15.11.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 332/99

—

atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir jo papildomą protokolą, kuriuos pasirašė ir Filipinai,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos parengtą Filipinams skirtą šalies strateginį dokumentą (2007–2013 m.),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. pasirašytą ES ir Filipinų paramos teisminei sistemai programos finansavimo susitarimą, pagal kurį siekiama paspartinti neteisėtose egzekucijose dalyvavusių nusikaltėlių teismo procesus, ir į naująją programą „Teisingumas visiems“,

—

atsižvelgdamas į tai, kad Filipinai neseniai ratifikavo TBT Romos statutą ir Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvinį protokolą,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 31 d. JT Visuotinio periodinio vertinimo darbo grupės ataskaitą dėl Filipinų,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 24 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Filipinų, būtent 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją (1),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi Maguindanao provincijos Amapatuan šeimos darbuotojas Esmail Amil Enog dingo 2012 m. kovo mėn. po to, kai teisme paliudijo, jog 2009 m. nuvežė ginkluotus milicijos narius į vietą, kur buvo nužudyti 57 žmonės; kadangi 2012 m. gegužės 31 d. buvo rastos jo kūno dalys su kankinimų žymėmis;

B.

kadangi visiškai netikėtai Amapatuan šeimos vadovai, apkaltinti organizavus Maguindanao žudynes, buvo suimti 2009 m. lapkričio 23 d., o 28 klano narių ir bendrininkų turtas ir bankų sąskaitos buvo įšaldyti;

C.

kadangi 2010 m. rugsėjo 8 d. Maniloje prasidėjo asmenų, kaltinamų įvykdžius Maguindanao žudynes, teismas; kadangi Andal Ampatuan ir keli jo sūnūs teisiami už žudynes, o maždaug 100 kitų įtariamųjų tebėra laisvėje;

D.

kadangi Esmail Enog buvo trečiasis liudininkas, nužudytas nuo teismo pradžios 2010 m., o kitų liudininkų artimieji pranešė, jog buvo užpulti, gąsdinami, juos mėginta papirkti ar prie jų buvo priekabiaujama;

E.

kadangi žiauri Esmailo Enogo mirtis akivaizdžiai rodo, jog šalyje tebevyrauja nebaudžiamumo atmosfera, paskatinusi Maguindanao žudynes;

F.

kadangi pagal tarptautinės spaudos pranešimus, 2012 m. buvo nužudyti keturi žurnalistai, ir Filipinai žmogaus teisių stebėjimo organizacijų yra laikomi pavojinga žiniasklaidos atstovams šalimi;

G.

kadangi neteisminių egzekucijų ir priverstinų dingimų gerokai sumažėjo nuo tada, kai į valdžią atėjo prezidentas Benigno Aquino; kadangi, nepaisant to, vyriausybė ir toliau nepajėgi pakankamai veiksmingai kovoti su šalyje plačiai paplitusiu tokių veiksmų kaltininkų nebaudžiamumu ir spręsti smurto dėl politinių motyvų problemos;

H.

kadangi pagal žmogaus teisių organizacijas iš daugybės šimtų bylų dėl neteisminių egzekucijų per pastarąjį dešimtmetį tik dėl septynių, kuriose dalyvavo vienuolika kaltinamųjų, buvo sėkmingai patraukta baudžiamojon atsakomybėn ir nė viena byla nebuvo sėkminga nuo tada, kai į valdžią atėjo prezidentas Benigno Aquino;

I.

kadangi po Maguindanao žudynių vyriausybė įsteigė Nepriklausomą komisiją kovai su privačiomis kariuomenėmis siekdama išardyti privačius milicijos būrius, tačiau iki šiol nepasiekta jokių konkrečių rezultatų;

J.

kadangi 2011 m. gegužės mėn. Nepriklausomos komisijos kovai su privačiomis kariuomenėmis ataskaitoje nurodoma, kad šalyje aktyviai veikia mažiausiai 72 privačios ginkluotos grupuotės;

K.

kadangi atlikus naujausią visuotinį periodinį Filipinų vertinimą pakartotos 2008 m. pateiktos rekomendacijos: panaikinti nebaudžiamumą už neteismines egzekucijas, priverstinius dingimus ir kankinimus ir patraukti atsakomybėn už juos atsakingus asmenis, aktyviau siekti visiškai uždrausti kankinimus, neteismines egzekucijas ir priverstinius dingimus, nutraukti nebaudžiamumą patraukiant atsakomybėn kaltininkus ir užtikrinti tinkamą žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų apsaugą;

L.

kadangi 2011 m. birželio mėn. Filipinų Senatas ir 2012 m. gegužės mėn. šios šalies Atstovų Rūmai priėmė Priverstinio arba prievartinio dingimo aktą;

