14.3.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 76/20

1.1

EESRK džiaugiasi jam suteikta galimybe parengti nuomonę dėl Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto siūlymo 2013 m. vykdyti bandomąjį Europos socialinio ženklo projektą. Tačiau nuo to laiko, kai buvo paprašyta parengti nuomonę, padėtis pasikeitė, kadangi Europos Parlamento Biudžeto komiteto 2012 m. spalio 4 d. dokumente šis bandomasis projektas neminimas.

1.2

Iš esmės EESRK pritaria, kad Europoje reikia stiprinti socialinę sritį ir pripažinti bei skatinti įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA). Tačiau svarbu pabrėžti, kad jokiomis aplinkybėmis ĮSA negalima prilyginti socialinėms teisėms, garantuotoms teisės aktais ar tarptautiniais susitarimais, kuriuose pagrindinis vaidmuo tenka socialiniam dialogui.

1.3

Todėl pirmiausia reikia nuodugniau išsiaiškinti šio pasiūlymo pridėtinę vertę, įgyvendinimo grafiką bei pagrindinius klausimus, atsižvelgiant į politinius tikslus. Tie tikslai svarbūs, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis juos būtų galima sėkmingiau įgyvendinti, jei, visų pirma, būtų griežtinami ir geriau įgyvendami esami socialinės srities teisės aktai.

1.4

EESRK norėtų pabrėžti ir tai, kad nors ši iniciatyva svarbi, ją gali būti pernelyg sudėtinga įgyvendinti šiuo metu, kai ES tebėra apimta krizės, lėmusios didelį nedarbą ir augantį bankrotų skaičių. ĮSA žymintis socialinis ženklas atspindi tik savanorišką įmonės socialinės veiklos dalį, o ji dėl skirtingos įstatyminės bazės valstybėse narėse skiriasi, nes Europos teisės aktais nustatomi tik būtiniausi standartai. Kol kas nereikėtų nustatyti įmonėms naujų įpareigojimų, kurie šiuo metu, užuot didinę sanglaudą, gali dar labiau padidinti atotrūkį tarp įvairių dydžių įmonių ir ES šalių.

1.5

Be to, siekiant išvengti painiavos, reikia atsižvelgti ir į kitas vykdomas iniciatyvas, pavyzdžiui, socialinio ženklinimo socialinio verslumo srityje (pagal Socialinio verslo iniciatyvą) iniciatyvą. Todėl EESRK rekomenduoja pirma sulaukti Komisijos planuojamos priemonės – socialinį ženklą turinčių socialinio verslo įmonių žemėlapio sudarymo – rezultatų ir iš jų pasimokyti. Svarstant šį pasiūlymą reikėtų atsižvelgti ir į kitas panašias iniciatyvas – naujus apdovanojimus už ĮSA, viešųjų pirkimų lengvatas už socialinius aspektus ir t. t.

1.6

EESRK mano, kad reikia geriau pagrįsti savanoriško socialinio ženklo patikimumą, legitimumą ir įgyvendinamumą. Norint užsitikrinti pasitikėjimą nauja europine ženklinimo sistema ir apie ją informuoti, reikia visa apimančios akreditavimo ir stebėsenos sistemos, tačiau pirma reikėtų palyginti jos diegimo sąnaudas ir naudą. Todėl Komitetas rekomenduoja prieš svarstant galimybę įvesti naują Europos socialinį ženklą surinkti išsamios informacijos apie skirtingose valstybėse narėse veikiančias ženklinimo sistemas, nustatyti geriausią praktiką ir pasimokyti iš nesėkmingų pavyzdžių. Visgi Komitetas rekomenduoja tobulinti ir plėsti esamas ženklinimo sistemas, kad jos apimtų ir socialinę atsakomybę (jei taip dar nėra).

1.7

Be to, užuot kūrus naują vartotojams ir įmonėms skirtą sistemą, reikėtų skleisti informaciją apie jau esamas sistemas ir apie jas taikančias įmones bei skatinti kitas įmones pasekti jų pavyzdžiu. Taip pat reikėtų svarstyti galimybę bent jau vidutinės trukmės laikotarpiu surengti Europos masto komunikacijos kampaniją, skirtą informuoti vartotojus ir visuomenę apie Europos ženklus.

1.8

Tačiau jei kada nors toks Europos socialinis ženklas ir būtų pradėtas taikyti, siekiant išvengti iškraipymų, jis neturėtų labai nukrypti nuo tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir kartu turėtų išlaikyti tik Europai būdingą savybę: pagarbą socialinėms teisėms.

