This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0873
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL Establishing the European Border Surveillance System (EUROSUR)
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR)
/* KOM/2011/0873 galutinis - 2011/0427 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) /* KOM/2011/0873 galutinis - 2011/0427 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.
PASIŪLYMO APLINKYBĖS
1.1.
Įvadas
Šiuo pasiūlymu, atsižvelgiant į 2011 m.
birželio 23–24 d. posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos
raginimą, sukuriamas būtinas teisinis pagrindas, pagal kurį
toliau prioritetine tvarka būtų kuriama Europos sienų
stebėjimo sistema (EUROSUR), kad ji pradėtų veikti 2013 m.,
taip leidžiant sienų stebėjimo veiklą vykdančioms
valstybių narių institucijoms ir Europos operatyvaus bendradarbiavimo
prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų
valdymo agentūrai[1]
(FRONTEX) (toliau – Agentūra), dalytis operatyvine informacija ir gerinti
bendradarbiavimą. EUROSUR tikslas – stiprinti Šengeno
išorės sienų kontrolę. EUROSUR padės sukurti
mechanizmą, kurį naudodamos sienų stebėjimo veiklą
vykdančios valstybių narių institucijos, dalysis operatyvine
informacija ir bendradarbiaus tarpusavyje ir su Agentūra, kad
sumažintų mirčių jūroje ir į ES patenkančių
nenustatytų neteisėtų imigrantų skaičių ir, užkirsdama
kelią tarpvalstybiniams nusikaltimams, pvz., prekybai žmonėmis ir narkotikų
kontrabandai, padidintų vidaus saugumą. Šiuo metu atliekami bandymai ir laipsniškas
EUROSUR kūrimas yra pagrįsti 2008 m. Komisijos komunikate
pateiktomis gairėmis.[2]
1.2.
Teisinis pagrindas
Šis pasiūlymas dėl
įstatymo galią turinčio akto pagrįstas Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalies d punktu, kuriuo
remiantis Europos Parlamentas ir Taryba, laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, patvirtina priemones dėl bet kurios
priemonės, būtinos laipsniškai sukurti integruotą išorės
sienų valdymo sistemą.[3] EUROSUR sukūrimas yra
sudėtinė politikos, kuria siekiama sustiprinti valstybių
narių išorės sienų valdymą, dalis. Todėl EUROSUR bus
pagrindas naujai politinei priemonei, kuri padės supaprastinti bendradarbiavimą
ir leis valstybėms narėms tarpusavyje ir su Agentūra sistemiškai
keistis informacija apie sienų stebėjimą, t. y. tokia
informacija, kuri šiuo metu neprieinama ES lygmeniu. Patvirtinus įstatymo galią
turintį aktą dėl EUROSUR būtų plėtojamos Šengeno acquis,
kurį įgyvendinant nedalyvauja Jungtinė Karalystė ir Airija,
tačiau kuris taikomas keturioms asocijuotosioms šalims (Norvegijai,
Islandijai, Šveicarijai ir Lichtenšteinui), nuostatos. Šengeno valstybės
yra įsipareigojusios išlaikyti bendrus išorės sienų
kontrolės standartus.
1.3.
Pasiūlymo dėl įstatymo galią
turinčio akto tikslas ir turinys
Pasiūlymo dėl įstatymo
galią turinčio akto tikslas – gerinti valstybių narių ir
Agentūros informuotumą apie padėtį ir gebėjimą
reaguoti užkertant kelią neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam
nusikalstamumui prie išorės sausumos ir jūrų sienų (1
straipsnis). Tai atliekama sukuriant bendrą
sistemą (4 straipsnis), kurioje aiškiai nustatytos valstybių
narių nacionalinių sienų stebėjimo koordinavimo centrų
(5 straipsnis) ir Agentūros (6 straipsnis), kurie sudaro EUROSUR
veiklos pagrindą, pareigos ir kompetencija. Šie centrai, užtikrinantys
efektyvų ir veiksmingą personalo ir išteklių valdymą
nacionaliniu lygmeniu, ir Agentūra palaiko ryšį tarpusavyje
naudodamiesi ryšių tinklu (7 straipsnis), kuriame turėtų
būti sudarytos sąlygos keistis neįslaptinta konfidencialia, taip
pat įslaptinta informacija. Nacionaliniai koordinavimo centrai ir
Agentūra bendradarbiauja ir keičiasi tarpusavyje informacija
naudodamiesi „padėties vaizdo sistemomis“ (8 straipsnis), kurios
