9.12.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 359/5

—

2011 m. spalio 21 d. Rio de Žaneire įvykusioje pasaulinėje konferencijoje dėl socialinių sveikatą lemiančių veiksnių priimtą Rio de Žaneiro politinę deklaraciją dėl socialinių sveikatą lemiančių veiksnių;

—

2011 m. rugsėjo 19 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikimo politinę deklaraciją dėl neužkrečiamųjų ligų prevencijos ir kontrolės (1);

—

PSO Tabako kontrolės pagrindų konvenciją ir jos įgyvendinimo gaires;

—

2011 m. metinę ataskaitą dėl ES veiklos programos, skirtos tinkamai mitybai, fiziniam aktyvumui ir sveikatingumui skatinti (2);

—

2010 m. birželio 8 d. Tarybos išvadas dėl teisingumo ir sveikatos aspektų visų krypčių politikoje: solidarumas sveikatos srityje (3);

—

2010 m. gruodžio 7 d. Tarybos išvadas „Novatoriški kovos su lėtinėmis ligomis metodai visuomenės sveikatos ir sveikatos priežiūros sistemų srityje“ (4);

—

Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (5);

—

2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos išvadas dėl alkoholio ir sveikatos (6);

—

2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos rekomendacija dėl aplinkos be dūmų (7);

—

2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (8);

—

Socialinių sveikatą lemiančių veiksnių komisijos galutinę ataskaitą „Sumažinti kartos sveikatos priežiūros galimybių skirtumus: teisingumas sveikatos srityje pasitelkiant veiksmus socialinių sveikatą lemiančių veiksnių srityje“, CSDH (2008 m.);

—

Pasaulio sveikatos asamblėjos Rezoliuciją (WHA62.14) dėl neteisingumo sveikatos srityje mažinimo darant poveikį socialiniams sveikatą lemiantiems veiksniams ir Rezoliuciją (WHA61.18) dėl stebėsenos, kaip siekiama su sveikata susijusių Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVF), kurias, be kita ko, priėmė ir ES valstybės narės;

—

2011 m. rugsėjo 14 d. PSO Europos regioninio komiteto posėdyje priimtą Rezoliuciją EUR/RC61/R1 „Europos nauja sveikatos politika „Sveikata 2020“: vizija, vertybės, pagrindinės kryptys ir metodai“;

—

Komisijos baltąją knygą dėl sporto (9);

—

2007 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti įgyvendinimo (10);

—

Komisijos baltąją knygą „Kartu sveikatos labui, 2008–2013 m. ES strateginis požiūris“ (11);

—

Komisijos žaliąją knygą „Europa be tabako dūmų: politikos alternatyvos ES mastu“ (12);

—

2006 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas dėl sveikatos klausimų visose politikos kryptyse (13).

1.

sveikatos skirtumų dydis ES yra nesuderinamas su tokiomis pagrindinėmis ES vertybėmis kaip solidarumas, teisingumas ir visuotinumas;

2.

sveikatos skirtumai suprantami kaip tos pačios valstybės narės, skirtingų valstybių narių ir skirtingų ES regionų gyventojų priešlaikinio mirtingumo, sergamumo ir negalios skirtumai. Iš dalies jie atsiranda dėl pagrindinių nesveikos gyvensenos įpročių (pvz., tabako vartojimo, alkoholio daromos žalos, nesveikos mitybos ir fizinio aktyvumo trūkumo), kurie yra dažnai susiję su socialiniais veiksniais (14)  (15);

3.

pasibaigus pirmam naujojo amžiaus dešimtmečiui sveikatos skirtumai ES išliko, o kai kurie iš jų galbūt net padidėjo dėl nepalankių ekonominių aplinkybių ir demografinių problemų, susijusių vis labiau senėjančiais ES gyventojais;

4.

prasta sveikata daro poveikį žmonijai, taip pat lemia socialines, ekonomines ir finansines sąnaudas;

5.

visuomenės sveikatos politikos stiprinimas, ypač sveikatingumo skatinimas ir ligų prevencija, turėtų padėti didinti visuomenės informuotumą sveikatos klausimais ir formuoti sveikatai palankias pažiūras (mažinti neišprusimą sveikatos srityje ir suteikti piliečiams galimybę rinktis sveiką gyvenseną);

6.

