52011SC0825

Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl Rumunijos 2011 m. nacionalinės reformų programos             su Tarybos nuomone dėl atnaujintos 2011–2014 m. Rumunijos konvergencijos programos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo[1], ypač į jo 9 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją[2],

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

kadangi:

(1) 2009 m. gegužės 6 d. Taryba priėmė Sprendimą (2009/459/EB), kuriuo Rumunijai trejus metus teikiama vidutinės trukmės finansinė pagalba pagal Sutarties 143 straipsnio nuostatas. Pridėtame 2009 m. birželio 23 d. pasirašytame susitarimo memorandume ir jo paskesniuose papildymuose išdėstytos ekonominės politikos sąlygos, kuriomis remiantis išmokėta finansinė pagalba. 2010 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas iš dalies pakeistas Sprendimu 2010/183. Atsižvelgdama į sėkmingą Rumunijos programos įgyvendinimą ir į dalinį einamosios sąskaitos koregavimą dėl likusių struktūrinių trūkumų Rumunijos darbo ir produktų rinkose, dėl kurių šalis tampa jautri tarptautiniams kainų šokams, 2011 m. gegužės 12 d. Taryba priėmė sprendimą (2011/288/ES) trejus metus teikti ES vidutinės trukmės prevencinę finansinę pagalbą Rumunijai pagal Sutarties 143 straipsnį. Prie sprendimo pridedamas susitarimo memorandumas bus pasirašytas [2011 m. birželio mėn.].

(2) 2010 m. kovo 26 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui įgyvendinti naują darbo vietų kūrimo ir augimo strategiją „Europa 2020“, grindžiamą geresniu ekonomikos politikos koordinavimu, ir daugiausia dėmesio skirti toms svarbioms sritims, kuriose reikia imtis veiksmų, kad būtų stiprinamas Europos tvaraus augimo ir konkurencingumo potencialas.

(3) 2010 m. liepos 13 d. Taryba patvirtino rekomendaciją dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2010–2014 m.), o 2010 m. spalio 21 d. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[3], kurios kartu sudaro integruotas gaires. Į šias integruotas gaires valstybių narių paprašyta atsižvelgti formuojant nacionalinę ekonomikos ir užimtumo politiką.

(4) 2011 m. sausio 12 d. Komisija patvirtino pirmąją metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas naujas ekonomikos valdymo ES ciklas ir pirmas ex ante bei integruoto politikos koordinavimo Europos semestras, numatytas strategijoje „Europa 2020“.

(5) 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino fiskalinio konsolidavimo ir struktūrinių reformų prioritetus (atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. ir kovo 7 d. Tarybos išvadas ir Komisijos metinę augimo apžvalgą). Ji pabrėžė, kad pirmenybę reikia teikti patikimų biudžetų ir fiskalinio tvarumo atkūrimui, nedarbo mažinimui reformuojant darbo rinką ir naujoms ekonomikos augimo skatinimo priemonėms. Ji paprašė, kad valstybės narės šiuos prioritetus įgyvendintų konkrečiomis priemonėmis ir jas įtrauktų į savo stabilumo ar konvergencijos programas ir į nacionalines reformų programas.

(6) 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Taryba taip pat paragino valstybes nares, prisijungusias prie pakto „Euro plius“, laiku pranešti apie savo įsipareigojimus, kad juos būtų galima įtraukti į stabilumo arba konvergencijos programas ir nacionalines reformų programas.

(7) 2011 m. gegužės 2 d. Rumunija pateikė 2011 m. atnaujintą 2011–2014 m. konvergencijos programą ir 2011 m. nacionalinę reformų programą. Šios dvi programos vertintos vienu metu.

(8) 2002–2008 m. Rumunijos ekonomika stipriai augo ir realusis BVP augo vidutiniškai 6,3 %, viršydamas potencialaus augimo lygį. Ekonomikos augimą daugiausia lėmė vidaus paklausa, kai dėl didelių kreditavimo ir darbo užmokesčio pokyčių buvo skatinamas privatus vartojimas ir investicijos. Kilimą taip pat skatino užsienio kapitalo įplaukos, tai nulėmė perkaitimą ir netvarų išorės ir fiskalinį disbalansą. 2007 m. einamosios sąskaitos deficitas pasiekė aukščiausią 13,6 % BVP lygį ir 2008 m. sumažėjo tik nežymiai – iki 11,4 %. Aukštą išorės skolinimosi lygį lėmė procikliška fiskalinė politika, kai dėl pasikartojančio nuokrypio nuo patvirtinto biudžeto, visų pirma susijusio su einamosiomis išlaidomis, nominalusis deficitas padidėjo nuo 1,2 % BVP 2005 m. iki 5,7 % BVP 2008 m. Dėl finansų krizės ir jos sukelto pasaulinio ekonomikos nuosmukio investuotojai vis labiau vengė rizikuoti, todėl smarkiai sumažėjo kapitalo srautų į Rumuniją. Nepaisant palankių ekonominių sąlygų, dalyvavimas darbo rinkoje nesuaktyvėjo; užimtumo lygis pakilimo metais pasikeitė labai nežymiai. 2010 m. užimtumo lygis pasiekė 63,3 %, o nedarbas dėl ekonomikos nuosmukio išaugo nuo 5,8 % 2008 m. iki 7,3 % 2010 m. Romų nedarbo lygis vis dar labai aukštas. Atsižvelgdamos į tai ir į neatidėliotinus finansavimo poreikius, 2009 m. gegužės mėn. Rumunijos valdžios institucijos paprašė tarptautinės ir ES finansinės pagalbos.

