22.5.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 143/82

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006

(COM(2011) 607 galutinis – 2011/0268 (COD))

2012/C 143/16

Pranešėjas Xavier VERBOVEN

Bendrapranešėjis Miguel Ángel CABRA DE LUNA

2011 m. spalio 27 d. Europos Sąjungos Taryba ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas, vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sanglaudos fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006

COM(2011) 607 final – 2011/0268 (COD).

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. sausio 25 d. priėmė savo nuomonę.

478-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. vasario 22–23 d. (vasario 22 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 217 narių balsavus už, 5 – prieš ir 7 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir solidarumo principai yra apibrėžti Sutartyse ir yra du svarbiausi tautų, piliečių ir teritorijų integracijos ramsčiai. Europos socialinis fondas (ESF) yra Europos Sąjungos paramos žmogiškiesiems ištekliams finansavimo priemonė, todėl ir toliau padės siekti ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslų, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 162 straipsnyje.

1.2   Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda turi išlikti pagrindiniu strategijos „Europa 2020“ siekiu. Visi pilietinės visuomenės dalyviai, įskaitant susijusius su savanorišku darbu, taip pat turėtų būti aiškiai pripažinti svarbiais dalyviais, padedančiais siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų. Tokiai minčiai pritarta 2011 m. spalio 3 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose (1).

1.3   EESRK pritaria, kad, remiantis Sutarties 10 straipsniu, įgyvendinant ESF lėšomis finansuojamus prioritetus turėtų būti prisidedama prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos, taip pat skatinama laikytis visų Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje švietimo, užimtumo ir prieinamumo srityse prisiimtų įsipareigojimų.

1.4   Europos socialinis fondas turi būti svarbiausia strategijos „Europa 2020“ tikslų, visų pirma susijusių su užimtumu, švietimu, socialine įtrauktimi ir kova su skurdu, įgyvendinimo priemonė. Jis turi remti valstybių narių vykdomą politiką, įgyvendinamą laikantis Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių ir vykdant nacionalines reformų programas. EESRK mano, kad nacionalinėse reformų programose, be kita ko, turi būti numatyti ir su pažeidžiamiausių socialinių grupių, pavyzdžiui, jaunimo, moterų, migrantų, ilgalaikių bedarbių, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų (siekiant, kad nacionalinėmis reformų programomis būtų vykdomi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje prisiimti įsipareigojimai) ir etninių mažumų socialine įtrauktimi susiję tikslai. Šiose programose taip pat turėtų būti numatyti tikslai, susiję su svarbiausiu strategijos „Europa 2020“ prioritetu – iki 2020 m. 20 milijonų sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičių.

1.5   Užimtumo ir socialinės įtraukties (visų pirma per užimtumą) skatinimas – ypač pažeidžiamiausių socialinių grupių, pavyzdžiui, jaunimo, moterų, migrantų, ilgalaikių bedarbių, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų ir etninių mažumų – yra ir turi likti ESF prioritetas visuose ES regionuose. Kiekviena valstybė narė bent 40 proc. visų ESF išteklių turi skirti teminiam tikslui – „didinti užimtumą ir remti darbo jėgos judumą“ – pasiekti.

1.6   EESRK pritaria dėmesiui, kuris skiriamas socialinėms inovacijoms ir galimybėms remti projektus, susijusius su socialine ekonomika, socialiniu verslumu ir socialinėmis įmonėmis.

1.7   Didinant investicijas į infrastruktūrą, regionų konkurencingumą ir įmonių plėtojimą kartu turi būti įgyvendinamos tvarių darbo vietų kūrimo paramos priemonės, susijusios su darbo rinkos politika, švietimu, mokymu, socialine įtrauktimi, darbuotojų, įmonių ir įmonių vadovų gebėjimu prisitaikyti ir administraciniais gebėjimais.

1.8   Europos užimtumo strategija ir su socialine įtrauktimi susijusios ES politikos sritys vėl turi tapti vienu svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, taip pat daugiau lėšų turi būti skiriama kurti daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų.

