This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012PC0139
OPINION OF THE COMMISSIONpursuant to Article 294(7)(c) of the Treaty on the Functioning of the European Union,on the European Parliament's amendment[s]to the Council's position regarding the proposal for a DIRECTIVE OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCILon waste electrical and electronic equipment (WEEE)
KOMISIJOS NUOMONĖpagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalies c punktądėl Europos Parlamento siūlymo pakeisti Tarybos poziciją dėl pasiūlymo DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOSdėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA)
KOMISIJOS NUOMONĖpagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalies c punktądėl Europos Parlamento siūlymo pakeisti Tarybos poziciją dėl pasiūlymo DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOSdėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA)
/* COM/2012/0139 final - 2008/0241 (COD) */
KOMISIJOS NUOMONĖpagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalies c punktądėl Europos Parlamento siūlymo pakeisti Tarybos poziciją dėl pasiūlymo DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVOSdėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA) /* COM/2012/0139 final - 2008/0241 (COD) */
2008/0241 (COD) KOMISIJOS NUOMONĖ
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalies
c punktą
dėl Europos Parlamento siūlymo pakeisti Tarybos poziciją
dėl pasiūlymo DĖL EUROPOS PARLAMENTO
IR TARYBOS DIREKTYVOS
dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮA)
(Tekstas svarbus EEE) 1. Įžanga Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo 294 straipsnio 7 dalies c punkte nustatyta, kad Komisija pateikia
nuomonę dėl Europos Parlamento per antrąjį svarstymą
pasiūlyto pakeitimo. Komisija šiame dokumente išdėsto savo
nuomonę dėl Parlamento siūlomo pakeitimo. 2. Pagrindiniai faktai 2008 m. gruodžio 3 d. Komisija priėmė
pasiūlymą dėl Direktyvos dėl elektros ir elektroninės
įrangos atliekų (EEĮA). 2009 m. birželio 11 d. nuomonę
pateikė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. 2009
m. gruodžio 4 d. nuomonę priėmė Regionų komitetas. 2011 m. vasario 3 d. Europos
Parlamentas priėmė poziciją per pirmąjį svarstymą. 2011 m. kovo 14 d. Taryba
pasiekė politinį susitarimą dėl pasiūlymo, o 2011 m.
liepos 19 d. priėmė bendrąją poziciją. 2012 m. sausio 19 d. Europos
Parlamentas priėmė poziciją per antrąjį svarstymą. 2012 m. sausio 18 d. vykusiose
plenarinės sesijos diskusijose Komisija pateikė pareiškimų,
siekdama paaiškinti tam tikras Komisijos pozicijas bei ketinimus ir taip
palengvinti susitarimą per antrąjį svarstymą. 3. Komisijos pasiūlymo
tikslas 2008 m. pateiktu pasiūlymu
išdėstyti EEĮA direktyvą nauja redakcija siekiama nustatyti
naujas kiekvienos valstybės narės galimybėms pritaikytas surinkimo
normas, kad būtų tausiau naudojami ištekliai ir tinkamai tvarkomos e. atliekos.
Kiti tikslai – sumažinti nebūtiną administracinę naštą ir
užtikrinti geresnį įgyvendinimą, pirmiausia perkeliant
įrodinėjimo pareigą naudotos įrangos, kuri, kaip
įtariama, yra EEĮA, eksportuotojams. 4. Komisijos pastabos 2012 m. sausio 19 d.
plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas priėmė su Taryba
suderintą kompromisinį paketą, kad susitarimą
būtų galima pasiekti per antrąjį svarstymą. Į šį kompromisinį paketą
apimantį pakeitimą iš esmės įeina: –
naujų surinkimo normų kiekvienai
valstybei narei nustatymas, taikant jas praėjus septyneriems metams po
įsigaliojimo, taip pat nustatant tarpinę normą, taikomą
praėjus ketveriems metams po įsigaliojimo; –
smulkių EEĮA grąžinimas į
dideles mažmeninės prekybos parduotuves, nebent būtų
įrodyta, kad alternatyvios priemonės gali būti bent jau ne
mažiau veiksmingos; –
taikymo srities išplėtimas, praėjus 6
metams po įsigaliojimo į ją įtraukiant visą elektros
ir elektroninę įrangą, taikant papildomas išimtis ir Komisijai
atlikus peržiūrą; –
registravimo ir ataskaitų teikimo
reikalavimų suderinimas, kad būtų galimas veiksmingas vykdymas,
tačiau pripažįstant, kad šie reikalavimai iš esmės yra
nacionaliniai; –
minimalių naudotos įrangos, kuri, kaip
įtariama, yra neteisėtai gabenamos atliekos, gabenimo
reikalavimų nustatymas, įskaitant įrodinėjimo pareigos
perkėlimą ir konkrečias nukrypti leidžiančias nuostatas. Komisija pritaria kompromisiniam paketui, nes
jis atitinka pasiūlymo tikslą ir bendrąsias ypatybes. Komisija pabrėžia, kad gabenimui
nustatyti minimalūs reikalavimai turėtų netrukdyti vykdyti
teisėtos prekybos naudota įranga. VI priede valstybėms
narėms suteikiama teisinė priemonė padėčiai išsiaiškinti
tais atvejais, kai įtariama, kad faktiškai neteisėtai gabenamos
atliekos. 5. Išvada Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą
kompromisinį Tarybos ir Europos Parlamento tekstą, Komisija sutinka
su per antrąjį svarstymą Europos Parlamento priimtu pakeitimu.