2.1

Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas pasiūlė 2013 m. vykdyti Europos socialinio ženklo taikymo bandomąjį projektą, tačiau spalio mėn. buvo priimtas Europos Parlamento Biudžeto komiteto dokumentas dėl 2013 m. bandomųjų projektų (1), kuriame šis pasiūlymas neminimas. Atsižvelgiant į naujai susidariusią padėtį, šioje nuomonėje visų pirma stengiamasi pateikti pastabų dėl pasiūlymo dėl bandomojo projekto.

2.2

Pasiūlymo motyvas – padėti kurti socialiai atsakingesnę Europą, kurioje būtų veiksmingiau užtikrinamas galiojančių minimalių socialinių ir darbo teisės normų vykdymas. Tikslas – įvedus progresinę pasiekimų vertinimo sistemą „Europos socialinis ženklas“, skatinti kurti darbo vietas, didinti jaunimo užimtumą ir kovoti su skurdu.

2.3

Europos Parlamento prašyme EESRK keliami šie konkretūs klausimai: a) koks būtų šio ženklo poveikis ir nauda įvairiose politikos srityse, b) kokios įmonės būtų savanoriškai suinteresuotos šiuo ženklu, c) kokie galimi progresinio ženklo įvedimo variantai, d) kokius kriterijus reikėtų tenkinti, ir e) kaip reikėtų skleisti apie tai informaciją.

2.4

Užimtumo komiteto siūlymu dalyvavimas socialinio ženklo sistemoje būtų grindžiamas savanoriškumo principu ir nemokamas. Ši sistema būtų skirta visoms ES įmonėms, tačiau pirmiausia MVĮ (2) ir LMĮ (3). Ja siekiama kurti socialiai atsakingesnę Europą, kurioje visose įmonėse būtų laikomasi aukštų socialinių standartų. Pasiūlymu taip pat siekiama suderinti esamas ženklinimo sistemas ir naudoti vertinimo skalę, pagal kurią būtų nustatomi galimi patobulinimai. Būtų parengtas sąrašas socialinių kriterijų, pagal kuriuos būtų vertinama kiekvienos įmonės vidinė socialinė atsakomybė ir suteikiamas atitinkamo lygmens socialinis ženklas.

3.1

EESRK nuomone, tai, kad Europoje stengiamasi stiprinti socialinę sritį ir socialines vertybes, yra svarbu, tačiau reikėtų apsvarstyti šio projekto pridėtinę vertę, įgyvendinimo grafiką ir dėmesio centrą ir atsižvelgti į kitas su tuo susijusiose srityse vykdomas iniciatyvas. Todėl EESRK norėtų išgirsti aiškesnių argumentų, kokia šios iniciatyvos pridėtinė vertė ir kas ją pajus, ir kaip ja bus prisidėta prie Bendrijos teisės.

3.2

Neseniai savo nuomonėje dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) (4) Komitetas pažymėjo, kad ĮSA – tai tvaraus vystymosi prielaida. Toje pačioje nuomonėje Komitetas pabrėžė, kad reikia patikslinti tokias sąvokas kaip „socialinė atsakomybė“ (tik darbo vietoje) ir „visuomeninė atsakomybė“ (veikla už darbo vietos ribų).

3.3

Vertinant pagal šių sąvokų apibrėžtis, Užimtumo komiteto siūlomas socialinis ženklas, regis, siejasi su „socialine atsakomybe“; kadangi jis skirtas visoms ES įmonėms, reikia atsižvelgti į Komisijos šiuo metu vykdomą darbą dėl 2011 m. ES įmonių socialinės atsakomybės strategijos (5), kurioje jau aptarti panašūs klausimai.

3.4

Svarbu pažymėti, kaip EESRK jau anksčiau yra pabrėžęs, kad jokiomis aplinkybėmis ĮSA negalima prilyginti socialinėms teisėms, garantuotoms teisės aktais ar tarptautiniais susitarimais, už kuriuos visų pirma atsako valstybės ir vyriausybės. Be to, daugelis įmonių savo noru prisiima daugiau atsakomybės, todėl svarbu pabrėžti, kad tie, kurie prisiima daugiau socialinės atsakomybės negu nustatyta įstatymuose, turi būti pripažinti ir skatinami. EESRK mano, kad kiekviena įmonė turi rasti savo būdą prisiimti daugiau socialinės atsakomybės – ne tik tos, kuri numatyta teisės aktuose. ĮSA žymintis ženklas kelia pavojų, kad užuot visą dėmesį skyrus socialinėms inovacijoms bus stengiamasi įvykdyti sertifikavimo reikalavimus.

