14.11.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 348/1

---

EUROPOS SĄJUNGOS KONSOLIDUOTOSIOS METINĖS ATASKAITOS. 2011 FINANSINIAI METAI

2012/C 348/01

TURINYS

Konsoliduotųjų ataskaitų pastaba

I DALIS.

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir aiškinamosios pastabos

Balansas

Ekonominės veiklos rezultatų ataskaita

Pinigų srautų lentelė

Grynojo turto pokyčių ataskaita

Finansinių ataskaitų pastabos

II DALIS.

Konsoliduotos biudžeto vykdymo ataskaitos ir aiškinamosios pastabos

Konsoliduotosios biudžeto vykdymo ataskaitos

Konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamosios pastabos

KONSOLIDUOTŲJŲ ATASKAITŲ PASTABA

2011 m. Europos Sąjungos konsoliduotosios metinės ataskaitos parengtos remiantis informacija, kurią pateikė institucijos ir įstaigos pagal Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 129 straipsnio 2 dalį. Pareiškiu, kad šios ataskaitos parengtos pagal šio Finansinio reglamento VII antraštinę dalį, laikantis apskaitos principų, taisyklių ir metodų, nurodytų finansinių ataskaitų aiškinamosiose pastabose.

Iš šių institucijų ir įstaigų apskaitos pareigūnų gavau visą informaciją, kurios patikimumą patvirtino minėtieji pareigūnai ir kuri būtina ataskaitoms, kuriose nurodyti Europos Sąjungos turtas, įsipareigojimai ir biudžeto vykdymas, parengti.

Remdamasis šia informacija ir tokiomis patikromis, kurios, mano manymu, būtinos Europos Komisijos ataskaitoms pasirašyti, tvirtinu, kad esu pagrįstai įsitikinęs, jog ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Europos Sąjungos finansinė būklė.

(parašas)

I   DALIS.

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos ir aiškinamosios pastabos  (1)

TURINYS

Balansas

Ekonominės veiklos rezultatų ataskaita

Pinigų srautų lentelė

Grynojo turto pokyčių ataskaita

Finansinių ataskaitų pastabos

1.	Svarbiausi apskaitos principai

2.	Balanso pastabos

3.	Ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos pastabos

4.	Pinigų srautų lentelės pastabos

5.	Neapibrėžtasis turtas ir neapibrėžtieji įsipareigojimai ir kita informacija

6.	Finansinės korekcijos ir lėšų susigrąžinimas

7.	Skolinimosi ir skolinimo veikla ES

8.	Finansinės rizikos valdymas

9.	Susijusių šalių atskleidimas

10.	Įvykiai po balanso sudarymo dienos

11.	Konsolidavimo apimtis

BALANSAS

mln. EUR
	Pastaba	2011 12 31	2010 12 31
ILGALAIKIS TURTAS:
Nematerialusis turtas	2.1	149	108
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	2.2	5 071	4 813
Ilgalaikės investicijos
Nuosavybės metodu apskaičiuotos investicijos	2.3	374	492
Finansinis turtas. Parduoti laikomas turtas	2.4	2 272	2 063
Finansinis turtas ilgalaikės paskolos	2.5	41 400	11 640
Ilgalaikės gautinos ir susigrąžintinos sumos	2.6	289	40
Ilgalaikis išankstinis finansavimas	2.7	44 723	44 118
		94 278	63 274
TRUMPALAIKIS TURTAS:
Atsargos	2.8	94	91
Trumpalaikės investicijos:
Finansinis turtas. Parduoti laikomas turtas	2.9	3 619	2 331
Trumpalaikės gautinos ir susigrąžintinos sumos:
Finansinis turtas. Trumpalaikės paskolos	2.10	102	2 170
Kitos gautinos ir susigrąžintinos sumos	2.11	9 477	11 331
Trumpalaikis išankstinis finansavimas	2.12	11 007	10 078
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	2.13	18 935	22 063
		43 234	48 064
IŠ VISO TURTO		137 512	111 338
ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI:
Pensijos ir kitos išmokos darbuotojams	2.14	(34 835)	(37 172)
Ilgalaikiai atidėjiniai	2.15	(1 495)	(1 317)
Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai	2.16	(41 179)	(11 445)
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	2.17	(2 059)	(2 104)
		(79 568)	(52 038)
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI:
Trumpalaikiai atidėjiniai	2.18	(270)	(214)
Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai	2.19	(51)	(2 004)
Mokėtinos sumos	2.20	(91 473)	(84 529)
		(91 794)	(86 747)
IŠ VISO ĮSIPAREIGOJIMŲ		(171 362)	(138 785)
GRYNASIS TURTAS		(33 850)	(27 447)
Rezervai	2.21	3 608	3 484
Iš valstybių narių pareikalautinos sumos (2)	2.22	(37 458)	(30 931)
GRYNASIS TURTAS		(33 850)	(27 447)

EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

mln. EUR
	Pastaba	2011 m.	2010 m.
VEIKLOS ĮPLAUKOS
Įplaukos iš nuosavų išteklių ir įnašų	3.1	124 677	122 328
Kitos veiklos įplaukos	3.2	5 376	8 188
		130 053	130 516
VEIKLOS IŠLAIDOS
Administracinės išlaidos	3.3	(8 976)	(8 614)
Veiklos išlaidos	3.4	(123 778)	(103 764)
		(132 754)	(112 378)
PAGRINDINĖS VEIKLOS PERTEKLIUS (DEFICITAS)		(2 701)	18 138
Finansinės įplaukos	3.5	1 491	1 178
Finansinės išlaidos	3.6	(1 355)	(661)
Pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimų pokyčiai		1 212	(1 003)
Bendrosioms ir asocijuotosioms ir įmonėms tenkanti grynojo deficito dalis	3.7	(436)	(420)
EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS		(1 789)	17 232

PINIGŲ SRAUTŲ LENTELĖ

mln. EUR
	Pastaba	2011 m.	2010 m.
Ekonominės veiklos metų rezultatas		(1 789)	17 232
Pagrindinė veikla	4.2
Amortizacija		33	28
Nusidėvėjimas		361	358
Ilgalaikių paskolų (padidėjimas) sumažėjimas		(29 760)	(876)
Ilgalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas		(605)	(2 574)
Ilgalaikių gautinų ir susigrąžintinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(249)	15
Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas		(3)	(14)
Trumpalaikio išankstinio finansavimo (padidėjimas) sumažėjimas		(929)	(642)
Trumpalaikių gautinų ir susigrąžintinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		3 922	(4 543)
Ilgalaikių atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)		178	(152)
Ilgalaikių finansinių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		29 734	886
Kitų ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		(45)	(74)
Trumpalaikių atidėjinių padidėjimas (sumažėjimas)		56	1
Trumpalaikių finansinių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		(1 953)	1 964
Mokėtinų sumų padidėjimas (sumažėjimas)		6 944	(9 355)
Ankstesnių metų biudžeto perteklius, įtrauktas kaip nepiniginės įplaukos		(4 539)	(2 254)
Kiti nepiniginiai pokyčiai		(75)	(149)
Pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)		(2 337)	(70)
Investicinė veikla	4.3
Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų vertės (padidėjimas) sumažėjimas		(693)	(374)
Ilgalaikių investicijų (padidėjimas) sumažėjimas		(91)	(176)
Trumpalaikių investicijų (padidėjimas) sumažėjimas		(1 288)	(540)
GRYNIEJI PINIGŲ SRAUTAI		(3 128)	(1 309)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų grynasis padidėjimas (sumažėjimas)		(3 128)	(1 309)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	2.13	22 063	23 372
Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje	2.13	18 935	22 063

GRYNOJO TURTO POKYČIŲ ATASKAITA

mln. EUR
	Rezervai (A)		Iš valstybių narių pareikalautinos sumos (B)		Grynasis turtas =(A)+(B)
	Tikrosios vertės rezervas	Kiti rezervai	Sukauptas perteklius (deficitas)	Ekonominės veiklos metų rezultatas
LIKUTIS 2009 M. GRUODŽIO 31 D.	69	3 254	(52 488)	6 887	(42 278)
Garantijų fondo rezervo pokytis		273	(273)		0
Tikrosios vertės pokyčiai	(130)				(130)
Kita		4	(21)		(17)
2009 m. ekonominės veiklos rezultato paskirstymas		14	6 873	(6 887)	0
2009 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms			(2 254)		(2 254)
Ekonominės veiklos metų rezultatas				17 232	17 232
LIKUTIS 2010 M. GRUODŽIO 31 D.	(61)	3 545	(48 163)	17 232	(27 447)
Garantijų fondo rezervo pokytis		165	(165)		0
Tikrosios vertės pokyčiai	(47)				(47)
Kita		2	(30)		(28)
2010 m. ekonominės veiklos rezultato paskirstymas		4	17 228	(17 232)	0
2010 m. biudžeto vykdymo rezultatas, pervestas valstybėms narėms			(4 539)		(4 539)
Ekonominės veiklos metų rezultatas				(1 789)	(1 789)
LIKUTIS 2011 M. GRUODŽIO 31 D.	(108)	3 716	(35 669)	(1 789)	(33 850)

FINANSINIŲ ATASKAITŲ PASTABOS

1.   SVARBIAUSI APSKAITOS PRINCIPAI

1.1.   TEISINIS PAGRINDAS IR APSKAITOS TAISYKLĖS

Europos Sąjungos ataskaitos rengiamos pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 248, 2002 16 9) dėl Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias šio Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles.

Pagal Finansinio reglamento 133 straipsnį Europos Sąjungos finansinės ataskaitos parengiamos remiantis kaupiamosios apskaitos taisyklėmis, kurios grindžiamos tarptautiniais viešojo sektoriaus apskaitos standartais (TVSAS) arba netiesiogiai – tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS). Siekiant nustatyti vienodas apskaitos, vertinimo ir ataskaitų pateikimo taisykles ir taip suderinti finansinių ataskaitų parengimo ir konsolidavimo procesą, visos institucijos ir ES įstaigos, kurių atskaitomybė konsoliduojama, taiko šias Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintas apskaitos taisykles. Apskaitoje sumos nurodomos eurais pagal kalendorinius metus.

1.2.   APSKAITOS PRINCIPAI

Finansinių ataskaitų tikslas – teikti informaciją apie subjekto finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, kuri yra naudinga daugeliui šios informacijos vartotojų. ES, kaip viešojo sektoriaus subjekto, konkretesni tikslai – teikti informaciją, naudingą priimant sprendimus, ir parodyti subjekto atskaitomybę už jam pavestus išteklius. Šis dokumentas parengtas atsižvelgiant į šiuos tikslus.

Bendri aspektai (arba apskaitos principai), kurių reikia laikytis rengiant finansines ataskaitas, išdėstyti ES apskaitos taisyklėje Nr. 2 ir yra tokie patys, kaip ir aprašytieji TVSAS 1, t y. teisingo pateikimo, kaupiamojo principo, veiklos tęstinumo, pateikimo nuoseklumo, sumavimo, atskaitymo ir palyginamosios informacijos.

Rengdama finansines ataskaitas pagal pirmiau minėtas taisykles ir principus vadovybė turi parengti įverčius, turinčius poveikio tam tikrų balanso ir ekonominės veiklos rezultatų ataskaitos punktų sumoms, taip pat susijusiai informacijai apie neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus.

1.3.   KONSOLIDAVIMAS

Konsolidavimo mastas

ES konsoliduotosios finansinės ataskaitos apima visus svarbius kontroliuojamus subjektus (institucijas ir agentūras), asocijuotąsias ir bendrąsias įmones, tai yra 50 kontroliuojamų subjektų, 5 bendrąsias ir 4 asocijuotąsias įmones. Visą konsoliduotų subjektų sąrašą galima rasti 11.1 pastaboje. Palyginti su 2010 m., į konsoliduotąsias ataskaitas įtraukti dar 7 kontroliuojami subjektai (1 institucija ir 6 agentūros). Šis papildomų subjektų įtraukimas konsoliduotosioms finansinėms ataskaitoms reikšmingo poveikio neturi.

Kontroliuojami subjektai

Sprendimas konsoliduoti subjekto atskaitomybę grindžiamas kontrolės sąvoka. Kontroliuojami subjektai yra visi subjektai, kuriems Europos Sąjunga turi teisę tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti finansinę ir veiklos politiką, siekdama gauti naudos iš šių subjektų veiklos. Šia teise turi būti galima pasinaudoti iš karto. Kontroliuojamų subjektų atskaitomybė yra visiškai konsoliduota. Konsolidavimas pradedamas pirmąją kontrolės dieną ir baigiamas, kai tokia kontrolė baigiasi.

Dažniausiai taikomi bendri kontrolės kriterijai Europos Sąjungoje yra šie: subjekto sukūrimas remiantis steigimo sutartimis arba antrinės teisės aktais, subjekto finansavimas iš bendrojo biudžeto, balsavimo teisių valdymo organuose turėjimas, Europos Audito Rūmų atliekamas auditas ir Europos Parlamento teikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Akivaizdu, kad siekiant pradėti kontrolę, subjekto lygmeniu reikia įvertinti, ar užtenka vieno pirmiau nurodyto kriterijaus, ar jų visų.

Pagal šį požiūrį laikoma, kad ES turi išskirtinę ES institucijų (išskyrus ECB) ir agentūrų (išskyrus įsteigtąsias pagal buvusią antrojo ramsčio politiką) kontrolę, todėl jos yra įtrauktos į konsoliduotąsias ataskaitas. Be to, likviduojama Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) taip pat laikoma kontroliuojamu subjektu.

Visos reikšmingos ES kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijos ir likučiai yra eliminuoti, o nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš subjektų tarpusavio operacijų nėra reikšmingi ir todėl nėra eliminuoti.

Bendrosios įmonės

Bendroji įmonė – tai subjektas, kurio ūkinę veiklą pagal sutartį bendrai kontroliuoja Europos Sąjunga ir viena ar daugiau šalių (toliau – dalininkai). Bendra kontrolė – sutartimi įteisintas tiesioginis ar netiesioginis veiklos, suteikiančios naudojimo galimybių, kontrolės pasidalijimas.

Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą ir iš pradžių pripažįstamas savikaina. Europos Sąjungai tenkanti jos bendrai kontroliuojamų subjektų rezultatų dalis pripažįstama ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, o rezervų pokyčių dalis pripažįstama rezervuose. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai (tolesni įnašai, rezultatų ir rezervų pokyčių dalis, nuvertėjimas ir dividendai) atitinka bendrosios įmonės buhalterinę vertę sąskaitose balanso sudarymo dieną.

Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš Europos Sąjungos ir jos bendrai kontroliuojamų subjektų tarpusavio operacijų nėra reikšmingi ir todėl yra neeliminuoti. Panašioms operacijoms ir panašiomis aplinkybėmis įvykusiems įvykiams bendrosios įmonės gali taikyti apskaitos principus, kurie skiriasi nuo Europos Sąjungos priimtų principų.

Asocijuotosios įmonės

Asocijuotosios įmonės – tai subjektai, kuriems Europos Sąjunga tiesiogiai ar netiesiogiai turi reikšmingos įtakos, bet jų nekontroliuoja. Jeigu Europos Sąjunga tiesiogiai ar netiesiogiai turi 20 % ar daugiau balsavimo teisių, laikoma, kad turima reikšmingos įtakos.

Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą ir iš pradžių pripažįstamas savikaina. Europos Sąjungai tenkanti jos asocijuotųjų įmonių rezultatų dalis pripažįstama ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, o rezervų pokyčių dalis pripažįstama rezervuose. Pradinė savikaina ir visi pokyčiai (tolesni įnašai, rezultatų ir rezervų pokyčių dalis, nuvertėjimas ir dividendai) atitinka asocijuotosios įmonės buhalterinę vertę sąskaitose balanso sudarymo dieną. Paskirstytas asocijuotosios įmonės pelnas sumažina turto balansinę vertę. Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai iš Europos Sąjungos ir jos asocijuotųjų įmonių tarpusavio operacijų nėra reikšmingi ir todėl neeliminuoti.

Panašioms operacijoms ir panašiomis aplinkybėmis įvykusiems įvykiams asocijuotosios įmonės gali taikyti apskaitos principus, kurie skiriasi nuo Europos Sąjungos priimtų principų. Tais atvejais, kai Europos Sąjunga turi 20 % arba daugiau investicinio kapitalo fondo, ji nesiekia turėti reikšmingos įtakos. Todėl tokie fondai vertinami kaip finansinės priemonės, priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto, ir nuosavybės metodas jiems nėra taikomas.

Nekonsoliduoti subjektai, kurių lėšas valdo Komisija

Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos draudimo sistemos, Europos plėtros fondo ir Dalyvių garantijų fondo lėšas jų vardu valdo Komisija, tačiau Europos Sąjunga šių subjektų nekontroliuoja, todėl jie neįtraukiami į jos konsoliduotąsias ataskaitas (išsamesnės informacijos apie atitinkamas sumas pateikta 11.2 pastaboje).

1.4.   ATASKAITŲ RENGIMO PAGRINDAS

1.4.1.    Valiuta ir perskaičiavimo pagrindas

Funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta

Euro yra Europos Sąjungos funkcinė ir ataskaitose nurodoma valiuta, o finansinių ataskaitų duomenys nurodomi milijonais eurų.

Operacijos ir likučiai

Operacijos užsienio valiuta yra perskaičiuojamos eurais taikant operacijų dieną galiojantį valiutos kursą. Valiutos keitimo pelnas ir nuostoliai, patirti vykdant operacijas užsienio valiuta ir perskaičiuojant piniginį turtą ir įsipareigojimus užsienio valiuta, taikant metų pabaigoje galiojantį valiutos kursą, pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

Nekilnojamajam turtui, įrangai ir įrengimams bei nematerialiajam turtui, kurie išlaiko savo vertę eurais tokiu kursu, kuris galiojo jų įsigijimo dieną, taikomi skirtingi perskaičiavimo metodai.

Piniginio turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta likučiai metų pabaigoje perskaičiuojami eurais taikant gruodžio 31 d. valiutų kursus:

EURO kursas

Valiuta	2011 12 31	2010 12 31
BGN	1,9558	1,9558
CZK	25,7870	25,0610
DKK	7,4342	7,4535
EEK	Nėra duomenų	15,6466
GBP	0,8353	0,8607
HUF	314,5800	277,9500
LVL	0,6995	0,7094
LTL	3,4528	3,4528
PLN	4,4580	3,9750
RON	4,3233	4,2620
SEK	8,9120	8,9655
CHF	1,2156	1,2504
JPY	100,2000	108,6500
USD	1,2939	1,3362

Piniginių vertybinių popierių užsienio valiuta, klasifikuojamų kaip parduoti laikomi vertybiniai popieriai, tikrosios vertės pokyčiai, susiję su perskaičiavimo skirtumu, pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Nepiniginio finansinio turto ir įsipareigojimų tikrąja verte, įskaitant pelną arba nuostolį, perskaičiavimo skirtumai parodomi ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Nepiniginio finansinio turto, klasifikuojamo kaip parduoti turimas turtas, perskaičiavimo skirtumai įtraukiami į tikrosios vertės rezervą.

1.4.2.    Įverčių taikymas

Pagal TVSAS ir visuotinai priimtus apskaitos principus finansinėse ataskaitose nurodomos sumos privalo būti pagrįstos vadovybės įverčiais ir prielaidomis, pagrįstais patikimiausia turima informacija. Reikšmingi įverčiai turi apimti bent jau šiuos elementus: išmokų darbuotojams įsipareigojimų sumas, atidėjinius, finansinę riziką, susijusią su atsargomis ir gautinomis sumomis, sukauptas pajamas ir sąnaudas, neapibrėžtąjį turtą ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, taip pat nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų nuvertėjimo laipsnį. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo šių įverčių. Įverčių pokyčiai parodomi tuo laikotarpiu, kuriuo jie tampa žinomi.

1.5.   BALANSAS

1.5.1.    Nematerialusis turtas

Įsigytos kompiuterinės programinės įrangos licencijos nurodomos įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus amortizacijos ir nuvertėjimo nuostolius. Turtas amortizuojamas pagal tiesinį metodą atsižvelgiant į nustatytą jo naudojimo trukmę. Viduje kuriamas nematerialusis turtas kapitalizuojamas, kai jis atitinka susijusius ES apskaitos taisyklių kriterijus. Kapitalizuotinos sąnaudos apima visas tiesiogiai priskiriamas sąnaudas, kurių reikia turtui sukurti, pagaminti ir paruošti naudojimui vadovybės numatytu būdu. Su mokslinių tyrimų veikla susijusios sąnaudos, nekapitalizuotinos technologinės plėtros sąnaudos ir priežiūros sąnaudos pripažįstamos išlaidomis, kai patiriamos.

1.5.2.    Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Visas nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai parodomi įsigijimo savikaina, atėmus sukauptus nusidėvėjimo ir nuvertėjimo nuostolius. Į įsigijimo savikainą įtraukiamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su turto įsigijimu arba statyba.

Paskesnės sąnaudos pridedamos prie turto balansinės vertės arba prireikus pripažįstamos kaip atskiras turtas tik tais atvejais, kai yra tikėtina, kad Europos Sąjunga ateityje gaus su tuo turtu susijusios ekonominės naudos arba naudojimo galimybių ir kad galima patikimai įvertinti tokio turto savikainą. Remonto ir priežiūros sąnaudos parodomos finansinio laikotarpio, kuriuo jos buvo patirtos, ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Kadangi Europos Sąjunga nesiskolina pinigų, kad finansuotų nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų įsigijimą, su tokiais pirkimais susijusių skolinimosi sąnaudų nėra.

Žemės ir meno kūrinių nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes laikoma, kad jų naudojimo trukmė neribota. Statomo turto nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas, nes šiuo turtu dar negalima naudotis. Siekiant nustatyti kito turto likutinę vertę, jo nusidėvėjimas skaičiuojamas pagal tiesinį metodą, atsižvelgiant į to turto nustatytą naudojimo trukmę, taikant šias nusidėvėjimo normas:

Nusidėvėjimo normos

Turto rūšis	Tiesinio nusidėvėjimo norma
Pastatai	4 %
Įranga, mechanizmai ir įrengimai	10 %–25 %
Baldai	10 %–25 %
Įrenginiai ir įtaisai	10 %–33 %
Transporto priemonės	25 %
Kompiuterinė techninė įranga	25 %
Kitas materialusis turtas	10 %–33 %

Perleidimo pelnas arba nuostoliai apskaičiuojami lyginant įplaukas, atėmus pardavimo išlaidas, su perleisto turto balansine verte ir įtraukiami į ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą.

Nuoma

Materialiojo turto nuoma, kai Europos Sąjungai iš esmės tenka visa su nuosavybe susijusi rizika ir atlygis, klasifikuojama kaip finansinė nuoma. Nuomos laikotarpio pradžioje finansinė nuoma kapitalizuojama nuomojamo turto tikrąja verte arba dabartine minimalių nuomos įmokų verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Kiekviena nuomos įmoka paskirstoma tarp įsipareigojimų bei finansavimo sąnaudų taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą finansavimo įsipareigojimų likučiui. Nuomos įsipareigojimai, atskaičiavus finansavimo sąnaudas, įtraukiami į kitus įsipareigojimus (ilgalaikius ir trumpalaikius). Palūkanos, tenkančios finansavimo sąnaudoms, parodomos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje per nuomos laikotarpį, kad būtų galima nustatyti pastovią palūkanų normą kiekvieno laikotarpio įsipareigojimų likutinei vertei padengti. Turto, nuomojamo finansinės nuomos būdu, nusidėvėjimas skaičiuojamas per turto naudojimo trukmę arba nuomos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų trumpesnis.

Nuomos rūšis, kai nuomotojas išsaugo didžiąją dalį su nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio, klasifikuojama kaip veiklos nuoma. Veiklos nuomos įmokos tiesiniu metodu paskirstomos per nuomos laikotarpį ir pripažįstamos sąnaudomis ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

1.5.3.    Nefinansinio turto nuvertėjimas

Turtas, kurio naudojimo trukmė yra neribota, nėra amortizuojamas ir kasmet tikrinama, ar jis nenuvertėjo. Tikrinama, ar nenuvertėjo amortizuojamas turtas, vertė, kai tam tikri įvykiai arba aplinkybės rodo, kad balansinė turto vertė gali būti nepadengta. Nuvertėjimo nuostolis pripažįstamas kaip suma, kuria turto balansinė vertė viršija jo atsiperkamąją vertę. Atsiperkamoji vertė yra lygi turto tikrajai vertei, atėmus pardavimo išlaidas, arba naudojimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų didesnė.

Nematerialiojo turto ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų likutinės vertės ir naudojimo trukmė peržiūrimos ir prireikus koreguojamos bent kartą per metus. Jeigu turto balansinė vertė viršija jo apskaičiuotą atsiperkamąją vertę, turto balansinė vertė yra iš karto sumažinama iki atsiperkamosios vertės. Jeigu ankstesniaisiais metais pripažintos nuvertėjimo priežastys nebeaktualios, nuvertėjimo nuostoliai atitinkamai panaikinami.

1.5.4.    Investicijos

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą. Jeigu esama nuvertėjimo požymių, kapitalo sąnaudos koreguojamos siekiant parodyti asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių grynojo turto padidėjimą arba sumažėjimą, priskiriamą Europos Sąjungai po pirminio turto pripažinimo, ir prireikus sumažinamos iki mažesnės atsiperkamosios vertės. Atsiperkamoji vertė nustatoma, kaip aprašyta 1.5.3 pastaboje. Jeigu vėliau nuvertėjimo priežastys tampa nebeaktualios, vertės sumažinimo nuostolis pakeičiamas balansine verte, kuri būtų buvusi nustatyta, jeigu nebūtų buvęs pripažintas nuvertėjimo nuostolis.

Investicijos į rizikos kapitalo fondus

Klasifikavimas ir vertinimas

Investicijos į rizikos kapitalo fondus klasifikuojamos kaip parduoti laikomas turtas (žr. 1.5.5 pastabą) ir atitinkamai parodomos tikrąja verte, įskaitant pelną ir nuostolius, atsirandančius dėl tikrosios vertės pokyčių (įskaitant perskaičiavimo skirtumus), pripažįstamus tikrosios vertės rezerve.

Tikrosios vertės nustatymas

Kadangi investicijos į rizikos kapitalo fondus neturi nustatytos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, jos kiekvienoje balanso eilutėje yra vertinamos žemesniąja iš šių dviejų verčių: savikaina arba priskirtina grynąja turto verte (GTV). Nerealizuotas pelnas, atsiradęs apskaičiuojant tikrąją vertę, pripažįstamas rezervuose, o nerealizuoti nuvertėjimo nuostoliai yra vertinami siekiant nustatyti, ar jie turi būti pripažinti kaip nuvertėjimo nuostoliai ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, ar kaip pokyčiai tikrosios vertės rezerve.

1.5.5.    Finansinis turtas

Klasifikavimas

Europos Sąjunga savo finansinį turtą klasifikuoja pagal šias kategorijas: finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis; paskolų ir gautinų sumų; investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą; ir parduoti laikomo finansinio turto. Dėl finansinių priemonių klasifikavimo nusprendžiama pirminio pripažinimo metu ir jis peržiūrimas kiekvieno balanso sudarymo dieną.

i)   Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip pelnas arba nuostolis

Finansinis turtas klasifikuojamas pagal šią kategoriją, jeigu yra įsigytas turint pagrindinį tikslą jį greitai parduoti arba jeigu taip nusprendė Europos Sąjunga. Išvestinės priemonės taip pat patenka į šią kategoriją. Šios kategorijos turtas yra klasifikuojamas kaip trumpalaikis turtas, jeigu jį tikimasi realizuoti per 12 mėnesių nuo balanso datos.

ii)   Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais, nekotiruojamas aktyviojoje rinkoje. Šios sumos atsiranda, kai ES tiesiogiai skolininkui suteikia pinigų, prekių arba paslaugų be ketinimo prekiauti gautinomis sumomis. Jos nurodomos kaip ilgalaikis turtas, išskyrus sumas, kurios turi būti sumokėtos per 12 mėnesių nuo balanso datos.

iii)   Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą

Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatomais mokėjimais bei fiksuotais išpirkimo terminais, kurių Europos Sąjunga ketina ir gali laikytis. Šiais finansiniais metais Europos Sąjunga neturėjo jokių prie šios kategorijos priskiriamų investicijų.

iv)   Parduoti laikomas finansinis turtas

Parduoti laikomas finansinis turtas yra neišvestinė priemonė, kuri arba patenka į šią kategoriją, arba nepatenka į jokią kitą kategoriją. Jis klasifikuojamas arba kaip trumpalaikis, arba kaip ilgalaikis turtas, priklausomai nuo laikotarpio, per kurį ES ketina jį realizuoti. Investicijos į nekonsoliduotus subjektus ir kitos investicijos į nuosavybės vertybinius popierius (pvz., rizikos kapitalo operacijos), kurios neapskaitomos pagal nuosavybės metodą, taip pat klasifikuojamos kaip parduoti laikomas finansinis turtas.

Pirminis pripažinimas ir vertinimas

Finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, laikomo iki išpirkimo termino ir parduoti, pirkimas ir pardavimas pripažįstamas prekybos dieną – tą dieną, kai Europos Sąjunga įsipareigoja pirkti arba parduoti turtą. Paskolos pripažįstamos tada, kai pinigai yra iš anksto sumokami skolininkams. Finansinės priemonės iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, įskaitant sandorio sąnaudas, susijusias su visu finansiniu turtu, kuris neparodomas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis. Finansinis turtas, parodomas tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, iš pradžių pripažįstamas tikrąja verte, o sandorio sąnaudos pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

Finansinio turto tikroji vertė pirminio pripažinimo metu paprastai yra sandorio kaina (t. y. gauto atlygio tikroji vertė). Tačiau kai suteikiama ilgalaikė paskola, kuriai neskaičiuojamos palūkanos arba palūkanos yra mažesnės nei rinkos, jos tikroji vertė gali būti vertinama kaip visų būsimų piniginių įplaukų, diskontuotų vyraujančia rinkos palūkanų norma, taikoma panašiai priemonei su panašiu kredito reitingu, dabartinė vertė.

Iš skolintų lėšų suteiktos paskolos vertinamos nominaliąja verte, kuri laikoma paskolos tikrąja verte. Tai daroma dėl šių priežasčių:

—

ES skolinimo „rinkos sąlygos“ labai specifinės ir skiriasi nuo kapitalo rinkų sąlygų, kuriomis leidžiamos komercinės arba vyriausybės obligacijos. Kadangi skolintojai šiose rinkose gali rinktis alternatyvias investicijas, ši pasirinkimo galimybė atsispindi rinkos kainoje. Tačiau ES neturi alternatyvių investicijų galimybės, nes negali investuoti lėšų kapitalo rinkose; lėšas ji gali skolintis tik kad suteiktų paskolas tomis pačiomis normomis. Vadinasi, naudodama pasiskolintas lėšas ES negali pasinaudoti alternatyvaus skolinimo arba investicijų galimybėmis. Todėl nėra alternatyviųjų sąnaudų ir nėra pagrindo lyginti su rinkos normomis. Iš tiesų, ES skolinimo veikla pati savaime sudaro rinką. Kadangi alternatyviųjų sąnaudų galimybe nesinaudojama, rinkos kainoje netiksliai atspindima ES skolinimo operacijų esmė. Todėl netikslinga ES skolinimo tikrąją vertę nustatyti pagal komercines arba vyriausybės obligacijas.

—	Be to, kadangi negalima palyginti su aktyviąją rinka arba panašiomis operacijomis, Europos Sąjunga savo skolinimo operacijų, vykdomų teikiant EFSM, mokėjimų balanso ir kitas tokias paskolas, tikrąją vertę turi nustatyti pagal taikomą palūkanų normą.

—

Be to, šių paskolų atveju paskolos ir pasiskolintos lėšos dėl savo kompensacinio pobūdžio turi kompensacinį poveikį. Todėl faktinės paskolos palūkanos yra lygios faktinei susijusių pasiskolintų lėšų palūkanų normai. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

Finansinių priemonių pripažinimas panaikinamas, kai teisių į pinigų srautus iš investicijų galiojimas baigiasi arba šios teisės yra perleidžiamos, kai Europos Sąjunga perleidžia iš esmės visą su nuosavybe susijusią riziką ir atlygį.

Paskesnis vertinimas

i)

Tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip pelnas arba nuostolis vėliau parodomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl kategorijoje „tikrąja verte vertinamas finansinis turtas kaip pelnas arba nuostolis“ klasifikuojamo turto tikrosios vertės pasikeitimo, įtraukiami į laikotarpio, kada jie buvo patirti, ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą.

ii)

Paskolos ir gautinos sumos bei investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą yra parodomos amortizuota savikaina, taikant faktinių palūkanų metodą. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju ta pati palūkanų norma taikoma ir paskoloms, ir pasiskolintoms lėšoms, nes šios paskolos turi kompensacinių operacijų ypatybių, todėl paskolų ir skolinimosi sąlygų bei sumų skirtumai nėra reikšmingi. ES patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

iii)	Investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą. Šiuo metu ES neturi investicijų į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą.

iv)

Parduoti laikomas finansinis turtas vėliau parodomas tikrąja verte. Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl parduoti laikomo turto tikrosios vertės pokyčių, pripažįstami tikrosios vertės rezerve. Kai turtas, klasifikuojamas kaip parduoti laikomas turtas, yra parduodamas arba nuvertėja, sukauptas tikrosios vertės koregavimas, anksčiau pripažintas tikrosios vertės rezerve, pripažįstamas ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Parduoti laikomo finansinio turto palūkanos, apskaičiuojamos taikant faktinių palūkanų metodą, pripažįstamas ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Dividendai už parduoti laikomas nuosavybės priemones yra pripažįstami, kai nustatoma ES teisė gauti tokį mokėjimą. Aktyviosiose rinkose kotiruojamų investicijų tikroji vertė yra pagrįsta tuo metu siūlomomis kainomis. Jeigu finansinis turtas neturi aktyviosios rinkos (taip pat į biržų sąrašus neįtrauktų vertybinių popierių atveju), Europos Sąjunga tikrąją vertę nustato taikydama vertinimo metodus. Jie apima pastarojo meto sandorių įprastomis rinkos sąlygomis naudojimą, sąsajas su kitomis iš esmės tokiomis pačiomis priemonėmis, diskontuotų pinigų srautų analizę, pasirenkamųjų sandorių kainų nustatymo modelius ir kitus vertinimo metodus, kuriuos paprastai naudoja rinkos dalyviai. Tais atvejais, kai investicijų į nuosavybės priemones, kurios neturi nustatytos rinkos kainos aktyviojoje rinkoje, tikroji vertė negali būti patikimai įvertinta, šios investicijos vertinamos savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

Finansinio turto nuvertėjimas

Europos Sąjunga kiekvieno balanso sudarymo dieną įvertina, ar yra objektyvių įrodymų, kad sumažėjo finansinio turto vertė. Finansinis turtas nuvertėja ir nuvertėjimo nuostoliai patiriami tada ir tik tada, jeigu yra objektyvių įrodymų, kad turtas nuvertėjo dėl vieno arba kelių įvykių po turto pirminio pripažinimo ir toks įvykis (arba įvykiai), dėl kurio (-ių) atsirado nuostolis, veikia finansinio turto, kuris gali būti patikimai apskaičiuotas, apskaičiuotus būsimuosius pinigų srautus.

a)   Amortizuota savikaina parodomas turtas

Jeigu yra objektyvių įrodymų, kad nuvertėjo paskolos, gautinos sumos arba investicijos į iki išpirkimo termino laikomą finansinį turtą, parodomos amortizuota savikaina, tuomet nuostolio suma skaičiuojama kaip turto balansinės vertės ir apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų (neįtraukiant būsimų kredito nuostolių, kol jie nepatirti), diskontuotų taikant pradinę šio finansinio turto faktinių palūkanų normą, dabartinės vertės skirtumas. Turto balansinė vertė sumažinama, o nuostolio suma pripažįstama ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Jeigu paskolai arba investicijai į iki išpirkimo termino laikomą turtą taikoma kintama palūkanų norma, tuomet diskonto norma bet kokiam nuvertėjimo nuostoliui vertinti lygi sutartyje nustatytai dabartinei faktinių palūkanų normai. Finansinio įkaito apskaičiuotų būsimųjų pinigų srautų dabartinės vertės skaičiavimas parodo pinigų srautus, kurie gali atsirasti dėl prarastos teisės į įkeistą turtą, atėmus jo įsigijimo ir pardavimo sąnaudas, neatsižvelgiant į tai, ar teisės į šį turtą praradimas yra tikėtinas, ar ne. Jeigu nuvertėjimo nuostolio suma per kitą laikotarpį sumažėja, ir šis sumažėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus nuvertėjimą, pirmiau pripažintas nuvertėjimo nuostolis ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje panaikinamas.

b)   Tikrąja verte parodomas turtas

Investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, klasifikuojamų kaip parduoti laikomas turtas, atveju sprendžiant, ar sumažėjo vertybinių popierių vertė, atsižvelgiama į reikšmingą arba nuolatinį (ilgalaikį) vertybinio popieriaus vertės mažėjimą žemiau jo savikainos. Jeigu yra tokių įrodymų apie parduoti laikomą finansinį turtą, sukaupti nuostoliai, skaičiuojami kaip įsigijimo savikainos ir dabartinės tikrosios vertės skirtumas, atėmus bet kokius nuostolius dėl šio finansinio turto nuvertėjimo, anksčiau pripažintus ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, yra pašalinami iš rezervų ir pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Ekonominio rezultato ataskaitoje pripažinti nuosavybės priemonių nuvertėjimo nuostoliai ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje nėra panaikinami. Jeigu vėliau parduoti laikomos skolos priemonės tikroji vertė padidėja, o toks padidėjimas gali būti objektyviai susietas su įvykiu, įvykusiu jau pripažinus nuvertėjimo nuostolį, nuvertėjimo nuostolis ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje panaikinamas.

1.5.6.    Atsargos

Atsargos parodomos savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Savikaina nustatoma pagal FIFO metodą (pirmiausiai sunaudojamos anksčiausiai įsigytos ar pagamintos atsargos). Į pagamintos produkcijos ir nebaigtų gaminių savikainą įtraukiamos žaliavos, tiesioginės darbo, kitos tiesiogiai priskiriamos sąnaudos ir susijusios gamybos pridėtinės išlaidos (remiantis įprastu veiklos pajėgumu). Grynoji galimo realizavimo vertė – apskaičiuota pardavimo kaina esant įprastoms verslo sąlygoms, atėmus gamybos užbaigimo sąnaudas ir pardavimo išlaidas. Kai atsargos laikomos realizavimui be mokesčio arba už nedidelį mokestį, jos įvertinamos savikaina arba dabartine atsargų atkuriamąja verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Dabartinė atkuriamoji vertė – tai išlaidos, kurias Europos Sąjunga patirtų, jeigu įsigytų turtą finansinių ataskaitų sudarymo dieną.

1.5.7.    Išankstinio finansavimo sumos

Išankstinis finansavimas – tai mokėjimas, kuriuo gavėjui suteikiamas pinigų avansas, t. y. pradinės lėšos. Šios lėšos gali būti padalytos į kelis mokėjimus per konkrečiame išankstinio finansavimo susitarime nustatytą laikotarpį. Pradinės lėšos arba avansas yra grąžinami arba naudojami tuo tikslu, kuriuo buvo išmokėti, per susitarime nustatytą laikotarpį. Jeigu lėšų gavėjas nepatiria reikalavimus atitinkančių išlaidų, jis privalo išankstinio finansavimo sumą grąžinti Europos Sąjungai. Patvirtinus reikalavimus atitinkančias išlaidas ir gavus grąžinamas sumas, išankstinio finansavimo suma sumažinama (visiškai arba iš dalies), o ši suma pripažįstama kaip išlaidos.

Metų pabaigoje likusios išankstinio finansavimo sumos nustatomos iš pirminės (-ių) išmokėtos (-ų) sumos (-ų) atėmus: grąžintas sumas, prie išlaidų priskirtas reikalavimus atitinkančias sumas, metų pabaigoje dar nepadengtas apskaičiuotas reikalavimus atitinkančias sumas ir vertės sumažėjimą.

Palūkanos už išankstinį finansavimą pripažįstamos jų priskaičiavimo metu pagal atitinkamo susitarimo nuostatas. Metų pabaigoje sukauptų palūkanų įplaukos įvertinamos remiantis patikimiausia informacija ir šis įvertis įtraukiamas į balansą.

1.5.8.    Gautinos sumos

Gautinos sumos parodomos pradine suma, atėmus nuvertėjimą. Gautinos sumos nuvertėja tada, kai yra objektyvių įrodymų, kad Europos Sąjunga negalės surinkti visų pradinio dydžio gautinų sumų. Vertės sumažinimo suma lygi turto balansinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumui. Vertės sumažinimo suma pripažįstama ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Remiantis ankstesne patirtimi taip pat taikomas neįvykdytų vykdomųjų raštų sumoms išieškoti, kuriems dar nebuvo taikomas specialus vertės sumažinimas, bendras vertės sumažinimas. Informacijos apie metų pabaigoje pripažintų sukauptų pajamų tvarkymą pateikta 1.5.14 pastaboje.

1.5.9.    Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinės priemonės, apibrėžiamos kaip trumpalaikis turtas. Jie apima pinigus kasoje, bankuose laikomus indėlius iki pareikalavimo ir kitas trumpalaikes itin likvidžias investicijas, kurių pradinis terminas ne ilgesnis kaip trys mėnesiai.

1.5.10.    Išmokos darbuotojams

Pensijų įsipareigojimai

Europos Sąjunga taiko fiksuotų išmokų pensijų planus. Nepaisant to, kad vienas trečdalis tikėtinų šių išmokų sąnaudų dengiamas iš darbuotojų atlyginimų, šie įsipareigojimai nefinansuojami. Balanse pripažintas įsipareigojimas, susijęs su fiksuotų išmokų pensijų planais, yra lygus dabartinei nustatytų išmokų įsipareigojimo vertei balanso sudarymo dieną. Fiksuotų išmokų įsipareigojimą apskaičiuoja nepriklausomi aktuarai, taikydami prognozuojamo sąlyginio vieneto metodą. Fiksuotų išmokų įsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimuosius pinigų srautus, taikant vyriausybės obligacijų, kurios išreikštos valiuta, kuria bus mokamos išmokos, ir kurių išpirkimo terminas panašus į susijusio pensijų įsipareigojimo terminą, palūkanų normas.

Aktuarinis pelnas ir nuostoliai, atsiradę dėl praktinio koregavimo ir aktuarinių prielaidų pokyčių, iš karto pripažįstami ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje. Ankstesnės tarnybos sąnaudos iš karto nurodomos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, išskyrus tuos atvejus, kai pensijų plano pokyčiai priklauso nuo darbuotojų, likusių tarnyboje tam tikram laikotarpiui (teisių suteikimo laikotarpiui). Tokiu atveju ankstesnės tarnybos sąnaudos yra amortizuojamos pagal tiesinį metodą per teisių suteikimo laikotarpį.

Ligos išmokos pasibaigus tarnybos laikotarpiui

Europos Sąjunga rūpinasi savo darbuotojų sveikata, kompensuodama medicinines išlaidas. Kasdienei veiklai administruoti sukurtas atskiras fondas. Šia sistema naudojasi tiek dabartiniai darbuotojai, pensininkai, našliai ir našlės, tiek jų naudos gavėjai. Išmokos, mokamos nedirbantiems asmenims (pensininkams, našlaičiams ir t. t.), klasifikuojamos kaip išmokos darbuotojams pasibaigus tarnybos laikotarpiui. Atsižvelgiant į šių išmokų pobūdį, reikia atlikti aktuarinius skaičiavimus. Įsipareigojimas balanse nustatomas panašiu principu kaip ir pensijų įsipareigojimai (žr. pirmiau).

1.5.11.    Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami tuomet, kai Europos Sąjunga turi dabartinį teisinį arba konstruktyvų įsipareigojimą trečiosioms šalims, susijusį su praeities įvykiais, ir labai tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingos išteklių išmokos, o suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai būsimiems veiklos nuostoliams nepripažįstami. Atidėjinio suma yra tiksliausias išlaidų, kurios, kaip numatoma, gali būti reikalingos finansinių ataskaitų sudarymo dieną turimam įsipareigojimui padengti, įvertis. Kai atidėjinys susijęs su daug punktų, įsipareigojimas vertinamas apskaičiuojant visus galimus rezultatus ir jų tikimybę (tikėtinos vertės metodas).

1.5.12.    Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai klasifikuojami kaip finansiniai įsipareigojimai, vertinami tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, arba kaip finansiniai įsipareigojimai, parodomi amortizuota savikaina (pasiskolintos lėšos). Pasiskolintas lėšas sudaro iš kredito įstaigų pasiskolintos sumos ir skolos lakštais patvirtintos skolos. Pasiskolintos lėšos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, lygia jų emisijos įplaukoms (gauto atlygio tikrajai vertei), atėmus sandorio sąnaudas, o vėlesniais laikotarpiais parodomos amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą; bet koks įplaukų, atėmus sandorio sąnaudas, ir išpirkimo vertės skirtumas pripažįstamas ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje įsiskolinimo laikotarpiu, taikant faktinių palūkanų metodą.

Pasiskolintos lėšos klasifikuojamos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, išskyrus sumas, kurių išpirkimo terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos. Iš pasiskolintų lėšų suteiktų paskolų atveju faktinių palūkanų metodas gali būti netaikomas paskoloms ir pasiskolintoms sumoms reikšmingumo sumetimais. Europos Sąjungos patirtos sandorio sąnaudos, vėliau priskirtos paskolos gavėjui, yra tiesiogiai pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje.

Finansiniai įsipareigojimai, klasifikuojami pagal tikrąją vertę kaip pelnas arba nuostolis, apima išvestines priemones, kai jų tikroji vertė neigiama. Jų apskaita yra tokia pati kaip ir finansinio turto, vertinamo tikrąja verte kaip pelnas arba nuostolis, žr. 1.5.5 pastabą.

1.5.13.    Mokėtinos sumos

Didžioji ES mokėtinų sumų dalis nėra susijusi su prekių arba paslaugų pirkimu, o yra neapmokėti dotacijų arba kitokio ES finansavimo gavėjų prašymai kompensuoti išlaidas. Jos registruojamos kaip mokėtinos sumos, lygios prašomai sumai, kai gaunamas prašymas kompensuoti išlaidas. Atlikus patikrinimą ir priėmus reikalavimus atitinančias išlaidas, mokėtinos sumos vertinamos patvirtintos ir reikalavimus atitinkančios sumos dydžiu.

Mokėtinos sumos, susijusios su prekių ir paslaugų pirkimu, pripažįstamos gavus pradinės sumos sąskaitą, o susijusios išlaidos registruojamos apskaitoje, kai prekės yra pristatytos arba paslaugos suteiktos ir kai jas priima Europos Sąjunga.

1.5.14.    Sukauptos ir būsimųjų laikotarpių pajamos bei sąnaudos

Pagal Europos Sąjungos apskaitos taisykles operacijos ir įvykiai pripažįstami to laikotarpio, su kuriuo jie susiję, finansinėse ataskaitose. Sukauptos išlaidos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pripažįstamos remiantis įvertinta pervedimo įsipareigojimo, kuris turi būti atliktas per tam tikrą laikotarpį, suma. Sukauptos išlaidos skaičiuojamos pagal išsamias Komisijos parengtas veiklos ir praktines gaires, kurių tikslas – užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose būtų nurodyta tikra ir teisinga padėtis.

Įplaukos taip pat apskaitomos tuo laikotarpiu, su kuriuo jos susijusios. Metų pabaigoje, jeigu paslauga buvo suteikta, ES pristatė prekes arba yra sudarytas sutartinis susitarimas (t. y. remiantis sutartimi), bet sąskaita dar neišrašyta, finansinėse atskaitose bus pripažintos sukauptos pajamos.

Be to, metų pabaigoje, jeigu sąskaita išrašyta, o paslaugos dar nesuteiktos arba prekės dar nepristatytos, įplaukos bus atidėtos ir pripažintos kitą ataskaitinį laikotarpį.

1.6.   EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITA

1.6.1.    Įplaukos

Įplaukos iš neprekybinių operacijų

Jos sudaro didžiąją ES įplaukų dalį ir apima daugiausia tiesioginius bei netiesioginius mokesčius ir nuosavų išteklių sumas. Be mokesčių, Europos Sąjunga taip pat gali gauti kitų šalių mokėjimus, kaip antai muitus, baudas ir dovanojamas lėšas.

