus vykdant veiksmus, susijusius su konfliktų prevencija, taikos palaikymo operacijomis, humanitarine pagalba, atstatymu po konfliktų ir DDR (25) iniciatyvomis, kaip nustatyta JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1325 (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo; imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 įgyvendintų visos JT valstybės narės;

q)

bendradarbiauti su JT siekiant spręsti dabartines pasaulines grėsmes, kaip antai, klimato kaita, branduolinių ginklų platinimas, organizuotas nusikalstamumas ir terorizmas bei pandemijos;

r)

padėti pasiekti gerų rezultatų ir užtikrinti tolesnius veiksmus atsižvelgiant į 2012 m. JT konferenciją dėl prekybos ginklais sutarties ir 2012 m. veiksmų programos dėl šaulių ir lengvųjų ginklų persvarstymo konferenciją;

s)

padėti valstybėms įvykdyti pareigą apsaugoti savo gyventojus; pabrėžti, kad reikia laiku ir tinkamai imtis veiksmų tarptautiniu lygmeniu siekiant užkirsti kelią genocidui, etniniam valymui, karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui bei juos sustabdyti;

t)

toliau siekti politinės ir institucinės pažangos JT organuose, ypač JT Saugumo Taryboje, JT Generalinėje Asamblėjoje ir JTŽTT, įtvirtinant pareigos apsaugoti koncepciją, darant išvadas ir mokantis ne tik iš įsikišimo Libijoje, bet ir nesugebėjimo imtis skubių veiksmų Sirijos atveju; sudaryti geresnes sąlygas plėtoti diskusijas, kaip JT organai, ypač JT Saugumo Taryba, pasinaudodami šia koncepcija, galėtų užtikrinti geresnį JT valstybių narių bendradarbiavimą krizės atveju; populiarinti teigiamą regioninių organizacijų vaidmenį plėtojant ir taikant veikla pagrįstą požiūrį laikantis pareigos apsaugoti;

u)

bendradarbiauti su partneriais siekiant užtikrinti, kad ši koncepcija visų pirma apimtų prevenciją, apsaugą ir atstatymą po konfliktų, suderinant pareigos apsaugoti išskaidymą į trejopą atsakomybę – užkirsti kelią, apsaugoti ir atkurti; padėti valstybėms kurti pajėgumus šiose srityse, be kita ko, stiprinant išankstinio perspėjimo mechanizmus ir atitinkamus JT tarpininkavimo pajėgumus; bendradarbiaujant su JT valstybėmis narėmis skatinti steigti kylančių konfliktų stebėjimo centrus ir sukurti atitinkamus pajėgumus ES delegacijose;

v)

dar kartą ryžtingai patvirtinti ES įsipareigojimą laikytis pareigos apsaugoti ir paskatinti parengti tarpinstitucinį Europos Parlamento, Europos išorės veiksmų tarnybos ir ES valstybių narių konsensusą dėl pareigos apsaugoti, kad būtų užtikrintas didesnis ES veiksmų nuoseklumas šiais klausimais JT forumuose;

w)

skatinti tarpininkavimą kaip ekonomišką taikios ginčų prevencijos ir sprendimo priemonę, taip pat kaip priemonę pasibaigus konfliktui neleisti šalims vėl prie jo grįžti; parengti veiksmingesnes tarpininkavimo gaires teisinės valstybės ir demokratinės atskaitomybės srityje;

x)

nustatyti prioritetus bei tobulinti šios priemonės įgyvendinimą ir toliau plėtoti tarpininkavimo pajėgumus Europos išorės veiksmų tarnyboje, remiantis ES tarpininkavimo ir dialogo pajėgumų stiprinimo koncepcija;

y)

glaudžiai bendradarbiauti su JT ir kitais veikėjais tarpininkavimo srityje; tarpininkavimo veikloje siekti sąveikos su JT Politinių reikalų departamentu; stiprinti tarptautinių, regioninių ir subregioninių organizacijų partnerystę ir bendradarbiavimą su JT, tarpusavyje ir su pilietine visuomene, pvz., bendrą ES ir JT partnerystę dėl tarpininkavimo pajėgumų; tobulinti keitimąsi informacija, bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant užtikrinti, kad konkretų tarpininkavimą atliekančių veikėjų veiksmai būtų nuoseklūs ir vieni kitus papildytų;

