52012DC0373

KOMISIJOS ATASKAITA

DĖL SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO (19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros 2011 m.)

1.           ĮVADAS

Tai devynioliktoji metinė subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ES teisėkūros srityje ataskaita. Ji teikiama pagal protokolo (Nr. 2) dėl šių principų taikymo (toliau – protokolas), pridėto prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), 9 straipsnį.

Kaip ir ankstesniais metais, ataskaitoje apžvelgiama, kaip šiuos principus įgyvendina įvairios ES institucijos ir įstaigos – Komisija, Europos Parlamentas, Taryba ir Regionų komitetas, ir išsamiau pristatomos kai kurios 2011 m. abejonių dėl subsidiarumo sukėlusios Komisijos iniciatyvos ir pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Be to, joje nagrinėjama subsidiarumo kontrolės mechanizmo, kurį taikant pagal ES sutarties 12 straipsnį ir protokolą nacionaliniams parlamentams suteikiamas ypatingas vaidmuo vykdant subsidiarumo principo kontrolę, raida nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo. Atsižvelgiant į glaudžius subsidiarumo kontrolės mechanizmų ir nacionalinių parlamentų bei Komisijos politinio dialogo ryšius, ši ataskaita turi būti laikoma papildančia Komisijos 2011 m. metinę ataskaitą dėl santykių su nacionaliniais parlamentais[1].

2.           Kaip institucijos taiko principus

Sprendimai, ar siūlyti ES lygmens veiksmus (subsidiarumas) ir, jei taip, koks turėtų būti tokių veiksmų mastas ir forma (proporcingumas), yra labai svarbūs siekiant užtikrinti sumanų reguliavimą[2]. Visos ES institucijos ir įstaigos turi laikytis abiejų principų.

Atidžiai įvertinti subsidiarumo ir proporcingumo principus parengiamajame teisėkūros etape svarbu, siekiant užtikrinti, kad pasiūlymai būtų tinkamai parengti. Pasibaigus teisėkūros procesui galima kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis atliktų priimto teisės akto teisėtumo kontrolę. Kol kas Teismas dėl subsidiarumo principo pažeidimo nėra panaikinęs nė vienos priemonės.

Itin svarbu, kad argumentai dėl subsidiarumo ir proporcingumo būtų skaidrūs, – tuomet įvairios institucijos ir plačioji visuomenė gali konstruktyviai aptarti pasiūlymų pagrįstumą. Todėl pagal protokolo 5 straipsnį, kad ir kas pateiktų iniciatyvą, teisėkūros procedūra priimamame akte turi būti pateikiamas išsamus paaiškinimas, leidžiantis suinteresuotosioms šalims įvertinti, ar laikomasi atitinkamo principo. Nors subsidiarumo negalima vertinti mechaniškai remiantis veiklos kriterijais, Komisija savo analizės sistemoje toliau taiko „būtinumo“ ir „naudos Europos Sąjungai“ testus ir pataria tą patį daryti kitiems subjektams.

2.1.        Komisija

Komisija, kaip iniciatyvos teisę turinti pagrindinė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų autorė, siekia užtikrinti, kad pradiniame politikos formavimo etape būtų tinkamai pasirenkama, ar ir kaip siūlyti ES lygmens veiksmus.

Skelbiami visų pagrindinių iniciatyvų veiksmų planai[3], kuriuose nurodomi Komisijos tikslai, įskaitant pradinį subsidiarumo ir proporcingumo pagrindimą. Šie sumanymai vėliau patikrinami konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais ir atliekant poveikio vertinimą. Su kiekvienu pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto susijęs paaiškinimas dėl subsidiarumo, kaip nustatyta protokolo 5 straipsnyje, pateikiamas pasiūlymo aiškinamajame memorandume ir pakartojamas konstatuojamosiose dalyse. Poveikio vertinimuose, kurie pridedami prie didelį poveikį turinčių pasiūlymų, pateikiama itin išsami subsidiarumo ir proporcingumo analizė. Šios analizės kokybę sistemingai tikrina Poveikio vertinimo valdyba.