BNP grindžiami ištekliai ir PVM ištekliai

Gautinos sumos yra pripažįstamos, kai Europos Komisija išsiunčia valstybėms narėms pareikalavimą įmokėti įnašus. Šios sumos vertinamos „pareikalauta suma“. Kadangi PVM ir BNP ištekliai grindžiami atitinkamų biudžetinių metų duomenų įverčiais, jie gali būti pakoreguoti, nes prieš valstybėms narėms paskelbiant galutinius duomenis sumos gali keistis. Įverčių pokyčio poveikis yra įtraukiamas nustatant laikotarpio, kai įvyko pokytis, grynąjį perteklių arba deficitą.

Tradiciniai nuosavi ištekliai

Gautinos sumos ir susijusios įplaukos pripažįstamos, kai iš valstybių narių gaunamos atitinkamos mėnesinės A ataskaitos (apimančios surinktus muitus ir mokėtinas sumas, kurios yra garantuotos ir neužginčytos). Finansinių ataskaitų sudarymo dieną valstybių narių surinktos, bet Europos Komisijai dar nesumokėtos laikotarpio įplaukos yra įvertinamos ir pripažįstamos kaip sukauptos įplaukos. Sumos, nurodytos iš valstybių narių gautose ketvirtinėse B ataskaitose (apimančios muitus, kurie nėra nei surinkti, nei garantuoti, taip pat garantuotas sumas, užginčytas skolininko), yra pripažįstamos kaip įplaukos, atėmus su jomis susijusias surinkimo sąnaudas (25 %). Be to, ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje pripažįstamas vertės sumažėjimas, lygus įvertintam susigrąžinimo skirtumui.

Baudos

Įplaukos iš baudų pripažįstamos, kai ES priima sprendimą skirti baudą ir apie tai oficialiai praneša adresatui. Jeigu kyla abejonių dėl įmonės mokumo, pripažįstamas teisės į gautinas sumas vertės sumažėjimas. Priėmus sprendimą skirti baudą, skolininkai per du mėnesius nuo pranešimo dienos turi:

—	arba pritarti sprendimui (tokiu atveju jie privalo per nustatytą laikotarpį sumokėti baudą, ir suma laikoma ES galutinai surinkta),

—	arba nepritarti sprendimui (tokiu atveju jie pateikia apeliacinį skundą pagal ES teisę).

Tačiau net pateikus apeliacinį skundą, pagrindinė baudos suma turi būti sumokėta per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, nes apeliacinis skundas nesustabdo sprendimo galiojimo (ES sutarties 278 straipsnis), arba, tam tikromis aplinkybėmis, pritarus Komisijos apskaitos pareigūnui, galima pateikti banko garantiją tai sumai.

Jeigu įmonė sprendimą apskundė ir jau laikinai sumokėjo baudą, suma parodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas. Tačiau, kadangi adresato apeliacinis skundas dėl ES sprendimo nesustabdo sprendimo galiojimo, gauti pinigai naudojami gautinai sumai padengti. Jeigu vietoj mokėjimo gaunama garantija, bauda lieka kaip gautina suma. Jeigu tikėtina, kad Bendrasis Teismas gali priimti ES nepalankų sprendimą, tokiai rizikai daromas atidėjinys. Jeigu pateikta garantija, neapmokėtos gautinos sumos vertė sumažinama laikantis reikalavimų. Banko sąskaitose, kuriose laikomos gautos sumos, sukauptos Europos Komisijos gautos palūkanos pripažįstamos įplaukomis ir atitinkama suma padidinamas neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Įplaukos iš prekybinių operacijų

Prekių ir paslaugų pardavimo įplaukos pripažįstamos, kai didžioji su prekių nuosavybe susijusios rizikos ir atlygio dalis perduodama pirkėjui. Su paslaugų teikimu susijusio sandorio įplaukos pripažįstamos atsižvelgiant į sandorio baigtumo laipsnį atskaitomybės dieną.

Palūkanų pajamos ir išlaidos

Palūkanų pajamos ir išlaidos pripažįstamos ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, taikant faktinių palūkanų metodą. Šis metodas taikomas finansinio turto arba finansinio įsipareigojimo amortizuotai savikainai apskaičiuoti ir palūkanų pajamoms arba palūkanų išlaidoms per atitinkamą laikotarpį paskirstyti. Apskaičiuodama faktinę palūkanų normą, Europos Sąjunga įvertina pinigų srautus, atsižvelgdama į visas finansinės priemonės sutartines nuostatas (pavyzdžiui, išankstinio mokėjimo pasirinkimą), tačiau neatsižvelgia į būsimus kredito nuostolius. Skaičiuojant įtraukiami visi mokesčiai ir kitos sumos, kurias sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir kurios yra neatskiriama faktinės palūkanų normos dalis, taip pat sandorio sąnaudos ir visi kiti priedai arba nuolaidos.

Kai finansinis turtas arba panašaus finansinio turto grupė yra nurašyta dėl nuvertėjimo nuostolių, vertinant nuvertėjimo nuostolį palūkanų pajamos pripažįstamos taikant palūkanų normą, naudojamą diskontuojant būsimus pinigų srautus.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažįstamos tada, kai nustatoma teisė gauti mokėjimą.

1.6.2.    Išlaidos

Prekybinių operacijų išlaidos, patiriamos perkant prekes ir paslaugas, pripažįstamos, kai prekės pristatomos ir jas priima Europos Sąjunga. Jos vertinamos pradine sąskaitoje nurodyta suma. ES yra būdingos neprekybinių operacijų išlaidos, sudarančios didžiąją visų išlaidų dalį. Jos susijusios su pervedimais lėšų gavėjams ir gali būti trijų rūšių: teisės į gautinas sumas, pervedimai pagal susitarimą ir atskiros dotacijos, įnašai ir dovanojamos lėšos.

Pervedimai pripažįstami išlaidomis tą laikotarpį, kurį įvyko įvykiai, dėl kurių buvo atliktas pervedimas, jeigu tik pervedimo pobūdis yra leidžiamas pagal teisės aktus (Finansinį reglamentą, Tarnybos nuostatus arba kitus teisės aktus) arba yra pasirašyta sutartis, pagal kurią leidžiama atlikti pervedimą; lėšų gavėjas atitiko visus tinkamumo kriterijus galima pagrįstai apskaičiuoti sumą. galima pagrįstai apskaičiuoti sumą.

Kai gaunamas bet koks pripažinimo kriterijus atitinkantis prašymas atlikti mokėjimą arba kompensuoti išlaidas, jis pripažįstamas išlaidomis, lygiomis reikalavimus atitinkančiai sumai. Reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurios turi būti kompensuotos lėšų gavėjams, tačiau apie kurias dar nėra pranešta, metų pabaigoje yra įvertinamos ir įrašomos kaip sukauptos išlaidos.

1.7.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

1.7.1.    Neapibrėžtasis turtas

Neapibrėžtasis turtas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau Europos Sąjungos nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių. Neapibrėžtasis turtas parodomas, kai tikimasi gauti ekonominės naudos arba turėti naudojimo galimybių.

1.7.2.    Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praeities įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus arba neįvykus vienam ar daugiau Europos Sąjungos nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtų būsimų įvykių; arba esamas įsipareigojimas, atsiradęs dėl praeities įvykių, kuris dar nėra pripažintas, nes nėra tikėtina, kad įsipareigojimui įvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą arba naudojimo galimybių teikiantys ištekliai, arba, retais atvejais, kai įsipareigojimo suma negali būti pakankamai patikimai nustatyta.

2.   BALANSO PASTABOS

ILGALAIKIS TURTAS

2.1.   NEMATERIALUSIS TURTAS

mln. EUR
	Suma
Bendroji balansinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	236
Papildomas įsigijimas	80
Perleidimas	(13)
Kiti pokyčiai	(2)
Bendroji balansinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	301
Sukaupta amortizacija 2010 m. gruodžio 31 d.	(128)
Amortizacijos sąnaudos per metus	(33)
Perleidimas	8
Kiti pokyčiai	1
Sukaupta amortizacija 2011 m. gruodžio 31 d.	(152)
Grynoji balansinė vertė 2011 m. gruodžio 31 d.	149
Grynoji balansinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	108

Šios sumos pirmiausia susijusios su kompiuterine programine įranga.

2.2.   NEKILNOJAMASIS TURTAS, ĮRANGA IR ĮRENGIMAI

Į statomą turtą 2011 m. gruodžio 31 d. įtraukta 219 mln. EUR turto, susijusio su projektu „Galileo“, ES pasaulinės navigacijos palydovinė sistema, kuri kuriama Europos kosmoso agentūrai (EKA) padedant. Kai sistema bus užbaigta, ją sudarys 30 palydovų, 2 kontrolės centrai ir 16 antžeminių stočių. Balanse nurodyta suma parodo Komisijos patirtas šio projekto sąnaudas nuo 2011 m. spalio 22 d., kada buvo sėkmingai paleisti du šios sistemos palydovai. Iki tos dienos, kaip paaiškinta ankstesnėse metinėse ataskaitose, Komisijos nuomone, vykdomas projekto etapas – moksliniai tyrimai, todėl pagal ES apskaitos taisykles, visos patirtos sąnaudos laikytos išlaidomis. Planuojama, kad nuo projekto pradžios iki dabartinės finansinės perspektyvos laikotarpio pabaigos tinkamumo patvirtinimo orbitoje etapas ir pirmoji visiško operacinio pajėgumo etapo dalis ES kainuos 3 788 mln. EUR. Kitam finansinės perspektyvos laikotarpiui numatyta išleisti dar 5 500 mln. EUR, kad iki 2020 m. sistema būtų visiškai paleista, naudojama, teiktų „Galileo“ paslaugas, ir kad būtų pasirengta naujos kartos palydovų išdėstymui – visa tai bus finansuojama vien tik iš ES biudžeto. Per tą laikotarpį mokslinių tyrimų išlaidomis pripažinta 268 mln. EUR suma.

Kitus du palydovus planuojama paleisti 2012 m. rudenį, kai tik vienas po kito bus baigti jų bandymai ir tai bus projekto tinkamumo patvirtinimo orbitoje etapo pabaiga. Šį etapą kartu finansuoja ES ir EKA pagal abiejų šalių sudarytą dotacijos susitarimą; EKA oficialiai perduos statomą turtą ES. Šiam teisiniam perdavimui reikės EKA tarybos pritarimo. EKA valstybėmis narėmis yra visos ES valstybės narės ir Norvegija bei Šveicarija. Dabar Komisija neturi priežasčių manyti, kad kuri nors iš EKA valstybių narių kliudys tokiam perdavimui.

mln. EUR
	Žemė ir pastatai	Įranga ir įrengimai	Baldai ir transporto priemonės	Kompiuterinė techninė įranga	Kitas materialusis turtas	Finansinė nuoma	Statomas turtas	IŠ VISO
Bendroji balansinė vertė praėjusiųjų metų pabaigoje	4 027	492	226	483	214	2 663	335	8 440
Papildomas įsigijimas	89	37	19	112	22	28	335	642
Perleidimas	0	(11)	(19)	(44)	(12)	(6)	0	(92)
Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą	22	1	0	4	0	(2)	(24)	1
Kiti pokyčiai	(20)	9	3	2	4	2	(1)	(1)
Bendroji balansinė vertė metų pabaigoje	4 118	528	229	557	228	2 685	645	8 990
Sukauptas nusidėvėjimas praėjusiųjų metų pabaigoje	(1 868)	(382)	(167)	(378)	(124)	(708)		(3 627)
Nusidėvėjimo sąnaudos per metus	(132)	(47)	(14)	(63)	(22)	(95)		(373)
Atkurtas nusidėvėjimas	1	0	0	4	0	7		12
Perleidimas	0	11	16	44	11	0		82
Perkėlimas iš vienos turto kategorijos į kitą	0	0	0	(2)	0	1		(1)
Kiti pokyčiai	0	(7)	(1)	(1)	(2)	(1)		(12)
Sukauptas nusidėvėjimas metų pabaigoje	(1 999)	(425)	(166)	(396)	(137)	(796)		(3 919)
grynoji balansinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	2 119	103	63	161	91	1 889	645	5 071
grynoji balansinė vertė 2010 m. gruodžio 31 d.	2 159	110	59	105	90	1 955	335	4 813

Mokėtinos įmokos, susijusios su finansine nuoma ir panašiomis teisėmis į gautinas sumas, balanse parodomos kaip ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai (taip pat žr. 2.17 ir 2.20.1 pastabas). Jie išskaidomi toliau pateikiamoje lentelėje.

FINANSINĖ NUOMA

mln. EUR
Aprašymas	Sukauptos sąnaudos (A)	Būsimos mokėtinos sumos				Vertė iš viso A+B	Paskesnės turto išlaidos (C)	Turto vertė A+B+C	Nusidėvėjimas (E)	Grynoji balansinė vertė =A+B+C+E
		< 1 metai	> 1 metai	> 5 metai	Iš viso įsipareigojimų (B)
Žemė ir pastatai	931	59	280	1 315	1 654	2 585	62	2 647	(771)	1 876
Kitas materialusis turtas	23	7	7	1	15	38	0	38	(25)	13
Iš viso 2011 12 31	954	66	287	1 316	1 669	2 623	62	2 685	(796)	1 889
Iš viso 2010 12 31	865	65	282	1 390	1 737	2 602	61	2 663	(708)	1 955

2.3.   NUOSAVYBĖS METODU APSKAIČIUOTOS INVESTICIJOS

mln. EUR
	Pastaba	2011 12 31	2010 12 31
Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale	2.3.1	62	138
Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale	2.3.2	312	354
Iš viso investicijų		374	492

2.3.1.    Dalyvavimas bendrųjų įmonių kapitale

mln. EUR
	BĮG	SESAR	ITER	NVI	KEV	Iš viso
Suma 2010 12 31	0	11	12	78	37	138
Įnašas	0	18	92	19	59	188
Grynojo rezultato dalis	0	(29)	(104)	(72)	(59)	(264)
Suma 2011 12 31	0	0	0	25	37	62

Dalyvavimas asocijuotųjų ir bendrųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą. Toliau nurodytos balansinės vertės sumos priskiriamos ES pagal jai tenkančią bendrųjų įmonių kapitalo procentinę dalį.

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Ilgalaikis turtas	211	176
Trumpalaikis turtas	123	165
Ilgalaikiai įsipareigojimai	0	0
Dabartiniai įsiskolinimai	(314)	(208)
Įplaukos	8	7
Išlaidos	(379)	(247)

Likviduojama bendroji įmonė „Galileo“ (BĮG)

Bendroji įmonė „Galileo“ (BĮG) pradėta likviduoti 2006 m. pabaigoje ir šis procesas tebevyksta. 2011 m. įmonė veiklos nevykdė ir toliau vyko jos likvidavimo procesas, todėl įplaukų negavo ir išlaidų nepatyrė.

Bendroji įmonė SESAR

Šios bendrosios įmonės tikslas – užtikrinti Europos oro eismo vadybos sistemos modernizavimą ir spartų pagrindinio oro eismo vadybos Europoje plano įgyvendinimą koordinuojant ir sutelkiant visas atitinkamas ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pastangas. 2011 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 59,37 % SESAR kapitalo dalies. Visas (orientacinis) Komisijos įnašas, numatytas SESAR (2007–2013 m.), yra 700 mln. EUR. Nepripažinta šio laikotarpio bendra nuostolių dalis yra 102 mln. EUR.

Tarptautinė ITER branduolio sintezės energijos organizacija (ITER)

Tarptautinės ITER organizacijos darbe dalyvauja Europos Sąjunga, Kinija, Indija, Rusija, Pietų Korėja, Japonija ir JAV. ITER įkurta, kad: valdytų ITER įrenginius, skatintų eksploatuoti ITER įrenginius, didintų visuomenės supratimą apie branduolio sintezės energiją ir skatintų jos priimtinumą visuomenei, ir vykdytų bet kokią kitą veiklą, būtiną jos tikslui pasiekti. ES (Euratomo) įnašas į Tarptautinę ITER organizaciją teikiamas per Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūrą, ir be kita ko, apima valstybių narių ir Šveicarijos įnašus. Visas įnašas teisiškai laikomas Euratomo įnašu į ITER, kadangi valstybės narės ir Šveicarija ITER nuosavybės teisių neturi. ES teisiškai priklauso bendrosios įmonės Tarptautinės ITER organizacijos kapitalo dalis, Komisija privalo jį nurodyti savo ataskaitose. 2011 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 47 % ITER kapitalo dalies. Visas (orientacinis) Euratomo įnašas, numatytas ITER (2007–2041 m.), yra 7 649 mln. EUR. Nepripažinta šio laikotarpio bendra nuostolių dalis yra 4 mln. EUR.

Jungtinės technologijų iniciatyvos

Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė jungtinių technologijų iniciatyvų forma plėtojama steigiant bendrąsias įmones pagal Sutarties 171 straipsnį, siekiant įgyvendinti Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkėje nustatytus tikslus. NVI ir KEV yra įtrauktos į šią išlaidų kategoriją, tačiau trys kitos: ARTEMIS, „Švarus dangus“ ir ENIAC, nors ir teisiškai vadinamos bendrosiomis įmonėmis, apskaitos požiūriu jos turėtų būti laikomos asocijuotosiomis įmonėmis (todėl kaip tokios įmonės įtrauktos į 2.3.2 pastabą), kadangi Komisija šiems subjektams turi reikšmingos įtakos, bet jų bendrai nekontroliuoja.

Jungtinė naujoviškų vaistų technologijų iniciatyva (NVI)

Bendroji įmonė NVI remia ikikonkurencinius farmacinius mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą valstybėse narėse ir asocijuotose šalyse, siekdama padidinti investicijas į mokslinius tyrimus biofarmacijos sektoriuje ir skatindama tokioje veikloje dalyvauti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ). 2011 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 96,51 % NVI kapitalo dalies. Didžiausias orientacinis Komisijos įnašas iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 1 mlrd. EUR.

Kuro elementų ir vandenilio bendroji įmonė (KEV)

KEV bendrosios įmonės tikslas – sutelkti viešojo ir privačiojo sektorių išteklius, siekiant suaktyvinti mokslinių tyrimų veiklą ir padidinti bendrą Europos mokslinių tyrimų veiklos efektyvumą ir paspartinti kuro elementų bei vandenilio technologijų plėtrą ir diegimą. 2011 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 89,32 % KEV kapitalo dalies. Didžiausias orientacinis ES įnašas iki 2017 m. gruodžio 31 d. – 470 mln. EUR.

2.3.2.    Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale

mln. EUR
	EIF	ARTEMIS	„Švarus dangus“	ENIAC	Iš viso
Suma 2010 12 31	305	14	14	21	354
Įnašas	0	11	117	14	142
Grynojo pertekliaus (deficito) dalis	(3)	(25)	(131)	(15)	(174)
Kiti nuosavybės pokyčiai	(10)	0	0	0	(10)
Suma 2011 12 31	292	0	0	20	312

Dalyvavimas asocijuotųjų įmonių kapitale apskaitomas pagal nuosavybės metodą. Toliau nurodytos balansinės vertės sumos priskiriamos ES pagal jai tenkančią asocijuotųjų įmonių kapitalo procentinę dalį.

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Turtas	460	447
Įsipareigojimai	(162)	(93)
Įplaukos	28	25
Perteklius (deficitas)	(167)	(180)

Europos investicijų fondas (EIF)

Europos investicijų fondas (EIF) yra Europos Sąjungos finansų įstaiga, kurios specializacija – teikti rizikos kapitalą ir garantijas MVĮ. Komisija apmokėjo 20 %, nepareikalautas likutis yra 720 mln. EUR.

mln. EUR
EIF	Visas EIF kapitalas	Komisijos pasirašyta dalis
Visas akcinis kapitalas	3 000	900
Apmokėta	(600)	(180)
Nepareikalauta	2 400	720

Bendroji įmonė ARTEMIS

Ši įmonė sukurta siekiant kartu su privačiojo sektoriaus partneriais įgyvendinti jungtinę technologijų iniciatyvą įterptųjų kompiuterinių sistemų srityje. Didžiausias orientacinis Komisijos įnašas – 420 mlrd. EUR. Nepripažinta šio laikotarpio bendra nuostolių dalis yra 3 mln. EUR.

Bendroji įmonė „Švarus dangus“

Šios įmonės paskirtis – paspartinti švarių oro transporto technologijų ES kūrimą, tvirtinimą ir demonstravimo veiklą, visų pirma sukurti visiškai naujovišką oro transporto sistemą, kuria siekiama sumažinti oro transporto poveikį aplinkai. Didžiausias orientacinis Komisijos įnašas – 800 mlrd. EUR. Nepripažinta šio laikotarpio bendra nuostolių dalis yra 5 mln. EUR.

Bendroji įmonė ENIAC

ENIAC paskirtis – apibrėžti bendrai sutartą nanoelektronikos srities mokslinių tyrimų darbotvarkę ir nustatyti mokslinių tyrimų prioritetus siekiant plėtoti ir įtvirtinti šios srities universaliuosius gebėjimus. Šių tikslų bus siekiama sutelkiant viešojo ir privačiojo sektorių išteklius siekiant paremti veiklą, projektų forma vykdomą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje. Visas ES įsipareigojimas yra 450 mln. EUR. 2011 m. gruodžio 31 d. Komisijai priklausė 96,77 % ENIAC kapitalo dalies.

2.4.   FINANSINIS TURTAS. PARDUOTI LAIKOMAS TURTAS

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Garantijų fondas	1 475	1 346
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas	188	188
Rizikos kapitalo operacijos	134	137
ETP steigimo programa	234	199
Europos fondas Pietryčių Europai	111	102
Ekologiško augimo fondas	69	20
GEEREF	38	56
Mikrofinansų priemonė „Progress“	18	14
Kitos investicijos	5	1
Iš viso	2 272	2 063

2.4.1.    Garantijų fondas

Garantijų fondo grynasis turtas  (3)

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Parduoti laikomas turtas	1 174	1 154
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	302	193
Iš viso turto	1 476	1 347
Iš viso įsipareigojimų	(1)	(1)
Grynasis turtas	1 475	1 346

Išorės veiksmų garantijų fondas pagal Tarybos sprendimą apima ES garantijomis užtikrintas paskolas, visų pirma Europos investicijų banko (EIB) skolinimo operacijas už ES ribų ir makrofinansinės pagalbos (MFP) paskolas bei Euratomo paskolas už ES ribų. Tai ilgalaikė priemonė, skirta bet kokioms ES garantuotoms įsipareigojimų nevykdančių skolininkų skoloms padengti, todėl gali būti laikoma ilgalaike investicija. Tai patvirtina faktas, kad beveik 83 % parduoti laikomo turto išpirkimo terminas yra 1–10 metų. Fondą sudaro ES bendrojo biudžeto įmokos, kurios atitinka 9 % operacijų kapitalo vertės, už investuotą fondo turtą gautos palūkanos ir sumos, susigrąžintos iš įsipareigojimų nevykdančių skolininkų, kurių atžvilgiu fondas turėjo panaudoti savo garantiją. Bet koks susidaręs metinis perteklius grąžinamas į ES biudžetą kaip įplaukos.

ES turi įtraukti garantijų rezervą, kad padengtų trečiosioms šalims suteiktas paskolas. Šio rezervo paskirtis – padengti Garantijų fondo reikalavimus ir, jei reikia, panaudotas garantijas, kurios viršija fondo sumas, kad tos sumos galėtų būti apmokėtos iš biudžeto. Šis rezervas atitinka numatytą sumą, t. y. 9 % negrąžintų paskolų likučio metų pabaigoje.

2.4.2.    Ilgalaikis parduoti laikomas turtas

Čia įtrauktos investicijos ir akcijos, įsigytos siekiant padėti lėšų gavėjams plėtoti savo verslą.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB)

Kadangi ERPB nėra kotiruojamas jokioje akcijų biržoje, taip pat atsižvelgiant į ERPB įstatuose nustatytus sutartinius akcijų pardavimui taikomus apribojimus (be kita ko, akcijos gali būti parduotos tik esamiems akcininkams, o pardavimo kaina ribojama įsigijimo savikaina), Komisijos akcijų paketas vertinamas savikaina, atėmus bet kokį nuvertėjimą.

mln. EUR
ERPB	Visas EBRD kapitalas	Komisijos pasirašyta dalis
Visas akcinis kapitalas	28 380	900
Apmokėta	(6 199)	(188)
Nepareikalauta	22 181	712

Vykdant rizikos kapitalo operacijas, finansų tarpininkams suteikiamos sumos investicijoms į nuosavybės vertybinius popierius finansuoti. Jas valdo Europos investicijų bankas ir jos yra finansuojamos įgyvendinant Europos kaimynystės politiką.

ETP steigimo programa apima Augimo ir užimtumo programą, daugiametę programą, Konkurencingumo ir inovacijų programą ir Technologijų perdavimo bandomąjį projektą, kuriuos patikos principu valdo EIF ir kuriomis remiamas MVĮ steigimas ir finansavimas jų veiklos pradžioje, investuojant į tinkamus specialius rizikos kapitalo fondus. Metų pabaigoje skirta dar 126 mln. EUR ETP steigimo programai ir MVĮ finansavimo priemonei, tačiau jų kitos šalys dar nepanaudojo.

Europos fondas Pietryčių Europai (EFSE) – kintamojo akcinio kapitalo investicinė bendrovė (SICAV) – taip pat priskiriamas prie šios kategorijos. Bendras EFSE tikslas – skatinti ekonomikos vystymąsi ir gerovę Pietryčių Europoje, nuolat teikiant papildomą finansavimą vystymuisi skatinti per vietos finansų tarpininkus.

Bendras Ekologiško augimo fondo (buvęs Pietryčių Europos Energijos vartojimo efektyvumo fondas) tikslas – skirti tikslinį finansavimą įmonėms ir namų ūkiams pagal partnerystės susitarimus su finansų įstaigomis, taip pat tiesiogiai, ir taip didinti energijos vartojimo efektyvumą bei skatinti atsinaujinančiosios energijos gamybą Pietryčių Europoje. Pasaulinis energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondas (GEEREF) – novatoriškas fondas, iš kurio skiriamas bendro pobūdžio rizikos kapitalas privačių investicijų į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos projektus besivystančiose ir pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse pavidalu.

2.5.   FINANSINIS TURTAS. ILGALAIKĖS PASKOLOS

mln. EUR
	Pastaba	2011 12 31	2010 12 31
Paskolos, suteiktos iš ES biudžeto ir EAPB	2.5.1	170	162
Iš skolintų lėšų suteiktos paskolos	2.5.2	41 230	11 478
Iš viso		41 400	11 640

2.5.1.    Paskolos, suteiktos iš Europos Sąjungos biudžeto ir likviduojamos EAPB

mln. EUR
	Paskolos su specialiomis sąlygomis	EAPB paskolos darbuotojams	Iš viso
Iš viso 2010 12 31	140	22	162
Naujos paskolos	31	0	31
Grąžinta suma	(17)	(5)	(22)
Valiutos kurso pokyčiai	(4)	—	(4)
Balansinės vertės pokyčiai	1	2	3
Iš viso 2011 12 31	151	19	170

Paskolos su specialiomis sąlygomis – tai paskolos, suteiktos lengvatinėmis palūkanų normomis, bendradarbiaujant su ES nepriklausančiomis valstybėmis. Visos sumos turi būti grąžintos praėjus daugiau kaip 12 mėnesių po metų pabaigos. Faktinės šių paskolų palūkanų normos yra 7,73 % ir 14,507 %.

2.5.2.    Iš skolintų lėšų suteiktos paskolos

mln. EUR
	MFP	Euratomo paskolos	MB	EFSM	Likviduojama EAPB	Iš viso
Iš viso 2010 12 31	503	469	12 246	—	264	13 482
Naujos paskolos	126	—	1 350	28 000	—	29 476
Grąžinta suma	(36)	(20)	(2 000)	—	—	(2 056)
Valiutos kurso pokyčiai	—	—	—	—	6	6
Balansinės vertės pokyčiai	2	2	29	344	(4)	373
Iš viso 2011 12 31	595	451	11 625	28 344	266	41 281
Mokėtina suma per < 1 metus	5	—	—	—	46	51
Mokėtina suma per > 1 metus	590	451	11 625	28 344	220	41 230

Didelis šių sumų padidėjimas susijęs su EFSM paskolomis, išmokėtomis per 2011 m., ir parodo ES skolinimosi didėjimą (žr. 2.16 pastabą). Daugiau informacijos apie skolinimosi ir skolinimo veiklą, žr. 7 pastaboje.

2.6.   ILGALAIKĖS GAUTINOS IR SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Valstybės narės	268	14
EAPB paskolos darbuotojams	7	9
Garantijos ir indėliai	11	14
Kita	3	3
Iš viso	289	40

Iš pirmiau nurodytų sumų, 273 mln. EUR (2010 m. – 14 mln. EUR) yra susiję su neprekybinėmis operacijomis. Didelis ilgalaikių gautinų sumų iš valstybių narių padidėjimas yra susijęs su EŽŪGF ir kaimo plėtros neįvykdytais sprendimais dėl atitikties patvirtinimo. Šios sumos turi būti susigrąžintos dalimis 2012–2013 m. teikiant finansinę paramą kai kurioms valstybėms narėms. 2013 m. susigrąžintinos sumos įtrauktos į pirmiau pateiktą lentelę, o 2012 m. susigrąžintinos sumos – į trumpalaikių gautinų sumų lentelę (žr. 2.11.1 pastabą).

2.7.   ILGALAIKIS IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

mln. EUR
	Pastaba	2011 12 31	2010 12 31
Išankstinis finansavimas	2.7.1	40 625	40 298
Iš anksto padengtos išlaidos	2.7.2	4 098	3 820
Ilgalaikis išankstinis finansavimas, iš viso		44 723	44 118

2.7.1.    Išankstinis finansavimas

Pagal išankstinio finansavimo galimo susigrąžinimo arba panaudojimo laiką nustatoma, ar išankstinis finansavimas bus parodomas kaip trumpalaikis, ar kaip ilgalaikis turtas. Panaudojimo laikas nustatytas su projektu susijusiame susitarime. Visos sumos, grąžintinos arba panaudotinos per trumpesnį nei dvylikos mėnesių terminą nuo finansinių ataskaitų sudarymo dienos, parodomos kaip trumpalaikis išankstinis finansavimas, t. y. trumpalaikis turtas, o likutis – kaip ilgalaikis turtas.

Garantijos, gautos dėl išankstinio finansavimo

Tai yra garantijos, kurių Europos Komisija tam tikrais atvejais reikalauja iš lėšų gavėjų, kai jiems išmoka avansus (išankstinį finansavimą). Šios rūšies garantijų atveju turi būti parodytos dvi vertės: „nominalioji“ ir „einamoji“. Nominaliosios vertės atsiradimas siejamas su garantijos buvimu. Einamosios vertės atveju garantija suteikiama, jeigu yra išankstinio finansavimo mokėjimas ir (arba) tolesnių mokėjimų patvirtinimai. 2011 m. gruodžio 31 d. gautų išankstinio finansavimo garantijų nominalioji vertė buvo 1 330 mln. EUR, o šių garantijų einamoji vertė – 1 083 mln. EUR (2010 m. – atitinkamai 1 227 mln. EUR ir 1 059 mln. EUR).

Tam tikras išankstinio finansavimo sumas, išmokėtas įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (7BP), faktiškai garantuoja Dalyvių garantijų fondas (DGF) – 2011 m. visa išmokėta išankstinio finansavimo suma buvo 3,3 mlrd. EUR (2010 m. – 3,2 mlrd. EUR). Šis fondas yra atskiras nuo Europos Sąjungos subjektas ir į šias ataskaitas neįtraukiamas, žr. 11.2.3 pastabą.

ILGALAIKIS IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

mln. EUR
Valdymo rūšis	2011 12 31	2010 12 31
Tiesioginis centralizuotas valdymas	1 219	1 695
Netiesioginis centralizuotas valdymas	774	620
Decentralizuotas valdymas	697	441
Pasidalijamasis valdymas	37 249	37 055
Jungtinis valdymas	686	487
Ilgalaikis išankstinis finansavimas, iš viso	40 625	40 298

Didžiausios ilgalaikio išankstinio finansavimo sumos susijusios su 2007–2013 m. programavimo laikotarpio struktūrinės politikos veiksmais, kuriuos vykdo: Regioninės plėtros fondas (ERPF), Socialinis fondas (ESF), Žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Sanglaudos fondas (SF) ir Žuvininkystės fondas. Kadangi dauguma šių projektų yra ilgalaikiai, reikia, kad jiems skiriamus išankstinius mokėjimus jie galėtų gauti ilgiau nei vienus metus. Todėl šios išankstinio finansavimo sumos parodomos kaip ilgalaikis turtas.

Išankstinis finansavimas sudaro didelę viso ES turto dalį, todėl jam skiriamas tinkamas nuolatinis dėmesys. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad įvairioms programoms turėtų būti skirtos pakankamos išankstinio finansavimo sumos siekiant užtikrinti gavėjui reikiamą lėšų srautą projektui pradėti, taip pat kartu apsaugant ES finansinius interesus ir atsižvelgiant į teisinius, veiklos ir išlaidų veiksmingumo apribojimus. Į visus šiuos elementus Komisija tinkamai atsižvelgė siekdama gerinti tolesnius veiksmus dėl išankstinio finansavimo.

Išsamiau panagrinėjus, kaip keitėsi išankstinis finansavimas, matyti, kad jis 2007–2009 m. sparčiai didėjo – tai sutapo su pirmaisiais 2007–2013 m. programavimo laikotarpio metais. Tuo laiku pradėtos naujos programos ir veiksmai, todėl Komisija ėmė teikti paramą išmokėdama išankstinio finansavimo lėšas. 2011 m. išankstinio finansavimo lėšų pirmą kartą išmokėta mažiau ir ši tendencija patvirtina, kad pirmaisiais 2007–2013 m. finansinės programos metais stebėtas padidėjimas yra įprastas reiškinys, siejamas su išlaidų pagal daugiametes programas ypatumais. Būtent 2011 m. bendra išankstinio finansavimo suma sumažėjo 1,5 % arba 743 mln. EUR, palyginti su 2010 m., – šis pokytis daugiausiai siejamas su trumpalaikio finansavimo pagal pasidalijamojo valdymo principą sumomis (žr. 2.12.1 pastabą). Tačiau šį sumažėjimą kompensuoja iš anksto padengtų išlaidų padidėjimas dėl pripažinto naujo turto, susijusio su avansu išmokėtomis sumomis pagal pagalbos schemas, kurias Komisija kompensuoja valstybėms narėms (žr. toliau).

2.7.2.    Iš anksto padengtos išlaidos

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Finansų inžinerijos priemonės	3 378	3 820
Pagalbos schemos	720	—
Iš viso	4 098	3 820

Įgyvendinant 2007–2013 m. sanglaudos ir kaimo plėtros programas iš ES biudžeto galima mokėti lėšas valstybėms narėms, siekiant prisidėti prie finansų inžinerijos priemonių (paskolų, garantijų arba investicijų į nuosavybės vertybinius popierius forma), kurias sukuria ir valdo valstybės narės. Tačiau iki metų pabaigos pagal šias priemones nepanaudotos lėšos tampa ES nuosavybe (kaip ir įprasto išankstinio finansavimo atveju), todėl jos Komisijos balanse laikomos turtu. Tačiau pagrindiniais teisės aktais valstybės narės nėra įpareigotos Komisijai teikti periodinių šių avansu išmokėtų lėšų panaudojimo ataskaitų, o kai kuriais atvejais netgi jų nurodyti Komisijai teikiamose išlaidų suvestinėse. Todėl remiantis iš valstybių narių gauta informacija apie lėšų panaudojimą, kiekvienų metų pabaigoje apskaičiuojama šio turto vertė.

Kartu į savo balansą 2010 m. įtraukusi finansų inžinerijos priemones, Komisija taip pat išanalizavo panašias schemas, pagal kurias lėšos valstybėms narėms išmokamos avansu. Ji valstybių narių paprašė informacijos apie avansu pagal įvairias pagalbos schemas (valstybės pagalbos, EŽŪGF rinkos priemonių) gautų lėšų panaudojimą ir išmokas iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo. Tačiau 2010 m. pabaigoje iš valstybių narių negauta pakankamos informacijos, kad Komisija galėtų patikimai apskaičiuoti 2010 m. gruodžio 31 d. turimas nepanaudotas sumas. Dabar iš gautos informacijos matyti, kad šios sumos nebūtų buvę reikšmingos. Dėl 2011 m. atlikto darbo dabar Komisija gali geriau apskaičiuoti šias nepanaudotas avansu išmokėtas sumas pagal iš valstybių narių surinktą informaciją, todėl dabar Komisijos balanse 2011 m. gruodžio 31 d. įrašytas turtas išskaidomas į ilgalaikį (pirmiau nurodyta 720 mln. EUR suma) ir trumpalaikį (1 792 mln. EUR suma, žr. 2.12.2 pastabą), atsižvelgiant į tai, kada numatoma panaudoti avansu išmokamas lėšas. Pripažinus šį turtą, tokia pačia suma mažinamos 2011 m. išlaidos.

TRUMPALAIKIS TURTAS

2.8.   ATSARGOS

mln. EUR
Aprašymas	2011 12 31	2010 12 31
Mokslinės veiklos medžiagos	78	71
Kita	16	20
Iš viso	94	91

2.9.   FINANSINIS TURTAS. PARDUOTI LAIKOMAS TURTAS

Parduoti laikomas finansinis turtas įgyjamas dėl jo investicijų grąžos arba pelningumo, arba laikomas siekiant tam tikros turto struktūros arba antrinio likvidumo šaltinio ir todėl gali būti parduotas, atsižvelgiant į likvidumo poreikius arba palūkanų normų pokyčius.

PARDUOTI LAIKOMAS TURTAS

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Likviduojama EAPB	1 463	1 283
BUFI investicijos	1 358	515
Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė	547	419
Paskolų garantijų priemonė TEN-T projektams	97	111
Europos cheminių medžiagų agentūra	151	—
Kita	3	3
Iš viso	3 619	2 331

Likviduojamos EAPB atveju visos parduoti laikomo turto investicijos yra skolos vertybiniai popieriai eurais, kotiruojami aktyviojoje rinkoje. 2011 m. gruodžio 31 d. skolos vertybinių popierių (išreikštų tikrąja verte), kurių galutinio išpirkimo terminas 2012 m., vertė buvo 481 mln. EUR (2008 m. – 294 mln. EUR).

Nors buvo naujų įsigijimų ir pagal Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, ir pagal Paskolų garantijų priemonę TEN-T projektams (taip pat žr. 5.1.2 pastabą), didelį padidėjimą, palyginti su praėjusiaisiais metais, labiausiai nulėmė laikinai surinktų baudų padidėjusios sumos įrašymas į specialiai sukurtą Ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato valdomą fondą (BUFI). Iki 2010 m. šios sumos buvo laikomos specialiose banko sąskaitose – žr. 2.13.2 pastabą (rezervuotos piniginės lėšos).

2.10.   FINANSINIS TURTAS. TRUMPALAIKĖS PASKOLOS

Šios sumos — tai pirmiausia paskolos, kurių likęs galutinis terminas trumpesnis kaip 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos (dėl išsamesnės informacijos žr. 2.5.2 pastabą). Pernai čia buvo įrašyta 2 mlrd. EUR suma dėl MB paskolos Vengrijai, kuri buvo grąžinta 2011 m. gruodžio mėn. Be to, į šią kategoriją įrašyta 51 mln. EUR terminuotų indėlių suma, pirmiausia susijusi su Europos išorės veiksmų tarnyba ir Europos Sąjungos įstaigų vertimo centru.

2.11.   KITOS GAUTINOS IR SUSIGRĄŽINTINOS SUMOS

mln. EUR
	Pastaba	2011 12 31	2010 12 31
Trumpalaikės gautinos sumos	2.11.1	6 189	6 786
Įvairios gautinos sumos	—	21	20
Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos	2.11.2	3 267	4 525
Iš viso		9 477	11 331

Apskaičiuota, kad pirmiau nurodytos sumos iš viso sudaro 8 955 mln. EUR (2010 m. – 11 009 mln. EUR), susijusių su neprekybinėmis operacijomis.

2.11.1.    Trumpalaikės gautinos sumos

mln. EUR
Sąskaitų grupė	2011 12 31			2010 12 31
	Bendroji suma	Vertės sumažinimas	Grynoji vertė	Bendroji suma	Vertės sumažinimas	Grynoji vertė
Klientai	379	(94)	285	207	(79)	128
Baudos	3 369	(244)	3 125	4 584	(406)	4 178
Valstybės narės	4 243	(1 550)	2 693	4 011	(1 625)	2 386
Kita	89	(3)	86	96	(2)	94
Iš viso	8 080	(1 891)	6 189	8 898	(2 112)	6 786

Klientai

Tai yra vykdomieji raštai sumoms išieškoti, į ataskaitas įtraukti metų pabaigoje kaip nustatytos teisės į gautinas sumas ir dar neįrašyti į kitas kategorijas balanso turto pusėje.

Baudos

Tai susigrąžintinos sumos, susijusios su Komisijos skirtomis baudomis. 2011 m. gruodžio 31 d. dėl nesumokėtų baudų buvo gauta iš viso 3 012 mln. EUR garantijų (2010 m. – 2 585 mln. EUR), susijusių su šiomis gautinomis sumomis. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš gautinų sumų 209 mln. EUR buvo mokėtini po 2011 m. gruodžio 31 d.

Iš valstybių narių gautinos sumos

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo gautinos sumos
EŽŪGF	1 439	1 130
EŽŪFKP	23	—
PLKPP	37	19
SAPARD	142	146
Vertės sumažinimas	(771)	(814)
Iš viso	870	481
Sumokėtas ir iš valstybių narių susigrąžintinas PVM	41	46
Nuosavi ištekliai
Nustatyti A sąskaitoje	29	81
Nustatyti atskirojoje sąskaitoje	1 263	1 285
Vertės sumažinimas	(779)	(811)
Kita	114	391
Iš viso	627	946
Kitos iš valstybių narių gautinos sumos
Numatomos susigrąžinti išankstinio finansavimo sumos	963	561
Kita	192	352
Iš viso	1 155	913
Iš viso	2 693	2 386

EŽŪGF ir Kaimo plėtros fondo gautinos sumos

Į šį punktą visų pirma įtrauktos sumos, kurias lėšų gavėjai turi sumokėti į EŽŪGF gruodžio 31 d., kaip spalio 15 d. deklaravo ir patvirtino valstybės narės. Įvertinamos gautinos sumos, susidariusios po šio deklaravimo iki gruodžio 31 d. Komisija taip pat įvertina pagalbos gavėjų mokėtinų sumų, kurių gražinimas neįtikimas, vertės sumažinimą. Tai, kad atliekamas toks koregavimas, nereiškia, kad Komisija atsisako teisės ateityje susigrąžinti šias sumas. Koreguojant atimama 20 % – tiek valstybėms narėms leidžiama išskaičiuoti administracinėms sąnaudoms padengti.

Nuosavų išteklių gautinos sumos

Reikėtų pažymėti, kad valstybės narės turi teisę pasilikti 25 % tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sąnaudoms padengti, todėl pirmiau pateikti duomenys nurodyti po šio atskaitymo. Remiantis valstybių narių atsiųstais įverčiais, iš sumų, gautinų iš valstybių narių, atimta sumažintos vertės suma. Tačiau tai nereiškia, kad Komisija atsisako teisės susigrąžinti sumas, kurioms taikomas šis vertės koregavimas.

2.11.2.    Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių sąnaudos

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Sukauptos pajamos	2 952	3 445
Būsimųjų laikotarpių sąnaudos	296	1 061
Kita	19	19
Iš viso	3 267	4 525

Pagrindinė šios kategorijos suma – sukauptos pajamos.

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Nuosavi ištekliai	2 644	2 657
Asignuotosios žemės ūkio įplaukos, lapkričio ir gruodžio mėn.	111	72
EŽŪGF: neįvykdyti sprendimai dėl atitikties korekcijų	—	520
Sanglaudos fondas, regioninės ir kaimo plėtros fondai: finansinės korekcijos	16	43
Kitos sukauptos pajamos	181	153
Iš viso sukauptų pajamų	2 952	3 445

Būsimųjų laikotarpių sąnaudos labai sumažėjo dėl to, kad pagerėjo valstybių narių finansų inžinerijos priemonėms perduotų lėšų, kurios dar turi būti deklaruotos Komisijai arba jos kompensuotos metų pabaigoje, apskaita. Šios sumos dabar atskaitomos nuo sukauptų sąnaudų, su kuriomis jos susijusios.

Kitos sukauptos pajamos – tai pirmiausia pajamos iš delspinigių, bankų palūkanos ir palūkanos už išankstinio finansavimo sumas.

2.12.   TRUMPALAIKIS IŠANKSTINIS FINANSAVIMAS

mln. EUR
	Pastaba	2011 12 31	2010 12 31
Išankstinis finansavimas	2.12.1	8 089	9 123
Iš anksto padengtos išlaidos	2.12.2	2 918	955
Trumpalaikis išankstinis finansavimas, iš viso		11 007	10 078

2.12.1.    Išankstinis finansavimas

mln. EUR
Valdymo rūšis	2011 12 31	2010 12 31
Tiesioginis centralizuotas valdymas	3 048	3 038
Netiesioginis centralizuotas valdymas	3 037	2 368
Decentralizuotas valdymas	330	536
Pasidalijamasis valdymas	761	2 177
Jungtinis valdymas	803	894
Vykdomas kitų institucijų ir agentūrų	110	110
Trumpalaikis išankstinis finansavimas, iš viso	8 089	9 123

Trumpalaikis išankstinis finansavimas pagal pasidalijamojo valdymo principą labai sumažėjo dėl didelės pažangos užbaigiant 2000–2006 m. programavimo laikotarpio programas (daugiausiai dėl Fondo kaimo plėtrai, Regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo). Nors 2010 m. naujiems projektams (2011–2013 m. programos) išmokėtos išankstinio finansavimo sumos, jos klasifikuotos kaip ilgalaikis turtas, kaip paaiškinta 2.7 pastaboje.

2.12.2.    Iš anksto padengtos išlaidos

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Finansų inžinerijos priemonės	1 126	955
Pagalbos schemos	1 792	—
Iš viso	2 918	955

Kaip paaiškinta 2.7.2 pastaboje, šios sumos susijusios su lėšomis, valstybėms narėms išmokėtomis įgyvendinant 2007–2013 m. sanglaudos ir kaimo plėtros programas, siekiant kompensuoti paramos gavėjams avansu išmokėtas sumas, kurios taikant priemonę iki metų pabaigos dar nebuvo panaudotos. Tikimasi, kad pirmiau nurodytos sumos bus panaudotos 2012 m.

2.13.   PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Nerezervuotos piniginės lėšos
Iždo sąskaitos ir sąskaitos centriniuose bankuose	7 450	10 123
Einamosios sąskaitos	1 099	1 150
Avansinių lėšų sąskaitos	43	39
Pervedimai (pinigai kelyje)	(5)	1
Trumpalaikiai indėliai ir kiti pinigų ekvivalentai	2 028	1 670
Iš viso	10 615	12 983
Rezervuotos piniginės lėšos	8 320	9 080
Iš viso	18 935	22 063

2.13.1.    Nerezervuotos piniginės lėšos

Nerezervuotos piniginės lėšos – tai visos lėšos, kurias Komisija laiko savo sąskaitose kiekvienoje valstybėje narėje ir ELPA šalyje (ižde arba centriniame banke), einamosiose ir avansinėse sąskaitose, taip pat trumpalaikiai indėliai banke bei pinigai smulkioms išlaidoms.

Sumos, parodytos kaip trumpalaikiai indėliai, pirmiausia susijusios su lėšomis, kurias Komisijos vardu valdo patikėtiniai ir kurios skirtos konkrečioms iš ES biudžeto finansuojamoms programoms įgyvendinti. Metų pabaigoje buvo įsipareigota skirti 118 mln. EUR, tačiau jų kitos šalys dar nepanaudojo.

2.13.2.    Rezervuotos piniginės lėšos

Rezervuotos piniginės lėšos – tai sumos, susijusios su Komisijos skirtomis baudomis, dėl kurių byla dar nėra baigta. Šios sumos laikomos specialiose indėlių sąskaitose, kurios nenaudojamos jokiai kitai veiklai. Jeigu kita šalis pateikė apeliacinį skundą arba nežinoma, ar ji pateiks apeliacinį skundą, ta suma parodoma kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas 5.2 pastaboje.

ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.14.   PENSIJOS IR KITOS IŠMOKOS DARBUOTOJAMS

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Pensijos – darbuotojai	30 617	32 801
Pensijos – kiti	777	840
Bendroji sveikatos draudimo sistema	3 441	3 531
Iš viso	34 835	37 172

2.14.1.    Pensijos – darbuotojai

Laikantis Tarnybos nuostatų 83 straipsnio, pagal šią darbuotojų pensijų sistemą numatytos išmokos (Europos pareigūnų pensijų sistema, EPPS) įtraukiamos į ES biudžetą. Sistema nėra finansuojama, tačiau valstybės narės bendrai užtikrina tokių išmokų mokėjimą pagal šioms išlaidoms finansuoti nustatytą skalę. Be to, pareigūnai, mokėdami privalomą įmoką, padengia trečdalį ilgalaikio šios sistemos finansavimo sąnaudų.

Pensijų sistemos įsipareigojimai įvertinti remiantis darbuotojų ir į pensiją išėjusių darbuotojų skaičiumi 2011 m. gruodžio 31 d., taip pat tą dieną taikomomis Tarnybos nuostatų taisyklėmis. Šis vertinimas buvo atliktas taikant 25 TVSAS metodiką (taip pat 12 ES apskaitos taisyklę). Šiems įsipareigojimams apskaičiuoti taikomas prognozuojamo sąlyginio vieneto metodas. Pagrindinės vertinimo dieną galiojusios ir vertinime taikytos aktuarinės prielaidos:

Aktuarinės prielaidos	2011 12 31	2010 12 31
Nominali diskonto norma	4,9 %	4,6 %
Tikėtina infliacijos norma	1,8 %	2,1 %
Reali diskonto norma	3,0 %	2,4 %
Santuokos tikimybė: vyrai / moterys	84 % / 38 %	84 % / 38 %
Bendras darbo užmokesčio didėjimas / pensijos perkainojimas	0 %	0 %
2008 m. Tarptautinė valstybės tarnautojų gyvenimo trukmės lentelė	Taip	Taip

Labai didelis pensijų įsipareigojimų sumažėjimas paaiškinamas tuo, kad labai padidėjo taikoma diskonto norma, dėl kurios susidaro didelis aktuarinis metų pelnas.

Bendrųjų išmokų darbuotojams įsipareigojimų pokyčiai

mln. EUR
	Darbuotojų pensijų įsipareigojimai	Sveikatos draudimas
Bendrieji įsipareigojimai praėjusiųjų metų pabaigoje	36 639	3 791
Aptarnavimo / įprastos išlaidos	1 255	169
Palūkanų išlaidos	1 716	180
Sumokėtos išmokos	(1 187)	(112)
Aktuarinis pelnas	(4 226)	(317)
Pokytis dėl naujų darbuotojų	36	0
Bendrieji įsipareigojimai metų pabaigoje	34 233	3 711
Įsipareigojimai dėl pensijų koeficiento	834	nėra duomenų
Pensijų apmokestinimo sumažinimas	(4 450)	nėra duomenų
Plano turtas	0	(270)
Grynieji įsipareigojimai metų pabaigoje	30 617	3 441

2.14.2.    Pensijos – kiti

Prie šios kategorijos priskiriami pensijų įsipareigojimai esamiems ir buvusiems Komisijos, Teisingumo Teismo (ir Bendrojo Teismo) ir Audito Rūmų nariams, Tarybos generaliniams sekretoriams, ombudsmenams, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnams ir Europos Sąjungos tarnautojų teismo nariams. Į šią kategoriją taip pat įtraukti įsipareigojimai, susiję su tam tikrų Europos Parlamento narių pensijomis.

2.14.3.    Bendroji sveikatos draudimo sistema

Be to, įvertinami numatomi ES įsipareigojimai dėl įmokų į bendrąją sveikatos draudimo sistemą, susiję su į pensiją išėjusiais darbuotojais. Šių bendrųjų įsipareigojimų vertė – 3 711 mln. EUR. Plano turtas (270 mln. EUR) išskaitomas iš bendrųjų įsipareigojimų ir gaunama grynoji suma. Atliekant skaičiavimą naudojama ta pati diskonto norma ir bendroji darbo užmokesčio augimo norma kaip ir darbuotojų pensijų vertinimo atveju.

2.15.   ILGALAIKIAI ATIDĖJINIAI

mln. EUR
	Suma 2010 12 31	Papildomi atidėjiniai	Nepanaudotos panaikintos sumos	Panaudotos sumos	Perkėlimas į trumpalaikius atidėjinius	Įverčio pokytis	Suma 2011 12 31
Teismo bylos	306	95	(29)	(4)	0	0	368
Branduolinės įrangos išmontavimas	905	0	0	(8)	(29)	137	1 005
Finansiniai	86	41	0	0	(30)	3	100
Kiti	20	4	(2)	0	0	0	22
Iš viso	1 317	140	(31)	(12)	(59)	140	1 495

Teismo bylos

Tai yra su įvairiomis besitęsiančiomis teismo bylomis susijusių sumų, kurias numatoma išmokėti praėjus daugiau negu 12 mėnesių nuo metų pabaigos, įvertis. Didžiausia sumos dalis susijusi su metų pabaigoje nebaigtomis teismo bylomis dėl EŽŪGF išlaidų finansinėmis korekcijomis ir kitomis teismo bylomis, susijusiomis su žemės ūkio išlaidomis.

Branduolinės įrangos išmontavimas

2008 m. nepriklausomų ekspertų konsorciumas atnaujino savo 2003 m. atliktą Jungtinio tyrimų centro branduolinių objektų eksploatavimo nutraukimo ir atliekų valdymo programos išlaidų sąmatos tyrimą. Jų patikslintos 1 222 mln. EUR (anksčiau – 1 145 mln. EUR) sąmatos pagrindu į finansines ataskaitas įtraukiamas atidėjinys. Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, šis įvertis indeksuotas atsižvelgiant į infliaciją ir po to diskontuotas iki jo grynosios dabartinės vertės (naudojant nulinės atkarpos apsikeitimo sandorių eurais kreivę). Atsižvelgiant į numatomą šios programos trukmę (apie 20 metų), reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad dėl šios sąmatos yra tam tikrų abejonių, o galutinė sąnaudų suma gali skirtis nuo šiuo metu nurodytų sumų.

Finansiniai atidėjiniai

Šie atidėjiniai atitinka apskaičiuotus nuostolius, kurie bus patirti dėl garantijų, išduotų pagal 1998 m. MVĮ garantijų priemonę, 2001 m. MVĮ garantijų priemonę, 2007 m. MVĮ garantijų priemonę pagal Konkurencingumo ir inovacijų programą (KIP) ir Europos mikrofinansų priemonę „Progress“ (garantijos), pagal kurią Europos investicijų fondas (EIF) turi teisę išduoti garantijas savo vardu, bet Komisijos sąskaita ir rizika. Tačiau finansinė rizika, susijusi su panaudotomis ir nepanaudotomis garantijomis, ribojama. Ilgalaikiai finansiniai atidėjiniai diskontuojami iki jų grynosios dabartinės vertės (naudojant apsikeitimo sandorių eurais metinę kreivę).

2.16.   ILGALAIKIAI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR
	Pastaba	2011 12 31	2010 12 31
Ilgalaikės pasiskolintos lėšos	2.16.1	41 200	11 445
Garantijų fondo likvidavimas (4)	2.4.1	(21)	—
Iš viso		41 179	11 445

2.16.1.    Ilgalaikės pasiskolintos lėšos

mln. EUR
	MFP	Euratomo paskolos	MB	EFSM	Likviduojama EAPB	Iš viso
Iš viso 2010 12 31	503	469	12 246	0	231	13 449
Naujos pasiskolintos lėšos	126	0	1 350	28 000	0	29 476
Grąžinta suma	(36)	(20)	(2 000)	0	0	(2 056)
Valiutos kurso pokyčiai	0	0	0	0	6	6
Balansinės vertės pokyčiai	2	2	29	344	(1)	376
Iš viso 2011 12 31	595	451	11 625	28 344	236	41 251
Mokėtina suma per < 1 metus	5	0	0	0	46	51
Mokėtina suma per > 1 metus	590	451	11 625	28 344	190	41 200

Į šią kategoriją įtruktos Europos Sąjungos pasiskolintos lėšos, kurių grąžinimo terminas ilgesnis nei vieni metai. Pasiskolintas lėšas sudaro skolos pažymėjimais patvirtintos skolos, kurių vertė lygi 41 011 mln. EUR (2010 m. – 13 211 mln. EUR). Balansinės vertės pokyčiai atitinka sukauptų palūkanų pokyčius. Daugiau informacijos apie skolinimosi ir skolinimo veiklą, žr. 7 pastaboje.

2.17.   KITI ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Finansinės nuomos skolos	1 603	1 672
Pastatai, už kuriuos apmokėta dalimis	367	382
Kiti	89	50
Iš viso	2 059	2 104

TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.18.   TRUMPALAIKIAI ATIDĖJINIAI

mln. EUR
	Suma 2010 12 31	Papildomi atidėjiniai	Nepanaudotos panaikintos sumos	Panaudotos sumos	Perkėlimas iš ilgalaikių atidėjinių	Įverčio pokytis	Suma 2011 12 31
Teismo bylos	29	11	(18)	(5)	0	0	17
Branduolinės įrangos išmontavimas	21	0	0	(21)	29	0	29
Finansiniai	140	27	(2)	(33)	30	3	165
Kiti	24	56	(1)	(20)	0	0	59
Iš viso	214	94	(21)	(79)	59	3	270

Į šią kategoriją įrašoma atidėjinių dalis, kurią reikia išmokėti greičiau kaip per vienus metus.

2.19.   TRUMPALAIKIAI FINANSINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

Į šią kategoriją įtrauktos pasiskolintos lėšos (žr. 2.16 pastabą), kurias reikia grąžinti per 12 mėnesių nuo balanso datos.

2.20.   MOKĖTINOS SUMOS

mln. EUR
	Pastaba	2011 12 31	2010 12 31
Ilgalaikių įsipareigojimų dabartinė dalis	2.20.1	81	78
Trumpalaikės mokėtinos sumos	2.20.2	22 211	17 615
Įvairios mokėtinos sumos	—	100	97
Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos	2.20.3	69 081	66 739
Iš viso		91 473	84 529

2.20.1.    Ilgalaikių įsipareigojimų dabartinė dalis

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Finansinės nuomos įsipareigojimai	66	65
Kiti	15	13
Iš viso	81	78

2.20.2.    Trumpalaikės mokėtinos sumos

mln. EUR
Rūšis	2011 12 31	2010 12 31
Valstybės narės	22 200	17 035
Tiekėjai ir kita	1 511	1 292
Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos ir neišmokėtos iš anksto išmokėtinos sumos	(1 500)	(712)
Iš viso	22 211	17 615

Trumpalaikės mokėtinos sumos visų pirma susijusios su Komisijos gautomis išlaidų ataskaitomis, susijusiomis su dotacijų veikla. Jos kredituojamos padengti reikalaujama suma nuo prašymo gavimo momento. Jei dotacijos gavėja yra valstybė narė, dotacijos taip ir klasifikuojamos. Tokia pati procedūra taikoma sąskaitoms ir kreditiniams dokumentams, gautiems vykdant viešuosius pirkimus. Į atitinkamus prašymus kompensuoti išlaidas buvo atsižvelgta per ataskaitinių laikotarpių atskyrimo procedūrą metų pabaigoje. Padarius šiuos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo įrašus, apskaičiuotos reikalavimus atitinkančios sumos buvo įrašytos kaip išlaidos, o likusi dalis pateikiama kaip „Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos ir neišmokėtos iš anksto išmokėtinos sumos“ (žr. toliau). Kad turtas ir įsipareigojimai nebūtų pervertinti, buvo nuspręsta grynąją sumą įrašyti prie trumpalaikių įsipareigojimų.

Valstybės narės

Čia pradinės sumos siejamos su neapmokėtais prašymais kompensuoti išlaidas, susijusias su struktūrinių fondų veikla (ESF –5,8 mlrd. EUR, ERPF ir SF – 14 mlrd. EUR).

Tiekėjai ir kita

Į šią kategoriją įtrauktos su dotacijų ir viešųjų pirkimų veikla susijusios sumos, taip pat viešosioms įstaigoms ir nekonsoliduotiems subjektams (pvz., EPF) mokėtinos sumos.

Apskaičiuotos reikalavimų neatitinkančios sumos ir neišmokėtos iš anksto mokėtinos sumos

Mokėtinos sumos sumažintos gautuose, bet dar nepatikrintuose prašymuose kompensuoti išlaidas nurodytos sumos dalimi, kuri laikoma neatitinkančia reikalavimų. Didžiausios sumos susijusios su už struktūrinius veiksmus atsakingais generaliniais direktoratais. Mokėtinos sumos taip pat sumažintos gautuose prašymuose kompensuoti išlaidas nurodytos, bet dar iki metų pabaigos neišmokėtos, iš anksto padengtų išlaidų sumos dalimi (1 mlrd. EUR).

2.20.3.    Sukauptos sąnaudos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Sukauptos sąnaudos	68 577	66 326
Būsimųjų laikotarpių pajamos	490	407
Su konsoliduotaisiais subjektais susijusios sumos	14	6
Iš viso	69 081	66 739

Sukauptos sąnaudos išskaidomos taip:

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Žemės ūkis ir kaimo plėtra:
EŽŪGF: Išlaidos 10 16–12 31	33 774	33 015
EŽŪGF: tiesioginė pagalba	10 701	10 703
EŽŪGF: Cukraus sektoriaus restruktūrizavimas	224	400
EŽŪGF: Kita	23	(303)
EŽŪFKP	12 127	10 792
Iš viso	56 849	54 607
Struktūriniai veiksmai:
EŽF	56	116
ERDF ir Sanglaudos fondas	4 791	4 894
ISPA	172	74
ESF	1 687	2 182
Iš viso	6 706	7 266
Kitos sukauptos sąnaudos:
MTTP	1 157	1 267
Kita	3 865	3 186
Iš viso	5 022	4 453
Iš viso sukauptų sąnaudų	68 577	66 326

2011 m. gruodžio 31 d. būsimųjų laikotarpių pajamų suma didelė dėl to, kad dvi valstybės narės iš anksto sumokėjo 2011 m. nuosavų išteklių įnašus.

GRYNASIS TURTAS IR REZERVAI

2.21.   REZERVAI

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Tikrosios vertės rezervas	(108)	(61)
Kiti rezervai:
Garantijų fondas	1 911	1 746
Perkainojimo rezervas	57	57
Kita	1 748	1 742
Iš viso	3 716	3 545
Iš viso	3 608	3 484

2.21.1.    Tikrosios vertės rezervas

Remiantis apskaitos taisyklėmis, parduoti laikomo turto koregavimas, kad atitiktų tikrąją vertę, įtraukiamas į tikrosios vertės rezervą. 2011 m. iš tikrosios vertės rezervo paimta grynoji 24 mln. EUR suma, susijusi su sukauptos tikrosios vertės sumažinimu, ir pripažinta ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje, susijusioje su parduoti laikomu turtu.

Į tikrosios vertės rezervą metų pabaigoje įtraukta 87 mln. EUR suma, susijusi su vertės sumažinimu dėl ES turimų Graikijos vyriausybės obligacijų (kurių nominalioji vertė – 129 mln. EUR). Tačiau reikėtų pažymėti, kad šios obligacijos 2012 m. pradžioje buvo iškeistos į naujas obligacijas, kurių terminai panašūs, bet kurios nepatenka į privačiojo sektoriaus dalyvavimo restruktūrizuojant skolą aprėptį. Todėl visos sumos, kurias reikėjo grąžinti 2012 m. kovo 20 d. (39 mln. EUR) ir gegužės 18 d. (15,7 mln. EUR) buvo visiškai grąžintos laiku. Išsamesnės informacijos apie finansinio turto tikrosios vertės apskaitą žr. 1.5.5 pastaboje.

2.21.2.    Kiti rezervai

Garantijų fondas

Dėl Garantijų fondo veiklos taip pat žr. 2.4.1 pastabą. Šis rezervas atitinka Fondo garantuotų dar nesumokėtų sumų tikslinę 9 % sumą, kurią privaloma laikyti kaip turtą.

Perkainojimo rezervas

Šį rezervą sudaro tam tikrų Komisijos žemės ir pastatų iki 2005 m. atliktas perkainojimas.

Kiti rezervai

Suma visų pirma susijusi su likviduojamos EAPB Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo turto rezervu. Šis rezervas buvo sudarytas dėl EAPB veiklos nutraukimo.

2.22.   IŠ VALSTYBIŲ NARIŲ PAREIKALAUTINOS SUMOS

mln. EUR
	Suma
2010 m. gruodžio 31 d. iš valstybių narių pareikalautinos sumos	30 931
2010 m. biudžeto pertekliaus grąžinimas valstybėms narėms	4 539
Garantijų fondo rezervo pokytis	165
Kiti rezervo pokyčiai	34
Ekonominės veiklos metų rezultatas (perteklius)	1 789
2011 m. gruodžio 31 d. iš viso iš valstybių narių pareikalautinų sumų	37 458
Paskirstoma:
Išmokos darbuotojams	34 835
Kitos sumos	2 623

Ši suma atitinka iki 2011 m. gruodžio 31 d. Komisijos jau patirtų išlaidų dalį, kuri turi būti finansuojama iš būsimų biudžetų. Pagal kaupiamosios apskaitos taisykles labai daug išlaidų yra pripažįstamos N metais, nors jos gali būti faktiškai apmokėtos N+1 metais ir dengiamos iš N+1 metų biudžeto. Dėl šių įsipareigojimų įtraukimo į ataskaitas ir dėl to, kad atitinkamos sumos finansuojamos iš būsimų biudžetų, įsipareigojimai metų pabaigoje gerokai viršija turtą. Reikšmingiausios sumos yra susijusios su EŽŪGF veikla. Iš tikrųjų didžiąją dalį sumų valstybės narės į kitų metų biudžetą moka per trumpesnį nei 12 mėn. laikotarpį pasibaigus atitinkamiems finansiniams metams.

Iš esmės tik Komisijos išmokų darbuotojams įsipareigojimai yra apmokami per ilgesnį laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kad pensijų išmokas iš metinių biudžetų garantuoja valstybės narės. Toliau tik informaciniais tikslais pateikiamas būsimų išmokų darbuotojams išskaidymas.

mln. EUR
	Suma
Trumpalaikės: 2012 m. mokėtinos sumos	1 335
Ilgalaikės: po 2012 m. mokėtinos sumos	33 500
Iš viso išmokų darbuotojams įsipareigojimų 2011 12 31	34 835

Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad pirmiau nurodyti duomenys neturi jokio poveikio biudžeto vykdymo rezultatui – biudžeto įplaukos visada turi atitikti biudžeto išlaidas arba jas viršyti, o bet koks įplaukų perteklius grąžinamas valstybėms narėms.

3.   EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ ATASKAITOS PASTABOS

3.1.   ĮPLAUKOS IŠ NUOSAVŲ IŠTEKLIŲ IR ĮNAŠŲ

mln. EUR
	Pastaba	2011 m.	2010 m.
Įplaukos iš nuosavų išteklių:	3.1.1
BNP ištekliai		88 442	91 178
PVM ištekliai		14 763	12 517
Tradiciniai nuosavi ištekliai
Muitai		16 528	16 065
Cukraus mokesčiai		161	150
Iš viso tradicinių nuosavų išteklių		16 689	16 215
Biudžeto koregavimas	3.1.2	4 533	2 135
Įnašai iš trečiųjų šalių (įskaitant ELPA šalis)		250	283
Iš viso		124 677	122 328

3.1.1.    Nuosavųjų išteklių įplaukos

Nuosavi ištekliai yra pagrindinis Europos Sąjungos veiklos įplaukų šaltinis. Didžiausia išlaidų dalis finansuojama iš nuosavų išteklių, o kitomis įplaukomis padengiama tik labai nedidelė viso finansavimo dalis. Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių: tradiciniai nuosavi ištekliai, PVM grindžiami ištekliai ir BNP grindžiami ištekliai. Tradicinius nuosavus išteklius sudaro cukraus mokesčiai ir muitai. Korekcinis mechanizmas, siekiant išvengti biudžeto disbalanso (korekcija JK naudai), taip pat bendras Nyderlandų ir Švedijos metinių BNP grindžiamų įnašų sumažinimas taip pat yra nuosavų išteklių sistemos dalis. Valstybės narės pasilieka 25 % tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sąnaudoms padengti, todėl pirmiau pateiktos sumos yra nurodytos po šio atskaitymo.

Reikėtų pažymėti, kad Komisijos atlikti patikrinimai ir Audito Rūmų atliktas auditas išryškino tam tikrus trūkumus Belgijos sąskaitų patvirtinimo ir apskaitos trūkumus, kurie turi poveikį į ES biudžetą kaip tradiciniai nuosavi ištekliai (TNI) pervedamų sumų patikimumui. Dabar Belgijos prašoma grąžinti 169 mln. EUR (bendroji, 126 mln. EUR grynoji) suma dar negrąžinta laukiant paskesnio audito ir kontrolės dėl Belgijos TNI sumų, įrašytų į Komisijos sąskaitą, teisingumo rezultatų.

3.1.2.    Biudžeto koregavimas

Biudžeto koregavimai apima 2010 m. biudžeto perteklių (4 539 mln. EUR), kuris valstybėms narėms grąžinamas netiesiogiai, atskaitant nuosavų išteklių sumas, kurias jos turi pervesti ES kitais metais, – taigi, tai yra 2011 m. įplaukos.

3.2.   KITOS VEIKLOS ĮPLAUKOS

mln. EUR
	Pastaba	2011 m.	2010 m.
Baudos	3.2.1	868	3 077
Žemės ūkio mokesčiai	3.2.2	65	25
Išlaidų susigrąžinimas:	3.2.3
Tiesioginis centralizuotas valdymas		76	49
Netiesioginis centralizuotas valdymas		17	11
Decentralizuotas valdymas		106	71
Jungtinis valdymas		3	—
Pasidalijamasis valdymas		845	1 776
Iš viso		1 047	1 907
Įplaukos iš administracinių operacijų:	3.2.4
Personalas		1 141	1 073
Su nekilnojamuoju turtu, įranga ir įrengimais susijusios įplaukos		94	13
Kitos administracinės įplaukos		119	121
Iš viso		1 354	1 207
Įvairios veiklos įplaukos:	3.2.5
Koregavimas / atidėjiniai		59	157
Valiutos keitimo pelnas		476	460
Kita		1 507	1 355
Iš viso		2 042	1 972
Iš viso		5 376	8 188

3.2.1.    Baudos

Šios įplaukos susijusios su Komisijos paskirtomis baudomis už konkurencijos taisyklių pažeidimą. Gautinos sumos ir susijusios įplaukos yra pripažįstamos, kai Komisija priima sprendimą dėl baudos skyrimo ir apie tokį sprendimą oficialiai praneša adresatui.

3.2.2.    Žemės ūkio mokesčiai

Šios sumos visų pirma yra susijusios su pieno mokesčiais, kurie yra rinkos valdymo priemonė, kurios tikslas – bausti pieno gamintojams, kurie viršija savo referencines kvotas. Kadangi jie nesusieti su ankstesnėmis Komisijos išmokomis, jie iš esmės laikomi specialios paskirties įplaukomis.

3.2.3.    Išlaidų susigrąžinimas

Prie šios kategorijos priskiriami vykdomieji raštai sumoms išieškoti, kuriuos pateikė Komisija ir pagal kuriuos Komisijos apskaitos sistemoje registruojama išskaita iš paskesnių mokėjimų, siekiant susigrąžinti anksčiau iš bendrojo biudžeto išmokėtas sumas, remiantis patikrinimais, užbaigtais auditais arba tinkamumo finansuoti analize, taip pat valstybių narių EŽŪGF lėšų gavėjams pateikti vykdomieji raštai sumoms išieškoti. Į šią kategoriją taip pat įtrauktas sukauptų pajamų vertinimo pokytis nuo praėjusiųjų metų pabaigos iki dabartinio laikotarpio. Tačiau šioje kategorijoje neparodytas visas ES lėšų susigrąžinimo mastas, visų pirma reikšmingose struktūrinių veiksmų išlaidų srityse, kuriose veikia specialūs mechanizmai, užtikrinantys reikalavimus neatitinkančių lėšų susigrąžinimą, dėl kurių daugeliu atvejų vykdomieji raštai sumoms išieškoti nepateikiami. Remiantis ES apskaitos taisyklėmis, išankstinio finansavimo sumų susigrąžinimas taip pat neparodytas kaip įplaukos.

Pagrindinė suma – 845 mln. EUR – yra susijusi su pasidalijamuoju valdymu ir ji susideda iš 721 mln. EUR Europos žemės ūkio garantijų fondui (EŽŪGF) ir 109 mln. EUR struktūriniams veiksmams.

a)   Žemės ūkis. EŽŪGF

Su Europos žemės ūkio garantijų fondu (EŽŪGF) susijusios sumos, priskiriamos prie šios kategorijos ir apskaitomos kaip metų įplaukos, yra 721 mln. EUR. Šias sumas sudaro:

—	per metus priimti sprendimai dėl atitikties korekcijų – 686 mln. EUR,

—

sukčiavimo ir pažeidimų atvejai – 35 mln. EUR: nesumokėtų sumų, kurias deklaravo valstybės narės ir kurios susigrąžintos per metus, tai yra 174 mln. EUR, atėmus nesumokėtų sumų, kurias deklaravo valstybės narės ir kurios dėl sukčiavimo ir pažeidimų atvejų turi būti susigrąžintos metų pabaigoje, sumažėjimą – 139 mln. EUR (991 mln. EUR 2011 m. pabaigoje, palyginti su 1 130 mln. EUR 2010 m. pabaigoje) – taip pat žr. 2.11.1 pastabą.

b)   Struktūriniai veiksmai

Su struktūriniais veiksmais, įtrauktais į šią kategoriją, susijusių išlaidų susigrąžinimas buvo 109 mln. EUR (2010 m. – 279 mln. EUR). Pagrindinės šios subkategorijos sumos – Komisijos pateikti vykdomieji raštai sumoms išieškoti, kurių tikslas – susigrąžinti 127 mln. EUR ankstesniųjų metų nepagrįstų išlaidų, kurių vertė 127 mln. EUR, ir 28 mln. EUR sukauptų pajamų svyravimas (padidėjimas) metų pabaigoje (kurį kompensuoja 46 mln. EUR korekcija).

Vykdomieji raštai sumoms išieškoti pateikiami tik šiais atvejais:

—	oficialūs Komisijos sprendimai dėl finansinių korekcijų, nustačius, kad sumos, kurių prašo valstybės narės, išleistos netinkamai,

—

atliekant koregavimą, kai užbaigiama programa, dėl kurio sumažinamas ES įnašas, jeigu valstybė narė nedeklaravo pakankamai reikalavimus atitinkančių išlaidų, kad pagrįstų visą jau suteiktą išankstinį finansavimą ir tarpinius mokėjimus; tokios operacijos gali būti vykdomos be oficialaus Komisijos sprendimo, jeigu tai priimtina valstybei narei;

—	susigrąžinant sumas užbaigus programą, kai baigiamos teisinės procedūros, kurios dar buvo vykdomos užbaigimo metu.

Kiti su struktūriniais veiksmais susiję vykdomieji raštai pateikti išankstiniam finansavimui susigrąžinti. Šios sumos neparodytos kaip įplaukos, tačiau įtraukiamos į balanso išankstinio finansavimo kategoriją.

3.2.4.    Įplaukos iš administracinių operacijų

Šios įplaukos susidaro atlikus atskaitymus iš darbuotojų atlyginimų ir jas visų pirma sudaro dvi sumos: įmokos į darbuotojų pensijų sistemą ir pajamų mokestis.

3.2.5.    Įvairios veiklos įplaukos

535 mln. EUR (2010 m. – 430 mln. EUR) susijusi su iš narystės siekiančių narių gautomis sumomis. Valiutos keitimo pelnas, išskyrus 3.5 pastaboje aptariamą finansinę veiklą, taip pat įtraukiamas į šią kategoriją. Šis pelnas atsiranda vykdant kasdieninę veiklą ir susijusias operacijas ne euro, bet kita valiuta bei atliekant perkainojimą metų pabaigoje, kad būtų galima parengti ataskaitas. Jose nurodytas tiek realizuotas, tiek nerealizuotas pelnas. Per metus gautas 94 mln. EUR grynasis valiutos keitimo pelnas (2010 m. – 23 mln. EUR).

3.3.   ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Išlaidos darbuotojams	5 416	5 171
Nusidėvėjimas ir nuvertėjimas	412	384
Kitos administracinės išlaidos	3 148	3 059
Iš viso	8 976	8 614

Į šią kategoriją įtrauktos 358 mln. EUR išlaidos susijusios su veiklos nuomos išlaidomis – sumomis, kurias įsipareigota sumokėti per šių nuomos sutarčių galiojimo laikotarpį.

mln. EUR
Aprašymas	Būsimos mokėtinos sumos
	< 1 metai	1–5 metai	> 5 metai	Iš viso
Pastatai	318	1 203	790	2 311
IT medžiaga ir kita įranga	22	35	1	58
Iš viso	340	1 238	791	2 369

3.4.   VEIKLOS IŠLAIDOS

mln. EUR
	Pastaba	2011 m.	2010 m.
Pirminės veiklos išlaidos:	3.4.1
Tiesioginis centralizuotas valdymas		10 356	10 123
Netiesioginis centralizuotas valdymas		4 119	4 045
Decentralizuotas valdymas		766	933
Pasidalijamasis valdymas		104 067	85 432
Jungtinis valdymas		1 714	1 868
Iš viso		121 022	102 401
Kitos veiklos išlaidos:	3.4.2
Koregavimas / atidėjiniai		251	68
Valiutos keitimo nuostoliai		382	439
Kita		2 123	856
Iš viso		2 756	1 363
Iš viso		123 778	103 764

Veiklos išlaidos labai padidėjo dėl pasidalijamojo valdymo, kai pagausėjus veiklos pagal 2007–2013 m. programavimo laikotarpį 2011 m. padidėjo išlaidų pripažinimas. Pagrindiniai pokyčiai stebimi sanglaudos ir regioninės plėtros srityse (19 mlrd. EUR). Atsižvelgiant į santykinai stabilias veiklos įplaukas, dėl šio smarkaus veiklos išlaidų padidėjimo 2011 m. susidarė 2,7 mlrd. EUR veiklos deficitas.

3.4.1.    Pirminės veiklos išlaidos

Europos Komisijos veiklos išlaidos priskiriamos prie įvairių finansinės programos išlaidų kategorijų ir gali būti įvairių rūšių, atsižvelgiant į tai, kaip pinigai išmokami ir tvarkomi. Didžioji išlaidų dalis priskiriama prie pasidalijamojo valdymo kategorijos, kai užduotis pavedama vykdyti valstybėms narėms, ir apima tokias sritis, kaip EŽŪGF išlaidos ir iš skirtingų struktūrinių veiksmų priemonių (Regioninės plėtros fondo, Socialinio fondo, Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Sanglaudos fondo ir Žuvininkystės fondo) finansuojami veiksmai.

3.4.2.    Kitos veiklos išlaidos

Valiutos keitimo nuostoliai, išskyrus dėl 3.6 pastaboje aprašomos finansinės veiklos, atsiranda vykdant kasdieninę veiklą ir susijusius sandorius ne euro, bet kita valiuta bei metų pabaigoje atliekant perkainojimą, kuris būtinas ataskaitoms parengti, – jie gali būti tiek realizuoti, tiek nerealizuoti.

Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąnaudos

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Mokslinių tyrimų sąnaudos	327	295
Nekapitalizuotos technologinės plėtros sąnaudos	145	157
Pripažintos išlaidomis	472	452

3.5.   FINANSINĖS ĮPLAUKOS

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Dividendų pajamos	5	1
Palūkanų pajamos:
Iš išankstinio finansavimo	40	42
Iš pradelstų mokėjimų	89	382
Iš parduoti laikomo turto	113	100
Iš paskolų	921	394
Iš pinigų ir pinigų ekvivalentų	132	110
Kita	5	2
Iš viso	1 300	1 030
Kitos finansinės pajamos:
Realizuotas pelnas iš finansinio turto pardavimo	3	11
Kita	178	83
Iš viso	181	94
Dabartinės vertės koregavimas	1	1
Valiutos keitimo pelnas	4	52
Iš viso	1 491	1 178

3.6.   FINANSINĖS IŠLAIDOS

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Palūkanų išlaidos:
Nuomai	91	93
Pasiskolintoms lėšoms	903	380
Kita	30	23
Iš viso	1 024	496
Kitos finansinės išlaidos:
Finansinių atidėjinių koregavimas	74	60
Biudžeto priemonių finansinės sąnaudos	47	55
Parduoti laikomo turto nuvertėjimo nuostoliai	12	5
Realizuotas nuostolis dėl finansinio turto pardavimo	5	1
Kita	144	42
Iš viso	282	163
Valiutos keitimo nuostoliai	49	2
Iš viso	1 355	661

3.7.   BENDROSIOMS IR ASOCIJUOTOSIOMS ĮMONĖMS TENKANTI GRYNOJO DEFICITO DALIS

Remdamasi nuosavybės apskaitos metodu Komisija į savo ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą įtraukia savo bendrųjų ir asocijuotųjų įmonių grynojo deficito dalį (taip pat žr. 2.3.1 ir 2.3.2 pastabas).

3.8.   ĮPLAUKOS IŠ NEPREKYBINIŲ OPERACIJŲ

2011 m. ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje pripažintos 130 391 mln. EUR (2010 m. 129 597 mln. EUR) įplaukos iš neprekybinių operacijų.

3.9.   SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ

Segmentų ataskaitoje pateiktas veiklos įplaukų ir išlaidų išskaidymas pagal Komisijos politikos sritį, remiantis veikla grindžiamo biudžeto struktūra. Šios politikos sritys gali būti suskirstytos į tris didesnes grupes: „Europos Sąjungos vidaus veiksmai“, „Europos Sąjungos išorės veiksmai“ ir „Tarnybos ir kita“.

„Europos Sąjungos vidaus veiksmai“ yra didžiausia kategorija, apimanti daugelį Europos Sąjungos vidaus politikos sričių. „Europos Sąjungos išorės veiksmai“ apima ES išorės politiką, pvz., prekybą ir pagalbą. „Tarnybos ir kita“ yra vidaus horizontalūs veiksmai, reikalingi ES institucijų ir įstaigų funkcionavimui užtikrinti. Reikia atkreipti dėmesį, kad su agentūromis susijusi informacija įtraukiama į atitinkamą politikos sritį. Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad centrinių Komisijos tarnybų skaičiuojami, renkami ir valdomi nuosavi ištekliai ir įnašai nėra skirstomi pagal įvairias veiklos rūšis.

mln. EUR
	ES vidaus veiksmai	ES išorės veiksmai	Tarnybos ir kita	Likviduojama EAPB	Kitos institucijos	Konsolidacijos eliminavimas	Iš viso
Baudos	868	0	0	0	0	0	868
Žemės ūkio mokesčiai	65	0	0	0	0	0	65
Išlaidų susigrąžinimas	906	138	3	0	2	(2)	1 047
Įplaukos iš administracinių operacijų	142	2	993	0	664	(447)	1 354
Įvairios veiklos įplaukos	2 502	98	580	7	132	(1 277)	2 042
KITOS VEIKLOS ĮPLAUKOS	4 483	238	1 576	7	798	(1 726)	5 376
Administracinės išlaidos:
Išlaidos darbuotojams	(2 171)	(325)	(1 250)	0	(1 702)	32	(5 416)
Su nematerialiuoju turtu ir nekilnojamuoju turtu, įranga bei įrengimais susijusios išlaidos	(109)	(1)	(121)	0	(181)	0	(412)
Kitos administracinės išlaidos	(955)	(286)	(858)	0	(1 624)	575	(3 148)
	(3 235)	(612)	(2 229)	0	(3 507)	607	(8 976)
Veiklos išlaidos:
Tiesioginis centralizuotas valdymas	(7 338)	(3 681)	(179)	0	0	842	(10 356)
Netiesioginis centralizuotas valdymas	(3 423)	(682)	(32)	0	0	18	(4 119)
Decentralizuotas valdymas	(210)	(556)	0	0	0	0	(766)
Pasidalijamasis valdymas	(103 988)	(80)	1	0	0	0	(104 067)
Jungtinis valdymas	(169)	(1 545)	0	0	0	0	(1 714)
Kitos veiklos išlaidos	(2 420)	(134)	(399)	(52)	(10)	259	(2 756)
	(117 548)	(6 678)	(609)	(52)	(10)	1 119	(123 778)
IŠ VISO VEIKLOS IŠLAIDŲ	(120 783)	(7 290)	(2 838)	(52)	(3 517)	1 726	(132 754)
Grynosios veiklos išlaidos	(116 300)	(7 052)	(1 262)	(45)	(2 719)	0	(127 378)
Įplaukos iš nuosavų išteklių ir įnašų							124 677
Deficitas iš einamosios veiklos							(2 701)
Grynosios finansinės įplaukos							136
Pensijų ir kitų išmokų darbuotojams įsipareigojimų pokyčiai							1 212
Asocijuotosioms / bendrosioms įmonėms tenkanti deficito dalis							(436)
Ekonominės veiklos metų rezultatas							(1 789)

SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ. ES VIDAUS VEIKSMAI

mln. EUR
	Ekonomikos ir finansų reikalai	Įmonės ir pramonė	Konkurencija	Užimtumas	Žemės ūkis	Transportas ir energetika	Aplinka	Moksliniai tyrimai	Informacinė visuomenė
Kitos veiklos įplaukos:
Baudos	0	7	858	0	0	0	0	0	0
Žemės ūkio mokesčiai	0	0	0	0	65	0	0	0	0
Išlaidų susigrąžinimas	0	4	0	23	807	7	1	5	24
Įplaukos iš administracinių operacijų	0	14	0	0	0	12	0	39	0
Įvairios veiklos įplaukos	4	54	161	41	121	207	40	723	9
KITOS VEIKLOS ĮPLAUKOS	4	79	1 019	64	993	226	41	767	33
Administracinės išlaidos:	(66)	(199)	(89)	(110)	(127)	(374)	(119)	(402)	(133)
Išlaidos darbuotojams	(60)	(143)	(83)	(84)	(106)	(255)	(86)	(231)	(107)
Su nematerialiuoju turtu ir nekilnojamuoju turtu, įranga bei įrengimais susijusios išlaidos	0	(16)	0	(1)	0	(13)	(1)	(4)	0
Kitos administracinės išlaidos	(6)	(40)	(6)	(25)	(21)	(106)	(32)	(167)	(26)
Veiklos išlaidos:	(66)	(1 116)	(1 492)	(11 044)	(57 063)	(1 427)	(256)	(4 207)	(1 251)
Centralizuotas tiesioginis valdymas	(66)	(665)	0	(148)	(30)	(802)	(239)	(2 739)	(1 230)
Netiesioginis centralizuotas valdymas	0	(313)	0	(2)	0	(501)	(1)	(1 369)	(14)
Decentralizuotas valdymas	0	0	0	(29)	(5)	0	0	0	0
Pasidalijamasis valdymas	0	0	0	(10 841)	(56 883)	0	0	0	0
Jungtinis valdymas	0	(94)	0	(6)	0	(68)	0	0	0
Kitos veiklos išlaidos	0	(44)	(1 492)	(18)	(145)	(56)	(16)	(99)	(7)
IŠ VISO VEIKLOS IŠLAIDŲ	(132)	(1 315)	(1 581)	(11 154)	(57 190)	(1 801)	(375)	(4 609)	(1 384)
Grynosios veiklos išlaidos	(128)	(1 236)	(562)	(11 090)	(56 197)	(1 575)	(334)	(3 842)	(1 351)
	Jungtinis tyrimų centras	Žuvininkystė	Vidaus rinka	Regioninė politika	Mokesčiai ir muitai	Švietimas ir kultūra	Sveikatos ir vartotojų apsauga	Teisingumas, laisvė ir saugumas	Iš viso ES vidaus veiksmų
Kitos veiklos įplaukos:
Baudos	0	0	0	0	0	0	0	3	868
Žemės ūkio mokesčiai	0	0	0	0	0	0	0	0	65
Išlaidų susigrąžinimas	0	5	0	15	0	7	7	1	906
Įplaukos iš administracinių operacijų	40	0	1	0	0	1	9	26	142
Įvairios veiklos įplaukos	70	10	206	(2)	1	232	359	266	2 502
KITOS VEIKLOS ĮPLAUKOS	110	15	207	13	1	240	375	296	4 483
Administracinės išlaidos:	(346)	(60)	(196)	(81)	(94)	(204)	(347)	(288)	(3 235)
Išlaidos darbuotojams	(245)	(39)	(134)	(65)	(42)	(107)	(223)	(161)	(2 171)
Su nematerialiuoju turtu ir nekilnojamuoju turtu, įranga bei įrengimais susijusios išlaidos	(26)	0	(7)	0	(2)	(1)	(26)	(12)	(109)
Kitos administracinės išlaidos	(75)	(21)	(55)	(16)	(50)	(96)	(98)	(115)	(955)
Veiklos išlaidos:	(194)	(764)	(59)	(35 821)	(15)	(1 447)	(631)	(695)	(117 548)
Centralizuotas tiesioginis valdymas	(57)	(246)	(24)	(45)	(15)	(163)	(440)	(429)	(7 338)
Netiesioginis centralizuotas valdymas	0	0	0	0	0	(1 174)	(49)	0	(3 423)
Decentralizuotas valdymas	0	0	0	(176)	0	0	0	0	(210)
Pasidalijamasis valdymas	0	(514)	0	(35 600)	0	0	0	(150)	(103 988)
Jungtinis valdymas	0	0	0	0	0	(1)	0	0	(169)
Kitos veiklos išlaidos	(137)	(4)	(35)	0	0	(109)	(142)	(116)	(2 420)
IŠ VISO VEIKLOS IŠLAIDŲ	(540)	(824)	(255)	(35 902)	(109)	(1 651)	(978)	(983)	(120 783)
Grynosios veiklos išlaidos	(430)	(809)	(48)	(35 889)	(108)	(1 411)	(603)	(687)	(116 300)

SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ. ES IŠORĖS VEIKSMAI

mln. EUR
	Išorės santykiai	Prekyba	Vystymasis	Plėtra	Humanitarinė pagalba	Iš viso ES išorės veiksmų
Kitos veiklos įplaukos:
Išlaidų susigrąžinimas	20	0	9	106	3	138
Įplaukos iš administracinių operacijų	2	0	0	0	0	2
Įvairios veiklos įplaukos	10	0	90	(1)	(1)	98
KITOS VEIKLOS ĮPLAUKOS	32	0	99	105	2	238
Administracinės išlaidos:	(99)	(71)	(331)	(78)	(33)	(612)
Išlaidos darbuotojams	(23)	(65)	(167)	(47)	(23)	(325)
Su nematerialiuoju turtu ir nekilnojamuoju turtu, įranga bei įrengimais susijusios išlaidos	(1)	0	0	0	0	(1)
Kitos administracinės išlaidos	(75)	(6)	(164)	(31)	(10)	(286)
Veiklos išlaidos:	(3 381)	(8)	(1 217)	(958)	(1 114)	(6 678)
Tiesioginis centralizuotas valdymas	(1 699)	(5)	(833)	(547)	(597)	(3 681)
Netiesioginis centralizuotas valdymas	(627)	0	(18)	(37)	0	(682)
Decentralizuotas valdymas	(209)	0	(37)	(310)	0	(556)
Pasidalijamasis valdymas	(80)	0	0	0	0	(80)
Jungtinis valdymas	(638)	(3)	(326)	(63)	(515)	(1 545)
Kitos veiklos išlaidos	(128)	0	(3)	(1)	(2)	(134)
IŠ VISO VEIKLOS IŠLAIDŲ	(3 480)	(79)	(1 548)	(1 036)	(1 147)	(7 290)
Grynosios veiklos išlaidos	(3 448)	(79)	(1 449)	(931)	(1 145)	(7 052)

SEGMENTŲ ATSKAITOMYBĖ. TARNYBOS IR KITA

mln. EUR
	Spauda ir komunikacija	Kovos su sukčiavimu tarnyba	Koordinavimas	Personalas ir administracija	Eurostatas	Biudžetas	Auditas	Kalbos	Kita	Iš viso tarnybų ir kitos veiklos
Kitos veiklos įplaukos:
Išlaidų susigrąžinimas	1	0	0	1	0	0	0	1	0	3
Įplaukos iš administracinių operacijų	0	7	0	835	0	52	0	99	0	993
Įvairios veiklos įplaukos	(1)	8	1	30	0	35	0	43	464	580
KITOS VEIKLOS ĮPLAUKOS	0	15	1	866	0	87	0	143	464	1 576
Administracinės išlaidos:	(121)	(57)	(188)	(1 299)	(86)	(58)	(11)	(444)	35	(2 229)
Išlaidos darbuotojams	(79)	(44)	(159)	(526)	(70)	(44)	(10)	(353)	35	(1 250)
Su nematerialiuoju turtu ir nekilnojamuoju turtu, įranga bei įrengimais susijusios išlaidos	(2)	(1)	0	(114)	0	(1)	0	(3)	0	(121)
Kitos administracinės išlaidos	(40)	(12)	(29)	(659)	(16)	(13)	(1)	(88)	0	(858)
Veiklos išlaidos:	(134)	(13)	(1)	(24)	(41)	(2)	0	(16)	(378)	(609)
Tiesioginis centralizuotas valdymas	(102)	(13)	0	(19)	(41)	(3)	0	(1)	0	(179)
Netiesioginis centralizuotas valdymas	(32)	0	0	0	0	0	0	0	0	(32)
Pasidalijamasis valdymas	0	0	0	0	0	1	0	0	0	1
Kitos veiklos išlaidos	0	0	(1)	(5)	0	0	0	(15)	(378)	(399)
IŠ VISO VEIKLOS IŠLAIDŲ	(255)	(70)	(189)	(1 323)	(127)	(60)	(11)	(460)	(343)	(2 838)
Grynosios veiklos išlaidos	(255)	(55)	(188)	(457)	(127)	27	(11)	(317)	121	(1 262)

4.   PINIGŲ SRAUTŲ LENTELĖS PASTABOS

4.1.   PINIGŲ SRAUTŲ LENTELĖS TIKSLAS IR PARENGIMAS

Informacija apie pinigų srautus suteikia pagrindą įvertinti ES gebėjimą gauti pinigų ir pinigų ekvivalentų bei jos poreikius tuos pinigų srautus panaudoti.

Pinigų srautų lentelė rengiama naudojant netiesioginį metodą. Tai reiškia, kad grynasis finansinių metų perteklius arba deficitas koreguojamas atsižvelgiant į nepiniginio pobūdžio sandorių rezultatus, visas praėjusių ar būsimų laikotarpių pagrindinės veiklos pinigų įplaukų ar išmokų atidėtas arba sukauptas sumas ir įplaukų arba išlaidų, susijusių su investicinės veiklos pinigų srautais, punktus.

Pinigų srautai, atsirandantys iš operacijų užsienio valiuta, pateikiami Europos Sąjungos ataskaitose nurodoma valiuta (euro), taikant užsienio valiutos keitimo į euro kursą, galiojantį pinigų srautų dieną.

Pirmiau pateiktoje pinigų srautų lentelėje pateikti laikotarpio pinigų srautai, suklasifikuoti pagal pagrindinę ir investicinę veiklą (ES nevykdo finansinės veiklos).

4.2.   PAGRINDINĖ VEIKLA

Pagrindinė veikla – tai ES veikla, kuri nėra investicinė veikla. Ji apima didžiąją vykdomos veiklos dalį. Gavėjams suteiktos paskolos (ir susijusios pasiskolintos lėšos, kai taikytina) nelaikomos investicine (arba finansine) veikla, kadangi jomis siekiama bendrųjų tikslų, taigi jos yra ir ES kasdienių operacijų dalis. Pagrindinė veikla taip pat apima investicijas, kaip antai EIF, ERPB ir rizikos kapitalo fondus. Iš tiesų šios veiklos tikslas – dalyvauti siekiant nustatytų politikos rezultatų.

4.3.   INVESTICINĖ VEIKLA

Investicinė veikla – tai nematerialiojo ir nekilnojamojo turto, įrangos bei įrengimų įsigijimas ir perleidimas bei kitos investicijos, kurios neįtraukiamos į pinigų ekvivalentus. Gavėjams suteiktos paskolos nepriskiriamos prie investicinės veiklos. Siekiama parodyti realias ES atliktas investicijas.

