14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/31

1.1

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) nuomone, sukurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE) yra prioritetinis uždavinys siekiant skatinti ekonomikos augimą ir ES ekonomikos, socialinį ir kultūrinį vystymąsi, mokslo pažangą ir valstybių narių, regionų ir visuomenių sanglaudą. Programoje „Horizontas 2020“ numatytas finansavimas turėtų padėti pasiekti šių tikslų.

1.2

EESRK yra pateikęs daug nuomonių (1), kuriose išreiškė savo požiūrį dėl EMTE, ir jau pradėjo išsamius debatus ir diskusiją šiuo klausimu su Komisija, Europos Parlamentu ir Taryba, todėl palankiai vertina komunikatą.

1.3

EESRK pritaria Komisijos teiginiui, kad ekonomikos augimas yra vienas svarbiausių EMTE prioritetų. Besitęsiant sudėtingai ekonomikos ir socialinei krizei, šis klausimas yra ypač svarbus Europos organizuotai pilietinei visuomenei.

1.4

EESRK mano, kad tyrėjų, mokslo žinių ir technologijų laisvas judėjimas turi tapti vidaus rinkos „penktąja laisve“.

1.5

EESRK nuomone, EMTE kūrimas yra nenutrūkstamas procesas ir baigti kurti šią erdvę 2014 m. yra pernelyg plataus užmojo tikslas, be to, daugelyje Europos šalių taikomos griežto taupymo priemonės, dėl kurių tenka riboti nacionalines investicijas moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

1.6

EESRK pritaria pasiūlymui Europos mokslinių tyrimų erdvę kurti plėtojant glaudesnę, gerosios praktikos mainais grindžiamą partnerystę, o ne teisėkūros priemonėmis, tačiau reiškia susirūpinimą, kad susitarimo memorandumai, pasirašyti su suinteresuotosiomis organizacijomis, yra neoficialūs ir savanoriški, o ne teisiškai privalomi.

1.7

EESRK prašo parodyti tvirtą politinę valią ir padėti užtikrinti veiksmingas ir konkurencingas nacionalines mokslinių tyrimų sistemas, kurias būtų galima sustiprinti atliekant tarpusavio vertinimą, kurio tikslas įvertinti mokslinius tyrimus vykdančių grupių kokybę, tyrimuose dalyvaujančias struktūras ir pasiektus rezultatus.

1.8

Komitetas mano, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų mokslinių tyrimų prioritetas turėtų būti Europos piliečių gerovei ypač svarbios sritys ir kad viešosiomis lėšomis ir toliau turi būti finansuojami projektai, kurie stiprina tarpusavio bendradarbiavimą Europoje.

1.9

EESRK primygtinai prašo Komisijos ir valstybių narių priimti visas būtinas priemones, kurios leistų panaikinti EMTE kurti trukdančias kliūtis, visų pirma susijusias su Europos mokslo darbuotojų darbo rinkos nebuvimu, jų darbo sąlygomis, judumo galimybėmis ir socialine apsauga.

1.10

EESRK primena, kad būtina skubiai keisti tarpvalstybiniuose projektuose dalyvaujančių tyrėjų pensijų ir pensijų fondų sistemą ir sukurti papildomą Europos pensijų fondą ir jo lėšomis dengti ir (arba) kompensuoti nuostolius, kuriuos tyrėjai patiria persikeldami iš vienos šalies į kitą ir pereidami iš vienos socialinės apsaugos sistemos į kitą.

1.11

Komitetas perspėja, kad dėl Komisijos siūlomų naujų iniciatyvų neturėtų būti dedama mažiau ar atsisakoma pastangų mažinti EMTE dirbančių tyrėjų administracines sąnaudas.

1.12

EESRK primena Europos Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtina imtis visų priemonių, kurios leidžia veiksmingai spręsti diskriminacijos, nelygių galimybių ir lyčių lygybės problemas, su kuriomis vis dar susiduriama akademinėse, mokslo ir mokslinių tyrimų bendruomenėse. Todėl labai palankiai vertina sprendimą užtikrinti, kad visuose įdarbinimo, mokslinių tyrimų programų sudarymo ir vertinimo, universitetų, mokslo ir mokslinių tyrimų institutų darbo programų sudarymo komitetuose dalyvautų bent 40 proc. moterų.

1.13

EESRK teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą parengti e. infrastruktūros plėtros veiksmų planą, kuris padėtų vystyti e. mokslą, ir atkreipia dėmesį į savo nuomonę (2) dėl Komisijos komunikato (3) dėl prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų ir mokslinės informacijos, jų sklaidos ir išsaugojimo.

1.14

EESRK pritaria Europos tyrėjų ir mokslo bendruomenės kreipimuisi (4) į valstybių ir vyriausybių, ES institucijų vadovus, kuriuo perspėjama, kad Europa negali sau leisti prarasti geriausių, visų pirma jaunų, talentų, mokslininkų ir dėstytojų. Būtinas europinis finansavimas, kuris leistų padidinti nacionalinio finansavimo veiksmingumą ir naudą ir sustiprinti konkurencingumą Europos ir tarptautiniu lygmeniu. Todėl EESRK prašo nesumažinti šiais sričiai skirtų lėšų 2014–2020 m. biudžete.

1.15

EESRK mano, kad su EMTE susijusi pilietinė visuomenė turi visapusiškai ir aktyviai dalyvauti sudarant numatytus veiklos planus prioritetinėse srityse, mokslo ir tyrimų projektų rezultatų sklaidos ir perdavimo Forume ir komunikato poveikio galutiniame vertinime.

1.16

EESRK tikisi, kad atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas priežastis, Komitete gali būti sukurta grupė, kuri būtų Europos institucijų informacijos punktu visais būsimais EMTE sukūrimui svarbiais vertinimo, stebėsenos ir sprendimo priėmimo etapais.

2.1

EESRK ne vienoje nuomonėje išreiškė savo požiūrį į EMTE, kurį patvirtina ir toliau jo laikosi. Teigiamai vertina komunikatą, kuriuo siekiama glaudesnės partnerystės ir nurodoma, kad ES ir valstybės narės neatidėliodamos privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir juos išplėsti. Tačiau valstybių narių pasiekta pažanga skiriasi ir kai kuriais atvejais ir toliau yra lėta. Komunikato naujovė yra ta, kad praplečiama Komisijos ir valstybių narių partnerystė į ją įtraukiant EMTE suinteresuotųjų šalių organizacijas (5). EESRK pritaria, kad būtina siekti glaudesnės, didesnio masto ir veiksmingesnės partnerystės.

2.2

EESRK pritaria Komisijos nuomonei, kad EMTE turi padėti siekti ekonomikos augimo, mokslo pažangos, regionų, šalių ir visuomenių sanglaudos. Tačiau kartu būtina atsižvelgti į būtinybę plėtoti vis labiau tarpusavyje susijusių mokslo ir rinkos, inovacijų ir įmonių, naujų darbo organizavimo metodų ir mokslo bendruomenės būtiną sąveiką.

2.3

EESRK mano, kad dabartinės pasaulinės krizės laikotarpiu būtina imtis konkretesnių ir ryžtingesnių priemonių siekiant panaikinti neigiamą poveikį, kurį daro nenuosekliai rengiama ir įgyvendinama nacionalinė mokslinių tyrimų politika, ir kuo aktyviau plėtoti šios politikos efektyvumą didinančią veiklą. Be to, šiomis priemonėmis turi būti siekiama stipresnės sveikos ir sąžiningos konkurencijos ir didesnės nacionalinių mokslinių tyrimų sistemų tarpvalstybinės sinergijos, didesnių tyrėjų karjeros ir judumo galimybių bei laisvo žinių judėjimo (6).

