52012DC0318

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Italijos 2012 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2012–2015 m. Italijos stabilumo programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 5 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo[2], ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[3],

atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas[4],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas;

(2) 2010 m. liepos 13 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[5], kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką;

(3) 2011 m. liepos 12 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl Italijos 2011 m. nacionalinės reformų programos ir pateikė savo nuomonę dėl atnaujintos 2011–2014 m. Italijos stabilumo programos;

(4) 2011 m. lapkričio 23 d. Komisija patvirtino antrąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas antras ex ante ir integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“. 2012 m. vasario 14 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė įspėjimo sistemos ataskaitą[6], kurioje nustatė, kad Italija yra viena iš valstybių narių, dėl kurios reikės parengti nuodugnią apžvalgą;

(5) 2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino prioritetus, kuriais turi būti užtikrintas finansinis stabilumas, fiskalinis konsolidavimas ir ekonomikos augimo skatinimo veiksmai. Ji pabrėžė, kad reikia vykdyti diferencijuotą, ekonomikos augimą skatinantį fiskalinį konsolidavimą, atkurti įprastas skolinimo ekonomikai sąlygas, skatinti ekonomikos augimą ir konkurencingumą, spręsti nedarbo problemą, šalinti krizės sukeltas socialines pasekmes ir modernizuoti viešąjį administravimą;

(6) 2012 m. kovo 2 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas;

(7) 2012 m. balandžio 30 d. Italija pateikė savo 2012–2015 m. stabilumo programą ir savo 2012 m. nacionalinę reformų programą. Siekiant atsižvelgti į abiejų programų sąsają, jos vertintos vienu metu. Atlikdama nuodugnią apžvalgą pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį Komisija taip pat įvertino, ar Italijoje esama makroekonominio disbalanso. Nuodugnioje apžvalgoje[7] Komisija padarė išvadą, kad Italijoje susidaręs disbalansas, tačiau jis nėra perviršinis. Visų pirma, kai valstybės skola jau yra atidžiai stebima pagal Stabilumo ir augimo paktą, daugiau dėmesio reikėtų skirti makroekonominiams eksporto rezultatų pokyčiams, siekiant sumažinti neigiamą poveikį ekonomikos veikimui;

(8) remdamasi stabilumo programos vertinimu pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalį, Taryba mano, kad makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiama programa, yra patikimas, darant prielaidą, kad finansų rinkų sąlygos toliau neprastės. Scenarijuje, kuris atitinka Komisijos 2012 m. pavasario prognozę, numatyta, kad šįmet realusis BVP smarkiai sumažės, o 2013 m. palaipsniui didės. Remiantis perviršinio deficito procedūra, programoje išdėstytos biudžeto strategijos tikslas – toliau mažinant išlaidas ir siekiant papildomų pajamų iki 2012 m. sumažinti deficitą, kad jis būtų mažesnis už 3 % BVP pamatinę vertę. Ištaisius perviršinį deficitą, programoje patvirtinamas vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslas – struktūriniu požiūriu subalansuotas biudžetas, kuris deramai atitinka Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus. Tai ketinama pasiekti 2013 m., t. y. vienais metais anksčiau nei užsibrėžta ankstesnėje stabilumo programoje. Remiantis (perskaičiuotu) struktūriniu deficitu[8], fiskalinių priemonių vidutinis metinis poveikis 2010–2012 m. bus gerokai didesnis nei 0,5 % BVP, kuriuos rekomenduoja Taryba pagal perviršinio deficito procedūrą. Numatomas struktūrinio koregavimo tempas 2013 m. sudaro sąlygas tais metais pasiekti vidutinės trukmės laikotarpio tikslą, o numatyta valdžios sektoriaus išlaidų augimo norma, atsižvelgiant į diskrecines pajamų priemones, turėtų atitikti Stabilumo ir augimo pakte nustatytą išlaidų kriterijų. Pagal programos projekcijas, valdžios sektoriaus skolos santykis 2012 m. bus didžiausias, o didėjant pirminiam pertekliui pradės vis labiau mažėti. 2013–2014 m. Italijai bus pereinamasis laikotarpis, todėl jos biudžeto planuose turėtų būti užtikrinta pakankama pažanga siekiant laikytis skolos mažinimo kriterijaus, kaip patvirtina Komisijos 2012 m. pavasario prognozėje. Pagal planus skolos mažinimo kriterijaus bus laikomasi pereinamojo laikotarpio pabaigoje (2015 m.). Siekiant pirmiau nurodytų deficito ir skolos tikslų reikės griežtai ir visiškai įgyvendinti 2010–2011 m. priimtų taisomųjų priemonių biudžetą. Galiausiai Italija susiduria su vidutine ilgalaikio valstybės finansų tvarumo rizika;

