17.5.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 139/11

—

pabrėžia, kad pramonės politika turi būti vienas pagrindinių Europos projekto ramsčių ir laikoma tikru politikos prioritetu, kaip ir sanglauda, infrastruktūra ar žemės ūkis;

—

laikosi nuomonės, kad Europos Komisija, vykdydama pramonės politiką, turi išnaudoti visas Lisabonos sutarties galimybes, numatytas SESV 173 straipsnyje;

—

pritaria Europos Parlamento pasiūlymui sudaryti iniciatyvinę grupę kompetencijoms apjungti Europos, nacionaliniu ir teritorijų lygmenimis bei sutelkti išteklius, kurie šiuo metu yra išbarstyti po visus lygmenis ir visus sektorius;

—

atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų į savo plėtros strategijas jau įtraukė ekonomines, socialines ir aplinkos inovacijas; jos turi tinklus ir patirties MVĮ vystymui būtinoms inovacijų ekosistemoms plėtoti;

—

siūlo, kad MVĮ finansuoti būtų išleistos „projektų obligacijos“, kad regionų investiciniai fondai galėtų nukreipti lėšas MVĮ ir vidutinio dydžio įmonėms ir būtų stiprinama regionais grindžiama Europos rizikos kapitalo pramonė;

—

siūlo, kad regionų inovacijų projektai virstų regionų inovacijų ir pramonės vystymo projektais.

Pranešėjas

Claude GEWERC (FR/ESP), Pikardijos regiono tarybos pirmininkas

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“

COM(2012) 582 final

1.

palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriame aiškiai pabrėžiama pramonės svarba;

2.

pramonei tenka 80 proc. eksporto ir privačių išlaidų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai ir vykstant globalizacijai išlieka lydere Europoje. Pramonė ir toliau yra visos ekonomikos varomoji jėga, visų pirma užimtumo (pramonės srityje dirba 35 milijonai žmonių) ir poveikio paslaugų sektoriui požiūriu;

3.

vis dėlto pastaruoju laikotarpiu susilpnėjo Europos gamybos pajėgumai, išaugo skirtumai tarp ES valstybių narių, sustiprėjo nerimas dėl Europos įmonių perkėlimo ir konkurencingumo;

4.

Europos Sąjunga pradėjo kurtis nuo Europos anglių ir plieno bendrijos. Dabartinė ekonomikos ir finansų krizė tik patvirtina, kad Europos Sąjungos tvarumas ir klestėjimas priklauso nuo gebėjimo išlaikyti tvirtą gamybos pagrindą propaguojant naują pramonės modelį, pagrįstą inovacijomis ir didesnėmis investicijomis į naujas technologijas, kuris ją suvienija ir įtvirtina jos vietą pasaulio ekonomikoje. Šiam tikslui pasiekti Europa - industrinės revoliucijos lopšys - turi būtinų ekonominių, kultūrinių, mokslinių ir politinių pramonės atkūrimo priemonių: didžiulę daugiau kaip 500 milijonų gyventojų rinką, gerai parengtą ir kvalifikuotą darbo jėgą, antrą plačiausiai naudojamą pasaulyje valiutą, konkurencingų, beveik visuose sektoriuose įsitvirtinusių įmonių ir stabilų politinį pagrindą;

5.

todėl pramonės politika turi būti vienas pagrindinių Europos projekto ramsčių ir laikoma tikru politikos prioritetu, kaip ir sanglauda, infrastruktūra ar žemės ūkis;

6.

nors tam ne visuomet pritaria valstybės narės, ši būtinybė vis plačiau pripažįstama, tai patvirtina ir derybose dėl būsimos daugiametės finansinės programos Europos Vadovų Tarybos pateikiami pasiūlymai neproporcingai sumažinti biudžetą itin svarbiuose ekonomikai sektoriuose, tokiuose kaip moksliniai tyrimai ir inovacijos („Horizontas 2020“) bei transeuropinė infrastruktūra (Europos infrastruktūros tinklų priemonė);

