6.8.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 227/3

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 23 d. rezoliuciją „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“ (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją „Sąžiningos ūkininkų pajamos: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl žemės ūkio pripažinimo strateginiu sektoriumi atsižvelgiant į aprūpinimą maistu (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją „Baltymų deficitas ES: kaip išspręsti šią ilgalaikę problemą?“ (4),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės mėn. EBPO preliminarią ataskaitą „Ekologinio augimo strategija dėl maisto ir žemės ūkio“ (5),

—

atsižvelgdamas į Eurostato duomenis apie žemės ūkio gamybos priemonių kainų indeksą (gamybos medžiagų sąnaudos) ir žemės ūkio produktų kainų indeksus (parduotos produkcijos kainos) (6),

—

atsižvelgdamas į SESV 349 straipsnį, kuriame nustatomas specifinis atokiausių regionų režimas,

—

atsižvelgdamas Europos Komisijos Nuolatinio žemės ūkio mokslinių tyrimų komiteto (angl. SCAR) 3-iąjį kartą atlikto prognozavimo išvadas tema „Tausus maisto vartojimas ir gamyba ribotus išteklius turinčiame pasaulyje“ (angl. „Sustainable food consumption and production in a resource-constrained world“, 2011 m. vasario mėn.) (7),

—

atsižvelgdamas į Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo (angl. IAASTD) organizacijos pateiktą visuotinę ataskaitą „Žemės ūkis kryžkelėje“ (angl. „Global Report - Agriculture at a crossroads“),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. Jungtinės tyrimų grupės ataskaitą dėl nedidelių sąnaudų ūkininkavimo sistemų: galimybė vystyti tvarų žemės ūkį“ (angl. „Low input farming systems: an opportunity to develop sustainable agriculture“) (8),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. Jungtinio tyrimų centro (JTC) ataskaitą „Rezultatai, galimybės ir iššūkiai šiuolaikinių biotechnologijų srityje Europoje“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. JTC ataskaitą „GMO analizės pamatinių metodų santrauka“,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. JTC ataskaitą „ES biokuro planinio rodiklio poveikis žemės ūkio rinkoms ir žemės naudojimui: lyginamojo modeliavimo metodų vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (9),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos pateiktus teisės aktų pasiūlymus dėl BŽŪP reformos (COM(2011)0625, COM(2011)0627, COM(2011)0628, COM(2011)0629, COM(2011)0630, COM(2011)0631 ir pasiūlymą dėl bendro BRO reglamento,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7–0421/2011),

A.

kadangi dėl didelio žemės ūkio prekių kainų ir ūkio gamybos medžiagų sąnaudų nepastovumo atsirado daugiau netikrumo dėl ūkininkų pajamų ir ilgalaikių investicijų, ypač atskirtuose regionuose, kalnų vietovėse, salose ir atokiausiuose regionuose, kuriuose dėl didelių atstumų ir geografinės atskirties susidaro didžiulės papildomos sąnaudos, dėl kurių sumažėja šių regionų žemdirbių pajamos;

B.

kadangi, Eurostato duomenimis, 2000–2010 m. bendros ES ūkininkų gamybos medžiagų sąnaudos vidutiniškai padidėjo 40 proc., o supirkimo kainos vidutiniškai padidėjo mažiau nei 25 proc.; kadangi per minėtąjį dešimtmetį išlaidos energijai ir tepalams padidėjo 60 proc., sintetinėms trąšoms ir dirvožemį gerinančioms medžiagoms – beveik 80 proc., gyvūnų pašarams – daugiau kaip 30 proc., mašinoms ir kitai įrangai – apie 36 proc., sėkloms ir sodinamajai medžiagai – beveik 30 proc., o augalų apsaugos produktams – maždaug 13 proc., taigi išryškėja būtinybė sudaryti geresnes galimybes ūkininkams gauti pigesnių gamybos medžiagų, ypač pasaulinėje rinkoje;

C.

kadangi didesnės maisto kainos savaime nereiškia, kad ūkiai gaus didesnes pajamas, nes gana sparčiai didėja ūkių sąnaudos, taip pat vis labiau didėja gamintojų ir vartotojų kainų skirtumas;

D.