1.

griežtai smerkia trečiojo Maguindanao žudynių liudininko ir keturių žurnalistų nužudymą ir reiškia savo solidarumą su žuvusiųjų šeimomis;

2.

išreiškia savo didelį susirūpinimą dėl teismų nepriklausomumo ir lėtai vykdomų teismų už žmogaus teisių pažeidimus šalyje ir ragina nedelsiant pradėti nepriklausomą nesenų nužudymų atvejų tyrimą;

3.

ragina Filipinų vyriausybę imtis tolesnių priemonių siekiant panaikinti nebaudžiamumą už neteismines egzekucijas, priverstinius dingimus ir kankinimus ir patraukti atsakomybėn už juos atsakingus asmenis, įskaitant vis dar laisvėje esančius Maguindanao žudynių kaltininkus; taip pat ragina paleisti visus dingusius vis dar nelaisvėje laikomus asmenis ir išaiškinti visas neišspręstas bylas;

4.

teigiamai vertina tai, kad dėl Maguindanao žudynių buvo pareikšti kaltinimai 196 asmenims, tačiau apgailestauja, jog teismo procese iki šiol nepadaryta jokia reali pažanga;

5.

ragina Filipinų vyriausybę ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir vykdyti Priverstinio arba prievartinio dingimo aktą;

6.

ragina Filipinų vyriausybę užtikrinti tinkamą žmogaus teisių gynėjų, profsąjungų veikėjų ir žurnalistų apsaugą, veiksmingai ištirti išpuolius prieš žurnalistus ir patraukti už tai baudžiamojon atsakomybėn, ir priimti griežtus nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos būtų draudžiami tokie veiksmai ir už juos taikoma baudžiamoji atsakomybė;

7.

ragina šalies valdžios institucijas parengti Žmogaus teisių komisijos prižiūrimą specialią liudininkų ir nukentėjusiųjų apsaugos, įskaitant nukentėjusiųjų artimųjų apsaugą, programą, kuri būtų taikoma su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais susijusiose bylose, ypač kai manoma, jog kaltininkai yra kareiviai, policijos ar valstybės pareigūnai;

8.

reiškia savo susirūpinimą tuo, kad ir toliau plačiai paplitusi policijos sulaikytų įtariamųjų kankinimo ir netinkamo elgesio su jais praktika, ir ragina Filipinų valdžios institucijas dėti didesnes pastangas griežtai kovojant su 2009 m. priimto nacionalinio antiteroristinio įstatymo pažeidimais;

9.

ragina vyriausybę nedelsiant uždrausti ir išformuoti sukarintas grupuotes (taip pat ir tas, kurių veiklą kontroliuoja karinė vadovybė) ir vietos milicijos būrius ir užtikrinti visapusišką karinę ir policijos vykdomą ginkluotų civilių dalinių, būtent civilinių ginkluotųjų pajėgų geografinių dalinių ir civilių savanorių organizacijų, kontrolę;

10.

ragina vyriausybę imtis konkrečių veiksmų siekiant įgyvendinti per paskutinįjį visuotinį periodinį vertinimą Filipinams pateiktas rekomendacijas; ragina ją nedelsiant atšaukti vykdomąjį įsaką Nr. 546, kad būtų uždraustos privačios kariuomenės;

11.

teigiamai vertina tai, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. Filipinai ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą ir 2012 m. balandžio 17 d. ratifikavo Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvinį protokolą;

12.

teigiama vertina svarbius veiksmus, kurių ėmėsi Filipinų vyriausybė siekdama užkirsti kelią žudymams ir patraukti kaltininkus į teismą, taip pat tai, kad pradėjo veiklą nauja tam specialiai paskirtų prokurorų darbo grupė, kuri dirbs su neteisminių egzekucijų ir priverstinių dingimų bylomis;

13.

teigiamai vertina sėkmingą ES ir Filipinų paramos teisminei sistemai programos įgyvendinimą ir naują ES ir Filipinų paramos teisminei sistemai programą „Teisingumas visiems“, kuri greitai bus pradėta įgyvendinti ir pagal kurią 2012-2015 m. laikotarpiu bus skirta 10 milijonų EUR, kad būtų visiems piliečiams, visų pirma, skurstantiems ir socialiai nuskriaustiems žmonėms, ypač moterims, vaikams, mažumų ir vietinių tautų atstovams, taip pat žmogaus teisių ir visuomenės aktyvistams, užtikrinta vienoda teisė kreiptis į teismą;

14.

ragina Filipinų vyriausybę sudaryti sąlygas JT specialiajam pranešėjui atvykti ištirti žmogaus teisių padėtį šalyje;

15.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Filipinų prezidentui ir vyriausybei, Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms.