23.6.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 183/21

---

Pakeitimo paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

2012/C 183/10

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 (1) 7 straipsnį. Prieštaravimo pareiškimai Komisijai turi būti pateikti per šešis mėnesius nuo paraiškos paskelbimo.

PAKEITIMO PARAIŠKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

PAKEITIMO PARAIŠKA PAGAL 9 STRAIPSNĮ

„ΒΟΡΕΙΟΣ ΜΥΛΟΠΟΤΑΜΟΣ ΡΕΘΥΜΝΗΣ ΚΡΗΤΗΣ“ (VORIOS MYLOPOTAMOS RETHYMNIS KRΙTΙS)

EB Nr.: EL-PDO-0117-0039-09.03.2011

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Keičiamos produkto specifikacijos dalys:

—		Produkto pavadinimas
—		Produkto aprašymas
—	☒	Geografinė vietovė
—	☒	Kilmės įrodymas
—		Gamybos būdas
—		Ryšys su geografine vietove
—		Ženklinimas etiketėmis
—		Nacionaliniai reikalavimai
—		Kita (patikslinti)

2.   Pakeitimo (-ų) pobūdis:

—		Bendrojo dokumento arba santraukos pakeitimas
—	☒	Įregistruotos SKVN ar SGN specifikacijos, kurios bendrasis dokumentas ar santrauka neskelbti, pakeitimas
—		Specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti paskelbto bendrojo dokumento (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 3 dalis)
—		Laikinas specifikacijos pakeitimas dėl valdžios institucijų nustatytų privalomų sanitarijos ar fitosanitarijos priemonių (Reglamento (EB) Nr. 510/2006 9 straipsnio 4 dalis)

3.   Pakeitimas (-ai):

3.1.   Geografinė vietovė:

Reikalaujama visus administracinius Arkadi, Yeropotamos ir Kouloukona savivaldybių rajonus, patenkančius į Mylopotamos provincijos administracines ribas, priskirti SKVN vietovei, būtent:

Angeliana, Ayia, Ayios Ioannis, Ayios Mamas, Aimonas, Aloides, Alfa, Anoyia, Aksos, Apladiana, Arh, Eleftherna, Ahlades, Veni, Garazo, Damavolo, Doksaro, Eleftherna, Episkopi, Erfi, Zoniana, Theodora, Kalandare, Kalivos, Krioneri, Livadia, Margarites, Melidoni, Melisourgaki, Orthes, Panormo, Pasalites, Perama, Prinos, Roumeli, Sises, Skepasti, Skouloufia, Houmeri ir Honos.

Atsižvelgiant į tai, kad:

—

pastarąjį dešimtmetį nuolat keičiant „Hondrolia“ rūšies alyvmedžius „Koroneiki“ rūšies alyvmedžiais, šių rūšių alyvuogių santykis nustatytoje vietovėje atitinka SKVN teritorijos lygį (90 proc. „Koroneiki“, 10 proc. „Hondrolia“). Taigi priežastis, dėl kurios visi administraciniai Mylopotamos provincijos rajonai nebuvo įtraukti į pirminę paraišką dėl SKVN, nebeaktuali,

—	administraciniuose rajonuose, dėl kurių pateikta paraiška, dirvožemis ir oro sąlygos tokios pat, kaip ir SKVN vietovėje,

—	šių administracinių rajonų gyventojams būdingi tie patys papročiai ir autentiška senosios praktikos patirtis, kaip ir likusioje vietovės dalyje,

—

Graikijos Retino cheminių tyrimų skyriaus generalinio direktorato bendrosios chemijos laboratorijos eksperto nuomone ir sertifikuotos laboratorijos eksperto nuomone, patvirtinta, kad šiose vietovėse gaminamo alyvuogių aliejaus fizinės, cheminės ir juslinės savybės tokios pat, kaip ir gaminamo SKVN vietovėje.