kadangi dėl gamybos sąnaudų didėjimo ir sunkumų perkelti jas į kitas maisto produktų grandinės dalis trumpuoju laikotarpiu gali kilti klausimas dėl daugybės bendrovių išlikimo ir dėl gamybos struktūros suardymo įvairiose valstybėse narėse, dėl to padidės prekybos pusiausvyros problemos importo srityje ir priklausomybė nuo išorės rinkų nepastovumo;

E.

kadangi esant tokiai padėčiai vartotojui taip pat daroma žala, nes gamintojai neturi galimybių perkelti proporcingai didėjančių gamybos veiksnių išlaidų į didžiąją paskirstymo grandinę, kuri savo ruožtu perkelia šias padidėjusias išlaidas vartotojams ir gauna didžiulį pelną;

F.

kadangi manoma, kad su gamybos medžiagų sąnaudomis susijęs spaudimas ir toliau didės dėl išteklių trūkumo, didėjančios maisto paklausos kylančios ekonomikos šalyse ir politikos priemonių, apsunkinančių ES ūkininkų galimybes gauti pigesnių pašarų pasaulio rinkoje;

G.

kadangi maisto produktų gamybai gali nuolat trukdyti įvairūs veiksniai, įskaitant kenkėjų ir ligų poveikį, gamtos išteklių prieinamumą ir gaivalines nelaimes;

H.

kadangi ES žemės ūkis šiuo metu labai priklauso nuo gamybos medžiagų importo – visų pirma iškastinio kuro, tačiau ir nuo gyvūnų pašarų ir negausių dirvožemį gerinančių mineralų, pvz., fosfatų, taigi jis prastai apsaugotas nuo kainų kilimo, kadangi tai kelia didelių rūpesčių dėl ES ūkininkų konkurencingumo, ypač gyvulininkystės sektoriuje;

I.

kadangi dabartinis kainų nepastovumo reiškinys įgijo europinį ir pasaulinį mastą, ir todėl reikalingas atskiras Bendrijos sprendimas dėl maisto produktų grandinės, atsižvelgiant į jos strateginę svarbą Europos Sąjungoje, o pasaulio mastu reikia imtis G20 grupės lygmeniu suderintų veiksmų;

J.

kadangi ES vis labiau priklauso nuo gamybos veiksnių, būtinų Europos žemės ūkiui palaikyti, todėl reikalauja nedelsiant šią priklausomybę sumažinti investuojant ir priimant išimtinai politinius sprendimus, kuriais būtų siekiama užtikrinti didesnį ES savarankiškumą apsirūpinant maisto produktais;

K.

kadangi ES yra labai priklausoma nuo iškastinio kuro importo, o strategijoje „Europa 2020“ ir Komisijos Efektyvaus išteklių naudojimo Europos plane pagrindinis dėmesys skiriamas išteklių naudojimo efektyvumo didinimui;

L.

kadangi ES žemės ūkio gamyba iš esmės priklausoma nuo naftos, o maisto tiekimo grandinė labai priklauso nuo nafos prieinamumo ir įperkamumo; kadangi prognozuojama, jog pasaulinė naftos gamyba pradės mažėti vidutiniškai 2–3 proc. per metus;

M.

kadangi žaliavinės naftos kainų didėjimas neatsiejamai susijęs su žemės ūkio sąnaudų didėjimu, nes lemia aukštesnes energijos, pašarų ir trąšų kainas, kurios daro poveikį maisto gamybai visame pasaulyje;

N.

kadangi žemės ūkio trąšų gamyba visiškai priklauso nuo paruoštos fosfatų uolienos tiekimo; kadangi 2007–2008 m. jos kaina išaugo 800 proc. ir jos tiekimas didžiausias apimtis galėtų pasiekti 2033–2035 m., o vėliau jos ištekliai vis mažės;

O.

kadangi, ypač gyvulininkystės sektoriuje, sąnaudos didėja ir dėl griežtesnių fitosanitarijos, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, higienos ir maisto saugos reikalavimų, dėl kurių toliau mažės Europos gamintojų konkurencingumas, palyginti su trečiųjų šalių, kuriose netaikomi tokie griežti reikalavimai, gamintojais;

P.

