Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 285/09

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„EAST KENT GOLDINGS“

EB Nr.: UK-PDO-0005-0951-13.02.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„East Kent Goldings“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Jungtinė Karalystė

3.   Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

„East Kent Goldings“ – unikali apynių, naudojamų aukščiausios kokybės šviesiajam ir tamsiajam alui daryti, rūšis. Šio apynio spurgai subręsta ant moteriškosios lyties „Humulus lupulus“ augalo, kuris dar žinomas „miškų vilko“ pavadinimu; apynio spurgą sudaro švelnūs spurglapiai, kuriuose yra lupulino liaukų ir iš jų išsiskiriančios lipios aliejuotos medžiagos, turinčios eterinių aliejų ir dervų, vadinamos lupulinu.

Dervos

Aliejai

Šie spurgai daugiausiai naudojami alui rauginti. Jų švelnus gėlių aromatas primena lengvai saldų citrinos kvapą. Spurgas yra ovalo formos ir ilgas – nuo 1,25 iki 2,5 cm. Jis yra sodriai žalios spalvos, o vidinius plonus ir blyškius spurglapius lengvai dengia spurgo piestelę gaubiantis šviesiai geltonas lupulinas. Sunokę spurgai yra lipnūs ir aliejuoti, tačiau išdžiovintų laikymui spurgų lapeliai tampa gurgždantys ir blyškūs, su aiškiai išsiskiriančiomis geltonomis lupulino liaukomis. Aromatas – citrinmedžio, citrinos ir gėlių pustonių mišinys. Jei džiovintų apynių dedama į galutinį alaus produktą, jie jam suteikia sodraus marmelado skonį.

Pagrindinių lupuline esančių aliejų kiekis net ir keičiantis sezonams ar auginimo vietai išlieka pastovus ir tuo išskiria „Goldings“ apynius iš kitų apynių. Tačiau eterinių aliejų sudėtyje esančių šalutinių medžiagų kiekis gali skirtis priklausomai nuo aplinkos ir sezono ir šių medžiagų, kurių didžioji dalis dar nėra apibūdinta, buvimas padeda jutiminiais organais atskirti Rytų Kento regione auginamų „Goldings“ apynių spurgų aromatą ir skonį nuo kitur auginamų rūšių apynių.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Netaikoma

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams):

Netaikoma

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

„East Kent Goldings“ apyniai auginami, skinami, džiovinami ir pakuojami į pakus ar maišus nustatytoje vietovėje. „East Kent Goldings“ apyniai gaminami ir ruošiami nustatytoje teritorijoje. Nors ministerijos patvirtinta sodinimo medžiaga (šakniastiebiai arba gyvašakės) yra auginama už nustatytos teritorijos ribų, siekiant izoliacijos, kad neišplistų virusinės ligos, pirminė motininė medžiaga yra iš Rytų Kento. Ji gaunama iš anksčiau Wye koledžo (angl. Wye College) ir Rytų Molingo mokslinių tyrimų stoties (angl. East Malling Research Station) – gerą reputaciją turinčių mokslinių institucijų – laikytų augalų kolekcijų, kurias dabar prižiūri Wye Hops Ltd. Kenterberyje ir Faveršame. Šios medžiagos Rytų Kento kilmė patvirtinama dokumentais.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

Reikalaujama, kad „East Kent Goldings“ apyniai būtų pakuojami į pakus ar maišus nustatytoje vietovėje. Pakuojant džiovintų apynių spurgai suspaudžiami, siekiant šį birų produktą gerokai sutankinti taip palengvinant jo sandėliavimą ir transportavimą. Apynių identifikavimo ir atsekimo tikslais reikalaujama, kad jie būtų pakuojami tiesiogiai auginimo ūkyje. Be to, transportuoti nesupakuotus apynius būtų sudėtinga. Dėl šių procesų produktas apibūdinamas kaip „paruoštas“. Pakai arba maišai su džiovintais apyniais prieš išvežant juos iš ūkio į sandėlius, iš kur jie vežami klientams, paženklinami etiketėmis ir užantspauduojami, nurodant augintojo pavadinimą, produkto rūšį, apylinkę arba regioną, derliaus metus ir ES numerį. Augintojas saugo užrašus su lauko derliaus nuėmimo data ir tame lauke surinktų apynių pakų arba maišų numerius.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

