This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52012DC0100
REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT AND THE COUNCIL on the application of Regulation (EC) 2006/2004 of the European Parliament and of the Council of 27 October 2004 on cooperation between national authorities responsible for the enforcement of consumer protection laws (the Regulation on consumer protection cooperation)
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) taikymo
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) taikymo
/* COM/2012/0100 final */
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI dėl 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamento dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) taikymo /* COM/2012/0100 final */
TURINYS 1........... Įžanga............................................................................................................................ 3 2........... BVAS tinklas. naujausi
teisinės ir institucinės sistemos pokyčiai........................................ 3 2.1........ Teisinė sistema................................................................................................................ 3 2.2........ Naujausi institucinės sistemos
pokyčiai............................................................................ 4 2.3........ BVAS sistema................................................................................................................ 4 2.4........ BVAS tinklui skirti ištekliai.............................................................................................. 6 2.5........ BVAS komitetas............................................................................................................ 6 3........... BVAS tinklas patobulintas,
tačiau nuveikti reikia dar daug................................................ 7 3.1........ Ataskaitinio laikotarpio statistikos
tendencijos.................................................................. 7 3.2........ Bendras vertinimas.......................................................................................................... 8 3.3........ BVAS tinklas – reikia nuveikti
daugiau............................................................................ 9 4........... Kitos bendradarbiavimo sritys –
Bendra veikla ir pareigūnų mainai................................. 10 4.1........ Bendra veikla ir pareigūnų
mainai.................................................................................. 10 4.2........ Tarptautinis bendradarbiavimas..................................................................................... 11 5........... Išvados ir tolesni veiksmai............................................................................................. 11 5.1........ Išvados........................................................................................................................ 11 5.2........ Tolesni veiksmai........................................................................................................... 12 PRIEDAS.................................................................................................................................. 14 KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI
IR TARYBAI dėl 2004 m.
spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2006/2004
dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų
apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamento
dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) taikymo
1.
Įžanga
Vidaus rinka tapo kasdienio prekes ir paslaugas
įsigyjančių vartotojų gyvenimo dalimi. Kad galėtų
visapusiškai pasinaudoti galimais šios rinkos pranašumais ir teikiamomis
naujomis galimybėmis pasirinkimo, kokybės ir kainos atžvilgiu,
pirkdami Europos vartotojai turi jaustis tikri, kad jų teisės yra
apsaugotos. Tai ypač aktualu kalbant apie prekyba internetu vidaus
rinkoje. Šiuo tikslu 2004 m. buvo priimtas Reglamentas
dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje[1]
(toliau – reglamentas). Jame nustatyta sistema, kuria remdamosi vykdymo
priežiūros institucijos valstybėse narėse gali glaudžiau
bendradarbiauti, kad sparčiai ir veiksmingai užkirstų kelią
vartotojų įstatymus pažeidžiančiai komercinei veiklai, kai
vartotojai ir prekiautojai yra skirtingose šalyse. Įmonėms reglamentu
garantuojamos vienodos galimybės ir užtikrinama, kad sukčiaujantys
prekiautojai bus išstumti iš rinkos. Pateikti šią ataskaitą reikalaujama
pagal reglamento 21 straipsnį, kuriame nustatyta, kad reglamento taikymas
vertinamas kas dvejus metus. Ši ataskaita apima 2009 ir 2010 m. Tai
antroji dvimetė Komisijos ataskaita[2]. Ataskaitoje pateikiamas tiek Komisijos
išdėstytas pokyčių vertinimas, tiek per pirmąjį
2011 m. ketvirtį Komisijai pateiktose nacionalinėse ataskaitose
išdėstyti valstybių narių atsiliepimai. Joje daugiausiai dėmesio
skiriama reglamentu įsteigto BVAS tinklo veiklai ir konkrečiai
nagrinėjama, ar Komisijos 2009 m. dvimetėje ataskaitoje
nustatyti trūkumai buvo sėkmingai pašalinti. Šią ataskaitą reikia vertinti
atsižvelgiant ir į vykstančius svarstymus, ar reglamentu
sėkmingai įgyvendinamas užsibrėžtas tikslas – sustiprinti
vartotojų ekonominių interesų apsaugą[3].
2.
BVAS tinklas. naujausi teisinės ir institucinės sistemos
pokyčiai
2.1.
Teisinė sistema
Reglamente nustatyti bendradarbiavimo mechanizmai
taikomi tik reglamento priede nurodytų teisės aktų
įgyvendinimui užtikrinti. Reglamentas priimtas 2004 m., tačiau
vėliau buvo pateikta pasiūlymų dėl teisės aktų,
ir reglamento priedas buvo keičiamas – iš esmės išplėstas
teisės aktų sąrašas (pvz., 2009 m. lapkričio mėn.
įtrauktas Direktyvos dėl privatumo ir elektroninių ryšių 13
straipsnis[4]). Pakeitimų taip pat
padaryta pakeitus Direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios
reklamos[5] taikymo sritį ir
panaikinus Direktyvą 87/102/EEB dėl vartojimo kredito. Siekdama išvengti galimo dviprasmiškumo dėl
reglamento taikymo srities, 2010 m. Komisija pateikė
teisėkūros pasiūlymą[6], kuriuo
reglamento priedas pakeistas atsižvelgiant į visus nuo 2004 m.
įvykusius pokyčius. Šis pasiūlymas priimtas 2001 m.
rugsėjo 14 d. Visų pirma tai užtikrins teisinį aiškumą
dėl naujos Direktyvos 2008/48/EB[7] dėl vartojimo
kreditų sutarčių įtraukimo[8].
2.2.
Naujausi institucinės sistemos pokyčiai
BVAS tinklą sudaro nacionalinės
įgyvendinimo priežiūros institucijos, apie kurias valstybės
narės praneša Komisijai. Šių institucijų sąrašas kasmet
skelbiamas Oficialiajame leidinyje[9]. Pirmuosius dvejus veiklos metus valstybės
narės dėjo daug pastangų, siekdamos galutinai sukurti BVAS
tinklą, o nuo 2009 m. tinklo institucinė sistema apskritai
sutvirtėjo. Tinklui poveikio turėjo ir kai kurie iš
minėtų reglamento priedo pakeitimų: 1) laukiant, kol bus
priimtas iš dalies pakeistas reglamentas, laikinai neįtrauktos už
Direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kreditų sutarčių
įgyvendinimo priežiūrą atsakingos institucijos; 2) prisijungia
naujos institucijos, apie kuria pranešta Komisijai, atsakingos už Direktyvos
dėl privatumo ir elektroninių ryšių 13 straipsnio
įgyvendinimą. Visi kiti tinklo pakeitimai, apie kuriuos pranešta
Komisijai (pvz., dėl ministrų pasikeitimo nacionaliniu lygmeniu),
galėjo būti įgyvendinti nedarant tinklui neigiamo poveikio,
išskyrus vieną valstybę narę, kuri praneša apie didelius vienos
institucijos sunkumus ir vėlavimą nacionaliniu lygmeniu. Atvejai, kai visiškai neprisijungiama prie tinklo
naudojamos bendros kompiuterinės priemonės, dabar yra reti ir
dažniausiai pasitaiko srityse, kuriose bendradarbiavimas nėra nuolatinis
(pvz., Direktyvos 2001/83/EB 86–100 straipsnių įgyvendinimo
priežiūra). Komisija toliau atidžiai stebi šiuos atvejus.
2.3.
BVAS sistema
Viena pagrindinių BVAS tinklo dalių yra
BVAS sistema – bendra kompiuterinė priemonė, kuria institucijos
naudojasi keistis informacija. Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija, padedant
2006 m. įsteigtai pagrindinių naudotojų grupei,
stengėsi šią priemonę patobulinti ir padaryti patogesnę
naudoti. Baigtas išsamus su reglamento 9 straipsniu
susijęs parengiamasis darbas, kuris turi būti atliktas prieš kuriant
naujas informacinių technologijų funkcijas. Valstybėms
narėms sutikus, šio straipsnio įgyvendinimas šia kompiuterine
priemone atidėtas, siekiant įgyti pakankamai praktinės patirties
patikrinimų, pirmosios bendros rinkos priežiūros ir BVAS tinklo
vykdomos įgyvendinimo priežiūros veiklos srityse. 2012 m.