kadangi ES nustatė aukšto lygio maisto saugos, žmonių ir aplinkos apsaugos standartus, kurie turi įtakos naujos su vartotojais bei teikėjais susijusios praktikos bei priemonių kūrimo maisto grandinėje trukmei ir sąnaudoms;

Q.

kadangi sumažėjus perkamajai galiai vartotojui vis dažniau tenka rinktis žemesnės kokybės ir nesaugesnius maisto produktus, palyginti su pagamintaisiais Europos Sąjungoje, jų kilmės neįmanoma atsekti, ypač mėsos gaminių sektoriuje;

R.

kadangi vidutiniškai 42 proc. viso Europoje tiekiamo vandens sunaudoja žemės ūkis (Graikija – 88 proc., Ispanija – 72 proc., Portugalija – 59 proc.) ir kadangi drėkinimo, vandens nutekinimo šlapynių vietovėse ir drenavimo sąnaudos padidėjo siekiant gerinti drėkinimo metodų veiksmingumą, ir kadangi dalis žemės ūkyje sunaudojamo vandens grįžta į natūralų vandens ciklą;

S.

kadangi žemės ūkio paskirties žemės kaina ir žemės nuomos kaina turi tiesioginės įtakos ūkininkavimo gyvybingumui ir pradedančių ūkininkų galimybėms įsitvirtinti;

T.

kadangi ūkio gamybos medžiagų tiekėjų koncentracija labai didelė – šešios įmonės kontroliuoja beveik 75 proc. agrocheminių medžiagų rinkos ir trys įmonės kontroliuoja daugiau kaip 45 proc. sėklų rinkos; kadangi ši koncentracija padeda išlaikyti aukštas sėklų kainas ir labai neigiamai veikia augalų įvairovę, ir kadangi ūkininkų dalyvavimas formuojant kainų raidos tendencijas yra ribotas; kadangi koncentracija didelė ne tik tiekėjų, bet ir prekybos maistu (taip pat mažmeninės) rinkoje ir dėl to žemės ūkio sektoriui tenka papildoma kainų našta;

U.

kadangi mažos produkcijos (smulkūs pasėliai) pajėgumas ir konkurencingumas neproporcingai nukenčia dėl teisės aktų ir struktūrinių pokyčių išteklių srityse, ir kadangi būtina geriau suvokti tokių pokyčių poveikį;

V.

kadangi išaugusios kuro, trąšų ir pašarų kainos yra pagrindiniai dalykai, dėl kurių didėja ūkininkų išlaidos;

W.

kadangi, atsižvelgiant į ypač didelį žemės ūkio produktų kainų svyravimą maisto grandinėje ir susijusias finansines spekuliacijas, rinkos skaidrumas aukštesnėse maisto grandinės pakopose taip pat būtinas, kad būtų galima padidinti konkurencingumą ir atsparumą kainų nepastovumui;

X.

kadangi siekiant spręsti naujus ekonominius ir ekologinius uždavinius, taip pat ir susijusius su strategija „Europa 2020“, reikia ilgalaikių investicijų į efektyvesnį žaliavų ir išteklių, tarp jų energijos, dirvožemio ir maistinių medžiagų, vandens technologijų, sėklų ir žemės ūkyje naudojamų cheminių medžiagų, valdymą; kadangi nuotolinio mokymosi galimybės, instituciniai patobulinimai ir inovacijos, turintys įtakos sąnaudoms, ūkininkų elgsenai ir įgūdžiams, yra labai svarbūs siekiant taikyti išteklių požiūriu veiksmingesnes, tvaresnes ir naujoviškesnes ūkininkavimo sistemas;

Y.

kadangi augalininkystės ir ekologijos požiūriu srutas geriausiai fermentuoti, taip pat privalomai skatinant energijos gamybą iš biomasės, tai priemonė, prisidėsianti prie tvaraus ūkininkavimo;

Z.

kadangi ūkininkavimas turi didelį energijos taupymo ir sąnaudų mažinimo potencialą didinant energijos vartojimo efektyvumą, kurį būtų galima dar pagerinti vietoje gaminant atsinaujinančiąją energiją, visapusiškai naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (ypač vėjo, saulės, biomasės, biodujų, biodegalų, atliekas ir kt.);

AA.

