19.12.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 393/8

1.

tai, kad kultūra, kurios neatskiriamos dalys yra kūrybiškumas ir naujovės, pati savaime yra vertybė. Ji turi didelę visuomeninę vertę ir ja prisidedama siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo, kaip nustatyta strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėse iniciatyvose (1);

2.

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį Europos Sąjungai pavestus tikslus kultūros srityje;

3.

tai, kad kultūros politika yra horizontaliojo pobūdžio, todėl reikia užtikrinti įvairių sektorių bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą vykdant veiklą įvairiuose valdymo lygiuose;

4.

tai, kad daugybę iššūkių, su kuriais susiduriama kultūros ir kūrybos sektoriuose, įskaitant dėl perėjimo prie skaitmeninių technologijų ir globalizacijos greitai kintančią aplinką, reikia paversti naujomis ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo galimybėmis; tam reikia imtis veiksmų įvairiuose valdymo lygiuose;

5.

tai, kad ten, kur ribojasi kultūros ir kūrybos sektoriai, vyksta labai dinamiški procesai, o sektorius susiejant ir kuriant sektorių partnerystes gaunama daug naudos, todėl reikia laikytis holistinio požiūrio į kultūros valdymą;

6.

tai, kad „kultūros valdymas“ turėtų būti suprantamas kaip kultūros politikos užtikrinimo metodas, taip pat kaip geresnio kultūros integravimo į viešosios politikos darbotvarkę, kultūros politiką derinant su kitų sektorių politika, priemonė;

7.

atvirojo koordinavimo metodo, naudojamo Tarybos darbo planui kultūros srityje (2) įgyvendinti, svarbą, nes jis yra viena iš kultūros valdymo Europos lygiu priemonių;

—

remti įrodymais pagrįstą požiūrį į kultūros politikos formavimą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, prireikus pasinaudojant vertinimo ir poveikio vertinimo priemonėmis, kuriomis atsižvelgiama ne tik į kiekybinius, bet ir į kokybinius rodiklius,

—

propaguoti su kultūros politika susijusius aspektus kitose politikos srityse,

—

skatinti kultūros ir švietimo įstaigų, mokslinių tyrimų centrų ir kultūros bei kūrybos įmonių bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą siekiant rinkti bei tvarkyti mokslinių tyrimų duomenis ir skleisti juos politiką formuojantiems asmenims,

—

kuo geriau panaudojant esamas struktūras siekti užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir atitinkamos viešojo administravimo institucijos atitinkamais atvejais ir prireikus atsižvelgtų į tuos mokslinių tyrimų rezultatus numatydamos savo mokslinius tyrimus ir formuodamos sektorių politiką;

—

skatinti keitimąsi patirtimi, stiprinti geriausios praktikos pavyzdžių skleidimą kultūros politikos srityje ir skatinti valstybių narių veiksmų sinergiją akademinių tyrimų, susijusių su kultūra ir kultūros valdymu, srityje,

—

paskirti informacijos centrus, kuriems būtų pavesta sutelkti ir koordinuoti būsimus tyrimus ir mokslinius tyrimus, kultūros ministerijose ar kitose už kultūros politiką atsakingose viešojo sektoriaus įstaigose, taip pat Komisijoje, ir skatinti ir jų tinklų kūrimą Europos lygiu,

—

kuo greičiau įgyvendinti bendrą statistikos sistemą ir ESSnet-Culture sukurtą metodiką, kad būtų teikiama patikima, lyginamoji ir naujausia informacija apie kultūros ir kūrybos sektoriaus socialinį bei ekonominį poveikį, ir tęsti su būsimais prioritetais susijusį darbą remiantis rekomendacijomis, kurias teikia ESSnet-Culture  (4),

—

skatinti Eurostatą nuolat rengti palyginamuosius statistinius duomenis apie kultūrą, bendradarbiaujant su nacionalinėmis statistikos tarnybomis (5) ir už kultūrą atsakingomis ministerijomis arba kitomis viešojo sektoriaus institucijomis, atsakingomis už kultūros statistiką,

—

skatinti keitimąsi patirtimi ir dalyvaujant Eurostatui pradėti darbą, susijusį su kultūros palydovinių sąskaitų  (6), padėsiančių įvertinti kultūros įnašą į ekonomiką, rengimu, ypač daug dėmesio skiriant užimtumui kultūros sektoriuje.

—

stiprinti įvairių sektorių ir ministerijų bendradarbiavimą kultūros klausimais ir plėtoti daugialypes integruotas strategijas, apimančias visus valdymo lygius,

—

skatinti vietos ir regionines valdžios institucijas, vykdant vietos ir regionų vystymosi politiką, į savo pažangiosios specializacijos strategijas  (8) integruoti kultūros ir kūrybos sektorius ir šiuo tikslu sukurti veiksmingą pilietinės visuomenės, verslo sektoriaus ir viešosios valdžios institucijų partnerystę,

—

skatinti viešųjų bei privačiųjų suinteresuotųjų subjektų bendrųjų įmonių steigimą siekiant užtikrinti investicijų į kultūros ir kūrybos sektorius tvarumą, pirmenybę teikiant geresniam materialių investicijų (į infrastruktūrą) ir nematerialių investicijų (į žmogiškąjį kapitalą) suderinimui,

—

propaguoti dalyvavimu pagrįstą požiūrį į kultūros politikos formavimą stiprinant viešųjų kultūros įstaigų ir pilietinės visuomenės partnerystes ir skatinant pilietinės visuomenės dalyvavimą palaikant atitinkamą dialogą bei konsultuojantis;

—

toliau remti valstybių narių ekspertų bendradarbiavimą ir keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pasitelkiant atvirąjį koordinavimo metodą, ir skatinti struktūrinį dialogą su atitinkamomis suinteresuotųjų subjektų grupėmis,

—

toliau plėtoti įvairių sektorių bendradarbiavimą Komisijoje siekiant visokeriopai išnaudoti kultūros ir kūrybos sektorių teikiamas galimybes skatinti pažangų ekonomikos augimą, socialinę sanglaudą ir kultūrų dialogą Europoje ir visokeriopai pasinaudoti esamomis poveikio vertinimo procedūromis, kad kultūra būtų integruota į visas atitinkamas ES politikos sritis ir veiksmus;

—

prireikus visokeriopai naudotis esamomis ir būsimomis ES lygio finansavimo programomis, be kita ko, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje (9),

—

kartu rengti 2011–2014 m. darbo plano kultūros srityje laikotarpio vidurio peržiūrą bei galutinę ataskaitą ir parengti stebėsenos metodus, skirtus jo įgyvendinimui įvertinti,

—

reguliariai ir ankstyvame etape dalytis informacija apie ES politiką ir veiksmus, turinčius tiesioginį ar netiesioginį poveikį kultūros klausimams ir politikai, siekiant užtikrinti veiksmingą koordinavimą Europos ir nacionaliniu lygiu; tuo tikslu ji prašo KOMISIJOS pateikti Kultūros reikalų komitetui ataskaitas apie savo atitinkamas iniciatyvas, įskaitant metinėje darbo programoje numatytas iniciatyvas, o PIRMININKAUSIANČIŲ VALSTYBIŲ NARIŲ – pateikti kitų Tarybos parengiamųjų organų atlikto darbo ataskaitą,

—

iki 2013 m. pabaigos paskirti informacijos centrus, kuriems būtų pavesta sutelkti ir koordinuoti būsimus tyrimus ir mokslinius tyrimus,

—

bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad šios išvados būtų įgyvendintos;

—

šių išvadų įgyvendinimą įvertinti 2015 m.  (10)