(9) kalbant apie fiskalinę sistemą, Italijos parlamentas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo į Italijos Konstituciją įtraukiama subalansuoto biudžeto taisyklė. Reikės priimti įgyvendinimo teisės aktus, kuriuose būtų nurodyti pagrindiniai šios taisyklės aspektai, pvz., taikymo tvarka, atitinkami taisomieji mechanizmai, išimtys ir numatytos būtinos įvairių lygių valdžios institucijų koordinavimo priemonės. Vyriausybė įsipareigojo siekti ilgalaikio viešųjų išlaidų veiksmingumo ir kokybės gerinimo, išsamiai peržiūrėdama išlaidas visų lygių valdžios institucijose. Be to, atliekant šias peržiūras būtų galima teikti pirmenybę su augimo skatinimu susijusioms išlaidoms. Siekiant to paties tikslo atliekamas struktūrinių fondų panaudojimo pertvarkymas – 2011 m. kovo mėn. priimtos priemonės, o 2011 m. lapkričio mėn. patvirtintas Sanglaudos veiksmų planas, kuriuo taip pat siekiama paspartinti struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Tačiau dideli viešojo administravimo gebėjimų trūkumai ir toliau trukdo įsisavinti lėšas, taigi, ir įgyvendinti planą, ypač konvergencijos regionuose;

(10) mokesčių sistemos struktūra, didelis mokesčių vengimas ir nedeklaruojamas darbas labai pakenkė šalies ekonominės veiklos rezultatams. Be to, mokestinių prievolių vykdymui ir valdymui poveikį daro daugybė mokesčių išlaidų ir sudėtingos bei apsunkinančios administracinės procedūros. Jau atliktas dalinis mokesčių naštos perkėlimas nuo gamybos veiksnių link vartojimo ir nuosavybės yra svarbus žingsnis siekiant, kad mokesčių struktūra taptų palankesnė augimui, tačiau reikalinga didesnė pažanga, nepamirštant pasiskirstymo poveikio;

(11) 2011 m. birželio mėn. socialinių partnerių susitarimas reformuoti derybų dėl darbo užmokesčio sistemą buvo oficialiai įtvirtintas teisės aktuose. Dėl to turėtų būti plačiau taikomos bendrovėse sudaromos sutartys, taigi, labiau atsižvelgiama į konkrečios gamybos veiklos poreikius. Tačiau siekiant visapusiškai spręsti dinamiškesnio nominaliųjų vieneto darbo sąnaudų didėjimo, lyginant su jos prekybos partneriais, klausimą, kuris yra pagrindinis Italijos konkurencingumo praradimo veiksnys, derybų dėl darbo užmokesčio sistema turėtų būti reformuojama toliau, leidžiant taikyti lankstesnius susitarimus nacionaliniu sektorių lygiu. 2012 m. balandžio mėn. vyriausybė pasiūlė plataus užmojo darbo rinkos reformą, kad būtų išspręstos užsitęsusios Italijos darbo rinkos problemos, tarp kurių – jos segmentacija. Ši reforma turi būti priimta skubos tvarka, užtikrinant, kad jos tikslas ir siekiai atitiktų Italijos darbo rinkoje kilusias problemas. Reikėtų atidžiai stebėti įdarbinimo paslaugų liberalizavimo mastą ir veiksmingumą;

(12) nepaisant pastangų pagerinti moterų užimtumą (daugiausia mokestinėmis paskatomis), Italijos moterų užimtumo lygis (2011 m. – 46,5 %) yra gerokai mažesnis nei ES 27 valstybių narių vidurkis (2011 m. – 58,5 %). Reikia dėti daugiau pastangų teikiant vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūros paslaugas. Su didžiule problema susiduria privačiame sektoriuje dirbančios pagyvenusios moterys, nes moterų išėjimo į pensiją amžius per 2012–2018 m. laikotarpį padidės penkeriais metais;