1.9   EESRK mano, kad bendroje strateginėje programoje atsispindi su strategijos „Europa 2020“ tikslais susiję investicijų prioritetai ir išsamiai išdėstytos galimybės užtikrinti atviresnę ir prieinamesnę darbo rinką, visų pirma nuo darbo rinkos labiausiai nutolusiems asmenims (jaunimui, moterims, migrantams, ilgalaikiams bedarbiams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ir etninėms mažumoms ir kt.).

1.10   EESRK remia ESF indėlį įgyvendinant kitus strategijos „Europa 2020“ prioritetinius tikslus: mokslinių tyrimų ir inovacijų, informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo ir naudojimo, MVĮ konkurencingumo didinimo, aplinkos apsaugos, perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir tausaus išteklių naudojimo.

1.11   EESRK pritaria lėšų telkimui pagal temas ir papildomumui su kitomis esamomis finansinėmis priemonėms siekiant užtikrinti pakankamą ir apčiuopiamą poveikį.

1.12   EESRK remia pasiūlymą bent 20 proc. visų ESF išteklių skirti socialinės įtraukties skatinimo ir kovos su skurdu teminiam tikslui įgyvendinti siekiant įtraukti nuo darbo rinkos labiausiai nutolusius asmenis.

1.13   Partnerystės principas, apimantis ekonominius ir socialinius partnerius ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms atstovaujančias struktūras, tarp kurių aplinkosaugos partneriai, nevyriausybinės organizacijos ir įstaigos, atsakingos už lygių galimybių ir nediskriminavimo principo skatinimą, yra svarbiausias gero struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo priemonių, veikimo garantas.

1.14   Europos elgesio kodekse dėl partnerystės principo įgyvendinimo turi būti paaiškintas ir apibrėžtas kiekvieno įvairių lygmenų partnerio vaidmuo ir pabrėžta, kad jei socialinis dialogas priklauso socialinių partnerių išimtinei kompetencijai, visiems pasiūlymo dėl reglamento (2), kuriuo nustatomos bendros fondų nuostatos, 5 straipsnyje nurodytiems partneriams turi būti užtikrinta galimybė dalyvauti įvairiuose fondų įgyvendinimo etapuose, įskaitant veiksmų programų rengimą ir įgyvendinimą ir skirtas pakankamas finansavimas jų dalyvavimui užtikrinti.

1.15   EESRK visiškai nepritaria Komisijos pasiūlymui taikyti finansines sankcijas ir paskatas struktūriniams fondams, susijusiems su Stabilumo ir augimo paktu.

1.16   Vien tik struktūrinių fondų nepakanka šiai krizei įveikti. Europai reikalingas kitoks ekonomikos valdymas, grindžiamas atsakingu valdymu, augimu, konkurencingumu, palankus investicijoms į žmogiškuosius išteklius bei skatinantis teisingumą, sanglaudą ir solidarumo bei socialinės integracijos principus. ES biudžetą būtina pertvarkyti atsižvelgiant į jo principus.

1.17   Europos socialiniam fondui skirtą biudžetą būtina išlaikyti bent jau tokio paties dydžio kaip ir pastaruoju programavimo laikotarpiu. Šio fondas taip pat turėtų remti piliečių dalyvavimą, pilietinę visuomenę ir bendrų Europos vertybių sklaidą.

2.   Aplinkybės. ES daugiametė finansinė programa ir 2014–2020 m. sanglaudos politika

2.1   2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino artimiausio dešimtmečio politinę programą – strategiją „Europa 2020“.

2.2   2011 m. birželio 29 d. Komisija pristatė pasiūlymą dėl strategijos „Europa 2020“ biudžeto, kuriame numatytos 2014–2020 m. laikotarpio naujos ES finansinės perspektyvos.

2.3   2011 m. spalio 6 d. Komisija pateikė savo teisės aktų pasiūlymus dėl struktūrinių fondų, įskaitant Europos socialinį fondą.