įdiegus šias naujas funkcijas palengvės kelių institucijų
vykdomos įgyvendinimo priežiūros veiklos koordinavimas. Be kitų būsimų patobulinimų,
naudotojai pasiūlė gerinti paieškos funkciją ir paversti BVAS
sistemą daugiakalbiu įrankiu. Naudotojai taip pastebėjo, kad
sistema reaguoja gana lėtai. Šį klausimą ištyrė Komisijos
informacinių technologijų tarnybos ir dabar jis yra sprendžiamas. Ataskaitiniu laikotarpiu dėmesio taip pat
skirta duomenų apsaugos klausimams. Pagrindinė Komisijos užduotis
buvo įgyvendinti daugumą rekomendacijų, kurias 2007 m.
rugsėjo mėn. pateikė iš nacionalinių duomenų
apsaugos institucijų sudaryta 29 straipsnio darbo grupė. Komisija
2010 m. parengė ir su valstybėmis narėmis aptarė
atitinkamą sprendimą[10] ir rekomendaciją[11].
Šie dokumentai oficialiai priimti 2011 m. kovo 1 d. 2009 m. BVAS
sistemoje buvo įdiegtos papildomos duomenų apsaugos priemonės,
pavyzdžiui, įspėjimai naudotojams (iškylantieji pranešimai)
pagrindiniuose darbo eigos etapuose. Baigdama išankstinę patikrą šiuo
laikotarpiu Komisija taip pat glaudžiai bendradarbiavo su Europos duomenų apsaugos
priežiūros pareigūnu (toliau – EDAPP). Pateiktoje nuomonėje[12]
EDAPP patvirtina, kad reglamentu sukuriamas tvirtas teisinis keitimosi
informacija pagrindas, ir palankiai vertina Komisijos pastangas įtraukti
duomenų apsaugą kuriant kompiuterinę priemonę ir bendras
tinklui nustatytas prašymų nagrinėjimo procedūras. Tačiau
EDAPP rekomenduoja apsvarstyti galimybę sistemą toliau tobulinti. Būtina neatidėliojant rasti tinkamą
būdą iš duomenų subjektų gaunamiems prašymams dėl
prieigos teisių nagrinėti ir į juos atsakyti. Sukurti tokį
koordinavimo mechanizmą ypač sudėtinga. Pagrindinis uždavinys
bus užtikrinti tinkamą teisės į privatumą bei asmens
duomenų apsaugą ir būtinybės keistis informacija pagal
reglamente nustatytą įgyvendinimo priežiūros ir tiriamojo
bendradarbiavimo sistemą pusiausvyrą, siekiant išvengti ES
vartotojų teisės aktų pažeidimų. Padėtį dar
labiau sunkina tai, kad skirtingų valstybių narių nacionaliniai
vartotojų ir duomenų apsaugos teisės aktai labai skiriasi. Kitų EDAPP rekomenduotų veiksmų,
pavyzdžiui, naujų informacinių technologijų funkcijų
kūrimo, įgyvendinimas bus vertinamas antrajame etape, kai tinklo
institucijos ir Komisija susitars dėl bendrų koordinavimo
mechanizmų principų.
2.4.
BVAS tinklui skirti ištekliai
Kaip ir 2009 m., dvimetėse
nacionalinėse ataskaitose pateikiama nedaug duomenų apie
nacionalinių institucijų skiriamus išteklius reglamento taikymui.
Valstybės narės dažniausiai praneša, kad BVAS veikla įtraukta
į bendrą institucijų veiklą ir biudžetą, taigi,
panašu, kad rinkti konkrečius BVAS srities duomenis neįmanoma. Nors ir nepateikiant konkrečių
duomenų apie išteklius, keletoje ataskaitų pabrėžiama, kad
institucijas domintų galimybė aktyviau dalyvauti BVAS veikloje,
tačiau priimant sprendimus jas dažnai varžo turimos lėšos. Tai
visų pirma, tačiau ne tik, taikoma bendrai tinklo veiklai bei
pareigūnų mainams – abu šie projektai yra bendrai finansuojami iš ES
biudžeto. Remiantis šiuo metu Komisijos turimais duomenimis
nėra galimybių patikimai įvertinti, ar valstybės narės
visapusiškai vykdo reglamento 4 straipsnio 7 dalyje joms nustatytą
įpareigojimą, pagal kurį institucijos privalo turėti
pakankamai išteklių. Vis dėlto iš nacionalinių ataskaitų
matyti, kad dėl ribotų institucijų išteklių gali
sumažėti tinklo veiksmingumas (taigi ir rezultatyvumas). Kai kuriais
atvejais tai taikytina nacionaliniams koordinatoriams – bendroms ryšių
palaikymo tarnyboms, kurioms tenka labai svarbus vaidmuo taikant
reglamentą, ypač šalyse, kuriose reglamente nustatytas įgyvendinimo
priežiūros užduotis vykdo kelios institucijos. Šis klausimas bus išsamiau
nagrinėjamas tebevykstančiame bendrame BVAS tinklo vertinime.
2.5.
BVAS komitetas
Reglamentu įsteigtas valstybių
narių atstovų komitetas – BVAS komitetas, padėsiantis Komisijai
vykdyti užduotis. Ataskaitiniu laikotarpiu komitetas kasmet
posėdžiavo 3–4 kartus. 2010 m. gruodžio 6 d. komitetas
pateikė palankią nuomonę dėl reglamentą
įgyvendinančio Komisijos sprendimo[13] pakeitimo
projekto. Sprendimą Komisija priėmė 2011 m. kovo 1 d.
Pakeitimu nustatytos naujos reglamento 9 straipsnio įgyvendinimo nuostatos
ir užpildytos spragos patikslinus informacijos ištrynimo BVAS sistemoje
pagrindą. BVAS tinkle komitetui tenka svarbus vaidmuo –
visų pirma, jis sudaro sąlygas dalyvauti diskusijose apie
vartotojų apsaugos tendencijas, patvirtindamas bendrus standartus ir
gaires (pavyzdžiui, internete atliekamų tyrimų vadovą ir BVAS
veiklos gaires) padeda plėtoti bendrą įgyvendinimo
priežiūros veiksmų planą BVAS tinkle ir kasmet sudaro
įgyvendinimo priežiūros veiklos planus, taip nustatydamas BVAS tinklo
veiklos kryptis. Įgyvendinimo priežiūros veiksmų planuose
daugiausia dėmesio skiriama tinklo vykdomai bendrai veiklai – kasmetiniams
internetu vykdomiems patikrinimams. BVAS tinklo sėkmei didelės įtakos
turi komiteto suteikiamas postūmis ir parama, būtini tinklo tikslams
pasiekti. Komisija toliau nagrinėja, ar Vartotojų
politikos tinklas, vienijantis nacionalinių vartotojų klausimus
sprendžiančių ministerijų vadovus, taip pat galėtų
prisidėti prie šios veiklos.
3.
BVAS tinklas patobulintas, tačiau nuveikti reikia dar daug
3.1.
Ataskaitinio laikotarpio statistikos tendencijos
Bendrą tinklo išnagrinėtų bylų
skaičių galima palyginti su ankstesniu ataskaitiniu laikotarpiu –
išnagrinėta apytiksliai 540 prašymų suteikti informacijos arba imtis
įgyvendinimo priežiūros priemonių, siekiant kovoti su
nustatytais pažeidimais[14]. Tačiau
įspėjimų – vienašalių pranešimų, kuriuos institucija
siunčia kitoms susijusioms institucijoms įspėdama apie
nustatytą arba pagrįstai įtariamą vartotojų
teisės aktų pažeidimą – skaičius labai sumažėjo. Kalbant apie direktyvų pažeidimus, tinklui
dažniausiai tenka nagrinėti Direktyvoje 2005/29/EB dėl
nesąžiningos komercinės veiklos[15]
apibrėžtų klaidinančios ir (arba) kitokio pobūdžio
apgaulingos reklamos nuostatų pažeidimus, o po jų – Elektroninės
komercijos direktyvos[16] nuostatų
nesilaikymo atvejus. Nuo pat pradžių dauguma tinklo
nagrinėtų bylų susijusios su veikla, kurioje naudojamos reklamos
internetu priemonės – 2010 m. 45 proc. informacijos prašymų
nurodyti e. paštu, teksto žinutėmis ar internetu vartotojams
siunčiami pranešimai. Įgyvendinimo priežiūros prašymų
skaičius padidėjo iki 77 proc. Tai iš dalies galima paaiškinti
kasmet BVAS tinklo vykdomais patikrinimais. Per šiuos patikrinimus institucijos
tuo pat metu tikrino, ar pasirinkto sektoriaus interneto svetainės
atitinka teisės aktų reikalavimus. Tolesni veiksmai, kurių
imamasi šios bendros veiklos metu nustačius tarpvalstybinius pažeidimus,
savaime lemia aktyvesnį institucijų keitimąsi informacija. Be
to, naujos technologijos (pavyzdžiui, internetas) suteikia galimybę
lengvai pasiekti labai daug vartotojų ir todėl labiau tikėtina,
kad naudojantis šiomis technologijomis bus pažeisti bendri bendradarbiavimo
vartotojų apsaugos srities interesai. Nuo 2009 m. antrojo pusmečio, vertinant
pagal institucijų sukuriamų naujų bylų skaičių,
tinklo veikla nagrinėjant bylas sąlyginai sulėtėjo.