kadangi pasėlių įvairinimas ir sėjomaina gali prisidėti prie klimato kaitos švelninimo ir užtikrinti tvarų sintetinių trąšų ir pesticidų naudojimą;

AB.

kadangi baltymingų ankštinių augalų auginimas ES ir patobulintos žolinių pašarų sistemos padėtų sumažinti ES baltymų deficitą ir priklausomybę nuo pašarų importo bei galėtų duoti daug ekonominės naudos ūkininkams, bet tai nebus universalus įvairių neatitikimų ūkio gamybos medžiagų tiekimo grandinėje sprendimas, nes dėl to taip pat sumažėtų kitų, išteklių požiūriu veiksmingesnių žemės ūkio kultūrų auginimo mastai;

AC.

kadangi ūkyje išsaugotos sėklos tam tikromis aplinkybėmis ir konkrečių veislių atveju gali būti alternatyva komercinėms sėkloms;

AD.

kadangi žemės ūkio prekes netinkamai laikant ir vežant labai daug jų sugenda, yra išmetamos ir taip netenkama maisto ar pašarų („Pasauliniai maisto nuostoliai ir maisto atliekos“, Maisto ir žemės ūkio organizacija, angl.„Global Food Losses And Food Waste“, 2011 m.);

1.

ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti daugiau skaidrumo ūkių sąnaudų klausimais ir užtikrinti, kad ir su tiekėjais, ir su vartotojais susijusiose maisto produktų rinkos grandinės pakopose būtų laikomasi konkurencijos taisyklių;

2.

ragina ES ir pasaulio mastu išsamiau išnagrinėti ir geriau ištirti ekonomikos principus, kuriais būtų galima paaiškinti kylančias maisto kainas, pirmiausia pasiūlos ir paklausos svyravimų tarpusavio sąveiką, taip pat didėjančią energijos, žaliavų ir maisto produktų kainų pokyčių tarpusavio sąveiką;

3.

ragina Komisiją atlikti išsamesnę ekstremalių rinkos svyravimų priežasčių analizę ir siekti didesnio aiškumo spekuliacijų ir žemės ūkio rinkų sąveikos, taip pat energijos rinkų ir pagrindinių maisto prekių kainų sąveikos klausimais; pabrėžia, kad tokie veiksmai turėtų prisidėti prie pastangų reguliuoti finansų rinkas ir padidinti skaidrumą ir informacijos apie finansų rinkas kokybę pasaulio ir ES lygmeniu, taip pat ir atliekant būsimą Finansinių priemonių rinkų direktyvos (angl. MiFID) ir Piktnaudžiavimo rinka direktyvos (angl. MAD) peržiūrą;

4.

ragina Komisiją skatinti taikyti veiksmingesnius agronomijos metodus ir patobulintą tvarų žemės ūkio išteklių valdymą, kad būtų užtikrinta stabili ir naši žemės ūkio gamyba, būtų galima sumažinti ūkio gamybos medžiagų sąnaudas ir maistinių medžiagų švaistymą ir diegti daugiau naujovių, efektyviau ir veiksmingiau naudoti išteklius bei padidinti ūkininkavimo sistemų tvarumą; yra įsitikinęs, kad tai būtų galima pasiekti vykdant paskelbtą Europos inovacijų partnerystės projektą, skirtą žemės ūkio našumui ir tvarumui; pabrėžia, kad ūkininkams reikalingas integruotas požiūris, kuris užtikrintų pusiausvyrą visose ūkininkavimo srityse (gamybos, aplinkos apsaugos, pelningumo ir socialiniu aspektais);

5.

ragina Komisiją toliau remti tvarų ir našų žemės ūkį, siekiant spręsti aplinkos apsaugos ir maisto problemas, taip pat užtikrinti, kad jis išliktų pelningas ir konkurencingas pasaulinėje rinkoje;

6.

palankiai vertina Eurostato įdiegtą Europos maisto produktų kainų stebėsenos priemonę ir aukšto lygio forumo sukūrimą siekiant užtikrinti veiksmingesnį maisto produktų tiekimo grandinės veikimą, kuris turėtų apimti aukštesnėse grandyse veikiantį tiekimo sektorių ir suteikti daugiau skaidrumo bei prisidėti prie tinkamesnių supirkimo kainų nustatymo; primygtinai reikalauja, kad Europos Parlamentui reguliariai būtų teikiami ir su juo aptariami konkretūs pasiūlymai bei ataskaitos apie padarytą pažangą;