(13) jaunimo nedarbas Italijoje 2011 m. vidutiniškai siekė 29,1 %, o 2012 m. pirmaisiais mėnesiais dar padidėjo. Visų pirma, aukštųjų mokyklų absolventų nedarbas yra aukštas, o įgyti įgūdžiai neatitinka darbo rinkai reikalingų įgūdžių. Gamybinės praktikos kaip galimybės patekti į darbo rinką skatinimas yra sveikintinas, tačiau dar reikia sustiprinti atitinkamas priemones, kaip antai naują profesinio ir kito mokymo standartų sistemą ir įgūdžių sertifikavimo sistemą. Komisija įsteigė veiksmų grupę, kuri sanglaudos fondų lėšas perskirstys priemonėms, skirtoms jaunimo užimtumui ir MVĮ plėtrai remti;

(14) mokyklos nebaigimo lygis, kuris nacionaliniu mastu siekia 18,8 % ir skirtinguose regionuose labai nevienodas, daro neigiamą poveikį jaunimo nedarbui. Sprendžiant mokyklos nebaigimo problemą reikėtų imtis tikslingesnių ir labiau suderintų veiksmų, kurie apimtų prevencines, intervencines ir kompensacines priemones. Reikėtų šalinti aukštųjų mokyklų sistemos trūkumus, visų pirma visiškai įgyvendinant 2010 m. universitetų reformą ir universitetų rezultatus labiau susiejant su viešojo finansavimo skyrimu;

(15) Italija patvirtino svarbias paslaugų, visų pirma laisvųjų profesijų, liberalizavimo ir tinklų pramonės šakų konkurencingumo didinimo priemones. Tačiau daug problemų vis dar kyla energetikos ir transporto sektoriuose, pirmiausia geležinkelių ir uostų, kur infrastruktūros ir rinkos kliūtys išlieka didelės;

(16) nors jau priimtos kai kurios administracinį supaprastinimą skatinančios priemonės, verslo aplinka Italijoje išlieka sudėtinga. Visų pirma, teismų sistema nukenčia nuo įvairiausių išteklių naudojimo, procedūrų ir institucinės struktūros trūkumų, kurie atsispindi prastuose Italijos civilinės teisenos rezultatuose – bylų nagrinėjimas užtrunka pernelyg ilgai ir dažnai vėluojama;

(17) MVĮ sunku gauti finansavimą, o rizikos kapitalo intensyvumas yra silpnas. 2011 m. gruodžio mėn. buvo pradėta taikyti nuolaida už naują įmonių nuosavą kapitalą, kad įmonės galėtų į apmokestinamas pajamas neįskaičiuoti hipotetinio pelno iš injekcijų į nuosavą kapitalą. Tai turėtų padėti tvariai padidinti MVĮ ir investicijas į inovacijas. Nors buvo imtasi kai kurių privačių mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros skatinimo priemonių, pavyzdžiui, refinansuoti į mokslinius tyrimus investuojančių įmonių mokesčių kreditą, intensyvumas išlieka žemas, o novatoriškų projektų įgyvendinimas – silpnas;

(18) Italija prisiėmė tam tikrų įsipareigojimų pagal paktą „Euro plius“. Šie įsipareigojimai, taip pat praėjusiais metais prisiimti ir įgyvendinami įsipareigojimai, yra susiję su užimtumo ir konkurencingumo gerinimu, viešųjų finansų tvarumo didinimu ir finansinio stabilumo stiprinimu. Komisija įvertino, kaip įgyvendinami pagal paktą „Euro plius“ prisiimti įsipareigojimai. Į šio vertinimo rezultatus buvo atsižvelgta rengiant rekomendacijas;

(19) atsižvelgdama į Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Italijos ekonominės politikos analizę. Ji įvertino stabilumo programą ir nacionalinę reformų programą ir pateikė nuodugnią apžvalgą. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Italijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą. Jos rekomendacijos pagal Europos semestrą pateiktos 1–7 rekomendacijų punktuose toliau;

(20) atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo Italijos stabilumo programą ir savo nuomonę[9] visų pirma pateikė 1 rekomendacijoje;

(21) atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo Italijos nacionalinę reformų programą ir Italijos 2012 m. stabilumo programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos rekomendacijų 1–7 punktuose toliau,