(2009–2010 m. statistiniai duomenys pateikti šios ataskaitos priede). Įgyvendinimo
užtikrinimo prašymų tendencija kol kas beveik nekito – iki 2010 m.
pabaigos BVAS sistemoje užregistruota 120 naujų bylų. Tikslios šios tendencijos priežastys iki šiol
nenustatytos, tačiau tikėtina, kad įtakos turi keletas
veiksnių. Institucijos nepranešė apie sumažėjusį
vartotojų teisės aktų pažeidimų tarpvalstybinio
pobūdžio atvejais skaičių, tačiau jų ataskaitose
pabrėžiama būtinybė geriau susitarti dėl įgyvendinimo
priežiūros prioritetų. Šiomis aplinkybėmis reikia paminėti,
kad per paskutinius patikrinimus aptikta mažiau tarpvalstybinių
problemų, nei per pirmuosius. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad
institucijos geriau susipažino su BVAS reglamente nustatytomis bendradarbiavimo
taisyklėmis. Dėl to bylų skaičius sumažėjo,
tačiau jos yra geriau parengtos ir racionaliau naudojamasi reglamente
nustatytais bendradarbiavimo mechanizmais. Taip pat dėl geresnio bylų
nagrinėjimo sutrumpėjo vidutinis savitarpio pagalbos prašymų
nagrinėjimo laikas – pavyzdžiui, įgyvendinimo priežiūros
prašymų nagrinėjimas 2008 m. vidutiniškai truko 177, o
2010 m. – 92 dienas. Galiausiai reikia atsižvelgti ir į techninius
aspektus – dabar duomenų bazėje galima nagrinėti bylas su
keliais pažeidimais, o pirmaisiais metais institucijos turėjo sukurti
kelias lygiagrečias bylas, t. y. po vieną bylą kiekvienam
pažeidimui.
3.2.
Bendras vertinimas
Galima apibendrinti, kad per šį
ataskaitinį laikotarpį tinklo veikla sutvirtėjo ir tapo
stabilesnė, nepaisant institucijų nurodytų suvaržymų,
atsirandančių dėl sudėtingų ekonominių ir finansinių
jų veiklos sąlygų. Tokia bendra išvada padaryta remiantis dvimetėmis
valstybių narių ataskaitomis ir Komisijos patirtimi stebint tinklo
veiklą. Dauguma institucijų mano, kad pradinės
tinklo problemos, su kuriomis susidurta per pirmuosius dvejus veiklos metus,
išspręstos. Iš trumpesnės vidutinės bylų trukmės (žr.
priedo 4 lentelę) matyti, kad kompetentingiems institucijų
pareigūnams tampa vis paprasčiau nagrinėti jiems tinklu
pateikiamus savitarpio pagalbos prašymus. Be dvišalio bendradarbiavimo įgyvendinimo
priežiūros srityje, BVAS tinklas taip pat sukūrė tvirtą
bendros veiklos pagrindą. Šia bendra veikla siekiama suteikti
įgyvendinimo priežiūrai naują ES masto aspektą ir
sustiprinti vartotojų apsaugą vidaus rinkoje. Per pastaruosius dvejus
metus ši bendra įgyvendinimo priežiūros veikla tapo neatskiriama
tinklo veiklos dalimi. Šios veiklos pagrindinė dalis – kasmet internetu
tinklo vykdomi patikrinimai. Bendrosios priežiūros etape – būtent
tada institucijos imasi veiksmų dėl nustatytų pažeidimų,
siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi nustatytų
reikalavimų – šie patikrinimai vartotojams teikia apčiuopiamos
naudos. 2010 m. pabaigoje institucijų grupė ėmėsi
naujo Komisijos bendrai finansuojamo projekto ir svarstomo galimybes toliau
didinti tinklo įgyvendinimo priežiūros internetu pajėgumą
naudojantis patobulintais metodais ir nuolat dalijantis žiniomis bei patirtimi. Tinklo raidą pastaruoju metu iš dalies galima
būtų paaiškinti tuo, kad per pastaruosius dvejus metus institucijos
įgijo bendradarbiavimo tinkle patirties – (geriau) susipažino su BVAS
reglamento nustatytais bendradarbiavimo mechanizmais ir Komisijos sukurta
kompiuterine priemone, skirta keitimuisi tinklo informacija. Tačiau daugelyje nacionalinių
dvimečių ataskaitų nurodoma, kad priemonės, kurių
imtasi siekiant pašalinti 2009 m. pirmojoje dvimetėje ataskaitoje
nustatytus trūkumus, davė teigiamų rezultatų. Tai
pabrėžta ir daugumoje dvimečių nacionalinių ataskaitų.
Pradėjus kartu su institucijomis kasmet
rengti mokymo planus, veiksmingiau tenkinami mokymo poreikiai. Siekiant
padidinti Komisijos mokymo pajėgumą 2009 m. įsteigtas
nacionalinių instruktorių tinklas. Centrinė pagalbos tarnyba
ataskaitiniu laikotarpiu taip pat pertvarkyta, kad greičiau reaguotų
į naudotojų užklausas. Bendros veiklos (taigi ir išteklių)
planavimas priimant metinius įgyvendinimo priežiūros veiklos planus
užtikrina patikimą, apibrėžtą ir skaidrų programavimo
procesą. Atsižvelgiant į šiuos planus lengviau nustatyti bendras
interesų sritis, bet to, planai apima visą tinklo vykdomą bendrą
veiklą ir pagrindinį bendradarbiavimą (paprastai dvišalį)
įgyvendinimo priežiūros srityje. Parengus rekomendacinius dokumentus
bendradarbiavimas BVAS tinkle tapo aiškesnis. Šiuose dokumentuose visų
pirma išdėstytos Komisijos parengtos BVAS veiklos gairės, kuriose
pateikiami praktiniai BVAS bendradarbiavimo mechanizmų taikymo patarimai,
grindžiami bendrąja praktika, dėl kurios sutarta per diskusijas su
institucijomis 2009 m. gruodžio mėn. vykusiame praktiniame
seminare dėl tinklo veiklos. Nuo 2009 m. reguliariai rengiami praktiniai
seminarai suteikia institucijoms papildomą galimybę keistis
nuomonėmis, geriausia patirtimi ir taip siekti bendro susitarimo dėl
įgyvendinimo priežiūros ir (arba) požiūrio į ją.
Dėl šiuose praktiniuose seminaruose aptariamų temų su
institucijomis susitariama per metinių įgyvendinimo priežiūros
veiklos planų diskusijas. Šių temų spektras platus – nuo labiau
teisinio pobūdžio diskusijų dėl reglamento priede išdėstyto
vartotojų acquis ar jo dalies įgyvendinimo priežiūros iki
labiau su veikla susijusių diskusijų apie tai, kaip rengti
įgyvendinimo priežiūros priemonių prašymą. Nors per pastaruosius dvejus metus BVAS tinklo
veikla neabejotinai sutvirtėjo, taip pat akivaizdu, kad dar neišnaudotos
visos tinklo galimybės. Kai kurios valstybės narės dar nė
karto nėra pateikę savitarpio pagalbos prašymo (ar net
įspėjimo) ir nemažai valstybių narių nagrinėjo mažiau
nei penkis visų rūšių prašymus. Šiuo metu galima manyti, kad nuo
pat pradžios sistema aktyviai naudojosi daugiausiai devynios valstybės
narės.