5.   NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI IR KITA INFORMACIJA

NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Gautos garantijos
Įvykdymo garantijos	300	301
Kitos garantijos	34	30
Kitas neapibrėžtasis turtas	19	8
Iš viso neapibrėžtojo turto	353	339

Įvykdymo garantijų reikalaujama siekiant užtikrinti, kad ES lėšų gavėjai įvykdytų savo sutartyse su ES numatytus įsipareigojimus.

NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR
	Pastaba	2011 12 31	2010 12 31
Suteiktos garantijos	5.1	24 394	22 171
Baudos. Apeliaciniai skundai Teisingumo Teismui	5.2	8 951	9 627
EŽŪGF, kaimo plėtra, pasirengimas narystei. Nepriimti teismo sprendimai	5.3	2 345	1 772
Sanglaudos politika. Nepriimti teismo sprendimai	5.4	318	—
Sumos, susijusios su teismo bylomis ir kitais ginčais	5.5	251	458
Kiti neapibrėžtieji įsipareigojimai		2	4
Iš viso neapibrėžtųjų įsipareigojimų		36 261	34 032
Visi neapibrėžtieji įsipareigojimai būtų finansuojami ateityje, jei sueitų jų mokėjimo terminas, iš ES biudžeto.

5.1.   SUTEIKTOS GARANTIJOS

5.1.1.    Garantijos Europos investicijų banko (EIB) paskoloms, suteiktoms iš jo nuosavų išteklių

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
65 % garantija	20 362	18 217
70 % garantija	1 992	2 281
75 % garantija	534	695
100 % garantija	724	789
Iš viso	23 612	21 982

Garantijos iš ES biudžeto suteikiamos EIB paskoloms, kurias jis pasirašė ir suteikė iš nuosavų išteklių trečiosioms šalims 2011 m. gruodžio 31 d. (įskaitant valstybėms narėms iki stojimo suteiktas paskolas). Tačiau ES garantija negali viršyti patvirtintų kredito linijų viršutinės ribos procentinės dalies: 65 %, 70 %, 75 % arba 100 %. Nepasiekus šios viršutinės ribos, ES garantija taikoma visai sumai. 2011 m. gruodžio 31 d. neapmokėta suma siekė 23 612 mln. EUR, todėl ji yra didžiausia ES su rizika susijusi pozicija. 2011 m. gruodžio 31 d. apie 83 % EIB skolinimo operacijų (valstybių ir vietos valdžios institucijų skolinimo operacijų) taikoma bendroji garantija, o likusioms EIB operacijoms teikiama tik politinės rizikos garantija.

5.1.2.    Kitos suteiktos garantijos

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP)	726	161
Paskolų garantijų priemonė TEN-T projektams (PGTT)	39	11
MEDA: Maroko garantijos	17	17
Iš viso	782	189

Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė (RPFP)

Pagal Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę (RPFP) Komisijos įnašas naudojamas atidėjiniams, kurie skirti paskolų ir garantijų, kurias EIB suteikė reikalavimus atitinkantiems mokslinių tyrimų projektams, finansinei rizikai padengti. 2007–2013 m. laikotarpiu Komisijai iš viso numatytas iki 1 mlrd. EUR biudžetas, iš kurio iki 800 mln. EUR yra iš specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, o 200 mln. EUR – iš specialiosios programos „Pajėgumai“. EIB įsipareigojo suteikti tokią pačią sumą.

2011 m. gruodžio 31 d. Komisijos įnašas RPFP buvo 776 mln. EUR. Šią sumą EIB investavo į obligacijas (tikroji vertė 2011 m. gruodžio 31 d. – 547 mln. EUR) ir terminuotus indėlius (240 mln. EUR). Pirmiau nurodyta 726 mln. EUR neapibrėžtųjų įsipareigojimų suma yra didžiausio nuostolio, kurį Komisija būtų patyrusi 2011 m. gruodžio 31 d., jeigu nebūtų vykdomi EIB suteiktų paskolų arba garantijų įsipareigojimai vykdant RSFF operacijas, įvertis. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visa Komisijai tenkanti rizika atitinka sumą, kurią ji skiria RPFP.

Paskolų garantijų priemonė TEN-T projektams (PGTT)

Iš Paskolų garantijų priemonės TEN-T projektams suteikiamos garantijos siekiant sušvelninti įplaukų riziką ankstyvaisiais TEN transporto projektų įgyvendinimo metais. Konkrečiai garantija visiškai padengtų rezervines kredito linijas ir ja būtų pasinaudota tik tais atvejais, kai projekto pinigų srautų nepakaktų palūkanoms už skolą, susidariusią gavus privilegijuotąją paskolą, mokėti. Ši priemonė – bendras Komisijos ir EIB finansinis produktas, todėl pagal TEN-T reglamentą numatyta 2007–2013 m. iš ES biudžeto skirti 500 mln. EUR. EIB skirs dar 500 mln. EUR, taigi taikant priemonę bus galima iš viso panaudoti 1 mlrd. EUR.

2011 m. gruodžio 31 d. Komisijos įnašas PGTT buvo 155 mln. EUR. Šią sumą EIB investavo į obligacijas (tikroji vertė 2011 m. gruodžio 31 d. – 97 mln. EUR) ir terminuotus indėlius (57 mln. EUR). 2011 m. pabaigoje pasirašyta 519 mln. EUR paskolų, taigi joms taikoma garantija. Pirmiau nurodyta 39 mln. EUR neapibrėžtųjų įsipareigojimų suma yra didžiausio nuostolio, kurį Komisija būtų patyrusi 2011 m. gruodžio 31 d., jeigu nebūtų vykdomi EIB suteiktų paskolų ir garantijų įsipareigojimai vykdant LGTT operacijas, įvertis. Tai yra 7,5 % visų garantuotų sumų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visa Komisijai tenkanti rizika atitinka sumą, kurią ji skiria PGTT.

RPFP ir PGTT priemonių turtas įtrauktas į Komisijos balansą kaip trumpalaikis parduoti laikomas turtas (žr. 2.9 pastabą) ir piniginės lėšos (2.13 pastaba).

MEDA

Kaip programos MEDA dalį Komisija, pasitelkusi specialų fondą, sukūrė garantijų mechanizmą, kuris bus naudingas dviems Maroko organizacijoms: „Caisse Centrale de Garantie“ ir „Fonds Dar Ad-Damane“. 2011 m. gruodžio 31 d. Komisijos garantija padengė 17 mln. EUR.

5.2.   BAUDOS

Šios sumos susijusios su Komisijos paskirtomis baudomis už konkurencijos taisyklių pažeidimą, kurios buvo laikinai sumokėtos ir dėl kurių buvo pateiktas apeliacinis skundas arba nežinoma, ar apeliacinis skundas bus teikiamas. Neapibrėžtieji įsipareigojimai bus išlaikomi tol, kol su šia byla susijęs Teisingumo Teismo sprendimas taps galutiniu. Iš laikinų mokėjimų uždirbtos palūkanos įtrauktos į ekonominės veiklos metų rezultatą ir taip pat parodytos kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, siekiant parodyti Komisijos nuosavybės teisės į šias sumas neapibrėžtumą.

5.3.   EŽŪGF, KAIMO PLĖTRA, PASIRENGIMAS NARYSTEI. NEPRIIMTI TEISMO SPRENDIMAI

Tai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai valstybėms narėms, kurie siejami su EŽŪGF sprendimais dėl atitikties, kaimo plėtros, pasirengimo narystei finansinių korekcijų kol nepriimtas Teisingumo Teismo sprendimas. Įsipareigojimo galutinės sumos ir metų, kuriais jis po sėkmingų apeliacinių skundų bus nuskaitytas iš biudžeto, nustatymas priklausys nuo Teisingumo Teismo procedūros trukmės.

5.4.   IEŠKINIAI PAGAL SANGLAUDOS POLITIKĄ. NEPRIIMTI TEISMO SPRENDIMAI

Tai yra neapibrėžtieji įsipareigojimai valstybėms narėms kartu su ieškiniais pagal sanglaudos politiką, kol nenustatyta žodinio bylos nagrinėjimo data arba nepriimtas Teisingumo Teismo sprendimas.

5.5.   SUMOS, SUSIJUSIOS SU TEISMO BYLOMIS IR KITAIS GINČAIS

Ši kategorija susijusi su šiuo metu prieš Komisiją pateiktais ieškiniais padengti nuostolius, kitais teisiniais ginčais ir numatytomis teisinėmis išlaidomis. Reikėtų pažymėti, kad ieškinyje dėl žalos atlyginimo pagal EB sutarties 288 straipsnį pareiškėjas turi įrodyti pakankamai sunkų institucijos padarytą teisinės normos, asmenims suteikiančios teises, pažeidimą, pareiškėjo patirtą realią žalą ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp neteisėto veiksmo ir žalos.

KITA SVARBI INFORMACIJA

ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL DAR NEPANAUDOTUS ASIGNAVIMUS

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Įsipareigojimai pagal dar nepanaudotus asignavimus	165 236	155 642

Neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas (RAL, „Reste à Liquider“) yra suma, kurią sudaro nepanaudotų įsipareigojimų, pagal kuriuos dar neatlikti mokėjimai ir (arba) įsipareigojimai nepanaikinti, suma. Tai įprasta daugiamečių programų pasekmė. 2011 m. gruodžio 31 d. neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų suma iš viso buvo 207 443 mln. EUR. Minėta suma yra šis neįvykdytas biudžetinis įsipareigojimas, atėmus susijusias sumas, kurios 2011 m. ekonominės veiklos rezultatų ataskaitoje buvo įtrauktos į išlaidas.

SVARBŪS TEISINIAI ĮSIPAREIGOJIMAI

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
Struktūriniai veiksmai	142 916	210 638
Protokolas su Viduržemio jūros baseino šalimis	264	263
Žuvininkystės susitarimai	37	130
Programa „Galileo“	320	513
GMES programa	400	390
TEN-T	3 416	3 530
Kiti sutartiniai įsipareigojimai	4 493	3 920
Iš viso	151 846	219 384

Šie įsipareigojimai atsirado dėl to, kad Komisija nusprendė prisiimti ilgalaikius teisinius įsipareigojimus dėl sumų, kurios dar nepadengtos biudžetiniais įsipareigojimų asignavimais. Jie gali būti susiję su daugiametėmis programomis, kaip antai struktūrinių veiksmų programos, arba sumomis, kurias Europos Komisija yra įsipareigojusi sumokėti ateityje pagal balanso sudarymo dieną galiojančias administracines sutartis (t. y. susijusias su apsaugos, valymo ir kitų panašių paslaugų teikimu, taip pat sutartinius įsipareigojimus, susijusius su konkrečiais projektais, pavyzdžiui, statybos darbais).

Struktūriniai veiksmai

Toliau pateikiamoje lentelėje palyginti teisiniai įsipareigojimai, kurių atžvilgiu dar neprisiimti biudžetiniai įsipareigojimai, ir didžiausi įsipareigojimai, susiję su 2007–2013 m. finansinėje programoje numatytomis sumomis.

mln. EUR
	2007–2013 m. finansinė perspektyva (A)	Prisiimti teisiniai įsipareigojimai (B)	2007–2011 m. biudžetiniai įsipareigojimai (C)	Teisiniai įsipareigojimai atėmus biudžetinius įsipareigojimus (=B-C)	Didžiausias įsipareigojimas (=A-C)
Sanglaudos politikos fondai	347 550	347 542	240 438	107 104	107 112
Gamtos ištekliai	100 549	100 545	69 818	30 727	30 731
Pasirengimo narystei pagalbos priemonė	11 259	8 162	6 186	1 976	5 073
Iš viso	459 358	456 249	316 442	139 807	142 916

Protokolai su Viduržemio jūros šalimis

Šie įsipareigojimai susiję su finansiniais protokolais su Viduržemio jūros baseino valstybėmis, nepriklausančiomis ES. Čia įrašyta suma yra visos sumos pasirašytuose protokoluose ir į sąskaitas įtrauktų biudžetinių įsipareigojimų sumos skirtumas. Šie protokolai yra tarptautinės sutartys, kurios negali būti nutrauktos, jeigu dėl to nesusitaria abi šalys, nors jų nutraukimo procesas yra pradėtas.

Žuvininkystės susitarimai

Tai įsipareigojimai, prisiimti kartu su trečiosiomis šalimis dėl operacijų pagal tarptautinius žuvininkystės susitarimus.

Programa „Galileo“

Šias sumas įsipareigota skirti programai „Galileo“ - pasaulinės navigacijos palydovinė sistemos kūrimui, žr. taip pat 2.2 pastabą.

GMES programa

Komisija su ESA 2008–2013 m. laikotarpiui sudarė sutartį dėl Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos (GMES) kosmoso komponento įgyvendinimo. Visa orientacinė šiam laikotarpiui numatyta suma yra 728 mln. EUR.

TEN-T įsipareigojimai

Ši suma susijusi su 2007–2013 m. laikotarpio transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dotacijomis. Programa taikoma projektams, kuriais plėtojamas transeuropinis transporto tinklas, ir siekiama paremti tiek infrastruktūros projektus, tiek mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus, kuriais skatinama į naują transporto infrastruktūrą įtraukti naujas technologijas ir naujoviškus procesus. Visa orientacinė šiai programai numatyta suma yra 8 013 mln. EUR.

Kiti sutartiniai įsipareigojimai

Čia įtrauktos sumos atitinka sumas, kurias įsipareigota sumokėti per sutarčių galiojimo laikotarpį. Didžiausia įtraukta suma (2 572 mln.) susijusi su Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūros susitarimais dėl viešųjų pirkimų įgyvendinant ITER projektą. Dar viena didelė suma (438 mln. EUR) susijusi su Parlamento sudarytomis statybų sutartimis.

6.   FINANSINĖS KOREKCIJOS IR LĖŠŲ SUSIGRĄŽINIMAS

6.1.   ĮVADAS

Šioje pastaboje apžvelgiamas klaidų ir nustatytų pažeidimų taisymas, visų pirma pagal pasidalijamojo valdymo principą vykdomoje ES biudžeto dalyje (t. y. apie 80 % viso biudžeto). Pagal pasidalijamojo valdymo principą Komisija valstybėms narėms paveda ES programų įgyvendinimą, t. y. ES įnašas sumokamas valstybėms narėms, paprastai konkrečiai mokėjimo agentūrai, kuri vėliau moka lėšas gavėjams. Todėl už lėšų gavėjų klaidų ir pažeidimų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą pirmiausia atsakingos valstybės narės, o Europos Komisija atlieka bendrą priežiūros funkciją (t. y. tikrina, ar valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemos veikia veiksmingai).

Į šią pastabą įtrauktos tik ES lygmeniu atliktos finansinės korekcijos ir susigrąžintos lėšos. Valstybių narių atliktos finansinės korekcijos po savo pačių auditų Komisijos apskaitos sistemoje neregistruojamos, nes valstybės narės šias sumas daugumoje atvejų gali dar kartą panaudoti kitoms reikalavimus atitinkančioms išlaidoms padengti. Vis dėlto valstybės narės Komisijai privalo Komisijai teikti naujausią informaciją apie panaikinimus, susigrąžintas ir dar nesusigrąžintas struktūrinių fondų lėšas, ir atskirai nurodyti ES korekcijas 2007–2013 m. laikotarpio ataskaitose, siekiant išvengti bet kokios sutapties. Tačiau ši informacija toliau neatskleidžiama dėl patikimumo priežasčių, nes išlieka abejonių dėl kai kurių valstybių narių ir (arba) apie tam tikras programas pateiktų duomenų kokybės ir išsamumo, kaip nurodyta ES audito preliminariai nustatytuose faktuose dėl valstybėse narėse įvykdyto lėšų susigrąžinimo.

6.1.1.    Finansinės korekcijos

Finansinės korekcijos yra pagrindinė klaidų ir pažeidimų taisymo priemonė pasidalijamojo valdymo srityje. Finansinį koregavimą vykdo Europos Komisija, užtikrindama, kad iš ES lėšų nebūtų dengiamos galiojančių taisyklių ir reglamentų neatitinkančios išlaidos. Finansinis koregavimas gali būti atliekamas ir kai valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemose nustatoma didelių trūkumų. Galutinis koregavimo mechanizmo tikslas – užtikrinti, kad visos valstybės narės deklaruotos išlaidos (remiantis deklaracijomis mokamas ES įnašas) būtų teisėtos ir tinkamos. Komisijos pateikiami vykdomieji raštai nepagrįstai išmokėtoms sumoms išieškoti – tik vienas iš finansinio koregavimo būdų.

Finansinis koregavimas vykdomas trimis pagrindiniais etapais:

1)

Svarstomos finansinės korekcijos Šios sumos įvertis nustatomas taip: — Pagal žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką svarstomų finansinių korekcijų suma yra grindžiama išlaidų, kurios, panašu, nebus dengiamos ES lėšomis pagal būsimus sprendimus dėl atitikties, sumos įverčiu. Sprendimai dėl EŽŪGF korekcijų priimami kiekvieniems finansiniams metams, kuriais patirtos išlaidos, todėl įmanoma apskaičiuoti finansinių korekcijų vidurkį kiekvienais pasibaigusiais finansiniais metais ir ekstrapoliuoti šį procentinį dydį vėlesniems finansiniams metams, kurių duomenys dar tikrinami. Šio metodo patikimumas nuolatos vertinamas lyginant įverčio sumą su atitinkamais metais atliktų atitikties auditų rezultatais. — Pagal sanglaudos politiką nurodyta svarstomų finansinių korekcijų suma grindžiama Komisijos, Audito Rūmų arba OLAF audito metu nustatytais faktais; visų jų atveju atitinkamas generalinis direktoratas imasi tolesnių veiksmų per tebevykstančias prieštaravimo procedūras su atitinkamomis valstybėmis narėmis. Tai yra geriausias atsargus įvertis, atsižvelgiant į tai, kaip imamasi tolesnių veiksmų po auditų, ir į pateiktus raštus dėl galutinės pozicijos (ar į prieš sustabdymą pateiktus raštus) 2011 m. gruodžio 31 d. Ši suma tikrai keisis pasibaigus prieštaravimo procedūroms, per kurias valstybėms narėms suteikiama galimybė savo reikalavimus pagrįsti papildomais įrodymais.

2)

Finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos Finansinės korekcijos suma tiksliai nustatyta ir dėl jos galutinai nuspręsta, t. y. priimtas sprendimas Komisijos sprendimu arba ją patvirtina (t. y. jai pritaria) valstybė narė. Įgyvendinant 2007–2013 m. žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką, EŽŪOGF (Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, 2000–2006 m.) pakeistas Europos žemės ūkio garantijų fondu (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP). Sprendimai dėl finansinių korekcijų daugiausia priimami patikrinus valstybių narių deklaruotas išlaidas, kurioms taikomos sąskaitų patvirtinimo procedūros: — Komisija priima sprendimą dėl metinio finansinio patvirtinimo, kuriuo ji oficialiai patvirtina mokėjimo agentūrų metines ataskaitas, grindžiamas valdymo tikrinimu ir tvirtinimu; tai taip pat apima sprendimą dėl finansinio patvirtinimo, susijusio su mokėjimo terminų nesilaikymu. Todėl finansinės korekcijos gali būti taikomos teisinių arba teisės aktais nustatytų terminų neatitinkančioms išmokoms. — Komisija priima sprendimą dėl daugiamečio valstybių narių išlaidų atitikties galiojančioms ES taisyklėms ir reglamentams patvirtinimo. Sanglaudos politikos srityje dėl finansinių korekcijų nusprendžiama arba jos patvirtinamos po Komisijos, Europos Audito Rūmų arba OLAF patikrinimų ir auditų.

3)

Finansinio koregavimo vykdymas EŽŪGF atveju finansinis koregavimas visada vykdomas sumas išskaitant iš mėnesinių deklaracijų. Kaimo plėtros atveju finansinis koregavimas vykdomos išduodant vykdomąjį raštą sumoms išieškoti. Įgyvendinant sanglaudos politiką finansinis koregavimas vykdomas, kaip nurodyta toliau: a) jeigu po oficialios prieštaravimo procedūros su valstybe nare, kurios metu, be kita ko, sustabdomi mokėjimai programai, valstybė narė nesutinka su korekcija, kurios prašo arba kurią siūlo Komisija; šiuo atveju Komisija per tris mėnesius nuo oficialaus valstybės narės išklausymo (per šešis mėnesius 2007–2013 m. programų atveju) priima oficialų sprendimą dėl finansinės korekcijos ir pateikia vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, kad atgautų lėšas iš valstybės narės. Šiais atvejais grynąja suma sumažinamas ES įnašas, skirtas veiklos programai, kurios finansinė korekcija atliekama (valstybė narė neturi galimybės pakartotinai panaudoti koreguotos sumos kitoms reikalavimus atitinkančioms operacijoms); b) jeigu pritarusi korekcijai valstybė narė jos sumą išskaito (panaikina) iš paskesnio mokėjimo prašymo Komisijai prieš baigdama lėšų susigrąžinimo procedūras nacionaliniu lygmeniu (panaikinimas) arba baigusi lėšų susigrąžinimo procedūras nacionaliniu lygmeniu ir sumas susigrąžinusi iš lėšų gavėjo (lėšų susigrąžinimas nacionaliniu lygmeniu); abiem atvejais (valstybei narei sumą panaikinus arba susigrąžinus nacionaliniu lygmeniu, ji išskaitoma iš paskesnio mokėjimo prašymo) pagal galiojančius reglamentus leidžiama netinkamas išlaidas pakeisti kitomis reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis ir gali būti pakartotinai panaudota reikalavimus atitinkančioms operacijoms, po kurių patiriamos tinkamos išlaidos. Šiais atvejais poveikio Komisijos sąskaitoms nėra, nes nėra sumažinamas konkrečios programos finansavimas iš ES lėšų. Taip ES finansiniai interesai apsaugomi nuo pažeidimų ir sukčiavimo. Kad būtų galima atlikti finansinį koregavimą, leidimus suteikiantis pareigūnas apskaitos sistemoje privalo patvirtinti vykdomąjį raštą sumoms išieškoti arba mokėjimo prašymą (nelygu atvejis). Esant vykdomajam raštui sumoms išieškoti, įvykdymas pripažįstamas išdavimo metu ir prieš įmokant lėšas, nes vykdomieji raštai sumoms išieškoti dėl finansinių korekcijų išduodami valstybėms narėms, o lėšos visada grąžinamos prieš nurodytą datą arba nurodytą datą, arba kompensuojamos iš vėlesnių mokėjimų; c) užbaigiant programą, kai valstybė narė negali pakartotinai panaudoti lėšų, finansinės korekcijos suma yra išskaitoma iš galutinio valstybės narės pateikto prašymo kompensuoti išlaidas arba Komisija ją panaikina panaikindama įsipareigojimą.

6.1.2.    Susigrąžintos lėšos

Lėšų susigrąžinimas – tik vienas finansinio koregavimo būdų, kuris turi būti atskirai nurodytas, atsižvelgiant į tai, kad jis susijęs su faktiniu lėšų grąžinimu į biudžetą (arba atskaitymu).

Pagal Finansinį reglamentą leidimus suteikiantis pareigūnas parengia vykdomuosius raštus nepagrįstai išmokėtoms sumoms išieškoti. Sumos susigrąžinamos skolininkui (pvz., valstybei narei) atliekant tiesioginį banko pervedimą arba Komisijai atskaitant atitinkamą sumą iš kitų valstybei narei mokėtinų sumų. Finansiniame reglamente numatytos papildomos procedūros, kuriomis užtikrinama, kad būtų surinktos sumos pagal pradelstus vykdomuosius raštus sumoms išieškoti, dėl kurių Komisijos apskaitos pareigūnas imasi specialių tolesnių veiksmų.

Žemės ūkio srityje valstybės narės privalo nustatyti klaidas ir pažeidimus ir susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas taikydamos nacionalines taisykles ir procedūras. EŽŪGF atveju iš lėšų gavėjų susigrąžinamos sumos įskaitomos Komisijai, atėmus vidutiniškai 20 %, kuriuos pasilieka valstybės narės, ir įtraukiamos kaip įplaukos į ekonominės veiklos rezultatų ataskaitą. EŽŪFKP atveju susigrąžintina suma išskaitoma iš kito mokėjimo prašymo, prieš jį išsiunčiant Komisijos tarnyboms, sumos, todėl atitinkama suma gali būti pakartotinai panaudota programai. Jeigu valstybė narė nesiima susigrąžinti lėšų arba tai daro nekruopščiai, Komisija gali nuspręsti įsikišti ir skirti atitinkamai valstybei narei finansinę korekciją.

Sanglaudos politikos srityje už nepagrįstai išmokėtų sumų, prie kurių prireikus pridedami delspinigiai, susigrąžinimą iš lėšų gavėjų pirmiausia atsakingos valstybės narės (ne Komisija). Šioje pastaboje informacija apie valstybių narių susigrąžintas sumas nepateikiama, čia pateikiama informaciją tik apie Komisijos susigrąžintas lėšas. 2007–2013 m. valstybės narės teisiškai privalo pateikti Komisijai aiškius struktūrinius duomenis apie panaikintas bendro finansavimo sumas prieš baigdamos nacionalinę lėšų susigrąžinimo procedūrą ir nacionaliniu lygmeniu faktiškai susigrąžindamos sumas iš lėšų gavėjų.

6.1.3.    Mokėjimų sustabdymas ir laikinas nutraukimas

Pagal sektoriams taikomus teisės aktus Komisija, be kitų dalykų, gali:

—

2007–2013 m. programų atveju nutraukti mokėjimą daugiausia 6 mėn., jeigu: a) yra įrodymų, patvirtinančių, kad esama didelių atitinkamos valstybės narės valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų; b) Komisijos tarnybos turi atlikti papildomus patikrinimus, kai pateikiama informacija, kad patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra susijusios su dideliu pažeidimu, kuris nebuvo ištaisytas.

—

įgyvendinant tiek 2000–2006 m., tiek 2007–2013 m. programas, sustabdyti visą arba dalį tarpinio mokėjimo valstybei narei, jeigu: a) yra įrodymų, patvirtinančių, kad esama didelių programos valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų ir valstybė narė nesiėmė reikiamų taisomųjų priemonių; arba b) patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytos išlaidos yra susijusios su dideliu pažeidimu, kuris nebuvo ištaisytas; arba c) valstybė narė smarkiai pažeidė savo valdymo ir kontrolės įsipareigojimus.

Jeigu valstybė narė nesiima reikiamų priemonių, Komisija gali skirti finansinę korekciją.

6.1.4.    Kitos valdymo rūšys

Kalbant apie tą ES biudžeto dalį, kuriai taikomas tiesioginio valdymo principas, galiojančių taisyklių ir reglamentų neatitinkančios išlaidos turi būti susigrąžintos pagal Komisijos pateiktą vykdomąjį raštą sumoms išieškoti arba išskaitytos iš paskesnės išlaidų ataskaitos. Jeigu atitinkamą sumą iš išlaidų ataskaitos išskaito pats lėšų gavėjas, ši informacija negali būti registruojama Komisijos apskaitos sistemoje. Už nepagrįstai išmokėtų sumų susigrąžinimą taikant decentralizuoto ir netiesioginio centralizuoto valdymo principus yra atsakingos valstybės narės, trečiosios šalys arba agentūros. Pagal jungtinio valdymo principą taip pat taikomos taisomosios priemonės, apibrėžtos su tarptautinėmis organizacijomis sudarytuose susitarimuose.

Reikėtų pažymėti, kad visos sumos suapvalintos iki milijonų eurų. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad dėl skaičių apvalinimo kai kurių lentelėse pateikiamų finansinių duomenų sumos gali būti netikslios. Jeigu nurodytas 0 – sumos mažesnės kaip 500 000 EUR. Nuliui prilygstančios sumos pažymėtos brūkšneliu (-).

6.2.   SUVESTINĖS LENTELĖS

Finansinės korekcijos ir lėšų susigrąžinimas, dėl kurių nuspręsta / kurie patvirtinti 2011 m.

mln. EUR
	Pastaba	2011 m.	2010 m.
Finansinės korekcijos:
Žemės ūkis ir kaimo plėtra	6.3.1	733	1 128
Sanglaudos politika	6.4.1	673	925
Kita	6.5	0	0
Finansinių korekcijų tarpinė suma		1 406	2 053
Susigrąžintos lėšos
Žemės ūkis ir kaimo plėtra	6.3.1	335	292
Sanglaudos politika	6.4.4	50	24
Kita	6.5	377	301
Susigrąžintų lėšų tarpinė suma		762	617
Dėl kurių nuspręsta / kurie patvirtinti 2011 m., iš viso		2 168	2 670

2011 m. atliktos finansinės korekcijos ir lėšų susigrąžinimas

mln. EUR
	Pastaba	2011 m.	2010 m.
Finansinės korekcijos:
Žemės ūkis ir kaimo plėtra	6.3.2	483	814
Sanglaudos politika	6.4.2	624	737
Kita	6.5	0	0
Finansinių korekcijų tarpinė suma		1 107	1 551
Susigrąžintos lėšos
Žemės ūkis ir kaimo plėtra	6.3.2	339	286
Sanglaudos politika	6.4.4	48	25
Kita	6.5	346	274
Susigrąžintų lėšų tarpinė suma		733	585
Iš viso atlikta 2011 m.		1 840	2 136

6.3.   ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS SRITIES FINANSINĖS KOREKCIJOS IR LĖŠŲ SUSIGRĄŽINIMAS

6.3.1    Finansinės korekcijos ir lėšų susigrąžinimas, dėl kurių nuspręsta 2011 m.

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
EŽŪGF:
Finansinis patvirtinimas ir mokėjimo terminų nesilaikymas	(63)	33
Atitikties patikrinimas	728	1 022
Kaimo plėtra:
2000–2006 m. LKPP	3	49
2000–2006 m. SAPARD	6	3
2007–2013 m. EŽŪFKP	58	20
Finansinių korekcijų tarpinė suma	733	1 128
EŽŪGF:
EŽŪGF pažeidimai	174	178
Kaimo plėtra:
TRDI susigrąžintos lėšos	8	10
SAPARD susigrąžintos lėšos	30	5
EŽŪFKP pažeidimai	123	98
Susigrąžintų lėšų tarpinė suma	335	292
Iš viso	1 068	1 420

Išskaidytos EŽŪGF sumos pagal valstybę narę nurodytos 1 priede.

Visos pirmiau nurodytos sumos yra įtrauktos į Komisijos ekonominės veiklos ataskaitą.

2011 m. sumažėjo atitikties patvirtinimo procedūrų, kurių 2009–2010 m. buvo padaugėję. 2010 m. jų buvo išimtinai daug, nes tarp procedūrų, dėl kurių nuspręsta tais metais, buvo neįvykdyta atitikties patvirtinimo procedūra dėl 471 mln. EUR, dėl kurios sprendimas buvo priimtas metų pabaigoje, o ji įvykdyta 2011 m. Procedūrų, dėl kurių nuspręsta 2011 m., skaičius dabar panašus į 2009 m. ir ankstesnių metų skaičių.

Neigiama finansinio patvirtinimo suma (63 mln. EUR) susidarė dėl sumų, išmokėtų tam tikroms valstybėms narėms (daugiausiai Italijai ir Jungtinei Karalystei) ir viršijusių sumas, kurios tais metais turėjo būti susigrąžintos.

Reikėtų pažymėti, kad į sumas, įtrauktas į kaimo plėtros sumų finansines korekcijas, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos, bei į toliau nurodytas vykdytas finansines korekcijas taip pat įskaičiuotos dėl pažeidimų susigrąžintinos lėšos – 0,2 mln. EUR 2011 m. (3 mln. EUR 2010 m.). Šias sumas Europos Komisija surinko iš valstybių narių susigrąžindama nepagrįstai išmokėtas lėšas.

6.3.2.    2011 m. atliktos finansinės korekcijos ir lėšų susigrąžinimas

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
EŽŪGF:
Finansinis patvirtinimas ir mokėjimo terminų nesilaikymas	(63)	33
Atitikties patikrinimas	506	728
Kaimo plėtra:
2000–2006 m. LKPP	3	49
2000–2006 m. SAPARD	6	3
2007–2013 m. EŽŪFKP	31	0
Finansinių korekcijų tarpinė suma	483	814
EŽŪGF:
EŽŪGF pažeidimai	178	172
Kaimo plėtra:
TRDI susigrąžintos lėšos	8	10
SAPARD susigrąžintos lėšos	30	5
EŽŪFKP pažeidimai	123	98
Susigrąžintų lėšų tarpinė suma	339	286
Iš viso	822	1 101

Išskaidytos EŽŪGF sumos pagal valstybę narę nurodytos 2 priede.

6.3.3.    Finansinės korekcijos. Suvestiniai duomenys

EŽŪGF finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta. 1999–2011 m. suvestiniai duomenys

mln. EUR
	2011 m. pabaiga	2010 m. pabaiga
EŽŪGF sąskaitų patvirtinimo procedūros	7 717	7 035

Išskaidytos suvestinės EŽŪGF patvirtintos sumos pagal valstybę narę nurodytos 3 priede.

2011 m. suvestiniai duomenys atitinka sumas pagal iki 2011 m. spalio 15 d. (t. y. EŽŪGF finansinių metų pabaigos) priimtus sprendimus Nr. 1–36 dėl atitikties patvirtinimo. Bendra suma, dėl kurios nuspręsta per 2011 m. kalendorinius metus, lygi 728 mln. EUR (žr. 6.3.1 pastabą), ir į ją įeina 682 mln. EUR suma, kaip suma, dėl kurios nuspręsta 2011 m. finansiniais metais, lygi suvestinių duomenų 2011 m. pabaigoje ir suvestinių duomenų 2010 m. pabaigoje (pirmiau nurodytoje lentelėje) pokyčiui.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad formaliai atsižvelgta į visus sprendimus dėl atitikties patvirtinimo, kurie priimti kaip Komisijos sprendimai, o sprendimai dėl finansinio patvirtinimo paprastai vykdomi ilgiau, todėl turės poveikį ateinančiais metais.

Kaimo plėtros srities korekcijos, dėl kurių nuspręsta. 2000–2011 m. suvestiniai duomenys

mln. EUR
	2011 m. pabaiga	2010 m. pabaiga
Kaimo plėtros srities finansinės korekcijos:
2000–2006 m. LKPP	64	61
2000–2006 m. SAPARD	24	17
2007–2013 m. EŽŪFKP	79	21
Iš viso	167	98

6.3.4.    Svarstomos finansinės korekcijos ir lėšų susigrąžinimas

Svarstomos finansinės korekcijos

mln. EUR
	Svarstomos finansinės korekcijos 2010 12 31	2011 m. svarstomos naujos finansinės korekcijos	Finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta 2011 m.	Finansinių korekcijų, dėl kurių nuspręsta arba kurios svarstomos, patikslinimas 2010 12 31	Svarstomos finansinės korekcijos 2011 12 31
EŽŪGF:
EŽŪGF. Būsimi sprendimai dėl atitikties ir finansinio patvirtinimo	2 288	573	(665)	8	2 204
Kaimo plėtra:
2000–2006 m. LKPP	7	29	(3)	1	34
2000–2006 m. SAPARD	68	36	(6)	(20)	77
2007–2013 m. EŽŪFKP	123	179	(58)	261	505
Iš viso svarstomų finansinių korekcijų	2 486	818	(732)	250	2 821

Svarstomų EŽŪGF finansinių korekcijų suma 2011 m. pabaigoje rodo, kad įtvirtintas būsimų sprendimų dėl atitikties įvertinimo metodas.

Svarstomų finansinių korekcijų sumažėjusi suma rodo, kad vykdomas SAPARD ir LKPP programų užbaigimo etapas.

Kiek tai susiję su EŽŪFKP, padidėjimą iš esmės galima paaiškinti vertinimo metodo pokyčiais. Iki pernai naudotas ekstrapoliacijos metodas buvo pagrįstas ankstesniais duomenimis, t. y. iš tikrųjų 2000–2006 m. EŽŪGF svarstytais atvejais. Tada tas įvertis buvo palygintas su pirmaisiais EŽŪFKP programų įgyvendinimo metais iš tikrųjų svarstytų atvejų skaičiumi. Tačiau paskutiniais metais pasitvirtino, kad pagal šį metodą gaunamos mažesnės sumos nei faktinės svarstomų atvejų sumos. Todėl ekstrapoliacijos metodas buvo pritaikytas ir suderintas su EŽŪGF naudojamu metodu, nes abu fondai taiko tą pačią patvirtinimo procedūrą. Svarstomos nurodytos sumos dabar parodo realesnę būsimų finansinių korekcijų padėtį.

Svarstomas lėšų susigrąžinimas

mln. EUR
	2010 12 31 svarstomos susigrąžintinos lėšos	2011 m. svarstomos susigrąžintinos lėšos	Susigrąžintinos lėšos dėl kurių nuspręsta 2011 m	Susigrąžintinos lėšos, dėl kurių nuspręsta arba kurios svarstomos, patikslinimas 2010 12 31	2011 12 31 svarstomos susigrąžintinos lėšos
EŽŪGF:
EŽŪGF pažeidimai	323	199	(174)	(95)	253
Kaimo plėtra:
2000–2006 m. LKPP	7	6	(8)	7	12
2000–2006 m. SAPARD	94	6	(30)	(19)	50
2007–2013 m. EŽŪFKP	22	65	(123)	81	45
Iš viso svarstomas susigrąžintinų lėšų	446	275	(335)	(26)	360

6.4.   SANGLAUDOS POLITIKOS SRITIES FINANSINĖS KOREKCIJOS IR LĖŠŲ SUSIGRĄŽINIMAS

6.4.1.    Finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 2011 m.

Finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 2011 m. pagal programavimo laikotarpį

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Sanglaudos politika (ES audito darbas)
— 1994–1999 m. programos	13	136
— 2000–2006 m. programos	440	788
— 2007–2013 m. programos	220	2
Iš viso	673	925

Išskaidytos sumos pagal valstybę narę nurodytos 4 priede.

Dėl 1994–1999 m. laikotarpio 2011 m. pranešta apie labai mažai korekcijų, nes didžioji dauguma programų užbaigtos. Jų skaičius ateityje toliau mažės. Dėl 2000–2006 m. laikotarpio apie finansines korekcijas pranešta ir jos patvirtintos tebevykstant užbaigimo procesui. Tačiau tebevykdomi net užbaigtų programų auditai. Tikėtina, kad finansinių korekcijų, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta per 2007–2013 m. ataskaitinį laikotarpį, palyginti su pernai, ir toliau daugės per ateinančius metus dėl vykdomų audito patikrų vietoje.

Finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 2011 m., ir jų atlikimas 2011 m.

mln. EUR
	ERPF	SF	ESF	ŽOFP / EŽF (5)	EŽŪOGF (Orientavimo skyrius)	IŠ VISO
1994–1999 m. finansinės korekcijos:
Atlikta panaikinant įsipareigojimą / išskaitant sumą per užbaigimo procedūrą	6	—	—	—	—	6
Atlikta pagal vykdomąjį raštą sumoms išieškoti	2	—	1	0	1	4
Dar neatlikta	3	—	—	—	—	3
Tarpinė 1994–1999 m. suma	11	—	1	0	1	13
2000–2006 m. finansinės korekcijos:
Atlikta panaikinant įsipareigojimą / išskaitant sumą per užbaigimo procedūrą	217	72	8	0	0	297
Atlikta valstybių narių	(10)	4	—	—	—	(6)
Atlikta pagal vykdomąjį raštą sumoms išieškoti	5	3	—	—	0	8
Dar neatlikta	199	(62)	0	3	—	140
Tarpinė 2000–2006 m. suma	411	17	9	3	0	440
2007–2013 m. finansinės korekcijos:
Atlikta panaikinant įsipareigojimą / išskaitant sumą per užbaigimo procedūrą	—	—	—	—	—	0
Atlikta valstybių narių	2	—	158	—	—	160
Atlikta pagal vykdomąjį raštą sumoms išieškoti	—	—	—	—	—	0
Dar neatlikta	0	—	59	—	—	59
Tarpinė 2007–2013 m. suma	3	—	218	—	—	220
Iš viso finansinių korekcijų, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 2011 m.	424	17	227	3	1	673
Iš viso finansinių korekcijų, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 2010 m.	494	258	49	91	33	925

Iš visos 2011 m. patvirtintos 673 mln. EUR sumos 233 mln. EUR patvirtinti ankstesniaisiais metais, tačiau į ataskaitas neįtraukti, taip pat ankstesniais metais į ataskaitas įtrauktų sumų tikslinimai. Taip, viena vertus, yra dėl finansinių korekcijų bylos valdymo papildomos apskaitos, dėl kurios įmanoma, kad apie naujus atvejus bus pranešta vėlesniu etapu, kita vertus, tik užbaigus programą žinomi atvejai, kai finansinės korekcijos galutinė suma nustatyta veiklos programos įgyvendinimo metu.

Finansinių korekcijų, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta per metus ir kurios atliktos Komisijai pateikiant vykdomąjį raštą sumoms išieškoti (t. y. grąžinant pinigines lėšas Komisijai), suma – 12 mln. EUR: 4 mln. EUR susiję su 1994–1999 m. laikotarpiu, o 8 mln. EUR – su 2000–2006 m. laikotarpiu (2010 m. – 158 mln. EUR). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pagal vykdomąjį raštą sumoms išieškoti atliekamas tik nedidelės sumos koregavimas, palyginti su visomis finansinėmis korekcijomis (t. y. 3 % 2010 m. atliktų korekcijų sumos), kadangi galiojančiuose sektorių teisės aktuose numatyta galimybė valstybėms narėms pritarti Komisijos siūlomai finansinei korekcijai ir pakeisti netinkamas išlaidas tinkamomis programos įgyvendinimo laikotarpiu (tačiau užbaigus programą valstybės narės nebegali pateikti kitų išlaidų duomenų, kad pakeistų netinkamas išlaidas), todėl Komisijai nereikia pateikti vykdomojo rašto sumoms išieškoti. Komisija vykdomuosius raštus sumoms išieškoti pateikia tik tuomet, kai valstybė narė atsisako vykdyti finansinį koregavimą ir Komisijai reikia priimti oficialų sprendimą dėl korekcijos arba užbaigiant programą, kai Komisijos nurodyta finansinė korekcija yra didesnė už valstybės narės pateiktą sumą.

ERPF atveju 2011 m. toliau daugiausia buvo koreguojamos 2000–2006 m. programų, kurios buvo baigiamos, sumos: išanalizavus užbaigimo deklaracijas, 2011 m. patvirtintos korekcijos, pagrįstos kiekvienos programos likutinės rizikos, apskaičiuotos pagal programą, ekstrapoliacija, koregavimas ir toliau bus vykdomas 2012 m. Finansinės korekcijos užbaigiant programas reiškia grynąjį ES finansavimo sumažinimą (t. y. galutinių mokėtinų sumų sumažinimą arba sumos susigrąžinimą, jeigu galutinė mokėtina suma yra mažesnė negu korekcija).

ESF atveju didžioji finansinių korekcijų, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 2011 m., dalis yra susijusi su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu dėl didėjančio baigtų auditų skaičiaus, nes daugėja įgyvendintų programų. Kiek tai susiję su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, valstybės narės jau nebegali netinkamų išlaidų pakeisti tinkamomis išlaidomis, tačiau užbaigimo etape esančių programų atveju valstybės narės užbaigimo dokumentuose nurodė, kad galutinės korekcijos buvo atimtos ir apie šias sumas pranešta pirmiau pateiktoje lentelėje. Finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 1994–1999 m. programavimo laikotarpiu, susijusios arba su finansinėmis korekcijomis Komisijai priėmus sprendimą, arba valstybėms narėms nurodžius pažeidimus po to, kai veiklos programos buvo baigtos, dėl kurių Komisija susigrąžina lėšas pateikdama vykdomąjį raštą sumoms išieškoti.

ŽOFP / EŽF atveju 3 mln. finansinių korekcijų, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos, suma susijusi ir su tam tikrų programų užbaigimo procesu, ir kitų programų audito išvadomis.

Dar neužbaigtos visos programos pagal EŽŪOGF Orientavimo skyrių. Apie finansines korekcijas ir toliau bus pranešama 2012 ir 2013 m., nors ir aptariamos sumos labai nedidelės.

Reikėtų pažymėti, kad į pirmiau lentelėse nurodytas praneštas sumas pagal EŽŪOGF Orientavimo skyrių taip pat įskaičiuotos dėl pažeidimų susigrąžintinos lėšos – 2 mln. EUR 2011 m. (3 mln. EUR 2010 m.). Šias sumas Europos Komisija surinko priimdama Komisijos sprendimą, kai valstybė narė susigrąžino nepagrįstai išmokėtas lėšas.

6.4.2.    2011 m. atliktos finansinės korekcijos

2011 m. atliktos finansinės korekcijos pagal programavimo laikotarpį

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Sanglaudos politika (ES audito darbas)
— 1994–1999 m. programos	32	476
— 2000–2006 m. programos	432	259
— 2007–2013 m. programos	160	2
Iš viso	624	737

Išskaidytos sumos pagal valstybę narę nurodytos 5 priede.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad į pirmiau nurodytas sumas, visų pirma susijusias su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, neįtrauktos visos finansinės korekcijos, kurias valstybės narės įtraukė į galutinius mokėjimo prašymus, kuriuos Komisija gavo 2010 m. ir dabar tvirtina. Dabar finansinį koregavimą valstybė narė vykdo, kai patvirtina, kad finansinės korekcijos suma išskaityta iš galutinio mokėjimo prašymo sumos. Tačiau užbaigiant programą, leidimus suteikiantis pareigūnas apskaitos sistemoje prašymą patvirtina per ilgesnį teisės aktais nustatytą laikotarpį, kad Komisija galėtų baigti nagrinėti prašymą ir atlikti mokėjimą. Iki 2010 m. pabaigos gautuose mokėjimo prašymuose, kuriems dar nesuteiktas leidimas 2011 m. pabaigoje, įtrauktos finansinės korekcijos, tačiau šie mokėjimo prašymai bus patenkinti tik 2012 m. ir vėlesniais metais, atlikto finansinio koregavimo suma bus pranešta patikrinus visus užbaigimo dokumentus ir visiškai patvirtinus susijusius finansinius sandorius. Dabartinio, 2007–2013 m., programavimo laikotarpio korekcijų turėtų ateityje padaugėti po dabar vykdomų patikrų vietoje.

2011 m. atliktos finansinės korekcijos (dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 2011 m. ir ankstesniaisiais metais)

mln. EUR
	ERPF	SF	ESF	ŽOFP / EŽF	EŽŪOGF (Orientavimo skyrius)	Iš viso 2010 m.
1994–1999 m. finansinės korekcijos:
Patvirtintos 2011 m.	8	—	1	0	1	10
Patvirtintos ankstesniaisiais metais	22	—	0	—	0	22
Tarpinė 1994–1999 m. suma	30	—	1	0	1	32
2000–2006 m. finansinės korekcijos:
Patvirtintos 2011 m.	211	79	0	0	0	291
Patvirtintos ankstesniaisiais metais	175	35	19	(90)	—	140
Tarpinė 2000–2006 m. suma	387	115	19	(90)	0	432
2007–2013 m. finansinės korekcijos:
Patvirtintos 2011 m.	2	—	157	—	—	160
Patvirtintos ankstesniaisiais metais	0	—	1	—	—	1
Tarpinė 2007–2013 m. suma	2	—	158	—	—	161
2011 m. iš viso atlikta finansinių korekcijų	419	115	178	(90)	1	624
2010 m. iš viso atlikta finansinių korekcijų	542	21	42	90	41	737

Iš visos 624 mln. EUR 2011 m. atliktų finansinių korekcijų, apie kurias pranešta, sumos, į 212 mln. EUR sumą įtrauktos korekcijos, atliktos ankstesniaisiais metais, tačiau į ataskaitas neįtrauktos, taip pat ankstesniais metais į ataskaitas įtrauktų sumų tikslinimai, dėl tų pačių priežasčių, kurios paaiškinamos 6.4.1 pastaboje.