sveikatos aspekto integravimo į visų sričių politiką principas, pagrindinį dėmesį skiriant teisingumui, turėtų būti taikomas konkrečiose politikos srityse ir koordinuojamoje veikloje, kurios turi didžiausią poveikį sveikatai, padedant mažinti tebesančius sveikatos skirtumus. Tai galėtų apimti sveikatos, švietimo, mokslinių tyrimų, aplinkos, žemės ūkio, ekonomikos, užimtumo ir socialinę politiką;

7.

geriau atliekant analizę ir vertinimą galima nuspręsti, ar taikomos strategijos ir politika yra veiksmingos šalinant neteisingumą sveikatos srityje ir tenkinant visuomenės sveikatos poreikius. Taip galima remti valstybes nares, kad jos parengtų ir įgyvendintų veiksmingas visuomenės sveikatos apsaugos strategijas ir tinkamą infrastruktūrą.

8.

pasitelkus visuomenę skatinti su sveikatą lemiančiais veiksniais susijusias strategijas – plataus masto intervenciją, papildytą veiksmais, kuriais daugiausia dėmesio skiriama pažeidžiamoms grupėms siekiant mažinti sveikatos skirtumus, ypač tuos, kurie atsiranda dėl išvengiamų nesveikos gyvensenos įpročių;

9.

sparčiau kovoti su nesveika gyvensena (pvz., tabako vartojimu, alkoholio žala, nesveika mityba ir fizinio aktyvumo trūkumu), dėl kurios daugėja neužkrečiamųjų lėtinių ligų, pvz., vėžio, kvėpavimo takų ligų, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir psichinių ligų, atvejų, o tai, kaip pripažinta, yra svarbios priešlaikinio mirtingumo, sergamumo ir negalios priežastys Europos Sąjungoje;

10.

iniciatyvas, kurios padeda mažinti sveikatos skirtumus sprendžiant su gyvensena susijusias problemas ir kurių imtasi ES lygiu, ES sveikatos programą, bendrus veiksmus (teisingumo veiksmus) sveikatos skirtumų srityje (16) ir ES ekspertų grupės socialinių sveikatą lemiančių veiksnių ir nelygybės sveikatos srityje klausimais darbą;

11.

ES strategiją remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą – svarbią priemonę siekiant visapusiško požiūrio į kovą su alkoholio daroma žala ES ir nacionaliniais lygmenimis; pabrėžia, kad valstybių narių visuomenės grupių nelygybė sveikatos srityje ir valstybių narių sveikatos skirtumai dažnai siejami, be kitų veiksnių, su alkoholio vartojimu žalingais kiekiais (17);

12.

nuolat dedamas pastangas nacionaliniu ir ES lygmenimis spręsti su tabako vartojimu susijusias problemas pasitelkiant teisės aktus tabako gaminių (18) ir tabako reklamos (19) srityse, koordinuojant veiklą su valstybėmis narėmis, vykdant informuotumo didinimo kampanijas, taip pat bendradarbiaujant tarptautiniu mastu ir taip sprendžiant uždavinius, susijusius su vienu iš pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių priešlaikinį mirtingumą, sergamumą ir negalią;

13.

pažangą, daromą įgyvendinant Europos strategiją su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti, visų pirma tai, kad nustatant ES veiklos programos, skirtos tinkamai mitybai, fiziniam aktyvumui ir sveikatingumui skatinti, narių prioritetus daugiau dėmesio skiriama pažeidžiamoms grupėms, taip pat Mitybos ir fizinio aktyvumo aukšto lygio grupės darbą, kuris, be kita ko, apima darbą produktų sudėties keitimo srityje;

14.

Europos inovacijų partnerystę aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje (20), kuria siekiama padidinti ES piliečių sveiko gyvenimo metų skaičių;

15.

rezultatus, pasiektus šiuose renginiuose:

16.

toliau vykdyti, intensyvinti ir (arba) plėtoti politiką ir veiksmus, kuriais skatinama sveika gyvensena ir sprendžiami su socialiniais veiksniais susiję klausimai, siekiant prisidėti naikinant sveikatos skirtumus;

17.

optimaliai paskirstyti turimus išteklius, ypač, kiek tai susiję su sveikatingumo skatinimo ir prevencine veikla;

18.

remti esamą geriausią praktiką politikos ir veiksmų, skirtų sveikatos skirtumams ES mažinti, srityje ir dalintis tokios praktikos pavyzdžiais;

19.

laikytis Tarybos rekomendacijos dėl aplinkos be dūmų.