2.4   Dėl šių pasiūlymų plačiai konsultuotasi su pilietine visuomene ir suinteresuotaisiais subjektais. Šios konsultacijos baigtos metų pabaigoje. 2012 m. sausio mėn. Komisija paskelbs paskutinį pasiūlymų rinkinį dėl bendros strateginės programos, kuri bus pateikta Europos Parlamentui, Tarybai, Reginų komitetui ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

2.5   Konkrečiau kalbant apie ESF ateitį, reikia pabrėžti, kad 2011 m. kovo 15 d. EESRK priėmė nuomonę dėl Europos socialinio fondo ateities po 2013 m. (3) Reikia išanalizuoti, ar pasiūlyme dėl būsimo ESF reglamento atsižvelgta į svarbiausius nuomonėje nagrinėtus aspektus.

2.6   Ekonominės aplinkybės. Norint deramai išanalizuoti naujas finansines perspektyvas, negalima neatsižvelgti į bendras globalizacijos iššūkių aplinkybes, demografinę ir migracijos perspektyvą ir ypač gilią ekonomikos krizę, kuri iš esmės pakeitė principus, kuriais buvo grindžiama strategija „Europa 2020“. Todėl labai svarbu, kad didinant investicijas į infrastruktūrą, regionų konkurencingumą ir įmonių – visų pirma MVĮ ir socialinės ekonomikos įmonių – plėtojimą kartu būtų įgyvendinamos tvarių darbo vietų kūrimo paramos priemonės, susijusios su darbo rinkos politika, švietimu, mokymu, socialine įtrauktimi, darbuotojų, įmonių ir įmonių vadovų gebėjimu prisitaikyti ir administraciniais gebėjimais.

2.7   Strategijoje „Europa 2020“ nurodyti tikslai ir priemonės, kurie iš esmės yra teisingi, turi būti geriau orientuoti į naują situaciją ir geriau ją atitikti. Tai turėtų būti daroma užtikrinant sklandžiai veikiančią ir įtraukią darbo rinką, atveriančią Europos piliečiams, visų pirma nuo darbo rinkos labiausiai nutolusiems asmenims (jaunimui, moterims, migrantams, ilgalaikiams bedarbiams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ir etninėms mažumoms ir kt.) galimybes gauti stabilias ir kokybiškas, jų įgytus gebėjimus atitinkančias darbo vietas.

2.8   Būtina patobulinti daug nuostatų, susijusių su įgyvendinimu ir praktiniais aspektais gauti ESF finansavimą. Šiais patobulinimais visų pirma siekiama mažinti biurokratiją prieš pradedant įgyvendinti ir įgyvendinant veiksmų programą, t. y. taikyti lankstesnes procedūras finansavimui gauti, spartinti išmokų tvarką, kad sumažėtų finansinė programų vykdytojų našta ir supaprastinti sąskaitų-faktūrų pateikimo ir sąskaitų mokėjimo tvarką; taip pat reikia pradėti plačiau, tačiau atsižvelgiant į realią padėtį, taikyti vienodo tarifo principą.

2.9   EESRK mano, kad bendroje strateginėje programoje atsispindi su strategijos „Europa 2020“ tikslais susiję investicijų prioritetai ir išsamiai išdėstytos galimybės užtikrinti atviresnę ir prieinamesnę darbo rinką visų pirma nuo darbo rinkos labiausiai nutolusiems asmenims (jaunimui, moterims, migrantams, ilgalaikiams bedarbiams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems ir etninėms mažumoms ir kt.). Turi būti labiau naudojamos visuotinės dotacijos siekiant sudaryti galimybę mažoms NVO pasinaudoti fondų lėšomis.

2.10   Europos socialinis fondas turi būti svarbiausia strategijos „Europa 2020“ tikslų, visų pirma susijusių su užimtumu, švietimu, socialine įtrauktimi ir kova su skurdu, įgyvendinimo priemonė. Jis turi remti valstybių narių politiką, įgyvendinamą laikantis Integruotų ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairių ir vykdant nacionalines reformų programas. EESRK mano, kad nacionalinėse reformų programose, be kita ko, turi būti numatyti ir su pažeidžiamiausių socialinių grupių, pavyzdžiui, jaunimo, moterų, migrantų, ilgalaikių bedarbių, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų (siekiant, kad nacionalinėmis reformų programomis būtų vykdomi Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje prisiimti įsipareigojimai) ir etninių mažumų socialine įtrauktimi susiję tikslai. Šiose programose taip pat turėtų būti numatyti tikslai, susiję su svarbiausiu strategijos „Europa 2020“ prioritetu – iki 2020 m. 20 milijonų sumažinti asmenų, kuriems gresia skurdas, skaičių.