2011 m., tikrindama poveikio vertinimų kokybę, ši valdyba toliau vertino naudą Europos Sąjungai. Nors palyginti su 2010 m. valdybos rekomendacijų dėl subsidiarumo ir proporcingumo šiek tiek sumažėjo, vis dėlto jų pateikta nemažai nuomonių (43 proc.). Valdyba dažnai prašė geriau pagrįsti ES lygmens veiksmų poreikį, visų pirma:

—        Kalbant apie problemas, kurioms spręsti reikia imtis ES lygmens veiksmų, būtina pateikti daugiau įrodymų. Dėl alternatyvaus ginčų sprendimo iniciatyvos valdyba prašė tinkamiau įrodyti, kad esama rinkos nepakankamumo, taip pat įrodyti jo mastą ir svarbą vidaus rinkos veikimui. Be to, ES strategijos dėl gyvūnų gerovės apsaugos atveju valdyba paprašė, kad su ES kompetencija, kaip antai su konkurencijos iškraipymu vidaus rinkoje, susijusios problemos būtų deramiau atskirtos nuo tų problemų, dėl kurių labiau tiktų imtis veiksmų valstybių narių lygmeniu.

—        Kai kuriais atvejais valdyba padarė išvadą, kad trūko įrodymų dėl ES teisėkūros iniciatyvos reikalingumo ir proporcingumo. Pavyzdžiui, minėtos iniciatyvos dėl alternatyvaus ginčų sprendimo atveju nustatyta, kad „su visoje ES taikomu alternatyviu ginčų sprendimu susijusios ES ir valstybių narių išlaidos ir nauda nebuvo visiškai aiškiai išdėstytos“. Iniciatyvos dėl galimybės naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita atveju valdyba manė, kad reikėjo įtikinamiau įrodyti, kad teisiškai privalomos ES priemonės būtinumą ir proporcingumą. Valdybos pastabas tarnybos įtraukė į galutinę poveikio vertinimo ataskaitą.

2.2.        Nacionaliniai parlamentai

Subsidiarumo kontrolės mechanizmas suteikia nacionaliniams parlamentams teisę pareikšti nuomonę dėl to, ar teisėkūros procedūra priimamų aktų projektai, kurie nepriklauso ES išimtinei kompetencijai, atitinka subsidiarumo principą. Atsižvelgiant į pagrįstų nuomonių[4], kuriose padaryta išvada, kad pasiūlymu pažeidžiamas subsidiarumo principas, skaičių (t. y. jei iki aštuonių savaičių termino pasiekiamos protokolo 7 straipsnyje nurodytos ribos), gali būti taikomi vadinamieji geltonosios kortelės ir oranžinės kortelės mechanizmai. Pagal šiuos mechanizmus teisės akto projektas persvarstomas ir gali būti iš dalies pakeistas arba atsiimtas.

2011 m. Komisija iš nacionalinių parlamentų gavo 64 pagrįstas nuomones – 75 proc. daugiau negu 2010–aisiais, pirmaisiais subsidiarumo kontrolės mechanizmo veikimo metais. Nepaisant šio padidėjimo, minėtos 64 pagrįstos nuomonės susijusios tik su maždaug 10 proc. visų 622-ų 2011 m. Komisijai palaikant glaudesnį dialogą su nacionaliniais parlamentais gautų nuomonių.

Kaip ir pirmaisiais naujojo subsidiarumo kontrolės mechanizmo taikymo metais, nacionalinių parlamentų pagrįstos nuomonės teiktos dėl įvairių sričių aktų: 2011 m. gautos 64 pagrįstos nuomonės buvo susijusios su 28 skirtingais Komisijos pasiūlymais. Daugumoje pagrįstų nuomonių dėmesys buvo telkiamas į pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų mokesčių, žemės ūkio, vidaus rinkos ir teisingumo srityse. Pasiūlymai, dėl kurių pateikta daugiausia pagrįstų nuomonių, buvo susiję su bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze (devynios nuomonės), išimtinėmis aplinkybėmis laikinai atnaujinama vidaus sienų kontrole (šešios nuomonės), bendrąja Europos pirkimo-pardavimo sutarčių teise (penkios nuomonės) ir vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentu (penkios nuomonės). Aktyviausiai pagrįstas nuomones teikė šie nacionaliniai parlamentai: Švedijos Riksdagas, Liuksemburgo Deputatų Rūmai (žemieji rūmai) ir Lenkijos Seimas bei Senatas (žemieji ir aukštieji rūmai).

Ribos, dėl kurių būtų pritaikyti geltonosios ir oranžinės kortelės mechanizmai, 2011 m. nė karto nepasiektos. Be minėtų bylų, dėl didžiosios daugumos iš 28 pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, dėl kurių 2011 m. nacionaliniai parlamentai teikė pagrįstas nuomones, pateikta ne daugiau negu po tris pagrįstas nuomones. Įgyvendindama savo politinį įsipareigojimą nacionaliniams parlamentams, Komisija, palaikydama politinį dialogą atsakė arba rengia atsakymus dėl kiekvienos pagrįstos nuomonės ir į jas atsižvelgia vėlesnėse tarpinstitucinėse diskusijose ir derybose.

Kiekvienas nacionalinis parlamentas pasirenka vidinę pagrįstų nuomonių priėmimo tvarką ir siuntimo Komisijai formą. Taigi pagrįstų nuomonių forma, ilgis ir išsamumas, taip pat priėmimo procese dalyvaujantys subjektai – patys įvairiausi. Kadangi politinis dialogas ir subsidiarumo kontrolės mechanizmas neišvengiamai iš dalies sutampa, vienintelis Pirmininko J. M. Barroso prašymas 2009 m. gruodžio 1 d. rašte[5] buvo „teikiant nuomones kuo labiau atskirti subsidiarumo aspektus nuo pastabų dėl teisės akto pasiūlymo esmės ir kuo aiškiau įvertinti pasiūlymo atitiktį subsidiarumo principui“. Komisija toliau pabrėš pastarąjį aspektą palaikydama ryšius su nacionaliniais parlamentais.

Be formalesnių aspektų, taip pat skyrėsi 2011 m. Komisijai atsiųstų pagrįstų nuomonių turinys ir pagrindimas. Keliais atvejais vieni nacionaliniai parlamentai pateikė svarių argumentų, kad pagrįstų subsidiarumo pažeidimą, pvz., nurodė, kad siūloma priemonė gali turėti neigiamų padarinių bendrai ekonominei padėčiai, o kiti savo išvadas grindė argumentais, susijusiais su subsidiarumu ir proporcingumu arba tariamai neteisingu ar konkrečiai nenurodytu teisiniu pagrindu. Galiausiai keliais atvejais nacionaliniai parlamentai naudojosi pagrįstomis nuomonėmis, kad pareikštų nepritariantys siūlomam deleguotųjų aktų naudojimui tam tikroje srityje arba nepakankamam subsidiarumo pagrindimui aiškinamajame memorandume (žr. 3.1. skyrių). Kaip nurodyta minėtame Pirmininko J. M. Barroso rašte, Komisija „apsvarstys visas pagrįstas neigiamas nuomones dėl to, kad įstatymo galią turinčio akto projektas neatitinka subsidiarumo principo [...], net jeigu skirtingose pagrįstose nuomonėse bus pateikta skirtingų argumentų dėl subsidiarumo principo neatitikties“. Remdamasi savo subsidiarumo kontrolės mechanizmo aiškinimu Komisija mano, kad už pagrįstų nuomonių dėl Komisijos pasiūlymų ir atitinkamų argumentų, kuriais jos grindžiamos, pateikimą atsakingi vien nacionaliniai parlamentai.

Keliose 2011 m. gautose pagrįstose nuomonėse pabrėžta, kad subsidiarumo pagrindimas buvo nepakankamas arba jo nebuvo, o kai kuriose padaryta išvada, kad tai yra formalus subsidiarumo principo pažeidimas, todėl Komisija dar kartą patvirtina įsipareigojimą užtikrinti, kad visų į subsidiarumo kontrolės mechanizmo taikymo sritį patenkančių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų aiškinamuosiuose memorandumuose būtų pateikiamas tinkamas subsidiarumo pagrindimas.

2.3.        Europos Parlamentas ir Taryba

Teisės aktų leidėjai taip pat atsakingi už pasiūlymo atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams užtikrinimą ir savo veiksmų pagrindimą, jei jų siūlomas pakeitimas turi įtakos ES veiksmo mastui[6].

Taryboje principų taikymą užtikrina Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER)[7]. Europos Parlamento vidaus darbo tvarkos taisyklėse nustatytas konkretus straipsnis „Subsidiarumo principo laikymosi vertinimas“[8] – pagal jį subsidiarumo principo laikymąsi kartu su Teisės reikalų komitetu prižiūri už konkrečius pasiūlymus dėl įstatymo galią turinčių teisės aktų atsakingi komitetai ir atsakingasis komitetas negali rengti galutinio balsavimo nepasibaigus aštuonių savaičių terminui.

Taip pat pažymėtina, kad 2011 m. Komisija iš parlamentų gavo mažai su subsidiarumo ir proporcingumo principų užtikrinimu susijusių klausimų (32 iš daugiau negu 12 000). Tai daugiausia buvo prašymai pagrįsti, kad tam tikri Komisijos pasiūlymai atitinka šiuos principus, o juose iš dalies išreikštos kitų institucijų ir subjektų iškeltos abejonės.

2.4.        Regionų komitetas

Regionų komitetas išreiškia požiūrį tuomet, kai su juo konsultuojamasi, arba teikdamas nuomones savo iniciatyva. Remiantis protokolo 8 straipsniu, pagal SESV 263 straipsnį jis taip pat gali kelti teisės akto, kuriuo galėtų būti pažeidžiamas subsidiarumo principas, galiojimo klausimą, tačiau tik tose srityse, kuriose pagal SESV reikia konsultuotis su komitetu.

Komitetas subsidiarumo kontrolės rezultatus pateikia savo nuomonėse, per Subsidiarumo stebėsenos tinklo veiklą arba nuomones, kurias pagal subsidiarumo kontrolės mechanizmą nacionaliniams parlamentams teikia įstatymų leidžiamąją galią turintys regionų parlamentai. Nacionaliniai parlamentai su atitinkamais įstatymų leidžiamąją galią turinčiais regionų parlamentais konsultuojasi įvairiais būdais ir šiuo atžvilgiu dėl aštuonių savaičių termino kyla didelių sunkumų. Keli regioniniai parlamentai pradėjo informaciniais tikslais savo nuomones dėl subsidiarumo Komisijai siųsti tiesiogiai.

Nors 2011 m. komitetas nenustatė nė vieno subsidiarumo pažeidimo, savo nuomonėse jis darė aiškesnę nuorodą į minėtą principą ir planuoja į savo galutines nuomones įtraukti daugiau subsidiarumo vertinimų. Komitetas toliau naudojasi savo subsidiarumo ir proporcingumo analizės schema.

2011 m. pabaigoje komiteto Subsidiarumo stebėsenos tinklui priklausė 134 partneriai. Jų gerokai padaugėję, ypač regioninių parlamentų ir vyriausybių. 2011 m. minėtas tinklas surengė tikslines konsultacijas dėl penkių Komisijos pasiūlymų (Europos infrastruktūros tinklų priemonė; mažiau administracinių formalumų piliečiams; ES oro kokybės ir taršos politikos peržiūra; energijos vartojimo efektyvumas ir romų integracija[9]). Be to, jis inicijavo įgyvendinti antrąjį veiksmų planą, skirtą transeuropinio transporto tinklo politikai, siekdamas nustatyti geriausią subsidiarumo principo taikymo Europos regionuose ir miestuose praktiką.

2011 m. taip pat pradėta rengtis atverti interneto svetainę REGPEX, kuri skirta padėti įstatymų leidžiamąją galią turintiems regionams prisidėti prie subsidiarumo kontrolės mechanizmo ir užtikrinti galimybę regioniniams parlamentams ir vyriausybėms gauti atitinkamos informacijos ir ja keistis rengiant subsidiarumo analizę. Interneto svetainė pradėjo veikti 2012 m. kovo mėn.[10].

Galiausiai norą stiprinti tolesnį bendradarbiavimą ir informacijos mainus įgyvendinant protokolą rodo peržiūrėtas Europos Komisijos ir Regionų komiteto bendradarbiavimo susitarimas, dėl kurio derybos pradėtos 2011 m. ir kuris pasirašytas 2012 m. vasario 16 d.[11].

2.5.        Teisingumo Teismas

Pagal SESV 263 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi teisę tikrinti teisėkūros procedūra priimamų aktų teisėtumą subsidiarumo principo laikymosi požiūriu. Protokole nurodyta, kad Regionų komitetas arba valstybės narės pačios arba savo nacionalinių parlamentų vardu gali kreiptis į Teisingumo Teismą.

Sprendimas Liuksemburgas prieš Parlamentą ir Tarybą[12] patvirtino tai, kas jau buvo pastebėta 2009 m. ataskaitoje aptartame sprendime dėl Tarptinklinio ryšio reglamento[13]. Nagrinėdamas atitiktį proporcingumo ir subsidiarumo principams Teismas atsižvelgs į Komisijos poveikio vertinimą.

3.           Pagrindiniai atvejai, kai suabejota dėl subsidiarumo ir proporcingumo

Šiame skirsnyje apžvelgiami Komisijos pasiūlymai, sukėlę didžiausias diskusijas dėl subsidiarumo ir proporcingumo.

3.1.        Tolesnis ankstesnėse ataskaitose minėtų atvejų tyrimas

Kai kuriais ankstesnėse ataskaitose minėtais atvejais, pavyzdžiui, direktyvų dėl aviacijos saugumo rinkliavų[14], dirvožemio apsaugos[15], lygių galimybių principo su užimtumu nesusijusiose srityse[16] ir genetiškai modifikuotų organizmų auginimo, atvejais 2011 m. nebuvo ryškių pokyčių, susijusių su tebevykstančiomis teisėkūros procedūromis. Diskusijas dėl Sezoninių darbuotojų direktyvos Europos Parlamentas ir Taryba tęsė nekeldami subsidiarumo ir proporcingumo klausimų.

Teisės aktų leidėjai vis dar nesusitarė dėl 2008 m. ataskaitoje minėtos Motinystės atostogų direktyvos[17]. 2011 m. birželio mėn. posėdžiavusi Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba atsižvelgė į pažangos ataskaitą, kurioje nurodyta, kad kai kurios delegacijos yra susirūpinusios ir prašo tinkamai atsižvelgti į subsidiarumo principą ir į skirtingą situaciją valstybėse narėse. Kai kurios delegacijos posėdyje priminė į protokolą įtrauktą aštuonių delegacijų pareiškimą, padarytą 2010 m. gruodžio mėn. Tarybos posėdyje – pasiūlyta, kad kiekviena valstybė narė dėl apsaugos lygio galėtų spręsti laisvai, paisydama subsidiarumo principo ir užtikrindama būtiniausius reikalavimus. Būta reikalavimų, kad Taryba šios temos nebenagrinėtų.

Per tarpinstitucines diskusijas 2011 m. gruodžio mėn. sutarta dėl pasiūlymo dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims, dėl kurio 2010 m. nacionaliniai parlamentai pateikė 3 pagrįstas nuomones. Europos Parlamentas pareiškė tvirtai palaikantis mintį, kad programa būtų tęsiama ir po 2013 m. Taryba taip pat pasiekė politinį susitarimą dėl tolesnio programos įgyvendinimo iki 2013 m. Savo pareiškime Komisija atsižvelgė į reikšmingos valstybių narių grupės nuomonę po 2013 m. programos nebetęsti. Tačiau tai neturi įtakos Komisijos iniciatyvos teisei pagal Sutartį.

2012 m. vasario mėn. plenarinėje sesijoje Europos Parlamentas priėmė ataskaitą dėl pasiūlymo dėl indėlių garantijų sistemų, dėl kurio sutarti per pirmąjį svarstymą nebuvo įmanoma. 2010 m. nacionaliniai parlamentai dėl šio pasiūlymo pateikė 3 pagrįstas nuomones. Vis dėlto tiek pranešėjas P. Simonas (S&D/DE), tiek Tarybai pirmininkavusi Danija išreiškė norą tęsti derybas, kad dėl pasiūlymo būtų sparčiai sutarta per antrąjį svarstymą.

Galiausiai 2011 m. spalio mėn. Taryba oficialiai priėmė Vartotojų teisių direktyvą.

3.2.        Kiti atvejai, kuriais buvo diskutuojama dėl subsidiarumo

Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB)[18]

2011 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė bendrą ES veikiančių įmonių pelno mokesčio bazės skaičiavimo sistemą. Šio pasiūlymo tikslas – gerokai sumažinti administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas, susijusias su sandorių kainodara, taip pat užtikrinti mokestinių nuostolių tarpvalstybinio kompensavimo galimybę ir sumažinti įmonių šiuo metu Europos Sąjungoje patiriamą teisinį netikrumą, su kuriuo Europos Sąjungoje šiuo metu susiduria įmonės, savo apmokestinamam pelnui nustatyti turinčios laikytis iki 27 skirtingų nacionalinių sistemų.

Dėl šio pasiūlymo 2011 m. nacionaliniai parlamentai pateikė daugiausia nuomonių – iš viso 117, iš kurių devynios buvo pagrįstos nuomonės pagal protokolą, kuriose buvo teigiama, kad pasiūlymu buvo pažeistas subsidiarumo principas. Gautos pagrįstos nuomonės tesudarė 13 balsų, todėl vadinamoji geltonosios kortelės procedūra nepradėta, nes jai pradėti reikia bent 18 balsų.

Be tariamų subsidiarumo pagrindimo trūkumų, keli nacionaliniai parlamentai išreiškė susirūpinimą, kad pasiūlymu buvo reglamentuojama valstybių narių kompetencijai priklausanti sritis. Jie teigė, kad tai turėtų neigiamos įtakos valstybėms narėms, nes jos neturėtų teisės naudoti pelno mokesčio kaip priemonės ekonomikos augimui skatinti ir užimtumui didinti. Jie manė, kad dėl to valstybės narės netektų individualių konkurencinių pranašumų ir atsirastų netiesioginė neigiama įtaka nacionaliniams mokesčių tarifams, todėl sumažėtų biudžeto lėšų ir mokestinės pajamos. Be to, dviejose pagrįstose nuomonėse iškeltas proporcingumo klausimas: teigta, kad pasiūlymu siekta daugiau negu būtina – būtų sukurtos dvi skirtingos pelno mokesčio sistemos ir atsirastų nereikalinga administracinė našta.

Atsakymuose nacionaliniams parlamentams Komisija pabrėžė, kad šiuo metu mokesčių sričiai taikoma pasidalijamoji kompetencija ir kad SESV 115 straipsnyje nustatytas šios srities priemonių teisinis pagrindas. Remdamasi būtent šiuo pagrindu Komisija priėmė teisės akto projektą, siekdama mažinti mokestines kliūtis ir skirtumus, kurie daugiausia atsiranda dėl Sąjungos vidaus rinkos susiskaidymo į 27 skirtingas mokesčių sistemas. Įmonės susiduria su šiomis kliūtimis vykdydamos veiklą vidaus rinkoje. Tikimasi, kad BKPMB padės bendrovėms sutaupyti lėšų ir paskatins plėstis tarpvalstybiniu mastu ne tik esamas tarptautines grupes, bet ir tik vienoje šalyje veikiančias bendroves, įskaitant MVĮ, kurioms šiuo metu sunku pradėti veiklą kitose šalyse. Taigi BKPMB siekiama paskatinti teigiamą masto poveikį ir tarpvalstybines įmonių investicijas. Be to, Komisija pabrėžė, kad šis pasiūlymas neturi poveikio valstybių narių suverenumui individualiai nustatyti mokesčių tarifų – jie toliau bus nustatomi nacionalinės teisės aktais.

Dėl pasiūlymo, kuriam taikoma speciali teisėkūros procedūra, šiuo metu diskutuojama Taryboje. Europos Parlamentas 2012 m. balandžio 19 d. jam pritarė.

Išimtinėmis aplinkybėmis laikinai atnaujinama vidaus sienų kontrolė[19]

2011 m. rugsėjo mėn. priimtu reglamento pasiūlymu, kuris grindžiamas 2011 m. birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, siekiama stiprinti erdvės be vidaus sienų kontrolės (Šengeno erdvės) valdymą. Pasiūlymu siekiama suteikti galimybę veiksmingai reaguoti į išimtines aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti pavojus visam bendradarbiavimui Šengeno klausimais, tačiau pasiūlymu nepažeidžiamas laisvo asmenų judėjimo principas.

Dėl šio pasiūlymo Komisija iš nacionalinių parlamentų gavo 11 nuomonių, 6 iš jų buvo pagrįstos nuomonės. Nacionaliniai parlamentai tvirtino, kad pasiūlymu skverbiamasi į valstybių narių nacionalinio suverenumo sritį ir kad valstybės narės gali geriau įvertinti galimybę grąžinti sienų kontrolę ir priimti sprendimą šiuo klausimu. Be to, kai kurie nacionaliniai parlamentai manė, kad subsidiarumo principo laikymasis nebuvo tinkamai pagrįstas. Nacionalinių parlamentų pateikti argumentai buvo panašūs į Tarybos diskusijose dėl šio pasiūlymo aptartus klausimus.

Atsakymuose tiems nacionaliniams parlamentams, kurie išreiškė abejonių dėl subsidiarumo, Komisija telkė dėmesį į tai, kad Šengeno erdvė yra visos ES laimėjimas, taigi bet koks jai įtakos turintis sprendimas priimtinas ES lygmeniu, o ne individualiai. Tokios erdvės be vidaus sienų kūrimą ir priežiūrą reglamentuojančioms taisyklėms taikomi ES teisės aktai ir bet kokios laisvo judėjimo principo išimtys turėtų būti nustatomos tuo lygmeniu. Komisija taip pat teigė, kad pasiūlymu visiškai gerbiamas valstybių narių suverenumas viešosios tvarkos palaikymo ir vidaus saugumo užtikrinimo srityje.

Keleivio duomenų įrašai[20]

Dėl šio pasiūlymo Komisija iš nacionalinių parlamentų gavo dešimt nuomonių, daugumoje jų padaryta išvada, kad Komisijos pasiūlymas atitiko subsidiarumo principą. Tačiau devyni parlamentai manė, kad pasiūlymas neatitinka proporcingumo principo dėl esą neproporcingai ilgo siūlomo duomenų saugojimo laikotarpio.