2011 m. atlikta finansinių korekcijų (pagal atlikimo rūšį)

mln. EUR
	ERPF	SF	ESF	ŽOFP / EŽF	EŽŪOGF (Orientavimo skyrius)	IŠ VISO
1994–1999 m. finansinės korekcijos:
Atlikta panaikinant įsipareigojimą / išskaitant sumą per užbaigimo procedūrą	23	—	—	—	—	23
Atlikta pagal vykdomąjį raštą sumoms išieškoti	7	—	1	0	1	9
Tarpinė 1994–1999 m. suma	30	—	1	0	1	32
2000–2006 m. finansinės korekcijos:
Atlikta panaikinant įsipareigojimą / išskaitant sumą per užbaigimo procedūrą	237	94	19	0	0	351
Atlikta valstybių narių	142	17	—	(90)	—	69
Atlikta pagal vykdomąjį raštą sumoms išieškoti	8	4	—	—	0	12
Tarpinė 2000–2006 m. suma	387	115	19	(90)	0	432
2007–2013 m. finansinės korekcijos:
Atlikta panaikinant įsipareigojimą / išskaitant sumą per užbaigimo procedūrą	—	—	—	—	—	0
Atlikta valstybių narių	2	—	158	—	—	160
Atlikta pagal vykdomąjį raštą sumoms išieškoti	—	—	—	—	—	0
Tarpinė 2007–2013 m. suma	2	—	158	—	—	160
2011 m. iš viso atlikta finansinių korekcijų	419	115	178	(90)	1	624
2010 m. iš viso atlikta finansinių korekcijų	542	21	42	90	41	737

Per metus Komisijai pateikiant vykdomąjį raštą sumoms išieškoti (t. y. grąžinant pinigines lėšas Komisijai) atliktų finansinių korekcijų suma – 21 mln. EUR: 9 mln. EUR susiję su 1994–1999 m. laikotarpiu, o 12 mln. EUR – su 2000–2006 m. laikotarpiu (2010 m. – 158 mln. EUR). Dėl pirmiau 6.3.1 pastaboje minėtų priežasčių pateikus vykdomąjį raštą sumoms išieškoti atliktų finansinių korekcijų suma bus labai nedidelė (t. y. 3 % 2011 m. sumos).

Reikėtų pažymėti, kad dėl ERPF galutiniai mokėjimų prašymai buvo pateikti 2010 m. rugsėjo mėn., todėl vis dar sprendžiama, ar leisti juos tenkinti, ir į juos nebuvo atsižvelgta teikiant minėtus įvykdymo duomenis, todėl įvykdymo norma (65 % ERPF ir 78 % Sanglaudos fondo lėšų) yra santykinai mažesnė. Beveik visos vykdytinos sumos yra susijusios su vykdomu 2000–2006 m. programų pabaigimu: 2,1 mlrd. EUR (iš likusios bendros 2,2 mlrd. sumos) įtraukti į galutinius ERPF ir Sanglaudos fondo mokėjimo prašymus, kurie gauti, bet į ataskaitas neįtraukti, nes bus panaudoti tik per ateinančius mėnesius gavus leidimą atlikti galutinį mokėjimą.

Visi ESF finansiniai koregavimai, atlikti priėmus vykdomąjį raštą sumoms išieškoti, susiję su 1994–1999 m. programavimo laikotarpiu, nes programos užbaigtos. Korekcijas dėl 2000–2006 m. laikotarpio nurodo arba valstybės narės užbaigimo dokumentuose, arba Komisija, kuri tada prašo valstybių narių patvirtinti, ar tos sumos turėtų būti atimtos užbaigiant programas. Todėl vykdomųjų raštų sumoms išieškoti nepateikta. Reikėtų pažymėti, kad vis dar analizuojama nemažai programų, todėl atliktų finansinių korekcijų suma užbaigiant programas per ateinančius metus padidės dėl dabar užbaigiamų programų (užbaigimo dokumentų analizė ir paskutinio mokėjimo prašymo finansinis patvirtinimas).

ŽOFP / EŽF atveju neigiama finansinio patvirtinimo suma (90 mln. EUR) susidarė patikslinus kelias finansines korekcijas dėl Ispanijos, kurios 2010 m. ataskaitose buvo per klaidą įrašytos kaip atlikta korekcija. Valstybė narė atskaitė nurodytą sumą iš Komisijai 2010 m. išsiųstų prašymų, tačiau tie prašymai buvo šios programos užbaigimo dokumentų dalis ir juos 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija vis dar nagrinėjo. Pagal įvykdymo apibrėžtį šis patikslinimas pateikiamas kaip neigiama suma su 2011 m. duomenimis.

6.4.3.    Finansinių korekcijų suvestiniai duomenys ir atlikimo lygis

Finansinės korekcijos, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta. Suvestiniai duomenys

mln. EUR
	1994–1999 m. laikotarpis	2000–2006 m. laikotarpis	2007–2013 m. laikotarpis	Iš viso 2011 m. pabaigoje	Iš viso 2010 m. pabaigoje
ERPF	1 769	4 575	4	6 348	5 924
Sanglaudos fondas	273	508	0	781	763
ESF	397	1 182	218	1 798	1 572
ŽOFP / EŽF	100	99	0	198	195
EŽŪOGF Orientavimo skyrius	125	41	0	166	165
Iš viso	2 663	6 405	222	9 291	8 619

Išskaidytos sumos pagal valstybę narę nurodytos 4 priede.

Atliktos finansinės korekcijos. Suvestiniai duomenys

mln. EUR
	1994–1999 m. laikotarpis	2000–2006 m. laikotarpis	2007–2013 m. laikotarpis	Iš viso 2011 m. pabaigoje	Iš viso 2010 m. pabaigoje
ERPF	1 766	2 359	3	4 128	3 709
Sanglaudos fondas	266	342	0	608	493
ESF	396	1 165	159	1 720	1 542
ŽOFP / EŽF	100	4	0	104	194
EŽŪOGF Orientavimo skyrius	125	41	0	166	165
Iš viso	2 652	3 912	162	6 726	6 102

Išskaidytos sumos pagal valstybę narę nurodytos 5 priede.

Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytos ir korekcijos, kurias tam tikros valstybės narės užginčijo (atsižvelgiant į ankstesnę patirtį, kai baigus nagrinėti tokias bylas Komisijai tik labai retais atvejais reikėjo grąžinti lėšas). Išsamesnės informacijos žr. 5.4 priede.

Finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 2011 m. gruodžio 31 d., bet dar neatliktos ir atlikimo lygis 2011 m. gruodžio 31 d. (suvestiniai duomenys)

mln. EUR
	ERPF	SF	ESF	ŽOFP / EŽF	EŽŪOGF (Orientavimo skyrius)	Iš viso 2011 m.	Iš viso 2010 m.
1994–1999 m. programų finansinės korekcijos
Finansinės korekcijos, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta	1 769	273	397	100	125	2 663	2 652
Atliktos finansinės korekcijos	1 766	266	396	100	125	2 652	2 621
Finansinės korekcijos, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta, bet dar neatliktos	3	8	1	0	0	11	31
Atlikimo lygis	100 %	97 %	100 %	100 %	100 %	100 %	99 %
2000–2006 m. programų finansinės korekcijos
Finansinės korekcijos, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta	4 575	508	1 182	99	41	6 405	5 965
Atliktos finansinės korekcijos	2 359	342	1 165	4	41	3 912	3 480
Finansinės korekcijos, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta, bet dar neatliktos	2 216	166	17	94	0	2 493	2 485
Atlikimo lygis	52 %	67 %	99 %	4 %	100 %	61 %	58 %
2007–2013 m. programų finansinės korekcijos
Finansinės korekcijos, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta	4	—	217	—	—	222	2
Atliktos finansinės korekcijos	3	—	159	—	—	162	2
Finansinės korekcijos, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta, bet dar neatliktos	0	—	59	—	—	60	0
Atlikimo lygis	87 %	nėra duomenų	73 %	nėra duomenų	nėra duomenų	73 %	84 %
Iš viso finansinių korekcijų
Finansinės korekcijos, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta	6 348	781	1 797	198	166	9 291	8 619
Atliktos finansinės korekcijos	4 128	608	1 721	104	166	6 726	6 102
Finansinės korekcijos, kurios patvirtintos / dėl kurių nuspręsta, bet dar neatliktos	2 220	173	76	94	0	2 565	2 516
Atlikimo lygis	65 %	78%	96 %	53 %	100 %	72 %	71 %

Žemas 2000–2006 m. programavimo laikotarpio atlikimo lygis paaiškinamas tuo, kad tebevyksta užbaigimo procesas ir dar nesuteikti leidimai 2010 m. pabaigoje gautiems mokėjimo prašymams, todėl į 2011 m. atlikimo duomenis dar negalima įtraukti susijusių finansinių korekcijų.

6.4.4.    Susigrąžintos lėšos

2011 m. patvirtintos susigrąžintinos lėšos

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Kitos valdymo rūšys	50	24

2011 m. susigrąžintos lėšos

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Kitos valdymo rūšys	48	25

Reikėtų pažymėti, kad kai kurios į pirmiau pateiktą lentelę įtrauktos sumos 2010 m. ataskaitose pateiktos 6.5 pastaboje.

6.4.5.    Svarstomos finansinės korekcijos

mln. EUR
	Svarstomos finansinės korekcijos 2010 12 31	2011 m. svarstomos naujos finansinės korekcijos	Finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta 2011 m.	Finansinių korekcijų, dėl kurių nuspręsta arba kurios svarstomos, patikslinimas 2010 12 31	Svarstomos finansinės korekcijos 2011 12 31
Struktūriniai fondai ir Sanglaudos fondas (1994–1999 m., 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programos)
ERPF	197	91	(85)	(43)	160
Sanglaudos fondas	262	105	(69)	(132)	166
ESF	284	0	(1)	0	283
ŽOFP / EŽF	0	6	0	0	6
EŽŪOGF Orientavimo skyrius	4	24	(1)	(3)	24
Iš viso	747	227	(156)	(178)	640

2011 m. pabaigoje Komisija vykdė beveik 140 ERPF ir Sanglaudos fondo programų koregavimo procedūrą. Palyginti su ankstesniaisiais metais, sumažėjusios sumos rodo laipsnišką 2000–2006 m. programų finansinių korekcijų, kurios ankstesnėse ataskaitose buvo pažymėtos kaip svarstomos, mažėjimą ir mažesnį dabartinio programavimo laikotarpio programų įgyvendinimo etapu inicijuotų procedūrų skaičių.

ESF atveju apskaičiuota finansinių korekcijų suma sumažėjo daugiausiai dėl to, kad buvo užbaigtos kai kurios 2010 m. inicijuotos ir su penkiomis 2007–2013 m. laikotarpio programomis susijusios procedūros, viena 2000–2006 m. laikotarpio procedūra ir viena 1994–1999 m. laikotarpio procedūra. Reikėtų pažymėti, kad esant tokiai padėčiai, kai galimos aptariamos sumos įverčio audito metu negalima apskaičiuoti, daugiausia dėl to, kad dar nebaigta kontrolė, sumos į ataskaitą pirmiau pateiktoje lentelėje įrašytos 1 EUR verte (atsargus požiūris). Taip daroma dėl dabartinių 2007–2013 m. laikotarpio atvejų.

6.4.6.    Mokėjimų laikinas nutraukimas ir sustabdymas

Laikino mokėjimų nutraukimo atvejai ir sumos pagal valstybę narę 2011 m.

mln. EUR
	ERDF / Sanglaudos fondas		ESF		EŽF		Iš viso
	Atvejų skaičius	Suma	Atvejų skaičius	Suma	Atvejų skaičius	Suma	Atvejų skaičius	Suma
Laikinas mokėjimų nutraukimas. 2011 12 31 išspręsti atvejai
Čekija	2	130					2	130
Vokietija	7	246					7	246
Graikija	2	132					2	132
Ispanija	12	277	2	8			14	285
Italija	7	100	4	35	1	6	12	141
Latvija					1	0	1	0
Lietuva	1	32			1	1	2	33
Vengrija	9	211					9	211
Austrija			1	0			1	0
Lenkija			2	519			2	519
Portugalija					1	10	1	10
Rumunija	2	42					2	42
Slovakija	1	30					1	30
Jungtinė Karalystė	6	109	2	26			8	135
Užsienyje	6	22					6	22
Tarpinė išspręstų atvejų suma	55	1 331	11	588	4	17	70	1 936
Laikinas mokėjimų nutraukimas. 2011 12 31 tebesvarstomi atvejai
Danija					1	0	1	0
Vokietija	3	17			2	1	5	18
Estija					1	0	1	0
Ispanija			2	10	1	62	3	72
Prancūzija			2	25	2	3	4	28
Italija	10	303	4	53			14	356
Slovakija	2	71					2	71
Suomija					1	0	1	0
Švedija					1	0	1	0
Jungtinė Karalystė			2	234	1	34	3	268
Tarpinė tebesvarstomų atvejų suma	15	391	10	323	10	100	35	814
Laikinas mokėjimų nutraukimas 2011 m., iš viso	70	1 722	21	911	14	117	105	2 750
Laikinas mokėjimų nutraukimas 2010 m., iš viso	49	2 156	12	255	12	127	73	2 538

2011 m. dėl mokėjimo terminų priimta 70 sprendimų laikinai nutraukti ERDF ir Sanglaudos fondo mokėjimus, kurių bendra suma – 1 722 mln. EUR. 55 atvejais buvo leista išmokėti lėšas, iš viso 1 331 mln. EUR. Metų pabaigoje tebebuvo svarstoma 15 atvejų, susijusių su 391 mln. EUR suma. 2011 m. dėl dešimties programų inicijuotos sustabdymo procedūros, vienas sprendimas sustabdyti mokėjimus oficialiai priimtas 2012 m. pradžioje. 2011 m. procedūra užbaigta keturiais atvejais, atsižvelgus į veiksmus, kurių valstybės narės ėmėsi ir apie kuriuos pranešė. Dėl likusių penkių atvejų metų pabaigoje procedūra tebebuvo vykdoma.

2011 m. priimta 21 sprendimų laikinai nutraukti ESF mokėjimus, kurių bendra suma – 911 mln. EUR ir kurie visi susiję su 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu. 11 atvejų buvo leista iki 2011 m. gruodžio 31 d. išmokėti lėšas, iš viso – 588 mln. EUR. Tebesvarstoma 10 atvejų, susijusių su 323 mln. EUR suma. Be to, 2011 m. priimti 3 sprendimai sustabdyti mokėjimus (Ispanijai, Prancūzijai ir Italijai) ir visi jie susiję su 2007–2013 m. laikotarpiu. 3 atvejais mokėjimai vis dar sustabdyti ir po 2011 m. gruodžio 31 d.

6.5.   KITOS FINANSINĖS KOREKCIJOS IR LĖŠŲ SUSIGRĄŽINIMAS

Šioje kategorijoje apžvelgiamas finansinių korekcijų ir sumų, kurios dėl Komisijos, valstybių narių, Europos Audito Rūmų arba OLAF nustatytų klaidų ar pažeidimų išmokėtos nepagrįstai ir kurios neįtrauktos į pagal jungtinio valdymo principą vykdomą biudžetą, susigrąžinimas.

Kitos finansinės korekcijos, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 2011 m.

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Europos pabėgėlių fondas II	0	—

2011 m. atliktos kitos finansinės korekcijos

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Europos pabėgėlių fondas II	0	—

Finansinės korekcijos – mechanizmas, kurį taip pat pradėta taikyti ir vidaus reikalų politikai. Finansinių korekcijų, dėl kurių nuspręsta / kurios patvirtintos 2011 m. suma – 0,4 mln. EUR; numatoma kad jų ateinančiais metais daugės.

2011 m. patvirtintos susigrąžintinos kitos lėšos

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Kitos valdymo rūšys:
— išorės veiksmai	107	137
— vidaus politika	270	164
Iš viso patvirtintų susigrąžintinų kitų lėšų	377	301

2011 m. susigrąžintos kitos lėšos

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
Kitos valdymo rūšys:
— išorės veiksmai	77	136
— vidaus politika	268	138
Iš viso susigrąžintų kitų lėšų	346	274

Reikėtų pažymėti, kad kai kurios anksčiau 2010 m. į ataskaitas įtrauktos sumos pirmiau pateiktose lentelėse, susijusiose su vidaus politika, dabar pateikiamos 6.4.4 pastaboje.

6 PASTABA. 1 PRIEDAS.

EŽŪGF finansinės korekcijos ir susigrąžintinos lėšos, dėl kurių nuspręsta 2011 m., pagal valstybę narę, iš viso

mln. EUR
Valstybė narė	Finansinis patvirtinimas	Atitikties patvirtinimas	Deklaruoti pažeidimai	Iš viso 2011 m.	Iš viso 2010 m.
Belgija	0	—	9	9	4
Bulgarija	0	21	3	24	20
Čekija	0	—	1	1	1
Danija	0	22	5	27	12
Vokietija	(1)	1	11	11	28
Estija	0	0	0	0	0
Airija	(1)	—	8	8	7
Graikija	2	257	4	263	477
Ispanija	2	116	20	138	83
Prancūzija	2	2	18	23	67
Italija	(58)	80	49	71	78
Kipras	0	8	0	8	1
Latvija	0	—	1	1	0
Lietuva	0	—	1	1	2
Liuksemburgas	0	—	0	0	1
Vengrija	0	—	2	3	8
Malta	0	0	0	0	0
Nyderlandai	—	25	4	29	51
Austrija	0	1	3	5	2
Lenkija	0	46	2	49	52
Portugalija	1	2	8	11	58
Rumunija	8	39	8	55	55
Slovėnija	0	—	0	0	5
Slovakija	0	—	1	1	0
Suomija	0	1	1	2	2
Švedija	0	72	2	74	5
Jungtinė Karalystė	(20)	33	11	24	213
Iš viso nuspręsta	(63)	728	174	839	1 233

6 PASTABA. 2 PRIEDAS.

2011 m. atliktos EŽŪGF finansinės korekcijos ir susigrąžintos lėšos pagal valstybę narę, iš viso

mln. EUR
Valstybė narė	Finansinis patvirtinimas ir mokėjimo terminų nesilaikymas	Atitikties patvirtinimas	Valstybių narių deklaruoti pažeidimai (lėšos grąžintos ES)	Iš viso 2011 m.	Iš viso 2010 m.
Belgija	0	—	10	10	3
Bulgarija	0	12	2	15	6
Čekija	0	1	1	2	1
Danija	0	0	3	3	12
Vokietija	(1)	0	11	10	26
Estija	0	—	0	0	0
Airija	(1)	—	6	5	5
Graikija	2	191	5	198	150
Ispanija	2	116	22	140	130
Prancūzija	2	22	16	41	120
Italija	(58)	41	60	44	33
Kipras	0	—	0	0	1
Latvija	0	—	1	1	0
Lietuva	0	0	2	2	4
Liuksemburgas	0	—	0	0	1
Vengrija	0	(3)	2	(1)	26
Malta	0	—	0	0	0
Nyderlandai	—	52	4	56	51
Austrija	0	—	1	1	3
Lenkija	0	1	2	3	97
Portugalija	1	16	8	25	24
Rumunija	8	26	7	41	16
Slovėnija	0	4	1	4	1
Slovakija	0	—	1	1	1
Suomija	0	—	1	1	2
Švedija	0	—	2	2	5
Jungtinė Karalystė	(20)	27	10	18	215
Iš viso atlikta	–63	506	178	621	934

6 PASTABA. 3 PRIEDAS.

Suvestiniai duomenys apie EŽŪGF sąskaitų patvirtinimo sumas pagal valstybę narę

Mln. EUR
Valstybė narė	EŽŪGF sąskaitų patvirtinimas Suvestiniai duomenys apie sumas 2011 m. pabaigoje
Belgija	33
Bulgarija	37
Čekija	1
Danija	172
Vokietija	171
Estija	0
Airija	41
Graikija	2 023
Ispanija	1 334
Prancūzija	1 052
Italija	1 472
Kipras	10
Latvija	0
Lietuva	2
Liuksemburgas	5
Vengrija	24
Malta	0
Nyderlandai	163
Austrija	7
Lenkija	66
Portugalija	133
Rumunija	86
Slovėnija	5
Slovakija	0
Suomija	21
Švedija	95
Jungtinė Karalystė	762
Iš viso nuspręsta	7 717

6 PASTABA. 4 PRIEDAS.

2011 m. patvirtintos struktūrinių veiksmų finansinės korekcijos pagal valstybę narę, iš viso

mln. EUR
Valstybė narė	2010 m. pabaigos suvestiniai duomenys	2011 m. patvirtintos finansinės korekcijos						2011 m. pabaigos suvestiniai duomenys
		ERPF	SF	ESF	ŽOFP / EŽF	EŽŪOGF Orientavimo skyrius	Iš viso 2011 m.
1994–1999 m.	2 652	11	0	1	0	1	13	2 664
Belgija	5	0	—	—	—	—	0	5
Danija	3	0	—	—	—	—	0	4
Vokietija	340	(2)	—	—	0	1	(1)	339
Airija	42	1	—	—	—	—	1	43
Graikija	528	—	—	—	—	—	0	528
Ispanija	664	—	—	0	—	—	0	665
Prancūzija	88	6	—	1	—	—	8	95
Italija	505	2	—	—	—	0	2	507
Liuksemburgas	5	—	—	—	—	—	0	5
Nyderlandai	177	1	—	—	—	—	1	178
Austrija	2	—	—	—	—	0	0	2
Portugalija	141	—	—	—	—	0	0	141
Suomija	1	—	—	—	—	—	0	1
Švedija	1	—	—	—	—	—	0	1
Jungtinė Karalystė	138	2	—	—	—	0	2	140
INTERREG	10	0	—	—	—	—	0	10
2000–2006 m.	5 965	411	17	9	3	0	440	6 405
Belgija	10	0	—	—	—	—	0	11
Bulgarija	21	—	1	—	—	—	1	22
Čekija	11	—	8	—	—	—	8	19
Danija	0	0	—	—	—	—	0	0
Vokietija	13	0	—	0	—	0	1	13
Estija	0	—	0	—	—	—	0	0
Airija	44	—	—	—	—	—	0	44
Graikija	961	221	1	—	—	—	223	1 183
Ispanija	2 865	104	(5)	—	0	—	98	2 963
Prancūzija	287	0	—	0	1	0	2	288
Italija	930	25	—	—	—	—	25	954
Kipras	0	—	—	—	—	—	0	0
Latvija	4	—	—	—	—	—	0	4
Lietuva	2	—	0	—	—	—	0	2
Liuksemburgas	2	0		—	—	—	0	2
Vengrija	52	0	3	—	—	—	3	55
Malta	0	—	—	—	0	—	0	0
Nyderlandai	2	—	—	0	—	—	0	2
Austrija	0	—	—		—	—	0	0
Lenkija	246	14	5	8	—	—	27	274
Portugalija	157	40	4	—	—	—	44	201
Rumunija	12	—	0	—	—	—	0	12
Slovėnija	2	—	—	—	—	—	0	2
Slovakija	41	4	1	—	—	—	5	45
Suomija	1	—	—	—	—	—	0	1
Švedija	11	0	—	0	—	—	0	11
Jungtinė Karalystė	283	5	—	—	1	—	6	289
INTERREG	10	(2)	—	—	—	—	(2)	8
2007–2013 m.	2	3	0	218	0	nėra duomenų	219	221
Belgija	—	—	—	0	—		0	0
Bulgarija	—	—	—	2	—		2	2
Čekija	—	—	—	—	—		0	0
Danija	0	—	—	—	—		0	0
Vokietija	—	—	—	3	—		3	3
Estija	0	—	—	0	—		0	0
Airija	0	—	—	2	—		2	2
Graikija	—	—	—	—	—		0	0
Ispanija	—	—	—	87	—		85	85
Prancūzija	0	0	—	—	—		0	0
Italija	—	—	—	1	—		1	1
Kipras	—	—	—	—	—		0	0
Latvija	—	—	—	—	—		0	0
Lietuva	—	—	—	—	—		0	0
Liuksemburgas	0	—	—	—	—		0	0
Vengrija	1	2	—	25	—		27	27
Malta	—	—	—	—	—		0	0
Nyderlandai	—	—	—	—	—		0	0
Austrija	—	—	—	—	—		0	0
Lenkija	0	—	—	92	—		92	92
Portugalija	1	—	—	—	—		0	1
Rumunija	—	—	—	—	—		0	0
Slovėnija	—	—	—	—	—		0	0
Slovakija	—	—	—	—	—		0	0
Suomija	—	—	—	—	—		0	0
Švedija	—	0	—	—	—		0	0
Jungtinė Karalystė	—	—	—	6	—		6	6
INTERREG	—	0	—	—	—		0	0
Iš viso patvirtinta	8 619	424	17	227	3	1	673	9 291

6 PASTABA. 5 PRIEDAS.

2011 m. atliktos struktūrinių veiksmų finansinės korekcijos pagal valstybę narę, iš viso

mln. EUR
Valstybė narė	2010 m. pabaigos suvestiniai duomenys	2011 m. įvykdytas finansinis koregavimas						2011 m. pabaigos suvestiniai duomenys
		ERPF	SF	ESF	ŽOFP / EŽF	EŽŪOGF Orientavimo skyrius	Iš viso 2011 m.
1994–1999 m.	2 621	30	0	1	0	1	32	2 652
Belgija	6	0	—	—	—	—	0	6
Danija	4	0	—	—	—	—	0	4
Vokietija	338	(2)	—	—	0	1	(1)	338
Airija	40	—	—	—	—	—	0	40
Graikija	525	—	—	—	—	—	0	525
Ispanija	658	—	—	0	—	—	0	658
Prancūzija	89	6	—	1	—	—	8	97
Italija	504	0	—	—	—	0	0	505
Liuksemburgas	5		—	—	—	—	0	5
Nyderlandai	177	1	—	—	—	—	1	178
Austrija	2	—	—	—	—	0	0	2
Portugalija	141	—	—	—	—	0	0	141
Suomija	1	—	—	—	—	—	0	1
Švedija	1	—	—	—	—	—	0	1
Jungtinė Karalystė	120	23	—	—	—	0	23	144
INTERREG	9	0	—	—	—	—	0	9
2000–2006 m.	3 480	387	115	19	–90	0	432	3 912
Belgija	8	0	—	—	—	—	0	8
Bulgarija	2	—	9	—	—	—	9	12
Čekija	0	—	5	—	—	—	5	5
Danija	0	—	—	—	—	—	0	0
Vokietija	10	0	—	0	—	0	1	11
Estija	0	—	0	—	—	—	0	0
Airija	26	—	1	—	—	—	1	26
Graikija	904	244	2	—	—	—	245	1 149
Ispanija	1 051	15	74	—	(90)	—	0	1 051
Prancūzija	248	1	—	—	—	0	1	250
Italija	768	62	—	3	—	—	65	833
Kipras	0	—	—	—	—	—	0	0
Latvija	4	—	—	—	—	—	0	4
Lietuva	1	—	0	—	—	—	0	1
Liuksemburgas	2	—	—	—	—	—	0	2
Vengrija	41	4	2	8	—	—	14	55
Malta	0	—	—	—	0	—	0	0
Nyderlandai	1	—	—	0	—	—	0	1
Austrija	0	—	—	—	—	—	0	0
Lenkija	90	41	11	8	—	—	61	151
Portugalija	113	4	5	—	—	—	8	121
Rumunija	8	—	3	—	—	—	3	11
Slovėnija	2	—	—	0	—	—	0	2
Slovakija	1	2	3	—	—	—	4	6
Suomija	0	0	—	—	—	—	0	0
Švedija	11	0	—	0	—	—	0	11
Jungtinė Karalystė	188	13	—	—	—	—	13	201
INTERREG	0	1	—	—	—	—	1	1
2007–2013 m.	2	2	0	158	0	nėra duomenų	160	162
Belgija	—	—	—	0	—		0	0
Bulgarija	—	—	—	1	—		1	1
Čekija	—	—	—	—	—		0	0
Danija	0	—	—	—	—		0	0
Vokietija	—	—	—	3	—		3	3
Estija	0	—	—	—	—		0	0
Airija	0	—	—	2	—		2	2
Graikija	—	—	—	—	—		0	0
Ispanija	—	—	—	41	—		41	41
Prancūzija	0	0	—	—	—		0	0
Italija	—	—	—	—	—		0	0
Kipras	—	—	—	—	—		0	0
Latvija	—	—	—	—	—		0	0
Lietuva	—	—	—	—	—		0	0
Liuksemburgas	—	—	—	0	—		0	0
Vengrija	1	2	—	25	—		27	28
Malta	—	—	—	—	—		0	0
Nyderlandai	—	—	—	—	—		0	0
Austrija	—	—	—	—	—		0	0
Lenkija	0	—	—	86	—		86	86
Portugalija	1	0	—	0	—		0	1
Rumunija	—	—	—	—	—		0	0
Slovėnija	—	—	—	—	—		0	0
Slovakija	—	—	—	—	—		0	0
Suomija	—	—	—	—	—		0	0
Švedija	—	—	—	—	—		0	0
Jungtinė Karalystė	—	—	—	—	—		0	0
INTERREG	—	0	—	—	—		0	0
Iš viso atlikta	6 102	419	115	178	(90)	1	624	6 726

7.   ES SKOLINIMO IR SKOLINIMOSI VEIKLA

Šioje pastaboje pateikiama informacija ankstesnėse ataskaitose buvo pateikta balanso pastabų 2 pastaboje.

7.1.   SKOLINIMO IR SKOLINIMOSI VEIKLA. APŽVALGA

Sumos balansine verte 2011 12 31

mln. EUR
	EFSM	MB	MFP	Euratomo paskolos	EAPB	Iš viso
Paskolos (žr. 2.5 pastabą)	28 344	11 625	595	451	266	41 281
Pasiskolintos lėšos (žr. 2.16 pastabą)	28 344	11 625	595	451	236	41 251
Pirmiau nurodytos sumos balansine verte, o toliau lentelėse pateikiamos nominaliąja verte.

Europos Sąjungai (ES) Sutartimi suteikiami įgaliojimai priimti skolinimosi programas, kad būtų galima mobilizuoti jos įgaliojimams vykdyti reikiamus finansinius išteklius. Europos Komisija, veikdama ES vardu, dabar vykdo tris pagrindines programas, pagal kurias ji gali skirti paskolas ir jas finansuoti kapitalo rinkose išleisdama skolos priemones arba su finansų įstaigomis:

1.	Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (EFSM) yra skirta euro zonos valstybėms narėms ir siekia iki beveik 60 mlrd. EUR, (metų pabaigoje negrąžinta 28,3 mlrd.)

2.	Mokėjimų balanso priemonė (MB) yra skirta valstybėms narėms, neįsivedusioms euro; ji siekia iki 50 mlrd. EUR (metų pabaigoje negrąžinta 11,6 mlrd.).

3.	Makrofinansinė pagalba (MFP) yra finansinės paramos programa, kuria siekiama padėti ES nepriklausančioms šalims (metų pabaigoje negrąžinta 595 mln. EUR).

Pažymėtini pagrindiniai šių trijų priemonių dalykai ir ypatumai:

—	ES skolinasi kapitalo rinkose arba finansų įstaigose, o ne iš biudžeto, nes ES negali skolintis lėšų paprastoms biudžeto išlaidoms arba biudžeto deficitui padengti.

—	Pasiskolintų lėšų suma nuo nedidelių privačių kelių ar kelių dešimčių milijonų eurų investicijų iki didelių operacijų teikiant mokėjimų balanso paskolas ir EFSM.

—

Taip gautas kapitalas šaliai gavėjai skolinamas kompensaciniu principu, t. y. nustatoma ta pati atkarpa, terminas ir suma. Nepaisant kompensacinės metodikos, obligacijų skolos aptarnavimas yra Europos Sąjungos įsipareigojimas, kuriuo bus užtikrinta, kad visi obligacijų mokėjimai būtų atlikti laiku. Todėl iš lėšų gavėjų pagal MB reikalaujama deponuoti kompensuojamas lėšas 7 dienas prieš terminą, o iš lėšų gavėjų pagal EFSM – 14 dienų, taigi, Komisijai lieka pakankamai laiko, kad bet kokiomis aplinkybėmis užtikrintų mokėjimą laiku.

—

Tarybos ir Komisijos sprendimuose dėl kiekvienos šalies programos nustatoma bendra suma, įmokos ir maksimalus paskolos paketo terminas. Vėliau Komisija ir šalis gavėja turi susitarti dėl paskolos (finansavimo) parametrų, įskaitant įmokas ir jos dalių išmokėjimą. Be to, visos, išskyrus pirmąją, paskolos dalys priklauso nuo griežtų sąlygų laikymosi pagal sutartas sąlygas, kurios panašios į nustatomas TVF paramos sąlygas, teikiant bendrą ES ir TVF finansinę paramą, ir tai yra dar vienas veiksnys, turintis poveikio finansavimo laikui.

—	Tai reiškia, kad emisijos laiko parinkimas ir išpirkimo terminai priklauso nuo susijusios ES skolinimo veiklos.

—	Finansavimas išimtinai vykdomas eurais, o išpirkimo terminai įvairuoja nuo 5 iki 30 metų.

—	Skolinimasis yra tiesioginiai ir besąlygiški ES įsipareigojimai ir jį garantuoja 27 valstybės narės.

—

Jeigu šalis lėšų gavėja nevykdytų savo įsipareigojimų, skola būtų aptarnaujama, jeigu įmanoma, iš turimo Europos Komisijos iždo likučio. Jeigu tai būtų neįmanoma, Komisija reikiamas lėšas surinktų iš valstybių narių. ES valstybės narės teisiškai pagal ES nuosavų išteklių teisės aktus (Tarybos reglamento Nr. 1150/2000 12 straipsnį) įpareigojamos pateikti pakankamai lėšų ES įsipareigojimams vykdyti. Todėl investuotojams tenka tik ES, o ne finansuojamų paskolų gavėjo kredito rizika.

—	Kompensaciniu perskolinimu užtikrinama, kad ES biudžete nebūtų prisiimta jokios palūkanų normos arba užsienio valiutos kurso rizikos.

Be to, Euratomas, būdamas Komisijos atstovaujamu juridiniu asmeniu, skolina lėšas tiek valstybių narių, tiek ES nepriklausančių valstybių projektams, susijusiems su energijos įrenginiais, finansuoti. Galiausia likviduojama Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) balanso sudarymo dieną turėjo vieną iš pasiskolintų lėšų suteiktą negrąžintą paskolą, kurios nominalioji vertė buvo 46 mln. EUR. Ši paskola buvo suteikta vienai Prancūzijos valstybinei įmonei. EAPB taip pat turi paskolų portfelį, kurį sudaro iš nuosavų lėšų – buvusio likviduojamos EAPB pensijų fondo – suteiktos paskolos Europos institucijų pareigūnams.

Toliau pateikiama išsamesnė informacija apie kiekvieną iš šių priemonių. Faktinės palūkanų normos (pateikiamos kaip palūkanų normų intervalas) nurodytos toliau.

Paskolos	2011 12 31	2010 12 31
EFSM	2,375 %–3,50 %	nėra duomenų
MB	2,375 %–3,625 %	2,375 %–3,625 %
Makrofinansinė pagalba (MFP)	1,58513 %–4,54 %	0,99 %–4,54 %
Euratomo paskolos	1,067 %–5,76 %	0,96313 %–5,76 %
Likviduojama EAPB	1,158 %–5,8103 %	0,556 %-5,8103 %

Pasiskolintos lėšos	2011 12 31	2010 12 31
EFSM	2,375 %–3,50 %	nėra duomenų
MB	2,375 %–3,625 %	2,375 %–3,625 %
Makrofinansinė pagalba (MFP)	1,58513 %–4,54 %	0,99 %–454 %
Euratomo paskolos	0,867 %–5,6775 %	0,7613 %–5,6775 %
Likviduojama EAPB	1,158 %–9,2714 %	0,556 %–9,2714 %

7.2.   EFSM

EFSM NOMINALIĄJA VERTE

mln. EUR
	Airija	Portugalija	Iš viso
Iš viso suteikta paskolų	22 500	26 000	48 500
Išmokėtos paskolos 2011 12 31	13 900	14 100	28 000
Grąžintos paskolos 2011 12 31	0	0	0
Negrąžintos paskolos 2011 12 31	13 900	14 100	28 000
Nepanaudotos sumos 2011 12 31	8 600	11 900	20 500
Pastabos pabaigoje pateikiama lentelė, kurioje parodomas šių paskolų grąžinimo tvarkaraštis.

2010 m. gegužės 11 d. Taryba patvirtino Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), skirtą finansiniam Europos stabilumui išsaugoti (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 407/2010). Priemonės pagrindas – Sutarties 122 straipsnio 2 dalis, ir ja suteikiama galimybė skirti finansinę pagalbą valstybei narei, patiriančiai sunkumų arba susiduriančiai su didelių sunkumų grėsme dėl jos nekontroliuojamų išimtinių aplinkybių. Parama gali būti skiriama paskolos arba kredito linijos pavidalu. Komisija ES vardu skolinasi lėšas kapitalo rinkose arba finansų įstaigose ir skolina šias lėšas pagalbą gaunančiai valstybei narei. Dėl kiekvienos pagal EFSM paskolą gaunančios šalies kiekvieną ketvirtį prieš išmokant paskolos dalį atliekamas politikos sąlygų laikymosi vertinimas.

2010 m. gegužės 9 d. ECOFIN tarybos išvadose nustatyta 60 mlrd. EUR bendra priemonės viršutinė riba, tačiau teisinės ribos yra numatytos Tarybos reglamento Nr. 407/2010 2 straipsnyje 2 dalyje, pagal kurią paskolų arba kredito linijų mokėtina suma neviršija galimos maržos pagal nustatytą nuosavų išteklių viršutinę ribą. Pasiskolintos lėšos paskoloms, išmokamoms pagal EFSM, garantuojamos ES biudžeto lėšomis, taigi, 2011 m. gruodžio 31 d. biudžetui tenkanti maksimali įmanoma dėl šių paskolų susidariusi rizika – 28 344 mln. EUR (28 mlrd. EUR viršijanti suma – nominaliąja verte). Kadangi pasiskolintos lėšos pagal EFSM garantuojamos ES biudžeto lėšomis, Europos Parlamentas tikrina Komisijos veiksmus, susijusius su EFSM veikimu, ir vykdo biudžeto bei biudžeto įvykdymo procedūrą.

2010 m. gruodžio mėn. įgyvendinimo sprendimu Taryba nusprendė suteikti maksimalią 22,5 mlrd. EUR paskolą Airijai, o 2011 m. gegužės mėn. – maksimalią 26 mlrd. EUR paskolą Portugalijai. Pradiniuose įgyvendinimo sprendimuose nustatyta palūkanų marža panaši į TVF paramai taikomas palūkanų sąlygas. 2011 m. spalio 11 d. priėmusi Tarybos įgyvendinimo sprendimus Nr. 682/2011 ir 683/2011, Taryba atgaline data sumažino palūkanų maržą ir pratęsė maksimalų vidutinį terminą nuo 7,5 metų iki 12,5 metų, o atskirų dalių terminą – iki 30 metų.

2012 m. sausio mėn. ir Airijai, ir Portugalijai buvo išmokėta dar po 1,5 mlrd. EUR (30 metų terminas). Kovo mėn. Airijai išmokėti dar 3 mlrd. EUR (20 metų terminas). Balandžio mėn. Portugalijai išmokėta 1,8 mlrd. EUR (26 metų terminas), o gegužės mėn. – 2,7 mlrd. EUR (10 metų terminas). Liepos mėn. Airijai išmokėti 2,3 mlrd. EUR (16 metų terminas). Pagal EFSM dėl paskolų Airijai ir Portugalijai ES ketina 2012 m. išleisti 3 mlrd. EUR vertės obligacijų.

7.3.   MOKĖJIMŲ BALANSAS (MB)

MB paskolos – tai politikos finansinė priemonė, vėl panaudota siekiant suteikti vidutinės trukmės finansinę paramą ES valstybėms narėms dabartinės ekonomikos ir finansų krizės sąlygomis. Naudojant šią priemonę galima suteikti paskolas valstybėms narėms, kurios susiduria su mokėjimų balanso arba kapitalo judėjimo sunkumais arba kurioms kyla didelė tokių sunkumų grėsmė. Ši priemonė gali būti taikoma tik euro neįsivedusioms valstybėms narėms. Didžiausia suteiktinų paskolų suma yra 50 mlrd. EUR. Pasiskolintos lėšos šioms paskoloms garantuojamos ES biudžeto lėšomis, taigi, 2011 m. gruodžio 31 d. biudžetui tenkanti didžiausia įmanoma dėl šių paskolų susidariusi rizika – 11 625 mln. EUR (11,4 mlrd. EUR nesiekianti suma – nominaliąja verte).

MB NOMINALIĄJA VERTE

mln. EUR
	Vengrija	Latvija	Rumunija	Iš viso
Išmokėta 2008 m.	2 000	—	—	2 000
Išmokėta 2009 m.	3 500	2 200	1 500	7 200
Išmokėta 2010 m.	—	700	2 150	2 850
Išmokėta 2011 m.	—	—	1 350	1 350
Išmokėto paskolos 2011 12 31	5 500	2 900	5 000	13 400
Grąžintos paskolos 2011 12 31	(2 000)	—	—	(2 000)
Negrąžinta suma 2011 12 31	3 500	2 900	5 000	11 400
Iš viso suteikta paskolų	6 500	3 100	6 400	16 000
Nepanaudotos sumos 2011 12 31	0	200	1 400	1 600
Pastabos pabaigoje pateikiama lentelė, kurioje parodomas šių paskolų grąžinimo tvarkaraštis.

Nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. pabaigos Vengrijai, Latvijai ir Rumunijai suteikta 16 mlrd. EUR vertės paskolų, iš jų 13,4 mlrd. EUR iki 2011 m. pabaigos jau buvo išmokėta. Reikėtų pažymėti, kad MB paramos programa Vengrijai nustojo galioti 2010 m. lapkričio mėn. (nepanaudota 1 mlrd. EUR), o pirmoji 2 mlrd. EUR dalis grąžinta, kaip numatyta tvarkaraštyje – 2011 m. gruodžio mėn. Latvija dar nepanaudojo 200 mln. EUR, kuriuos buvo galima naudoti 2011 m. pabaigoje, tačiau teisė pasinaudoti ta suma baigė galioti 2012 m. sausio mėn. taip ir ja nepasinaudojus. Iki metų pabaigos taip pat nebuvo pasinaudota visa naujos Rumunijai suteiktos priemonės suma (žr. toliau).

2011 m. vasario mėn. Rumunija paprašė taikyti tolesnę prevencinės finansinės pagalbos programą pagal mokėjimų balanso priemonę, kad vėl paskatintų šalies ekonomikos augimą. 2011 m. gegužės 12 d. Taryba nusprendė suteikti Rumunijai ne daugiau kaip 1,4 mlrd. EUR ES MB prevencinę pagalbą (Tarybos sprendimas 2011/288/ES). Šiuo metu Rumunija neketina prašyti išmokėti lėšų pagal prevencinės finansinės pagalbos programą, kadangi jas išmokėti būtų paprašyta tik jeigu netikėtai smarkiai pablogėtų ekonominė ir (arba) finansinė padėtis dėl Rumunijos valdžios institucijų nekontroliuojamų veiksnių, dėl kurių susidarytų didelis finansavimo deficitas. Jeigu reikėtų panaudoti finansinę pagalbą, ji būtų teikiama kaip paskola, kurios ilgiausias terminas – septyneri metai.

7.4.   MFP, EURATOMAS IR LIKVIDUOJAMA EAPB

MFP yra išskirtinė nesusietos ir netikslinės mokėjimų balanso ir (arba) biudžetinės paramos trečiosioms šalims partnerėms, kurios geografiniu požiūriu yra arti ES teritorijos, politikos finansinė priemonė. Paprastai ši parama teikiama vidutinės trukmės arba ilgalaikių paskolų arba dotacijų, arba tinkamo jų derinio pavidalu ir iš esmės papildo pagal TVF remiamą koregavimo ir reformų programą suteiktą finansavimą. 2011 m. gruodžio 31 d. Komisija buvo sudariusi papildomus 239 mln. EUR vertės paskolų susitarimus, tačiau iki metų pabaigos kita šalis jais nepasinaudojo. Komisija nėra gavusi garantijų iš trečiųjų šalių šioms paskoloms, tačiau jos yra Garantijų fondo garantuotos (žr. 2.4 pastabą).

Euratomas yra Europos Komisijos atstovaujamas ES juridinis asmuo. Jis teikia paskolas valstybėms narėms siekiant finansuoti valstybių narių investicinius projektus, susijusius su pramonine elektros energijos gamyba atominėse elektrinėse ir su pramoniniais kuro ciklo įrenginiais. Jis taip pat teikia paskolas ES nepriklausančioms valstybėms siekiant pagerinti atominių elektrinių ir veikiančių arba statomų branduolinės energetikos ciklo įrenginių saugumą ir veiksmingumą. Šioms paskoloms iš trečiųjų šalių gautos 447 mln. EUR garantijos (2010 m. – 466 mln. EUR).

Likviduojama EAPB iš skolintų lėšų suteikia paskolas remiantis EAPB sutarties 54 ir 56 straipsniais bei tris Europos investicijų banko (EIB) išleistas nekotiruojamų skolos vertybinių popierių emisijas, siekiant pakeisti įsipareigojimų nevykdantį skolininką. Šie skolos vertybiniai popieriai bus laikomi iki jų galutinio išpirkimo termino (2017 m. ir 2019 m.), siekiant padengti susijusių pasiskolintų sumų aptarnavimą. Balansinės vertės pokyčiai atitinka sukauptų palūkanų pokyčius, pridėjus išmokėtų priedų amortizaciją per metus ir sandorio sąnaudas jų atsiradimo metu, apskaičiuotas remiantis faktinės palūkanų normos metodu.

7.5.   TARPVYRIAUSYBINĖS FINANSINĖS PADĖTIES STABILIZAVIMO PRIEMONĖS

7.5.1.    Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF)

2010 m. gegužės 9 d. ECOFIN tarybai priėmus sprendimus, euro zonos valstybės narės sukūrė Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). Jo įgaliojimai – išsaugoti Europos finansinės padėties stabilumą teikiant finansinę paramą euro zonos valstybėms narėms. Numatyta, kad EFSF, laikydamasis esamo bendrojo susitarimo po 2013 m. liepos 1 d. negalės išduoti naujų paskolų. Pagal euro zonos valstybių ir vyriausybių vadovų 2011 m. liepos mėn. pasiektą susitarimą EFSF leidžiama naudoti šias priemones, susietas su tam tikromis sąlygomis:

—	teikti paskolas sunkumų turinčioms šalims,

—	dalyvauti pirminėje ir antrinėje skolos priemonių rinkose Dalyvavimas antrinėje rinkoje bus grindžiamas tik ECB analize, po kurios pripažįstama, kad susidarė išimtinės finansų rinkos sąlygos ir grėsmė finansinės padėties stabilumui,

—	veikti pagal prevencinę programą,

—	finansuoti finansinių institucijų rekapitalizavimą teikiant paskolas vyriausybėms,

—	teikti dalinės apsaugos nuo rizikos sertifikatus naujų pažeidžiamų valstybių narių emisijų atveju.

Siekdamas įvykdyti savo užduotis EFSF kapitalo rinkose išleidžia obligacijas ir kitas skolos priemones. Jos garantuojamos 17 euro zonos valstybių narių įsipareigojimais, kurių vertė iš viso 780 mlrd. EUR, o skolinimo pajėgumai – 440 mlrd. EUR. Šioms lėšoms ES biudžeto garantija nesuteikiama. EFSF yra Liuksemburge registruota komercinė bendrovė, kuri nuosavybės teise priklauso euro zonos valstybėms narėms ir nepatenka į ES sutarties taikymo sritį, taigi, nėra ES įstaiga ir yra visiškai atskirta nuo ES ataskaitų ir jo atskaitos kartu nekonsoliduojamos. Todėl jis ES ataskaitoms neturi poveikio, išskyrus galimas sankcijas toliau aprašytoms įplaukoms. EFSF teisės aktų nustatytą auditą atlieka išorės auditoriai pagal Liuksemburgo audito teisines nuostatas.

Komisija bus atsakinga už politikos sąlygos, susijusios su finansine parama, suderėjimą, ir tos sąlygos laikymosi stebėseną. Kiekviena iš EFSF finansinę paramą gaunanti šalis prieš kiekvienos dalies išmokėjimą bus nuolatos vertinama, ar laikosi politikos sąlygos. Tokia sąlyga, pavyzdžiui, gali būti nuo makroekonominės koregavimo programos (įprastinėms paskoloms) iki nuolatinio iš anksto nustatytų kriterijų laikymosi (prevencinės pagalbos atveju). Iš esmės Europos Komisija kartu su ECB derasi su atitinkama euro zonos valstybe nare dėl susitarimo memorandumo, kuriame išdėstoma finansinės paramos priemonės naudojimo sąlyga. Susitarimo memorandumo turinyje turi būti nurodyti šalintini trūkumai ir pasirinkta finansinės paramos priemonė.