2.11   Europos socialinis fondas turėtų remti piliečių dalyvavimą, pilietinę visuomenę ir bendrų Europos vertybių sklaidą.

3.   Bendrosios pastabos dėl pasiūlymo dėl būsimo ESF reglamento

3.1   Būtina stiprinti ES biudžetą, ypač skyrius, kuriuose numatytomis lėšomis remiamas ekonomikos augimas, socialinė sanglauda, inovacijos (įskaitant socialines inovacijas) ir tvarus vystymasis nacionaliniu ir regionų lygmeniu.

3.2   EESRK mano, kad remiantis Komisijos pasiūlymu, nepaisant galimo finansinių sandorių mokesčio įvedimo ir galiausiai Europos socialinio fondui skirtų lėšų padidinimo, bendra ES biudžeto suma bet kuriuo atveju bus sumažinta.

3.3   Regionams bus skiriama diferencijuota parama, atsižvelgiant į jų ekonominį išsivystymo lygį, kaip jau buvo daroma dabartinio programavimo laikotarpiu. Vis dėlto šis lygis negali būti vertinamas tik remiantis BVP vienam gyventojui. Reikia atsižvelgti ir į kitus kriterijus: nedarbo lygį, užimtumo ir aktyvumo, skurdo, gerovės socialinės integracijos lygį, taip pat į mokyklos nebaigusių asmenų skaičių.

3.4   EESRK gali pritarti naujos „pereinamojo laikotarpio regionų“, kurių vidutinis BVP vienam gyventojui yra 75–90 proc., kategorijos įvedimui, jeigu dėl šios priemonės nebus sumažinti mažiausiai išsivysčiusių regionų kategorijai skiriami ištekliai. Turint omenyje šių regionų pažeidžiamumą, veiksmai, skirti užtikrinti nuo darbo rinkos labiausiai nutolusių asmenų (ilgalaikių bedarbių, jaunimo, moterų, migrantų, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų ir etninių mažumų) užimtumą, turi būti finansuojami neatsižvelgiant į regionų kategorijas.

3.5   Struktūriniai fondai yra svarbiausios priemonės, padedančios mažinti regionų vystymosi lygio skirtumus ir nepalankiausias sąlygas turinčių regionų atsilikimą, taip pat skirtumus tarp įvairių socialinių grupių siekiant įgyvendinti strategijos prioritetus: siekti „pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo“ ES valstybėse narėse, regionuose ir teritorijose.

3.6   Akivaizdu, kad dabartinės ekonomikos krizės sąlygomis Europos užimtumo strategija vėl turi tapti vienu svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų, taip pat daugiau lėšų turi būti skiriama kurti daugiau ir kokybiškesnių darbo vietų.

3.7   EESRK mano, kad Europos socialinis fondas yra tinkamiausia priemonė, sudaranti galimybę paremti ES socialinės politikos, visų pirma susijusios su užimtumu, švietimu, socialine įtrauktimi ir kova su skurdu, įgyvendinimą ir kad šis fondas ir toliau turi atlikti svarbiausią vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“.

3.8   ESF neturi būti naudojamas tik įgyvendinti šiuo metu apibrėžtus pagrindinius užimtumo politikos tikslus. Būtina taip pat stiprinti ESF vaidmenį įgyvendinant Socialinę darbotvarkę (4).

3.9   ESF turėtų ir paremti valstybių narių politiką, vykdomą įgyvendinant nacionalinius reformų planus, ir padėti siekti kitus svarbius strategijos „Europa 2020“ prioritetinius tikslus: daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas, didinti MVĮ konkurencingumą, pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos ir tausiai naudoti išteklius.

3.10   Dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis ESF lėšos turi būti visų pirma naudojamos ekonomikos krizei įveikti ir apsaugoti nepalankiausioje padėtyje esančius darbuotojus ir piliečius nuo jos pasekmių, taip pat, krizei pasibaigus, prevencijos priemonėms, ypač žmonių saugai ir gynybiniams pajėgumams užtikrinti. Jo lėšomis turi būti suteikta parama – tikimės, kad tai laikina – ilgalaikiams bedarbiams, nuo darbo rinkos labiausiai nutolusiems asmenims, jaunimui, moterims, migrantams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, etninėms mažumoms ir kt.