4.           Išvados

Kaip ir ankstesniais metais, daugumą Komisijos pasiūlymų teisės aktų leidėjai priėmė be rimtesnių diskusijų dėl subsidiarumo ir proporcingumo. 2011 m. ribos, kurias pasiekus būtų pritaikyti vadinamieji geltonosios kortelės ir oranžinės kortelės mechanizmai, nebuvo pasiektos ir tik nedidelė procentinė dalis (apie 10 proc.) vykstant politiniam dialogui Komisijai nacionalinių parlamentų atsiųstų nuomonių buvo pagrįstos nuomonės, kaip apibrėžta protokole, t. y. tokios nuomonės, kuriose nurodytas subsidiarumo pažeidimas. Be to, tais atvejais, kai suabejota, ar laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, institucijų ir kitų subjektų nuomonės kartais gerokai skyrėsi.

Subsidiarumo ir proporcingumo koncepcijos yra pamatiniai ES institucijų politikos formavimo proceso elementai. Komisijos poveikio vertinimai tebėra pagrindinė subsidiarumo ir proporcingumo klausimų sprendimo priemonė parengiamuoju teisėkūros etapu, o Poveikio vertinimo valdybos vaidmuo šiuo atžvilgiu – vienas esminių. Tačiau institucijų praktika rodo, kad tai, kaip teisėkūros etapu šie principai aiškinami ir taikomi, dažnai priklauso nuo politinių aplinkybių, taigi svarbus jų politinis aspektas.

Iš to, kaip dauguma nacionalinių parlamentų įgyvendina protokolą ir naudojasi subsidiarumo kontrolės mechanizmu, matyti naujosios priemonės politinis pobūdis – tai Komisija jau buvo pabrėžusi Pirmininko J. M. Barroso 2009 m. gruodžio 1 d. rašte.

Dėl subsidiarumo kontrolės mechanizmo procesas tapo gerokai skaidresnis, šis mechanizmas valstybėse narėse akivaizdžiai paskatino viešas diskusijas dėl ES politikos, taigi visuomenė gavo daugiau informacijos šiais klausimais.

PRIEDAS

            Komisijos iniciatyvų, dėl kurių 2011m. nacionaliniai parlamentai pateikė pagrįstas nuomones dėl subsidiarumo principo, sąrašas

|| Pavadinimas || Nacionaliniai parlamentai, kurie pateikė pagrįstas nuomones

1. || Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė (BKPMB), COM(2011) 121 || UK House of Commons BG Narodno Sabranie SE Riksdag NL Tweede Kamer PL Sejm ML Kamra tad-Deputati IE Dail Eireann RO Camera Deputaţilor SK Národná Rada

2. || Išimtinėmis aplinkybėmis laikinai atnaujinama vidaus sienų kontrolė, COM(2011) 560 || FR Assemblée nationale Both NL Chambers PO Assembleia da República SE Riksdag RO Senatul SK Národná Rada

3. || Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas, COM(2010) 799 || PL Sejm PL Senat DK Folketing LU Chambre des Députés SE Riksdag

4. || Bendroji Europos pirkimo–pardavimo sutarčių teisė, COM(2011) 635 || AT Bundesrat DE Bundestag UK House of Commons BE Sénat BE Chambre des Représentants

5. || Jurisdikcija, taikytina teisė, teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas, susiję su registruotos partnerystės turtinėmis pasekmėmis, COM(2011) 127 || PL Senat PL Sejm RO Senatul IT Senato della Repubblica

6. || Rizikos ribojimo reikalavimas kredito įstaigoms, COM(2011) 452 || UK House of Commons SE Riksdag FR Sénat

7. || Bendra finansinių sandorių mokesčio sistema, COM(2011) 594 || CY Vouli ton Antiprosopon SE Riksdag MT Kamra tad-Deputati

8. || Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (2014–2020 m.), COM(2011) 608 || Both NL Chambers SE Riksdag DK Folketing

9. || Konkretūs viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimai, COM(2011) 779. || BE Chambre des Représentants SK Národná Rada SE Riksdag

10. || Prekybos standartai, COM(2010) 738 || LU Chambre des Députés PL Senat

11. || Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūros pakeitimas, COM(2011) 169 || BG Narodno Sabranie Both ES Chambers

12. || Tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, COM(2011) 215, ir su taikoma vertimo tvarka susijęs tvirtesnis bendradarbiavimas kuriant bendrą patentinę apsaugą, COM(2011) 216 || IT Camera dei Deputati Both ES Chambers

13. || Direktyva dėl energijos vartojimo efektyvumo, COM(2011) 370 || FI Eduskunta SE Riksdag

14. || Galimybė verstis kredito įstaigų veikla ir rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūra, COM(2011) 453 || SE Riksdag RO Camera Deputaţilor

15. || Pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, COM(2011) 625 || DE Bundesrat LU Chambre des Députés

16. || Parama kaimo plėtrai, teikiama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, COM(2011) 627 || DE Bundesrat (kartu su pagrįsta nuomone dėl COM(2011) 625) LU Chambre des Députés

17. || Reglamentas dėl maisto skirstymo labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims, COM(2011) 634 || SE Riksdag UK House of Lords

18. || Sutartiniai santykiai pieno ir pieno produktų sektoriuje, COM(2010) 728 || PL Sejm

19. || Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimas, COM(2010) 745 || PL Senat

20. || Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas ir vykdymas, COM(2010) 748 || Both NL Chambers

21. || Centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveika, COM(2011) 79 || PL Sejm

22. || Jurisdikcija, taikytina teisė, teismo sprendimų pripažinimas ir vykdymas, susiję su sutuoktinių turto teisiniu režimu, COM(2011) 126 || IT Senato della Repubblica

23. || Kūdikiams bei mažiems vaikams skirti ir specialios medicininės paskirties maisto produktai, COM(2011) 353 || IT Senato della Repubblica

24. || Aromatizuotų vyno produktų apibrėžimas, aprašymas, pateikimas, ženklinimas ir geografinių nuorodų apsauga, COM(2011) 530 || LU Chambre des Députés

25. || Keitimosi informacija mechanizmas, nustatytas tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis, COM(2011) 540 || LU Chambre des Députés

26. || Europos Sąjungos socialinių pokyčių ir inovacijų programa, COM(2011) 609 || SE Riksdag

27. || Pasiūlymas dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006, COM(2011) 614 || LU Chambre des Députés

28. || Pasiūlymas, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui, kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje, bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, COM(2011) 615 || IT Camera dei Deputati

[1]               COM(2012) 375.

[2]               Sumanaus reguliavimo klausimai išsamiau aptariami Komisijos komunikate COM(2010) 543.

[3]               Su veiksmų planais galima susipažinti Komisijos PV interneto svetainėje http://ec.europa.eu/governance/impact/index_en.htm.

[4]               Pagrįsta nuomonė apibrėžiama kaip nacionalinio parlamento Komisijai (arba Europos Parlamentui, Tarybai, Teisingumo Teismui, Europos Centriniam Bankui ar Europos investicijų bankui, atsižvelgiant į tai, kuri institucija pateikė pasiūlymą) per protokole nurodytą aštuonių savaičių laikotarpį atsiųsta nuomonė, kurioje nurodyta, kad pažeistas subsidiarumo principas.

[5]               http://ec.europa.eu/dgs/secretariat_general/relations/relations_other/npo/index_lt.htm.

[6]               Žr. Tarpinstitucinį susitarimą dėl subsidiarumo principo (OL C 329, 1993 12 6, p. 132).

[7]               Tarybos sprendimas 2009/937/ES, OL L 325, 2009 12 11, p. 35.

[8]               38a straipsnis.

[9]               Atitinkamai COM(2011) 665, COM(2010) 747, SEC(2011) 342, COM(2011) 370 ir 173.

[10]             http://extranet.cor.europa.eu/subsidiarity/regpex/Pages/default.aspx.

[11]             http://cor.europa.eu/en/about/interinstitutional/Documents/EN.pdf.

[12]             Byla C-176/09.

[13]             Sprendimas Vodafone Ltd, Telefónica O2 Europe plc, T-Mobile International AG, Orange Personal Communications Services Ltd prieš Secretary of State for Business, Enterprise and Regulatory Reform, C-58/8, kuriame nagrinėjamas Reglamentas (EB) Nr. 717/2007.

[14]             COM(2009) 217. Išsamesnė informacija apie tarpinstitucines diskusijas pateikiama PreLex duomenų bazėje http://ec.europa.eu/prelex/apcnet.cfm.

[15]             COM(2006) 232.

[16]             COM(2008) 426.

[17]             COM(2008) 637.

[18]             COM(2011) 121.

[19]             COM(2011) 560.

[20]             COM(2011) 32.