7.

laikosi nuomonės, kad Europos Komisija, vykdydama pramonės politiką, turi išnaudoti visas Lisabonos sutarties galimybes, numatytas SESV 173 straipsnyje, visų pirma pasinaudodama galimybe „imtis bet kokios naudingos iniciatyvos šiam (valstybių narių veiksmų pramonės politikos srityje) koordinavimui skatinti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui“;

8.

todėl pritaria Europos Parlamento pasiūlymui sudaryti iniciatyvinę grupę kompetencijoms apjungti Europos, nacionaliniu ir teritorijų lygmenimis bei sutelkti išteklius, kurie šiuo metu yra išbarstyti po visus lygmenis ir visus sektorius;

9.

Komisijos nuomone, siekiant stiprinti pramonės pagrindą, kad ji sudarytų 20 proc. Europos BVP, reikia imantis veiksmų šešiose prioritetinėse srityse: pažangiųjų gamybos technologijų, didelio poveikio technologijų, biologinių produktų, tvarios pramonės bei statybos politikos ir žaliavų, netaršių transporto priemonių ir pažangiųjų elektros energijos tinklų. Komunikate didžiausias dėmesys skiriamas keturiems ramsčiams;

10.

pritaria, kad reikia skubiai imtis veiksmų pramonės srityje; dėl šios priežasties Komisija turėjo parengti trumpalaikius pasiūlymus, kurie papildytų vidutinės trukmės ir ilgalaikius pasiūlymus;

11.

vis dėlto pažymi, kad daugelyje valstybių narių sunkumų pramonės srityje iškyla dėl struktūrinių priežasčių, todėl reikia iš esmės keisti pramonės politikos nustatymą, valdymą ir finansavimą ir tai daryti sparčiau nei iki šiol bei skirti uždavinio svarbą atitinkančius institucinius ir finansinius išteklius;

12.

pritaria, kad būtina sukurti pramonei palankias pagrindines sąlygas ir užtikrinti investicijas į įmones ir jų tiesioginę aplinką siekiant padidinti konkurencingumą ir užtikrinti tvarų augimą. Iš tiesų pagrindinė užduotis siekiant sustiprinti Europos įmonių konkurencingumą – didinti gamybą veiksmingai ir tvariai valdant išteklius, visų pirma žmogiškuosius, užtikrinant mokymąsi visą gyvenimą, taikant inovacijas, internacionalizuojant ir paskirstant atsakomybę ir dalijantis pelnu su darbuotojais, o ne visą dėmesį skiriant vien tik darbo sąnaudoms;

13.

kaip ir Komisija, konstatuoja, kad finansų krizės padariniai realiosios ekonomikos finansavimui yra skaudūs, bet pažymi, kad „priemonių grupė“ negali išspręsti sistemos pusiausvyros sutrikimo;

14.

nori pabrėžti gebėjimų vaidmenį vystant ir modernizuojant Europos pramonę;

15.

pabrėžia, kad būtina skubiai sutelkti veiksmus į pramonės permainų žmogiškąjį, socialinį ir teritorinį aspektus;

16.

pažymi, kad bendrosios rinkos plėtra iki šiol nepadėjo sustiprinti Sąjungos pramonės pagrindo ir stebisi, kad valiutų lygiavertiškumas neminimas tarp patekimo į rinką sąlygų;

17.

pritaria, kad reikia skatinti verslumą, bet pabrėžia, kad tokią pačią svarbą reikėtų teikti ir pramonės darbuotojų profesijų propagavimui bei pripažinimui;

18.

