Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011XG1220(06)

Tarybos išvados dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto

OL C 372, 2011 12 20, p. 31–35 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

20.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 372/31


Tarybos išvados dėl besimokančiųjų judumo lyginamojo standarto

2011/C 372/08

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

ATSIŽVELGDAMA Į:

2000 m. gruodžio 14 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl veiksmų plano judumo srityje (1),

2001 m. liepos 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl studentų, besimokančių asmenų, savanorių, mokytojų ir dėstytojų judumo Bendrijoje (2),

2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija (3),

2007 m. gegužės 25 d. Tarybos išvadas dėl pažangos, padarytos įgyvendinant Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityse, stebėsenos rodiklių ir gairių darnios sistemos (4),

2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje (5),

2008 m. lapkričio 21 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl jaunimo judumo (6),

2009 m. gegužės 12 d. Tarybos išvadas dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) (7),

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje atnaujintos sistemos (2010–2018 m.) (8),

2010 m. kovo 16 d. Tarybos išvadas dėl 2020 m. Europos strategijos (9),

2010 m. lapkričio 18 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje prioritetų 2011–2020 m. laikotarpiu (10),

2010 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl iniciatyvos „Judus jaunimas“ – integruotas požiūris į problemas, su kuriomis susiduria jaunimas (11),

2011 m. vasario 14 d. Tarybos išvadas dėl švietimo ir mokymo vaidmens įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (12),

2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendaciją „Iniciatyva „Judus jaunimas“ – besimokančio jaunimo judumo skatinimas“ (13),

2011 m. lapkričio 28 d. Tarybos išvadas dėl jaunimo dalyvavimo ir judumo rytinės dimensijos,

Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: Mokymosi visą gyvenimą programos laikotarpio vidurio peržiūra (14)

IR ATSIŽVELGDAMA Į

2011 m. spalio 17–19 d. Sopote įvykusios pirmininkaujančios valstybės narės surengtos konferencijos „Besimokančiųjų judumas“ rezultatus;

PRIMINDAMA, KAD:

Daugiausia laikomasi nuomonės, kad besimokančiųjų judumas prisideda prie jaunimo galimybių įsidarbinti didinimo, kadangi jaunuoliai įgyja ne tik pagrindinių gebėjimų ir kompetencijų, visų pirma įskaitant kalbų kompetenciją ir tarpkultūrinį supratimą, bet ir socialinių bei pilietinių gebėjimų, verslumo, gebėjimų spręsti problemas ir kūrybiškumo apskritai. Dalyvaudami besimokančiųjų judumo programose, atitinkami asmenys įgyja vertingos patirties, be to, besimokančiųjų judumas gali padėti pagerinti bendrą švietimo kokybę, visų pirma glaudžiau bendradarbiaujant švietimo įstaigoms. Jis taip pat gali padėti stiprinti europinės tapatybės ir pilietiškumo jausmą.

Dėl šių priežasčių vienas iš pagrindinių strateginių ES švietimo ir mokymo srities politikos tikslų yra suteikti kuo platesnes galimybes visiems, įskaitant nepalankioje padėtyje esančias grupes, dalyvauti judumo programose ir sumažinti likusias kliūtis judumui.

ATKREIPIA DĖMESĮ Į:

tai, kad 2006 m. Rekomendacijoje dėl Europos mobilumo kokybės chartijos Taryba paragino Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis valdžios institucijomis, gerinti ir plėtoti pagal lytis renkamų statistikos duomenų, susijusių su mobilumu švietimo ir mokymo tikslais, rinkimą (15),

2008 m. birželio mėn. įvykusio aukšto lygio ekspertų forumo judumo klausimais ataskaitą ir pateiktą pasiūlymą siekti, kad galimybė dalyvauti besimokančiųjų judumo programose būtų suteikta visiems Europos jaunuoliams,

pagal Bolonijos procesą nustatytą aukštojo mokslo įstaigose besimokančiųjų judumo tikslą, nurodytą 2009 m. balandžio mėn. Leveno ir Naujojo Leveno komunikate,

2009 m. liepos mėn. Komisijos žaliąją knygą dėl besimokančio jaunimo judumo skatinimo (16),

2010 m. gruodžio mėn. Briugės komunikatą ir Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje prioritetų 2011–2020 m. laikotarpiu (17), kuriuose nurodyta, kad Europos profesinio rengimo ir mokymo sistemose iki 2020 m. turėtų būti numatyta gerokai daugiau tarpvalstybinio judumo galimybių,

2011 m. gegužės 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl galimybes įsidarbinti didinančio švietimo ir besimokančiųjų judumo lyginamųjų standartų rengimo (18),

2011 m. lapkričio 28–29 d. Tarybos išvadas dėl judumą didinančios kalbinės kompetencijos.

PRIPAŽĮSTA, KAD:

Besimokančiųjų judumas prisideda tiek prie jaunimo asmeninės ir profesinės raidos, tiek prie jų galimybių įsidarbinti ir konkurencingumo didinimo, kaip liudija ne tik ES programos švietimo, mokymo ir jaunimo srityse, bet ir daugelio kokybinių tarptautinių tyrimų besimokančiųjų judumo srityje rezultatai.

Taikant Europos besimokančiųjų judumo lyginamąjį standartą (19) ir atitinkamus rodiklius (20) būtų galima prisidėti skatinant ir stebint valstybių narių pažangą siekiant jau sutarto (21) tikslo didinti judumą, taip pat nustatant geros praktikos pavyzdžius ir remiant tarpusavio mokymosi iniciatyvų plėtojimą.

Duomenų rinkimas siekiant įvertinti pažangą taikant Europos besimokančiųjų judumo lyginamąjį standartą turėtų būti atliekamas neviršijant turimų išteklių.

Siekiant atsižvelgti į skirtingą švietimo aplinką, taikant tokį lyginamąjį standartą turėtų būti diferencijuojamos dvi pagrindinės sritys: aukštasis mokslas ir pirminis profesinis rengimas ir mokymas.

Taip pat svarbu šį lyginamąjį standartą papildyti rodikliu, kuris apimtų bet kurios rūšies besimokančio jaunimo judumą, įskaitant judumą formaliojo ir neformaliojo švietimo sąlygomis.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ,

atsižvelgiant į skirtingą atskirų valstybių narių padėtį:

1)

Atsižvelgiant į 2011 m. birželio 28 d. Tarybos rekomendacijos dėl besimokančio jaunimo judumo skatinimo nuostatas, patvirtinti nacionalinio ir Europos lygio priemones, kuriomis būtų siekiama didinti besimokančiųjų judumą ir įgyvendinti šių išvadų priede apibrėžtą Europos lyginamąjį standartą.

2)

Remiantis turimais ištekliais bei priemonėmis ir kartu kuo labiau sumažinant administracinę naštą ir sąnaudas, gerinti duomenų apie visų ciklų aukštojo mokslo, pirminio profesinio rengimo bei mokymo įstaigose besimokančiųjų judumą ir besimokančio jaunimo judumą apskritai rinkimą, kad būtų galima įvertinti pažangą taikant priede apibrėžtus Europos lyginamąjį standartą ir rodiklį.

3)

Skatinti įgyvendinti ir taikyti ES programas ir priemones, skirtas besimokančiųjų judumui ir mokymuisi visą gyvenimą remti, įskaitant Europasą, Jaunimo pasą, Europos kvalifikacijų sandarą (EKS), Europos kreditų perkėlimo sistemą (ECTS) ir Europos profesinio mokymo kreditų sistemą (ECVET).

PRAŠO KOMISIJOS:

1)

Laikotarpiu iki 2020 m. bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir jas remti, visų pirma pasitelkiant Eurostatą, kad būtų pagerintas atitinkamų rodiklių bei statistinių duomenų pateikimas. Vykdant šią veiklą turėtų būti kuo geriau pasinaudota turimais statistiniais duomenimis ir namų ūkių tyrimais, kad būtų kuo labiau sumažinta administracinė našta ir sąnaudos.

2)

Išnagrinėti, visų pirma reguliariose pažangos ataskaitose, kaip įgyvendinami programoje „ET 2020“ nustatyti tikslai judumo srityje.

3)

Iki 2015 m. pabaigos pateikti Tarybai ataskaitą, kad būtų peržiūrėtas ir prireikus patikslintas priede apibrėžtas Europos besimokančiųjų judumo lyginamasis standartas.

IR PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ PADEDANT KOMISIJAI:

1)

Stebėti pažangą ir veiklos rezultatus tarpvalstybinio besimokančiųjų judumo srityje tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiais, be kita ko, renkant kokybinę informaciją apie geros praktikos pavyzdžius, kurie taptų įrodymais grindžiamo politikos formavimo pagrindu.

2)

Aukštojo mokslo įstaigose besimokančiųjų judumo srityje, neviršijant turimų išteklių ir užtikrinant glaudžią sinergiją su Bolonijos procesu, gerinti duomenų apie studentų judumą (įskaitant kreditų ir laipsnių judumą) visuose cikluose rinkimą iš administracinių ir kitų šaltinių, visų pirma diplomų gavimo metu, siekiant įvertinti pažangą taikant priede apibrėžtą judumo lyginamąjį standartą (I skirsnio 1 dalis).