sukuriamos nacionaliniu (9 straipsnis) ir Europos lygmenimis (10 straipsnis),
taip pat pasienio srityje (11 straipsnis). Šios trys vaizdo sistemos,
kurių pastarąsias dvi valdo Agentūra, yra sukurtos naudojant
panašią struktūrą, kad informacijos srautų judėjimas
tarp šių sistemų vyktų paprasčiau. Padėties vaizdo sistemose paprastai nebus
asmens duomenų, tačiau jose bus keičiamasi informacija apie
incidentus ir nuasmenintus objektus, pvz., laivų buvimo vietos nustatymas
ir jų sekimas. Išimtiniais atvejais asmens duomenys gali sudaryti
dalį duomenų, kuriais valstybės narės dalijasi su
Agentūra, jeigu tenkinamos 2004 m. spalio 26 d. Reglamento (EB)
Nr. 2007/2004 sąlygos.[4]
Jeigu nacionalinėse kaimyninių išorės sienų ruožų
padėties vaizdo sistemose yra asmens duomenų, jais gali keistis tik
kaimyninės valstybės narės tarpusavyje laikydamosi
horizontaliojoje ES duomenų apsaugos teisinėje sistemoje nustatytų
sąlygų. Be to, Agentūra teikia bendro
stebėjimo priemonių naudojimo paslaugą (12 straipsnis),
atsižvelgiant į tai, kad tokia paslauga gali būti teikiama Europos
lygmeniu patiriant mažiau išlaidų. Tokia paslauga galėtų
būti teikiama naudojant atitinkamas Europos kosmoso programas,
įskaitant veikiančią Globalią aplinkos ir saugumo
stebėsenos sistemą (angl. GMES). Kuriant EUROSUR pasirinkta strategija kuo
geriau ir kuo labiau išnaudoti turimą informaciją, gebėjimus ir
sistemas, kuriais naudojasi kitos ES agentūros (17 straipsnis). Dėl
šios priežasties Agentūra, teikdama bendro stebėjimo priemonių naudojimo
paslaugą, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ES palydovų
centru, Europos žuvininkystės kontrolės agentūra ir Europos
jūrų saugumo agentūra, taip pat su Europolu, kad užtikrintų
keitimąsi informacija apie tarpvalstybinį nusikalstamumą. Atsižvelgiant į jūrų eismo
duomenis, kurie turi būti teikiami per SafeSeaNet sistemą
pagal Direktyvą 2002/59/EB, Komisija ketina parengti atitinkamą
pasiūlymą dėl šios direktyvos pakeitimo 2013 m. Numatoma,
kad su SafeSeaNet esančia svarbia informacija taip pat bus galima
susipažinti ne tik su saugia laivyba, jūrų saugumu ir
jūrinės aplinkos apsauga susijusiais tikslais ir taip SafeSeaNet
taps viena iš EUROSUR sistemoje naudojamų stebėjimo priemonių. Geresnis informuotumas apie tai, kas vyksta
prie išorės sienų, turi tik ribotą vertę, jeigu šio
informuotumo nepapildo geresnis ES valstybių narių gebėjimas
reaguoti į problemas, su kuriomis jos susiduria prie savo išorės
sienų. Dėl šios priežasties valstybės narės padalija savo
išorės sienas į sienų ruožus (13 straipsnis), kurių
poveikio lygiai nustatomi remiantis rizikos analize ir
įvykstančių incidentų skaičiumi (14 straipsnis).
Priklausomai nuo nustatytų poveikio lygių, nacionaliniai koordinavimo
centrai ir Agentūra imasi priemonių neigiamam poveikiui atitinkamam
sienos ruožui sumažinti (15 straipsnis). EUROSUR sėkmė labai daug priklauso
nuo bendradarbiavimo su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. Todėl
veikiančios ir planuojamos sukurti regioninių tinklų sistemos
tarp valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų
šalių susiejamos su EUROSUR per nacionalinius koordinavimo centrus
(palyginti 9 straipsnio 2 dalies h punktą ir 18 straipsnį). Atsižvelgiant
į tai, kad valstybės narės ir Agentūra jau kuria skirtingus
EUROSUR komponentus nacionaliniu ir Europos lygmenimis, EUROSUR turėtų
pradėti veikti 2013 m. antrąjį pusmetį (21
straipsnis). Europos Komisijos jungtinis tyrimų centras turėtų
suteikti Agentūrai techninę paramą, susijusią su tolesniu
EUROSUR techniniu plėtojimu. Kadangi EUROSUR tikslas nėra sukurti
asmens duomenų rinkimo, saugojimo ir tarpvalstybinių mainų
reguliavimo sistemos, ji nebuvo aptariama 2010 m. Komisijos komunikate
dėl informacijos valdymo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje
apžvalgos[5].
Tačiau nepaisant to, EUROSUR kūrimas analizuojamas remiantis tame
komunikate nustatytais principais, kurie išsamiau aptariami pridedamame
poveikio vertinime. Tai visų pirma susiję su būtinumo principu,
kuriuo remiantis galimybė naudoti EUROSUR keistis asmens duomenimis yra
nedidelė, sąnaudų veiksmingumo principu, kuriuo remiantis
pasirinktas laipsniškas požiūris naudojant mažiausiai sudėtingus
techninius sprendimus, ir politikos kūrimo metodu „iš apačios į
viršų“, įskaitant nuo 2008 m. vykdomą glaudų Komisijos
bendradarbiavimą su valstybių narių ekspertais siekiant
įvertinti skirtingus techninius sprendimus ir kartu patvirtinti
atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas. Šis pasiūlymas buvo tikrinamas siekiant
užtikrinti, kad jo nuostatos būtų visiškai suderinamos su
pagrindinėmis teisėmis, o ypač su žmogaus orumo principu,
kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimu,
teise į laisvę ir saugumą, teise į asmens duomenų
apsaugą, negrąžinimo principu, nediskriminavimu ir vaiko
teisėmis. Ypatingas dėmesys skirtas ES pagrindinių teisių
chartijos 4 straipsniui ir 19 straipsnio 2 daliai, kuriuose draudžiama perkelti
asmenis į valstybę, kurioje jiems gresia mirties bausmė, kurioje
jie gali patirti kankinimų arba kitokį žeminantį elgesį
arba būti taip baudžiami. Šio reglamento 18 straipsnio 2 dalyje aiškiai
draudžiamas bet koks keitimasis informacija su trečiąja šalimi, kuri
galėtų panaudoti šią informaciją nustatydama asmenų,
kurie gali patirti kankinimus, nežmonišką ir žeminantį elgesį
arba kuriems gali būti skiriama tokia bausmė arba kokiu nors kitu
būdu pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, arba tokių
asmenų grupių tapatybę. Be to, atsižvelgta į Chartijos 24
straipsnį, nes daug neteisėtų migrantų ir prekybos
žmonėmis aukų yra vaikai. 1 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta,
kad valstybės narės ir Agentūra pirmenybę teikia
vaikų, prekybos žmonėmis aukų, asmenų, kuriems skubiai
reikalinga medicininė pagalba, asmenų, kuriems reikalinga
tarptautinė apsauga, jūroje nelaimės ištiktų asmenų,
ir kitų asmenų, kurie dėl savo padėties yra itin pažeidžiami,
specialiesiems poreikiams. Chartijos dėl asmens duomenų apsaugos 8
straipsnis taip pat yra labai svarbus, nes dalijantis duomenimis taip pat gali
būti dalijamasi asmens duomenimis, o tokiu atveju taikomos duomenų
apsaugos taisyklės ir jų turi būti visapusiškai laikomasi. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Komisijos tarnybų darbiniame dokumente,
pridedamame prie šio pasiūlymo, kuriame aptariamas šio pasiūlymo
poveikio vertinimas, pateikiama išsami 2008–2011 m. atliktos nuomonės
apklausos apžvalga ir taip pat išsamiai paaiškinama EUROSUR sistema ir
skirtingos politikos galimybės bei išlaidos, susijusios su sistemos
sukūrimu. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Pasiūlymo teisinis pagrindas – Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo 77 straipsnio 2 dalies d
punktas. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Skirtingus EUROSUR komponentus iš esmės
įgyvendins Agentūra ir valstybės narės (pasidalijamasis
valdymas) remdamosi 2008 m. EUROSUR gairėmis (COM(2008) 68 galutinis). Kuriant nacionalinius koordinavimo centrus valstybėms
narėms parama 2012–2013 m. laikotarpiu bus teikiama iš Išorės
sienų fondo, o 2014–2020 m. laikotarpiu – pagal Vidaus saugumo fondo
finansinės paramos išorės sienoms ir vizoms priemonę. Kita vertus, Agentūra naudos savo
nuosavas lėšas kurdama EUROSUR ryšių tinklą ir kitus
horizontaliuosius komponentus, pvz., Europos padėties vaizdo sistemą
ir bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, ir prireikus ši jos
veikla bus remiama Vidaus saugumo fondo lėšomis (tiesioginis arba
netiesioginis centralizuotas finansų valdymas). Septintosios bendrosios mokslinių
tyrimų ir technologinės plėtros programos lėšos bus skirtos
numatytai bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugai 2012–2013 m.
laikotarpiu kurti. Priemonės kaimyninėse
trečiosiose šalyse 2012–2013 m. laikotarpiu bus finansuojamos pagal
Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės teminę
prieglobsčio ir migracijos programą. 2011/0427 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo sukuriama Europos sienų
stebėjimo sistema (EUROSUR) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies
d punktą, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, perdavus įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1) siekiant stiprinti
keitimąsi informacija ir valstybių narių nacionalinių
institucijų tarpusavio operatyvinį bendradarbiavimą, taip pat bendradarbiavimą
su 2004 m. spalio 26 d. Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004[6] įsteigta Europos
operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių
narių išorės sienų valdymo agentūra (FRONTEX) (toliau –
Agentūra), būtina sukurti Europos sienų stebėjimo
sistemą (toliau – EUROSUR). EUROSUR turėtų padėti
aprūpinti šias institucijas ir Agentūrą infrastruktūra ir
priemonėmis, reikalingomis gerinti jų informuotumą apie
padėtį ir gebėjimą reaguoti nustatant ir užkertant
kelią neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui, taip
pat apsaugant ir gelbstint migrantų gyvybes prie Sąjungos
valstybių narių išorės sienų; (2) valstybės narės
turėtų įsteigti nacionalinius koordinavimo centrus sienoms
stebėti, kad pagerintų bendradarbiavimą ir keitimąsi
informacija tarpusavyje ir su Agentūra. Tam, kad EUROSUR tinkamai
veiktų, labai svarbu, kad visos pagal nacionalinę teisę už
sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės institucijos
bendradarbiautų per nacionalinius koordinavimo centrus; (3) šis reglamentas
neturėtų trukdyti valstybėms narėms steigti savo nacionalinius
koordinavimo centrus taip pat įpareigoti koordinuoti keitimąsi
informacija ir bendradarbiauti oro sienų stebėjimo ir
patikrinimų sienos perėjimo punktuose vykdymo srityse; (4) šis reglamentas yra
sudėtinė Europos išorės sienų integruoto sienų valdymo
modelio ir Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos dalis. EUROSUR taip
pat prisideda prie ES jūrų srities stebėjimui skirtos bendros
dalijimosi informacija aplinkos (angl. CISE) plėtojimo ir taip
sukuriama platesnio masto informuotumo apie padėtį jūroje
sistema, kuri užtikrinama valdžios institucijoms, veikiančioms visuose
Sąjungos sektoriuose, keičiantis informacija tarpusavyje; (5) pagal Reglamento 2007/2004 2
straipsnio i punktą, Agentūra turėtų teikti EUROSUR
kūrimui ir naudojimui ir prireikus CISE kūrimui, įskaitant
sistemų sąveiką, reikalingą paramą; (6) šiuo reglamentu gerbiamos
pagrindinės teisės ir laikomasi Europos Sąjungos
pagrindinių teisių chartijoje nustatytų principų, ypač
žmogaus orumo, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo
uždraudimo, teisės į asmens duomenų apsaugą,
negrąžinimo, nediskriminavimo ir vaiko teisių. Šį
reglamentą valstybės narės turėtų taikyti laikydamosi
šių teisių ir principų; (7) bet koks keitimasis asmens
duomenimis, kuris atliekamas naudojant EUROSUR skirtą ryšių
tinklą, turėtų būti atliekamas laikantis
galiojančių nacionalinės ir Sąjungos teisės
nuostatų ir gerbiant jose įtvirtintus konkrečius duomenų
apsaugos reikalavimus. 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens
duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo[7], 2000 m. gruodžio 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 45/2001 dėl asmenų
apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir
laisvo tokių duomenų judėjimo[8],
o policijos ir teisminio bendradarbiavimo atveju, 2008 m. lapkričio 27 d.
Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų,
tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą
baudžiamosiose bylose, apsaugos[9]
yra taikomi tuomet, kai konkretesnėmis priemonėmis, pvz., Reglamentu
(EB) Nr. 2007/2004 neužtikrinamas visapusiškas duomenų apsaugos
režimo taikymas; (8) kadangi valstybės
narės vienos negali tinkamai sukurti EUROSUR ir todėl dėl
siūlomo veiksmo masto ir poveikio EUROSUR geriau kurti Sąjungos
lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties
dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje nustatyto
subsidiarumo principo. Pagal proporcingumo principą šiuo reglamentu
neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; (9) siekiant laipsniškai
užtikrinti EUROSUR geografinę aprėptį, pareiga paskirti ir
naudoti nacionalinius koordinavimo centrus turėtų būti
įgyvendinama trimis vienas po kito einančiais etapais, pirmiausia
valstybėse narėse, esančiose prie pietinių išorės
jūrų sienų ir rytinių išorės sausumos sienų,
antrojo etapo metu – likusiose valstybėse narėse, turinčiose
išorės sausumos arba jūros sienas, ir trečiojo etapo metu – visose
kitose valstybėse narėse; (10) pagal Protokolo dėl
Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija
nedalyvauja priimant šį reglamentą ir todėl jis nėra jai
privalomas ar taikomas. Atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente
remiamasi Šengeno acquis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos
veikimo Trečiosios dalies V antraštinę dalį Danija, remdamasi to
protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius nuo šio reglamento priėmimo
priima sprendimą dėl jo įgyvendinimo savo nacionalinėje
teisėje; (11) šiuo reglamentu
plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant
Jungtinė Karalystė, remdamasi 2000 m. gegužės 29 d.
Tarybos sprendimu 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir
Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai
kurias Šengeno acquis nuostatas[10],
nedalyvauja. Todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant
šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas; (12) šiuo reglamentu
plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant
Airija, remdamasi 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimu 2002/192/EB
dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis
nuostatas[11],
nedalyvauja. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir
jis nėra jai privalomas ar taikomas; (13) Islandijos ir Norvegijos
atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip
apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei
Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl šių dviejų
valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno
acquis[12]; (14) Šveicarijos atžvilgiu šiuo
reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta
Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos
susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant,
taikant ir plėtojant Šengeno acquis[13]; (15) Lichtenšteino atžvilgiu šiuo
reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta
Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir
Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl
Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos,
Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos
Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno
acquis[14]; (16) šio reglamento
įgyvendinimas nepažeidžia Sąjungos ir valstybių narių
kompetencijos pasidalijimo ir nedaro įtakos valstybių narių
įsipareigojimams pagal Jungtinių Tautų jūrų
teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus
gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir
gelbėjimo konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją
dėl kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu ir jos Protokolą
dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru,
Konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Žmogaus teisių
ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei kitus susijusius
tarptautinius dokumentus; (17) šio reglamento
įgyvendinimas nedaro poveikio išorės jūros sienų
stebėjimo taisyklėms atsižvelgiant į operatyvinį
bendradarbiavimą, kurį koordinuoja Agentūra, kaip apibrėžta
2010 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendime 2010/252/ES[15], PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: I ANTRAŠTINĖ
DALIS BENDROSIOS
NUOSTATOS 1 straipsnis Dalykas Šiuo reglamentu sukuriama bendra sistema,
skirta valstybėms narėms ir Agentūrai keistis informacija ir
bendradarbiauti tarpusavyje siekiant gerinti informuotumą apie
padėtį ir gebėjimą reaguoti į įvykius prie valstybių
narių ir Europos Sąjungos išorės sienų, toliau vadinama
Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR). 2 straipsnis Taikymo
sritis 1. Šis reglamentas taikomas
valstybių narių išorės sausumos ir jūros sienų
stebėjimui, įskaitant stebėsenos, nustatymo, identifikavimo,
sekimo, prevencijos ir sulaikymo neteisėtai perėjus sieną
priemones. 2. Šis reglamentas netaikomas
operatyvinėms, procedūrinėms ir teisinėms priemonėms,
kurių buvo imtasi po sulaikymo. 3. Taikydamos šį reglamentą
valstybės narės ir Agentūra laikosi pagrindinių
teisių, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus. Jos
pirmenybę teikia vaikų, prekybos žmonėmis aukų,
asmenų, kuriems skubiai reikalinga medicininė pagalba, asmenų,
kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, asmenų, atsidūrusių
nelaimėje jūroje, ir kitų asmenų, kurie dėl savo
padėties yra itin pažeidžiami, specialiesiems poreikiams. 3 straipsnis Terminų
apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų
terminų apibrėžtys: a) informuotumas apie
padėtį – gebėjimas vykdyti stebėseną, nustatyti,
identifikuoti, sekti ir suprasti tarpvalstybinę veiklą, kad
būtų nustatytos pagrįstos priežastys imtis kontrolės
priemonių remiantis naujos informacijos ir turimų žinių sinteze; b) gebėjimas reaguoti –
sugebėjimas atlikti veiksmus, kuriais siekiama pasipriešinti
neteisėtam judėjimui tarp sienų, įskaitant adekvataus
reagavimo į neįprastas aplinkybes priemones ir tvarkaraščius; c) padėties vaizdo sistema
– grafinė sąsaja, skirta realiuoju laiku pateikti iš
įvairių institucijų, jutiklių, platformų ir kitų
šaltinių gautus duomenis, informaciją ir žvalgybos informaciją,
kuria visais ryšių ir informacijos kanalais dalijamasi su kitomis
institucijomis, kad būtų užtikrintas informuotumas apie
padėtį ir parama reagavimo gebėjimams prie išorės
sienų ir pasienio sričių; d) tarpvalstybinis
nusikalstamumas – bet koks sunkus arba organizuotas nusikaltimas,
įvykdytas prie valstybių narių išorės sienų, pvz.,
prekyba žmonėmis, narkotikų kontrabanda ir kita neteisėta veikla; e) išorės sienos ruožas – visa
valstybės narės išorės sausumos arba jūros siena arba jos dalis,
kaip apibrėžta nacionaliniuose teisės aktuose arba kaip nustatyta nacionalinio
koordinavimo centro arba bet kurios kitos atsakingos nacionalinės
institucijos; f) pasienio sritis – geografinė
teritorija, esanti už valstybių narių išorės sienų, kuri
nėra stebima naudojant nacionalinę sienų stebėjimo
sistemą. II
ANTRAŠTINĖ DALIS SISTEMA I
SKYRIUS Komponentai 4 straipsnis EUROSUR
sistema 1. Keisdamosi informacija ir
bendradarbiaudamos sienų stebėjimo srityje valstybės narės
ir Agentūra naudoja EUROSUR sistemą, kurią sudaro šie
komponentai: a) nacionaliniai koordinavimo
centrai sienoms stebėti; b) nacionalinės
padėties vaizdo sistemos; c) ryšių tinklas; d) Europos padėties vaizdo
sistema; e) bendra pasienio žvalgybos
vaizdo sistema; f) bendras stebėjimo
priemonių naudojimas. 2. Nacionaliniai koordinavimo
centrai per ryšių tinklą suteikia Agentūrai visą savo
nacionalinėse padėties vaizdo sistemose turimą informaciją,
kuri reikalinga Europos padėties vaizdo sistemai ir bendrai pasienio
žvalgybos vaizdo sistemai sukurti ir prižiūrėti. 3. Agentūra per ryšių
tinklą suteikia nacionaliniams koordinavimo centrams neribotą
galimybę naudotis Europos padėties vaizdo sistema ir bendra pasienio
žvalgybos vaizdo sistema. 4. 1 dalyje nurodyti komponentai
sukuriami ir prižiūrimi remiantis priede nurodytais principais. 5 straipsnis Nacionalinis
koordinavimo centras 1. Kiekviena valstybė
narė, turinti išorės sausumos ir jūros sienas paskiria, naudoja
ir prižiūri sienų stebėjimo nacionalinį koordinavimo
centrą, kuris koordinuoja veiklą ir keičiasi informacija su
visomis už išorės sienų stebėjimą nacionaliniu lygmeniu
atsakingomis institucijomis, taip pat kitais nacionaliniais koordinavimo
centrais ir Agentūra. Valstybė narė apie centro sukūrimą
informuoja Komisiją, kuri nedelsdama informuoja kitas valstybes nares ir
Agentūrą. 2. Nepažeidžiant 16 straipsnio,
nacionalinis koordinavimo centras yra vienintelis ryšių palaikymo centras
keičiantis informacija ir bendradarbiaujant su kitais nacionaliniais
koordinavimo centrais ir Agentūra. 3. Nacionalinis koordinavimo
centras: a) užtikrina, kad visos už
išorės sienų stebėjimą atsakingos nacionalinės
institucijos laiku tarpusavyje ir su atitinkamomis nacionalinio lygmens
teisėsaugos institucijomis, taip pat kitais nacionaliniais koordinavimo
centrais ir Agentūra keistųsi informacija ir bendradarbiautų; b) padeda efektyviai ir
veiksmingai valdyti išteklius ir personalą; c) sukuria ir prižiūri
nacionalinę padėties vaizdo sistemą pagal 9 straipsnį; d) suteikia paramą
planuojant ir įgyvendinant visą nacionaliniu lygmeniu vykdomą sienų
stebėjimo veiklą; e) administruoja
nacionalinę sienų stebėjimo sistemą; kai taikoma, tai daro
pagal nacionalinę teisę; f) reguliariai vertina
nacionaliniu lygmeniu vykdomos sienų stebėjimo veiklos poveikį; g) koordinuoja operatyvines
priemones su kitomis valstybėmis narėmis, nepažeisdamas
Agentūros kompetencijos. 4. Nacionalinis koordinavimo
centras dirba visą parą be išeiginių dienų. 6 straipsnis Agentūra 1. Agentūra: a) administruoja EUROSUR
ryšių tinklą pagal 7 straipsnį; b) sukuria ir prižiūri
Europos padėties vaizdo sistemą pagal 10 straipsnį; c) sukuria ir prižiūri
bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą pagal 11 straipsnį; d) palengvina bendrą stebėjimo
priemonių naudojimą pagal 12 straipsnį. 2. Siekiant 1 dalyje
nustatytų tikslų Agentūra dirba visą parą be
išeiginių dienų. 7 straipsnis Ryšių
tinklas 1. Agentūra sukuria ir
prižiūri ryšių tinklą, kad užtikrintų ryšio ir
analizės priemones ir leistų saugiai beveik realiuoju laiku keistis
neįslaptinta konfidencialia ir įslaptinta informacija su
nacionaliniais koordinavimo centrais ir leistų jiems tai daryti tarpusavyje.
Tinklas veikia visą parą be išeiginių dienų ir sudaro
sąlygas: a) dvišaliam ir daugiašaliam
keitimuisi informacija beveik realiuoju laiku; b) garso ir vaizdo
konferencijoms; c) saugiam neįslaptintos
konfidencialios informacijos tvarkymui, saugojimui ir apdorojimui; d) saugiam ES įslaptintos
informacijos, pažymėtos ne aukštesnio lygio kaip „RESTREINT UE/EU
RESTRICTED“ žyma, arba tokio pat lygio nacionaline įslaptinimo žyma,
tvarkymą, saugojimą, perdavimą ir apdorojimą, užtikrinant,
kad įslaptinta informacija būtų tvarkoma naudojant atskirą
ir tinkamai akredituotą ryšių tinklo dalį. 2. Agentūra teikia
techninę paramą ir užtikrina, kad ryšio tinklas būtų
suderinamas su bet kuria kita Agentūros valdoma ryšių ir informacijos
sistema. 3. Agentūra ir
nacionaliniai koordinavimo centrai keičiasi neįslaptinta
konfidencialia ir įslaptinta informacija ryšių tinkle, ją
apdoroja ir saugo laikydamiesi taisyklių ir standartų, kuriais
remiantis taikomi Komisijos sprendimo 2001/844/EB, iš dalies
keičiančio jos darbo tvarkos taisykles[16], pagrindiniai principai ir
bendrieji standartai arba yra jiems lygiaverčiai. 4. Valstybių narių
institucijos, agentūros ir kitos įstaigos, kurios naudojasi
ryšių tinklu, užtikrina, kad tvarkydamos įslaptintą
informaciją jos laikytųsi tokių pat saugumo taisyklių ir
standartų, kaip tie, kuriuos taiko Agentūra. II SKYRIUS Informuotumas
apie padėtį 8 straipsnis Padėties
vaizdo sistemos 1. Nacionalinės
padėties vaizdo sistemos, Europos padėties vaizdo sistema ir bendra
pasienio žvalgybos vaizdo sistema sukuriamos renkant, vertinant, lyginant,
analizuojant, aiškinant, gaunant, vaizduojant ir skleidžiant informaciją. 2. 1 dalyje nurodytas vaizdo
sistemas sudaro šie lygmenys: a) įvykių lygmuo, kurį
sudaro informacija apie incidentus, susijusius su neteisėta migracija,
tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir krizine padėtimi; b) operatyvinis lygmuo, kurį
sudaro informacija apie nuosavo turto statusą ir vietą,
operacijų teritorijas ir su aplinka susijusi informacija; c) analizės lygmuo, kurį
sudaro strateginė informacija, analizės produktai, žvalgybos, taip
pat vaizdo ir geografiniai duomenys. 9 straipsnis Nacionalinė
padėties vaizdo sistema 1. Nacionalinis koordinavimo
centras sukuria ir prižiūri nacionalinę padėties vaizdo
sistemą, kad veiksmingai, tiksliai ir laiku suteiktų visoms už
išorės sienų stebėjimą nacionaliniu lygmeniu atsakingoms
institucijoms neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prie
atitinkamos valstybės narės išorės sienų prevencijai
svarbią informaciją. 2. Nacionalinę
padėties vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta
informacija: a) nacionalinių sienų
stebėjimo sistemų, kai taikoma, pagal nacionalinę teisę; b) už išorės sienų
stebėjimą atsakingų nacionalinių institucijų
naudojamų stacionarių ir kilnojamųjų daviklių; c) sienų stebėjimo
patrulių ir kitų stebėsenos misijų; d) vietos, regioninių ir
kitų koordinavimo centrų; e) kitų susijusių
nacionalinių institucijų ir sistemų; f) Agentūros; g) nacionalinių
koordinavimo centrų kitose valstybėse narėse ir trečiosiose
šalyse; h) regioninių tinklų
su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis, pvz., SEAHORSE Atlanto tinklo,
SEAHORSE Viduržemio tinklo, Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo
sienų kontrolės srityje tinklo CoastNet, Juodosios jūros
sienų koordinavimo ir informacijos centro ir kitų regioninių
tinklų, sukurtų prie išorės sausumos sienų; i) pranešimo apie laivus sistemų,
pvz., automatinės identifikavimo sistemos (AIS) ir laivų
stebėjimo sistemos (LSS). Šių sistemų duomenys gaunami iš
kompetentingų nacionalinių institucijų ir žvejybos
stebėjimo centrų; j) kitų susijusių
Europos ir tarptautinių organizacijų; k) kitų šaltinių. 3. Nacionalinės
padėties vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro šie polygmeniai: a) neteisėtos migracijos polygmenis,
kurį sudaro informacija apie incidentus, susijusius su migrantais,
neteisėtai perėjusiais atitinkamos valstybės narės
išorės sienas, ir incidentus šalia šių sienų, neteisėto
sienos perėjimo pagalbos suteikimo atvejus ir visus kitus susijusius
neteisėtos migracijos incidentus, pvz., neteisėtai sieną
bandančių pereiti asmenų paieškos ir gelbėjimo operacijas; b) tarpvalstybinio nusikalstamumo
polygmenis, kurį sudaro informacija apie incidentus, susijusius su prekyba
žmonėmis, narkotikų ir kitų neteisėtų prekių
kontrabanda, ir apie visus kitus sunkius ir organizuotus nusikaltimus arba
organizuoto nusikalstamumo incidentus prie atitinkamos valstybės
narės išorės sienų arba šalia jų; c) krizinės padėties polygmenis,
kurį sudaro informacija, susijusi su gamtos ir žmogaus sukeltomis
nelaimėmis, nelaimingais atsitikimais ir visomis kitomis krizinėmis
padėtimis, susidarančiomis prie atitinkamos valstybės narės
išorės sienų arba šalia jų, kurios galėtų turėti
didelį poveikį išorės sienų kontrolei; d) kitų įvykių polygmenis,
kurį sudaro informacija apie nenustatytas ir įtariamas platformas ir
asmenis, esančius prie atitinkamos valstybės narės išorės
sienų arba šalia jų, taip pat visi kiti įvykiai, kurie
galėtų padaryti didelį poveikį išorės sienų
kontrolei. 4. Nustatomas kiekvieno
nacionalinės padėties vaizdo sistemos įvykių lygmens
incidento bendras orientacinis poveikio lygis: nuo mažo ir vidutinio iki
didelio poveikio. Apie visus įvykius, kuriems nustatytas vidutinio arba
didelio poveikio lygis, pranešama Agentūrai. 5. Nacionalinės
padėties sistemos operatyvinį lygmenį sudaro šie polygmeniai: a) nuosavo turto polygmenis,
kurį sudaro informacija apie nuosavo turto vietą, laiką,
maršrutą, greitį, statusą ir rūšį, ir dislokavimo
planą, įskaitant operacijos vykdymo teritorijos geografines
koordinates, patruliavimo grafikus ir ryšio kodus; jeigu nuosavas turtas
naudojamas vykdant daugialypę operaciją, kuri yra susijusi su
karinėmis užduotimis, nacionalinis koordinavimo centras gali
nuspręsti nesidalyti tokia informacija su kitais nacionaliniais
koordinavimo centrais ir Agentūra, išskyrus atvejus, kai nuosavas turtas
dislokuojamas kitos valstybės narės kaimyniniame sienos ruože; b) operacijų vykdymo
teritorijų polygmenis, kurį sudaro informacija apie misiją,
statusą, trukmę ir operacijose dalyvaujančias institucijas; c) su aplinka susijusios
informacijos polygmenis, kurį sudaro informacija apie žemės ir