3.2.   Kilmės įrodymas:

Rinkos reikalavimai dėl maisto produktų atsekamumo ir poreikis apsaugoti savo produktus nuo falsifikavimo paskatino esamos SKVN vietovės gamintojus pastaruosius dvejus metus taikyti griežtesnę alyvuogių kilmės įrodymo sistemą. Nauja griežtesnė sistema padės apsaugoti produkto tapatybę ir nuosekliai užtikrinti kokybę ateityje.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„ΒΟΡΕΙΟΣ ΜΥΛΟΠΟΤΑΜΟΣ ΡΕΘΥΜΝΗΣ ΚΡΗΤΗΣ“ (VORIOS MYLOPOTAMOS RETHYMNIS KRΙTΙS)

EB Nr.: EL-PDO-0117-0039-09.03.2011

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas:

„Βόρειος Μυλοπόταμος Ρεθύμνης Κρήτης“ (Vorios Mylopotamos Rethymnis Kritis)

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis:

Graikija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas:

3.1.   Produkto rūšis:

1.5 klasė.

Aliejus ir riebalai (sviestas, margarinas, aliejus ir kt.)

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas:

Pavadinimu „Vorios Mylopotamos Rethymnis Kritis“ vadinamas aliejus, mechaniniu būdu išspaustas iš „Koroneiki“ (mažiausiai – 90 proc.) ir „Hondrolia“ (likusi dalis) rūšių alyvuogių, auginamų geografinėje vietovėje, dėl kurios pateikta paraiška.

Šis alyvuogių aliejus itin patrauklios (gelsvos su aukso atspalviu) spalvos, vartojant juntamas vaisių skonis.

Bendrasis didžiausias rūgštingumas, išreikštas oleino rūgšties kiekiu, ne didesnis kaip 0,8 g 100 g aliejaus.

Standartizuojant alyvuogių aliejų, įvairių alyvuogių aliejaus rūgštinių medžiagų rodiklių konstantos neturėtų būti didesnės nei toliau nurodytos vertės:

Κ 232 ≤ 2,00

Κ 270 ≤ 0,18

Peroksidai: ≤ 15 mEq O2/kg

Oleino rūgštis: > 75 %

Trilinoleino ir stigmasterolio, kaip ir alifatinių alkoholių, kiekis itin nedidelis.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams):

Alyvuogės, naudojamos alyvuogių aliejaus, vadinamo „Βόρειος Μυλοπόταμος Ρεθύμνης Κρήτης“ (Vorios Mylopotamos Rethymnis Kritis), gamybai, gaunamos tik iš „Koroneiki“ (mažiausiai – 90 proc.) ir „Hondrolia“ (likusi dalis) alyvmedžių rūšių. Abi šios rūšys auginamos nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams):

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

Alyvmedžių auginimas ir alyvuogių apdirbimas turi vykti nustatytoje geografinėje vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės:

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės:

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas:

Kai kurios buvusios Mylopotamos provincijos, pirmiausia vietos bendruomenės, patenkančios į Anogia, Mylopotamos ir Rethymnon savivaldybių administracines ribas:

Angeliana, Ayia, Ayios Ioannis, Ayios Mamas, Aimonas, Aloides, Alfa, Anoyia, Aksos, Apladiana, Arh, Eleftherna, Ahlades, Veni, Garazo, Damavolo, Doksaro, Eleftherna, Episkopi, Erfi, Zoniana, Theodora, Kalandare, Kalivos, Krioneri, Livadia, Margarites, Melidoni, Melisourgaki, Orthes, Panormo, Pasalites, Perama, Prinos, Roumeli, Sises, Skepasti, Skouloufia, Houmeri ir Honos.

5.   Ryšys su geografine vietove:

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai:

Vietovė, dėl kurios pateikta paraiška dėl vietovės nustatymo, priklauso buvusiai Mylopotamos provincijai. Šios vietovės, kaip nedidelės bendros provincijos dalies (iš viso – 414 000 stremų), dirvožemio ir oro sąlygos bei meteorologiniai duomenys panašūs į šiaurinio Mylopotamos regiono, kurio pavadinimas jau įregistruotas.