Netaikoma

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Apynių auginimo geografinė vietovė ribojasi su A249 keliu ties Širnesu vakaruose, su M20 greitkeliu į pietus nuo 7 susijungimo taško pietuose ir su M20 greitkeliu Folkstono kryptimi rytuose. Geografinės vietovės išorinės vakarinės ir rytinės ribos sutampa su pakrantės ribomis. Tos ribos apibrėžia vietovę, kurioje yra Tonge, Borden, Lynsted, Norton, Teynham, Buckland, Stone, Ospringe, Faversham, Boughton-under-Blean, Selling, Chartham, Chilham, Harbledown, Canterbury, Bekesbourne, Bridge ir Bishopsbourne apylinkės.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

„Golding“ rūšį 1790 m. Vakarų Molinge (Kentas) iš senosios „Canterbury Whitebine“ rūšies atrinko p. Goldingas (Percivalis, 1901 m. R.A.S.E Journal). XIX a. pradžioje „Golding“ apyniai jau buvo auginami Rytų Kente, kur dirvožemis „geriausiai tiko jiems auginti, nes kalkingą podirvį dengė maistingosiomis medžiagomis prisotintas dirvožemis“ (Rutley, 1848 m. R.A.S.E Journal). Rytų Kente auginami „Golding“ apyniai buvo laikomi geresni nei tos pačios rūšies apyniai, užauginti netoli Meidstono, ir už juos buvo prašoma didesnės kainos. Siekiant atskirti šioje vietovėje užaugintą produkciją, ji buvo parduodama kaip Rytų Kento produkcija (The Hops Farmer, E.J Lance, 1838 m., Londonas), ir taip įgijo „East Kent Goldings“ pavadinimą. XIX a. Rytų Kente buvo išvesti keli vietiniai aberantai arba klonai, įskaitant Bramling (1865 m.), Rodmersham arba Mercers (1880 m.), Cobbs (1881 m.), Petham (1885 m.), Early Bird (1887 m.) ir Eastwell (1889 m.). Atliktais eterinių aliejų tyrimais patvirtinama, kad visi šie „East Kent Goldings“ aberantai turi panašią sandarą ir yra neabejotinai kilę iš tos pačios rūšies. Jų augalinė sandara tiksliai atitinka nuo XIX a. pradžios augintojų, agronomų ir mokslininkų pateiktus „Golding“ apynio apibūdinimus.

Nors apyniai auginami visame pasaulyje, jie geriausias savybes visada įgyja tose vietovėse, iš kurių yra kilę. Tokia buvo daugumos išsamių tarptautinių bandymų, atliktų su apynių rūšimis 1960–1978 m., išvada (Neve, (1983 m.), J. Inst. Brew, 89, 98–101). Buvo laikoma, kad pagrindinė to priežastis – vietos poveikis, nulemiantis specialią dienos trukmę, ir atitinkamai žydėjimo datą, nuo kurios priklausė gaunamas derlius. Palyginus „Golding“ apynių, užaugintų 2006–2009 m. Rytų Kente, derlių patvirtinama, kad jis nuolat mažiausiai 21 % buvo didesnis nei kitose vietovėse.

Rytų Kente auginamų „Golding“ apynių produkcijos aukšta kokybė gali būti patvirtinta dokumentais nuo 1838 m. iki šių dienų: dabar daugelyje interneto svetainių pažymima išskirtinė „East Kent Goldings“ apynių kokybė. Nacionaliniame apynių augintojų konkurse, kurį kasmet organizuoja Daryklų ir distiliavimo institutas (angl. Institute of Brewing and Distilling), Rytų Kente užaugintų apynių pavyzdžiai Goldings klasėje laimėjo prizines vietas 5 paskutinius metus iš eilės, nors „East Kent Goldings“ užima tik 30 % viso Jungtinės Karalystės „Goldings“ rūšies apyniais apsėto ploto. Nuo senų laikų alaus gamintojai vertino puikias „East Kent Goldings“ apynių aromato savybes ir dabar daug alaus gamintojų, ypač iš JAV, įsigydami „Goldings“ apynių, reikalauja, kad jie būtų iš Rytų Kento.

5.2.   Produkto ypatumai:

„East Kent Goldings“ išauga iš vienos sėklos. Apyniai yra išvestos, heterogeniškos, skirtalytės rūšies augalai. Taigi, apynių rūšių veisimo struktūra yra labai panaši į žmogaus: atskiros lyties augalai kartu užaugina palikuonį, kuris yra atskiras individas. Jokie du apynio augalai nebus tapatūs genetiškai, nors ir gali turėti šeimos panašumų. Todėl apyniai nesugeba apsidulkinti ir kiekvienas naujas individas neabejotinai atsiranda iš naujo dviejų atskirų tėvų genų derinio. Kiekvienas sėjinukas užauga į augalą, kuris skiriasi nuo visų kitų apynių augalų visomis savo savybėmis, įskaitant antrinių produktų morfologiją ir cheminę sandarą. Komercinė apynių rūšis gaunama iš klonų, kurie gaunami iš vieno pirminio sėjinuko dalijant jo šakniastiebius, atskiriant ūglius (daugiamečius) arba skiepijant. Taigi, kiekvienas naujos rūšies augalas yra genetiškai identiškas pirminiam sėjinukui, nes jis buvo gautas naudojant ne lytinio dauginimo priemones. Atitinkamai kiekvienas augalas gali būti naudojamas kaip pagrindinė medžiaga tolesniam dauginimui. Apynys yra daugiametis šakninis augalas. Apynio rūšis gali atsitiktinai atsirasti augalui pasisėjus, pavyzdžiui, „Fuggle“ ir „Whitbread Golding“ rūšys, arba gauta veisimo būdu – tai nutinka dažniau. Iš augalų veislės selekcininko atrinktos nustatytos veislės pradinės sėklos užauginti apyniai dauginami kaip klonai šakniastiebiais arba iš ūglių. Apsaugojus pirminį šakniastiebį nuo ligų, jis gali būti derlingas daugelį metų.

„East Kent Goldings“ apyniuose yra daug humuleno (jo ir kariofileno santykis visada didesnis nei 3), tačiau, kaip apibūdinta 3.2 dalyje, yra labai mažai farnezeno ir selineno. Kadangi kiekviena apynių rūšis yra kilusi iš atskiro sėjinuko su unikalia eterinių aliejų struktūra, „Golding“ veislės apynių aliejus galima atskirti nuo kitų nesusijusių veislių apynių aliejų: pavyzdžiui, „Fuggle“ veislės apyniai turi daug daugiau farnezeno (~ 7 %), o „Challenger“ veislės apyniai – selineno (~ 12 %). Nors daugumos aliejų, esančių „East Kent Goldings“ apyniuose, struktūra yra panaši į esančių tos pačios kilmės rūšių apyniuose, vis dėlto yra įmanoma ją atskirti. Pavyzdžiui, iš „East Kent Goldings“ išvestas „Northern Brewer“ sėjinukas turi daugiau mirceno (~ 36 %), o „Northdown“ sėjinukas, kuris yra išvestas iš „Northern Brewer“, turi daugiau farnezeno (~ 1,3 %). Atskirų rūšių apyniai taip pat labai skiriasi nedideliais vėlesniais selineno kiekio padidėjimais.