z)

stiprinti tarptautinę baudžiamojo teisingumo sistemą; pabrėžti Tarptautinio baudžiamojo teismo vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu ir toliau remti Tarptautinį baudžiamąjį teismą kaip vienintelę nuolatinę teisminę instituciją, galinčią teisti atskirus karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido vykdytojus, kai nacionaliniai teismai negali ar nenori to daryti;

aa)

stiprinti Tarptautinį baudžiamąjį teismą teikiant politinę, diplomatinę, finansinę ir logistinę paramą; skatinti visas JT valstybes nares ratifikuojant Romos statutą pripažinti Teismo jurisdikciją; skatinti tvirtą JT ir jos institucijų ir agentūrų bendradarbiavimą su Teismu;

ab)

stiprinti tarptautines pastangas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visos žmogaus teisės, įtvirtintos JT konvencijose, būtų laikomos visuotinėmis, nedalomomis, tarpusavyje priklausomomis ir susijusiomis teisėmis; padėti stiprinti nacionalinius pajėgumus tarptautiniams žmogaus teisių laikymosi įsipareigojimams vykdyti; atsižvelgiant į tai, atkreipti dėmesį į būtinybę visiems asmenims užtikrinti teisę į religijos ir tikėjimo laisvę;

ac)

aktyviai remti Afrikos vadovaujamą iniciatyvą ir Komisijos rekomendaciją dėl moterų padėties, kuria siekiama 2012 m. priimti JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuri uždraustų moterų lytinių organų žalojimą visame pasaulyje; raginti vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją bei Komisiją suteikti didžiausią prioritetą siekiant užtikrinti šio proceso sėkmę;

ad)

toliau skatinti integruoti žmogaus teisių klausimą į visų sričių JT veiklą, dar kartą patvirtinant, kad žmogaus teisės neatsiejamos nuo kitų JT taikos ir saugumo bei vystymosi tikslų;

ae)

laikantis iniciatyvaus požiūrio, dalyvauti JTŽTT darbe bendrai remiant rezoliucijas, skelbiant pareiškimus ir dalyvaujant sąveikiuose dialoguose ir diskusijose siekiant užtikrinti geresnę JTŽTT darbo pusiausvyrą;

af)

stiprinti specialiųjų procedūrų ankstyvojo įspėjimo sistemą numatant mechanizmą, kurį taikant automatiškai būtų pradedamas padėties svarstymas JTŽTT; įtvirtinti tolesnio stebėjimo procesą, kaip įgyvendinamos specialiųjų procedūrų rekomendacijos;

ag)

siekti sustiprinti Visuotinio periodinio vertinimo procesą dvišaliuose ir daugiašaliuose dialoguose su JT valstybėmis narėmis integruojant rekomendacijas ir šiuos dialogus plėtojant pagal tarptautines normas ir standartus;

ah)

toliau dėti pastangas JT Generalinėje Asamblėjoje ir jos komitetuose reikalaujant moratoriumo dėl mirties bausmės naudojimo, kas sulaukia vis daugiau paramos iš vis daugiau šalių, dėl vaikų teisių, žiniasklaidos laisvės ir religinės tolerancijos; remti visas pastangas siekiant panaikinti kankinimus; ypač skatinti priimti fakultatyvų protokolą prie JT konvencijos prieš kankinimą;

ai)

padėti užtikrinti vietos subjektų atsakomybę už demokratijos procesą ir demokratijos kultūros bei teisinės valstybės raidą; plėsti paramą demokratijai remiant ne tik rinkimų procesą, kad demokratija ilgai būtų gyvybinga ir padėtų pasiekti apčiuopiamų rezultatų piliečių labui; užtikrinti aktyvesnį parlamentų ir politinių partijų įtraukimą į paramos demokratijai programas; pabrėžti NVO, kurios gali laisvai veikti plėtodamos stiprią pilietinę kultūrą, nepriklausomumo svarbą;

aj)