7.

mano, kad pirminių produktų gamintojai negali visapusiškai pasinaudoti padidėjusiomis parduodamos produkcijos kainomis, nes patiria spaudimą, viena vertus, dėl žemų supirkimo kainų, kurias lemia stiprios perdirbėjų ir mažmenininkų pozicijos, o kita vertus, dėl didelių sąnaudų, kurias lemia padidėjusi žaliavas tiekiančių įmonių koncentracija;

8.

ragina Komisiją geriau įvertinti ES teisės aktų poveikį Europos žemės ūkio tvarumui ir konkurencingumui, mano, kad reikėtų skirti ypatingą dėmesį teisės aktų vykdymo išlaidoms ir poveikiui, kurį jie daro galimybei gauti žaliavų, taip pat tų žaliavų kainoms;

9.

ragina nacionalines ir Europos konkurencijos institucijas spręsti žemės ūkio produktų prekybos įmonių, mažmeninės prekybos maistu įmonių ir tiekimo įmonių piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi klausimą ir taikyti ES antimonopolinius įstatymus, ypač trąšų sektoriuje, kuriame ūkininkai susiduria su milžiniškais sunkumais siekdami iš anksto įsigyti pagrindinių trąšų; todėl mano, kad Europos konkurencijos institucijos (Konkurencijos GD ir kt.) turėtų atlikti visapusišką sektoriaus tyrimą, kad būtų kovojama su bet kokia konkurenciją galinčia iškreipti praktika;

10.

pabrėžia, kad imantis bet kokių šios srities veiksmų būtina iš pradžių objektyviai ir tiksliai apibrėžti, kas yra piktnaudžiavimas, nesąžininga ir antikonkurencinė veikla, kad tokią veiką būtų galima atskirai reglamentuoti ir tikrinti;

11.

primygtinai ragina Komisiją atlikti išsamų tyrimą dėl 27 nacionalinių konkurencijos institucijų požiūrių ir politikos skirtumų ir paskatinti parengti sprendimus, kurie apimtų visus maisto gamybos grandinės partnerius ir užkirstų kelią vienos ar kelių gamybos medžiagų arba parduotos produkcijos grandinės dalių dominuojančiai padėčiai, dėl kurios dažniausiai nukenčia žemės ūkio gamintojai;

12.

svarbu sukurti veiksmingą administracinę arba teisminę tokios veikos kontrolės sistemą, taip pat valstybių narių vertinimo ir stebėjimo sistemą Komisijoje bei atitinkamas laiku taikomas drausminimo priemones;

13.

taip pat pabrėžia, kad reikia ES masto keitimosi informacija apie maistinių medžiagų, energijos ir gamtos išteklių bei kitų žaliavų valdymo gerąją patirtį, siekiant didesnio gamybos medžiagų naudojimo veiksmingumo ir našumo;

14.

ragina įtraukti į naują BŽŪP konkrečias paramos priemones, skirtas geresniam ir veiksmingesniam išteklių valdymui ir tvariems veiklos būdams, kurios padėtų sumažinti gamybos medžiagų naudojimą ir išlaidas joms bei pagerintų ūkininkų gebėjimą prisitaikyti prie kainų nepastovumo, įskaitant priemones, kuriomis būtų remiamos trumpos žaliavų tiekimo ir maisto grandinės;

15.

palankiai vertina didesnį Komisijos dėmesį Europos bioekonomikai; ragina kitoje mokslinių tyrimų bendrojoje programoje skirti daug lėšų efektyvaus žemės ūkio gamybos medžiagų panaudojimo ir valdymo moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai ir agronomijos metodų efektyvumo gerinimui; pabrėžia, kad mokslinių tyrimų rezultatai, pasitelkus ūkininkų mokymą ir jų gebėjimų ugdymą, turi būti praktikoje paversti žemės ūkio produktų gamybos apimties didinimu; šiomis aplinkybėmis pabrėžia glaudesnio viešojo ir privačiojo sektorių bei ūkininkų organizacijų bendradarbiavimo poreikį, tokiu būdu pasiekti praktiniai taikomieji metodai galėtų konkrečiai prisidėti prie pramonės patobulinimo ir modernizavimo;