3.5

Socialinio ženklinimo idėja jau buvo iškelta Komisijai rengiant pasiūlymą dėl socialinių įmonių, prie kurio rengimo Komitetas aktyviai prisidėjo parengdamas keletą nuomonių (6). Apie socialinio verslumo ir socialinių įmonių socialinį ženklinimą užsimenama ir komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ (7). Vėliau ši mintis pratęsta ir vienu pagrindinių veiksmų įvardyta Komisijos komunikate dėl socialinio verslo iniciatyvos (8), kuria siekiama gerinti galimybes socialinėms įmonėms vykdyti veiklą, konkuruoti ir augti tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios sudarytos kitoms įmonėms. Vienas iš siūlymų pagal šią iniciatyvą buvo sukurti viešą ženklų ir sertifikatų duomenų bazę, kad būtų galima suteikti daugiau informacijos suinteresuotiesiems subjektams ir palyginti įvairius ES taikomus socialinių įmonių ženklus. Artimiausioje ateityje Komisija dar ketina pradėti tyrimą apie socialines įmones – parengti žemėlapį, kuriame būtų nurodyta, kur ir kokie socialinių įmonių socialiniai ženklai taikomi, taip pat pateikiama informacija apie kitas specifines šio tipo įmonių savybes, taisykles ir modelius.

3.6

Todėl Komitetas mano, kad platesnė įmonių socialinio ženklinimo apibrėžtis turi būti rengiama tik po to, kai bus sudarytas šis, pagal socialinio verslo iniciatyvą numatytas žemėlapis, ir atskirai nuo šio darbo. EESRK nuomone, tik po to galima galvoti apie platesnę ženklinimo sistemą, nes sudarius esamų socialinių įmonių ženklinimo sistemų žemėlapį bus gauta vertingos informacijos, padėsiančios įvertinti platesnės sistemos sukūrimo galimybes ir naudą. Be to, prieš imantis naujų iniciatyvų reikėtų leisti subręsti kitoms su tuo susijusioms iniciatyvoms, tokioms kaip viešųjų pirkimų lengvatos už socialinius aspektus, nauji apdovanojimai už ĮSA ir sektorinės platformos socialinių įmonių ženklinimo srityje.

3.7

Komitetas norėtų parėžti, kad svarbu aiškiai atskirti Užimtumo komiteto pasiūlymą (susijusį su įmonių socialine atsakomybe) ir socialinio verslo iniciatyvą – jų tikslai skirtingi, todėl ir vertinami jie turi būti skirtingai. Todėl EESRK ragina Užimtumo komitetą apsvarstyti, ar jam nevertėtų savo pasiūlyme vartoti kitokią sąvoką, kad nekiltų dar didesnės painiavos dėl terminijos. Apie tai reikėtų pagalvoti dar ir dėl to, kad kai kurios pripažintos socialinės įmonės jau turi joms patvirtintą teisę naudoti šią sąvoką, t. y. „Social Enterprise Mark“, kaip socialinės įmonės ženklą (9).

4.1

Siūlomu socialinio ženklo bandomuoju projektu siekiama skatinti įmones būti labiau socialiai atsakingomis negu privaloma pagal įstatymus. Ši iniciatyva labai svarbi, tačiau abejojame, ar dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis Europos socialinis ženklas nesukels per daug sunkumų palyginti su jo pridėtine verte. Šio pasiūlymo strateginiai tikslai – skatinti darbo vietų kūrimą, didinti jaunimo užimtumą ir kovoti su skurdu. Visi šie tikslai labai svarbūs Europai, tačiau EESRK mano, kad savanoriškas socialinis ženklas per mažai su jais siejasi, kad būtų veiksmingas. Komiteto nuomone, šiuos tikslus būtų galima daug veiksmingiau įgyvendinti visų pirma tobulinant šią sritį reglamentuojančius teisės aktus ir užtikrinant geresnį jų vykdymą, taip pat atnaujinant ir sustiprinant atvirąjį koordinavimo metodą socialinėje srityje.

4.2

Be to, EESRK mano, kad svarbu pabrėžti, jog šioje srityje pasiūlymai turi prasidėti nuo prielaidos, kad ekonomikos augimas ir galimybės taikyti aukštesnius socialinius standartus yra neįmanomas be stiprių ir konkurencingų įmonių.