daugiau dėmesio skirti socialinei ir ekonominei įtraukčiai, perėjimo prie demokratijos procesui, politiniams ir rinkimų procesams, pajėgumų kūrimui, pilietinės visuomenės stiprinimui, jaunimo dalyvavimui parlamentinėje demokratijoje ir žodžio laisvės, sąžinės ir religijos laisvės, taip pat moterų teisių apsaugai, įskaitant jų dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gyvenime, ne tik socialinės praktikos, bet ir teisės aktų lygmeniu;

ak)

geriau integruoti paramą demokratijai į Europos išorės veiksmus; remti demokratinį valdymą, pasitelkiant savo skirtingas finansines priemones ir, jei galima, naudojant ES delegacijų išteklius; bendradarbiauti su JT ir kitais partneriais visame pasaulyje ir vietos mastu siekiant stiprinti teisinę valstybę, puoselėti nepriklausomą žiniasklaidą, kurti ir stiprinti demokratines institucijas, galinčias duoti rezultatų;

al)

užtikrinti, kad taikos palaikymo misijų įgaliojimai atspindėtų poreikį remti rinkimų stebėjimo misijas ir suteikti joms būtinas priemones siekiant užtikrinti stebėtojų saugumą vietoje;

am)

integruoti ES vystymosi politikos kryptis visais lygmenimis siekiant išvengti, viena vertus, vystymosi politikos krypčių prieštaravimų ir, kita vertus, kliūčių šalių partnerių vystymuisi dvišaliuose ir daugiašaliuose susitarimuose ir forumuose; ypatingą dėmesį skirti žmogaus teisėms ir vystymuisi laisvosios prekybos susitarimuose ir derybose PPO lygmeniu;

an)

toliau siekti, kad žmonės būtų centrinis vystymosi proceso aspektas; laikytis JT deklaracijos dėl teisės į plėtrą, atkreipiant dėmesį į praktinius veiksmus, skirtus jai įgyvendinti;

ao)

užtikrinti, kad bendros Europos pagalbos, teikiamos iš ES biudžeto, dalis nebūtų mažinama ir ji būtų toliau teikiama daugiausia skurdui ir badui mažinti; apsvarstyti galimybę 20 proc. visos ES paramos skirti JT apibrėžtoms pagrindinėms socialinėms paslaugoms, didžiausią dėmesį skiriant nemokamai ir visuotinei galimybei naudotis pirminės sveikatos priežiūros ir pagrindinio ugdymo paslaugomis, atsižvelgiant į ES paramą, skirtą iniciatyvai „Švietimas visiems“, taip pat į ES įsipareigojimus atlikti svarbų vaidmenį pasaulinės sveikatos priežiūros srityje;

ap)

padėti stiprinti vystymosi politikos nuoseklumą ir pagerinti paramos vystymuisi veiksmingumą, nes tai – pagrindiniai klausimai siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus (TVT);

aq)

vadovauti JT pastangoms įgyvendinti TVT ir spartinti šias pastangas, ypatingą dėmesį skiriant tiems tikslams, kurių siekiant iki šiol buvo padaryta mažiausia pažanga;

ar)

ir toliau laikantis įsipareigojimo bendradarbiaujant su tarptautine bendruomene įveikti skurdą, apibrėžti plataus užmojo TVT darbotvarkę po 2015 m., atsižvelgiant ne tik į padarytą pažangą, bet ir likusius sunkumus;

as)

toliau veikti ir siekti visiškai įgyvendinti Rio+20 JT konferencijoje dėl tvaraus vystymosi iškeltus tikslus, be kita ko, skatinant tvarų vystymąsi kaip pagrindinį ilgalaikio pasaulinio vystymosi principą;

at)

sukurti JT pripažintų ekspertų grupę;

au)

aktyviai imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į Busane priimtas išvadas;

av)

iš esmės prisidėti kovojant su spekuliacijomis maisto produktais ir ieškant ypač svarbios problemos – skurdo ir bado – sprendimo būdo;

aw)

teikti pirmenybę aprūpinimo maistu saugumui, gamybiniam našumui žemės ūkyje, infrastruktūrai, gebėjimų stiprinimui, integraciniam ekonomikos augimui, palankioms rinkoms ir naujoms įmonėms, galimybei naudotis technologijomis ir žmonių bei socialinei raidai mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, atsižvelgiant į Stambulo veiksmų programą ir 2012 m. balandžio 26 d. per 13-ąją Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) sesiją Dohoje priimtas išvadas;

