This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0931
Proposal for a COUNCIL DECISION on the adoption of a Supplementary Research Programme for the ITER project (2014-2018)
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl papildomos 2014–2018 m. ITER projekto mokslinių tyrimų programos priėmimo
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl papildomos 2014–2018 m. ITER projekto mokslinių tyrimų programos priėmimo
/* KOM/2011/0931 galutinis - 2011/0460 (NLE) */
Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl papildomos 2014–2018 m. ITER projekto mokslinių tyrimų programos priėmimo /* KOM/2011/0931 galutinis - 2011/0460 (NLE) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.
PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Pridedamu Tarybos sprendimo pasiūlymu
siekiama nustatyti ES įnašo į ITER projektą 2014–2018 m.
laikotarpiu finansavimo priemones, pasinaudojant „Papildoma mokslinių
tyrimų programa“ pagal Euratomo sutartį. Pagrindinis ITER projekto[1] tikslas –
pastatyti ir eksploatuoti eksperimentinį branduolių sintezės
reaktorių. ITER yra esminis etapas, siekiant parodyti, kad branduolių
sintezė gali būti tvarus energijos šaltinis. Dėl svarbių
jos privalumų, tokių kaip didelių kuro išteklių
prieinamumas ir tai, kad neišmetama CO2, branduolių sinteze
galėtų būti labai daug prisidėta prie ilgalaikės ES
energetikos strategijos. Be to, branduolių sintezei būdingas
saugumas, kuris atskiria ją nuo tradicinės branduolinės
energetikos. ITER yra Strateginio energetikos technologijų (SET) plano
dalis ir juo bus prisidėta prie strategijos „Europa 2020“, nes Europos
moderniųjų technologijų pramonės dalyvavimas
turėtų suteikti ES pasaulinį konkurencinį pranašumą
šiame daug vilčių teikiančiame sektoriuje. ITER projektas vykdomas pagal Europos
atominės energijos bendrijos (toliau – Euratomas) ir 6 kitų
šalių (Kinijos, Indijos, Japonijos, Korėjos, Rusijos ir JAV)
tarptautinio Susitarimo įsteigti Tarptautinę ITER branduolių
sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai įgyvendinti
ITER projektą[2]
(toliau – ITER susitarimas)sąlygas. Šiuo teisiškai
įpareigojančiu susitarimu įsteigta visateisį
tarptautinį juridinio asmens statusą turinti ITER organizacija kaip
už jungtinį ITER projekto įgyvendinimą atsakinga institucija.
Įvairiose ITER instancijose, ypač ITER taryboje – pagrindiniame
projekto valdymo organe, Euratomą atstovauja Komisija. Derybose siekiant kitų ITER šalių
paramos, kad ITER statybvietė būtų Europoje, Euratomas ir
Japonija sudarė dvišalį susitarimą, numatantį
papildomą bendrą branduolių sintezės tyrimų
veiklą, vadinamą „platesnio požiūrio veikla“[3]. Kaip priimančiajai ir daugiausia prie
statybos etapo prisidedančiai (5/11 arba maždaug 45 prc. visos sumos)
šaliai Euratomui tenka ypatinga atsakomybė ir įpareigojimai,
įskaitant negalėjimą vienašališkai pasitraukti iš ITER
susitarimo šalių. ES įnašas į ITER projektą
administruojamas per Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių
sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę, kuri buvo
įsteigta 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimu[4]. Šios
bendrosios įmonės narės (Euratomas, 27 valstybės narės
ir Šveicarija) atstovaujamos įmonės valdyboje. ES indėlį
į ITER projektą daugiausia sudaro pagrindinės sistemos ir
sudedamosios dalys, kurias perka Europos ITER įgyvendinimo ir
branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė ir
natūros pavidalu teikia ITER organizacijai statybos etape. Europos
Parlamentas atsako už Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės
energetikos vystymo bendrosios įmonės biudžeto įvykdymo
patvirtinimą. Svarbus ITER statybos ypatumas – didžiulis
techninis iššūkis. Būdama precedento neturinčio masto ir
sudėtingumo, ji yra didelis įsipareigojimas, kuriam įvykdyti
naudojama civilinė, mechanikos, elektrotechnikos ir branduolinė inžinerija.
Kai kurios ITER savybės yra tokios
pačios kaip ir kitų didelio masto ES svarbių projektų – jie
gali būti neproporcingai brangūs, palyginti su mažu ES biudžetu, o
pradžioje numatytos išlaidos dažnai viršijamos. Dėl to susidarius
poreikiui rasti papildomų lėšų tenka arba perskirstyti kitiems
prioritetams jau numatytas lėšas, arba peržengti daugiametėje
finansinėje programoje (DFP) nustatytas ribas. Šias pasekmes svarstė
ir Europos Parlamentas. Be to, dėl lėšų perskirstymo galima
nuspresti tik po ilgo ir sudėtingo tarpinstitucinio proceso, o tai kelia
pavojų, kad nebus įvykdyti ES tarptautiniu lygmeniu prisiimti
įsipareigojimai. Toks modelis nėra tvarus – reikia kitokio
būdo, tokio, kuriuo šiam sudėtingam projektui būtų
užtikrintas ilgalaikis tikrumas. Dėl šios priežasties savo 2011 m.
birželio 29 d. komunikatu „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[5] Komisija
pasiūlė ES indėlį į ITER projektą po 2013 m.
finansuoti ne pagal daugiametę finansinę programą (DFP).
Todėl siūloma pagal Euratomo sutartį sudaryti papildomą
mokslinių tyrimų programą dėl ES įnašo į ITER
projektą 2014–2018 m. Būtina pažymėti, kad pagal Euratomo
sutartį maksimali mokslinių tyrimų programų trukmė
–penkeri metai. Remiantis ITER susitarimu, pradinė ITER projekto
trukmė – 35 metai (t. y. iki 2041 m.), todėl reikės
tolesnių Tarybos sprendimų, kad būtų galima ir toliau
finansuoti ES įnašą į šį projektą. 2. PASIŪLYMO TAIKYMO
SRITIS Siūloma papildoma mokslinių
tyrimų programa apima įnašus į ITER įrenginių
statybą, įrangos pirkimą ir bendrąjį techninį ir
administracinį projekto palaikymą statybos metu, taip pat
dalyvavimą jo perdavime eksploatuoti ir eksploatacijos pradžioje bei
kitą su ITER susijusią veiklą, tokią kaip numatyta
„platesnio požiūrio“ susitarime. Euratomas ir toliau dalyvaus valdant ITER
organizaciją ir Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių
sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę, joms
vadovaujant ir aprūpinant jas darbuotojais pagal susitarimo, kuriuo
įsteigta ITER organizacija, ir pagal Tarybos sprendimo, kuriuo įsteigta
Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos
vystymo bendroji įmonė, nuostatas. 3. KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Šiame pasiūlyme atsižvelgiama į
visus atsiliepimus į išsamias viešąsias konsultacijas, kurių
pagrindas – žalioji knyga „Iššūkius paversti galimybėmis. Bendros
strateginės ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo
programos kūrimas“[6],
ir kurios vyko rengiant 2014–2018 m. Euratomo mokslinių tyrimų
ir mokymo programą, papildysiančią bendrąją
mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“. Į šias konsultacijas ir į vidaus bei išorės vertinimus
rengiant poveikio vertinimo projektą buvo įtrauktas ir ITER
klausimas. Atlikus šį poveikio vertinimą, padaryta išvada, kad ITER nauda,
atsverianti mokslinę, techninę ir finansinę riziką, ilguoju
laikotarpiu gali būti komercinis branduolių sintezės energijos
panaudojimas, o trumpuoju – konkurenciniai privalumai pramonei. Remiantis 2011 m. birželio 29 d.
komunikatu, buvo išnagrinėtos kelios DFP nepriskirto ITER projekto
finansavimo priemonių galimybės. Papildomos mokslinių
tyrimų programos, kuri bus finansuojama valstybių narių
įnašais, sukūrimas užtikrins projekto tęstinumą, ypač
su tarptautiniais mūsų partneriais. Taip pat tokiu būdu bus
išvengta pakartotinių derybų, siekiant pakeisti ITER susitarimą
– sudėtingo proceso, kuriame būtų daug neaiškumų. 4. TEISINIAI PASIŪLYMO
ASPEKTAI Teisinis papildomos mokslinių tyrimų
programos pagrindas yra numatytas Euratomo sutarties 7 straipsniu. Papildoma
mokslinių tyrimų programa, kurios trukmė 5 metai, bus priimta
specialiu Tarybos sprendimu. 5. POVEIKIS BIUDŽETUI Poveikis biudžetui ir papildomai
mokslinių tyrimų programai įgyvendinti reikiami žmogiškieji ir
administraciniai ištekliai nurodyti prie šio Tarybos sprendimo pasiūlymo
pridėtoje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje. 2011/0460 (NLE) Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl papildomos 2014–2018 m. ITER
projekto mokslinių tyrimų programos priėmimo EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Europos atominės
energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos
7 straipsnį, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą, atsižvelgdama į Europos Parlamento
nuomonę[7], atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[8], kadangi: (1)
2006 m. lapkričio 21 d. Europos
atominės energijos bendrija (Euratomas), Kinijos Liaudies Respublika,
Indija, Japonija, Korėjos Respublika, Rusija ir Jungtinės Valstijos
pasirašė Susitarimą įsteigti Tarptautinę ITER
branduolių sintezės energijos organizaciją siekiant bendrai
įgyvendinti ITER projektą[9]
(toliau – ITER susitarimą). ITER susitarimu įsteigta Tarptautinė
ITER branduolių sintezės organizacija (toliau – ITER organizacija),
kuri yra visiškai atsakinga už ITER įrenginių statybą,
eksploatavimą, naudojimą ir deaktyvavimą; (2)
ITER susitarime reikalaujama, kad visos šalys ITER
organizacijai teiktų įnašus per atitinkamus juridinius subjektus,
vadinamus „vietos agentūromis“. 2007 m. kovo 27 d. Tarybos
sprendimu 2007/198/Euratomas, įsteigiančiu Europos ITER įgyvendinimo
ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją
įmonę ir suteikiančiu jai lengvatas[10], buvo
įsteigta Europos vietos agentūra, kuri vykdo Euratomo
įsipareigojimus ITER organizacijoje; (3)
derybose siekiant kitų ITER šalių
paramos, kad ITER statybvietė būtų Europoje, 2007 m. buvo
sudarytas Japonijos vyriausybės bei Bendrijos susitarimas bendrai
įgyvendinti platesnio požiūrio veiklą branduolių
sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje[11], kuriuo
numatyta papildoma bendra branduolių sintezės tyrimų veikla
Japonijos teritorijoje, siekiant kuo greičiau pradėti labai
veiksmingai eksploatuoti ITER. Platesnio požiūrio veikla ir kita su ITER
susijusi veikla vykdoma per Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių
sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę. Platesnio
požiūrio veiklos finansavimas daugiausia užtikrinamas kai kurių
Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos
vystymo bendrosios įmonės narių įnašais natūra, o
likusi Euratomo įnašo dalis dengiama iš Euratomo biudžeto; (4)
numatytos ITER statybos išlaidos padidėjo,
palyginti su pradžioje 2001 m. numatytomis išlaidomis, kuriomis buvo
pagrįstas ITER susitarimas. Savo 2010 m. liepos 12 d. išvadose
dėl ITER įyvendinimo būklės ir galimų paskesnių
veiksmų Europos Sąjungos Taryba apribojo Europos įnašą
į ITER statybos etapą iki 6,6 mlrd. EUR sumos 2008 m.
verte. Pagal šias išvadas Europos įnašą finansuoja Euratomas
(80 proc.) ir Prancūzija (20 proc.) ir į jį įeina
statybos išlaidos, eksploatacijos išlaidos ir galimos nenumatytos išlaidos.
Remdamasi šiomis išvadomis, Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies
pakeisti 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinį
susitarimą dėl daugiametės programos (DFP) biudžetinės
drausmės ir patikimo finansų valdymo[12] 2007–2013 m., kad 2012–2013 m.
ITER būtų galima skirti daugiau lėšų; (5)
savo komunikate „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“[13]
Komisija pasiūlė po 2013 m. ITER projektą finansuoti ne iš
DFP lėšų. Todėl 2014–2018 m. laikotarpiui reikia nustatyti
ITER projekto papildomą mokslinių tyrimų programą; (6)
ITER projekto papildoma mokslinių tyrimų
programa turėtų būti finansuojama valstybių narių
įnašais, remiantis kiekvienos valstybės narės bendrosioms
nacionalinėms pajamoms (BNP) taikomais pareikalavimo tarifais, kurie nustatyti
siekiant apskaičiuoti BNP nuosavųjų išteklių įnašus
į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą. Įnašai
daromi į bendrąjį Europos Sąjungos biudžetą ir
skiriami šiai programai. Trečiosios valstybės, su Euratomu
sudariusios bendradarbiavimo branduolių sintezės srityje
susitarimą, pagal kurį atitinkamos jų mokslinių tyrimų
programos susiejamos su Euratomo programomis, taip pat turėtų
turėti galimybę prisidėti prie šios programos; (7)
Sąjungos finansiniai interesai
turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis per
visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų
prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai
išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų
susigrąžinimą ir prireikus sankcijas; (8)
Mokslo ir technikos komitetas Komisijai
pateikė savo nuomonę dėl 2014–2018 m. Euratomo
mokslinių tyrimų ir mokymo programos, kuri papildys bendrąją
mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“.
Šioje papildomoje mokslinių tyrimų programoje nėra
keičiamas mokslinis ar techninis ITER veiklos turinys, PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: 1 straipsnis ITER projekto papildoma mokslinių
tyrimų programa (toliau – programa) nustatoma laikotarpiui nuo
2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Pagal
šią programą bus finansuojama veikla, kurios reikia norint užtikrinti
Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) indėlį į
ITER organizaciją, įskaitant veiklą, kurios reikia statant,
eksploatuojant ir naudojant ITER įrenginius, taip pat su ITER susijusi
veikla. Programos mokslinis ir technologinis tikslas, loginis pagrindas ir
priemonės išdėstyti priede. 2 straipsnis Remiantis 3 straipsniu, Programa bus
finansuojama ne didesniu nei 2 573 mln. EUR įnašu
(dabartine verte). 3 straipsnis Programa bus finansuojama valstybių
narių įnašais, remiantis kiekvienos valstybės narės
bendrosioms nacionalinėms pajamoms (BNP) taikomais pareikalavimo tarifais,
, kurie nustatyti siekiant apskaičiuoti BNP nuosavųjų
išteklių įnašus į Europos Sąjungos bendrąjį
biudžetą. Pagal [Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES)
Nr. XX/2012 (Naujojo finansinio reglamento)[14] XX
straipsnį] šie įnašai bus traktuojami kaip išorės asignuotosios
įplaukos programai. 4 straipsnis Trečiosios valstybės, su Euratomu
sudariusios bendradarbiavimo branduolių sintezės srityje
susitarimą, pagal kurį atitinkamos jų mokalinių tyrimų
programos susiejamos su Euratomo programomis (toliau – asocijuotosios
valstybės) taip pat gali prisidėti prisidėti prie programos; Asocijuotųjų valstybių
įnašas bus nustatytas atitinkamu bendradarbiavimo branduolių
sintezės srityje susitarimu su Euratomu. 5 straipsnis Programą įgyvendins Komisija pagal
Reglamentą (ES) Nr. XXXX/2012 (Naująjį finansinį
reglamentą). Pagal [Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (ES) Nr. XX/2012 (naujojo finansinio reglamento) XX
straipsnį] Komisija gali patikėti įgyvendinimą Europos ITER
įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo
bendrajai įmonei[15]. 6 straipsnis 1. Komisija imasi atitinkamų
priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad, įgyvendinant
pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus, būtų apsaugoti
Sąjungos finansiniai interesai taikant sukčiavimo, korupcijos ir
visos kitos neteisėtos veikos prevencijos priemones, atliekant veiksmingas
patikras, o nustačius pažeidimų – susigrąžinant neteisėtai
išmokėtas sumas, ir jei reikia taikant veiksmingas, proporcingas ir
atgrasomąsias sankcijas. 2. Komisija arba jos atstovai ir Audito
Rūmai yra įgalioti atlikti visų dotacijos gavėjų, taip
pat pagal šį sprendimą Sąjungos lėšų gavusių
rangovų, subrangovų ir kitų trečiųjų šalių
auditą, remiantis dokumentais ir atliekant kontrolę bei patikrinimus
vietoje. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF),
laikydamasi Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų
procedūrų, gali atlikti ūkio subjektų, tiesiogiai ar
netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus vietoje ir
tikrinimus, siekdama nustatyti ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar
kitos neteisėtos veiklos atvejų, turinčių neigiamos
įtakos Sąjungos finansiniams interesams, susijusiems su dotacijos
susitarimu ar sprendimu ar sutartimi dėl Sąjungos lėšų
skyrimo. Nepažeidžiant pirmos ir antros pastraipų,
bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis valstybėmis ir
tarptautinėmis organizacijomis ir subsidijų susitarimuose bei
sprendimuose ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį sprendimą,
Komisijai, Audito Rūmams ir OLAF aiškiai numatoma teisė atlikti
auditą, patikrinimus vietoje ir tikrinimus. 7 straipsnis Šis sprendimas įsigalioja
trečiąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. 7 straipsnis Šis sprendimas skirtas valstybėms
narėms. Priimta Briuselyje Tarybos
vardu Pirmininkas PRIEDAS ITER
PROJEKTO PAPILDOMOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ PROGRAMOS MOKSLINIS IR
TECHNOLOGINIS TIKSLAS, LOGINIS PAGRINDAS IR PRIEMONĖS Mokslinis ir techninis tikslas ITER projekto papildomos mokslinių
tyrimų programos tikslas – siekiant kurti saugius, tvarius, nekenksmingus
aplinkai ir ekonomiškai perspektyvius branduolių sintezės
jėgainėms skirtų reaktorių prototipus kaip esminį
etapą įgyvendinti ITER projektą. Pirmasis strategijos prioritetas šiam tikslui
pasiekti – pastatyti ITER (svarbų eksperimentinį įrenginį,
turintį įrodyti branduolių sintezės energijos gamybos
mokslinį ir techninį pagrįstumą), o po to pastatyti
demonstracinę branduolių sintezės jėgainę. Loginis pagrindas Manoma, kad po kelių
dešimtmečių branduolių sinteze gali būti ypatingai prisidėta
prie tvaraus ir saugaus energijos tiekimo Sąjungoje užtikrinimo.
Sėkmingai ją plėtojant būtų sudarytos sąlygos
tiekti saugią, tvarią ir nekenksmingą aplinkai energiją. Pasaulinis branduolių sintezės
mokslinių tyrimų ir plėtros aspektas numatytas Susitarime
dėl Tarptautinės ITER branduolio sintezės energijos
organizacijos įsteigimo ir Japonijos vyriausybės bei Euratomo
susitarime bendrai įgyvendinti platesnio požiūrio veiklą
branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje,
kuri papildytų ITER veiklą. Priemonės Pagal ITER projekto papildomą
mokslinių tyrimų programą Euratomas galės prisidėti
prie Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės
energetikos vystymo bendrosios įmonės veiklos, kaip nustatyta 2007 m.
kovo 27 d. Tarybos sprendime (2007/198/Euratomas). 2014–2018 m. Europos ITER
įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji
įmonė vykdys tokią veiklą: a) užtikrins Euratomo indėlį į
Tarptautinę ITER branduolio sintezės energijos organizaciją,
įskaitant tokią mokslinių tyrimų ir plėtros
veiklą, kurios reikia, norint sukurti pagrindą ITER sudedamosioms
dalims pirkti ir ITER bandomųjų dangų moduliams pirkti; b) užtikrins Euratomo indėlį į
„platesnio požiūrio“ veiklą su Japonija; c) kiek reikalinga, vykdys kitokią
veiklą, siekiant parengti pagrindą demonstracinio reaktoriaus ir
susijusių įrenginių projektavimui. Į ITER projekto papildomą
mokslinių tyrimų programą taip pat yra įtrauktas Europos
ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo
bendrosios įmonės veikimas, vadovavimas jai ir jos aprūpinimas
personalu, taip pat bendroji techninė ir administracinė parama. Dėl išsamių darbo programų,
pagal kurias bus vykdoma pirmiau nurodyta veikla, kasmet nuspręs Europos
ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo
bendrosios įmonės valdyba. FINANSINĖ TEISĖS AKTO
PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas
(-i) valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os)
ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio
išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas poveikis
veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas su
dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
1.
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Tarybos
sprendimas dėl papildomos 2014 – 2018 m. ITER
mokslinių tyrimų programos priėmimo
1.2.
Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje[16]
-
XX XX ITER
1.3.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus
bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus[17] ý Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę
1.4.
Tikslai
1.4.1.
Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis
(-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva)
Bendras
papildomos ITER mokslinių tyrimų programos (toliau – programa)
tikslas – prisidėti prie saugos, efektyvumo ir saugumo principais
grindžiamo ilgalaikio energetikos sistemos dekarbonizavimo. Pagal šią
programą bus remiamas Europos moderniųjų technologijų
pramonės sutelkimas, dėl kurio ši pramonė, dalyvaudama Europos
ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo
bendrosios įmonės (F4E) viešųjų pirkimų sutartyse,
įgis naujų įgūdžių ir gamybos pajėgumų, ir
taip bus prisidedama prie strategijos „Europa 2020“ ir prie pavyzdinės
iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“.
1.4.2.
Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama
VGV / VGB veikla – netiesioginiai veiksmai
Euratomui
įnešti indėlį į ITER organizaciją – prisidedant prie
ITER įrenginių statybos ir eksploatavimo, o taip pat prie su ITER
susijusios veiklos. Atitinkama
VGV / VGB veikla:
1.4.3.
Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama
VGV / VGB veikla – tiesioginiai JTC veiksmai
–
1.4.4.
Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Nurodyti poveikį,
kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams
gavėjams (tikslinėms grupėms). Papildoma
mokslinių tyrimų programa Europa prisidės prie sėkmingos
ITER įrenginio statybos pagal tarptautinio bendradarbiavimo principus.
Kadangi Europa prie šio projekto prisideda daugiausiai (45 proc. statybos
išlaidų), programa labiausiai paveiks Europą. Poveikis bus tiek
artimiausioje ateityje (nauda Europos pramonės konkurencingumui), tiek
ilguoju laikotarpiu (Europai teks vadovaujamasis vaidmuo komerciniais tikslais
panaudojant branduolių sintezės energiją). Dėl
ITER veiklos pobūdžio (viešieji moderniųjų technologijų
sudedamųjų dalių ar pastatų pirkimai) projektas jau daro
teigiamą poveikį pramonės konkurencingumui ir darbo vietų
kūrimui, nes precedento neturinčiomis sąlygomis reikia
suderintai panaudoti civilinės, mechanikos, elektrotechnikos,
medžiagų ir branduolinės inžinerijos sričių pramonę.
Daugiau nei trys ketvirtadaliai bendro Bendrijos indėlio į ITER bus
sutarčių su privačiomis bendrovėmis pavidalo. Bus sukurta
daug naujų darbo vietų Europoje tiesiogiai dėl ITER veiklos, nes
didelė išlaidų dalis skiriama moksliniams tyrimams ir taikomajai
veiklai, taip pat inžinerinėms užduotims, kurioms atlikti reikia daugiau
darbo jėgos nei įprastinės gamybos atveju. Ilguoju
laikotarpiu ITER yra unikali galimybė Europos moderniųuų
technologijų pramonei ir statybos bendrovėms įgyti pasaulinio
masto konkurencinį pranašumą ir tapti pirmaujančiu pirmosios
branduolių sintezės jėgainių kartos projektavimo, o
vėliau – tarptautinės komercializacijos, dalyviu.
1.4.5.
Rezultatų ir poveikio rodikliai
Nurodyti
pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Rodikliai,
kuriais bus matuojama Europos indėlio į ITER statybą pažanga,
bus pagrindinių etapų, kuriuos įgyvendina F4E, Europos bendroji
įmonė, kurios užduotis – vykdyti viešuosius sudedamųjų
dalių pirkimus ir tiekti juos ITER kaip įnašus natūra per
projekto statybos darbų tarpsnį, rezultatai. F4E
savo projekte nustatė pagrindinius etapus, kurie apima visą jos
viešųjų pirkimų veiklą statant ITER. Bendrame F4E plane ir
metinėje jos darbų programoje yra nurodytas šių etapų
įgyvendinimo tvarkaraštis, o informacija apie pažangą teikiama
periodinėse ataskaitose jos valdymo organui (valdybai) ir ES Tarybai.
1.5.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
Savo
2011 m. birželio 29 d. komunikatu „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“ Komisija pasiūlė po 2013 m. finansuoti ES
indėlį į ITER projektą ne pagal daugiametę
finansinę programą (DFP). Šis pasiūlymas įgyvendinamas šia
papildoma mokslinių tyrimų programa.
1.5.2.
Papildoma ES dalyvavimo nauda
Dėl
tokio projekto kaip ITER rizikos, išlaidų ir ilgalaikio pobūdžio jo
negali vykdyti atskiros valstybės narės ar net pati ES. Taigi,
laikoma, kad buvo būtina įsteigti pasaulinę sistemą, kad
būtų galima imtis šio projekto. Siekiant prisidėti prie šių
tarptautinių pastangų, Europos lygmens veiksmais pasidalijama rizika
ir pasiekiamas toks veiklos mastas ir masto ekonomija, kokios kitaip pasiekti
neįmanoma.
1.5.3.
Panašios patirties išvados
Iš
projekto „Jungtinis Europos toras“ (JET) matyti, kad statyti ir eksploatuoti
didelę branduolių sintezės mokslinių tyrimų
infrastruktūrą koordinuojant Euratomui yra veiksminga ir kad tai
naudingiausia moksliniu ir pramonės požiūriu. Tačiau ITER
statybos mastas neturi precedento, todėl reikia pasaulinio lygmens
bendradarbiavimo, kokio dar iki šiol nebuvo.
1.5.4.
Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis
atitinkamomis priemonėmis
Programa
bus užtikrinama branduolių sintezės mokslinių tyrimų
veiklos sąveika ir papildomumas, kurie bus perkelti ir į
būsimą Euratomo mokslinių tyrimų programą, kuri
papildys programą „Horizontas 2020“ (2014–2018 m.). Veiksmais,
kurių bus imamasi pagal šią pagrindų programą, visų
pirma bus įneštas svarus mokslinis indėlis į ITER statybą
ir eksploataciją ir sudarystos svarbios rizikos švelninimo priemonės.
Branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiklos pagal Euratomo
2012–2013 m. mokslinių tyrimų pagrindų programą
rezultatais taip pat bus daug prisidedama prie pagal programą vykdomos
veiklos.
1.6.
Trukmė ir finansinis poveikis
ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
ribota –
ý Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2018 12 31 –
ý Finansinis poveikis nuo 2014 m. iki 2026 m. ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM
iki MMMM, –
vėliau – visavertis taikymas.
1.7.
Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[18]
ý Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas ý Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
¨ vykdomosioms įstaigoms –
ý Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[19] –
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas
teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį
ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame
Finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Jei nurodomas daugiau
kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio
punkto pastabų skiltyje. Pastabos Valdymas
bus vykdomas per Komisijos tarnybas ir per Europos ITER įgyvendinimo ir
branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją
įmonę (F4E). Aukšto lygio instancijose tiek ITER organizacijoje (IO),
tiek F4E Euratomą atstovauja Komisija.
2.
VALDYMO PRIEMONĖS
Programa
įgyvendinama per F4E, kuri nukreipia Euratomo indėlį į ITER
projektą ir Euratomo indėlį į kitą su ITER
susijusią veiklą, tokią kaip su Japonija vykdoma platesnio
požiūrio veikla. Komisija
dalyvauja F4E ir ITER organizacijos sprendimų priėmimo organuose. Tarptautiniu
lygmeniu Komisija atstovauja Euratomą IO sprendimų priėmimo
organe, ITER taryboje, ir dalyvauja Moksliniame ir techniniame patariamajame
komitete (MTPK) bei ITER tarybos valdymo patariamajame komitete (VPK). Kalbant
apie Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės
energetikos vystymo bendrosios įmonės valdymą ir vadovavimą
jai, Komisija yra šios įmonės narė ir Euratomo vardu dalyvauja
ją valdančiuose organuose, t. y., valdyboje, vykdomajame
komitete, techninių konsultacijų grupėje, administravimo ir
finansų komitete ir „Biure“.
2.1.
Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės
Siekiant
užtikrinti aukščiausios kokybės rezultatus ir veiksmingiausiai
panaudoti išteklius, įvesta stebėsenos sistema. Stebėsena ir
ataskaitų teikimas yra grindžiami valdymo ir ataskaitų teikimo
taisyklėmis, kurias taiko F4E ir IO ir pagal kurias reikalaujama, kad
visus svarbiausius dokumentus patvirtintų valdymo organai. Per šiuos
organus Komisija stebi ir peržiūri dokumentus, kuriais nustatoma veikla
ITER projektui įgyvendinti, tokius, kaip darbų programos,
metinės veiklos ataskaitos, projektų planais, išteklių planai,
personalo politikos planai, biudžetai, sąskaitos ir pan. F4E
nustatinėja projektų valdymo ir ataskaitų teikimo procesą,
į kurį bus visapusiškai įtraukti įvairūs
ataskaitų teikimo valdymo organui aspektai. Kiekvienais
metais, laikantis 2010 m. liepos 12 d. Tarybos išvadų (projektas
11902/10 RECH 255 ATO 38 BUDGET 45, patvirtinimas 11821/10 ADD 1), F4E teikia
ataskaitą Tarybai apie įgyvendinant išlaidų ribojimo ir taupymo
planą padarytą pažangą, taip pat apie bendros įmonės
ir ITER projekto veiklos rezultatus ir valdymą, įskaitant
tvarkaraštyje numatytos veiklos vykdymą pagal metinį biudžetą. Reaguodama
į šias Tarybos išvadas, Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių
sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė paskyrė
nepriklausomą ekspertą, kuris, remdamasis esamomis ataskaitomis,
vertins projekto pažangą ir kartą per metus pateiks savo nuomonę
F4E valdymo organui ir Konkurencingumo tarybai. Be
to, F4E ir Komisija pasirašė administracinį susitarimą, kuriame
nustatyti Komisijos atliekamo Bendrijos finansinio įrašo perdavimo F4E
ypatumai ir sąlygos.