16.

ragina Komisiją ir valstybes nares nuodugniau išnagrinėti gamintojų galimą organizacijų ir kooperatyvų vaidmenį organizuojant kolektyvinį ūkio gamybos medžiagų pirkimą, kad būtų galima sustiprinti ūkininkų derybų poziciją tiekėjų pramonės atžvilgiu;

17.

ragina Komisiją geriau informuoti ūkininkus ir vartotojus apie būtinybę efektyviau valdyti energijos, vandens ir gamtos išteklius visoje maisto grandinėje, kad būtų iššvaistoma gerokai mažiau išteklių ir maisto;

18.

pripažįsta, kad tvarus augimas yra vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ prioritetų ir kad dėl Sąjungos priklausomybės nuo iškastinio kuro ji tampa pažeidžiama šių rinkų sukrėtimų atveju; pakartoja, kad reikia panaikinti šią priklausomybę nuo ribotų išteklių, pasinaudojant patikimomis alternatyvomis, o kartu užtikrinti pusiausvyrą išlaikant maisto produktų gamybą ir skatinant energijos gamybą;

19.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti investicijas į energijos taupymą ir atsinaujinančiosios energijos (vėjo, saulės, biomasės, biodujų, geoterminės ir kt.) gamybą ūkiuose arba vykdant vietos partnerystės projektus ir ypatingą dėmesį skirti atliekų ir šalutinių produktų naudojimui;

20.

pabrėžia mėšlo perdirbimo svarbą, nes mėšlo perdirbimas gali būti atsinaujinančiosios energijos išteklius, be to, taip galima mažinti aplinkos taršą bei perdirbtas mėšlas gali pakeisti sintetines trąšas (mineralų koncentratus); ragina Komisiją direktyvoje dėl nitratų mėšlą pripažinti energijos šaltiniu, o perdirbtą mėšlą – sintetinių trąšų pakaitalu;

21.

primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad viešosios paramos, skiriamos biomasei ir agrodegalams, įskaitant biodujas, priemonės neprisidėtų prie netausios maisto ir energijos gamybos, kuri turi būti vykdoma tausiai, konkurencijos dėl išteklių;

22.

ragina Komisiją ir valstybes nares padėti sukurti naujas pajamas ūkininkams palengvinant energijos ir šilumos, pagamintų iš atsinaujinančiųjų ūkio šaltinių, perėmimą į privačias ir viešąsias energijos sistemas ir tinklus;

23.

mano, kad turėtų būti sudarytos galimybės visoje ES pasinaudoti veiksmingomis ūkio ir vietos energijos taupymo bei valdymo priemonėmis pagal kaimo plėtros programas, taip pat neprivalomomis būsimos BŽŪP ekologinėmis priemonėmis;

24.

ragina Komisiją ištirti įvairių esamų ūkininkavimo sistemų ir susijusių tiekėjų, perdirbimo pramonės ir platinimo sistemų energijos sąnaudas produktyvumo bei parduotos produkcijos požiūriu ir atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumą ir tvarių energijos šaltinių naudojimą, siekiant spręsti naujus uždavinius;

25.

ragina pagal BŽŪP po 2013 m. vykdyti veiksmingas priemones ir iniciatyvas, kaip antai auginamų kultūrų įvairovę, įskaitant ankštines kultūras, ir sėjomainą, kuri atitinka vietos sąlygas, atsižvelgiant į teigiamą ankstesniųjų priemonių poveikį klimato kaitos švelninimui, dirvožemio ir vandens kokybei ir galimybę sumažinti ūkininkų sąnaudas;

26.

be to, ragina Komisiją ir Tarybą į neprivalomų ES ekologinių priemonių sąrašą įtraukti investicijas į tikslųjį ūkininkavimą; už šias priemones reikia atlyginti vykdant BŽŪP reformą, nes šios naujoviškos priemonės (pvz., GPS pagrįsta dirvožemio stebėsena) daro panašų teigiamą poveikį klimato kaitos švelninimui, dirvožemio ir vandens kokybei ir ūkininkų finansams (naudojant gerokai mažiau trąšų, dirvožemį gerinančių medžiagų, augalų apsaugos produktų ir pesticidų bus gerokai sumažintos ūkininkų sąnaudos gamybos medžiagoms);