prašo Komisijos patobulinti analitinius gebėjimus ir paramos įmonėms priemones apsvarstant galimybę sukurti, kaip tai jau padaryta žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės srityje, naują įmonių kategoriją, tarpinę tarp MVĮ ir didelių įmonių; tokioje įmonėje dirbtų 250–750 darbuotojų, jos metinė apyvarta būtų iki 200 mln. eurų. Šiai įmonių kategorijai būtų galima skirti atitinkamo dydžio paramą, didesnę, negu skiriama didelėms įmonėms, bet mažesnę, negu gauna MVĮ;

19.

apgailestauja, kad pramonės politikos teritorinis aspektas paminėtas tik atsitiktinai, tuo tarpu būtent šiame lygmenyje gyvena ir ugdosi mūsų piliečiai, formuojasi nauji gyvenimo būdai, infrastruktūros ir prekybos platformos, kuriasi tinklai ir bendradarbiavimo grupės, atsiranda žmonių tarpusavio santykiais grindžiamas pasitikėjimas;

20.

pritaria tvirtesnės pramonės politikos ramsčiams: investicijoms į inovacijas, geresnės patekimo į rinką ir prieigos prie kapitalo, žmogiškojo kapitalo ir įgūdžių sąlygoms;

21.

daugelis vietos ir regionų valdžios institucijų į savo plėtros strategijas jau įtraukė ekonomines, socialines ir aplinkos inovacijas; jos turi tinklus ir patirties MVĮ vystymui būtinoms inovacijų ekosistemoms plėtoti;

22.

ekologiškai pramonei būtinos pažangios technologijos, kaip ir tvarios žaliavos, kurios, savaime suprantama, neatsiejamos nuo pramonės ekologijos, skatinančios medžiagų perdirbimą ir energijos naudojimo kontrolę;

23.

tvarios statybos ir žaliavų sektorius taip pat yra labai lokalizuotas parodomuoju ir valstybės investicijų skyrimo požiūriais;

24.

elektra varomų ir hibridinių transporto priemonių ateičiai, be kitų dalykų, yra svarbus ir naujas požiūris į mobilumą – naujus įvairiarūšio vežimo būdus, didžiausią dėmesį skiriant traukinių stotims. Be to, elektra varomas transporto priemones būtų galima naudoti ir kitur. Visų pirma, reikėtų naujų mobilumo mieste ir užmiestyje sprendimų;

25.

tai viena temų, galinčių sujungti sektorių ir sanglaudos interesus: glaudi teritorijų planavimo ir pramonės plėtros sąsaja;

26.

prašo Komisijos paankstinti Europos plieno sektoriaus veiksmų plano paskelbimo datą, numatytą 2013 m. birželio mėn.;

27.

be to, nesvarbu, ar sprendžiamas skaitmeninės ekonomikos ar gyventojų senėjimo klausimas, regionai paprastai yra eksperimentų, viešųjų ir privačių iniciatyvų vieta;

28.

visose šiose srityse Europos jėga glūdi „gyvenimo kartu“ ir kompleksiškumo kultūroje. Tai vienas pagrindinių ateities ekonomikos vystymo iššūkių pasaulio mastu;

29.

pritaria Komisijos siūlomai lokalizuotai pažangiosios specializacijos strategijai ir pabrėžia, kad ji apima visus pramonės sektorius ir turi padėti siekti permainų visoje Europos Sąjungos teritorijoje;

30.

pabrėžia, kad būtina sudaryti palankesnes sąlygas projektų inžinerijai, įtraukiant viešuosius ir privačius partnerius regionų lygmeniu, kad jie galėtų naudingai prisidėti prie Sąjungos prisiimtų didžiųjų strateginių sprendimų;

31.

pabrėžia, kad šis procesas turėtų būti grindžiamas bendradarbiavimu ES mastu, siekiant galiausiai sukurti regionais pagrįstą inovacijų Europą;

32.

dar kartą primena savo pasiūlymą dėl teritorinių paktų, kurie sudaro galimybę bendradarbiauti įvairiems projekte dalyvaujantiems lygmenims. Siūlo šiuos veiksmus numatyti bendrajame programavimo dokumente, kuris teritorijų lygmeniu padėtų nacionalinę ir vietos politiką sujungti su Sąjungos sektorių ir sanglaudos politika;

33.

prašo, kad su šiais bendraisiais programavimo dokumentais susijusios investicijos būtų numatytos Europos investicijų banko atskiroje paskolų grupėje, kurios naudojamos naujoms teritorinėms ekonominėms ir socialinėms inovacijų ekosistemoms kurti. Tai galėtų būti puiki priemonė novatoriškiems sprendimams skatinti, aprūpinti įmones sektinais pavyzdžiais, skatinti steigti konsorciumus srityse, kuriose įmonės turėtų kurti naujas partnerystes. Sudarant viešojo ir privataus sektorių partnerystę, šios ekosistemos turėtų padėti siekti dvigubo tikslo: didinti įmonių konkurencingumą ir valstybinių įmonių veiksmingumą (tuo pačiu padėti racionalizuoti viešąsias išlaidais);

34.

Komisija patekimo į prekių rinką sąlygų gerinimą priskiria prie pagrindinių pramonės politikos svertų. Ji pateikė pasiūlymų ne tik dėl saugumo, gynybos ir vaistų rinkų plėtros, bet ir dėl standartų, pramoninės nuosavybės ir verslumo vystymo;

35.

pritaria Komisijai, jog būtina parengti Europos standartus, kurie būtų taikomi ES ir ginami pasaulinėje rinkoje, kad Europos įmonių įgyvendinamos inovacijos, pavyzdžiui, aplinkosaugos srityje, joms nepakenktų, o atvirkščiai, palaipsniui galėtų įsitvirtinti visoje pasaulinėje rinkoje. Komitetas norėtų, kad Sąjunga pasirūpintų priemonėmis, kurios padėtų vesti derybas dėl šių standartų ir skatintų jų laikytis tokiose srityse kaip aplinkos apsauga, pramoninis saugumas, nelaimingų atsitikimų darbe prevencija ir būtiniausios socialinės ir darbo sąlygos, kad Europos gaminiai globalizuotoje rinkoje galėtų konkuruoti vienodomis sąlygomis;

36.

be to, pritaria Komisijai, jog būtina panaikinti mokesčių ir socialinius skirtumus, dėl kurių susidaro konkurencija tarp Europos regionų ir nekuriamas naujas turtas ES lygmeniu;

37.

strateginės sritys, kurioms Komisija pagrįstai skiria didžiausią dėmesį, galėtų sumažinti pramonės ir paslaugų atotrūkį, radikaliai pakeisti vartojimo įpročius bei gamybos organizavimą, veiklos sektorius ir sritis, kokie jie yra dabar, ir, galiausiai, Europos pramonės gaminių tinklais grindžiamą rinkodarą. Todėl padėti įmonėms prisitaikyti prie naujų aplinkybių yra didelis iššūkis, reikalaujantis didesnio tarpusavio bendradarbiavimo, konsorciumų steigimo ir, tam tikrais atvejais, viešojo ir privataus sektorių partnerystės. Šias prisitaikymo prie naujų poreikių, kuriuos, beje, iš dalies nulėmėme mes, iniciatyvas reikėtų numatyti ir padėti jas įgyvendinti, kad būtų galima veikti tiek vidaus, tiek pasaulinėje rinkoje. Europai reikia rinkos inžinerijos, atitinkančios jos technologinius pajėgumus;

38.

ši rinkos inžinerija turi būti vienas bendrų teritorinių platformų aspektų;

39.

nors padėtis įvairiose valstybėse narėse skiriasi, skolos kapitalo rinkų įmonėms skiriamas finansavimas sudaro tik 7 proc. BVP Europoje, palyginti su 35 proc. JAV;

40.