ax)

pakartoti įsipareigojimą vadovautis Romos principais aprūpinimo maistu saugumo srityje; netoleruoti padarinių, kylančių dėl spekuliacijos maisto prekėmis;

ay)

skatinti besivystančias šalis, teikiant joms tarptautinių paramos tiekėjų paramą, imtis ilgalaikių priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad sausra nesukeltų bado; įgyvendinti nelaimių rizikos mažinimo strategijas ir įdiegti ankstyvojo perspėjimo sistemas;

az)

visapusiškai remti pagrindinį JT ir ypač Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuro atliekamą vaidmenį;

ba)

dar kartą patvirtinti ES ilgalaikį įsipareigojimą remti Afrikos Kyšulio regiono žmonių gerovę ir spręsti pagrindines struktūrinio aprūpinimo maistu saugumo trūkumo ir konfliktų priežastis;

bb)

imtis vadovauti pasaulinio klimato valdymo ir tarptautinio bendradarbiavimo klimato kaitos klausimais srityse; prisidėti prie institucinės struktūros, kuri būtų įtrauki, skaidri ir teisinga ir pagal kurią būtų numatytas proporcingas ne tik išsivysčiusių, bet ir besivystančių šalių atitinkamų valdymo institucijų atstovavimas; toliau plėtoti dialogą su pagrindiniais veikėjais, kaip antai BRICS valstybėmis ir besivystančiomis šalimis, atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita tapo pagrindiniu tarptautinių santykių elementu; toliau plėtoti EIVT gebėjimus formuoti klimato diplomatijos politiką;

bc)

toliau suteikti galių piliečiams aplinkos valdymo srityje pasauliniu lygmeniu veiksmingai įgyvendinant Rio deklaracijos 10-tą principą; atsižvelgiant į tai, išplėsti Orhuso konvencijos nuostatas už Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos ribų priimant pasaulinę konvenciją arba atveriant Orhuso konvenciją šalims už JT Europos ekonomikos komisijos ribų; skatinti gerinti valdymą tvaraus vystymosi srityje, be kita ko, stiprinant Jungtinių Tautų aplinkos programą (JTAP); aktyviai bendradarbiauti su partneriais dėl geresnio aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimo pasaulio lygmeniu;

bd)

siekti bendros AS ir ES pozicijos dėl JT aplinkos programos keitimo į specializuotą JT agentūrą, kurios buveinė būtų Nairobyje, Kenijoje; šioje naujoje institucinėje sistemoje spręsti tvaraus vystymosi finansavimo, technologijų perkėlimo ir pajėgumų kūrimo klausimus;

be)

remti biologinę įvairovę ir klimato apsaugą besivystančiose šalyse, remiantis Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Biologinės įvairovės konvencijos tikslais; integruoti jūras ir vandenynus kaip pagrindinius Rio sistemos ramsčius, kartu su klimato ir biologinės įvairovės apsauga;

bf)

remti aktyvų Komisijos dalyvavimą vykstančiose diskusijose dėl apsaugos spragų ir reagavimo, kurias inicijavo Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, vykstant 2010 m. vyriausiojo komisaro dialogui apsaugos problemų klausimais, siekiant pagerinti dabartinę tarptautinę per prievartą perkeltų žmonių ir pilietybės neturinčių žmonių apsaugą; aktyviai dalyvauti diskusijose dėl termino „pabėgėlis dėl klimato kaitos“, skirto apibūdinti žmonėms, kurie buvo priversti palikti namus ir ieškoti prieglobsčio užsienyje dėl klimato kaitos, įskaitant galimą teisinį šio termino apibrėžimą, kuris dar nepripažintas tarptautinėje teisėje arba jokiame teisiniu požiūriu privalomame tarptautiniame susitarime;

bg)

skatinti sąveikius vyriausybių ir parlamentų veiksmus pasauliniais klausimais ir plėtoti diskusijas dėl pasaulinio parlamentų vaidmens; stiprinti pasaulinio valdymo demokratinį pobūdį, atskaitingumą ir skaidrumą bei sudaryti sąlygas JT veikloje aktyviau dalyvauti visuomenei ir parlamentams;