3)

Pirminio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančiųjų judumo srityje kuo geriau pasinaudoti turimais namų ūkių tyrimais, kad būtų renkami tokie duomenys apie besimokančiųjų judumą, kurie reikalingi norint paremti priede apibrėžto lyginamojo standarto įgyvendinimą (I skirsnio 2 dalis).

4)

Besimokančio jaunimo judumo apskritai srityje kuo geriau pasinaudoti turimais namų ūkių tyrimais, kad būtų renkami duomenys, kurie reikalingi norint parengti bendro besimokančiųjų judumo formaliojo ir neformaliojo švietimo sąlygomis rodiklį, įskaitant judumo neformaliojo švietimo sąlygomis analizę, siekiant papildyti ES rodiklių jaunimo srityje suvestinę (22) ir galbūt išplėsti besimokančiųjų judumo lyginamąjį standartą, kad jis ateityje apimtų ir jaunimo judumą apskritai (priedo II skirsnis).

5)

Išnagrinėti galimybę pasinaudoti turimais tyrimais apie mokytojus ir dėstytojus visuose švietimo lygiuose, siekiant parengti rodiklius, susijusius su mokytojų ir dėstytojų judumu, ir galbūt išplėsti besimokančiųjų judumo lyginamąjį standartą, kad jis ateityje apimtų ir mokytojų bei dėstytojų judumą (23).


(1)  OL C 371, 2000 12 23, p. 4–10.

(2)  OL L 215, 2001 8 9, p. 30–37.

(3)  OL L 394, 2006 12 30, p. 5–9.

(4)  OL C 311, 2007 12 21, p. 13–15.

(5)  OL C 319, 2008 12 13, p. 8–10.

(6)  OL C 320, 2008 12 16, p. 6–9.

(7)  OL C 119, 2009 5 28, p. 2–10.

(8)  OL C 311, 2009 12 19, p. 1–4.

(9)  Dok. 7586/10.

(10)  OL C 324, 2010 12 1, p. 5–15.

(11)  OL C 326, 2010 12 3, p. 9–11.

(12)  OL C 70, 2011 3 4, p. 1–3.

(13)  OL C 199, 2011 7 7, p. 1–5.

(14)  Dok. 12668/11.

(15)  Žr. 3 išnašą.

(16)  COM(2009) 329 galutinis.

(17)  Žr. 10 išnašą.

(18)  Dok. 10697/11 – SEC(2011) 670 galutinis.

(19)  Kaip apibrėžta 2009 m. Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginėje programoje, tai yra vidutinių Europos rezultatų orientacinis lygis, kurio nereikėtų laikyti konkrečiu tikslu, kurį turėtų pasiekti kiekviena šalis, o bendru siekiu, prie kurio įgyvendinimo valstybių narių prašoma prisidėti (OL C 119, 2009 5 28, p. 7).

(20)  Bus nustatyti pagal Europos statistikos sistemą.

(21)  Žr. 6 išnašą.

(22)  Dok. 8320/11 – SEC(2011) 401 galutinis.

(23)  Žr. 7 išnašą.


PRIEDAS

EUROPOS VIDUTINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ORIENTACINIS LYGIS

(„Europos lyginamasis standartas“)

BESIMOKANČIŲJŲ JUDUMO SRITYJE

Siekdamos stebėti pažangą, nustatyti problemas ir prisidėti prie įrodymais grindžiamo politikos formavimo, 2009 m. valstybės narės susitarė, kad įgyvendinant Europos vidutinių veiklos rezultatų orientacinius lygius (europinius lyginamuosius standartus) turėtų būti prisidedama prie 2009 m. gegužės 12 d. jų priimtose Tarybos išvadose dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos (1) išdėstytų tikslų įgyvendinimo. Tuo metu buvo susitarta dėl penkių europinių lyginamųjų standartų, o Komisijai buvo pateiktas prašymas pateikti pasiūlymų dėl kitų lyginamųjų standartų, įskaitant besimokančiųjų judumo lyginamąjį standartą.

Išnagrinėjusios 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos tarnybų darbiniame dokumente (2) pateiktus pasiūlymus, valstybės narės šiuo metu taip pat pritaria toliau apibrėžtam besimokančiųjų judumo lyginamajam standartui, pagal kurį diferencijuojamos dvi pagrindinės sritys: aukštasis mokslas ir pirminis profesinis rengimas ir mokymas.