3.11   EESRK mano, kad norint tai pasiekti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas turi papildyti Europos socialinį fondą ir, galbūt, ilgainiui būti įtrauktas į ESF, kad būtų galima daugiau dėmesio skirti nedarbui ir paprasčiau šiuo fondu pasinaudoti. Taip pat labai svarbu užtikrinti analogišką nuoseklumą tarp šių dviejų fondų principų, visų pirma partnerystės ir ypač tų, kurie susiję su socialinių partnerių dalyvavimu.

3.12   Siekiant papildomumo ir nuoseklumo, EESRK siūlo Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondui pasinaudoti Europos socialinio fondo patirtimi socialiniuose reikaluose. Atsižvelgiant į tai, kad ESF geba gana greitai nagrinėti paraiškas, biudžeto valdymo institucijų tvirtinimas bus tik formalumas, grindžiamas palankia ESF nuomone.

3.13   EESRK nepritaria ūkininkų įtraukimui į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo taikymo sritį skiriant didžiąją dalį lėšų arba netgi pavedant jo valdymą žemės ūkio sektoriui. BŽŪP ir naujas rezervas krizių žemės ūkio sektoriuje klausimams spręsti turėtų sudaryti galimybę veiksmingiau paremti žemės ūkio pramonę. EESRK taip pat norėtų būti tikras, kad pilietinė visuomenė tikrai ir toliau turės galimybę naudotis ESF techninės pagalbos lėšomis (atkreipiame dėmesį į tai, kad ESF reglamente techninė pagalba nėra konkrečiai nurodyta).

3.14   EESRK mano, kad partnerystės principas turi būti svarbiausias užtikrinant, kad su ES struktūriniais fondais susijusios priemonės veiktų sklandžiai. Reikėtų ne paprasčiausiai taikyti dabartines nacionalines taisykles ir praktiką, o struktūrinių fondų reglamentuose aiškiai apibrėžti partnerystės principą ir kartu tiksliai nustatyti kiekvieno partnerio vaidmenį regionų ir vietos lygmeniu. EESRK rekomenduoja ypač pripažinti pilietinės visuomenės vaidmenį (nurodytą ir strategijoje „Europa 2020“) įgyvendinant socialinės įtraukties ir kovos su skurdu projektus.

4.   Specialiosios pastabos ir pasiūlymai dėl įvairių skyrių

4.1   Bendrosios nuostatos

4.1.1

EESRK pritaria teminiam požiūriui, sutelktam į keturis teminius tikslus, pagal kuriuos nustatytos intervencinių priemonių kategorijos arba intervenciniai prioritetai: — užimtumo ir darbo jėgos judumo skatinimas; — investicijos į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą; — socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu; — geresnių institucinių gebėjimų ir veiksmingo viešojo administravimo užtikrinimas.

4.1.2

Kiekviena valstybė narė bent 40 proc. visų ESF išteklių privalo skirti teminiam tikslui „užimtumo ir darbo jėgos judumo skatinimas“ įgyvendinti. EESRK pritaria pasiūlymui bent 20 proc. visų ESF išteklių skirti teminiam tikslui „socialinės įtraukties skatinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinti, kad, užtikrinant užimtumą ir mokymą, būtų skatinama pažeidžiamiausių grupių (jaunimo, moterų, migrantų, pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų ir etninių mažumų) socialinė įtrauktis, visų pirma siekiant tikslo – iki 2020 m. bent 20 milijonų sumažinti skurdžiai gyvenančių asmenų skaičių.

4.1.3

Įgyvendinant strategiją „Europa 2020“užimtumo, socialinės įtraukties ir švietimo skatinimas turi išlikti ESF prioritetais.