(9) Sėkmingai įgyvendinus ES ir TVF koreguojamąją programą ir siekiant konsoliduoti šiuos teigiamus laimėjimus, derybose su šalies valdžios institucijomis buvo susitarta dėl 2011–2013 m. prevencinės ES ir TVF programos. Naująja programa tęsiamas įgyvendinant 2009–2011 m. programą pradėtas fiskalinis konsolidavimas, fiskalinio valdymo reformos ir finansinio stabilumo išsaugojimo veiksmai. Be to, joje itin pabrėžiama, kad, norint išlaisvinti Rumunijos augimo potencialą, skatinti darbo vietų kūrimą ir pagerinti ES lėšų įsisavinimą, būtinos struktūrinės reformos produktų (energetikos ir transporto sektoriuose) ir darbo rinkose. Rumunija eina teisingu keliu, kad 2011 m. deficitą sumažintų iki 4,4 % BVP pinigine išraiška (iki mažiau kaip 5 % BVP pagal ESS). Tai suteiktų tinkamą pagrindą siekti, kad 2012 m. deficitas neviršytų 3 % BVP, nors pagal Komisijos tarnybų 2011 m. pavasario ekonominę prognozę reikėtų imtis papildomų priemonių. Valdžios institucijos taip pat ėmėsi veiksmų, kad pasiektų naujosios programos struktūrinės reformos tikslus ir toliau palaiko finansinį stabilumą.

(10) Remdamasi atnaujintos konvergencijos programos vertinimu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97, Taryba mano, kad makroekonominės prielaidos, kuriomis grindžiamos programoje pateiktos projekcijos, yra tikėtinos. Konvergencijos programa siekiama ištaisyti perviršinį deficitą iki 2012 m. termino, nustatyto 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendacijoje. Programoje nustatytas tikslas pasiekti, kad 2013 m. nominalusis deficitas būtų 2,6 % BVP, o 2014 m. – 2,1 % BVP ir numatoma, kad konsolidavimas bus daugiausia grindžiamas išlaidomis. Pagal Komisijos tarnybų perskaičiuotą struktūrinį balansą, vidutinės trukmės tikslas per programos laikotarpį nebus pasiektas. Konsolidavimo strategija įgyvendinama laikotarpio pradžioje, taigi struktūrinio pagerėjimo daugiausia siekiama 2011 ir 2012 m. Kita vertus, 2013 ir 2014 m. struktūrinio balanso pagerėjimo nėra. Numatytas deficito scenarijus tinkamas 2011 ir 2012 m., tačiau ne 2013 ir 2014 m. Pagrindinė biudžeto tikslams kylanti rizika yra vykdymo rizika, įsiskolinimas valstybinėms įmonėms, kuris sudaro didelį biudžeto neapibrėžtąjį įsipareigojimą, ir Komisijos (Eurostato) pareikštos išlygos dėl Rumunijos pranešimo pagal perviršinio deficito procedūrą[4].

(11) Rumunija savo nacionalinėje reformų programoje ir konvergencijos programoje prisiėmė įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“[5] ir juos pateikė 2011 m. gegužės 2 d. Dauguma įsipareigojimų įvykdyti arba yra vykdomi įgyvendinant vidutinės trukmės finansinės pagalbos programą ir iš esmės yra tinkami sprendžiant pagal paktą nustatytus uždavinius.

(12) Komisija įvertino konvergencijos programą ir nacionalinę reformų programą, taip pat įsipareigojimus pagal paktą „Euro plius“[6]. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Rumunijos politikai, bet ir tai, kaip laikomasi ES taisyklių ir gairių, nes būtina stiprinti bendrą Europos Sąjungos ekonomikos valdymą, ES priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų.

(13) Atsižvelgdama į šį vertinimą, taip pat į 2010 m. vasario 16 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 126 straipsnio 7 dalį, Taryba išnagrinėjo 2011 m. atnaujintą Rumunijos konvergencijos programą ir savo nuomonę pateikė[7] rekomendacijoje toliau. Atsižvelgdama į 2011 m. kovo 25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, Taryba išnagrinėjo Rumunijos nacionalinę reformų programą,

REKOMENDUOJA Rumunijai

įgyvendinti Tarybos sprendime 2009/459/EB su pakeitimais, padarytais Tarybos sprendimu 2010/183/ES, nustatytas priemones kartu su Tarybos sprendime 2011/288/ES nustatytomis priemonėmis, patikslintomis 2009 m. birželio 23 d. susitarimo memorandume ir jo paskesniuose papildymuose bei [2011 m. birželio mėn.] memorandume ir jo paskesniuose papildymuose.

Priimta Briuselyje

                                                                       Tarybos vardu

                                                                       Pirmininkas

[1]               OL L 209, 1997 8 2, p. 1.

[2]               OL C , p. .

[3]               2011 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimu 2011/308/ES taikytina 2011 m.

[4]               Eurostatas pareiškė išlygų dėl Rumunijos PDP duomenų kokybės: i) dėl neaiškumo dėl kai kurių valstybinių įmonių poveikio valdžios sektoriaus deficitui, ii) dėl atsiskaitymo pagal 1995 m. ESS kategorijas „kitos gautinos arba mokėtinos sumos“, iii) dėl kai kurių finansinių operacijų pobūdžio ir poveikio ir iv) dėl vidaus srautų konsolidavimo.

[5]               Daugiau informacijos apie įsipareigojimus, prisiimtus pagal paktą „Euro plius“, galima rasti dokumente SEC(2011) 731.

[6]               SEC(2011) 731.

[7]               Numatyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 9 straipsnio 3 dalyje.