Europos besimokančiųjų judumo lyginamuoju standartu, taikomu toliau apibrėžtose dviejose srityse, papildomi 2009 m. gegužės mėn. jau patvirtinti standartai. Patys standartai turėtų būti grindžiami tik palyginamais duomenimis ir juose turėtų būti atsižvelgiama į skirtingą atskirų valstybių narių padėtį. Šie standartai neturėtų būti laikomi konkrečiais tikslais, kuriuos iki 2020 m. turi pasiekti atskiros šalys. Vietoj to, valstybių narių prašoma, remiantis nacionaliniais prioritetais ir atsižvelgiant į kintančias ekonomines aplinkybes, apsvarstyti, kaip ir kokiu mastu, imdamosi nacionalinių veiksmų, jos gali prisidėti prie bendro siekio įgyvendinti Europos lyginamąjį standartą toliau apibrėžtose srityse.

Be to, turėtų būti parengtas besimokančio jaunimo judumo apskritai rodiklis, susijęs tiek su formaliuoju, tiek su neformaliuoju švietimu, siekiant galbūt išplėsti besimokančiųjų judumo lyginamąjį standartą, kad jis ateityje apimtų ir besimokančio jaunimo judumą bet kuriomis sąlygomis.

Besimokančiųjų judumas apibrėžiamas kaip fizinis judumas; juo atsižvelgiama į judumą visame pasaulyje.

I.   BESIMOKANČIŲJŲ JUDUMO LYGINAMASIS STANDARTAS

1.    Besimokančiųjų judumas aukštojo mokslo srityje

Siekiant didinti aukštojo mokslo įstaigose besimokančių studentų dalyvavimą judumo programose:

Iki 2020 m. ES vidutiniškai ne mažiau kaip 20 % aukštojo mokslo įstaigų absolventų turėtų būti užsienyje praleidę su aukštuoju mokslu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant stažuotes), kuris atitiktų ne mažiau kaip 15 ECTS kreditų arba kurio trukmė būtų ne trumpesnė kaip trys mėnesiai.

Vertinant nacionalinius judumo lygius galima atsižvelgti į trumpesnius laikotarpius, jeigu atskiros valstybės narės juos pripažįsta pagal kokybiško judumo programą ir jeigu jie registruojami atskirai.

Siekiant užtikrinti kokybę ir konvergenciją su Bolonijos procesu, valstybių narių ir Komisijos prašoma bendradarbiauti su atitinkamais Bolonijos proceso forumais, kad būtų nustatytos suderintos ribos, taikomos ECTS kreditų skaičiui ir minimaliai studijų laikotarpio trukmei.

Valstybės narės raginamos užtikrinti, kad užsienyje praleisti studijų laikotarpiai būtų visiškai pripažįstami.

2.    Besimokančiųjų judumas pirminio profesinio rengimo ir mokymo (I-VET ) srityje

Siekiant didinti pirminio profesinio rengimo ir mokymo įstaigose besimokančių studentų dalyvavimą judumo programose:

Iki 2020 m. ES vidutiniškai ne mažiau kaip 6 % 18–34 metų amžiaus pirminio profesinio rengimo ir mokymo įstaigų absolventų turėtų būti užsienyje praleidę su pirminiu profesiniu rengimu ir mokymu susijusių studijų ar mokymosi laikotarpį (įskaitant stažuotes), kurio trukmė būtų ne trumpesnė kaip dvi savaitės  (3) arba trumpesnė, jeigu tai patvirtinta Europasu.

Siekiant užtikrinti kokybę, valstybės narės raginamos naudotis atitinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europasu, Europos profesinio mokymo kreditų sistema (ECVET) ir Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacine sistema (EQAVET).

Šis lyginamasis standartas, įskaitant jo apibrėžtį ir tikslinį lygį, iki 2015 m. pabaigos prireikus turėtų būti peržiūrėtas / patikslintas.

II.   BESIMOKANČIO JAUNIMO JUDUMO APSKRITAI RODIKLIS

Tai yra bendras besimokančiųjų judumo rodiklis, kuris suteikia galimybę užregistruoti bet kurios rūšies mokymosi patirtį užsienyje, kurią įgyja jaunimas. Jis apima bet kurios trukmės ir bet kurio lygio besimokančiųjų judumą formaliojo švietimo ir mokymo sistemose, taip pat besimokančiųjų judumą neformaliojo švietimo sąlygomis, įskaitant jaunimo mainus ar savanorišką veiklą.


(1)  Žr. 7 išnašą.

(2)  Dok. 10697/11.

(3)  = 10 darbo dienų.


Top