Komisija pažymi, kad tai pažeidžiamumo priežastis, kurią reikia šalinti derinant viešojo sektoriaus paramą ir priemones, skirtas sudaryti palankesnes prieigos prie kapitalo rinkų sąlygas;

41.

pažymi, jog būtinas visuotinis požiūris į valiutą ir finansavimą. Pramonė, kurios ciklai yra ilgesni, o pelnas paprastai nedidelis, yra ne tokia patraukli kapitalui, ieškančiam didelio ir greito pelno. Investicijos, kuriomis siekiama greitai gauti didelį pelną, gali apsunkinti ilgalaikį įmonės vystymąsi;

42.

todėl reikalauja, kad pramonės finansavimas užimtų svarbiausią vietą Sąjungos finansų ir pinigų sąrangoje;

43.

siūlo, kad MVĮ finansuoti būtų išleistos „projektų obligacijos“, kad regionų investiciniai fondai galėtų nukreipti lėšas MVĮ ir vidutinio dydžio įmonėms ir būtų stiprinama regionais grindžiama Europos rizikos kapitalo pramonė;

44.

dar kartą ragina išleisti ir propaguoti „piliečių obligacijas“, skirtas vietos vystymosi skatinimui. Piliečių obligacijos galėtų užtikrinti ES remiamiems projektams papildomą individualių piliečių ir kitų viešųjų fondų, investuojančių mainais į garantuotą ir teisingą grąžą, finansavimą;

45.

prašo Komisijos parengti finansinių priemonių, kurios padėtų skatinti bendradarbiavimą tarp pramonės šakų ir tarp ES valstybių narių;

46.

Dar kartą primena, kad nepritaria Komisijos pasiūlymui regioninę pagalbą plieno ir sintetinio pluošto sektoriaus įmonėms a priori laikyti nesuderinama su vidaus rinka.

47.

laikosi nuomonės, kad ekonominės ir socialinės krizės sąlygomis valstybės investicijos turi lemiamos reikšmės įgyvendinant bendrą augimo strategiją. Šiomis aplinkybėmis pritaria bendrai valstybės pagalbos režimo reformai siekiant paprastumo, skaidrumo ir lankstumo. Šis Europos Komisijos valstybės pagalbos politikos perorientavimas turi remtis ir labiau ekonominiu požiūriu, t. y. reikia įvertinti tai, kiek realiai valstybės pagalba gali pakenkti Bendrijos vidaus prekybai ir kiek realiai gali iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje. Šis perorientavimas neatsiejamas nuo būtinybės geriau atsižvelgti į viešųjų išlaidų kokybę, visų pirma į konkrečią Europos taisyklių dėl viešųjų investicijų į infrastruktūrą ar inovacijas makroekonominės priežiūros apskaitą, atsižvelgiant į viešosios veiklos išlaidas;

48.

siūlo pagalvoti apie galimybę pagal Bazelio II sistemą sudaromuose susitarimuose numatyti naują pakategorę siekiant bankus įpareigoti investuoti į mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką, siekti technologinę pažangą skatinančio ir socialiai atsakingo investavimo;

49.

Komisija primena, kad pirmenybę reikėtų teikti darbo vietų kūrimui ir pažymi, kad konkurencinga ir veiksminga pramonės politika turi remtis dinamiška darbo rinka, kurioje pagrindinis kintamasis šiame procese būtų darbo jėgos judumas;

50.

pabrėžia, kad sulėtėjus ekonomikos augimui vidaus lankstumas gali būti labai veiksminga užimtumo lygio palaikymo ir prisitaikymo sąnaudų mažinimo priemonė;

51.

galiausiai pažymi, kad tos šalys, kurių darbo rinkos buvo atsparesnės krizei, pasižymėjo tvirtu socialiniu dialogu. Todėl ragina didinti socialinių partnerių dalyvavimą pramonės politikoje ir konkrečiai išreiškia paramą Europos Parlamento pasiūlymui dėl direktyvos, kuriuo siekiama pagerinti darbuotojų informavimą ir konsultavimąsi su jais dėl restruktūrizavimo numatymo ir valdymo;

52.