Komisija priima priede išdėstytus pareiškimus. Priedas. Komisijos
pareiškimai Pareiškimas dėl gaminių projektavimo
(Direktyvos dėl EEĮA 4 straipsnis) Ekologinio projektavimo priemonės gali
padėti siekti Direktyvos dėl elektros ir elektroninės
įrangos atliekų tikslų laikantis Efektyvaus išteklių
naudojimo Europos plano (COM(2011) 571). Komisija, įvesdama naujas arba
persvarstydama senas įgyvendinimo priemones, patvirtintas pagal
Direktyvą 2009/125/EB dėl gaminių, kuriems taikoma ir EEĮA
direktyva, atsižvelgs į pakartotinio panaudojimo bei perdirbimo
kriterijus, kaip tai nustatyta Direktyvos 2009/125/EB I priedo 1 dalyje, ir
įvertins galimybę įvesti reikalavimus dėl tokių
gaminių pakartotinio panaudojimo, lengvo išmontavimo ir perdirbamumo. Pareiškimas dėl konkrečių
leidžiančių nukrypti nuostatų dėl surinkimo normų
(Direktyvos dėl EEĮA 7 straipsnis) Naujos Direktyvos dėl EEĮA 7
straipsnio 4 dalimi suteikiama galimybė taikyti pereinamojo laikotarpio
nuostatas, kuriomis būtų padedama šalinti valstybių narių
patiriamus sunkumus, kylančius dėl specifinių aplinkybių,
siekiant tame straipsnyje nustatytų surinkimo normų. Komisija
pabrėžia, kad didelės Direktyvoje dėl EEĮA numatytos
surinkimo normos yra svarbios siekiant kurti tausiai išteklius
naudojančią Europą, o pereinamojo laikotarpio nuostatos gali
būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Patiriami sunkumai
ir specifinės aplinkybės, kuriomis jie yra grindžiami, turi būti
objektyvūs, tinkamai pagrįsti dokumentais ir patikrinami. Pareiškimas dėl nanomedžiagų
(Direktyvos dėl EEĮA 8 straipsnis ir VII priedas) Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė
paprašyti Komisijos įvertinti, ar reikėtų specialios tvarkos dėl
EEĮ esančių nanomedžiagų. Šiuo atveju Komisija
nanomedžiagomis laiko medžiagas, kurios atitinka Komisijos rekomendacijoje 696/2011
nustatytą apibrėžtį. Naudojantis šioms reikmėms
atitinkamuose teisės aktuose numatytomis priemonėmis būtų
nustatyta galima tokių nanomedžiagų keliama rizika. Nustačius,
kad konkrečios nanomedžiagos kelia riziką žmonių sveikatai arba
aplinkai, Komisija įvertins, ar reikia specialios jų tvarkymo tvarkos
ir atitinkamai pakeis VII priedą. Pareiškimas dėl įgyvendinimo
aktų naudojimo
(Direktyvos dėl EEĮA 7 straipsnio 5 dalis ir 23 straipsnio 4 dalis) Komisija mano, kad 7 straipsnio 5 dalyje ir 23
straipsnio 4 dalyje Komisijai suteikti įgaliojimai turėtų
būti deleguotieji įgaliojimai, kad būtų galima tinkamai
atspindėti suteiktų įgaliojimų pobūdį pagal
Sutarties dėl ES veikimo 290 straipsnį. Tačiau siekdama
kompromiso Komisija neprieštaraus tam, kad kvalifikuota balsų dauguma
būtų pritarta pirmininkaujančios valstybės narės
tekstui. Vis dėlto Komisija pasilieka teisę šiuo konkrečiu klausimu
pasinaudoti Sutartyje numatytomis teisės gynimo priemonėmis ir
siekti, kad Teismas išaiškintų 290 ir 291 straipsnių atribojimo
klausimą. KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL ĮGYVENDINIMO AKTŲ
PRIĖMIMO PROCEDŪROS Komisija pabrėžia, kad nuolatinis 5
straipsnio 4 dalies antros pastraipos b punkto taikymas pagal formą ir
turinį prieštarauja Reglamentui Nr. 182/2011 (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
Šią nuostatą reikia taikyti tik esant konkrečiai būtinybei
nukrypti nuo pagrindinio principo, pagal kurį Komisija gali priimti
įgyvendinimo teisės akto projektą, kai nepateikta nuomonė.
Kadangi tai yra 5 straipsnio 4 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės
išimtis, antros pastraipos b punkto taikymo negalima vertinti tiesiog kaip
teisės aktų leidėjo „veiksmų laisvės“, nes minėto
punkto aiškinimas turi būti ribotas ir pagrįstas.