2.2.
Valdymo ir kontrolės sistema
Komisija
dalyvauja ITER organizacijos sprendimų priėmimo organuose ir F4E valdymo
organuose. Komisijos
lygmeniu už bendrą įmonę atsakingo GD tarnybos stebės ir
peržiūrės visas iniciatyvas, kurių reikia norint veiksmingai
įgyvendinti ITER projektą, ypač finansinio pobūdžio
iniciatyvas. Be
to, pagal Komisijos vidaus audito tarnybos (VAT) generalinio direktorato ir F4E
sutartą tvarką nuo 2012 m. VAT veiks kaip F4E vidaus auditorius. Be
to, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) F4E ir jos darbuotojų
atžvilgiu turi tokius pačius įgaliojimus kaip ir Komisijos
departamentų atžvilgiu. Kalbant
apie Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės
energetikos vystymo bendrąją įmonę, 2011 m.
gegužės mėn. Komisijos iniciatyva F4E valdymo organas patvirtino F4E
valdymo ir vadovavimo gerinimo priemones. Į šias priemones įeina
administracinio ir finansinio komiteto, kuris valdymo organui teiktų
komentarus ir rekomendacijas administraciniais ir finansiniais klausimais,
įsteigimas, , „biuro“, kuris rengia valdymo organo darbą ir
sprendimus, įsteigimas ir vykdomojo komiteto vaidmens peržiūra – jis
susitelks į pirkimo iš F4E tiekėjų veiklą. Be
to, naujai paskirtas direktorius nuo 2011 m. sausio 1 d.
įvedė naują organizacijos struktūrą, kad organizacija
būtų labiau orientuota į projektus ir pagrįsta tvirta
finansų tarnyba. Finansinis
F4E reglamentas primena Komisijos finansinį reglamentą,
įskaitant Komisijos standartus atitinkančias viešųjų
pirkimų procedūras. Laikantis F4E finansinio reglamento, jos
sutartyse yra reikiamos nuostatos dėl F4E biudžeto naudojimo
priežiūros ir kontrolės. Audito Rūmams pateikus nuomones, F4E
peržiūrėjo savo finansinį reglamentą, kad jame
būtų atsižvelgta į pagrindines Audito Rūmų
rekomendacijas. F4E
yra atskaitinga savo valdymo organui ir Europos Parlamentui, pastarasis kasmet
tvirtina biudžeto įvykdymą, remdamasis Tarybos rekomendacija. Be to,
F4E auditą dukart per metus atlieka Europos Audito Rūmai, kurie
teikia ataskaitą Komisijai, Tarybai ir Parlamentui kaip dalį
kasmetinio biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Kalbant apie jungtinę F4E
ir ITER valdymo veiklą (tokią, kaip jungtiniai pirkimai), Komisija ir
toliau užtikrins, kad partnerių apskaita, vidaus kontrolė, auditas ir
viešieji pirkimai atitiktų ES taisykles ir standartus. Atsižvelgiama
į senesniuose Audito Rūmų atliktuose audituose pateiktas
rekomendacijas.
2.2.1.
Vidaus kontrolės pagrindai
Vidaus
kontrolės pagrindai remiasi: 1.
Komisijos vidaus kontrolės standartais, kuriuos taiko už ITER
projektą atsakingas generalinis direktoratas priimdamas bet kokius su F4E
susijusius sprendimus, ypač jei jie finansinio pobūdžio. 2.
Vidaus kontrolės standartais, kuriuos įveda F4E, siekdama
įgyvendinti sisteminius priežiūros patikrinimus ir stebėti po
jų pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo pažangą.
Komandiruoti Komisijos darbuotojai suteikė savo paramą, siekdami
padėti F4E įgyvendinant vidaus kontrolės veiksmų
planą, sudarant tikrinimo sąrašus, įgyvendinant periodinės
priežiūros mechanizmą ir biudžeto valdymą. 3.
Komisijos vykdoma technine, finansine ir politine F4E ir ITER veiklos
peržiūra kiekviename šio projekto etape. 4.
Pirkimų ex-ante patikrinimais ir ex-post kontrole. Remiantis
nustatytais tikslais ir rodikliais, yra periodiškai vertinama rizika ir vykdoma
pažangos vykdant darbą ir naudojant išteklius stebėsena. 2.2.2. Numatomas neatitikties rizikos
lygis Dėl
F4E veiklos pobūdžio (didelių ir sudėtingų natūra
vykdomų viešųjų pirkimų su didele technine rizika),
finansinė rizika yra neišvengiama. Įvestos priemonės F4E
veikimui stebėti ir geriau kontroliuoti, taip pat šią
padėtį turėtų palengvinti F4E struktūros
perorganizavimas. Komisija
ir toliau nustatinės su šio projekto įgyvendinimu susijusią
riziką, ypač susijusią su išlaidomis, ir imsis tinkamiausių
priemonių tokiai rizikai valdyti ir švelninti. 2.3. Sukčiavimo ir
pažeidimų prevencijos priemonės Už
ITER projekto įgyvendinimą ir biudžetą atsakingas Komisijos
generalinis direktoratas yra pasiryžęs kovoti su sukčiavimu visuose
projekto įgyvendinimo etapuose pagal 2011 m. birželio 24 d.
Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją COM(2011) 367. Už
administracinę sutarčių, dotacijų ir susijusių
mokėjimų stebėseną yra atsakinga F4E. Ypatingą
dėmesį Komisija ir F4E skiria išlaidų ribojimui. Komisija
ir bendroji įmonė atsižvelgia į finansinius Europos
Sąjungos interesus, ypač pagal 1995 m. gruodžio 18 d.
Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos
Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir į Finansinio
reglamento 53 straipsnio a dalį. Jos
imasi atitinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad,
įgyvendinant pagal šį sprendimą finansuojamus veiksmus,
būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai taikant
sukčiavimo, korupcijos ir visos kitos neteisėtos veikos prevencijos
priemones, atliekant veiksmingas patikras, o nustačius pažeidimų –
susigrąžinant neteisėtai išmokėtas sumas, ir jei reikia taikant
veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Europos
ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo
bendroji įmonė pradėjo kurti ex-post audito
strategiją, kuri turi būti įgyvendinta 2012 m. Ši
strategija yra pagrindinė kontrolės priemonė, kuria siekiama
įvertinti pagrindinių sandorių teisėtumą ir
reguliarumą. OLAF
F4E ir jos darbuotojų atžvilgiu turi tokius pačius įgaliojimus
kaip ir Komisijos departamentų atžvilgiu. Europos
kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali 1996 m. lapkričio
11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatyta
tvarka atlikti tiesiogiai ar netiesiogiai ES finansavimą gavusių
ekonominės veiklos vykdytojų patikrinimus ir patikrinimus vietoje,
siekdama nustatyti sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos,
susijusios su susitarimu dėl dotacijos ar sprendimu ar sutartimi dėl
Sąjungos lėšų skyrimo, atvejus. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os)
daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir
biudžeto išlaidų eilutė (-ės) · Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės Daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris 08 01 xx || DA / NDA[20] || ELPA[21] šalių || šalių kandidačių[22] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą Neįtraukta į DFP || 08 01 04 40 Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė || NDA || NE || NE || TAIP || TAIP · Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Neįtraukta į daugiametę finansinę programą || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą H1 / neįtraukta į DFP || 08 01 XX 01 Su personalu susijusios išlaidos* 08 01 XX 02 Su išorės personalu susijusios išlaidos* 08 01 XX 03 Kitos valdymo išlaidos* 08 06 01 xx Su ITER susijusios išlaidos || DA / NDA || NE || NE || TAIP || TAIP *- Dėl tikslaus biudžeto
eilučių numeravimo bus nuspręsta vėlesniame etape. 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė Dabartinėmis kainomis – mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || || Neįtraukta į daugiametę finansinę programą || || || 2014 m[23]. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || Po 2018 m. || IŠ VISO || Į DFP neįtraukti veiklos asignavimai || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris. 08 06 01 xx ITER || Įsipareigojimai || (1) || 897,230 || 631,578 || 285,383 || 282,081 || 253,262 || - || 2 349,534 || Mokėjimai || (2) || 107,000 || 306,140 || 405,263 || 304,368 || 353,455 || 873,308 || 2 349,534 || Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami ITER programos rinkinio lėšomis[24] || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris. 08 01 04 40 F4E personalas || || (3) || 43,000 || 43,860 || 44,737 || 45,632 || 46,545 || - || 223,774 || IŠ VISO asignavimų Neįtraukta į DFP || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 940,230 || 675,438 || 330,120 || 327,713 || 299,807 || || 2 573,308 || Mokėjimai || =2+2a +3 || 150,000 || 350,000 || 450,000 || 350,000 || 400,000 || 873,308 || 2 573,308 || || || 1 išlaidų kategorija GD: || || || 2014 m[25]. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || Po 2018 m. || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1) || || || || || || || Mokėjimai || (2) || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris || Įsipareigojimai || (1a) || || || || || || || Mokėjimai || (2a) || || || || || || || Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[26] || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris 08 01 XX 01 08 01 XX 02 08 01 XX 03 || || (3) || 6,350 0,960 2,559 || 6,477 0,979 2,610 || 6,606 0,999 2,662 || 6,738 1,019 2,715 || 6,874 1,039 2,769 || || 33,045 4,996 13,315 IŠ VISO asignavimų || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 9,869 || 10,066 || 10,267 || 10,472 || 10,682 || || 51,356 Mokėjimai || =2+2a +3 || 9,869 || 10,066 || 10,267 || 10,472 || 10,682 || || 51,356 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || 0 Mokėjimai || (5) || || || || || || || IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1 a IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || || || || || || || || Mokėjimai || || || || || || || || Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį
kelioms išlaidų kategorijoms: – mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2014 m[27]. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || Po 2018 m. || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ (NEĮTRAUKTŲ Į DFP) || Įsipareigojimai || 950,099 || 685,504 || 340,387 || 338,185 || 310,489 || || 2 624,664 Mokėjimai || 159,869 || 360,066 || 460,267 || 360,472 || 410,682 || 873,308 || 2 624,664 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami
–
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2017+2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis[28] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 1 KONKRETUS TIKSLAS[29] ... || || || || || || || || || || || || || || || || - Rezultatas* || || || 1 || 897,230 || 1 || 631,578 || 1 || 285,383 || 1 || 282,081 || 1 || 253,262 || || || || || 5 || 2,349.534 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || 1 || 897.230 || 1 || 631,578 || 1 || 285,383 || 1 || 282,081 || 1 || 253,262 || || || || || 5 || 2 349,534 * ITER projekto rezultatas – F4E
(agentūros Barselonoje) teikiama metinė veiklos ataskaita, kurioje
apibūdinama projekto pažanga. 3.2.3. Numatomas poveikis
administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.3.1. Suvestinė –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai naudojami taip: mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || 2014 m[30]. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || Žmogiškieji programos vykdymo ištekliai || 7,310 || 7,456 || 7,605 || 7,757 || 7,913 || 38,041 Kitos administracinės išlaidos || 2,559 || 2,610 || 2,662 || 2,715 || 2,769 || 13,315 Daugiametės finansinės programos 1 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 9,869 || 10,066 || 10,267 || 10,472 || 10,682 || 51,356 Neįtraukta į DFP || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 33,996 || 34,676 || 35,369 || 36,077 || 36,798 || 176,916 Kitos administracinio pobūdžio išlaidos* || 9,004 || 9,184 || 9,368 || 9,555 || 9,747 || 46,858 || || || || || || * numatomi