Žemumose esama nedidelių ir vidutinio dydžio šlaitų (šioje vietovėje galima auginti alyvmedžius), o didesniuose šlaituose alyvmedžiai auginami keliais lygmenimis. Pietinėje provincijos dalyje, kurios didžiąją dalį sudaro Psiloričio kalnai, alyvuogių auginimą laipsniškai keičia gyvulininkystė.

I.   Meteorologiniai duomenys

Iš esmės klimatą galima apibūdinti kaip švelnų Viduržemio jūros klimatą, čia vasaros sausos, o žiemos – švelnios. Vėjai daugiausia švelnūs, tik kelias dienas per metus pučia pietų vėjai, kenkiantys kitiems pasėliams (citrusų vaismedžiams).

Remiantis pirminėje paraiškoje pateikta III lentele, kurioje nurodyti įvairūs vidutiniai 1966–1973 m. dydžiai, per metus vidutiniškai iškrenta maždaug 700 mm lietaus. Iš viso šalnos trunka 2,1 dienos, o vidutinės ribinės temperatūros, ypač žiemą, užtikrina vaisių pumpurų diferenciaciją ir pakankamą žydėjimo laiką.

Geografinėje vietovėje, kurią siūloma paskelbti SKVN, per metus vidutiniškai iškrenta nuo 700 mm (Melidoni sumuotuvas) iki 1 000 mm lietaus aukštesnėse vietose (Ayios Ioannis ir Anogion sumuotuvai). Todėl atkreipiame dėmesį į tai, kad vietovėje, kurią siūloma paskelbti SKVN, kritulių kiekis tinkamesnis alyvmedžiams geriau absorbuoti ir įsisavinti maistingąsias medžiagas.

Daugiausia lyja spalio–kovo mėnesiais, o birželio–spalio mėnesiais lyja retai. Konkrečiau, remiantis pastarųjų aštuonerių metų Anogeia meteorologinės stoties lietaus kritulių duomenimis, vidutinis lietaus kiekis spalio–kovo mėnesiais sudaro 87 proc. metinio lietaus kiekio.

Šalnos nesukelia konkrečių sunkumų (2,1 dienos per metus). Platus vidutinių ir ribinių temperatūrų intervalas, ypač žiemą užtikrina vaisių pumpurų diversifikaciją ir pakankamą jų žydėjimo laiką. Žemiausia temperatūra buvo vasario mėn. (– 0,2 °C), o aukščiausia – liepą (35,8 °C). Temperatūrų intervalas šioje vietovėje (nuo šiek tiek žemesnės nei nulis iki 40 °C), kaip ir vidutinė 15–25 °C temperatūra, susijusioje literatūroje apibūdinamas kaip idealiai tinkamas alyvmedžiams auginti. Ekspertų nuomone, alyvmedžius sudėtinga auginti, kai temperatūra yra žemesnė nei 4 °C ir aukštesnė nei 40 °C, o šiek tiek žemesnė temperatūra žiemą būtina pumpurų diversifikacijai ir pakankamam jų žydėjimo laikui užtikrinti.

Trumpai tariant, geografinės vietovės, kurią siūloma paskelbti SKVN, kaip ir vietovės pavadinimu „Vorios Mylopotamos Rethymnis Kritis“, oro sąlygos tinka alyvuogėms auginti ir išskirtiniam pirmo spaudimo alyvuogių aliejui gaminti.

II.   Dirvožemio sudėtis

Didžiosios dalies dirvožemių struktūra vidutinės sudėties. Ją sudaro „raudonoji žemė“, yrančios klintys ir skalūnai. Dirvožemis šiek tiek rūgštus.

Platesnė Mylopotamos vietovė geologiniu požiūriu sudaryta iš alpinių ir poalpinių uolų. Struktūrą nuo apačios iki viršaus sudaro: Jonijos sluoksnio karbonato uolos, Fillitiki-Halazitiki laikotarpio uolos, Tripolio rėžį apimančios tektoninės plokštės karbonato uolos, užslinkusios vidinių sluoksnių uolos, naujai susiformavusios ir ketvirtinės nuosėdos. Dėl pirmiau išvardyto struktūros padalijimo Mylopotamos vietovė tapo savitu geologiniu regionu. Be to, dėl struktūros litologijos ir atitinkamos geologinės struktūros pozicijos vietovė yra išskirtinės Psiloritis-Tallaion kalnų grandinės vandens sistemos dalis.