4.1.4

ESF turi remti teritorinius užimtumo paktus ir užimtumo, socialinės įtraukties ir švietimo vietos lygmens iniciatyvas, taip pat skatinti rinką kuriant naujas įmones, visų pirma MVĮ ir socialinės ekonomikos įmones, ir visų pirma skatinant e. įtrauktį, kultūrą ir kūrybiškumą kaip veiksnį piliečių įsidarbinimo galimybėms gerinti, taip pat pilietinės visuomenės dalyvavimą sprendimų priėmimo procese bei remiant pilietinę visuomenę ir propaguojant bendrąsias Europos vertybes.

4.1.5

EESRK pritaria dėmesiui, kuris skiriamas socialinėms inovacijoms ir galimybėms remti projektus, susijusius su socialine ekonomika, socialiniu verslumu ir socialinėmis įmonėmis.

4.1.6

EESRK palankiai vertina tarptautinį bendradarbiavimą kaip abipusio mokymosi skatinimo priemonę, kuri leidžia padidinti ESF lėšomis remiamų politikos sričių veiksmingumą.

4.2   Konkrečios programavimo ir įgyvendinimo nuostatos. Partnerystės principas

4.2.1

EESRK mano, kad partnerystės principas turi atlikti svarbiausią vaidmenį ir užtikrinti, kad su ES struktūriniais fondais susijusios priemonės veiktų sklandžiai.

4.2.2

Reikėtų ne paprasčiausiai taikyti dabartines nacionalines taisykles ir praktiką, o struktūrinių fondų reglamentuose aiškiai apibrėžti partnerystės principą ir kartu tiksliai nustatyti kiekvieno partnerio vaidmenį regionų ir vietos lygmeniu; būtina užtikrinti tam reikalingą finansavimą.

4.2.3

Europos elgesio kodekse dėl partnerystės principo įgyvendinimo turi būti paaiškintas ir apibrėžtas kiekvieno įvairių lygmenų partnerio vaidmuo ir pabrėžta, kad jei socialinis dialogas priklauso socialinių partnerių išimtinei kompetencijai, visiems pasiūlymo dėl reglamento (5), kuriuo nustatomos bendros fondų nuostatos, 5 straipsnyje nurodytiems partneriams turi būti užtikrinta galimybė dalyvauti įvairiuose fondų įgyvendinimo etapuose, įskaitant veiksmų programų rengimą ir įgyvendinimą ir skirtas pakankamas finansavimas jų užtikrinti.

4.2.4

Socialiniams partneriams nuo pat pradžių turi būti sudarytos galimybės naudotis techninės pagalbos lėšomis, kad galėtų strategiškai dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir stebint struktūrinių fondų programas. Techninė pagalba taip pat svarbi užtikrinant šių partnerių atstovavimą stebėsenos komitetuose, kurie apibrėžia ir įgyvendina veiksmų programas visais lygmenimis, bei techninės pagalbos teikimą potencialiems projektų rėmėjams.

4.2.5

Dabartinis konsultavimosi su socialiniais partneriais ESF komitete būdas kartu su valstybėmis narėmis galėtų būti geru sektinu pavyzdžiu visiems fondams. EESRK rekomenduoja į tą pačią platformą įtraukti dalyvavimo mechanizmus, kuriais būtų užtikrintas visų reglamento, kuriuo nustatomos bendros fondų nuostatos, 5 straipsnyje nurodytų partnerių dalyvavimas.

4.2.6

Socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų subjektų, visų pirma nevyriausybinių organizacijų, dalyvavimui vykdant ESF lėšomis remiamą veiklą skiriama parama neturėtų apsiriboti skurdžiausiais regionais ir (arba) susijusiais su Sanglaudos fondu, o priešingai – būti skiriama visoms ES valstybėms narėms ir regionams.

4.2.7

EESRK mano, kad 2 proc. visų ESF išteklių turi būti skirti paremti socialinių partnerių ir 2 proc. kitų reglamento, kuriuo nustatomos bendros fondų nuostatos, 5 straipsnyje pripažintų partnerių dalyvavimą ESF lėšomis finansuojamuose veiksmuose.

4.3   Konkrečios nuostatos dėl procedūrų, rezultatų ir sąlygų

4.3.1

EESRK pritaria nuomonei, kad reikia geriau koordinuoti fondą ir gerinti fondo lėšų panaudojimo vertinimą, veiksmingumą ir rezultatus.