27.

pabrėžia, kad ES žemės ūkio gamyba yra priklausoma nuo fosfato uolienos, skirtos trąšų gamybai, daugiausia išgaunamos penkiose pasaulio šalyse, importo; ragina Komisiją spręsti šį klausimą;

28.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti – atidžiai ištyrus galimybę naudoti ir tinkamai tvarkyti medžiagas, kurios gali būti kenksmingos, bei vykdyti griežtą jų kontrolę arba perdirbti pakopų principu po šiluminio naudojimo – perdirbti atliekose esančias maistines medžiagas (ypač fosfatą ir azotą); todėl pabrėžia, kad srutos, atitinkančios trąšas reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus kokybės reikalavimus ir skirtos naudoti kaip trąšos, nėra atliekos ir tokiu atveju, jei prieš tai buvo fermentuotos žemės ūkio biodujų įrenginyje;

29.

ragina Komisiją geriau įvertinti augalų apsaugos produktų stokos poveikį Europos žemės ūkio konkurencingumui ir tvarumui, visų pirma įvertinant produktų, kurių vis dar galima įsigyti, tinkamumą ir mažesnio skaičiaus konkuruojančių produktų pasiūlos įtaką produktų kainoms rinkoje;

30.

ragina Komisiją apsvarstyti sprendimus siekiant užtikrinti tolesnį pasėlių ir mažais kiekiais naudojamų medžiagų gyvybingumą, kartu užtikrinant visišką nuoseklumą ir suderinamumą su bendrąja žemės ūkio politika ir įtraukiant visus maisto grandinės subjektus;

31.

dar kartą ragina Komisiją skubiai pateikti Parlamentui ir Tarybai pranešimą dėl galimybių ir būdų padidinti baltymingų augalų auginimą ES viduje; pabrėžia, kad didėjantis baltymingų augalų auginimas ES viduje duos tam tikros naudos, bet tai neturėtų turėti didelio poveikio pašarų importui iš už ES ribų; todėl mano, kad artimiausiu metu teks ieškoti kitų būdų, kaip išspręsti baltymų deficito ES problemą, ir atkreipia dėmesį į esminį sojų importo vaidmenį; ragina Komisiją užtikrinti, kad šios priemonės nekeltų pavojaus ES bendram tikslui dėl apsirūpinimo maistu saugumo, t. y. gamybos našumo ir efektyvumo lygiui;

32.

dar kartą pabrėžia, kad pagal naują BŽŪP reikia nustatyti tinkamas paramos priemones ir aktus, skirtus ūkininkams, kurie augina baltyminius augalus, taigi taip gali būti mažinamas ES augalinių baltymų deficitas ir kainų nepastovumas, tobulinami ūkininkavimo būdai bei dirvožemio derlingumas;

33.

ragina Komisiją ir valstybes nares būsimos Reglamento (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje peržiūros metu užtikrinti galimybę ūkininkams ir toliau naudoti ūkyje užaugintas ir perdirbtas sėklas, kaip apibrėžta šio reglamento14 straipsnio 1 ir 2 dalyse, atsižvelgiant į tokios praktikos ekonominę ir ekologinę naudą ir galimą indėlį į žemės ūkio biologinę įvairovę; šiomis aplinkybėmis ragina atlikti teisingą ir proporcingą augalų veisimo teisių apsaugos ir galiojančių ūkyje išsaugotų sėklų naudojimo apribojimų tyrimą siekiant pagerinti ir supaprastinti teisinę sistemą ir užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp naujovių poreikio ir pasėlių įvairovės išsaugojimo ir didinimo bei smulkiųjų ūkininkų gyvenimo lygio gerinimo;

34.

pabrėžia mokslinių tyrimų projektų, kurie tiria veislių, kurios ilgą laiką išlaiko savo savybes, veisimą, svarbą ir ragina valstybes nares ir Komisiją remti tokius projektus kartu su priemonėmis, skirtomis skatinti vietos pašarinių kultūrų, pvz., linų, kvietrugių ir pavasarinių vikių (Vicia lathyroides) ir kt., auginimą;