Kartu su EFSM paskolomis Airijai ir Portugalijai, iš EFSF buvo inicijuota paskolos priemonė, kurios bendra grynoji išmokėta suma – 17,7 mlrd. EUR Airijai ir 26 mlrd. EUR Portugalijai, ir kartu su Tarptautinio valiutos fondo parama, atitinkamai 19,5 mlrd. SST (maždaug 22,5 mlrd. EUR, remiantis susitarimo dieną galiojančia norma) ir 23,7 mlrd. SST (maždaug 26 mlrd. EUR), pagal išplėstinę fondo priemonę.

Parlamento ir Tarybos reglamentu Nr. 1173/2011 leidžiama imtis sankcijų skiriant baudas valstybėms narėms, kurių valiuta euro. Šios baudos (0,2 % valstybių narių praėjusių finansinių metų BVP) gali būti skiriamos, kai valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų, kuriais būtų ištaisyta perviršinio deficito padėtis, arba jeigu manipuliavo statistika. Reglamente Nr. 1174/2011 dėl makroekonominio disbalanso taip pat daroma nuoroda į 0,1 % BVP metinę baudą euro zonos valstybei narei tais atvejais, kai valstybė narė nesiėmė prašomų taisomųjų veiksmų arba kai pateikė nepakankamą taisomųjų veiksmų planą. Reglamentu Nr. 1177/2011 atnaujintas Reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo. Šiuo atnaujintu reglamentu numatoma galimybė skirti baudas euro zonos valstybėms narėms (lygias 0,2 % BVP su kintamuoju komponentu) Pagal visus šiuos tris reglamentus visos Komisijos surinktos baudos perduodamos EFSF arba jo užduotis perimsiančiam mechanizmui. Dabar numatyta, kad tokios baudos bus sumokėtos į ES biudžetą, o iš ten pervestos į EFSF. Tai reikštų, kad tokios lėšos būtų įrašytos ir kaip biudžeto įplaukos, ir kaip išlaidos, taigi, bendram biudžeto vykdymo rezultatui poveikio neturėtų. Panašiai jos neturėtų poveikio ekonominės veiklos rezultatui, kaip pateikta ES finansinėse ataskaitose.

7.5.2.    Europos stabilumo mechanizmas (ESM)

2010 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Taryba susitarė, kad euro zonos valstybėms narėms reikia sukurti nuolatinį stabilumo mechanizmą – Europos stabilumo mechanizmą (ESM) – tarpvyriausybinę organizaciją, veikiančią pagal tarptautinę viešėją teisę ir nepatenkančią į ES sutarties taikymo sritį. 2012 m. vasario 2 d. ESM sutartį pasirašė 17 euro zonos valstybių narių ir, kad ji įsigaliotų, dabar dalyvaujančiose valstybėse narėse vyksta ratifikavimo procedūros. Galiausiai ESM perims užduotis, kurias dabar vykdo EFSF ir EFSM teikiant, prireikus, finansinę paramą euro zonos valstybėms narėms. Tačiau bus laikotarpis, kai visų trijų mechanizmų veikla sutaps, bet paskolos, kurioms jau suteikta garantija pagal EFSM ir toliau bus išmokamos ir grąžinamos pagal EFSM taisykles, taip pat ir susijusioms pasiskolintoms lėšoms bus teikiama ES biudžeto garantija ir jos liks ES balanse. Todėl ESM sukūrimas neturi poveikio esamiems įsipareigojimams pagal EFSM. Taip pat reikėtų pažymėti, kad ES biudžetas ESM pasiskolintoms lėšoms garantijų nesuteiks.

ESM garantijas suteiks tvirta kapitalo struktūra, iš viso 700 mlrd. EUR pasirašyto kapitalo, iš kurio 80 mlrd. EUR bus įmokėto kapitalo, kurį suteks euro zonos valstybės narės, pavidalu. Su tokiu kapitalu šio mechanizmo skolinimo pajėgumai iš esmės turėtų pasiekti 500 mlrd. EUR. Neseniai peržiūrėtas bendro su EFSF kapitalo pakankamumas. Kovo 30 d. Euro grupė sutarė padidinti bendrą EFSF / ESM skolinimo viršutinę ribą iki 700 mlrd. EUR ir leisti abiems mechanizmams veikti iki 2013 m. birželio 30 d. ESM audito procesas sukurtas dalyvaujant aukščiausiajai audito institucijai ir išorės auditui, taip pat nepriklausomai auditorių valdybai, ir bus vykdomas.

Parama pagal ESM bus teikiama su sąlyga, kuri proporcinga paramai pagal pasirinktą priemonę. Paskolos valstybėms narėms bus teikiamos atsižvelgiant į griežtos ekonominės ir fiskalinės politikos koregavimo programos įgyvendinimą pagal galiojančius susitarimus. Šis mechanizmas turės juridinio asmens statusą ir jį tiesiogiai finansuos euro zonos valstybės narės, jis nebus ES įstaiga, neturės poveikio nei ES sąskaitoms, nei ES biudžetui, išskyrus galimas sankcijas toliau aprašytoms įplaukoms. Komisija bus atsakinga už politinės sąlygos, susijusios su finansine parama, suderėjimą, ir tos sąlygos ų laikymosi stebėseną (kaip ir pirmiau minėtu EFSF atveju). Kiekviena iš ESM finansinę paramą gaunanti šalis prieš kiekvienos dalies išmokėjimą bus nuolatos vertinama, ar laikosi politikos sąlygos.

Kaip minėta pirmiau, pagal reglamentus Nr. 1173/2011, 1174/2011 ir 1177/2011 surinktos baudos bus sumokėtos į ES biudžetą, o iš ten pervestos į ESM, kai tik EFSF nebeveiks. Be to, 25 valstybių narių (išskyrus JK ir Čekiją) pasirašytoje Sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo numatytos piniginės nuobaudos bet kuriai iš susitariančiųjų šalių, jeigu ta valstybė narė nesiėmė reikiamų priemonių deficito kriterijaus nesilaikymo problemai spręsti. Skiriamos nuobaudos (kurios negali viršyti 0,1 % BVP) bus mokamos ESM, jeigu jos bus skirtos euro zonos valstybėms narėms (taigi, nebus poveikio ES biudžeto vykdymo rezultatui, kaip EFSF atveju), arba į ES biudžetą euro zonai nepriklausančių valstybių narių atveju, žr. Sutarties 8 straipsnio 2 dalį. Pastaruoju atveju nuobaudos suma bus ES biudžeto įplaukos ir kaip įplaukos bus nurodyta jos ataskaitose.

Negrąžintų EFSM ir MB paskolų sumų grąžinimo tvarkaraštis 2012 m. liepos 17 d.

mlrd. EUR
Paskola / Šalis	Dalis	2014 m.	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2021 m.	2022 m.	2025 m.	2026 m.	2028 m.	2032 m.	2038 m.	2042 m.	Iš viso
MB
Vengrija	2-a	2,0
	3-ia				1,5
Latvija	1-a	1,0
	2-a		1,2
	3-ia							0,5
	4-ta										0,2
Rumunija	1-a		1,5
	2-a							1,0
	3-ia					1,15
	4-ta						1,2
	5-ta						0,15
Iš viso MB		3,0	2,7	1,5	1,15	1,35	1,5	0,0	0,0	0,2	0,0	0,0	0,0	0,0	0,0	11,4
EFSM
Airija	1-a (T1)		5,0
	1-a (T2)						3,4
	2-a								3,0
	3-a (T1)											2,0
	3-a (T2)						0,5
	4-ta (6)															1,5
	5-ta (6)													3,0
	6-ta (6)												2,3
Portugalija	1-a (T1)								1,75
	1-a (T2)				4,75
	2-a (T1)								5,0
	2-a (T2)											2,0
	2-a (T3)						0,6
	3-ia (6)															1,5
	4-a (T1) (6)														1,8
	4-a (T2) (6)									2,7
Iš viso EFSM		0,0	5,0	4,75	0,0	4,5	0,0	9,75	2,7	0,0	4,0	2,3	3,0	1,8	3,0	40,8
Bendra suma		3,0	7,7	6,25	1,15	5,85	1,5	9,75	2,7	0,2	4,0	2,3	3,0	1,8	3,0	52,2

8.   FINANSINĖS RIZIKOS VALDYMAS

Toliau nurodyta Europos Sąjungos (ES) finansinės rizikos valdymo informacija susijusi su:

—	skolinimo ir skolinimosi veikla, kurią Europos Komisija vykdo pasitelkusi šias priemones: Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFSM), mokėjimų balansą (MB), makrofinansinę pagalbą (MFP), Euratomo veiksmus ir likviduojamą Europos anglių ir plieno bendriją;

—	iždo operacijomis, kurias atlieka Europos Komisija, kad įvykdytų ES biudžetą, įskaitant baudų surinkimą, ir

—	Išorės veiksmų garantijų fondo veiksmais.

8.1.   RIZIKOS RŪŠYS

Rinkos rizika yra rizika, kad dėl rinkos kainų pokyčių svyruos finansinės priemonės tikroji vertė arba pinigų srautai. Rinkos rizika apima ne tik nuostolių, bet ir pelno galimybę. Ją sudaro valiutos kurso rizika, palūkanų normos rizika ir kita kainų rizika (didelės kitos kainų rizikos ES nėra).

1.	Valiutos kurso rizika yra rizika, kad ES operacijų arba investicijų vertę paveiks valiutos kurso pokyčiai. Ši rizika kyla dėl vienos valiutos kainos pokyčio kitos valiutos atžvilgiu.

2.	Palūkanų normos rizika yra galimybė, kad pakilus palūkanų normai sumažės vertybinio popieriaus, visų pirma obligacijos, vertė. Apskritai didėjant palūkanų normai, fiksuotų palūkanų obligacijų kaina mažėja, ir atvirkščiai.

Kredito rizika yra nuostolio rizika, kylanti dėl skolininko / paskolos gavėjo paskolos arba kito kredito nemokėjimo (pagrindinės sumos arba palūkanų arba abiejų) arba dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Įsipareigojimų nevykdymo atvejai apima mokėjimo vėlavimą, paskolos gavėjo mokėjimų restruktūrizavimą ir bankrotą.

Likvidumo rizika – tai rizika, atsirandanti dėl sunkumų parduoti turtą, pavyzdžiui, tai yra rizika, kad konkretaus vertybinio popieriaus ar turto nebus galima greitai parduoti rinkoje, norint išvengti nuostolių ar siekiant įvykdyti įsipareigojimą.

8.2.   RIZIKOS VALDYMO POLITIKA

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Skolinimo ir skolinimosi operacijas, kaip ir susijusį iždo valdymą, ES vykdo pagal atitinkamus Tarybos sprendimus, jei taikytina, ir vidaus gaires. Parengti raštiški procedūrų vadovai, apimantys konkrečias sritis, kaip antai: pasiskolintos lėšos, paskolos ir iždo valdymas, kuriuos taiko atitinkami vykdomieji padaliniai. Paprastai veikla, kuria kompensuojami palūkanų normų pokyčiai ir užsienio valiutos kurso pokyčiai (apsidraudimo veikla), nevykdoma, kadangi skolinimo operacijos paprastai finansuojamos kompensacinėmis skolinimosi operacijomis, kurios nesukuria atvirų palūkanų normų arba valiutos pozicijų. Nuolatos tikrinama, ar naudojamasi kompensaciniu poveikiu.

Europos Komisija administruoja įsipareigojimų likvidavimą, o likviduojamai EAPB nenumatyta naujų paskolų ar atitinkamo finansavimo. Naujų lėšų EAPB skolinasi tik refinansavimo tikslu siekdama sumažinti fondo sąnaudas. Iždo operacijoms taikomi atsargaus valdymo principai, siekiant apriboti finansinę riziką.

Iždas

Komisijos iždo operacijų valdymo taisyklės ir principai išdėstyti Tarybos reglamente Nr. 1150/2000 (su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentais Nr. 2028/2004 ir 105/2009) ir Finansiniame reglamente (Tarybos reglamentas Nr. 1605/2002 su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentais Nr. 1995/2006, 1525/2007 ir 1081/2010) bei jo įgyvendinimo taisyklėse (Komisijos reglamentas Nr. 2342/2002 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentais Nr. 1261/2005, 1248/2006 ir 478/2007).

Remiantis pirmiau nurodytais reglamentais, taikomi šie pagrindiniai principai:

—	Valstybės narės moka nuosavus išteklius į sąskaitas, šiuo tikslu Komisijos vardu atidarytas ižde arba kiekvienos valstybės narės paskirtoje įstaigoje. Komisija gali naudotis šiomis sąskaitomis tik siekdama patenkinti savo grynųjų pinigų poreikius.

—	Valstybės narės moka nuosavus išteklius nacionalinėmis valiutomis, o Komisijos mokėjimai daugiausia atliekami eurais.

—	Komisijos vardu atidarytų banko sąskaitų pereikvoti negalima. Šis apribojimas netaikomas Komisijos nuosavų išteklių sąskaitoms įsipareigojimų nevykdymo atveju, kai paskolų sutartis pasirašyta arba joms suteikta garantija pagal ES Tarybos reglamentus ir sprendimą.

—	Bankų sąskaitose ne eurais laikomų lėšų likučiai panaudojami mokėjimams tomis pačiomis valiutomis arba periodiškai perskaičiuojami eurais.

Be nuosavų išteklių sąskaitų, Komisija yra atidariusi kitas banko sąskaitas centriniuose ir komerciniuose bankuose, kad galėtų atlikti mokėjimus ir gauti kitokias įplaukas nei valstybių narių įnašai į biudžetą.

Iždo ir mokėjimo operacijos yra itin automatizuotos ir atliekamos naudojantis šiuolaikinėmis informacinėmis sistemomis. Siekiant garantuoti sistemos saugumą ir užtikrinti pareigų atskyrimą pagal Finansinį reglamentą, taikomos specialios procedūros, Komisijos vidaus kontrolės standartai ir audito principai.

Raštišku gairių ir procedūrų rinkiniu reguliuojamas Komisijos iždo ir mokėjimo operacijų valdymas, siekiant riboti veiklos ir finansinę riziką bei užtikrinti tinkamą kontrolės lygį. Šios gairės ir procedūros apima įvairius operacijų aspektus (pavyzdžiui: mokėjimo atlikimą ir grynųjų pinigų valdymą, pinigų srautų prognozavimą, veiklos tęstinumą ir t. t.) ir reguliariai tikrinama, kaip jų laikomasi. Be to, Biudžeto GD ir Ekonomikos ir finansų reikalų GD keičiasi rizikos valdymo ir geriausių pozicijų informacija.

Laikinai surinktų baudų portfelis (BUFI)

Nuo 2010 m. laikinai surinktos baudos investuojamos į specialiai sukurtą Ekonomikos ir finansų reikalų GD valdomą fondą BUFI. Iki 2010 m. gautos baudų sumos lieka specialiose banko sąskaitose. Laikinai surinktų baudų turto valdymo funkciją atlieka Komisija pagal vidaus gaires ir turto valdymo gaires, kurios įtrauktos į 2009 m. gruodžio mėn. Biudžeto GD ir Ekonomikos ir finansų reikalų GD pasirašytą paslaugų susitarimą. Parengti procedūrų vadovai, apimantys konkrečias sritis, kaip antai, iždo valdymas, kuriuos taiko atitinkami vykdomieji padaliniai. Nustatoma ir vertinama finansinė ir veiklos rizika, taip pat reguliariai tikrinama, kaip laikomasi vidaus gairių ir procedūrų.

Turto valdymo tikslai – investuoti Komisijai sumokėtas baudas taip, kad:

a)	būtų užtikrinta, kad prireikus lėšomis būtų galima greitai pasinaudoti, ir

b)	būtų siekiama įprastomis aplinkybėmis gauti investicijų grąžą, kuri vidutiniškai būtų lygi BUFI lyginamajam indeksui atėmus patirtas sąnaudas.

Iš esmės leidžiamos tik šių kategorijų investicijos: terminuotieji indėliai euro zonos centriniuose bankuose, euro zonos valstybių garantuotų skolų valdymo agentūrose, valstybiniuose arba valstybių garantuotuose bankuose arba viršvalstybinėse institucijose; valstybės emitentų išleistos obligacijos, vekseliai ir indėlių sertifikatai, sukuriantys tiesioginę euro zonos valstybių garantuotų skolų poziciją arba išleidžiami viršvalstybinių institucijų.

Garantijų fondas

Garantijų fondo (žr. 2.4 pastabą) turto valdymo taisyklės ir principai išdėstyti 1994 m. lapkričio 25 d. Europos Komisijos ir Europos investicijų banko (EIB) konvencijoje ir jos vėlesniuose 1996 m. rugsėjo 17– 23 d., 2002 m. gegužės 8 d., 2008 m. vasario 25 d. ir 2010 m. lapkričio 9 d. pakeitimuose. Fondas veiklą vykdo tik eurais. Investicijos atliekamos tik šia valiuta, siekiant išvengti bet kokios užsienio valiutų kursų rizikos. Turto valdymas grindžiamas įprastomis atsargumo taisyklėmis, kurių reikia laikytis vykdant finansinę veiklą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas rizikos mažinimui ir užtikrinimui, kad valdomą turtą pakankamai greitai būtų galima parduoti arba perleisti, atsižvelgiant į prisiimtus įsipareigojimus.

8.3.   VALIUTOS KURSO RIZIKA

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Dauguma finansinio turto ir įsipareigojimų išreikšti eurais, todėl užsienio valiutos kurso rizikos ES nėra. Tačiau ES yra suteikusi paskolų JAV doleriais per Euratomo finansinę priemonę, kurios finansuojamos iš skolintos atitinkamos sumos JAV doleriais (kompensacinė operacija). Balanso sudarymo dieną dėl Euratomo užsienio valiutos kurso rizikos ES nebuvo. Likviduojama EAPB patiria nedidelę grynąją užsienio valiutos kurso riziką, kurios ekvivalentas eurais – 1,3 mln., ir kuri kyla dėl būsto paskolų (ekvivalentas eurais – 1,26 mln.) ir einamųjų sąskaitų likučių (ekvivalentas eurais – 0,04 mln.).

Iždas

Nuosavi ištekliai, kuriuos valstybės narės moka ne eurais, laikomi nuosavų išteklių sąskaitose pagal Nuosavų išteklių reglamentą. Jie perskaičiuojami eurais, kai jų reikia mokėjimams atlikti. Šių lėšų valdymo procedūros nustatytos minėtame reglamente. Retais atvejais šios lėšos tiesiogiai naudojamos mokėjimams, kurie bus atliekami ta pačia valiuta, atlikti.

Komerciniuose bankuose Komisija laiko sąskaitas ne euro, bet kitomis ES valiutomis, JAV doleriais ir Šveicarijos frankais, kad galėtų atlikti mokėjimus tomis valiutomis. Šios sąskaitos papildomos atsižvelgiant į atliktinų mokėjimų sumą, todėl jų likučiai yra labai maži ir nepatiriama valiutų kursų rizikos.

Kai įvairios įplaukos (kitokios nei nuosavi ištekliai) gaunamos ne euro, bet kita valiuta, jos pervedamos į Komisijos sąskaitas ta pačia valiuta, jeigu reikia padengti mokėjimus, arba perskaičiuojamos eurais ir pervedamos į sąskaitas eurais. Avansinės sąskaitos ne euro, bet kita valiuta papildomos atsižvelgiant į apskaičiuotus trumpalaikius vietos mokėjimų ta pačia valiuta poreikius. Likučiai šiose sąskaitose laikomi neviršijant atitinkamų aukščiausių ribų.

Laikinai surinktų baudų portfelis (BUFI)

Kadangi visos baudos nurodomos ir mokamos eurais, nepatiriama užsienio valiutos kurso rizikos.

Garantijų fondas

Finansinis turtas nurodytas eurais, todėl valiutos kurso rizikos nėra.

8.4.   PALŪKANŲ NORMOS RIZIKA

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Pasiskolintos lėšos ir paskolos kintamomis palūkanų normomis

Dėl skolinimosi ir skolinimo operacijų pobūdžio didelė ES turto ir įsipareigojimų dalis yra palūkanas teikiantis turtas ir įsipareigojimai. Dėl kintamomis palūkanų normomis MFP ir Euratomo pasiskolintų lėšų ES susiduria su palūkanų normos rizika. Tačiau su pasiskolintomis lėšomis susijusi palūkanų normos rizika yra kompensuojama termino ir keliamų sąlygų prasme lygiavertėmis paskolomis (kompensacinės operacijos). Balanso sudarymo dieną ES turėjo 0,8 mlrd. EUR paskolų (nominaliąja verte) kintamomis palūkanų normomis (2010 m. – 0,86 mlrd. EUR), kurios perskaičiuojamos kas 6 mėnesius.

Pasiskolintos lėšos ir paskolos fiksuotomis palūkanų normomis

2011 m. ES taip pat turėjo 236 mln. EUR MFP ir Euratomo palūkanų paskolų fiksuotomis palūkanų normomis (2010 m. – 110 mln. EUR), kurių galutinis grąžinimo terminas nuo vienų iki penkerių metų (25 mln. EUR) ir daugiau nei penkeri metai (211 mln. EUR). Konkrečiau, 2011 m. ES turėjo vienuolika fiksuotų palūkanų paskolų pagal MB finansinę priemonę, iš viso 11,4 mlrd. EUR (2010 m. – 12,05 mlrd. EUR), kurių galutinis grąžinimo terminas nuo vienų iki penkerių metų (7,2 mlrd. EUR) ir daugiau nei penkeri metai (4,2 mlrd. EUR). Pagal EFSM finansinę priemonę 2011 m. ES turėjo vienuolika fiksuotų palūkanų paskolų, iš viso 28 mlrd. EUR, kurių galutinis grąžinimo terminas nuo vienų iki penkerių metų (9,75 mlrd. EUR) ir daugiau nei penkeri metai (18,25 mlrd. EUR).

Dėl savo veiklos pobūdžio likviduojama EAPB patiria palūkanų normos riziką. Su pasiskolintomis lėšomis susijusi palūkanų normos rizika paprastai yra kompensuojama termino ir keliamų sąlygų prasme lygiavertėmis paskolomis. Kiek tai susiję su turto valdymo operacijomis, EAPB portfelyje obligacijų kintamosiomis palūkanų normomis nėra. Balanso sudarymo dieną nulinės atkarpos obligacijos sudarė 15 % obligacijų portfelio.

Iždas

Komisijos iždas pinigų nesiskolina, todėl nepatiria palūkanų normos rizikos. Tačiau, jis gauna palūkanas už skirtingų bankų sąskaitose laikomus likučius. Todėl Komisija įdiegė priemones, kad užtikrintų, kad reguliariai gaunamos palūkanos už bankų sąskaitose laikomas lėšas atitiktų rinkos palūkanų normas ir jų galimą svyravimą.

Už lėšas, laikomas sąskaitose, kurios atidarytos valstybių narių ižduose arba centriniuose bankuose nuosavų išteklių įplaukoms, palūkanos negaunamos ir joms netaikomi mokesčiai. Atlygis už visas kitas sąskaitas, laikomas nacionaliniuose centriniuose bankuose, priklauso nuo specialių kiekvieno banko sąlygų. Taikomos kintamosios ir pagal rinkos svyravimus koreguojamos palūkanų normos.

Už vienos nakties likučius komerciniuose bankuose kasdien gaunamos palūkanos. Joms taikomos kintamosios rinkos normos ir sutartinė marža (teigiama arba neigiama). Daugumos sąskaitų palūkanų skaičiavimas susietas su euro vienos nakties indekso vidurkiu (EONIA) ir patikslinamas, kad būtų atsižvelgiama į bet kokius šio vidurkio svyravimus. Kai kurių kitų sąskaitų palūkanos skaičiuojamos atsižvelgiant į ECB ribinę palūkanų normą, kurią bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms. Todėl rizikos, kad Komisija gauna mažesnes nei rinkos palūkanas, nėra.

Laikinai surinktų baudų portfelis (BUFI)

BUFI portfelyje obligacijų kintamosiomis palūkanų normomis nėra. Balanso sudarymo dieną nulinės atkarpos obligacijos sudarė 34 % obligacijų portfelio.

Garantijų fondas

Garantijų fondo išduotus kintamų palūkanų skolos vertybinius popierius veikia šių normų svyravimas, o fiksuotų palūkanų skolos vertybiniams popieriams kyla su jų tikrąja verte susijusi rizika. Fiksuotų palūkanų obligacijos balanso datą sudaro maždaug 83 % investicijų portfelio (2010 m. 93 %).

8.5.   KREDITO RIZIKA

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Kredito rizika valdoma, visų pirma gaunant šalies garantijas Euratomo atveju, taip pat naudojantis Garantijų fondu (MFP ir Euratomas), tada galimybėmis reikiamų lėšų gauti iš Komisijos nuosavų išteklių sąskaitų valstybėse narėse ir galiausiai iš ES biudžeto. Nuosavų išteklių teisės aktuose nustatyta 1,23 % valstybių narių BNP atitinkanti nuosavų išteklių mokėjimų viršutinė riba ir mokėjimų asignavimams padengti 2011 m. faktiškai panaudota 0,93 %. Vadinasi, 2011 m. gruodžio 31 d. šioms garantijoms padengti turima marža buvo 0,3 %. Išorės veiksmų garantijų fondas įsteigtas 1994 m., siekiant padengti įsipareigojimų nevykdymo riziką, susijusią su pasiskolintomis lėšomis, kuriomis finansuojamos paskolos ne Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau kredito riziką mažina galimybė pasinaudoti Komisijos nuosavų išteklių sąskaitomis (turto tose sąskaitose pertekliumi) valstybėse narėse tuo atveju, jei skolininkas negalėtų grąžinti visų mokėtinų sumų. Šiuo tikslu ES turi teisę pareikalauti visų valstybių narių užtikrinti, kad ES teisinis įsipareigojimas skolintojams būtų įvykdytas.

Iždo operacijų atveju turi būti taikomos sandorio šalių pasirinkimo gairės. Vadovaudamasis jomis, vykdomasis padalinys gali sudaryti sandorius tik su reikalavimus atitinkančiais bankais, kurie turi pakankamus apribojimus sandorio šalies atžvilgiu.

EAPB kredito rizika valdoma reguliariai analizuojant skolininkų pajėgumą vykdyti įsipareigojimus išmokėti palūkanas ir grąžinti pasiskolintą kapitalą. Kredito rizika taip pat valdoma įgyjant įkeitimo garantijas bei valstybių, įmonių arba asmenines garantijas. 61 % visos negrąžintų paskolų sumos yra užtikrinta valstybių narių arba lygiaverčių įstaigų (pvz., valstybinių institucijų) garantijomis. 30 % negrąžintų paskolų buvo suteikta bankams arba buvo užtikrintos bankų garantijomis. Iždo operacijų atveju turi būti taikomos sandorio šalių pasirinkimo gairės. Vykdomasis padalinys gali sudaryti sandorius tik su reikalavimus atitinkančiais bankais, kurie turi pakankamus apribojimus sandorio šalies atžvilgiu.

Iždas

Dauguma Komisijos iždo išteklių laikomi pagal Tarybos reglamentą Nr. 1150/2000 dėl nuosavų išteklių valstybių narių atidarytose sąskaitose, kurios skirtos valstybių narių įnašams (nuosaviems ištekliams) mokėti. Visos tokios sąskaitos laikomos valstybių narių ižduose arba nacionaliniuose centriniuose bankuose. Šios institucijos Komisijai kelia mažiausią kredito (arba sandorio šalies) riziką, nes ją prisiima valstybės narės. Dalis Komisijos iždo išteklių laikoma komerciniuose bankuose, kad būtų galima padengti mokėjimus, todėl šios sąskaitos papildomos laikantis laiku duotų nurodymų, o papildymas automatiškai atliekamas iždo grynųjų pinigų valdymo sistema. Kiekvienoje sąskaitoje laikoma minimali pinigų suma, proporcinga kasdien iš jos atliekamiems mokėjimams. Todėl vienos nakties indėlių sumos šiose sąskaitose paprastai yra nedidelės (vidutiniškai 20–100 mln. EUR, išskirstytų į daugiau nei 20 sąskaitų), taigi Komisijos su rizika susijusi pozicija yra nedidelė. Šias sumas reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrus iždo likučius, kurie kinta nuo 1 mlrd. iki 35 mlrd. EUR, ir į bendrą 2011 m. atliktų mokėjimų sumą, viršijančią 128 mlrd. EUR.

Be to, siekiant dar labiau sumažinti Komisijos sandorio šalies riziką, specialios gairės taikomos ir atrenkant komercinius bankus.

—	Visi komerciniai bankai atrenkami konkurso būdu. Norint dalyvauti konkurso procedūrose, minimalus trumpalaikis kredito reitingas turi būti „Moody's“ P-1 arba lygiavertis reitingas (S&P A-1 arba „Fitch“ F1). Tam tikromis tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis gali užtekti mažesnio lygio reitingo.

—

Paprastai reikalaujama, kad komercinių bankų, kurie specialiai atrenkami laikinai surinktoms baudoms (rezervuotoms piniginėms lėšoms) laikyti, minimalus vienos reitingų agentūros ilgalaikis reitingas būtų AA, o jeigu šios grupės bankų reitingas turi būti sumažintas, taikomos specialios priemonės. Be to, kaip indėlis kiekviename banke laikoma suma ribojama tam tikra jos nuosavų lėšų procentine dalimi. Apskaičiuojant tokią ribą taip pat atsižvelgiama į neapmokėtų tos pačios įstaigos Komisijai suteiktų garantijų sumą.

—

Avansinės sąskaitos laikomos vietos bankuose, atrinktuose supaprastinta konkurso tvarka. Reitingų reikalavimai priklauso nuo vietos situacijos ir įvairiose šalyse jie gali būti labai skirtingi. Siekiant apriboti su riziką susijusią poziciją, šiose sąskaitose laikomi kuo mažesni likučiai (atsižvelgiant į veiklos poreikius). Sąskaitos nuolat papildomos ir kasmet peržiūrimos viršutinės ribos.

—	Komercinių bankų, kuriuose Komisija turi sąskaitas, kredito reitingai peržiūrimi bent kartą per mėnesį arba prireikus dažniau. Per finansų krizę priežiūros priemonės taikytos ir kasdienės komercinių bankų reitingų apžvalgos vykdytos aktyviau, taip pat ir 2011 m.

Didelės finansų įstaigų suteiktų garantijų sumos taip pat laikomos Komisijoje, kiek tai susiję su baudomis, kurias ji skiria ES konkurencijos taisykles pažeidusioms bendrovėms (žr. 2.11.1 pastabą). Šias garantijas kaip laikinų mokėjimų alternatyvą teikia bendrovės, kurioms skirtos baudos. Rizikos valdymo politika, taikoma tokių garantijų priėmimui, buvo peržiūrėta 2012 m. pradžioje ir atsižvelgus į esamas finansines ES sąlygas nustatytas naujas kredito reitingų reikalavimų ir ribotos procentinės dalies vienai sandorio šaliai (proporcingos kiekvienos sandorio šalies nuosavoms lėšoms) derinys. Taip toliau užtikrinama aukšta Komisijos kreditų kokybė. Reguliariai peržiūrima, ar neapmokėtos garantijos atitinka taikomus politikos reikalavimus.

Laikinai surinktų baudų portfelis (BUFI)

Investuojant laikinai surinktas baudas Komisija prisiimama kredito riziką – riziką, kad sandorio šalis nesugebės sumokėti visos sumos, sukakus apmokėjimo terminui. Didžiausia su rizika susijusi pozicija tenka Prancūzijai ir Vokietijai, kadangi šioms šalims tenka atitinkamai 62 % ir 25 % viso portfelio.

Garantijų fondas

Vadovaujantis ES ir EIB susitarimu dėl Garantijų fondo valdymo, visų tarpbankinių investicijų minimalus kredito reitingas turėtų būti „Moody's“ P-1 arba lygiavertis. 2011 m. gruodžio 31 d. terminuoti indėliai (300 mln. EUR) atlikti su tokiomis sandorio šalimis (2010 m. 124 mln. EUR). 2011 m. gruodžio 31 d. fonde nebuvo investicijų į trumpalaikius vertybinius popierius su nuolaida. Tą patį laikotarpį praėjusiaisiais metais fondas investavo į keturias trumpalaikes finansines priemones, o visos tokios investicijos (69 mln. EUR) atliktos su sandorio šalimis, kurių minimalus reitingas buvo „Moody's“ P-1 arba lygiavertis. Visi parduoti laikomo turto portfelio vertybiniai popieriai atitinka valdymo gaires.

8.6.   LIKVIDUMO RIZIKA

Skolinimosi ir skolinimo veikla

Su pasiskolintomis lėšomis susijusi likvidumo rizika yra paprastai kompensuojama termino ir keliamų sąlygų prasme lygiavertėmis paskolomis (kompensacinės operacijos). MFP ir Euratomo atveju Garantijų fondas atlieka likvidumo rezervo (arba apsaugos sistemos) funkciją, jeigu skolininkai neatlieka mokėjimo arba vėluoja jį atlikti. Kalbant apie MB paskolas, Tarybos reglamente (EB) Nr. 431/2009 nustatyta procedūra, kurią taikant yra pakankamai laiko mobilizuoti lėšas per Komisijos nuosavų išteklių sąskaitas valstybėse narėse. EFSM atveju Tarybos reglamente Nr. 47/2010 numatyta panaši procedūra.

Kalbant apie likviduojamos EAPB turto ir įsipareigojimų valdymą, Komisija užtikrina reikalingą likvidumą, remdamasi mokėjimo planu, sudarytu konsultuojantis su atsakingomis Komisijos tarnybomis.

Iždas

ES biudžeto principais užtikrinama, kad visų metams skirtų grynųjų pinigų išteklių visada užtektų visiems mokėjimams atlikti. Iš tiesų visi valstybių narių įnašai yra lygus biudžetiniams metams skirtų mokėjimų asignavimų sumai. Tačiau valstybės narės įnašus moka visus metus kaip dvylika mėnesinių įmokų, o išmokoms būdingas tam tikras sezoniškumas. Siekiant užtikrinti, kad iždo išteklių visada užtektų mokėjimams atlikti bet kurį konkretų mėnesį, taikomos reguliaraus grynųjų pinigų poreikių prognozavimo procedūros, ir prireikus, tam tikromis sąlygomis, iš valstybių narių gali būti pareikalauta iš anksto sumokėti nuosavus išteklius arba papildomas lėšas. Be to, Komisijai vykdant kasdienines iždo operacijas, automatinėmis grynųjų pinigų valdymo priemonėmis užtikrinama, kad kasdien kiekvienoje Komisijos banko sąskaitoje būtų pakankamai likvidžių lėšų.

Garantijų fondas

Fondas valdomas laikantis principo, kad, atsižvelgiant į susijusius įsipareigojimus, visas turtas turi būti pakankamai likvidus ir jį turi būti galima greitai panaudoti. Fondas turi laikyti minimalų 100 mln. EUR portfelį, kurio išpirkimo terminas mažiau kaip 12 mėn. ir kuris turi būti investuojamas į pinigų priemones. 2011 m. gruodžio 31 d. šių investicijų suma buvo 300 mln. EUR. Be to, mažiausiai 20 % fondo nominaliosios vertės turi sudaryti pinigų priemonės, fiksuotų palūkanų obligacijos, kurių likęs terminas – ne daugiau kaip vieni metai, ir kintamų palūkanų obligacijos. 2011 m. gruodžio 31 d. šis santykis buvo 45 %.

9.   SUSIJUSIŲ ŠALIŲ ATSKLEIDIMAS

9.1.   SUSIJUSIOS ŠALYS

Su Komisija susijusios šalys yra kiti ES konsoliduoti subjektai ir šių subjektų aukščiausiojo rango vadovai. Šių subjektų tarpusavio sandoriai yra įprasta ES operacijų dalis ir todėl pagal ES apskaitos taisykles šiems sandoriams nekeliami jokie specialūs atskleidimo reikalavimai.

9.2.   AUKŠČIAUSIOJO RANGO VADOVŲ TEISĖS Į IŠMOKAS

Siekiant pateikti informaciją apie sandorius su susijusiomis šalimis, susijusius su Europos Komisijos aukščiausiojo rango vadovais, šie asmenys suskirstyti į penkias kategorijas.

1 kategorija: Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Komisijos pirmininkas ir Teisingumo Teismo pirmininkas.

2 kategorija: Komisijos pirmininko pavaduotojas ir Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kiti Komisijos pirmininko pavaduotojai.

3 kategorija: Tarybos generalinis sekretorius, Komisijos nariai, Teisingumo Teismo teisėjai ir generaliniai advokatai, Bendrojo Teismo pirmininkas ir nariai, Europos Sąjungos tarnautojų teismo pirmininkas ir nariai, ombudsmenas ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas.

4 kategorija: Audito Rūmų pirmininkas ir nariai.

5 kategorija: institucijų ir agentūrų aukščiausiojo rango tarnautojai.

Jų teisės į išmokas apibendrintos toliau. Daugiau informacijos galima rasti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (187, 1967 8 8 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 202/2005 (L 33, 2005 2 5) ir L 268, 1977 10 20 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 30 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1293/2004 (L 243, 2004 7 15). Daugiau informacijos taip pat pateikiama svetainėje „Europa“ skelbiamuose Tarnybos nuostatuose, oficialiame dokumente, kuriame aprašomos visų ES pareigūnų teisės ir pareigos. Aukščiausiojo rango vadovai lengvatinių paskolų iš ES nėra gavę.

FINANSINĖS IŠMOKOS AUKŠČIAUSIOJO RANGO VADOVAMS

EUR
Išmokos (vienam darbuotojui)	1 kategorija	2 kategorija	3 kategorija	4 kategorija	5 kategorija
Bazinis atlyginimas (per mėn.)	25 351,76	22 963,55 – 23 882,09	18 370,84 – 20 667,20	19 840,51 – 21 126,47	11 681,17 – 18 370,84
Būsto išmoka / ekspatriacijos išmoka	15 %	15 %	15 %	15 %	16 %
Šeimos pašalpos:
Namų ūkio pašalpa (% nuo atlyg.)	2 % + 170,52	2 % + 170,52	2 % + 170,52	2 % + 170,52	2 % + 170,52
Išlaikomo vaiko pašalpa	372,61	372,61	372,61	372,61	372,61
Ikimokyklinė pašalpa	91,02	91,02	91,02	91,02	91,02
Mokymosi pašalpa arba	252,81	252,81	252,81	252,81	252,81
Mokymosi pašalpa ne darbo vietoje	505,39	505,39	505,39	505,39	505,39
Išmokos pirmininkaujantiems teisėjams	nėra duomenų	nėra duomenų	500–810,74	nėra duomenų	nėra duomenų
Reprezentacinės išlaidos	1 418,07	0–911,38	500–607,71	nėra duomenų	nėra duomenų
Metinės kelionių išlaidos	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	Taip
Pervedimai į valstybę narę:
Mokymosi pašalpa (7)	Taip	Taip	Taip	Taip	Taip
% nuo atlyg. (7)	5 %	5 %	5 %	5 %	5 %
% nuo atlyg. be k. k.	Daugiausia 25 %	Daugiausia 25 %	Daugiausia 25 %	Daugiausia 25 %	Daugiausia 25 %
Reprezentacinės išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	nėra duomenų	nėra duomenų
Pradėjus eiti pareigas:
Įsikūrimo išlaidos	50 703,52	45 927,10 – 47 764,18	36 741,68 – 41 334,40	39 681,02 – 42 252,94	Apmokamos
Šeimos kelionės išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Persikėlimo išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Pabaigus eiti pareigas:
Įsikūrimo grįžus išlaidos	25 351,76	22 963,55 – 23 882,09	18 370,84 – 20 667,20	19 840,51 – 21 126,47	Apmokamos
Šeimos kelionės išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Persikėlimo išlaidos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos	Apmokamos
Pereinamasis laikotarpis (% nuo atlyg.) (8)	40 %–65 %	40 %–65 %	40 %–65 %	40 %–65 %	nėra duomenų
Sveikatos draudimas	Padengiamas	Padengiamas	Padengiamas	Padengiamas	Pasirinktinai
Pensijos (% d. užm., neatskaičius mokesčių)	Daugiausia 70 %	Daugiausia 70 %	Daugiausia 70 %	Daugiausia 70 %	Daugiausia 70 %
Atskaitoma:
Bendrijos mokestis	8 %–45 %	8 %–45 %	8 %–45 %	8 %–45 %	8 %–45 %
Sveikatos draudimas (% nuo atlyg.)	1,8 %	1,8 %	1,8 %	1,8 %	1,8 %
Specialus atlyginimo mokestis	5,5 %	5,5 %	5,5 %	5,5 %	5,5 %
Atskaitymas pensijai	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	11,6 %
Asmenų skaičius 2010 12 31	3	8	90	27	97

10.   ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOS

Šių ataskaitų pasirašymo dieną, be toliau pateiktos informacijos, Komisijos apskaitos pareigūnas nebuvo pastebėjęs jokių reikšmingų įvykių ir jam nebuvo pranešta apie jokius reikšmingus įvykius, kurie turėtų būti atskirai atskleisti šiame skirsnyje. Metinės ataskaitos ir susijusios pastabos buvo parengtos remiantis naujausiais turimais duomenimis – tą patvirtina pateikta informacija.

Papildomi finansinės paramos prašymai euro zonoje

2012 m. birželio 25 d. Euro grupė palankiai įvertino Ispanijos vyriausybės pateiktą oficialų finansinės paramos prašymą. Liepos 9 d. grupė pasiekė politinį sutarimą dėl programos, kuria siekiama padėti Ispanijai rekapitalizuoti ir restruktūrizuoti savo finansų įstaigas. Kai tik bus priimtas susitarimo memorandumas, bus išmokėta pirmoji lėšų dalis. Finansinė rekapitalizavimo parama bus teikiama per Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF), kol įsigalios Europos stabilumo mechanizmas (ESM) ir perims šią užduotį.

Euro grupė taip pat palankiai įvertino Kipro valdžios institucijų finansinės paramos iš euro zonos valstybių narių prašymą atsižvelgiant į sunkumus, su kuriais susiduria Kipras, visų pirma dėl bankų sektoriaus sunkumų ir esamo makroekonominio disbalanso. Įvertinus finansinius poreikius, euro zonos finansinė parama bus teikiama pagal išsamią koregavimo programą. Finansinės paramos paketą teikia EFSF arba ESM pagal savo finansines priemones.

Daugiau informacijos apie EFSF ir ESM, taip pat ES finansinės paramos programas pateikta 7 pastaboje.

11.   KONSOLIDAVIMO MASTAS

11.1.   KONSOLIDUOTI SUBJEKTAI

A.   KONTROLIUOJAMI SUBJEKTAI

1.   Institucijos ir patariamieji organai

Regionų komitetas

Europos Sąjungos Taryba

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Europos Komisija

Europos Audito Rūmai

Europos išorės veiksmų tarnyba (9)

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Europos ombudsmenas

Europos Parlamentas

Europos Vadovų Taryba

2.   ES agentūros

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra

Europos aviacijos saugos agentūra

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras

Europos profesinio mokymo plėtros centras

Europos aplinkos agentūra

Europos maisto saugos tarnyba

Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas

Europos jūrų saugumo agentūra

Europos vaistų agentūra

Europos cheminių medžiagų agentūra

Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūra (Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė)

Eurojustas

Europos lyčių lygybės institutas

Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga

Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga

Mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga

Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (9)

Europos bankininkystės institucija (10)

Europos elektroninių ryšių reguliavimo institucija (10)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra

Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra

Europos mokymo fondas

Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių išorės sienų valdymo agentūra Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras

Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras

Europos GNSS priežiūros institucija

Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklai ir pramoninis dizainas)

Europos geležinkelių agentūra

Bendrijos augalų veislių tarnyba

Europos žuvininkystės kontrolės agentūra

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras

Europos policijos koledžas (CEPOL)

Europos policijos biuras (EUROPOL)

Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra

Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga

Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (10)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (10)

Europos inovacijos ir technologijos institutas (10)

3.   Kiti kontroliuojami subjektai

Europos anglių ir plieno bendrija (likviduojama)

B.   BENDROSIOS ĮMONĖS

Tarptautinė ITER branduolio sintezės energijos organizacija

Bendroji įmonė SESAR

Bendroji įmonė FCH

Bendroji įmonė „Galileo“

Bendroji įmonė IMI

C.   ASOCIJUOTOSIOS ĮMONĖS

Europos investicijų fondas

Bendroji įmonė „Švarus dangus“

Bendroji įmonė ARTEMIS

Bendroji įmonė ENIAC

11.2.   NEKONSOLIDUOTI SUBJEKTAI

Nors ES valdo toliau išvardytų subjektų turtą, jie neatitinka konsolidavimo reikalavimų ir todėl nėra įtraukti į Europos Sąjungos ataskaitas.

11.2.1.    Europos plėtros fondas (EPF)

Europos plėtros fondas (EPF) yra pagrindinė Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybės (AKR) valstybėse ir Užjūrio šalyse ir teritorijose (UŠT) pagalbos priemonė. 1957 m. Romos sutartyje numatyta fondą įsteigti siekiant teikti techninę ir finansinę pagalbą, iš pradžių Afrikos šalims, su kuriomis kai kurias valstybes nares siejo istoriniai ryšiai.

EPF yra finansuojamas ne iš Europos Sąjungos biudžeto, o tiesiogiai valstybių narių įnašais, dėl kurių susitariama tarpvyriausybinėse derybose. EPF išteklius valdo Komisija ir EIB. Kiekvienas EPF paprastai sudaromas maždaug penkerių metų laikotarpiui. 1964 m. sudarius pirmąją partnerystės konvenciją, EPF programavimo ciklai iš esmės atitinka partnerystės susitarimų / konvencijų ciklus.

EPF yra reglamentuojamas jo paties Finansiniu reglamentu (OL L 78, 2008 3 19), kuriame numatytas fondo finansinių ataskaitų pateikimas atskirai nuo ES finansinių ataskaitų. EPF metinių ataskaitų ir išteklių valdymo išorės kontrolę vykdo Audito Rūmai ir Parlamentas. Informaciniais tikslais pateikiamas 8, 9 ir 10-ojo EPF balansas ir ekonominės veiklos rezultatų ataskaita.

Balansas. 8, 9 ir 10-asis EPF

mln. EUR
	2011 12 31	2010 12 31
ILGALAIKIS TURTAS	380	353
TRUMPALAIKIS TURTAS	2 510	2 151
Iš viso turto	2 890	2 504
TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI	(1 033)	(1 046)
Iš viso įsipareigojimų	(1 033)	(1 046)
Grynasis turtas	1 857	1 458
ILGALAIKIS TURTAS
Pareikalautasis fondo kapitalas	26 979	23 879
Kiti rezervai	2 252	2 252
Iš ankstesniųjų metų perkelti ekonominės veiklos rezultatai	(24 674)	(21 908)
Ekonominės veiklos metų rezultatas	(2 700)	(2 765)
Grynasis turtas	1 857	1 458

Ekonominės veiklos rezultatų ataskaita. 8, 9 ir 10-asis EPF

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
VEIKLOS ĮPLAUKOS	99	140
VEIKLOS IŠLAIDOS	(2 778)	(3 000)
PAGRINDINĖS VEIKLOS DEFICITAS	(2 679)	(2 860)
FINANSINĖ VEIKLA	(21)	95
EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS	(2 700)	(2 765)

11.2.2.    Bendrojo sveikatos draudimo sistema

Sveikatos draudimo sistema – tai sistema, kuria užtikrinamas medicininės pagalbos teikimas įvairių Europos Sąjungos įstaigų darbuotojams. Sistemos lėšos yra jos pačios turtas ir jų Europos Sąjunga nekontroliuoja, nors sistemos finansinį turtą valdo Komisija. Sistemą finansuojama jos narių (darbuotojų) ir darbdavių (institucijų, agentūrų arba įstaigų) įmokomis. Atsiradęs perteklius paliekamas sistemoje.

Sistemą sudaro keturios atskiros dalys: pagrindinė sistema, apimanti Europos Sąjungos institucijų ir agentūrų darbuotojus, ir trys mažesnės sistemos, apimančios Florencijos Europos universiteto darbuotojus, Europos mokyklas ir už ES ribų dirbančius darbuotojus, pvz., ES delegacijų darbuotojus. Visas sistemos turtas 2011 m. gruodžio 31 d. buvo 294 mln. EUR (2010 m. – 286 mln. EUR).

11.2.3.    Dalyvių garantijų fondas (DGF)

Tam tikras išankstinio finansavimo sumas, išmokėtas įgyvendinant Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą (7BP), faktiškai garantuoja Dalyvių garantijų fondas (DGF).