4.3

Pasiūlyme taip pat numatoma kelių pakopų, progresinė „laipsniško vertinimo sistema“, pagal kurią vertinama, kaip įmonė tenkina įvairius socialinius kriterijus, pavyzdžiui, deramo užmokesčio, socialinio draudimo, sveikatos priežiūros, lyčių lygybės, vaiko priežiūros, nuotolinio darbo ir kt. Atsižvelgdamas į tai, kad ekonomikos krizė tebesitęsia, o kai kurios šalys patiria itin didelių sunkumų, Komitetas nuogąstauja, kad šiuo metu įvedus progresinę vertinimo sistemą, ji, užuot didinusi sanglaudą, gali dar labiau padidinti atotrūkį tarp įvairių dydžių įmonių ir ES šalių. Progresinė vertinimo sistema neatitiktų savo paskirties, nebent būtų parengta taip, kad tiktų ne tik didelėms daugiašalėms bendrovėms, bet pirmiausia MVĮ bei LMĮ.

4.4

Be to, ženklas naudingas tik tuomet, jei yra žinomas ir pripažintas. Ženklą turinčios MVĮ ir LMĮ ir jų pastangos turėtų būti komunikacijos kampanijų objektas. Tad tai, kas vertinama kaip socialinė pažanga, turi būti išsamiai aptariama laikantis subsidiarumo principo šioje srityje, taip pat paisant skirtingų tradicijų ir nacionalinių socialinio draudimo ir rūpybos sistemų modelių. Toks dialogas turi būti vedamas su socialiniais partneriais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, vartotojų asociacijomis, tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu.

4.5

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms steigtis ir vykdyti veiklą, ES buvo įdiegta nemažai augimą skatinti skirtų supaprastinimo priemonių, kuriomis buvo siekiama užtikrinti, kad nemažėtų įmonių socialinė atsakomybė, darbuotojų socialinės teisės ir galimybės įmonėms augti ir konkuruoti. Nors dar daug ką reikia nuveikti teisių klausimu, EESRK abejoja, ar savanoriška sistema būtų efektyvi socialinės atsakomybės didinimo prasme. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nors ženklinimo sistema ir būtų nemokama, jai vis tiek reikės išteklių, kuriuos geriau būtų galima panaudoti įmonių veiklai, nes joms ir taip sunku krizės metu.

4.6

Norint didinti socialinę atsakomybę būtina įvertinti, keliais lygmenimis įmonė atsakinga už socialines teises, pavyzdžiui, dėl bendradarbiavimo su tiekėjais ne iš ES. Jei nebus aiškumo dėl šios atsakomybės, nebus galima užsitikrinti pasitikėjimo šiuo ženklu. Reikėtų įvertinti ir galimą poveikį prekybai ir importuotojams.

4.7

Dar vienas svarbus klausimas – bet kokio standartizuoto ženklo legitimumas. Patirtis rodo, kad paprastai tokios „iš viršaus į apačią nuleidžiamos“, gana įsakmios iniciatyvos daro nedaug poveikio vartotojų judėjimams ar kitiems suinteresuotiesiems subjektams, o tai būtina sąlyga norint, kad ženklas pasiteisintų. Geras šį teiginį pagrindžiantis ir sektinas pavyzdys – ženklas „Fairtrade“ (10), kurį savo iniciatyva įvedė patys vartotojai. Reikėtų nuodugniau paanalizuoti ir tas ženklinimo sistemas, kurios laikomos nepasiteisinusiomis (11).

4.8

Svarbu pagalvoti, kaip užsitikrinti pasitikėjimą naujuoju ženklu. Žiūrint vartotojų akimis, jau dabar sunku susigaudyti: esama nemažai įvairių ženklinimo sistemų, daugumą jų sunku suprasti ir neįmanoma spėti su visomis susipažinti. Ko gero būtų per drąsu įvesti dar vieną naują sistemą ir tikėtis, kad ji padės vartotojams priimti teisingus sprendimus renkantis produktą. Užuot įvedus naują socialinį ženklą vertėtų apsvarstyti galimybę išplėsti esamas ženklinimo sistemas, kad jos apimtų ir socialinę atsakomybę (jei taip nėra). Tas pats pasakytina apie ženklo naudą didinant investuotojų pasitikėjimą. Komisija, pavyzdžiui, pasinaudodama su socialinėmis investicijomis susijusiomis iniciatyvomis, parengs gaires, kaip tobulinti ataskaitas apie socialinėmis investicijomis pasiektus socialinius rezultatus; Komitetas šį ketinimą įvardijo kaip labai svarbų investicijoms į socialines įmones (12), ir šioje iniciatyvoje reikėtų į tai atsižvelgti.