35.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę įkurti Europos sėklų banką, siekiant kaupti pavyzdžius ir išsaugoti augalų genetinę įvairovę, kovoti su biologinės įvairovės nykimu, taip pat susieti augalų įvairovę su valstybių narių kultūros paveldu;

36.

ragina, atsižvelgdamas į artėjančią pasaulinę konferenciją „Rio + 20“, pateikti naują ES žemės ūkio biologinės įvairovės išsaugojimo, tvaraus naudojimo ir kokybiško valdymo iniciatyvą siekiant padidinti pridėtinę ūkininkavimo vertę;

37.

ragina Komisiją atlikti tyrimą žemės nuomos ir padidėjusių žemės pirkimo ir nuomos kainų poveikio ES valstybių narių ūkininkavimo sektoriams tema;

38.

pabrėžia, kad bendrosios išmokos ūkiui, kai jos pagrįstos istorinėmis vertybėmis arba kai jomis galima prekiauti be žemės, gali būti supirktos už išpūstą kainą investuotojų ir spekuliantų, kurių tikslas – pajamų srautai, o ne aktyvus ūkininkavimas; pažymi, kad atsiradę iškraipymai yra sąnaudas gerokai didinantis veiksnys, sudarantis kliūtis naujiems ūkininkams pradėti veiklą; ragina Komisiją, Parlamentą ir valstybes nares bei regionus užtikrinti, kad vykdant BŽŪP reformą šios problemos būtų tinkamai sprendžiamos ir kad visi ūkininkai turėtų teisę gauti išmokas, skirtas aktyviam ūkininkavimui;

39.

ragina Komisiją parengti ataskaitą apie žemės panaudojimo infrastruktūros priemonėms, būstų statybai ir kompensuojamiesiems plotams poveikį išlaidų naštai, kuri tenka ūkiams;

40.

ragina Komisiją vykdant BŽŪP reformą ir Vandens pagrindų direktyvą stengtis sukurti geresnes žemės ūkio drėkinimo ir vandens drenažo bei kaupimo sistemas, kurios efektyviau naudoja vandenį, taip pat gerinti vandens kaupimo pajėgumus dirvožemyje, vandens surinkimą sausose teritorijose ir vandens drenažą drėgnose vietovėse, kaip būdą sumažinti šviežio vandens naudojimą ir kaip priemonę, siekiant apsisaugoti nuo kritulių pokyčių dėl klimato kaitos;

41.

ragina Komisiją ieškoti sausinimo problemos sprendimų atsižvelgiant į didelio kritulių kiekio, žemumų ir vandens užtvankų veiksnius;

42.

šiuo atžvilgiu atkreipia Komisijos dėmesį į teigiamą tiksliojo ūkininkavimo poveikį vandens naudojimui (kai GPS technologija naudojama dirvožemio sąlygų ir orų prognozių stebėsenai) ir ragina, kad investicijos į šiuos ir kitus novatoriškus sprendimus, kurie padėtų sumažinti gamybos medžiagų, pvz., vandens, trąšų ir augalų apsaugos produktų, sąnaudas, būtų įtrauktos į būsimos BŽŪP ekologiškų priemonių sąrašą;

43.

ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti vandens teisių valdymą ir perskyrimą ir išplėsti daugiafunkcines žemės ūkio ekologines sistemas ir žemės ūkio miškininkystės sistemas;

44.

ragina skirti didesnę paramą ūkininkų mokymui efektyvaus vandens valdymo, drėkinimo ir drenavimo klausimais, įskaitant praktines vandens kaupimo priemones ir priemones, kuriomis siekiama išvengti maistinių medžiagų praradimo ar druskėjimo ir pelkėjimo, taip pat taikyti geresnes vandens kainų nustatymo ir vandens valdymo sistemas vietos ir regioniniu lygmeniu, kad ilgainiui būtų sustabdytas vandens eikvojimas ir sumažėtų gamybos medžiagų sąnaudos; taip pat reikia skatinti vamzdynų stebėseną tam, kad vandens nutekėjimas nedarytų pernelyg didelės įtakos darbo sąnaudoms ir produkto kokybei;

45.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.