skaičiai IŠ VISO || 52,869 || 53,926 || 55,004 || 56,104 || 57,227 || 275,130 3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų
išteklių poreikiai –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
ýPasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
naudojami taip: Sąmatą nurodyti sveikaisiais
skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu) || 2014 m[31]. || 2015 m. || 2016 m. || 2017 m. || 2018 m. || IŠ VISO || Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), kurias reikia įtraukti į konkretaus ITER etatų plano 1 išlaidų kategoriją Būstinėje || 50 || 50 || 50 || 50 || 50 || 50 || || || || || || || || || || || || || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[32] ITER 1 išlaidų kategorijoje || CA, INT, SNE || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 || 15 || || || || || || 08 01 04 40[33] || - būstinėje[34] || || || || || || - (BĮ ITER-F4E (Barselonoje) (*) || 422 || 422 || 422 || 422 || 422 || 422 XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || IŠ VISO || 487 || 487 || 487 || 487 || 487 || 487 XX yra atitinkama
politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmoniškųjų išteklių poreikiai
bus finansuojami iš šiai veiklai administruoti jau suteiktų lėšų
ir (arba) iš RTD GD perskirstytų lėšų, ir tam tikrais atvejais
papildomų lėšų, kurių administruojančiam generaliniam
direktoratui gali būti skirta pagal metinių asignavimų
tvarką atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Administracinės
ITER programos vykdymo išlaidos (įskaitant personalo išlaidas)
(nepatenkančios į paramą Europos ITER bendrosios
įmonės veiklai) turėtų atitikti pačios ITER programos
veiklos asignavimus. (*) 2012 m. biudžete 422 FTE finansuojami pagal 08.01
04 40 eilutes. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Būstinėje dirbantys darbuotojai yra atsakingi už tiek vietos agentūros Barselonoje (F4E), tiek ITER projekto, kuriame Europos partnerystę atstovauja Komisija, veiklos nustatymą ir vėlesnį pažangos stebėjimą. Vietos agentūroje Barselonoje (F4E) dirbantys darbuotojai yra atsakingi už Europos indėlį į ITER tarptautinės organizacijos darbų plano viešuosius pirkimus, sutarčių sudarymą ir finansinį įgyvendinimą, kaip nustatyta 2007 m. kovo 27 d. ITER tarybos sprendime 2007/198/Euratomas. Išorės personalas 3.2.4. Suderinamumas su dabartine
daugiamete finansine programa –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę
finansinę programą –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina
taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą[35]. Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti
atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas. 3.2.5. Trečiųjų
šalių įnašai –
Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su
trečiosiomis šalimis finansavimo –
ý Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas
apskaičiuojamas taip*: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 punktą) || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || || IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || || * - Prie programos finansavimo gali
prisidėti trečiosios valstybės (pagal trečiųjų
valstybių ir Euratomo bendradarbiavimo susitarimą), įnašo dydis
šiame etape dar nežinomas. 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio
įplaukoms –
ý Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: ¨ nuosaviems ištekliams ý įvairioms įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[36] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) XXXX straipsnis || || || || || || || || Įvairių
asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų
eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis. 08 01 04 40, 08 06 01 Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo
metodą. Programa
bus finansuojama valstybių narių įnašais, remiantis kiekvienos
valstybės narės bendrosioms nacionalinėms pajamoms (BNP)
taikomais pareikalavimo tarifais, , kurie nustatyti siekiant apskaičiuoti
BNP nuosavųjų išteklių įnašus į Europos Sąjungos
bendrąjį biudžetą. Šie įnašai bus įnešami į
Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą ir bus traktuojami kaip
išorės asignuotosios įplaukos Programai pagal Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento (ES) Nr. XX/2012 (naujojo finansinio reglamento) 18
straipsnį, taikytiną Europos Sąjungos bendrajam biudžetui. [1] Pradinis
pavadinimas – tarptautinis termobranduolinis eksperimentinis reaktorius (angl.
International Thermonuclear Experimental Reactor). [2] OL L 358, 2006 12 16, p. 62. [3] OL L 246,
2007 09 21, p. 34. [4] OL L 90,
2007 03 30, p. 58. [5] COM
(2011) 500 galutinis, 2011 06 29. [6] COM(2011) 48. [7] OL C , ,
p. . [8] OL C , ,
p. . [9] OL L 358,
2006 12 16, p. 62. [10] OL L 90,
2007 03 30, p. 58. [11] OL L 246,
2007 9 21, p. 34. [12] OL C 139,
2006 6 14, p. 1. [13] COM (2011) 500 galutinis. [14] OL L. [15] 2007 m.
kovo 27 d. Tarybos sprendimas 2007/198/Euratomas įsteigiantis Europos ITER
įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo
bendrąją įmonę ir suteikiantis jai lengvatas [16] VGV – veikla grind˛iamas valdymas, VGB – veikla grind˛iamas
biud˛eto sudarymas. [17] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte. [18] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį
reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html [19] Kaip
nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [20] DA –
diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai. [21] ELPA –
Europos laisvosios prekybos asociacija. [22] Šalių
kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių
šalių kandidačių. [23] N metai
yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [24] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba)
veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [25] N metai
yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [26] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba)
veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [27] N metai
yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo prad˛ios metai. [28] Rezultatai
– tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų
mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.). [29] Kaip
apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“. [30] N metai
yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [31] N metai
yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [32] CA –
sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas
darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune
Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE –
deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“). [33] Neviršijant
viršutinės ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš
veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių). [34] Būtina
struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo
plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [35] ˇr.
Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus. [36] Tradiciniai
nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi
grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo
išlaidų.