Tai savitarpio paramos priemonė, kuria padengiama ES ir dalyvių finansinė rizika, patiriama įgyvendinant netiesioginius 7BP veiksmus, o įgyvendinimas užtikrinamas fondo kapitalu ir palūkanomis. Visi netiesioginių veiksmų, kuriems skiriama dotacija, dalyviai DGF kapitalui skiria 5 % viso ES įnašo, kol įgyvendinamas konkretus veiksmas. Kadangi dalyviai yra DGF savininkai, ES (atstovaujama Komisijos) veikia kaip vykdomasis jų įgaliotinis. Pabaigus įgyvendinti netiesioginį veiksmą, dalyviai atgauna visą savo įnašą į kapitalą, išskyrus tuos atvejus, kai dėl įsipareigojimų nevykdančių lėšų gavėjų DGF patiria nuostolių – tokiu atveju dalyviai atgauna mažiausiai 80 % savo įnašo. DGF garantuoja tiek ES, tiek dalyvių finansinius interesus.

2011 m. gruodžio 31 d. visas DGF turtas buvo 1 171 mln. EUR (2010 m. – 879 mln. EUR). DGF lėšos yra jo paties turtas ir jų Europos Sąjunga nekontroliuoja, nors fondo finansinį turtą valdo Komisija.

II   DALIS.

Konsoliduotosios biudžeto vykdymo ataskaitos ir aiškinamosios pastabos

TURINYS

Konsoliduotosios biudžeto vykdymo ataskaitos:

1.	ES biudžeto vykdymo rezultatas

2.	Biudžeto ir faktinių sumų lyginamoji ataskaita

Įplaukos:

3.	Biudžeto įplaukų vykdymo suvestinė

Išlaidos:

4.	Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų išskaidymas ir pokyčiai pagal pagal finansinės programos išlaidų kategoriją

5.	Įsipareigojimų asignavimų vykdymas pagal finansinės programos išlaidų kategoriją

6.	Mokėjimų asignavimų vykdymas pagal finansinės programos išlaidų kategoriją

7.	Neįvykdytų įsipareigojimų pokytis pagal finansinės programos išlaidų kategoriją

8.	Neįvykdytų įsipareigojimų išskaidymas pagal prisiėmimo metus ir finansinės programos išlaidų kategoriją

9.	Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų išskaidymas ir pokyčiai pagal politikos sritį

10.	Įsipareigojimų asignavimų vykdymas pagal politikos sritį

11.	Mokėjimų asignavimų vykdymas pagal politikos sritį

12.	Neįvykdytų įsipareigojimų pokytis pagal politikos sritį

13.	Neįvykdytų įsipareigojimų išskaidymas pagal prisiėmimo metus ir politikos sritį

Institucijos:

14.	Biudžeto įplaukų vykdymo suvestinė pagal instituciją

15.	Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų vykdymas pagal instituciją

Agentūros:

16.	Agentūrų pajamos: biudžeto prognozės, teisės į gautinas sumas ir gautos sumos

17.	Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai pagal agentūrą

18.	Biudžeto vykdymo rezultatas, įskaitant agentūras

Konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų aiškinamosios pastabos:

1.	Biudžeto principai, struktūra ir asignavimai

2.	Biudžeto vykdymo ataskaitų paaiškinimas

KONSOLIDUOTOSIOS BIUDŽETO  (11) VYKDYMO ATASKAITOS

ES BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS

1.   ES BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS

mln. EUR
EUROPOS SĄJUNGA	2011 m.	2010 m.
Finansinių metų įplaukos	130 000	127 795
Mokėjimai pagal einamųjų metų asignavimus	(128 043)	(121 213)
Mokėjimų asignavimai, perkelti į N+1 metus	(1 019)	(2 797)
Atšaukti nepanaudoti mokėjimų asignavimai, perkelti iš N-1 metų	457	741
Valiutos kurso pokyčiai per metus	97	23
Biudžeto vykdymo rezultatas  (12)	1 492	4 549

Europos Sąjungos biudžeto perteklius grąžinamas valstybėms narėms per kitus metus, atimant sumas, kurias jos turi mokėti tais metais.

2.   BIUŽDETO IR FAKTINIŲ SUMŲ LYGINAMOJI ATASKAITA

ĮPLAUKOS

mln. EUR
Antraštinė dalis	Pradinis biudžetas	Galutinis biudžetas	Teisės į gautinas sumas	Įplaukos	Skirtumas Galutinės- Faktinės	Įplaukos, kaip biudžeto % dalis	Neįvykdyta
	1	2	3	4	5 = 2 - 4	6 = 4/2	7 = 3 - 4
1. Nuosavi ištekliai	125 106	118 289	118 193	118 164	125	99,89 %	29
3. Perteklius, likučiai ir patikslinimai	0	6 354	6 472	6 370	(16)	100,25 %	102
4. Įplaukos, gautos iš institucijose ir kitose Sąjungos įstaigose dirbančių asmenų	1 182	1 182	1 213	1 207	(25)	102,12 %	6
5. Įplaukos, gautos iš institucijų administracinės veiklos	56	56	609	587	(531)	1 048,48 %	22
6. Įmokos ir grąžinamosios išmokos pagal Sąjungos / Bendrijos susitarimus ir programas	30	82	2 745	2 454	(2 372)	2 993,28 %	291
7. Palūkanos už pavėluotus mokėjimus ir baudos	123	733	13 943	1 183	(450)	161,37 %	12 761
8. Skolinimosi ir skolinimo operacijos	0	0	159	1	0		159
9. Įvairios įplaukos	30	30	44	34	(4)	111,86 %	11
Iš viso	126 527	126 727	143 380	130 000	(3 273)	102,58 %	13 380

IŠLAIDOS PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

mln. EUR
Finansinės programos išlaidų kategorija	Pradinis biudžetas	Galutinis biudžetas (13)	Atlikti mokėjimai	Skirtumas Galutinės- Faktinės	%	Perkelti asignavimai	Nebegaliojantys asignavimai
	1	2	3	4 = 2 - 3	5 = 3/2	6	7 = 2 - 3 - 6
1. Tvarus augimas	53 280	56 982	54 732	2 251	96,05 %	2 051	199
2. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas	56 379	58 887	57 374	1 513	97,43 %	1 416	97
3. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas	1 459	2 008	1 827	181	91,00 %	144	37
4. ES kaip pasaulinio masto veikėja	7 238	7 366	7 102	264	96,42 %	145	118
5. Administravimas	8 172	9 716	8 359	1 357	86,03 %	1 012	345
6. Kompensacijos
Iš viso	126 527	134 960	129 395	5 565	95,88 %	4 768	797

PAGAL POLITIKOS SRITĮ

mln. EUR
Politikos sritis	Pradinis biudžetas	Galutinis biudžetas (14)	Atlikti mokėjimai	Skirtumas Galutinės-Faktinės	%	Perkelti asignavimai	Nebegaliojantys asignavimai
	1	2	3	4 = 2 - 3	5 = 3/2	6	7 = 2 - 3 - 6
01 Ekonomikos ir finansų reikalai	341	443	389	54	87,76 %	9	46
02 Įmonės	1 210	1 485	1 336	149	89,99 %	123	25
03 Konkurencija	93	104	94	10	90,73 %	9	1
04 Užimtumas ir socialiniai reikalai	9 163	10 498	10 392	106	98,99 %	75	30
05 Žemės ūkis ir kaimo plėtra	55 269	57 784	56 342	1 442	97,50 %	1 406	35
06 Judumas ir transportas	1 142	1 217	1 114	103	91,53 %	77	26
07 Aplinka ir klimato politika	390	379	332	47	87,54 %	24	23
08 Moksliniai tyrimai	4 117	5 476	4 604	872	84,08 %	861	10
09 Informacinė visuomenė ir žiniasklaida	1 334	1 741	1 489	252	85,51 %	250	2
10 Tiesioginiai moksliniai tyrimai	396	832	441	391	53,01 %	384	6
11 Jūrų reikalai ir žuvininkystė	771	812	772	40	95,08 %	5	35
12 Vidaus rinka	93	104	95	9	91,52 %	8	1
13 Regioninė politika	33 317	33 052	32 995	57	99,83 %	51	5
14 Mokesčiai ir muitų sąjunga	115	133	123	10	92,20 %	9	1
15 Švietimas ir kultūra	1 996	2 725	2 414	310	88,62 %	305	5
16 Komunikacija	253	279	259	21	92,61 %	17	4
17 Sveikata ir vartotojų apsauga	596	659	623	37	94,40 %	27	10
18 Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė	885	1 014	944	70	93,10 %	40	30
19 Išorės santykiai	3 385	3 462	3 313	148	95,72 %	66	82
20 Prekyba	104	113	104	8	92,51 %	8	1
21 Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis	1 480	1 583	1 513	71	95,54 %	43	27
22 Plėtra	1 013	970	928	42	95,63 %	38	4
23 Humanitarinė pagalba	839	1 090	1 068	22	97,96 %	10	12
24 Kova su sukčiavimu	75	83	71	12	85,96 %	7	4
25 Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	191	221	197	24	89,07 %	21	4
26 Komisijos vykdomas administravimas	1 017	1 274	1 063	211	83,45 %	196	15
27 Biudžetas	69	73	60	13	82,01 %	12	1
28 Auditas	11	13	12	1	91,58 %	1	0
29 Statistika	124	159	134	25	84,26 %	19	6
30 Pensijos ir susijusios išlaidos	1 278	1 273	1 257	16	98,75 %	0	16
31 Kalbos tarnybos	393	501	442	60	88,11 %	56	3
32 Energetika	1 535	1 087	963	123	88,63 %	44	79
40 Rezervai	100	0	0	0	0,00 %	0	0
90 Kitos institucijos	3 428	4 321	3 512	809	81,27 %	565	245
Iš viso	126 527	134 960	129 395	5 565	95,88 %	4 768	797

3.   BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMO SUVESTINĖ

mln. EUR
Antraštinė dalis	Pajamų asignavimai		Teisės į gautinas sumas			Įplaukos			Įplaukos, kaip biudžeto % dalis	Neįvykdyta
	Pradinė suma	Galutinė suma	Einamųjų metų suma	Perkelti asignavimai	Iš viso	Iš šiais metais gautinų sumų	Iš perkeltų gautinų sumų	Iš viso
1. Nuosavi ištekliai	125 106	118 289	118 111	81	118 193	118 121	43	118 164	99,89 %	29
3. Perteklius, likučiai ir patikslinimai	0	6 354	6 308	164	6 472	6 308	62	6 370	100,25 %	102
4. Įplaukos, gautos iš institucijose ir kitose Sąjungos įstaigose dirbančių asmenų	1 182	1 182	1 206	7	1 213	1 201	6	1 207	102,12 %	6
5. Įplaukos iš institucijų administracinių operacijų	56	56	591	18	609	573	14	587	1 048,48 %	22
6. Įnašai ir grąžinamosios išmokos pagal Bendrijos susitarimus ir programas	30	82	2 470	275	2 745	2 313	141	2 454	2 993,28 %	291
7. Palūkanos už pavėluotus mokėjimus ir baudos	123	733	50	13 893	13 943	(172)	1 355	1 183	161,37 %	12 761
8. Skolinimosi ir skolinimo operacijos	0	0	37	122	159	1	0	1	195,64 %	159
9. Įvairios įplaukos	30	30	34	10	44	30	4	34	111,86 %	11
Iš viso	126 527	126 727	128 808	14 572	143 380	128 374	1 626	130 000	102,58 %	13 380

1 antraštinės dalies išskaidymas.   Nuosavi ištekliai

Skyrius	Pajamų asignavimai		Teisės į gautinas sumas			Įplaukos			Įplaukos, kaip biudžeto % dalis	Neįvykdyta
	Pradinė suma	Galutinė suma	Einamųjų metų suma	Perkelti asignavimai	Iš viso	Iš šiais metais gautinų sumų	Iš perkeltų gautinų sumų	Iš viso
11. Cukraus mokesčiai	123	123	132	0	132	132	0	132	106,75 %	0
12. Muitai	16 654	16 544	16 593	81	16 675	16 603	43	16 646	100,62 %	29
13. PVM	13 787	14 126	14 077	0	14 077	14 077	0	14 077	99,65 %	0
14. BNP	94 542	87 497	87 259	0	87 259	87 259	0	87 259	99,73 %	0
15. Biudžeto disbalanso korekcija	0	0	52	0	52	52	0	52		0
16. Nyderlandų ir Švedijos BNP grindžiamų įnašų sumažinimas	0	0	(1)	0	(1)	(1)	0	(1)		0
Iš viso	125 106	118 289	118 111	81	118 193	118 121	43	118 164	99,89 %	29

3 antraštinės dalies išskaidymas.   Perteklius, likučiai ir patikslinimai

Skyrius	Pajamų asignavimai		Teisės į gautinas sumas			Įplaukos			Įplaukos, kaip biudžeto % dalis	Neįvykdyta
	Pradinė suma	Galutinė suma	Einamųjų metų suma	Perkelti asignavimai	Iš viso	Iš šiais metais gautinų sumų	Iš perkeltų gautinų sumų	Iš viso
30. Praėjusiųjų metų perteklius	0	4 539	4 539	0	4 539	4 539	0	4 539	100,00 %	0
31. PVM likučiai	0	673	680	37	717	680	14	694	103,11 %	23
32. BNP likučiai	0	1 142	1 135	128	1 263	1 135	48	1 183	103,64 %	80
34. Patikslinimas dėl nedalyvavimo TVR politikoje	0	0	0	0	0	0	0	0		0
35. Korekcijos Jungtinės Karalystės naudai patikslinimas	0	0	(46)	0	(46)	(46)	0	(46)		0
Iš viso	0	6 354	6 308	164	6 472	6 308	62	6 370	100,25 %	102

4.   ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

mln. EUR
	Įsipareigojimų asignavimai						Mokėjimų asignavimai
Finansinės programos išlaidų kategorija	Patvirtinti asignavimai	Pakeitimai (perkėlimai ir TB)	Perkelti asignavimai	Asignuotos įplaukos	Iš viso papildomai	Iš viso leista	Patvirtinti asignavimai	Pakeitimai (perkėlimai ir TB)	Perkelti asignavimai	Asignuotos įplaukos	Iš viso papildomai	Iš viso leista
	1	2	3	4	5 = 3 + 4	6 = 1 + 2 + 5	7	8	9	10	11 = 9 + 10	12 = 7 + 8 + 11
1. Tvarus augimas	64 501	3	182	2 308	2 490	66 995	53 280	714	281	2 707	2 989	56 982
2. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas	58 659	0	2	2 680	2 682	61 341	56 379	(585)	419	2 675	3 093	58 887
3. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas	1 822	276	24	169	193	2 291	1 459	255	98	196	294	2 008
4. ES kaip pasaulinio masto veikėja	8 754	5	42	287	329	9 088	7 238	(184)	38	274	313	7 366
5. Administravimas	8 173	0	9	785	794	8 967	8 172	1	745	799	1 544	9 716
6. Kompensacijos
Iš viso	141 909	284	259	6 228	6 488	148 681	126 527	200	1 582	6 651	8 233	134 960

5.   ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

mln. EUR
Finansinės programos išlaidų kategorija	Leistieji įsipareigojimų asignavimai	Prisiimti įsipareigojimai					Perkelti asignavimai				Nebegaliojantys asignavimai
		Iš metų asignavimų	Iš perkėlimų	Iš asignuotųjų įplaukų	Iš viso	%	Asignuotos įplaukos	Perkėlimai pagal sprendimą	Iš viso	%	Iš metų biudžeto asignavimų	Iš perkėlimų	Asignuotos įplaukos	Iš viso	%
	1	2	3	4	5 = 2 + 3 + 4	6 = 5/1	7	8	9 = 7 + 8	10 = 9/1	11	12	13	14 = 11 + 12 + 13	15 = 14/1
1. Tvarus augimas	66 995	64 065	182	991	65 238	97,38 %	1 317	36	1 353	2,02 %	403	0	0	404	0,60 %
2. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas	61 341	58 577	2	1 328	59 907	97,66 %	1 352	23	1 375	2,24 %	59	0	0	59	0,10 %
3. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas	2 291	2 048	24	92	2 165	94,50 %	76	41	117	5,12 %	9	0	0	9	0,38 %
4. ES kaip pasaulinio masto veikėja	9 088	8 572	42	194	8 808	96,91 %	94	178	272	2,99 %	8	0	0	8	0,09 %
5. Administravimas	8 967	7 941	9	504	8 454	94,28 %	281	22	303	3,38 %	210	0	0	210	2,34 %
6. Kompensacijos
Iš viso	148 681	141 204	259	3 108	144 572	97,24 %	3 120	301	3 420	2,30 %	689	0	0	689	0,46 %

6.   MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

mln. EUR
Finansinės programos išlaidų kategorija	Leistieji mokėjimų asignavimai	Atlikti mokėjimai					Perkelti asignavimai					Nebegaliojantys asignavimai
		Iš metų asignavimų	Iš perkėlimų	Iš asignuotųjų įplaukų	Iš viso	%	Automatiniai perkėlimai	Perkėlimai pagal sprendimą	Asignuotosios įplaukos	Iš viso	%	Iš metų asignavimų	Iš perkėlimų	Asignuotosios įplaukos	Iš viso	%
	1	2	3	4	5 = 2 + 3 + 4	6 = 5/1	7	8	9	10 = 7 + 8 + 9	11 = 10/1	12	13	14	15 = 12 + 13 + 14	16 = 15/1
1. Tvarus augimas	56 982	53 658	235	839	54 732	96,05 %	131	53	1 868	2 051	3,60 %	153	47	0	199	0,35 %
2. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas	58 887	55 646	391	1 337	57 374	97,43 %	32	46	1 338	1 416	2,40 %	70	27	0	97	0,16 %
3. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas	2 008	1 636	92	99	1 827	91,00 %	9	38	97	144	7,17 %	31	6	0	37	1,83 %
4. ES kaip pasaulinio masto veikėja	7 366	6 902	19	181	7 102	96,42 %	27	25	93	145	1,97 %	99	19	0	118	1,61 %
5. Administravimas	9 716	7 304	614	442	8 359	86,03 %	637	22	352	1 012	10,41 %	209	131	5	345	3,55 %
6. Kompensacijos
Iš viso	134 960	125 145	1 352	2 898	129 395	95,88 %	835	185	3 748	4 768	3,53 %	562	230	5	797	0,59 %

7.   NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYTIS PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

mln. EUR
	Neįvykdyti įsipareigojimai praėjusiųjų metų pabaigoje				Metų įsipareigojimai
Finansinės programos išlaidų kategorija	Iš praėjusiųjų metų perkelti įsipareigojimai	Panaikinti įsipareigojimai / Perkainojimas / Atšaukti įsipareigojimai	Mokėjimai	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje	Metų įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimų, kurių negalima perkelti, atšaukimas	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje	Iš viso neįvykdytų įsipareigojimų metų pabaigoje
1. Tvarus augimas	150 467	(1 262)	(48 945)	100 259	65 238	(5 786)	(3)	59 448	159 707
2. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas	22 963	(193)	(11 687)	11 083	59 907	(45 687)	0	14 220	25 302
3. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas	1 911	(118)	(555)	1 237	2 165	(1 272)	0	893	2 130
4. ES kaip pasaulinio masto veikėja	18 332	(469)	(4 740)	13 123	8 808	(2 363)	(1)	6 444	19 567
5. Administravimas	722	(77)	(631)	14	8 454	(7 728)	(4)	722	737
6. Kompensacijos
Iš viso	194 395	(2 120)	(66 559)	125 717	144 572	(62 836)	(9)	81 727	207 443

8.   NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠSKAIDYMAS PAGAL PRISIĖMIMO METUS IR FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ

mln. EUR
Finansinės programos išlaidų kategorija	<2005 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	Iš viso
1. Tvarus augimas	820	998	10 089	984	7 997	29 501	49 870	59 448	159 707
2. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas	42	32	928	91	180	1 237	8 573	14 220	25 302
3. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas	16	14	21	80	172	401	534	893	2 130
4. ES kaip pasaulinio masto veikėja	783	357	986	1 093	2 097	3 180	4 627	6 444	19 567
5. Administravimas	0	0	0	0	0	0	14	722	737
Iš viso	1 661	1 401	12 024	2 247	10 446	34 319	63 618	81 727	207 443

9.   ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ IŠSKAIDYMAS IR POKYČIAI PAGAL POLITIKOS SRITĮ

mln. EUR
Politikos sritis	Įsipareigojimų asignavimai						Mokėjimų asignavimai
	Patvirtinti asignavimai	Pakeitimai (Perkėlimas / TB)	Perkelti asignavimai	Asignuotos įplaukos	Iš viso papildomai	Iš viso leista	Patvirtinti asignavimai	Pakeitimai (Perkėlimas / TB)	Perkelti asignavimai	Asignuotos įplaukos	Iš viso papildomai	Iš viso patvirtinta
	1	2	3	4	5 = 3 + 4	6 = 1 + 2 + 5	7	8	9	10	11 = 9 + 10	12 = 7 + 8 + 11
01 Ekonomikos ir finansų reikalai	524	(122)	0	13	13	416	341	26	54	22	76	443
02 Įmonės	1 056	(1)	0	119	119	1 174	1 210	95	33	146	180	1 485
03 Konkurencija	93	(2)	0	5	5	96	93	(2)	8	5	13	104
04 Užimtumas ir socialiniai reikalai	11 398	255	19	16	35	11 689	9 163	1 283	36	15	51	10 498
05 Žemės ūkis ir kaimo plėtra	57 292	0	0	2 667	2 667	59 960	55 269	(510)	357	2 667	3 024	57 784
06 Judumas ir transportas	1 547	1	0	115	115	1 663	1 142	(110)	66	119	185	1 217
07 Aplinka ir klimato politika	471	0	0	21	21	492	390	(44)	17	16	33	379
08 Moksliniai tyrimai	5 335	0	0	849	849	6 184	4 117	130	29	1 199	1 228	5 476
09 Informacinė visuomenė ir žiniasklaida	1 539	(3)	0	248	248	1 784	1 334	101	17	289	305	1 741
10 Tiesioginiai moksliniai tyrimai	395	0	0	484	484	879	396	(7)	39	403	443	832
11 Jūrų reikalai ir žuvininkystė	1 001	23	2	2	4	1 028	771	0	38	2	40	812
12 Vidaus rinka	95	2	0	3	3	100	93	2	6	3	9	104
13 Regioninė politika	40 383	141	21	4	25	40 549	33 317	(346)	77	4	81	33 052
14 Mokesčiai ir muitų sąjunga	142	(3)	0	4	4	143	115	6	8	4	12	133
15 Švietimas ir kultūra	2 429	(6)	0	514	514	2 937	1 996	145	20	563	583	2 725
16 Komunikacija	273	1	0	6	6	280	253	8	13	5	18	279
17 Sveikata ir vartotojų apsauga	692	(23)	0	36	36	705	596	(8)	35	36	71	659
18 Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė	1 210	42	24	62	86	1 339	885	24	31	75	106	1 014
19 Išorės santykiai	4 315	45	31	118	149	4 508	3 385	(75)	43	109	152	3 462
20 Prekyba	105	0	0	3	3	109	104	0	5	3	8	113
21 Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis	1 542	81	6	121	127	1 749	1 480	(47)	31	119	150	1 583
22 Plėtra	1 123	(5)	0	44	44	1 163	1 013	(94)	7	44	52	970
23 Humanitarinė pagalba	878	256	0	14	14	1 149	839	234	5	12	17	1 090
24 Kova su sukčiavimu	82	0	0	0	0	81	75	1	7	0	7	83
25 Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	191	2	0	10	10	203	191	2	18	10	28	221
26 Komisijos vykdomas administravimas	1 019	4	0	108	108	1 131	1 017	10	134	112	246	1 274
27 Biudžetas	69	(12)	0	6	6	64	69	(12)	8	6	15	73
28 Auditas	11	0	0	1	1	12	11	0	1	1	2	13
29 Statistika	145	(5)	0	17	17	157	124	10	7	18	25	159
30 Pensijos ir susijusios išlaidos	1 278	(5)	0	0	0	1 273	1 278	(5)	0	0	0	1 273
31 Kalbos tarnybos	393	(2)	0	83	83	474	393	(2)	28	83	110	501
32 Energetika	700	1	146	42	188	889	1 535	(518)	15	54	70	1 087
40 Rezervai	754	(383)	0	0	0	371	100	(100)	0	0	0	0
90 Kitos institucijos	3 428	0	9	493	502	3 930	3 428	0	388	504	893	4 321
Iš viso	141 909	284	259	6 228	6 488	148 681	126 527	200	1 582	6 651	8 233	134 960

10.   ĮSIPAREIGOJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL POLITIKOS SRITĮ

mln. EUR
Politikos sritis	Leistieji įsipareigojimų asignavimai	Prisiimti įsipareigojimai					Perkelti asignavimai				Nebegaliojantys asignavimai
		Iš metų asignavimų	Iš perkėlimų	Asignuotos įplaukos	Iš viso	%	Asignuotosios įplaukos	Perkėlimai pagal sprendimą	Iš viso	%	Iš metų biudžeto asignavimų	Iš perkėlimų	Asignuotosios įplaukos	Iš viso	%
	1	2	3	4	5 = 2 + 3 + 4	6 = 5/1	7	8	9 = 7 + 8	10 = 9/1	11	12	13	14 = 11 + 12 + 13	15 = 14/1
01 Ekonomikos ir finansų reikalai	416	403	0	11	414	99,55 %	2	0	2	0,41%	0	0	0	0	0,05 %
02 Įmonės	1 174	1 053	0	61	1 113	94,87 %	58	0	58	4,94 %	2	0	0	2	0,19 %
03 Konkurencija	96	91	0	3	94	97,65 %	2	0	2	2,28 %	0	0	0	0	0,07 %
04 Užimtumas ir socialiniai reikalai	11 689	11 612	19	7	11 638	99,57 %	9	34	42	0,36 %	8	0	0	8	0,07 %
05 Žemės ūkis ir kaimo plėtra	59 960	57 257	0	1 322	58 579	97,70 %	1 345	0	1 345	2,24 %	36	0	0	36	0,06 %
06 Judumas ir transportas	1 663	1 545	0	64	1 609	96,79 %	51	0	51	3,08 %	2	0	0	2	0,12 %
07 Aplinka ir klimato politika	492	466	0	11	478	97,08 %	10	0	10	2,02 %	4	0	0	4	0,90 %
08 Moksliniai tyrimai	6 184	5 334	0	396	5 730	92,67 %	453	0	453	7,33 %	0	0	0	0	0,01 %
09 Informacinė visuomenė ir žiniasklaida	1 784	1 535	0	102	1 637	91,75 %	146	0	146	8,21 %	1	0	0	1	0,04 %
10 Tiesioginiai moksliniai tyrimai	879	395	0	79	474	53,90 %	405	0	405	46,09 %	0	0	0	0	0,01 %
11 Jūrų reikalai ir žuvininkystė	1 028	996	2	1	999	97,13 %	1	23	24	2,35 %	5	0	0	5	0,51 %
12 Vidaus rinka	100	96	0	2	98	98,21 %	1	0	1	1,47 %	0	0	0	0	0,32 %
13 Regioninė politika	40 549	40 472	21	2	40 495	99,87 %	2	40	41	0,10 %	12	0	0	12	0,03 %
14 Mokesčiai ir muitų sąjunga	143	139	0	2	141	98,01 %	3	0	3	1,78 %	0	0	0	0	0,21 %
15 Švietimas ir kultūra	2 937	2 422	0	297	2 720	92,58 %	217	0	217	7,40 %	0	0	0	0	0,02 %
16 Komunikacija	280	271	0	3	274	97,71 %	3	0	3	0,96 %	4	0	0	4	1,32 %
17 Sveikata ir vartotojų apsauga	705	653	0	21	674	95,61 %	15	0	15	2,12 %	16	0	0	16	2,27 %
18 Laisvė, saugumas ir teisingumas	1 339	1 244	24	40	1 308	97,74 %	22	3	25	1,86 %	5	0	0	5	0,40 %
19 Išorės santykiai	4 508	4 312	31	72	4 415	97,93 %	46	44	90	2,00 %	3	0	0	3	0,07 %
20 Prekyba	109	105	0	2	106	98,01 %	1	0	1	1,22 %	1	0	0	1	0,77 %
21 Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis	1 749	1 495	6	111	1 612	92,16 %	10	127	136	7,80 %	1	0	0	1	0,04 %
22 Plėtra	1 163	1 110	0	9	1 119	96,29 %	35	8	43	3,70 %	0	0	0	0	0,01 %
23 Humanitarinė pagalba	1 149	1 131	0	8	1 139	99,19 %	6	0	6	0,55 %	3	0	0	3	0,26 %
24 Kova su sukčiavimu	81	77	0	0	77	95,16 %	0	0	0	0,02 %	4	0	0	4	4,82 %
25 Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	203	193	0	5	198	97,72 %	4	0	4	2,09 %	0	0	0	0	0,20 %
26 Komisijos vykdomas administravimas	1 131	1 020	0	61	1 081	95,61 %	47	0	47	4,16 %	3	0	0	3	0,23 %
27 Biudžetas	64	57	0	4	61	94,91 %	3	0	3	4,17 %	1	0	0	1	0,92 %
28 Auditas	12	11	0	0	12	96,94 %	0	0	0	2,74 %	0	0	0	0	0,32 %
29 Statistika	157	137	0	9	146	93,06 %	7	0	7	4,58 %	4	0	0	4	2,37 %
30 Pensijos ir susijusios išlaidos	1 273	1 257	0	0	1 257	98,75 %	0	0	0	0,00 %	16	0	0	16	1,25 %
31 Kalbos tarnybos	474	390	0	50	440	92,98 %	33	0	33	6,89 %	1	0	0	1	0,13 %
32 Energetika	889	698	146	16	860	96,75 %	26	0	26	2,96 %	3	0	0	3	0,29 %
40 Rezervai	371	0	0	0	0	0,00 %	0	0	0	0,00 %	371	0	0	371	100,00 %
90 Kitos institucijos	3 930	3 225	9	336	3 570	90,83 %	156	22	178	4,53 %	182	0	0	182	4,64 %
Iš viso	148 681	141 204	259	3 108	144 572	97,24 %	3 120	301	3 420	2,30 %	689	0	0	689	0,46 %

11.   MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL BIUDŽETO POLITIKOS SRITĮ

mln. EUR
Politikos sritis	Leistieji mokėjimų asignavimai	Atlikti mokėjimai					Perkelti asignavimai					Nebegaliojantys asignavimai
		Iš metų asignavimų	Iš perkėlimų	Asignuotos įplaukos	Iš viso	%	Automatiniai perkėlimai	Perkėlimai pagal sprendimą	Asignuotos įplaukos	Iš viso	%	Iš metų asignavimų	Iš perkėlimų	Asignuotos įplaukos	Iš viso	%
	1	2	3	4	5 = 2 + 3 + 4	6 = 5/1	7	8	9	10 = 7 + 8 + 9	11 = 10/1	12	13	14	15 = 12 + 13 + 14	16 = 15/1
01 Ekonomikos ir finansų reikalai	443	330	40	20	389	87,76 %	6	0	2	9	1,92 %	31	14	0	46	10,32 %
02 Įmonės	1 485	1 271	22	43	1 336	89,99 %	20	0	103	123	8,29 %	14	12	0	25	1,71 %
03 Konkurencija	104	85	7	2	94	90,73 %	6	0	3	9	8,53 %	0	1	0	1	0,74 %
04 Užimtumas ir socialiniai reikalai	10 498	10 354	32	7	10 392	98,99 %	17	50	8	75	0,72 %	26	4	0	30	0,29 %
05 Žemės ūkis ir kaimo plėtra	57 784	54 663	349	1 330	56 342	97,50 %	25	45	1 337	1 406	2,43 %	27	8	0	35	0,06 %
06 Judumas ir transportas	1 217	1 001	64	48	1 114	91,53 %	6	0	71	77	6,33 %	25	1	0	26	2,15 %
07 Aplinka ir klimato politika	379	307	14	10	332	87,54 %	18	0	6	24	6,33 %	21	2	0	23	6,13 %
08 Moksliniai tyrimai	5 476	4 217	23	364	4 604	84,08 %	26	0	835	861	15,73 %	4	7	0	10	0,19 %
09 Informacinė visuomenė ir žiniasklaida	1 741	1 422	15	52	1 489	85,51 %	13	0	236	250	14,35 %	1	2	0	2	0,14 %
10 Tiesioginiai moksliniai tyrimai	832	343	35	63	441	53,01 %	44	0	341	384	46,22 %	2	4	0	6	0,77 %
11 Jūrų reikalai ir žuvininkystė	812	750	21	1	772	95,08 %	3	1	1	5	0,64 %	18	17	0	35	4,28 %
12 Vidaus rinka	104	89	5	1	95	91,52 %	6	0	2	8	7,56 %	0	1	0	1	0,92 %
13 Regioninė politika	33 052	32 917	76	2	32 995	99,83 %	11	38	2	51	0,16 %	4	1	0	5	0,02 %
14 Mokesčiai ir muitų sąjunga	133	114	7	1	123	92,20 %	7	0	3	9	7,03 %	0	1	0	1	0,77 %
15 Švietimas ir kultūra	2 725	2 126	15	273	2 414	88,62 %	15	0	290	305	11,21 %	0	5	0	5	0,18 %
16 Komunikacija	279	246	11	2	259	92,61 %	14	0	3	17	6,09 %	2	2	0	4	1,30 %
17 Sveikata ir vartotojų apsauga	659	572	31	20	623	94,40 %	11	0	16	27	4,07 %	5	5	0	10	1,53 %
18 Laisvė, saugumas ir teisingumas	1 014	876	25	43	944	93,10 %	8	0	31	40	3,95 %	24	6	0	30	2,95 %
19 Išorės santykiai	3 462	3 243	12	59	3 313	95,72 %	10	6	50	66	1,91 %	51	32	0	82	2,37 %
20 Prekyba	113	99	4	1	104	92,51 %	4	2	2	8	6,69 %	0	1	0	1	0,80 %
21 Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis	1 583	1 393	11	108	1 513	95,54 %	16	17	11	43	2,73 %	7	20	0	27	1,74 %
22 Plėtra	970	914	3	10	928	95,63 %	4	0	34	38	3,95 %	0	4	0	4	0,43 %
23 Humanitarinė pagalba	1 090	1 054	5	9	1 068	97,96 %	6	0	3	10	0,90 %	12	0	0	12	1,14 %
24 Kova su sukčiavimu	83	66	5	0	71	85,96 %	6	1	0	7	8,93 %	3	2	0	4	5,11 %
25 Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	221	178	15	4	197	89,07 %	15	0	5	21	9,28 %	0	3	0	4	1,65 %
26 Komisijos vykdomas administravimas	1 274	893	122	47	1 063	83,45 %	130	2	65	196	15,37 %	3	12	0	15	1,18 %
27 Biudžetas	73	49	8	3	60	82,01 %	8	0	4	12	16,29 %	1	1	0	1	1,71 %
28 Auditas	13	11	1	0	12	91,58 %	1	0	0	1	7,29 %	0	0	0	0	1,13 %
29 Statistika	159	125	5	4	134	84,26 %	5	0	14	19	12,19 %	4	2	0	6	3,55 %
30 Pensijos ir susijusios išlaidos	1 273	1 257	0	0	1 257	98,75 %	0	0	0	0	0,00 %	16	0	0	16	1,25 %
31 Kalbos tarnybos	501	373	25	43	442	88,11 %	17	0	39	56	11,23 %	1	3	0	3	0,67 %
32 Energetika	1 087	934	14	16	963	88,63 %	6	0	39	44	4,08 %	78	2	0	79	7,28 %
40 Rezervai	0	0	0	0	0	0,00 %	0	0	0	0	0,00 %	0	0	0	0	0,00 %
90 Kitos institucijos	4 321	2 873	330	308	3 512	81,27 %	351	22	192	565	13,07 %	182	58	5	245	5,66 %
Iš viso	134 960	125 145	1 352	2 898	129 395	95,88 %	835	185	3 748	4 768	3,53 %	562	230	5	797	0,59 %

12.   NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYTIS PAGAL POLITIKOS SRITĮ

mln. EUR
Politikos sritis	Neįvykdyti įsipareigojimai praėjusiųjų metų pabaigoje				Metų įsipareigojimai				Iš viso neįvykdytų įsipareigojimų metų pabaigoje
	Iš praėjusiųjų metų perkelti įsipareigojimai	Panaikinti įsipareigojimai / Perkainojimas / Atšaukti įsipareigojimai	Mokėjimai	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje	Metų įsipareigojimai	Mokėjimai	Įsipareigojimų, kurių negalima perkelti, atšaukimas	Neįvykdyti įsipareigojimai metų pabaigoje
01 Ekonomikos ir finansų reikalai	581	(24)	(175)	382	414	(214)	0	200	582
02 Įmonės	2 414	(36)	(963)	1 415	1 113	(373)	0	740	2 155
03 Konkurencija	8	(1)	(7)	0	94	(87)	0	7	7
04 Užimtumas ir socialiniai reikalai	28 673	(250)	(9 999)	18 424	11 638	(394)	0	11 245	29 669
05 Žemės ūkis ir kaimo plėtra	20 197	(76)	(10 833)	9 288	58 579	(45 509)	0	13 070	22 358
06 Judumas ir transportas	2 468	(154)	(894)	1 420	1 609	(220)	0	1 389	2 809
07 Aplinka ir klimato politika	783	(30)	(199)	554	478	(133)	0	344	898
08 Moksliniai tyrimai	8 222	(147)	(2 910)	5 165	5 730	(1 694)	(2)	4 035	9 200
09 Informacinė visuomenė ir žiniasklaida	2 157	(35)	(767)	1 355	1 637	(722)	0	914	2 269
10 Tiesioginiai moksliniai tyrimai	163	(12)	(93)	58	474	(348)	0	125	184
11 Jūrų reikalai ir žuvininkystė	1 877	(42)	(521)	1 314	999	(251)	0	748	2 062
12 Vidaus rinka	20	(1)	(16)	3	98	(80)	0	19	22
13 Regioninė politika	101 474	(561)	(31 994)	68 919	40 495	(1 001)	0	39 494	108 413
14 Mokesčiai ir muitų sąjunga	76	(2)	(51)	22	141	(71)	0	69	92
15 Švietimas ir kultūra	1 698	(82)	(707)	909	2 720	(1 708)	0	1 012	1 921
16 Komunikacija	123	(16)	(83)	24	274	(176)	0	98	122
17 Sveikata ir vartotojų apsauga	724	(58)	(312)	355	674	(311)	0	363	718
18 Laisvė, saugumas ir teisingumas	1 282	(51)	(267)	964	1 308	(678)	0	631	1 595
19 Išorės santykiai	9 380	(249)	(2 229)	6 901	4 415	(1 085)	0	3 330	10 232
20 Prekyba	19	(1)	(12)	6	106	(93)	0	13	20
21 Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis	3 276	(94)	(971)	2 211	1 612	(542)	0	1 070	3 281
22 Plėtra	2 766	(93)	(766)	1 907	1 119	(162)	0	957	2 864
23 Humanitarinė pagalba	621	(24)	(369)	229	1 139	(699)	0	441	670
24 Kova su sukčiavimu	32	(4)	(16)	12	77	(56)	0	22	34
25 Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	20	(3)	(17)	1	198	(180)	0	18	19
26 Komisijos vykdomas administravimas	179	(14)	(156)	10	1 081	(907)	0	174	184
27 Biudžetas	8	(1)	(8)	0	61	(52)	0	9	9
28 Auditas	1	0	(1)	0	12	(11)	0	1	1
29 Statistika	108	(5)	(50)	53	146	(84)	0	62	115
30 Pensijos ir susijusios išlaidos	0	0	0	0	1 257	(1 257)	0	0	0
31 Kalbos tarnybos	28	(3)	(25)	0	440	(417)	0	24	24
32 Energetika	4 672	(47)	(820)	3 805	860	(143)	0	717	4 522
90 Kitos institucijos	344	(2)	(330)	12	3 570	(3 181)	(3)	385	397
Iš viso	194 395	(2 120)	(66 559)	125 717	144 572	(62 836)	(9)	81 727	207 443

13.   NEĮVYKDYTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠSKAIDYMAS PAGAL PRISIĖMIMO METUS IR POLITIKOS SRITĮ

mln. EUR
Politikos sritis	< 2005 m.	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	Iš viso
01 Ekonomikos ir finansų reikalai	0	11	43	10	5	113	200	200	582
02 Įmonės	9	9	10	27	179	222	959	740	2 155
03 Konkurencija	0	0	0	0	0	0	0	7	7
04 Užimtumas ir socialiniai reikalai	109	333	2 029	62	984	5 209	9 697	11 245	29 669
05 Žemės ūkis ir kaimo plėtra	6	1	631	0	30	828	7 790	13 070	22 358
06 Judumas ir transportas	24	21	45	161	152	400	618	1 389	2 809
07 Aplinka ir klimato politika	3	13	23	78	111	156	172	344	898
08 Moksliniai tyrimai	157	96	204	370	736	1 413	2 189	4 035	9 200
09 Informacinė visuomenė ir žiniasklaida	12	13	20	75	196	363	676	914	2 269
10 Tiesioginiai moksliniai tyrimai	0	1	5	2	11	15	24	125	184
11 Jūrų reikalai ir žuvininkystė	33	18	275	10	28	302	649	748	2 062
12 Vidaus rinka	0	0	0	0	0	0	3	19	22
13 Regioninė politika	681	579	8 004	159	5 532	20 317	33 647	39 494	108 413
14 Mokesčiai ir muitų sąjunga	0	0	0	0	2	5	16	69	92
15 Švietimas ir kultūra	4	3	4	78	177	238	405	1 012	1 921
16 Komunikacija	0	0	0	0	1	3	20	98	122
17 Sveikata ir vartotojų apsauga	11	2	10	14	50	92	175	363	718
18 Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė	1	9	7	57	142	345	403	631	1 595
19 Išorės santykiai	406	135	421	750	1 149	1 658	2 382	3 330	10 232
20 Prekyba	0	0	0	0	0	2	4	13	20
21 Vystymasis ir santykiai su AKR valstybėmis	118	87	118	145	344	586	812	1 070	3 281
22 Plėtra	45	42	116	185	385	453	682	957	2 864
23 Humanitarinė pagalba	0	0	1	2	12	41	172	441	670
24 Kova su sukčiavimu	0	0	0	1	1	3	6	22	34
25 Komisijos politikos koordinavimas ir teisinės konsultacijos	0	0	0	0	0	0	1	18	19
26 Komisijos vykdomas administravimas	0	0	0	0	1	0	9	174	184
27 Biudžetas	0	0	0	0	0	0	0	9	9
28 Auditas	0	0	0	0	0	0	0	1	1
29 Statistika	2	1	3	3	2	10	31	62	115
30 Pensijos ir susijusios išlaidos	0	0	0	0	0	0	0	0	0
31 Kalbos tarnybos	0	0	0	0	0	0	0	24	24
32 Energetika	42	28	56	55	216	1 545	1 863	717	4 522
90 Kitos institucijos	0	0	0	0	0	0	12	385	397
Iš viso	1 661	1 401	12 024	2 247	10 446	34 319	63 618	81 727	207 443

14.   BIUDŽETO ĮPLAUKŲ VYKDYMO SUVESTINĖ PAGAL INSTITUCIJĄ

mln. EUR
Institucija	Pajamų asignavimai		Teisės į gautinas sumas			Įplaukos			Įplaukos, kaip biudžeto % dalis	Neįvykdyta
	Pradinė suma	Galutinė suma	Einamųjų metų suma	Perkelta suma	Iš viso	Iš šiais metais gautinų sumų	Iš perkeltų gautinų sumų	Iš viso
Europos Parlamentas	125	125	170	29	200	169	4	173	139,02 %	26
Europos Vadovų Taryba ir Taryba	49	49	121	8	129	111	7	118	240,35 %	11
Komisija	126 236	126 436	128 119	14 535	142 654	127 697	1 615	129 312	102,27 %	13 342
Teisingumo Teismas	44	44	45	0	45	44	0	44	102,26 %	0
Audito Rūmai	21	21	20	0	20	20	0	20	94,14 %	0
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	11	11	16	0	16	16	0	16	138,47 %	0
Regionų komitetas	8	8	21	0	21	21	0	21	262,06 %	0
Ombudsmenas	1	1	1	0	1	1	0	1	99,52 %	0
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas	1	1	1	0	1	1	0	1	69,15 %	0
Europos išorės veiksmų tarnyba	32	32	295	0	295	295	0	295	917,61 %	0
Iš viso	126 527	126 727	128 808	14 572	143 380	128 374	1 626	130 000	102,58 %	13 380

15.   ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMŲ VYKDYMAS PAGAL INSTITUCIJĄ

Įsipareigojimų asignavimai

mln. EUR
Institucija	Leistieji įsipareigojimų asignavimai	Prisiimti įsipareigojimai					Perkelti asignavimai				Nebegaliojantys asignavimai
		Iš metų asignavimų	Iš perkėlimų	Iš asignuotųjų įplaukų	Iš viso	%	Iš asignuotųjų įplaukų	Perkėlimai pagal sprendimą	Iš viso	%	Iš metų biudžeto asignavimų	Iš perkėlimų	Asignuotosios įplaukos	Iš viso	%
	1	2	3	4	5 = 2 + 3 + 4	6 = 5/1	7	8	9 = 7 + 8	10 = 9/1	11	12	13	14 = 11 + 12 + 13	15 = 14/1
Europos Parlamentas	1 820	1 570	9	24	1 603	88,11 %	101	22	123	6,74 %	94	0	0	94	5,15 %
Europos Vadovų Taryba ir Taryba	647	507	0	47	554	85,51 %	37	0	37	5,77 %	56	0	0	56	8,71 %
Komisija	144 751	137 979	250	2 772	141 002	97,41 %	2 964	279	3 242	2,24 %	507	0	0	507	0,35 %
Teisingumo Teismas	344	336	0	2	338	98,11 %	1	0	1	0,34 %	5	0	0	5	1,55 %
Audito Rūmai	145	134	0	0	135	92,81 %	0	0	0	0,30 %	10	0	0	10	6,89 %
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	132	123	0	3	125	95,20 %	0	0	0	0,30 %	6	0	0	6	4,50 %
Regionų komitetas	96	82	0	12	94	97,76 %	0	0	0	0,02 %	2	0	0	2	2,22 %
Ombudsmenas	9	9	0	0	9	92,54 %	0	0	0	0,00 %	1	0	0	1	7,46 %
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas	8	7	0	0	7	89,31 %	0	0	0	0,00 %	1	0	0	1	10,69 %
Europos išorės veiksmų tarnyba	729	457	0	249	706	96,82 %	16	0	16	2,19 %	7	0	0	7	0,99 %
Iš viso	148 681	141 204	259	3 108	144 572	97,24 %	3 120	301	3 420	2,30 %	689	0	0	689	0,46 %

Mokėjimų asignavimai

mln. EUR
Institucija	Leistieji mokėjimų asignavimai	Atlikti mokėjimai					Perkelti asignavimai					Nebegaliojantys asignavimai
		Iš metų asignavimų	Iš perkėlimų	Iš asignuotųjų įplaukų	Iš viso	%	Automatiniai perkėlimai	Perkėlimai pagal sprendimą	Iš asignuotųjų įplaukų	Iš viso	%	Iš metų asignavimų	Iš perkėlimų	Asignuotosios įplaukos	Iš viso	%
	1	2	3	4	5 = 2 + 3 + 4	6 = 5/1	7	8	9	10 = 7 + 8 + 9	11 = 10/1	12	13	14	15 = 12 + 13 + 14	16 = 15/1
Europos Parlamentas	2 060	1 348	207	25	1 580	76,72 %	223	22	109	353	17,14 %	94	33	0	126	6,14 %
Europos Vadovų Taryba ir Taryba	699	465	40	41	547	78,26 %	41	0	44	86	12,29 %	56	10	0	66	9,45 %
Komisija	130 639	122 272	1 021	2 590	125 883	96,36 %	484	163	3 557	4 203	3,22 %	380	172	0	552	0,42 %
Teisingumo Teismas	361	318	15	2	334	92,62 %	18	0	1	19	5,36 %	5	2	0	7	2,02 %
Audito Rūmai	161	121	15	0	137	84,64 %	13	0	0	14	8,41 %	10	1	0	11	6,95 %
Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas	142	115	7	3	126	88,83 %	7	0	1	8	5,71 %	6	2	0	8	5,46 %
Regionų komitetas	103	73	6	12	91	88,39 %	9	0	0	9	8,51 %	2	1	0	3	3,10 %
Ombudsmenas	10	8	0	0	9	85,89 %	1	0	0	1	6,55 %	1	0	0	1	7,56 %
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas	9	6	1	0	7	74,86 %	1	0	0	1	10,49 %	1	1	0	1	14,65 %
Europos išorės veiksmų tarnyba	777	419	38	225	682	87,80 %	38	0	36	74	9,56 %	7	9	5	21	2,65 %
Iš viso	134 960	125 145	1 352	2 898	129 395	95,88 %	835	185	3 748	4 768	3,53 %	562	230	5	797	0,59 %

16.   AGENTŪRŲ PAJAMOS: BIUDŽETO PROGNOZĖS, TEISĖS Į GAUTINAS SUMAS IR GAUTOS SUMOS

mln. EUR
Agentūra	Prognozuojamos biudžeto pajamos	Teisės į gautinas sumas	Gautos sumos	Neįvykdyta	Finansuojama Komisijos politikos sritis
Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra	4	4	4	0	06
Europos aviacijos saugos agentūra	139	111	111	0	06
„Frontex“	118	119	119	0	18
Europos profesinio mokymo plėtros centras	19	19	18	1	15
Europos policijos koledžas	8	9	9	0	18
Europos cheminių medžiagų agentūra	35	38	38	0	02
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras	57	57	57	0	17
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras	16	16	16	0	18
Europos bankininkystės institucija	13	13	13	0	12
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija	11	9	9	0	12
Europos aplinkos agentūra	62	45	44	0	07
Europos policijos biuras	85	85	85	0	18
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	17	17	17	0	12
Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra	12	12	12	0	11
Europos maisto saugos tarnyba	76	76	76	0	17
Europos lyčių lygybės institutas	8	8	8	0	04
Europos GNSS priežiūros institucija	8	39	39	0	06
Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūra	242	279	243	36	08
Eurojustas	32	31	31	0	18
Europos jūrų saugumo agentūra	57	53	53	0	06
Vidaus rinkos derinimo tarnyba	166	176	176	0	12
Europos vaistų agentūra	209	220	199	21	17
Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra	8	8	8	0	09
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuras	1	1	1	0	09
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra	22	22	22	0	18
Europos geležinkelių agentūra	26	25	25	0	06
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra	15	15	15	0	04
Europos inovacijos ir technologijos institutas	16	10	10	0	15
Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras	51	47	43	4	15
Europos mokymo fondas	20	20	20	0	15
Bendrijos augalų veislių tarnyba	13	13	13	0	17
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas	21	21	21	0	04
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga	50	50	50	0	15
Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga	16	16	16	0	06
Mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga	36	36	36	0	08
Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga	39	39	39	0	08
Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra	7	7	7	0	17
Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga	10	10	10	0	06
Iš viso	1 744	1 773	1 710	63

mln. EUR
Įplaukų rūšis	Prognozuojamos biudžeto pajamos	Teisės į gautinas sumas	Gautos sumos	Neįvykdyta
Komisijos subsidija	1 119	1 137	1 137	0
Pajamos iš mokesčių	441	457	437	19
Kitos pajamos	184	180	136	44
Iš viso	1 744	1 773	1 710	63

17.   ĮSIPAREIGOJIMŲ IR MOKĖJIMŲ ASIGNAVIMAI PAGAL AGENTŪRĄ

mln. EUR
Agentūra	Įsipareigojimų asignavimai			Mokėjimų asignavimai
	Asignavimai	Prisiimti įsipareigojimai	Perkelti asignavimai	Asignavimai	Mokėjimai	Perkelti asignavimai
Europos energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra	5	3	0	6	4	1
Europos aviacijos saugos agentūra	150	122	26	162	103	55
„Frontex“	121	119	0	145	100	39
Europos profesinio mokymo plėtros centras	21	21	0	21	18	2
Europos policijos koledžas	10	10	0	11	8	2
Europos cheminių medžiagų agentūra	93	89	0	105	85	15
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras	57	55	0	72	58	11
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras	17	16	0	17	16	1
Europos bankininkystės institucija	13	9	0	13	7	2
Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija	11	7	0	11	6	0
Europos aplinkos agentūra	71	46	25	75	43	31
Europos policijos biuras	87	82	0	107	84	17
Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija	17	13	0	17	11	2
Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra	13	13	0	13	12	1
Europos maisto saugos tarnyba	78	77	0	87	72	13
Europos lyčių lygybės institutas	8	7	0	10	5	3
Europos GNSS priežiūros institucija	77	33	44	56	21	34
Branduolių sintezės energetikos vystymo agentūra	649	647	1	298	255	40
Eurojustas	35	31	2	41	31	7
Europos jūrų saugumo agentūra	58	55	1	59	50	2
Vidaus rinkos derinimo tarnyba	387	151	0	422	149	32
Europos vaistų agentūra	212	202	3	254	205	39
Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra	8	8	0	10	9	1
Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos biuras	1	1	0	1	1	0
Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra	21	20	1	28	21	7
Europos geležinkelių agentūra	26	25	0	32	26	4
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra	16	14	1	20	14	4
Europos inovacijos ir technologijos institutas	26	24	0	16	7	5
Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras	51	42	0	55	43	4
Europos mokymo fondas	21	20	0	21	20	1
Bendrijos augalų veislių tarnyba	14	13	0	14	12	0
Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas	21	20	0	24	20	4
Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga	50	50	0	56	50	6
Konkurencingumo ir inovacijų vykdomoji įstaiga	16	15	0	18	15	1
Mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga	36	35	0	37	34	2
Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga	39	38	0	43	37	3
Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra	7	7	0	8	7	1
Transeuropinio transporto tinklo vykdomoji įstaiga	10	10	0	11	10	1
Iš viso	2 553	2 149	107	2 397	1 670	394

Išlaidų rūšis	Įsipareigojimų asignavimai			Mokėjimų asignavimai
	Asignavimai	Prisiimti įsipareigojimai	Perkelti asignavimai	Asignavimai	Atlikti mokėjimai	Perkelti asignavimai
Personalas	757	727	4	773	720	21
Administracinės išlaidos	274	260	4	361	265	76
Veiklos išlaidos	1 522	1 162	99	1 263	684	297
Iš viso	2 553	2 149	107	2 397	1 670	394

18.   BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATAS, ĮSKAITANT AGENTŪRAS

mln. EUR
	Europos Sąjunga	Agentūros	Subsidijų agentūroms panaikinimas	Iš viso
Finansinių metų įplaukos	130 000	1 710	(1 137)	130 573
Mokėjimai pagal einamųjų metų asignavimus	(128 043)	(1 451)	1 137	(128 357)
Mokėjimų asignavimai, perkelti į N+1 metus	(1 020)	(394)	0	(1 413)
Atšaukti nepanaudoti asignavimai, perkelti iš N-1 metų	457	167	0	624
Valiutos kurso pokyčiai per metus	97	(2)	0	96
Biudžeto vykdymo rezultatas	1 492	31	0	1 523

KONSOLIDUOTŲJŲ BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITŲ AIŠKINAMOSIOS PASTABOS

1.   BIUDŽETO PRINCIPAI, STRUKTŪRA IR ASIGNAVIMAI

1.1.   TEISINIS PAGRINDAS IR FINANSINIS REGLAMENTAS

Biudžetinės sąskaitos tvarkomos pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (2002 m. rugsėjo 16 d. OL L 248) dėl Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, kuriuo nustatomos išsamios šio Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklės. Bendrasis biudžetas, pagrindinė Sąjungos finansų politikos priemonė, – tai priemonė, kuria kiekvienais metais numatomos ir tvirtinamos Sąjungos įplaukos ir išlaidos.