3.3.
BVAS tinklas – reikia nuveikti daugiau
Pirmaisiais veiklos metais institucijos daugiausia
pastangų skyrė užtikrinti kompiuterinės priemonės prieigos
veikimą ir susipažinti su naujais bendradarbiavimo mechanizmais. Dabar,
norint sulaukti pageidautų rezultatų, reikėtų
dėmesį atkreipti į tai, kaip visapusiškai pasinaudoti tinklo
teikiamomis galimybėmis. Visų pirma reikia daugiau nuveikti toliau
išvardytose srityse. Keletas institucijų vis dar aktyviai
nesinaudoja BVAS reglamentu nustatytais bendradarbiavimo mechanizmais. Tai
ypač, tačiau ne vien tik, taikoma BVAS reglamento priede
išvardytų sektorių teisės aktų įgyvendinimo
priežiūros atveju. Kaip pabrėžta pirmojoje dvimetėje
ataskaitoje, šiose srityse veikiantys lygiagretūs tinklai[17]
galėjo turėti poveikio BVAS tinklo veiksmingumui, tačiau tai dar
nepatvirtinta. Be to, nedaug valstybių narių vartotojų
institucijų BVAS tinklu naudojasi dažnai. Todėl reikia atlikti
išsamesnį tyrimą. Nepaisant to, kad nustatytos bendrai sutartos
taisyklės ir rekomendaciniai dokumentai, nėra vieningo susitarimo, kaip
naudoti reglamente nustatytas bendradarbiavimo priemones. Šiuo požiūriu
įtakos turi ribotas taisyklių žinojimas ir drausmės stoka jas
taikant (pavyzdžiui, nedaug institucijų, kaip nustatyta, reguliariai
teikia informaciją apie pažangą tiriamosios ir įgyvendinimo
priežiūros veiklos srityse), tačiau yra ir daugiau esminių
nuokrypių, kliudančių veiksmingiau naudotis BVAS mechanizmais.
Tai ypač taikytina kalbant apie įspėjimus, kadangi institucijos
nėra tarpusavyje susitarusios, kada ir kaip juos naudoti, ir
įgyvendinimo priežiūros priemonių prašymus, kuriems institucijos
taiko (labai) skirtingus teisinių tyrimų ir įrodymų
standartus. Taip pat nėra bendro požiūrio į
tinklo įgyvendinimo priežiūros prioritetus. Metiniuose
įgyvendinimo priežiūros veiklos planuose nustatomos bendrų
interesų sritys, tačiau neįtraukiamos visos tinklo veiklos
sferos. Svarbiausias uždavinys bus toliau siekti, kad aktualiausi
vartotojų klausimai būtų suprantami vienodai, ir galbūt
susitarti dėl bendrų standartų, kuriais būtų užtikrinama,
kad visos institucijos naudotųsi BVAS tinklu panašiu būdu,
tačiau nepanaikinant prievolės atsakyti į pagalbos prašymą.
Tinklui nepavyko sukurti „korporatyvios
tapatybės“, ir jis iš esmės liko virtualus, susietas bendra
kompiuterine priemone. Ryšiai tarp bylas nagrinėjančių
pareigūnų, jei tai nesusiję su tam tikros bylos
nagrinėjimu, vis dar yra išimtis, ir galbūt taip galima paaiškinti,
kodėl tinklo nariai niekada nesinaudojo BVAS sistemos forumu. Šiuo
požiūriu įtakos gali turėti kalbos barjeras, tačiau to
neužtenka mainų tarp institucijų nebuvimui paaiškinti. BVAS tinklą toliau neigiamai veikia tam tikri
horizontalieji klausimai, kurių dauguma jau nurodyti 2009 m.
dvimetėje ataskaitoje: ·
dėl ES nacionalinių vartotojų
teisės aktų skirtumų pailgėja proceso trukmė ir
pasunkėja bendradarbiavimas, nes institucijos privalo patikrinti, ar
įgyvendinimas galimas, ir, jei taip, kokiu lygmeniu. ·
Tinklą ir toliau skaldo taikytinos teisės
klausimas – šiam klausimui skirtuose praktiniuose seminaruose iškilo naujų
klausimų, susijusių su taikytina teise ir nacionalinėmis
procedūrinėmis taisyklėmis. ·
Netgi pačiame tinkle nedažnai pranešama apie
sėkmingai tinklo užbaigtas bylas ir taip gali atsirasti požiūris, kad
tinklas galbūt nepateisina lūkesčių. Kartu institucijos
nenoriai dalinasi tokia informacija – tik keletoje dvimečių
nacionalinių ataskaitų nurodyti sėkmingai užbaigtų
bylų pavyzdžiai, nors tai yra sutartinai nustatytos bendros
struktūros dalis. ·
Skirtingos nuomonės išreikštos dėl
Komisijos vaidmens bendradarbiaujant įgyvendinimo priežiūros srityje.
4.
Kitos bendradarbiavimo sritys – Bendra veikla ir pareigūnų
mainai
4.1.
Bendra veikla ir pareigūnų mainai
Ataskaitiniu laikotarpiu Komisija toliau finansavo
tiek bendrą veiklą, tiek pareigūnų mainų sistemą.
Pagrindinis šios veiklos tikslas – suteikti BVAS institucijoms galimybių
keistis geriausia patirtimi ir dirbti kartu, taip išvengiant pastangų
dubliavimo ir, svarbiausia, mokantis vieniems iš kitų. Kaip ir 2009 m., dvimetėse
nacionalinėse ataskaitose pateikiami atsiliepimai apie šią
veiklą yra teigiami – kiekvienais metais institucijos nedaug, bet
nuosekliai naudojasi joms skirtomis lėšoms. Nepaisant pastangų padaryti šią
veiklą patrauklesnę institucijoms, šios savo ataskaitose
pabrėžia panašius į 2009 m. nurodytus sunkumus. Dėl ribotų išteklių daug
institucijų nedalyvauja pareigūnų mainuose arba bendruose
projektuose. Sudėtingos paraiškų teikimo tvarkos
taisyklės ir vėlesnis lėšų valdymas atbaido kompetentingas
institucijas nuo dalyvavimo tokios rūšies veikloje. Kitas veiksnys yra
kalbos barjeras, kuriuo galima paaiškinti palyginti nedidelį
pareigūnų mainų skaičių. Pareigūnų veiklos sistemai trūksta
lankstumo, būtino norint greitai reaguoti į tyrimo metu
atsirandančius trumpalaikius poreikius.
4.2.
Tarptautinis bendradarbiavimas
Taryba 2009 m. gegužės mėn.
Komisijai suteikė įgaliojimą su Jungtinėmis Valstijomis
pradėti derybas dėl bendradarbiavimo sutarties vartotojų
teisės aktų įgyvendinimo priežiūros srityje. Ataskaitiniu
laikotarpiu surengti keli susitikimai su analogiška JAV institucija –
Federaline prekybos komisija, tačiau dėl skirtingo požiūrio
į duomenų apsaugą padaryta pažanga menka.
5.
Išvados ir tolesni veiksmai
5.1.