2.4

Prieš pateikiant komunikatą surengtos viešosios konsultacijos parodė, kad:

3.1

EESRK pritaria Komisijos tvirtinimui, jog reikia stiprinti nacionalines mokslinių tyrimų sistemas taikant gerąją praktiką ir palankiai vertina tai, kad lėšos būtų skirstomos pagal atvirus kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuos vertintų nacionalinių, kitų valstybių narių ir trečiųjų šalių ekspertų grupės (tarpusavio vertinimas  (7)). Viešosios institucijos sprendimus dėl finansavimo turėtų priimti remdamosi mokslinius tyrimus vykdančių grupių ir organizacijų ir jų darbo rezultatų kokybišku vertinimu. Daugeliu atveju vertinant tyrėjus, mokslinių tyrimų grupes, pasiūlymus ir programas nesivadovaujama palyginamais standartais, nors projektai ir moksliniai tyrimai finansuojami ir įgyvendinami vienoda tvarka. EESRK mano, kad dėl šios priežasties sumažėja nauda, kas yra netoleruotina ypač šiuo metu, kai daugelyje valstybių narių drastiškai mažinamas mokslinių tyrimų biudžetas.

3.2

EESRK supranta, kad Europos mokslinių tyrimų sektorius yra vienas geriausių pasaulyje. Universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose atlikti moksliniai tyrimai padėjo Europos įmonėms tapti technologijų diegimo pradininkėmis ir užimti šioje srityje pirmaujančią poziciją. Todėl EESRK reiškia susirūpinimą dėl Komisijos poveikio vertinime pateiktos išvados, kad atotrūkis tarp Europos, JAV, Japonijos ir kitų išsivysčiusiose ekonomikos šalių tampa vis akivaizdesnis (8). Taigi, atrodytų, kad ES praranda pozicijas „žinių gamybos“ srityje ir pagal kai kuriuos rodiklius šalys pasaulinės inovacijų lyderės lenkia ES 27. EESRK mano, kad besitęsiant pasaulinei krizei ir dėl jos besikeičiant jėgų pasiskirstymui, EMTE turi sustiprinti Europos mokslo pirmaujančią poziciją. Mokslo kokybė ir aukštas kompetencijos lygis turi tapti svarbiausiais privalumais konkuruojant su kitais tarptautiniais šio sektoriaus dalyviais.

3.3

2002 m. ES priėmė sprendimą, kad visų valstybių narių investicijos į MTTP turi siekti 3 proc. Europos BVP (9). Nuolatinės nesėkmės siekiant šio tikslo ir jo įgyvendinimo nukėlimas iki 2020 m. verčia EESRK abejoti, ar jis apskritai bus pasiektas. EESRK pritaria, kad vienas EMTE prioritetų turi būti ekonomikos augimas, ypač šiuo sudėtingos ekonomikos ir socialinės krizės laikotarpiu, ir reiškia gilų susirūpinimą dėl griežtos taupymo politikos labai mažinamo mokslinių tyrimų biudžeto.

3.4

Vienas svarbiausių ir glaudžiai su EMTE kūrimu susijusių Europos aukštojo mokslo erdvės veiksnių – tai judumo skatinimas siekiant veiksmingai sustiprinti studentų, dėstytojų ir tyrėjų mokymą. Dėl biudžeto mažinimo daugeliui tyrėjų iškils sunkumų visapusiškai dalyvauti EMTE ir ja pasinaudoti. EESRK reiškia savo susirūpinimą dėl priimtų sprendimų (10).

3.5

EESRK pakartoja savo įsitikinimą, kad būtina tvirta politinė valia siekiant užtikrinti veiksmingas ir konkurencingas nacionalines mokslinių tyrimų sistemas, ir prašo ES ir valstybių narių ryžtingiau ir skubiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

3.6

Pastaruoju metu viešosiomis lėšomis finansuojami moksliniai tyrimai vykdomi kituose, o ne Europos piliečių gerovei strategiškai svarbiuose sektoriuose, nors jie iš tiesų turėtų atverti novatoriškų mokslinių tyrimų EMTE galimybes, visų pirma turint omenyje bendradarbiavimą Europos lygmeniu.