Apynių mozaikinis virusas „East Kent Goldings“ apyniams turi mirtiną poveikį. Šio amaro kilmės viruso sukelti simptomai – taškuoti, į apačią susisukę lapai, sulėtėjęs paties augalo augimas ir trumpi tarpubambliai, kaip apibūdino Neve 1991 m. Šiuo virusu apsikrėtę „East Kent Goldings“ apyniai gali su šiais simptomais išgyventi kelis sezonus, tačiau neišvengiamai žūna. Nors kitur pasaulyje veisiamos kelios eksperimentinės rūšys taip pat yra mirtinai veikiamos šios ligos, „East Kent Goldings“ yra vienintelė komerciniais tikslais veisiama rūšis pasaulyje, turinti šiam virusui tokį jautrumą. „East Kent Goldings“ apynių šaknys turi būti dalijamos atskirai nuo visų kitų rūšių, kurios gali būti slaptos virusų nešėjos.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Nors alaus, pagaminto iš „Goldings“ rūšies apynių, aromatą ir skonį vertina daugelis alaus gamintojų, ypač vertinamos „East Kent Goldings“ apynių, auginamų Anglijos Rytų Kento regione, alui suteikiamos savybės. Dėl regiono dirvožemio, padėties, dienos trukmės, lietaus ir temperatūros specifinio derinio šios rūšies apynių augimas ir nokimas pakinta taip, kad apynių spurgai įgyja išskirtines sensorines savybes.

Aliuviniai suplūktos žemės klodai, randami Šiaurės aukštumose (angl. North Downs), prisideda prie „East Kent Goldings“ apynių išskirtinumo. Dirva sulaiko drėgmę ir tai yra svarbu, nes Rytų Kente dėl aukštumų poveikio per metus iškrenta vidutiniškai 635 mm kritulių – tai sudaro apie 76 % nacionalinio vidurkio. Dėl šio sąlygų derinio drėgnumas yra mažesnis nei kituose Anglijos apynių auginimo rajonuose.

„East Kent Goldings“ apynių skonio savybes nulemia Rytų Kento dirva: suplūkta žemė, dengianti kalkinį sluoksnį ir turinti idealų pH (6,5–7,00), ir geografinė padėtis: nuo Temzės žiočių stipriai pučiantys šalti druskingi vėjai – ypač kovo mėnesį, kai formuojasi sezoninės ir apynių rūšiai būdingos savybės. Buvusio Wye koledžo atlikti tyrimai parodė, kad žemesnė dirvos temperatūra vasario ir kovo mėn. nulemia didesnį apynių derlių (Apynių tyrimų departamento 1980 m. ataskaita, Wye College) ir kad kovo mėnesio temperatūros taip pat gali lemti kartoką lupulino liaukose esančių dervų skonį (Apynių tyrimų departamento 1982 m. ataskaita, Wye College). Be to, keletą lupulino liaukose randamų sudedamųjų dalių pirmtakų galima rasti pumpurų ir ūglių medžiagoje jau kovo mėnesį (Rossiter, Imperial College).

Švelnų „East Kent Goldings“ apynių aromatą, kurį sukuria šis regioninių veiksnių derinys, pripažįsta ir vertina gero šviesiojo ir tamsiojo alaus gamintojai JK ir JAV. Aludariai ant taros etikečių dažnai vartoja žodžius „East Kent Goldings“. Už „East Kent Goldings“, kaip už unikalią žaliavą, pastoviai prašoma didesnės kainos. Jų švelnus gėlių aromatas primena lengvai saldų citrinos kvapą. Apyniai yra nepaprastai grakštūs, tačiau jų mineralinės savybės suteikia įvairių rūšių alui tvirtumo ir nulemia jo struktūrą. Apdovanojimus pelnė šios naudojant „East Kent Goldings“ apynius JAV pagamintos alaus rūšys: Fullers 1845, Hop Back Summer Lightning ir Boston Brewing Co Ale.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://archive.defra.gov.uk/foodfarm/food/industry/regional/foodname/products/documents/east-kent-goldings-pdo-120111.pdf

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.