Išvados
BVAS tinklo veikla sutvirtėjo ir tapo
stabilesnė. Pagrindiniai ataskaitinio laikotarpio rezultatai yra šie: ·
Išspręstos pradinės tinklo problemos, su
kuriomis susidurta pirmaisiais veiklos metais (pavyzdžiui, prisijungimo
sunkumai ar kitos techninės su duomenų bazės naudojimu
susijusios problemos). ·
Institucijos, išsamiau susipažinusios su
kompiuterine priemone ir naujomis procedūromis, įgijo patirties, kaip
veiksmingiau naudotis BVAS reglamento nustatytomis bendradarbiavimo
priemonėmis. ·
Komisijos koordinuojami ir stebimi patikrinimai
tapo reguliaria tinklo veiklos dalimi, o su jais susijusi žiniasklaidos veikla
suteikė tinklui matomumo. ·
Tinklo bendra veikla aptariama ir planuojama
priimant metinius įgyvendinimo priežiūros veiklos planus. ·
Remiantis metiniais mokymo planais ir
nacionalinių instruktorių tinklu veiksmingiau organizuojami mokymo
kursai. ·
Remiantis diskusijomis praktiniuose seminaruose ir
per ketverius veiklos metus įgyta praktine patirtimi pamažu formuojasi
bendras požiūris į vieningą darbą tinkle. ·
Pagal 2009 m. gruodžio mėn. vykusio
praktinio seminaro išvadas Komisijos parengtose veiklos gairėse
kompetentingiems pareigūnams pateikiami praktiniai patarimai apie tinklo
veikimą ir kaip parengti BVAS reglamente nustatytus savitarpio pagalbos
prašymus. Iš pastarųjų dvejų metų
veiklos vertinimo taip pat matyti, kad trūkumų dar yra ir išnaudotos
dar ne visos tinklo galimybės. Daug institucijų BVAS bendradarbiavimo
mechanizmais naudojasi retai arba jais visai nesinaudoja, o kai kurios
pirmaisiais metais aktyviai dalyvavusios institucijos savo veiklą pristabdė
– tai iš dalies paaiškina sąlyginį tinklo veiklos
sulėtėjimą naujų bylų nuo 2010 m. atžvilgiu. Palyginti su pirmaisiais tinklo veiklos metais,
kai institucijos iš esmės tik mokėsi naudotis sistema, išryškėjo
dėl skirtingų nacionalinių vartotojų teisės aktų
ir valstybėse narėse taikomų procedūrinių
taisyklių skirtumų kylančios tarpvalstybinio pobūdžio
įgyvendinimo priežiūros problemos. Ilgos procedūros, skirtingi
požiūriai į įgyvendinimo užtikrinimą ir skirtinga patirtis
taip pat parodė, kaip institucijos pasirengusios dirbti BVAS tinkle. Kai kuriais atvejais sunkumai, su kuriais
susiduria institucijos, gali būti pirmas požymis, kad siekiant sustiprinti
tarpvalstybinio pobūdžio įgyvendinimo priežiūrą reikia
pritaikyti BVAS reglamentu nustatytą teisinę sistemą. Tai taip
pat gali reikšti, kad siekiant, kad institucijos galėtų įvykdyti
visus reglamente nustatytus tikslus, reikia dar kartą persvarstyti
nacionalinių procedūrų tvarką atsižvelgiant į BVAS
bendradarbiavimo sistemą. 2011 m. priimtu techniniu BVAS reglamento
priedo pakeitimu suteikta daugiau teisinio aiškumo dėl išvardytų
nuostatų, kurioms taikomi bendradarbiavimo mechanizmai. Tačiau šiuo
metu nepakanka įrodymų, kad būtų galima pradėti
teisėkūros procesą, kurio metu reglamentas būtų
nuodugniau peržiūrėtas. Nepaisant to, iš Komisijos ataskaitinių
metų vertinimo matyti, kad tinklo patiriamas problemas galima
išspręsti ir nekeičiant teisinės sistemos. Todėl, siekiant objektyviau nuspręsti,
ar reglamentą reikia peržiūrėti ir, jei taip, kokiu būdu,
reikia sukaupti daugiau patirties ir informacijos. Visų pirma reikia
išsamiai įvertinti reglamento taikymo srities klausimą,
įskaitant galimą papildomų materialinės teisės
aktų įtraukimą į priedą. Be to, pagrindinis ateities
uždavinys ir svarbus tinklo sėkmės veiksnys tebėra užtikrinti
tinkamą lėšų paskirstymą institucijoms.
5.2.
Tolesni veiksmai
Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija
visų pirma teiks pirmenybę glaudžiam bendradarbiavimui su
valstybėmis narėmis, siekiant išspręsti nustatytus
dabartinės teisinės sistemos trūkumus. Komisija nustatė, kad trumpuoju ir
vidutinės trukmės laikotarpiu dėmesį reikėtų
sutelkti į šias veiklos sritis: ·
stengtis sustiprinti tinklą – gerinti tinklo
kompiuterinės priemonės funkcijas, garantuoti kompetentingų
pareigūnų mokymą pasitelkiant instruktorių tinklą ir
užtikrinti, kad laikantis įgyvendinimo taisyklių būtų
nuosekliau ir sparčiau nagrinėjami savitarpio pagalbos prašymai. ·
Toliau finansuoti bendrą veiklą skatinant
dalijimąsi geriausia praktika ir patirtimi, tačiau reikėtų
iš naujo įvertinti dabartinę pareigūnų mainų
sistemą atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir
nacionalinių institucijų pastabas. ·
Toliau dirbti su institucijomis, diskusijų
praktiniuose seminaruose, bendros veiklos ir patikrinimų metu
plėtojant bendrą požiūrį į įgyvendinimo
priežiūrą. Tinklui taip pat galėtų būti naudinga
ieškoti naujų būdų vykdyti reglamento 9 straipsnyje
nustatytą bendrą įgyvendinimo priežiūrą ir rinkos stebėseną.
Tai įrodyta per 2009 ir 2010 m. patikrinimus, kai siekdama kuo
didesnio poveikio institucijų grupė suderino patikrinimą su kita
įgyvendinimo priežiūros veikla. Taip pat reikia aptarti, kaip tinkle
geriausiai pasinaudoti įspėjimais. ·
Toliau gerinti tinklo veiklos planavimą.
Metiniai įgyvendinimo priežiūros veiklos planai yra pirmas žingsnis
link tinklo institucijų bendrų interesų sričių
nustatymo, tačiau darbas šioje srityje turi būti tęsiamas. Šis
klausimas tapo dar svarbesnis, kadangi institucijų veiklą varžo
išteklių stygius ir joms sunku suderinti nacionalinius ir BVAS prioritetus.