20.

toliau remti bendrų veiksmų (21) įgyvendinimą, kad būtų geriau sprendžiami politikos ir strategijų klausimai, susiję su sveikata ir teisingumu sveikatos srityje;

21.

toliau vykdyti ir stiprinti atitinkamai tuos veiksmus ir politiką, kuriais, kaip paaiškėjo, veiksmingai mažinami sveikatos skirtumai, taip pat prireikus rengti naujus veiksmus ir politiką, be kita ko, rengti sveikatos vertinimo ir elgesio rodiklius, kuriuos taikant būtų stebima pažanga, padaryta imantis su pirmiau minėtais gyvensenos įpročiais ir sveikatą lemiančiais veiksniais susijusių veiksmų, rengti ligų prevencijos ir sveikatingumo skatinimo priemones, taip pat skatinti galimybę rinktis sveiką gyvenseną;

22.

skatinti efektyviai įgyvendinti sveikatos aspekto integravimo į visų sričių politiką principą, daug dėmesio skiriant teisingumui, skatinti visus atitinkamus sektorius atlikti savo vaidmenį mažinant sveikatos skirtumus ES ir koordinuoti jų šios srities veiklą;

23.

intensyvinti bendradarbiavimą ir geriau pasinaudoti esamais tinklais ir veikiančiomis visuomenės sveikatos bei susijusiomis institucijomis, kurios tiria, stebi ir nagrinėja sveikatą lemiančių veiksnių poveikį ir taip remia pirmiau nurodytų priemonių vykdymą;

24.

rengti nelygybės sveikatos srityje audito metodus, kad būtų geriau sprendžiami politikos ir strategijų klausimai, susiję su sveikata ir teisingumu sveikatos srityje;

25.

stiprinti ir toliau įgyvendinti veiksmus siekiant remti sveiką gyvenseną, be kita ko:

26.

nagrinėti, kaip būtų galima kuo optimaliau pasinaudoti su teisingumu susijusiomis ES finansinėmis programomis, įskaitant, inter alia, Sanglaudos fondą ir struktūrinius fondus, kurių lėšomis galima padėti mažinti sveikatos skirtumus ir neteisingumą sveikatos srityje ES visais atitinkamais lygiais, nedarant poveikio būsimai finansinei programai.

27.

stiprinti sveikatingumo skatinimo ir sveikatos skirtumų mažinimo veiksmus ir sutelkti dėmesį į valstybių narių sveikatos skirtumus ir sveikatos skirtumus valstybėse narėse, taip pat į skirtingų ES regionų ir socialinių grupių sveikatos skirtumus, ir įtraukti šį aspektą į ataskaitą, kuri turi būti paskelbta 2012 m., kaip nurodyta Komisijos komunikate „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“;

28.

apsvarstyti būtinybę geriau panaudoti turimus duomenis ir papildomus palyginamuosius duomenis bei informaciją apie nesveiką gyvenseną, socialinius sveikatą lemiančius veiksnius ir neužkrečiamąsias lėtines ligas. Tokie duomenys ir informacija turėtų būti gaunami iš tvarių sveikatos stebėsenos sistemų, kurios jau yra įdiegtos arba kurios galėtų būti nustatytos ES lygiu;

29.

teikti prioritetą tam, kad būtų remiamas sveikatingumo skatinimo ir ligų prevencijos veiklos bei politikos ekonominio efektyvumo vertinimas ir rezultatų platinimas, siekiant užtikrinti geresnę informaciją ir įrodymų bazę, kad valstybėse narėse būtų įgyvendinama politika ir veikla, kuria būtų sprendžiami neteisingumo sveikatos srityje klausimai;

30.

toliau teikti paramą esamiems valstybių narių politikos koordinavimo ir keitimosi geros praktikos pavyzdžiais, susijusiais su neteisingumu sveikatos srityje, mechanizmams, pavyzdžiui, vyresniųjų pareigūnų sudėties Visuomenės sveikatos darbo grupei, ES ekspertų grupei socialinių sveikatą lemiančių veiksnių ir sveikatos skirtumų klausimais ir Socialinės apsaugos komitetui, kaip nustatyta Komisijos komunikate „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“, kad būtų užtikrintas optimalus panaudojimas ir sinergija.