REKOMENDUOJA Italijai 2012–2013 m. imtis šių veiksmų:

1. kaip planuota, įgyvendinti biudžeto strategiją ir užtikrinti, kad 2012 m. perviršinis deficitas būtų ištaisytas. Užtikrinti numatytą struktūrinį pirminį perteklių, siekiant, kad nuo 2013 m. pradėtų mažėti skolos ir BVP santykis. Padaryti pakankamą pažangą siekiant vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslo, kartu laikantis išlaidų kriterijaus ir darant tinkamą pažangą, kad būtų laikomasi skolos mažinimo kriterijaus.

2. Užtikrinti, kad su ES sistema būtų suderinti pagrindiniai Konstitucijoje nustatytos subalansuoto biudžeto taisyklės aspektai ir tinkamos įvairių lygių valdžios institucijų koordinavimo priemonės. Toliau siekti ilgalaikio viešųjų išlaidų veiksmingumo ir kokybės gerinimo, atliekant numatytas išlaidų peržiūras ir įgyvendinant 2011 m. Sanglaudos veiksmų planą, kurio tikslas – pagerinti ES fondų lėšų įsisavinimą ir valdymą, visų pirma Pietų Italijoje.

3. Imtis papildomų veiksmų sprendžiant jaunimo nedarbo problemą, visų pirma, švietimo sistemą labiau pritaikant prie darbo rinkos poreikių, sudarant palankias sąlygas perėjimui į darbo rinką, taip pat remiant besikuriančias įmones ir skatinant darbuotojų samdymą. Įgūdžius ir kvalifikacijas pripažindinti visoje šalyje, taip skatinant darbuotojų judumą. Imtis priemonių mažinant aukštųjų mokyklų ir mokyklų nebaigimo lygį.

4. Nedelsiant priimti darbo rinkos reformą, siekiant spręsti darbo rinkos segmentacijos problemą ir nustatyti integruotą bedarbio pašalpų sistemą. Imtis papildomų veiksmų skatinant aktyvesnį moterų dalyvavimą darbo rinkoje, visų pirma teikti vaikų ir vyresnio amžiaus žmonių priežiūros paslaugas. Didinant kainų konkurencingumą, sektorių lygiu nustatytą darbo užmokestį glaudžiau sieti su našumu, konsultuojantis su socialiniais partneriais ir laikantis nacionalinės praktikos tobulinti darbo užmokesčio nustatymo sistemą.

5. Tęsti kovą su mokesčių vengimu. Kovoti su šešėline ekonomika ir nedeklaruojamu darbu, pavyzdžiui, dažniau atliekant patikrinimus ir vykdant kontrolę. Imtis priemonių, kad būtų susiaurinta atleidimo nuo mokesčių, nuolaidų ir lengvatinių PVM tarifų taikymo sritis ir supaprastintas mokesčių kodeksas. Imtis papildomų priemonių, kad mokesčių našta nuo gamybos veiksnių būtų perkelta juos pakeičiant nuosavybės, vartojimo ir aplinkos mokesčiais.

6. Įgyvendinti priimtas paslaugų sektoriaus liberalizavimo ir supaprastinimo priemones. Toliau dėti pastangas siekiant pagerinti patekimą į rinką tinklų pramonės šakose, taip pat infrastruktūros pajėgumus ir tarpusavio jungtis.

7. Labiau supaprastinti verslo reguliavimo sistemą ir stiprinti administracinius gebėjimus. Gerinti galimybes pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, pirmiausia nuosavu kapitalu, kad būtų finansuojamos augančios įmonės ir inovacijos. Įgyvendinti numatytą civilinės teisenos sistemos pertvarkymą ir skatinti naudoti alternatyvaus ginčų sprendimo priemones.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               OL L 306, 2011 11 23, p. 25.

[3]               COM(2012) 318 final.

[4]               P7_TA(2012) 0048 ir P7_TA(2012) 0047.

[5]               2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2012/238/ES.

[6]               COM(2012) 68 final.

[7]               SWD(2012) 156 final.

[8]               Pagal ciklą pakoreguotas balansas (atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones), Komisijos tarnybų perskaičiuotas remiantis programoje pateikta informacija ir taikant bendrai sutartą metodiką.

[9]               Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.