Šį klausimą institucijos pirmą kartą aptarė
2011 m. pabaigoje vykusiame praktiniame seminare dėl veiklos
prioritetų nustatymo. ·
Tinklas taip pat turi sukurti veiksmingesnių
būdų įgyvendinimo priežiūros veiklos prioritetams Europos
lygmeniu nustatyti, sutelkiant nacionaliniu lygmeniu turimą
informaciją, gautą tiesiogiai iš vartotojų, ir tokių
priemonių, kaip Vartotojų rinkų rezultatų suvestinės,
naujosios skundų duomenų bazės ar EVC tinklo duomenų
bazės, duomenis. Kalbant apie ES patikrinimus, institucijų grupė
šiuo metu nagrinėja, kaip veiksmingiau nustatyti internete kylančias
grėsmes ir vėliau užtikrinti, kad tinklas imtųsi tolesnių
su tuo susijusių veiksmų. ·
Stengtis, kad BVAS tinklas būtų labiau
pastebimas visuomenėje. Dėl su patikrinimais susijusios žiniasklaidos
veiklos apie tinklo pasiekimus šiek tiek sužinoma, tačiau vis dar per
mažai žinoma apie bendradarbiavimo (paprastai dvišalio) įgyvendinimo
priežiūros srityje rezultatus. Dvimetėse nacionalinėse
ataskaitose nurodoma, kad BVAS darbe pasiekiama apčiuopiamų
rezultatų vartotojų atžvilgiu, tačiau išsamesnės
informacijos nepateikiama. Taip pat ir šioje srityje institucijų
grupė dabar kuria vidaus ir išorės komunikacijos strategiją,
kuri bus įgyvendinama priimant BVAS komiteto patvirtintus komunikacijos
planus. Jau pasiekti pirmi apčiuopiami šios grupės veiklos rezultatai
– du kartus per metus institucijoms siunčiamas informacinis biuletenis. Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą,
Komisija toliau vertina BVAS reglamentu nustatytą bendradarbiavimo
sistemą ir procedūras, siekdama įvertinti, ar kai kurias tinklo
patiriamas problemas reikėtų spręsti teisėkūros
būdu. Šios ataskaitos išvados – pirmasis šio proceso
etapas. Jomis remiantis nustatyti įgaliojimai atlikti išorinį
vertinimą, kurį Komisija pradės netrukus ir kurio rezultatai bus
pateikti 2012 m. Šiomis aplinkybėmis būtina išnagrinėti gana platų
BVAS reglamento priedo taikymo srities poveikį tinklo veiksmingumui ir
rezultatyvumui, ypač srityse, kuriose yra kitų bendradarbiavimo
sistemų. Taip pat reikia įvertinti Komisijos vaidmenį tinklo
veikloje. PRIEDAS 1. Bendras savitarpio pagalbos
prašymų skaičius Metai || Įspėjimai (7 str.) || Informacijos prašymai (6 str.) || Įgyvendinimo priežiūros prašymai (8 str.) || IŠ VISO 2007 m. || 71 || 161 || 95 || 327 2008 m. || 100 || 122 || 170 || 392 2009 m. || 44 || 150 || 170 || 364 2010 m. || 37 || 89 || 134 || 260 IŠ VISO || 252 || 522 || 569 || 2. 2007–2010 m. savitarpio
pagalbos prašymai pagal pažeistą direktyvą || Informacija (6 str.) || Įspėjimai (7 str.) || Įgyvendinimo priežiūra (8 str.) || IŠ VISO 2007 || 2008 || 2009 || 2010 || 2007 || 2008 || 2009 || 2010 || 2007 || 2008 || 2009 || 2010 Direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos || 1 || 86 || 125 || 68 || 0 || 40 || 30 || 29 || 4 || 73 || 112 || 86 || 654 Direktyva 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos || 48 || 0 || 0 || 0 || 34 || 0 || 0 || 0 || 35 || 0 || 0 || 0 || 117 Direktyva 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos || 3 || 9 || 13 || 16 || 7 || 20 || 14 || 8 || 15 || 48 || 54 || 40 || 247 Direktyva 93/13/EB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais || 21 || 10 || 30 || 6 || 15 || 7 || 6 || 1 || 10 || 14 || 14 || 37 || 171 Direktyva 97/7/EB dėl nuotolinės prekybos sutarčių || 11 || 4 || 18 || 22 || 4 || 11 || 2 || 4 || 9 || 22 || 35 || 19 || 161 Direktyva 97/55/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad būtų įtraukta lyginamoji reklama || 40 || 0 || 0 || 0 || 4 || 0 || 0 || 0 || 3 || 0 || 0 || 0 || 47 Direktyva 94/47/EB dėl teisės tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais || 27 || 0 || 0 || 0 || 1 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 1 || 30 Direktyva 85/577/EB dėl sutarčių, sudarytų ne prekybai skirtose patalpose || 1 || 10 || 2 || 3 || 0 || 6 || 0 || 1 || 1 || 0 || 7 || 5 || 36 Direktyva 2001/83/EB dėl žmonėms skirtų vaistų || 2 || 0 || 3 || 0 || 3 || 2 || 0 || 0 || 6 || 2 || 4 || 7 || 29 Direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų || 2 || 1 || 2 || 1 || 1 || 3 || 4 || 2 || 3 || 4 || 8 || 8 || 39 Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 dėl atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui || 1 || 1 || 0 || 0 || 1 || 2 || 0 || 0 || 3 || 4 || 7 || 1 || 20 Direktyva 98/6/EB dėl prekių kainų žymėjimo || 0 || 0 || 1 || 2 || 0 || 1 || 0 || 0 || 2 || 3 || 5 || 1 || 15 Direktyva 90/314/EB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų || 2 || 1 || 1 || 1 || 0 || 2 || 1 || 2 || 1 || 0 || 0 || 5 || 16 Direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis || 0 || 0 || 1 || 0 || 1 || 3 || 0 || 0 || 1 || 0 || 2 || 1 || 9 Direktyva 87/102 dėl vartojimo kredito || 1 || 0 || 1 || 1 || 0 || 1 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 5 Direktyva 89/552 dėl televizijos programų transliavimo || 0 || 0 || 0 || 0 || 1 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 2 3. 2007–2010 m. savitarpio
pagalbos prašymai pagal sektorius || 2007 m. || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m. || Iš viso 6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str. Drabužiai ir avalynė || 1 || 0 || 0 || 0 || 5 || 0 || 1 || 3 || 1 || 2 || 0 || 1 || 14 Ryšiai || 0 || 2 || 1 || 4 || 25 || 15 || 9 || 24 || 4 || 3 || 8 || 2 || 97 Švietimas || 1 || 0 || 0 || 0 || 2 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 3 Maistas ir nealkoholiniai gėrimai || 1 || 1 || 1 || 2 || 0 || 0 || 4 || 2 || 0 || 2 || 3 || 3 || 19 Būsto įranga, namų ūkio įranga ir kasdienė namų priežiūra || 0 || 1 || 0 || 1 || 1 || 1 || 9 || 6 || 1 || 5 || 4 || 1 || 30 Sveikata || 6 || 11 || 6 || 5 || 14 || 6 || 6 || 11 || 1 || 9 || 10 || 2 || 87 Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras || 0 || 0 || 0 || 1 || 0 || 0 || 4 || 0 || 0 || 2 || 0 || 0 || 7 Įvairios prekės ir paslaugos || 30 || 10 || 9 || 8 || 24 || 12 || 24 || 27 || 18 || 17 || 27 || 6 || 212 Neįtraukta į klasifikaciją || 10 || 9 || 4 || 59 || 39 || 35 || 37 || 23 || 5 || 11 || 9 || 6 || 247 Poilsis ir kultūra || 35 || 13 || 4 || 15 || 13 || 17 || 23 || 33 || 7 || 26 || 39 || 9 || 234 Restoranai ir viešbučiai || 5 || 2 || 1 || 19 || 0 || 8 || 6 || 5 || 0 || 7 || 4 || 3 || 60 Transportas || 72 || 46 || 45 || 8 || 47 || 6 || 26 || 36 || 7 || 5 || 30 || 4 || 332 IŠ VISO || 161 || 95 || 71 || 122 || 170 || 100 || 149 || 170 || 44 || 89 || 134 || 37 || 4. Vidutinis dienų per
kurias BVAS sistemoje baigiamas nagrinėti savitarpio pagalbos prašymas,
skaičius || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m. Informacijos prašymai (6 str.) || 148 || 208 || 125 Įgyvendinimo priežiūros prašymai (8 str.) || 177 || 283 || 128 5. 2007–2010 m. savitarpio
pagalbos prašymai pagal pardavimo būdą || 2007 m. || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m. || Iš viso 6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str. || 6 str. || 8 str. || 7 str. Pardavimas ne prekybai skirtose patalpose || 0 || 5 || 0 || 11 || 3 || 8 || 6 || 3 || 0 || 3 || 3 || 3 || 45 Per katalogą || 6 || 4 || 0 || 0 || 2 || 1 || 1 || 3 || 0 || 1 || 0 || 1 || 19 Išnešiojamoji prekyba || 0 || 0 || 0 || 4 || 1 || 2 || 0 || 2 || 0 || 0 || 0 || 1 || 10 E. paštu || 1 || 3 || 2 || 0 || 0 || 0 || 7 || 2 || 0 || 0 || 1 || 3 || 19 Tiesiogiai pirkėjui || 44 || 2 || 0 || 27 || 3 || 12 || 5 || 6 || 3 || 17 || 8 || 4 || 131 Faksu || 0 || 1 || 0 || 0 || 0 || 0 || 4 || 1 || 1 || 58 || 0 || 1 || 66 Internetu || 91 || 63 || 54 || 32 || 136 || 72 || 89 || 137 || 34 || 9 || 110 || 25 || 852 Paštu || 14 || 5 || 6 || 36 || 13 || 3 || 38 || 10 || 4 || 2 || 10 || 5 || 146 Per laikraštį || 0 || 2 || 2 || 0 || 0 || 1 || 2 || 2 || 1 || 7 || 0 || 7 || 24 Nežinoma || 0 || 1 || 1 || 5 || 3 || 2 || 1 || 1 || 2 || 2 || 0 || 1 || 19 Telefonu || 6 || 11 || 7 || 15 || 8 || 2 || 9 || 10 || 3 || 4 || 5 || 1 || 81 Parduotuvėje || 0 || 4 || 2 || 1 || 6 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 13 Trumpąja žinute || 0 || 1 || 1 || 0 || 2 || 1 || 4 || 7 || 0 || 17 || 0 || 2 || 35 6. 2007–2010 m.