4.9

Dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad sukurti šią sudėtingą Europos lygmens sistemą bus sunku, visų pirma socialiniu, techniniu ir praktiniu požiūriais. Jau esama įvairių sertifikavimo sistemų, pagal kurias teikiami įvairūs socialiniai ženklai; dauguma jų jau pasiteisino: atkreiptas įmonių dėmesys į socialinius aspektus ir įmonėse padidėjo jiems teikiama svarba (13). Rengdamas savo pasiūlymą Europos Parlamentas pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į ISO 26000 (14), kuriame išvardyta dauguma EP pasiūlyme nurodytų kriterijų ir kurio daugelis įmonių jau laikosi. Esama nemažai ir kitų nusistovėjusių tarptautinių standartų (15). Todėl prieš įgyvendinant bandomąjį projektą reikėtų įvertinti, ar verta kurti dar vieną, naują ženklinimo sistemą, ar verčiau reikėtų didinti informuotumą ir skatinti įmones naudoti esamas sistemas ir jas stiprinti, pavyzdžiui, nustatyti rodiklius pažangai vertinti.

4.10

Kad būtų išvengta iškraipymų, Europos socialinis ženklas neturėtų labai nukrypti nuo tarptautiniu mastu pripažintų standartų ir kartu turėtų išlaikyti tik Europai būdingą savybę: pagarbą socialinėms teisėms.

4.11

Daugelio siūlomų socialinio ženklo kriterijų jau laikomasi vykdant socialinį dialogą, taip pat srityse, kuriose vyksta derybos ir sprendimus priima socialiniai partneriai, arba galiojančiuose nacionalinės teisės aktuose, o tai reiškia, kad nėra tikslinga šiuos kriterijus skirstyti pagal laipsnį. Komitetas pažymi, kad ir socialiniu dialogu buvo paskatinta geroji praktika ir parengtos gairės šioje srityje, kaip ir įmonių socialinė atsakomybė prisideda prie socialinio dialogo ir jį papildo.

4.12

Būtų sunku ir sudėtinga sudaryti visų tipų įmonėms, nacionalinei specifikai ir nacionalinėms aplinkybėms tinkančių socialinių kriterijų sąrašą. Šiuo metu be Bendrijos teisės aktų esama ir daugybės nacionalinių sistemų ir tradicijų, užtikrinančių daugelį šių teigiamų socialinių aspektų, pavyzdžiui, vaiko priežiūros sistemos, tėvystės atostogos, sveikatos priežiūra, minimalus darbo užmokestis ir kt. Todėl imantis šio bandomojo projekto ir vertinant siūlomo ženklo tikslingumą reikėtų pagalvoti apie subsidiarumo klausimą ir siūlomus kriterijus.

4.13

Norint užtikrinti pasitikėjimą šiuo ženklu, būtina ne tik skleisti informaciją įmonėms, investuotojams ir vartotojams, bet ir sukurti veiksmingą stebėsenos sistemą. Jei būtų apsiribojama tik ženklo suteikimu, būtų vertinama, kaip įmonė tenkina nustatytus kriterijus, tačiau tik tuo metu, kai ji pateikia prašymą. Jei nebus nepriklausomos struktūros, atsakingos už sertifikavimą, stebėseną ir ženklo galiojimą, bus neįmanoma užtikrinti norimo pasitikėjimo ar socialinės pažangos. Šiuo klausimu reikėtų įvertinti piktnaudžiavimo ir pažeidimų riziką ir numatyti ženklo atėmimo iš įmonės procedūrą. Tinkamai stebėsenos tvarkai parengti reikės išteklių ir biurokratinio darbo, todėl svarbu pasverti laukiamą pridėtinę socialinę naudą ir palyginti ją su biurokratijos ir sudėtingumo padidėjimu.

4.14

EESRK abejoja, ar protinga sukurti ženklinimo sistemą, kuri galiotų visiems Europos sektoriams ir visoms valstybėms narėms. Įmonių gebėjimas siekti siūlomų tikslų labai skiriasi, todėl neįmanoma parinkti tokios vertinimo struktūros, kuri būtų joms visoms teisinga. Todėl siūlome verčiau papildyti ĮSA koncepciją ir nustatyti, kad ženklas būtų suteikiamas už įvairią veiklą ir procesus, o ne pačiai įmonei.

4.15

Tad Komitetas norėtų pabrėžti, kad jei kada nors šioje srityje būtų vykdomas koks nors bandomasis projektas, į jo rengimą reikėtų įtraukti tikslinę ženklo grupę. Būtų naudinga atlikti tyrimą, kuriuo būtų išaiškinti pagrindiniai socialinio ženklo aspektai, pavyzdžiui, stebėsena, galiojimo laikas, ženklo atėmimas, vertinimo periodiškumas, pažangos vertinimo rodikliai ir kt. Prieš imantis bandomojo projekto reikėtų nustatyti, ar Europos socialinis ženklas būtų perspektyvus ir naudingas siekiant norimų rezultatų.