Remiantis aštuoniuose skirtinguose alyvuogių augintojų administraciniuose rajonuose atlikta dirvožemio analize, šie geografiniai vietovės ir visos buvusios Mylopotamos provincijos (SKVN vietovė ir būsima SKVN vietovė) ir intensyvaus ūkininkavimo (avininkystė ir ožkininkystė) aspektai, dirvožemio makroelementų ir mikroelementų sudėtis lemia tokius rezultatus:

—	kalis ir fosforas: daugeliu atveju jų yra, tačiau derlingose alyvmedžių giraitėse kalio reikia papildyti,

—	azotas: reikia papildyti kiekvienais metais, nes tai – skystas ir lengvai nuplaunamas elementas,

—	vieno svarbiausių alyvuogių auginimo mikroelementų, boro, dažnai randama kalnuotose vietovėse, jo reikia kas ketverius metus perkošti į dirvą.

Dirvožemio struktūra, kurią sudaro beveik vienodų smėlio, molio ir dumblo dalių mišinys, yra lengva arba vidutinė. Dirvožemyje pakanka organinių medžiagų.

III.   Žmogiškieji veiksniai

Alyvuogių produkcijos auginimo būdai pagrįsti tradiciniais įgūdžiais, perduodamais iš kartos į kartą.

Rinkdami alyvuoges ūkininkai bendradarbiauja, taip kasdien surenkama daug alyvuogių ir tą pačią dieną galima jas spausti. Kadangi derlius per ilgai nelaikomas maišuose, jo kokybė nekinta.

Alyvuogių gabenimo maišai yra augalinės kilmės, todėl juose laikomos alyvuogės gauna oro.

Gruodžio–sausio mėnesį nuimamas derlius, tai sutampa su natūraliu alyvuogių subrendimo laikotarpiu.

Kas dvejus ar trejus metus tręšiant avių mėšlu, sukuriamas reikiamas organinių medžiagų kiekis ir užtikrinamas tinkamas maistingųjų medžiagų įsisavinimas, dirvožemio prisotinimas, oro ir vandens cirkuliacija, taip pat geras šaknų sistemos vystymasis.

Aplinka visada saugoma: beveik visiškai uždrausta naudoti purškalus alyvmedžių musėms naikinti, vietoj jų purškiamas jaukas ar naudojami švelnesni purškalai nei anksčiau.

5.2.   Produkto ypatumai:

Alyvuogių aliejus, gaminamas visoje buvusioje Mylopotamos provincijoje, yra aukštos kokybės, kaip visas Kretoje gaminamas alyvuogių aliejus. Dėl puikių oro sąlygų, dirvožemio būklės ir didelio saulėtų dienų skaičiaus produktas tampa gardesnis. Alyvuogės saldaus skonio ir itin patrauklios (gelsvos su aukso atspalviu) spalvos, jos turi vaisių skonį.

—

„Vorios Mylopotamos Rethymnis Kritis“ aukščiausios rūšies pirmo spaudimo aliejaus kokybės reikalavimai (rūgštingumas, K 270, K 232, Delta K, peroksidų skaičius) labai aukšti, palyginti su Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos komercinių prototipų reikalavimais. Trinoleino ir stigamasterolio kiekis itin nedidelis (daug mažesnis už didžiausią leidžiamą kiekį).

—	Aliejuje yra labai nedaug alifatinių alkoholių.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys:

Alyvuogių aliejus, gaminamas visoje buvusioje Mylopotamos provincijoje, yra aukštos kokybės, kaip ir visas Kretoje gaminamas alyvuogių aliejus.