Kiekvienais metais Komisija sudaro visų institucijų metines įplaukų ir išlaidų sąmatas ir parengia biudžeto projektą, kurį išsiunčia biudžeto valdymo institucijai. Remdamasi šiuo biudžeto projektu, Taryba parengia savo poziciją, kuri tampa abiejų biudžeto valdymo institucijų derybų objektu. Parlamento pirmininkas paskelbia, kad bendras projektas yra galutinai priimtas ir biudžetas tampa vykdytinas. Biudžeto vykdymas iš esmės yra Komisijos atsakomybė.

1.2.   BIUDŽETO PRINCIPAI

Bendrajam Europos Sąjungos biudžetui taikomi šie pagrindiniai principai:

—   vieningumo ir biudžeto tikslumo: visos išlaidos ir įplaukos turi būti įtrauktos į vieną biudžetą, priskirtos prie biudžeto eilutės, o išlaidos negali viršyti leistųjų asignavimų;

—   universalumo: šį principą sudaro dvi taisyklės:

nepriskyrimo taisyklė, reiškianti, kad biudžeto įplaukos negali būti priskiriamos prie konkrečių išlaidų punktų (visa įplaukų suma turi padengti visą išlaidų sumą);

bendro biudžeto taisyklė, reiškianti, kad į biudžetą įtraukiamos visos įplaukos ir išlaidos, netikslinant jų viena kitos atžvilgiu;

—   metinio periodiškumo: asignavimus leidžiama naudoti vienus metus, todėl jie turi būti panaudoti per tuos metus;

—   subalansuotumo: biudžete nurodytos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos (apskaičiuotos įplaukos turi atitikti mokėjimų asignavimus);

—   konkretumo: visi asignavimai skiriami konkretiems tikslams ir konkretiems uždaviniams;

—   apskaitos vieneto: biudžetas sudaromas ir vykdomas eurais, ataskaitos taip pat pateikiamos eurais;

—   patikimo finansų valdymo: biudžeto asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo, t. y. laikantis ekonomiškumo, našumo ir veiksmingumo principų;

—   skaidrumo: biudžetas ir taisomieji biudžetai, taip pat finansinės ataskaitos skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1.3.   BIUDŽETO STRUKTŪRA

Biudžetą sudaro:

(a)	bendroji įplaukų suvestinė;

(b)

atskiri skirsniai, kuriuose pateiktos kiekvienos iš šių institucijų įplaukų ir išlaidų suvestinės: I skirsnis. Parlamentas; II skirsnis. Taryba; III skirsnis. Komisija; IV skirsnis. Teisingumo Teismas; V skirsnis. Audito Rūmai; VI skirsnis. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas; VII skirsnis. Regionų komitetas; VIII skirsnis. Ombudsmenas; IX skirsnis. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas; X skirsnis. Europos išorės veiksmų tarnyba.

Kiekvienos institucijos įplaukos ir išlaidos klasifikuojamos pagal jų rūšį ir panaudojimą, kuriam jos skirtos pagal antraštines dalis, skyrius, straipsnius ir punktus.

1.4.   BIUDŽETINIŲ SĄSKAITŲ STRUKTŪRA

1.4.1.    Bendra apžvalga

Tik Komisijos biudžete numatyti administraciniai asignavimai ir einamieji asignavimai. Kitose institucijose yra tik administraciniai asignavimai. Be to, biudžete išskiriami dviejų rūšių asignavimai: nediferencijuotieji asignavimai ir diferencijuotieji asignavimai.

Nediferencijuotieji asignavimai naudojami metinio pobūdžio operacijoms (kurios atitinka metinio periodiškumo principą) finansuoti. Jie apima visus Komisijos skirsnio administracinius biudžeto skyrius ir kiekvieno kito skirsnio visumą, metinio pobūdžio EŽŪGF asignavimus ir tam tikrus techninius asignavimus (grąžinamas lėšas, skolinimo ir skolinimosi garantijas ir kt.). Nediferencijuotųjų asignavimų atveju įsipareigojimų asignavimų suma yra lygi mokėjimų asignavimų sumai.

Diferencijuotieji asignavimai buvo įvesti, kad metinio periodiškumo principą būtų galima suderinti su poreikiu valdyti daugiametes operacijas. Jie skirti daugiametėms operacijoms padengti ir apima visus kitus visų skyrių, išskyrus Komisijos skirsnio 1 skyriaus, asignavimus. Diferencijuotieji asignavimai skirstomi į įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimus:

—   įsipareigojimų asignavimai: apima visų einamaisiais finansiniais metais prisiimtų teisinių įsipareigojimų sumą, skirtą veiklai, kuri trunka kelerius metus. Tačiau biudžetiniai įsipareigojimai, skirti veiksmams, kurie tęsiasi ilgiau kaip vienus finansinius metus, vadovaujantis Finansinio reglamento 76 straipsnio 3 dalimi, gali būti išskaidyti į per kelerius metus mokamas metines išmokas, kai taip yra numatyta pagrindiniame teisės akte;

—   mokėjimų asignavimai: apima išlaidas, patiriamas dėl einamaisiais ir (arba) ankstesniais finansiniais metais prisiimtų įsipareigojimų.

1.4.2.    Asignavimų kilmė

Pagrindinis asignavimų šaltinis – Sąjungos einamųjų metų biudžetas. Tačiau Finansinio reglamento nuostatose numatytos ir kitos asignavimų rūšys. Šie asignavimai atsiranda iš ankstesniųjų finansinių metų arba išorės šaltinių.

—

Pradinius biudžeto asignavimus, patvirtintus einamiesiems metams, gali papildyti asignavimai, perkelti iš vienos eilutės į kitą pagal Finansinio reglamento (2002 m. birželio 25 d. Nr. 1605/2002) 22–24 straipsniuose nurodytas taisykles ir taisomuosius biudžetus (Finansinio reglamento 37 ir 38 straipsniai).

—

Iš praėjusiųjų metų perkelti ar vėl leidžiami naudoti asignavimai taip pat papildo einamąjį biudžetą. Jie skirstomi į i) nediferencijuotuosius mokėjimų asignavimus, kurie gali būti automatiškai perkeliami tik į kitus vienus finansinius metus, remiantis Finansinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi; ii) institucijų sprendimu perkeliamus asignavimus vienu iš dviejų atveju: jeigu yra užbaigti parengiamieji etapai (Finansinio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punktas) arba jeigu teisinis pagrindas priimamas vėliau (9 straipsnio 2 dalies b punktas). Gali būti perkeliami tiek įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai (9 straipsnio 3 dalis), tiek iii) asignavimai, kuriuos vėl leista naudoti dėl panaikintų įsipareigojimų. Pakartotinai įtraukiami panaikintų įsipareigojimų asignavimai, susiję su struktūriniais fondais. Sumos gali būti pakartotinai įtraukiamos išimties tvarka, jei įvyko klaida dėl Komisijos kaltės arba jei jos būtinos programai užbaigti (Finansinio reglamento 157 straipsnis).

—

Asignuotosios įplaukos, kurias sudaro i) grąžinamosios išmokos, kai sumos yra asignuotosios įplaukos biudžeto eilutėje atitinkamai pagal patirtas pradines išlaidas ir gali būti perkeltos be jokių apribojimų; ii) ELPA asignavimai. Europos ekonominės erdvės susitarimu numatoma, kad jos narių įnašas ES biudžete būtų skirtas tam tikrai veiklai. Atitinkamos biudžeto eilutės ir prognozuojamos sumos skelbiamos ES biudžeto III priede. Atitinkamos eilutės padidinamos ELPA įnašu. Iki metų pabaigos nepanaudoti asignavimai panaikinami ir grąžinami EEE šalims; iii) įplaukos iš trečiųjų šalių / kitų šalių, sudariusių susitarimus su Europos Sąjunga, kuriais numatomas finansinis įnašas į ES veiklą. Gautos sumos laikomos įplaukomis iš trečiųjų šalių ir priskiriamos prie atitinkamų biudžeto eilučių (dažnai mokslinių tyrimų srities) ir gali būti perkeliamos į kitą laikotarpį be jokių apribojimų (Finansinio reglamento 10 straipsnis ir 18 straipsnio 1 dalies a ir d punktai); iv) darbas trečiosioms šalims. ES mokslinių tyrimų centrų veiklos dalimi gali būti darbas išorės įstaigoms (Finansinio reglamento 161 straipsnio 2 dalis). Kaip ir įplaukų iš trečiųjų šalių atveju, darbas trečiosioms šalims priskiriamas prie tam tikrų biudžeto eilučių, o sumos gali būti perkeliamos į kitą laikotarpį be jokių apribojimų (Finansinio reglamento 10 straipsnis ir 18 straipsnio 1 dalies d punktas) ir v) asignavimai, kuriuos vėl leista naudoti dėl grąžintų išankstinių mokėjimų. Šie asignavimai yra ES lėšos, kurias grąžino gavėjai ir kurias galima perkelti į kitą laikotarpį be jokių apribojimų. Struktūriniams fondams pakartotinis priskyrimas yra pagrįstas Komisijos sprendimu (Finansinio reglamento 18 straipsnio 2 dalis ir jo įgyvendinimo taisyklių 228 straipsnis).

1.4.3.    Turimų asignavimų struktūra

—   Galutinio biudžeto asignavimai= patvirtinti pradinio biudžeto asignavimai + taisomojo biudžeto asignavimai + perkėlimai;

—   Papildomi asignavimai= asignuotosios įplaukos (žr. pirmiau) + iš praėjusiųjų finansinių metų perkelti arba panaikinus įsipareigojimus vėl leidžiami naudoti asignavimai;

—   Bendra leistųjų asignavimų suma= galutinio biudžeto asignavimai + papildomi asignavimai;

—   Metų asignavimai (naudojami skaičiuojant biudžeto rezultatus)= galutinio biudžeto asignavimai + asignuotosios įplaukos.

1.5.   BIUDŽETO VYKDYMAS

Biudžeto vykdymą reglamentuoja Finansinis reglamentas, kurio 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Komisija biudžeto įplaukas ir išlaidas vykdo pagal šį reglamentą savo atsakomybe neviršydama leistinų asignavimų“. 50 straipsnyje nustatyta, kad Komisija kitoms institucijoms suteikia būtinus įgaliojimus su jomis susijusiems biudžeto skirsniams vykdyti.

1.6.   NEĮVYKDYTI ĮSIPAREIGOJIMAI (RAL)

Atsiradus diferencijuotiesiems asignavimams, atsirado įrašytų įsipareigojimų ir atliktų mokėjimų atotrūkis: šis atotrūkis, atitinkantis neįvykdytus įsipareigojimus, reiškia įsipareigojimų įrašymo dienos ir atitinkamų mokėjimų dienos laiko skirtumą.

2.   KONSOLIDUOTŲJŲ BIUDŽETO VYKDYMO ATASKAITŲ PAAIŠKINIMAS

2.1.   BIUDŽETO VYKDYMO METŲ REZULTATAS (1 lentelė)

2.1.1.    Bendroji informacija

Į ataskaitas įtrauktos nuosavų išteklių sumos – tai sumos, kuriomis per tuos metus kredituojamos sąskaitos, kurias Komisijos vardu atidarė valstybių narių vyriausybės. Pertekliaus atveju įplaukas taip pat sudaro praėjusiųjų finansinių metų biudžeto vykdymo rezultatas. Kitos į ataskaitas įtrauktos įplaukos – tai per metus faktiškai gautos sumos.

Apskaičiuojant biudžeto vykdymo metų rezultatą, išlaidas sudaro mokėjimai pagal tų metų mokėjimų asignavimus ir bet kurie tų metų asignavimai, perkeliami į kitus metus. Mokėjimai pagal numatytus asignavimus mokėjimams — tai mokėjimai, kuriuos apskaitos pareigūnas atliko iki finansinių metų gruodžio 31 d. Europos žemės ūkio garantijų fondo atveju mokėjimai – tai mokėjimai, kuriuos valstybės narės atliko nuo N-1 metų spalio 16 d. iki N metų spalio 15 d., su sąlyga, kad apskaitos pareigūnui iki N+1 metų sausio 31 d. buvo pranešta apie įsipareigojimą ir leidimą juos atlikti. Dėl EŽŪGF išlaidų po patikrinimų valstybėse narėse gali būti priimtas sprendimas dėl atitikties.

Biudžeto vykdymo rezultatą sudaro du elementai: Europos Sąjungos rezultatas ir EEE priklausančių ELPA šalių dalyvavimo rezultatas. Remiantis Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 dėl nuosavų išteklių 15 straipsniu, šiuo rezultatu parodomas skirtumas tarp:

—	visų tais metais gautų įplaukų,

—	ir visų mokėjimų, atliktų pagal tų metų asignavimus, bei visos tų metų asignavimų, perkeltų į kitus metus, sumos.

Prie gauto skaičiaus pridedama arba iš jo atimama:

—	grynasis panaikintų mokėjimų asignavimų, perkeltų iš ankstesniųjų metų, ir bet kurių mokėjimų, kurie dėl euro kurso svyravimų viršija nediferencijuotuosius asignavimus, perkeltus iš praėjusiųjų metų, likutis,

—	per metus užfiksuoto dėl valiutų kurso pokyčio susidariusio pelno ir nuostolio likutis.

Susidaręs biudžeto perteklius grąžinamas valstybėms narėms per kitus metus, atimant sumas, kurias jos turi mokėti tais finansiniais metais.

Iš praėjusiųjų finansinių metų perkelti asignavimai, susiję su įnašais iš trečiųjų šalių ir darbu trečiosioms šalims, kurie pagal savo pobūdį niekada nenustoja galioti, įtraukiami į papildomus finansinių metų asignavimus. Taip paaiškinama, kodėl skiriasi iš praėjusiųjų metų perkeltos sumos 2011 m. biudžeto vykdymo ataskaitoje ir sumos, kurios 2010 m. biudžeto vykdymo ataskaitoje perkeltos į kitus metus. Apskaičiuojant metinius rezultatus, neatsižvelgiama į mokėjimų asignavimus, skirtus pakartotinam naudojimui, ir asignavimus, kuriuos vėl leista naudoti susigrąžinus išankstinius mokėjimus.

Perkeltus mokėjimų asignavimus sudaro: automatiškai atliekami perkėlimai ir perkėlimai pagal sprendimą. Kiek tai susiję su panaikintais iš praėjusiųjų metų perkeltais nepanaudotais mokėjimų asignavimais, nurodomi automatiškai ir pagal sprendimą perkelti panaikinti asignavimai. Taip pat nurodomas asignuotųjų įplaukų, perkeltų į kitus metus, sumažėjimas, palyginti su 2010 m.

2.1.2.    Biudžeto vykdymo rezultato suderinimas su ekonominės veiklos rezultatu

Ekonominės veiklos metų rezultatas apskaičiuojamas pagal kaupiamosios apskaitos principus. Tačiau pagal Finansinį reglamentą biudžeto rezultatas paremtas pakeistomis pinigų apskaitos taisyklėmis. Kadangi abu rezultatai susiję su tomis pačiomis operacijomis, naudinga kontrolės priemonė – užtikrinti, kad jie būtų suderinti. Toliau pateiktoje lentelėje šis suderinimas parodomas pabrėžiant pagrindines derinamas sumas, išskaidytas į įplaukų ir išlaidų punktus.

EKONOMINĖS VEIKLOS REZULTATŲ IR BIUDŽETO VYKDYMO REZULTATŲ SUDERINIMAS

mln. EUR
	2011 m.	2010 m.
EKONOMINĖS VEIKLOS METŲ REZULTATAS	(1 789)	17 232
Įplaukos
Teisės į einamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos	(371)	(3 132)
Teisės į ankstesniaisiais metais gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais	2 072	1 346
Sukauptos įplaukos (grynosios)	(236)	(371)
Išlaidos
Sukauptos išlaidos (grynosios)	3 410	(7 426)
Praėjusių metų išlaidos, padengtos einamaisiais metais	(936)	(386)
Grynasis išankstinio finansavimo poveikis	1 131	(678)
Mokėjimų asignavimai, perkelti į kitus metus	(1 211)	(2 798)
Mokėjimai iš perkėlimų ir panaikinti nepanaudoti mokėjimų asignavimai	2 000	1 760
Atidėjinių pokyčiai	(2 109)	(323)
Kita	(378)	(257)
Agentūrų ir EAPB ekonominės veiklos rezultatas	(91)	(418)
Biudžeto vykdymo metų rezultatai	1 492	4 549

Derinami punktai. Įplaukos

Faktinės finansinių metų biudžeto įplaukos yra įplaukos, gautos surinkus gautinas sumas pagal per metus nustatytas teises, ir sumos, gautos pagal teises, nustatytas ankstesniaisiais metais. Todėl teisės į einamaisiais metais gautinas sumas, kurios dar nesurinktos, suderinimo tikslais turi būti išskaitomos iš ekonominės veiklos rezultatų, nes jos nesudaro biudžeto įplaukų dalies. Tačiau teisės į ankstesniaisiais metais gautinas sumas, kurios surinktos einamaisiais metais, suderinimo tikslais turi būti pridėtos prie ekonominės veiklos rezultatų.

Grynąsias sukauptas įplaukas daugiausia sudaro iš žemės ūkio mokesčių, nuosavų išteklių ir palūkanų bei dividendų sukauptos įplaukos. Atsižvelgiama tik į grynąjį poveikį, t. y. einamaisiais metais sukauptas įplaukas atėmus atkurtas sukauptas įplaukas iš praėjusiųjų metų.

Derinami punktai. Išlaidos

Grynąsias sukauptas išlaidas daugiausia sudaro sukauptos sumos, nustatytos metų pabaigos ataskaitinių laikotarpių atskyrimo tikslais, t. y. reikalavimus atitinkančios išlaidos, kurias patyrė ES lėšų gavėjai, bet apie kurias Komisijai dar nepranešta.

Nors sukauptos išlaidos nelaikomos biudžeto išlaidomis, einamaisiais metais atlikti mokėjimai, kurie susiję su praėjusiaisiais metais užregistruotomis sąskaitomis faktūromis, yra einamųjų metų biudžeto išlaidų dalis.

Grynasis išankstinio finansavimo poveikis yra 1) naujų išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais ir pripažintų kaip metų biudžeto išlaidos, ir 2) išankstinio finansavimo sumų, išmokėtų einamaisiais metais arba ankstesniaisiais metais priėmus reikalavimus atitinančias išlaidas, padengimo derinys. Pastarosios sumos yra išlaidos kaupimo, bet ne biudžetinių sąskaitų požiūriu, nes pradinio išankstinio finansavimo mokėjimas jau buvo laikomas biudžeto išlaidomis, kai tas mokėjimas buvo atliekamas.

Be mokėjimų, kurie atlikti pagal metų asignavimus, apskaičiuojant metinius biudžeto vykdymo rezultatus taip pat reikia atsižvelgti į tų metų asignavimus, kurie perkeliami į kitus metus (pagal Reglamento Nr. 1150/2000 15 straipsnį). Tas pats pasakytina apie biudžeto mokėjimus, atliktus einamaisiais metais iš perkėlimų, ir panaikintus nepanaudotus mokėjimų asignavimus.

Atidėjinių pokyčiai siejami su metų pabaigos kaupiamųjų sąskaitų įverčiais (daugiausia darbuotojų išmokomis), kurie poveikio biudžetinėms sąskaitoms neturi. Kitas derinamas sumas sudaro skirtingi elementai, kaip antai: turto nusidėvėjimas, turto įsigijimas, kapitalo nuomos įmokos ir finansinis dalyvavimas, kurių biudžeto ir kaupiamosios apskaitos tvarkymas skiriasi.

2.2.   BIUDŽETO IR FAKTINIŲ SUMŲ PALYGINIMAS (2 lentelė)

Mokėjimų asignavimų suma pradiniame priimtame biudžete, kurį 2009 m. gruodžio 17 d. pasirašė Europos Parlamento pirmininkas, buvo 126 527 mln. EUR ir turėjo būti finansuojama iš 12 506 mln. EUR nuosavų išteklių. Pradinio biudžeto įplaukų ir išlaidų sąmatos per biudžetinius metus paprastai tikslinamos, o tokie pakeitimai pateikiami taisomuosiuose biudžetuose. BNP grindžiamų nuosavų išteklių tikslinimu užtikrinama, kad biudžeto įplaukos tiksliai sutaptų su biudžeto išlaidomis. Remiantis subalansuotumo principu, biudžeto įplaukos ir išlaidos (mokėjimų asignavimai) privalo būti subalansuotos.

Įplaukos

2011 m. priimti septyni taisomieji biudžetai. Dėl jų bendra galutinė 2011 m. biudžeto įplaukų suma lygi 126 727 mln. EUR. Ši suma buvo gauta iš nuosavų išteklių – iš viso 118 289 mln. EUR (taigi 6 816 mln. EUR mažiau, nei prognozuota iš pradžių), o likutis – iš kitų įplaukų. Nuosavų išteklių poreikis sumažėjo daugiausiai dėl to, kad įtrauktas praėjusiųjų metų 4 539 mln. EUR perteklius. Galiausiai dėl įplaukų prognozės Taisomajame biudžete Nr. 6/2011 pokyčių, poreikis papildomai sumažėjo.

Kiek tai susiję su nuosavų išteklių rezultatu, tradicinių nuosavų išteklių surinkta beveik tiek, kiek prognozuota. Taip yra dėl to, kad biudžeto sąmatos, kurios buvo pakeistos tuo metu, kai buvo parengtas Taisomasis biudžetas Nr. 4/2010 (sąmatos padidintos 1 090 mln. EUR pagal naujas 2011 m. pavasario makroekonomines prognozes), buvo dar kartą pakeistos Taisomuoju biudžetu Nr. 6/2011, siekiant atsižvelgti į faktinį surinkimo ritmą. Taigi, jos buvo sumažintos 1 200 EUR iš naujo nustačius beveik pradines sumas.

Galutiniai valstybių narių PVM ir BNP mokėjimai taip pat labai sutapo su galutine biudžeto sąmata. Prognozuotų sumų ir faktiškai išmokėtų sumų skirtumas aiškinamas biudžeto tikslams naudojamo euro kurso ir tuo metu, kai valstybės narės, nesančios EPS narėmis, faktiškai atliko mokėjimus, galiojusio kurso skirtumais.

Išlaidos

2011 m. yra penktieji einamojo programavimo laikotarpio metai, per kuriuos daugumos pagrindinių programų mokėjimų vykdymas įsibėgėjo. Tačiau atsižvelgiant į bendras fiskalinio konsolidavimo valstybėse narėse aplinkybes, mokėjimų asignavimų didinimas biudžete buvo ribotas ir, kaip pasitvirtino, buvo nepakankamas mokėjimo poreikiams patenkinti per metus. Jis buvo mažesnis negu dydis, kuris būtų turėjęs poveikį mažinant neįvykdytus įsipareigojimus (RAL = reste à liquider).

Kiek tai susiję su įsipareigojimais, leistasis biudžetas ir politiniai tikslai buvo visiškai įvykdyti (99,6 %). Per metus daryti šie patikslinimai: dėl 240 mln. EUR Europos solidarumo fondo lėšų (dėl savaime suprantamų nenumatytų išlaidų) ir 41 mln. EUR 19 antraštinės dalies „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė“ (daugiausia dėl FRONTEX). Iš viso panaudojus 141 204 mln. EUR, 617 mln. EUR liko nepanaudota. Lėšas perkėlus į 2012 m., nustoja galioti 316 mln. EUR asignavimas ir likusios nemobilizuotos 371 mln. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos, taip pat laikinieji 2 mln. EUR asignavimai.

Bendra įvykdytų mokėjimų asignavimų suma yra 125 145 mln. EUR, t. y. 98,8 %. Bendra asignavimų suma per metus keitėsi: papildoma 200 mln. EUR suma Taisomuoju biudžetu Nr. 6/2012 buvo skirta Europos socialiniam fondui (ESF). Dar 253 mln. EUR ESF šiuo taisomuoju biudžetu buvo perskirstyta iš kaimo plėtros; papildomas 601 mln. EUR šiam fondui suteiktas biudžeto valdymo institucijos perkėlimu DEC 52/2011. Nepaisant šių priemonių, dėl paskutines tris metų savaites užplūdusių mokėjimo prašymų ir trūkstamų reikiamų mokėjimų asignavimų, beveik 11 mlrd. EUR prašymų bus patenkinti tik 2012 m.

Nepanaudoti patvirtinti asignavimai be rezervų iš viso sudarė 1 580 mln. EUR (2010 m. – 3 243 mln. EUR) ir po perkėlimo į 2012 m. iš viso panaikinta 560 mln. EUR (2010 m. – 1 730 mln. EUR), daugiausia 2 ir 4 išlaidų kategorijose. Liko nepanaudota 2 mln. EUR laikinųjų mokėjimų asignavimų.

Išsamesnė biudžeto patikslinimų, su jais susijusių aplinkybių, pagrindimo ir poveikio analizė pateikta Komisijos 2011 m. biudžeto ir finansų valdymo ataskaitos A dalyje „Biudžeto apžvalga“ ir B dalyje (apie kiekvieną daugiametės finansinės programos išlaidų kategoriją).

2.3.   ĮPLAUKOS (3 lentelė)

Bendrojo Europos Sąjungos biudžeto įplaukas galima suskirstyti į dvi pagrindines kategorijas: nuosavus išteklius ir kitas įplaukas. Tai nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnyje, kuriame teigiama, kad „neatmetant kitų įplaukų, visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais.“ Didžioji biudžeto išlaidų dalis padengiama iš nuosavų išteklių. Kitos įplaukos sudaro tik nedidelę viso finansavimo dalį.

Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių: tradiciniai nuosavi ištekliai, PVM ištekliai ir BNP ištekliai. Tradicinius nuosavus išteklius sudaro cukraus mokesčiai ir muitai. Korekcijos mechanizmas Jungtinės Karalystės naudai ir bendras metinio Nyderlandų ir Švedijos BNP grindžiamo įnašo sumažinimas taip pat yra nuosavų išteklių sistemos dalis.

Nuosavi ištekliai skirstomi vadovaujantis taisyklėmis, nustatytomis 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendime Nr. 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (2007 m. NIS). 2007 m. NIS įsigaliojo 2009 m. kovo 1 d. Tačiau jis taikomas nuo 2007 m. sausio 1 d. Todėl 2009 m. biudžetiniais metais atsižvelgta į taikymo atgaline data poveikį.

2.3.1.    Tradiciniai nuosavi ištekliai

Tradiciniai nuosavi ištekliai. Visos nustatytos tradicinių nuosavų išteklių sumos turi būti įrašomos į tam tikrą kompetentingų institucijų tvarkomą sąskaitą.

—	Į paprastą sąskaitą, numatytą Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies a punkte – visos susigrąžintos arba garantijomis užtikrintos sumos.

—	Į atskirą sąskaitą, numatytą Reglamento Nr. 1150/2000 6 straipsnio 3 dalies b punkte – visos dar nesusigrąžintos ir (arba) garantijomis neužtikrintos sumos; garantijomis užtikrintos, tačiau užginčytos sumos taip pat gali būti įrašomos į šią sąskaitą.

Dėl atskiros sąskaitos valstybės narės siunčia Komisijai ketvirčio ataskaitą, kurioje nurodoma:

—	sugrąžintinas praėjusiojo ketvirčio likutis,

—	per atitinkamą ketvirtį teisės į gautinas sumas,

—	bazės patikslinimai (korekcijos/panaikinimai) per atitinkamą ketvirtį,

—	nurašytos sumos (kurių negalima leisti panaudoti pagal Reglamento Nr. 1150/2000 17 straipsnio 2 dalį),

—	per atitinkamą ketvirtį susigrąžintos sumos,

—	atitinkamo ketvirčio pabaigoje susigrąžintinas likutis.

Tradiciniai nuosavi ištekliai turi būti įrašyti į Komisijos sąskaitą ižde arba kitoje valstybės narės paskirtoje įstaigoje ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po 19-tos antro mėnesio, einančio po to mėnesio, per kurį teisė į gautiną sumą buvo susigrąžinta, dienos. Valstybės narės pasilieka 25 % tradicinių nuosavų išteklių surinkimo išlaidoms padengti. Neapibrėžtosios nuosavų išteklių teisės į gautinas sumas patikslinamos atsižvelgiant į jų susigrąžinimo tikimybę.

2.3.2.    PVM grindžiami ištekliai ir BNP grindžiami ištekliai

PVM grindžiami nuosavi ištekliai apskaičiuojami taikant visoms valstybėms narėms suderintos PVM bazės vienodą tarifą, nustatytą pagal 2007 m. NIS 2 straipsnio 1 dalies b punkte išdėstytas taisykles. Nustatytas 0,30 % vienodas tarifas, išskyrus 2007–2013 m. laikotarpį, per kurį Austrijai nustatytas 0,225 pareikalavimo tarifas, Vokietijai – 0,15 %, o Nyderlandams ir Švedijai – 0,10 %. Visų valstybių narių PVM bazei taikomas 50 % BNP apribojimas.

BNP grindžiami ištekliai yra kintantys ištekliai, skirti pateikti reikiamoms įplaukoms bet kuriais metais, kad būtų galima padengti išlaidas, viršijančias iš tradicinių nuosavų išteklių, PVM išteklių ir kitų įplaukų surinktą sumą. Įplaukos apskaičiuojamos taikant vienodą tarifą visų valstybių narių suvestinėms BNP. PVM ir BNP grindžiami ištekliai nustatomi remiantis PVM ir BNP bazių prognozėmis, kurios nustatomos rengiant preliminarų biudžeto projektą. Vėliau šios prognozės peržiūrimos taisomuoju biudžetu atnaujinant atitinkamų biudžetinių metų duomenis.

Faktiniai PVM ir BNP bazių duomenys taikomi visus metus po atitinkamų biudžetinių metų. Komisija apskaičiuoja valstybių narių mokėtinų sumų, remiantis faktinėmis bazėmis, ir faktiškai pagal (pataisytas) prognozes sumokėtų sumų skirtumus. Komisija pareikalauja, kad valstybės narės pateiktų PVM ir BNP likučius – tiek teigiamus, tiek neigiamus – iki kitų metų, einančių po atitinkamų biudžetinių metų, pirmos gruodžio mėn. darbo dienos. Jeigu nepaskelbiama išlyga, per ateinančius ketverius metus galima koreguoti faktines PVM ir BNP bazes. Anksčiau apskaičiuoti likučiai patikslinami, o gauto skirtumo pareikalaujama tuo pačiu metu, kaip ir praėjusiųjų biudžetinių metų PVM ir BNP likučių.

Tikrindama PVM ataskaitas ir BNP duomenis, Komisija gali paskelbti valstybėms narėms išlygas dėl tam tikrų punktų, kurie gali turėti pasekmių jų nuosavų išteklių įnašams. Pavyzdžiui, šie punktai gali atsirasti dėl to, kad nėra priimtinų duomenų arba reikia sukurti tinkamą metodiką. Šias išlygas reikia laikyti potencialiais reikalavimais valstybėms narėms sumokėti neapibrėžtas sumas, kadangi negalima tiksliai nustatyti jų finansinio poveikio. Kai galima nustatyti tikslią sumą, pareikalaujama atitinkama PVM ir BNP išteklių suma, susijusi arba su PVM ir BNP likučiais, arba su atskirais pareikalavimais įmokėti lėšas.

2.3.3.    Korekcija JK naudai

Šiuo mechanizmu sumažinami JK nuosavų išteklių mokėjimai proporcingai jos vadinamajam „biudžeto disbalansui“ ir atitinkamai padidinami kitų valstybių narių nuosavų išteklių mokėjimai. Biudžeto disbalanso korekcijos mechanizmą Jungtinės Karalystės naudai įvedė Fontenblo Europos Vadovų Taryba (1984 m. birželio mėn.), o 1985 m. gegužės 7 d. priimtas sprendimas dėl nuosavų išteklių. Mechanizmu buvo siekiama sumažinti JK biudžeto disbalansą, sumažinant šios valstybės mokėjimus ES. Vokietijai, Austrijai, Švedijai ir Nyderlandams sumažintas korekcijos finansavimas yra naudingas (apribotas iki vienos ketvirtosios įprastos jų dalies).

2.3.4.    Bendras sumažinimas

2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba priėjo prie išvados, kad Nyderlandų ir Švedijos naudai galima taikyti bendrą BNP pagrįstų įnašų sumažinimą 2007–2013 m. laikotarpiu. Todėl pagal šį kompensacijos mechanizmą Nyderlandams taikomas 605 mln. EUR bendras jų metinio BNP įnašo sumažinimą, o Švedijai – 150 mln. EUR bendrą jos metinio BNP įnašo sumažinimą 2004 m. kainomis.

2.4.   IŠLAIDOS (4–13 lentelės)

2.4.1.    2007–2013 m. finansinė programa

mln. EUR
	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2013 m.
1. Tvarus augimas	53 979	57 653	61 696	63 555	63 974	67 614	70 147
2. Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas	55 143	59 193	56 333	59 955	59 888	60 810	61 289
3. Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas	1 273	1 362	1 518	1 693	1 889	2 105	2 376
4. ES kaip pasaulinio masto veikėja	6 578	7 002	7 440	7 893	8 430	8 997	9 595
5. Administravimas	7 039	7 380	7 525	7 882	8 091	8 523	9 095
6. Kompensacijos	445	207	210	0	0	0	0
Įsipareigojimų asignavimai	124 457	132 797	134 722	140 978	142 272	148 049	152 502
Iš viso mokėjimų asignavimų	122 190	129 681	120 445	134 289	133 700	141 360	143 911

Šiame skirsnyje apibūdinamos pagrindinės ES išlaidų kategorijos, klasifikuojamos pagal 2007–2013 m. finansinės programos išlaidų kategorijas. 2011-ieji finansiniai metai buvo penktieji 2007–2013 m. finansinės programos metai. 2011 m. bendra viršutinė įsipareigojimų asignavimų riba yra 142 272 mln. EUR, t. y. 1,15 % BNP. Atitinkama viršutinė mokėjimų asignavimų riba yra 133 700 mln. EUR, t. y. 1,08 % BNP. Pirmiau pateiktoje lentelėje finansinė programa pateikiama galiojusiomis kainomis.

1 išlaidų kategorija.   Tvarus augimas

Šią išlaidų kategoriją sudaro du atskiri, bet tarpusavyje susiję komponentai:

—	1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti – išlaidos moksliniams tyrimams ir inovacijoms, švietimui ir mokymui, transeuropiniams tinklams, socialinei politikai, vidaus rinkai ir susijusioms politikos sritims.

—	1b. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti – išlaidos mažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionų konvergencijai stiprinti, ES tvariosios plėtros strategijai už mažiau išsivysčiusių regionų ribų papildyti ir tarpregioniniam bendradarbiavimui remti.

2 išlaidų kategorija.   Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas

2 išlaidų kategorija apima bendrą žemės ūkio ir žuvininkystės politiką, kaimo plėtrą ir aplinkos priemones, visų pirma „Natura 2000“. Bendrai žemės ūkio politikai numatyta suma parodo 2002 m. spalio mėn. Europos Vadovų Taryboje pasiektą susitarimą.

3 išlaidų kategorija.   Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas

Naujoji 3 išlaidų kategorija (Pilietybė, laisvė, saugumas ir teisingumas) parodo, kad didėja tam tikrų sričių, kuriose ES suteiktos naujos užduotys: teisingumo ir vidaus reikalų, sienų apsaugos, imigracijos ir prieglobsčio politikos, visuomenės sveikatos ir vartotojų apsaugos, kultūros, jaunimo, informavimo ir dialogo su piliečiais, svarba. Ją sudaro du komponentai:

—	3a. Laisvė, saugumas ir teisingumas

—	3b. Pilietybė

4 išlaidų kategorija.   ES kaip pasaulinio masto veikėja

4 išlaidų kategorija apima visus išorės veiksmus, įskaitant pasirengimo narystei priemones. Nors Komisija pasiūlė į finansinę programą įtraukti Europos plėtros fondą (EPF), Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas sutarė jo neįtraukti.

5 išlaidų kategorija.   Administravimas

Ši išlaidų kategorija apima administracines visų institucijų, pensijų ir Europos mokyklų išlaidas. Kitose institucijose (išskyrus Komisiją) šios išlaidos sudaro visas jų išlaidas, bet agentūros ir kitos įstaigos patiria ir administracinių, ir veiklos išlaidų.

6 išlaidų kategorija.   Kompensacijos

Kompensacijos Laikantis politinio susitarimo, kad naujosios valstybės narės pačioje narystės pradžioje neturėtų tapti tik įnašų į biudžetą mokėtojomis, pagal šią išlaidų kategoriją numatyta kompensacija. Šią sumą buvo galima naudoti kaip naujosioms valstybėms narėms skirtus perkėlimus jų biudžeto įplaukoms ir įnašams subalansuoti.

2.4.2.    Politikos sritys

Taikydama veikla grindžiamo valdymo (ABM) principą, Komisija diegia veikla grindžiamo biudžeto sudarymo principą (ABB) planavimo ir valdymo procesuose. ABB apima biudžeto struktūrą, kurioje biudžeto antraštinės dalys atitinka politikos sritis, o biudžeto skyriai – veiklos rūšis. ABB siekiama pateikti aiškią sistemą, kuria Komisijos politikos tikslai būtų įgyvendinami teisinėmis, finansinėmis arba kitomis viešosios politikos priemonėmis. Pertvarkant Komisijos darbą, atsižvelgiant į veiklos rūšis, aiškiai matosi Komisijos įsipareigojimai ir kartu sudaroma bendra prioritetų nustatymo sistema. Biudžetinės procedūros metu ištekliai paskirstomi pagal prioritetus, atsižvelgiant į veiklos rūšis, kaip į biudžeto sudarymo tikslų pagrindą. Nustatant tokį veiklos rūšių ir joms priskirtų išteklių ryšį, ABB siekiama padidinti išteklių naudojimo Komisijoje našumą ir veiksmingumą.

Politikos sritį galima apibrėžti kaip homogenišką Komisijos darbą sudarančių veiklos rūšių grupavimą; ji yra svarbus sprendimų priėmimo proceso elementas. Kiekviena politikos sritis paprastai atitinka generalinio direktorato veiklą ir vidutiniškai apima apie 6 ar 7 atskiras veiklos rūšis. Politikos sritys daugiausia yra veiklos sritys, nes pagrindinių jų veiklos rūšių tikslas – padėti trečiųjų šalių gavėjams atitinkamose veiklos srityse. Kiekvienos politikos srities veiklos biudžete yra numatytos būtinos administracinės išlaidos.

2.5.   INSTITUCIJOS IR AGENTŪROS (14–18 lentelės)

Kaip ir ankstesniaisiais metais konsoliduotosios Europos Sąjungos bendrojo biudžeto vykdymo ataskaitos apima visų institucijų biudžeto vykdymą, nes į ES biudžetą įtrauktas kiekvienos institucijos biudžetas. ES biudžete nėra atskiro agentūrų biudžeto; jos iš dalies finansuojamos Komisijos biudžeto subsidija.

Kiek tai susiję su EIVT, reikėtų pažymėti, kad be savo biudžeto, ji taip pat gauna Komisijos (202 mln.) ir EPF (50 mln.) įnašus. Šie biudžeto asignavimai EIVT suteikiami (kaip asignuotosios įplaukos), kad visų pirma būtų padengtos ES delegacijose dirbančių Komisijos darbuotojų išlaidos, nors administraciniu požiūriu šias delegacijas valdo EIVT.

Siekiant pateikti agentūroms visus susijusius biudžeto duomenis, į konsoliduotųjų metinių ataskaitų biudžeto dalį įtraukiamos atskiros konsoliduojamų tradicinių agentūrų biudžeto vykdymo ataskaitos.

---

(1)  Reikėtų pastebėti, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(2)  2011 m. gruodžio 1 d. Europos Parlamentas patvirtino biudžetą, kuriame numatyta Sąjungos trumpalaikius įsipareigojimus apmokėti iš nuosavų išteklių, kurie bus surinkti valstybių narių arba iš jų pareikalauti 2012 m. Be to, pagal Tarnybos nuostatų (1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas Nr. 259/68 su pakeitimais) 83 straipsnį valstybės narės bendrai garantuoja pensijų įsipareigojimus.

(3)  atėmus EFSM obligacijas ir kaip atidėjinys numatytą ES įnašą, įmokėtą 2012 m. vasario mėn.

(4)  Garantijų fonde laikomos Komisijos išleistos EFSM obligacijos, todėl jas reikia likviduoti.

(5)  EŽF. 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu Europos žuvininkystės fondas (EŽF) pakeitė žuvininkystės orientavimo finansinę priemonę (ŽOFP).

(6)  2012 m. išmokėtos sumos į ES balansą 2011 m. gruodžio 31 d. neįtrauktos.

(7)  Taikomas korekcijos koeficientas (k. k.).

(8)  Mokama pirmuosius trejus metus po išvykimo.

(9)  Pirmą kartą konsoliduota 2011 m.

(10)  Pirmą kartą konsoliduota 2011 m.

(11)  Reikėtų pastebėti, kad skaičius suapvalinant iki milijonų eurų kai kurių šiose biudžeto lentelėse pateikiamų finansinių duomenų suma gali būti netiksli.

(12)  Iš kurio ELPA sumos iš viso sudarė (5) mln. EUR 2011 m. ir 9 mln. EUR 2010 m.

(13)  įskaitant perkeltus asignavimus ir asignuotąsias įplaukas

(14)  įskaitant perkeltus asignavimus ir asignuotąsias įplaukas

---