4.3.2

EESRK taip pat pritaria visoms priemonėms, kurios skirtos riboti ir persvarstyti struktūrinių fondų prioritetus, mažinti biurokratines kliūtis ir naštą, taip pat spartinti išlaidų apmokėjimo ir mokėjimų tempą.

4.3.3

Taigi reikia nustatyti našumo rodiklius. Be to, svarbu apibrėžti kiekybinius ir kokybinius kriterijus. Tai atliekant reikia įvertinti rezultatus (taikytų priemonių veiksmingumo ir sukurtų darbo vietų kokybės požiūriu) ir nurodyti teigiamo poveikio priemones, skirtas socialinei integracijai užtikrinti.

4.3.4

Vis dėlto EESRK turi rimtų abejonių, ar reikia visais atvejais lėšų skyrimo susiejimo su rezultatais. Analizuojant užimtumo politiką ir apskritai socialinę politiką sunkiau nei, pavyzdžiui, transporto politikoje įvertinti rezultatus ir jie yra ne tokie akivaizdūs. Tai ypač svarbu tuo atveju, kai vertinant rezultatus apsiribojama konkrečiais ekonominiais rezultatais, pavyzdžiui, darbo vietomis. Reikėtų veikiau skirti dėmesį rezultatams susijusiems su grupėmis, kurioms sunkiausia teikti pagalbą (pavyzdžiui, atstumas, kurį reikia įveikti) bei labiau kokybinio pobūdžio rezultatams (pavyzdžiui, savanoriškas darbas). Be to, lėšų skyrimą susiejus su rezultatais, labiausiai nuo rinkos nutolę asmenys – t. y. tie, kurių galimybės trumpuoju laikotarpiu pasiekti teigiamų rezultatų yra mažiausios – gali turėti tik ribotas galimybes gauti šio fondo lėšų, arba visai jų negauti. Be to, siekiant įvertinti ESF lėšomis bendrai finansuojamų programų rezultatus reikia, kad reglamente dėl Socialinio fondo būtų pasiūlyti bendri našumo ir rezultatų rodikliai, taikomi dalyviams, kuriuose būtų deramai atsižvelgta į šiuos vykdymo sunkumus ir sudėtingumą.

4.3.5

Reglamento dėl Socialinio fondo straipsnyje „Bendri našumo rodikliai, taikomi subjektams“ turi būti nurodytas partneryste grindžiamų projektų skaičius, o straipsnyje „Bendri ilgalaikių rezultatų rodikliai, taikomi dalyviams“ – dalyviai, sumažinę savo socialinę priklausomybę.

4.3.6

Europos fondų naudojimo sąlygose neabejotinai reikėtų atkreipti dėmesį į atrinktus ir veiksmingus tikslus, tačiau nebausti silpnesnių valstybių narių, ir šios sąlygos turi būtų tokios, kad padėtų remti ekonomikos augimą ir užimtumo didėjimą bei socialinę sanglaudą.

4.3.7

EESRK visiškai nepritaria Komisijos pasiūlymui taikyti finansines sankcijas ir paskatas struktūriniams fondams, susijusiems su Stabilumo ir augimo paktu. Dėl šių sankcijų nukentėtų jau ir taip silpnos valstybės narės, regionai ir vietovės.

4.3.8

Be to, dėl makroekonominių įsipareigojimų nesilaikymo kiltų pavojus Europos solidarumui, kuris dar nepakankamai išugdytas. Tai lemtų pažeidžiamiausių Europos Sąjungos gyventojų ir socialinių grupių nuskurdimą, o tai prieštarauja svarbiausiems Lisabonos sutartyje nurodytiems ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos politikos principams.

---

(1)  3114-asis Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdis, įvykęs 2011 m. spalio 3 d. Liuksemburge; 12 punktas.

(2)  COM(2011) 615 final.

(3)  OL C 132, 2011 5 3, p. 8–14.

(4)  „Atnaujinta socialinė darbotvarkė: galimybės, prieinamumas ir solidarumas Europoje XXI amžiuje“, COM(2008) 412 final.

(5)  COM(2011) 615 final.

---