valstybių narių pateikti ir (arba) gauti savitarpio pagalbos prašymai
(6–8 straipsniai) || 2007 m. || 2008 m. || 2009 m. || 2010 m. || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta Austrija || 2 || 67 || 3 || 72 || 7 || 44 || 7 || 29 Belgija || 128 || 67 || 119 || 85 || 84 || 51 || 29 || 28 Bulgarija || 12 || 57 || 2 || 63 || 1 || 34 || 4 || 21 Kipras || 0 || 60 || 0 || 64 || 0 || 34 || 1 || 26 Čekija || 2 || 59 || 0 || 66 || 4 || 36 || 4 || 27 Vokietija || 5 || 72 || 12 || 101 || 16 || 64 || 13 || 59 Danija || 12 || 64 || 14 || 66 || 10 || 37 || 10 || 23 Estija || 8 || 57 || 12 || 71 || 6 || 40 || 1 || 21 Ispanija || 0 || 72 || 8 || 98 || 23 || 65 || 28 || 50 Suomija || 5 || 58 || 31 || 75 || 2 || 33 || 2 || 23 Prancūzija || 40 || 65 || 16 || 88 || 56 || 81 || 60 || 38 Graikija || 0 || 58 || 0 || 68 || 0 || 31 || 1 || 23 Vengrija || 70 || 63 || 30 || 61 || 23 || 32 || 22 || 28 Airija || 0 || 72 || 0 || 84 || 2 || 48 || 0 || 36 Italija || 2 || 59 || 2 || 62 || 4 || 42 || 2 || 33 Lietuva || 0 || 57 || 0 || 67 || 4 || 33 || 4 || 22 Liuksemburgas || 0 || 62 || 0 || 70 || 1 || 39 || 2 || 27 Latvija || 4 || 63 || 11 || 66 || 6 || 36 || 6 || 24 Malta || 0 || 55 || 0 || 55 || 3 || 34 || 8 || 23 Nyderlandai || 3 || 102 || 13 || 120 || 28 || 82 || 9 || 61 Lenkija || 1 || 61 || 9 || 65 || 3 || 35 || 5 || 28 Portugalija || 0 || 60 || 1 || 68 || 3 || 39 || 0 || 29 Rumunija || 0 || 53 || 0 || 53 || 1 || 35 || 0 || 25 Švedija || 7 || 65 || 33 || 79 || 12 || 44 || 6 || 30 Slovėnija || 0 || 59 || 0 || 67 || 0 || 31 || 1 || 21 Slovakija || 2 || 65 || 3 || 72 || 11 || 36 || 6 || 28 Jungtinė Karalystė || 14 || 90 || 65 || 84 || 45 || 84 || 27 || 54 IŠ VISO || 317 || || 384 || || 355 || || 258 || 7. 2007 m. valstybių
narių pateikti ir (arba) gauti savitarpio pagalbos prašymai || Informacijos prašymai 6 str. || Įspėjimai 7 str. || Įgyvendinimo priežiūros prašymai 8 str. || IŠ VISO || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta Austrija || 1 || 4 || 0 || 56 || 1 || 7 || 2 || 67 Belgija || 42 || 7 || 51 || 54 || 35 || 0 || 128 || 67 Bulgarija || 4 || 2 || 0 || 55 || 8 || 0 || 12 || 57 Kipras || 0 || 3 || 0 || 56 || 0 || 1 || 0 || 60 Čekija || 1 || 4 || 0 || 55 || 1 || 0 || 2 || 59 Vokietija || 1 || 10 || 2 || 55 || 2 || 7 || 5 || 72 Danija || 12 || 7 || 0 || 55 || 0 || 2 || 12 || 64 Estija || 1 || 2 || 1 || 53 || 6 || 2 || 8 || 57 Ispanija || 0 || 10 || 0 || 52 || 0 || 10 || 0 || 72 Suomija || 5 || 3 || 0 || 54 || 0 || 1 || 5 || 58 Prancūzija || 19 || 6 || 7 || 56 || 14 || 3 || 40 || 65 Graikija || 0 || 2 || 0 || 55 || 0 || 1 || 0 || 58 Vengrija || 68 || 4 || 2 || 55 || 0 || 4 || 70 || 63 Airija || 0 || 7 || 0 || 56 || 0 || 9 || 0 || 72 Italija || 0 || 3 || 2 || 54 || 0 || 2 || 2 || 59 Lietuva || 0 || 2 || 0 || 54 || 0 || 1 || 0 || 57 Liuksemburgas || 0 || 4 || 0 || 56 || 0 || 2 || 0 || 62 Latvija || 0 || 5 || 1 || 54 || 3 || 4 || 4 || 63 Malta || 0 || 1 || 0 || 54 || 0 || 0 || 0 || 55 Nyderlandai || 3 || 27 || 0 || 60 || 0 || 15 || 3 || 102 Lenkija || 0 || 3 || 0 || 55 || 1 || 3 || 1 || 61 Portugalija || 0 || 5 || 0 || 55 || 0 || 0 || 0 || 60 Rumunija || 0 || 3 || 0 || 49 || 0 || 1 || 0 || 53 Švedija || 3 || 6 || 0 || 54 || 4 || 5 || 7 || 65 Slovėnija || 0 || 2 || 0 || 54 || 0 || 1 || 0 || 59 Slovakija || 0 || 8 || 0 || 55 || 2 || 2 || 2 || 65 Jungtinė Karalystė || 0 || 18 || 5 || 63 || 9 || 9 || 14 || 90 IŠ VISO || 160 || 158 || 71 || || 86 || 92 || 317 || 8. 2008 m. valstybių
narių pateikti savitarpio pagalbos prašymai || Informacijos prašymai 6 str. || Įspėjimai 7 str. || Įgyvendinimo priežiūros prašymai 8 str. || IŠ VISO || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta Austrija || 1 || 3 || 1 || 66 || 1 || 3 || 3 || 72 Belgija || 28 || 9 || 43 || 70 || 48 || 6 || 119 || 85 Bulgarija || 0 || 0 || 0 || 63 || 2 || 0 || 2 || 63 Kipras || 0 || 0 || 0 || 64 || 0 || 0 || 0 || 64 Čekija || 0 || 2 || 0 || 63 || 0 || 1 || 0 || 66 Vokietija || 3 || 13 || 2 || 68 || 7 || 20 || 12 || 101 Danija || 0 || 1 || 1 || 64 || 13 || 1 || 14 || 66 Estija || 10 || 0 || 0 || 64 || 2 || 7 || 12 || 71 Ispanija || 0 || 29 || 0 || 59 || 8 || 10 || 8 || 98 Suomija || 0 || 1 || 20 || 74 || 11 || 0 || 31 || 75 Prancūzija || 7 || 5 || 0 || 65 || 9 || 18 || 16 || 88 Graikija || 0 || 5 || 0 || 63 || 0 || 0 || 0 || 68 Vengrija || 6 || 3 || 4 || 55 || 20 || 3 || 30 || 61 Airija || 0 || 2 || 0 || 63 || 0 || 19 || 0 || 84 Italija || 1 || 3 || 1 || 51 || 0 || 8 || 2 || 62 Lietuva || 0 || 1 || 0 || 63 || 0 || 3 || 0 || 67 Liuksemburgas || 0 || 1 || 0 || 68 || 0 || 1 || 0 || 70 Latvija || 0 || 1 || 1 || 63 || 10 || 2 || 11 || 66 Malta || 0 || 1 || 0 || 54 || 0 || 0 || 0 || 55 Nyderlandai || 2 || 24 || 4 || 59 || 7 || 37 || 13 || 120 Lenkija || 2 || 1 || 0 || 63 || 7 || 1 || 9 || 65 Portugalija || 0 || 1 || 1 || 63 || 0 || 4 || 1 || 68 Rumunija || 0 || 0 || 0 || 53 || 0 || 0 || 0 || 53 Švedija || 15 || 2 || 10 || 72 || 8 || 5 || 33 || 79 Slovėnija || 0 || 1 || 0 || 64 || 0 || 2 || 0 || 67 Slovakija || 0 || 4 || 0 || 63 || 3 || 5 || 3 || 72 Jungtinė Karalystė || 43 || 8 || 12 || 65 || 10 || 11 || 65 || 84 IŠ VISO || 118 || 121 || 100 || || 166 || 167 || 384 || 9. 2009 m. valstybių