3.7

EESRK, be kita ko, primena, kad siekiant optimizuoti ir (arba) persvarstyti finansavimą nacionalinėms mokslinių tyrimų sistemoms paremti, reikėtų vengti kai kurių valstybių, besistengiančių mažinti biudžetą, pasirinkto klaidingo požiūrio, kad taikomieji ir fundamentalieji mokslai tarpusavyje nesusiję. Tai tampa didele kliūtimi pasinaudoti ištekliais ir finansavimo galimybėmis.

4.1

Europos Sąjungoje bendradarbiavimas Europos masto mokslinių tyrimų srityje sutelktas į keletą didelių iniciatyvų (11). Tačiau tik 0,8 proc. valstybės biudžeto asignavimų (12) moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skiriama bendroms valstybių narių programoms, įskaitant Komisijos bendrai finansuojamas ir remiamas programas, nors yra įrodyta, kad tarptautinis bendradarbiavimas gali padėti pagerinti MTTV veiklos lygį, pradėti šią veiklą vykdyti naujuose sektoriuose ir gauti viešojo ir privataus sektorių paramą bendriems projektams. Tai patvirtina, kad Europoje būtinas stiprus žinių tinklas.

4.2

Naujos mokslinių tyrimų finansavimo programos, pavyzdžiui, nuo 2012 m. Europos mokslinių tyrimų tarybos (CER) skiriamos sinergijos dotacijos, kuriomis remiamos nedidelės tarptautinės (ir paprastai tarpdalykinės) tyrėjų grupės, galėtų padėti įrodyti bendro darbo didesnę ir pridėtinę vertę, jei tokios grupės taikytų kūrybiškus valdymo metodus ir naujais būdais derintų papildomąsias žinias, įgūdžius ir išteklius.

4.3

Tačiau vis dar esama kliūčių ir sunkumų užsienio valstybių tyrėjamas patekti į Europai svarbius nacionalinius mokslinių tyrimų institutus ir programose nedalyvaujančių valstybių narių mokslininkams naudotis Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra. Abiem nurodytais atvejais pirmenybė teikiama šalies mokslininkams. EESRK mano, kad šios kliūtys trukdo sukurti EMTE.

4.4

EESRK mano, kad numatyti veiklos planai, kurie turėtų parodyti mokslinių tyrimų srityje vykdomo tarptautinio bendradarbiavimo silpnąsias ir stipriąsias puses, turėtų būti sudaromi remiantis ne tik valstybių narių pateikta informacija, bet ir užtikrinti, kad juos sudarant realiai ir veiksmingai dalyvaus su EMTE susijusi ir (arba) ja suinteresuota pilietinė visuomenė.

6.1

Nors per keletą pastarųjų metų beveik visuose sektoriuose gerokai išaugo moterų tyrėjų skaičius, vis dar yra palyginti nedaug tyrimo veiklą vykdančių moterų aukštesniuosiuose akademiniuose postuose, pavyzdžiui, moterų mokslinių tyrimų vadovių mokslo institutuose ir universitetuose (16). Yra pakankamai duomenų, rodančių, kad mišriose tyrėjų grupėse pasiekiama geresnių rezultatų, dalijamasi platesne patirtimi ir žiniomis, joms būdinga požiūrių įvairovė ir aukštesnis socialinis intelektas. Karjeros siekiančios moterys vis dar susiduria su didele vertikalia segregacija, taigi, „stiklo lubų“ reiškinys, kaip ir nevienodo požiūrio reiškinys darbo rinkoje, realiai egzistuoja (17).

6.2

Kaip ir kituose ekonomikos sektoriuose, akademinėje bendruomenėje ir mokslinių tyrimų institutuose išlieka vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai. Šį reiškinį, be kita ko, sustiprina ir tai, kad tariamai „neutraliame“ pareigybių aprašyme iš tiesų neskiriama dėmesio lyčių lygybei, taip pat, tebeegzistuoja nevienodo šeiminių užduočių pasiskirstymo problema, be to, moterys ir toliau patiria tiesioginę ir netiesioginę diskriminaciją (18). Tai rodo, kad moterų mokslininkių potencialas yra nepakankamai vertinamas ir išnaudojamas, mokslinių tyrimų sektoriuje moterų yra mažai ir priimant mokslinių tyrimų ir inovacijų sprendimus nesilaikoma lyčių pusiausvyros principo.

6.3

Ne visos valstybės narės vykdo lyčių aspekto integravimo į mokslinių tyrimų sritį politiką, dėl ko nukenčia tyrimų kokybė ir aktualumas. Moterų dalyvavimas lygiomis teisėmis užtikrintų didesnę talentų, darbuotojų ir sprendimų priėmimo procesų įvairovę ir būtų naudingas tyrimų kokybei. Be to, sumažėtų išlaidos ir klaidos, kurių pasitaiko dėl nepakankamo lyčių aspekto integravimo į mokslinių tyrimų sritį. Jei mokslinių tyrimų srityje lyčių aspektui nebus skiriama daugiau dėmesio, tai turės neigiamų padarinių ir bus sunku siekti EMTE užsibrėžtų tikslų. Aktyvesnis moterų dalyvavimas prisidėtų prie Europos socialinio ir ekonomikos augimo, taip pat padėtų siekti didesnės mokslinių tyrimų pažangos, veiksmingumo ir rezultatų.

6.4

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares sustiprinti pastangas ir imtis ryžtingų veiksmų, kurie padėtų visiškai panaikinti akademinėje, mokslo ir mokslinių tyrimų bendruomenėje vis dar pastebimą moterų ir vyrų nelygybės reiškinį. Visų pirma reikėtų tesėti pažadą ir užtikrinti, kad visuose įdarbinimo, mokslinių tyrimų programų sudarymo ir (arba) vertinimo, universitetų, mokslo ir mokslinių tyrimų institutų darbo programų sudarymo komitetuose dalyvautų bent 40 proc. moterų. EESRK mano, kad universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose rengti, įgyvendinti ir vertinti lyčių lygybės veiksmų planus yra taip pat tinkama priemonė, tačiau visuose procesuose turėtų aktyviai ir visapusiškai dalyvauti moterys.

6.5

Be to, Komitetas prašo Komisijos užtikrinti, kad rekomendaciją kartu su gairėmis dėl institucinių pokyčių, kurie padėtų užtikrinti lyčių lygybę universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose, rengimo procese dalyvautų organizuota pilietinė visuomenė.

7.1

2008 m. balandžio mėn. Komisija paskelbė rekomendaciją (19) dėl intelektinės nuosavybės valdymo žinių perdavimo veikloje ir universitetų bei kitų viešųjų mokslinių tyrimų organizacijų praktikos kodekso (20). Vis dėlto mano, kad kodekso nepakanka rekomendacijoje nustatytiems tikslams pasiekti.

7.2

Prieiga prie mokslinės informacijos, įskaitant laisvą prieigą prie leidinių, yra pagrindinė sėkmingų mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimo, taigi ir Europos konkurencingumo, sąlyga. Tai apima mokslininkų, mokslinių tyrimų partnerysčių – ypač mokslinių tyrimų institutų ir įmonių – bei mokslininkų ir piliečių dalijimąsi žiniomis. EESRK teigiamai vertina atitinkamą Komisijos komunikatą (21) ir atkreipia dėmesį į savo šiuo klausimu parengtą konkrečią nuomonę (22).

7.3

EESRK pritaria ketinimui pasiūlyti e. infrastruktūros plėtros veiksmų planą, kuris padėtų vystyti e. mokslą užtikrinant atvirą prieigą prie mokslinių tyrimų priemonių ir išteklių.

7.4

EESRK ragina Europos Komisiją pakviesti su mokslu ir moksliniais tyrimais susijusią organizuotą pilietinę visuomenę dalyvauti numatytame sukurti valstybių narių forume, kuriame bus reguliariai keičiamasi informacija ir kuris padės skleisti ir perduoti mokslo programų ir projektų rezultatus.