Komisija siūlo investuoti į gebėjimus ir profesinį mokymą vykstant struktūriniams pokyčiams ir numatyti darbo vietų ir gebėjimų reikmes;

53.

pritaria, kad gebėjimų valdymas yra labai svarbus sėkmingam pramonės permainų įgyvendinimui Europos Sąjungoje, o kartu ir anticiklinė politikos priemonė;

54.

nurodo kliūtis, kurias reikia įveikti norint pasiekti šį tikslą: jaunimo nedomina darbas pramonės srityje, tolesnio mokymo ir profesinio rengimo valdymas ir plėtojimas yra nepakankamas ir neatitinka naujausios raidos, nėra nei Europos masto požiūrio, nei diskusijų apie pramonės perspektyvas ir strategiją, o klausimai, kurie turėtų būti sprendžiami socialiniu ir teritoriniu dialogu, perduodami ekspertų komitetams;

55.

pabrėžia, kad permainos nėra atsitiktinės, tai pagrindinis pereinamojo laikotarpio etapas, kurį turi įveikti ES;

56.

siūlo, kad įžvalgus įgūdžių ir permainų valdymas visais lygiais būtų laikomas esmine pramonės strategijos dalimi;

57.

nurodo, kad norint padidinti į ne ES šalis eksportuojančių mažųjų ir vidutinių įmonių skaičių, būtina stiprinti IT ir kalbų gebėjimus. Komitetas ragina Komisiją nustatyti, kokie trūkumai šioje srityje būdingi mažesnėms įmonėms valstybėse narėse;

58.

pritaria, kad koordinuojant užimtumo ir mokymo raidą bei pereinamąjį pramonės laikotarpį turi dalyvauti ir vietos lygmuo;

59.

šiomis aplinkybėmis dar kartą išreiškia paramą pasiūlymui išsaugoti prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, kuris pagerintų nacionalinių ir vietos valdžios institucijų gebėjimus valdyti krizės padarinius ir padėtų įgyvendinti aktyvias darbo rinkos priemones nuo restruktūrizavimo nukentėjusiems darbuotojams. Laikosi nuomonės, kad papildant prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą būtų naudinga įsteigti prisitaikymo prie permainų fondą, kad būtų skatinamas įgūdžių ugdymas ir pramonės permainos. Iš pradžių būtų galima numatyti dalį struktūrinių fondų ir programos „Horizontas 2020“ išlaidų perskirti prisitaikymui prie permainų. Tačiau pabrėžia, kad įmonių socialiniai subjektai, valstybės ir regionai veiksmų privalo imtis kiek galima anksčiau ir iniciatyviau, kol restruktūrizavimas dar neprasidėjęs, kad būtų galima jo išvengti ar bent jau sušvelninti jo pasekmes užimtumui arba dėl perteklinių pajėgumų privalomus atlikti perėjimus pritaikyti prie aplinkybių ir būtinus pakeitimus atlikti laiku;

60.

siūlo Europos Sąjungoje organizuoti vietos lygmens renginius, taip siekiant sudominti Europos jaunimą pramonės teikiamomis perspektyvomis;

61.

pritaria, kad pramonei būtų naudingas geresnis Europos ir nacionalinės politikos koordinavimas;

62.

pabrėžia, kad socialinis ir teritorinis dialogas turi būti šių procesų centre visais lygmenimis;

63.

ragina šiuo tikslu sukurti išteklių tinklą, kuris paskatintų demokratiškas diskusijas dėl pramonės ateities;

64.

pritaria, kad regionai būtų įtraukti į pažangiosios specializacijos strategijos įgyvendinimą;

65.

siūlo, kad regionų inovacijų projektai virstų regionų inovacijų ir pramonės vystymo projektais.