narių pateikti savitarpio pagalbos prašymai || Informacijos prašymai 6 str. || Įspėjimai 7 str. || Įgyvendinimo priežiūros prašymai 8 str. || IŠ VISO || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta Austrija || 0 || 7 || 1 || 32 || 6 || 5 || 7 || 44 Belgija || 25 || 11 || 25 || 36 || 34 || 4 || 84 || 51 Bulgarija || 1 || 3 || 0 || 31 || 0 || 0 || 1 || 34 Kipras || 0 || 3 || 0 || 31 || 0 || 0 || 0 || 34 Čekija || 0 || 2 || 0 || 31 || 4 || 3 || 4 || 36 Vokietija || 3 || 14 || 0 || 36 || 13 || 14 || 16 || 64 Danija || 6 || 1 || 0 || 32 || 4 || 4 || 10 || 37 Estija || 0 || 3 || 0 || 33 || 6 || 4 || 6 || 40 Ispanija || 7 || 15 || 4 || 37 || 12 || 13 || 23 || 65 Suomija || 0 || 0 || 1 || 31 || 1 || 2 || 2 || 33 Prancūzija || 40 || 20 || 1 || 38 || 15 || 23 || 56 || 81 Graikija || 0 || 0 || 0 || 31 || 0 || 0 || 0 || 31 Vengrija || 10 || 1 || 1 || 31 || 12 || 0 || 23 || 32 Airija || 1 || 2 || 0 || 32 || 1 || 14 || 2 || 48 Italija || 1 || 3 || 1 || 35 || 2 || 4 || 4 || 42 Lietuva || 2 || 1 || 0 || 31 || 2 || 1 || 4 || 33 Liuksemburgas || 0 || 4 || 0 || 31 || 1 || 4 || 1 || 39 Latvija || 0 || 3 || 1 || 31 || 5 || 2 || 6 || 36 Malta || 0 || 3 || 0 || 31 || 3 || 0 || 3 || 34 Nyderlandai || 26 || 21 || 1 || 32 || 1 || 29 || 28 || 82 Lenkija || 0 || 1 || 0 || 33 || 3 || 1 || 3 || 35 Portugalija || 0 || 1 || 0 || 34 || 3 || 4 || 3 || 39 Rumunija || 0 || 0 || 0 || 31 || 1 || 4 || 1 || 35 Švedija || 4 || 4 || 0 || 35 || 8 || 5 || 12 || 44 Slovėnija || 0 || 0 || 0 || 31 || 0 || 0 || 0 || 31 Slovakija || 2 || 0 || 0 || 31 || 9 || 5 || 11 || 36 Jungtinė Karalystė || 22 || 21 || 8 || 39 || 15 || 24 || 45 || 84 IŠ VISO || 150 || 149 || 44 || || 161 || 169 || 355 || 10. 2010 m. valstybių
narių pateikti savitarpio pagalbos prašymai || Informacijos prašymai 6 str. || Įspėjimai 7 str. || Įgyvendinimo priežiūros prašymai 8 str. || IŠ VISO || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta || pateikta || gauta Austrija || 3 || 5 || 0 || 22 || 4 || 2 || 7 || 29 Belgija || 12 || 2 || 6 || 24 || 11 || 2 || 29 || 28 Bulgarija || 0 || 0 || 4 || 21 || 0 || 0 || 4 || 21 Kipras || 0 || 2 || 1 || 22 || 0 || 2 || 1 || 26 Čekija || 2 || 0 || 1 || 22 || 1 || 5 || 4 || 27 Vokietija || 2 || 12 || 0 || 26 || 11 || 21 || 13 || 59 Danija || 0 || 0 || 0 || 23 || 10 || 0 || 10 || 23 Estija || 0 || 0 || 0 || 21 || 1 || 0 || 1 || 21 Ispanija || 1 || 10 || 5 || 31 || 22 || 9 || 28 || 50 Suomija || 1 || 0 || 1 || 21 || 0 || 2 || 2 || 23 Prancūzija || 45 || 1 || 1 || 23 || 14 || 14 || 60 || 38 Graikija || 0 || 1 || 0 || 22 || 1 || 0 || 1 || 23 Vengrija || 9 || 2 || 3 || 21 || 10 || 5 || 22 || 28 Airija || 0 || 3 || 0 || 23 || 0 || 10 || 0 || 36 Italija || 1 || 1 || 0 || 26 || 1 || 6 || 2 || 33 Lietuva || 1 || 0 || 0 || 21 || 3 || 1 || 4 || 22 Liuksemburgas || 2 || 3 || 0 || 23 || 0 || 1 || 2 || 27 Latvija || 0 || 0 || 0 || 21 || 6 || 3 || 6 || 24 Malta || 0 || 1 || 0 || 21 || 8 || 1 || 8 || 23 Nyderlandai || 1 || 16 || 2 || 24 || 6 || 21 || 9 || 61 Lenkija || 0 || 0 || 0 || 23 || 5 || 5 || 5 || 28 Portugalija || 0 || 1 || 0 || 27 || 0 || 1 || 0 || 29 Rumunija || 0 || 1 || 0 || 23 || 0 || 1 || 0 || 25 Švedija || 1 || 4 || 2 || 22 || 3 || 4 || 6 || 30 Slovėnija || 1 || 0 || 0 || 21 || 0 || 0 || 1 || 21 Slovakija || 1 || 4 || 0 || 23 || 5 || 1 || 6 || 28 Jungtinė Karalystė || 6 || 18 || 11 || 25 || 10 || 11 || 27 || 54 IŠ VISO || 89 || 87 || 37 || || 132 || 128 || 258 || 11. Prisijungimo prie BVAS sistemos ir jos
naudojimo patikrinimas – kompetentingų institucijų skaičius
(2010 m. gruodžio mėn.) BVAS sistemos naudotojai || Institucijos Iš viso yra 750 aktyvių naudotojų trisdešimtyje šalių. || Prieigą prie BVAS sistemos turi iš viso 346 institucijos ir 30 bendrų ryšių palaikymo tarnybų. 30 proc. iš jų, nors turi slaptažodį, savitarpio pagalbos prašymo niekada nepateikė. [1] 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų,
atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą,
bendradarbiavimo („Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų
apsaugos srityje“), OL L 364, 2004 12 9, p. 1. [2] COM(2009) 336 final, 2009 7 2. [3] Reglamento 1 straipsnis. [4] OL L 201, 2002 7 31, p. 37. [5] OL L 376, 2006 12 27, p. 21. [6] OL L259, 2011 10 4, p. 1. [7] OL L 133, 2008 5 22, p. 66. [8] BVAS Reglamento priedas ateityje gali būti vėl
keičiamas dėl naujų teisės aktų vartotojų
apsaugos srityje priėmimo. [9] Naujausias išsamus sąrašas paskelbtas OL C 206,
2011 9 2, o jo papildymas – OL 356, 2011 12 6. [10] OL L 59, 2011 3 4, p. 63. [11] OL L 57, 2011 3 2, p. 44. [12] EDAPP nuomonė dėl Komisijos sprendimo
2011/141/ES ir Komisijos rekomendacijos 2011/136/ES dėl duomenų
apsaugos taisyklių taikymo BVAS sistemoje gairių (2011 m.
gegužės 5 d.). [13] Komisijos sprendimas 2007/76/EB, OL L 32, 2007 2 6,
p. 192. [14] Šiuo požiūriu verta pastebėti, kad tinklas
nagrinėja tik bendrų vartotojų interesų pažeidimus
tarpvalstybinio pobūdžio atvejais ir individualių skundų nenagrinėja
(BVAS reglamento 1 ir 3 straipsniai). [15] OL L 149, 2005 6 11, p. 22. [16] OL L 178, 2000 7 17, p. 1. [17] Taikoma Reglamentui 261/2004 dėl lėktuvų
keleivių teisių, Direktyvos 2001/83/EB dėl žmonėms
skirtų vaistų 86–100 straipsniams ir, remiantis dvimetėse nacionalinėse
ataskaitose pateiktomis pastabomis, Audiovizualinės žiniasklaidos
paslaugų direktyvos straipsniams.