Kretoje nuo senų laikų augintos alyvuogės. Per kasinėjimus Phaistos vietovėje B. Krimbas nustatė, kad tarp Italijos archeologijos mokyklos jam pateiktų sėklų esama sėklų iš Vidurinio Mino laikotarpio (1800–2000 pr. Kr.). Remiantis 1951 m. Atėnų akademijoje P. Anagnostopoulou skaitytu pranešimu apie kasinėjimų rezultatus, Kreta – alyvuogių gimtinė.

„Vorios Mylopotamos Rethymnis Kritis“ aukščiausios rūšies pirmo spaudimo aliejaus kokybės reikalavimai (rūgštingumas, K 270, K 232, Delta K, peroksidų skaičius) labai aukšti, palyginti su Tarptautinės alyvuogių aliejaus tarybos komercinių prototipų reikalavimais. Tai lemia alyvuogių rinkimo ir auginimo būdas. Alyvuogės renkamos alyvmedžius daužant lazdomis į ne didesnius kaip 50 kg talpos maišus, greitai (paprastai tą pačią dieną) pristatomos spausti ir greitai išspaudžiamos – tai lemia puikias pirmiau išvardytas aliejaus ypatybes. Be to, trinoleino ir stigamasterolio kiekis itin nedidelis (daug mažesnis už didžiausią leidžiamą kiekį). Taip yra dėl to, kad „Koroneiki“ rūšies alyvuogės smulkios. Galiausiai gaminamame aliejuje yra labai nedaug alifatinių alkoholių. Taip yra dėl to, kad gamintojai žino, jog spaudžiant alyvuoges aukštoje temperatūroje aliejuje daugėja alfatinių alkoholių, todėl jie užtikrina, kad aliejaus temperatūra spaudžiant alyvuoges neviršytų 32 °C (įprasta alyvuogių aliejaus gaminimo temperatūra – 27 °C–32 °C).

Svarbiausi veiksniai, lemiantys išskirtinę alyvuogių aliejaus kokybę, yra klimatas, dirvožemio struktūra, alyvmedžių rūšis ir auginimo (produkto auginimo, derliaus nuėmimo, laikymo ir apdorojimo) būdai.

Puikią alyvuogių kokybę ir gaminamo aliejaus ypatumus lemia šie veiksniai:

—	idealios alyvuogių auginimo klimato sąlygos švelnių žiemų ir šiltų vasarų vietovėje,

—	alyvuogėms auginti idealiu laikomas temperatūrų intervalas (žemiausia, aukščiausia ir vidutinė temperatūra),

—	švelnus vėjas, užtikrinantis sklandų pumpurų brendimą ir skleidimąsi,

—	vietovėje gera oro cirkuliacija ir daug šviesos, dėl to užauga sveiki alyvmedžiai, vedantys kokybiškas alyvuoges,

—	žiemą gausūs, o temperatūrai pakilus – reti lietūs užtikrina, kad kritiškai svarbiu metu maistingosios medžiagos būtų pasisavintos, ir neleidžia atsirasti grybelinėms ligoms, kenkiančioms alyvuogių kokybei,

—	lietaus kiekis laikomas tinkamu maistingosioms medžiagoms iš žemės įsisavinti nedrėkinamose alyvmedžių giraitėse,

—	tinkamu organinių medžiagų kiekiu dažniausiai užtikrinamas tinkamas maistingųjų medžiagų įsisavinimas, tinkamo akytumo dirvožemis su gera oro ir vandens cirkuliacija, taip pat geras alyvmedžių šaknų sistemos vystymasis,

—	tinkama kalio fosfato koncentracija žemėje ir gamintojų išmanymas, kada papildyti azoto ir boro atsargas, daro įtaką alyvuogių aliejui tiek cheminiu, tiek organoleptiniu atžvilgiu,

—	alyvuogių produkcijos auginimo būdai pagrįsti tradiciniais įgūdžiais, perduodamais iš kartos į kartą.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją:

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis)

http://www.minagric.gr/greek/data/epikair_prodiagrafes_b.Mylopotamos_10112011.pdf

---

(1)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

---