oro sąlygas prie atitinkamos valstybės narės išorės
sienų arba kuriuo leidžiama pasinaudoti tokia informacija. 6. Nacionalinės
padėties vaizdo sistemos analizės lygmenį sudaro šie polygmeniai: a) informacijos polygmenis,
kurį sudaro neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo
analizei svarbūs pagrindiniai pokyčiai ir rodikliai; b) analizės polygmenis,
kuriame pateikiamos atitinkamai valstybei narei svarbios analizės
ataskaitos, rizikos vertinimo tendencijos, regioniniai pranešimai ir
informaciniai pranešimai; c) žvalgybos vaizdo sistemos polygmenis,
kurį sudaro migrantų profiliai, maršrutai, informacija apie nustatytus
poveikio lygius, priskiriamus išorės sausumos ir jūros sienos ruožams,
ir neteisėtos migracijos analizė; d) vaizdų ir
geografinių duomenų polygmenis, kurį sudaro vaizdai su
nuorodomis, foniniai žemėlapiai, žvalgybos informacijos teisėtumo
vertinimai, pokyčių analizė (žemės stebėjimo vaizdai),
taip pat pokyčių nustatymas, geografines nuorodas turintys duomenys
ir sienų pralaidumo žemėlapiai. 7. Nacionalinės
padėties vaizdo sistemos analizės lygmens informacija ir operatyvinio
lygmens su aplinka susijusi informacija gali būti pagrįsta Europos
padėties vaizdo sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos informacija. 8. Operatyvinio lygmens
informacija apie nuosavą turtą klasifikuojama kaip EU Restricted. 9. Kaimyninių
valstybių narių nacionaliniai koordinavimo centrai tiesiogiai ir
beveik realiuoju laiku dalijasi tarpusavyje padėties vaizdo sistemos
kaimyninių išorės sienų ruožų duomenimis apie: a) visus incidentus, susijusius
su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, ir kitus
svarbius įvykius, užfiksuotus įvykių lygmenyje; b) savų patrulių
pozicijas, nustatytas operatyviniame lygmenyje, kai pagrindinė patrulio
misija – vykdyti neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo
prevenciją; c) patrulių kitos dienos
veiklos kaimyniniuose išorės sienos ruožuose planavimo schemas,
tvarkaraščius ir ryšių kodus; d) analizės lygmens
taktinės rizikos analizės ataskaitas. 10 straipsnis Europos
padėties vaizdo sistema 1. Agentūra sukuria ir
prižiūri Europos padėties vaizdo sistemą, kad suteiktų
nacionaliniams koordinavimo centrams neteisėtos migracijos ir
tarpvalstybinio nusikalstamumo prie valstybių narių išorės
sienų prevencijai svarbią informaciją ir analizę. 2. Europos padėties vaizdo
sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta informacija: a) nacionalinių
padėties vaizdo sistemų, įskaitant pagrindinę
informaciją, gautą pagal 9 straipsnio 8 dalį; b) Agentūros; c) kitų susijusių
Europos ir tarptautinių organizacijų; d) kitų šaltinių. 3. Europos padėties vaizdo
sistemos įvykių lygmenį sudaro informacija apie: a) incidentus, susijusius su
neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, taip pat
krizinėmis padėtimis, ir visus kitus nacionalinės padėties
vaizdo sistemos įvykių lygmens įvykius, kuriems nacionalinis
koordinavimo centras nustatė vidutinio arba didelio poveikio lygį; b) incidentus, susijusius su
neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, taip pat krizinėmis
padėtimis, ir visus kitus bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykius,
kai jie turi vidutinį ar didelį poveikį valstybių
narių išorės sienoms; c) Agentūros koordinuojamos
jungtinės operacijos vykdymo teritorijoje įvykusius incidentus, susijusius
su neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu. 4. Europos padėties vaizdo
sistemoje Agentūra naudoja nacionalinio koordinavimo centro nustatytą
konkretaus incidento nacionalinėje padėties vaizdo sistemoje poveikio
lygį. 5. Europos padėties vaizdo
sistemos operatyvinį lygmenį sudaro šie polygmeniai: a) nuosavo turto polygmenis,
kurį sudaro informacija apie turto vietą, laiką, maršrutą, greitį,
statusą ir jungtinėse Agentūros operacijose naudojamo arba
Agentūros turimo turto rūšį ir dislokavimo planą,
įskaitant operacijos vykdymo teritoriją, patruliavimo
tvarkaraščius ir ryšio kodus; b) operacijų polygmenis,
kurį sudaro informacija apie Agentūros koordinuojamas jungtines
operacijas, įskaitant misijos apibūdinimą, vietą,
statusą, trukmę, informaciją apie valstybes nares ir kitus
dalyvius, kasdienės ir savaitinės padėties vaizdo sistemos
ataskaitos, statistiniai duomenys ir informacija žiniasklaidos pranešimams; c) su aplinka susijusios
informacijos polygmenis, kurį sudaro informacija apie žemės ir oro
sąlygas prie valstybių narių išorės sienų. 6. Europos padėties vaizdo
sistemos analizės lygmenį sudaro šie polygmeniai: a) informacijos polygmenis,
kurį sudaro neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo
analizei svarbūs pagrindiniai pokyčiai ir rodikliai; b) analizės polygmenis,
kuriame pateikiami apibendrinti ir pagal kategorijas suskirstyti rizikos vertinimo
žemėlapiai; rizikos vertinimo tendencijos; regioniniai pranešimai;
informaciniai pranešimai, taip pat rizikos vertinimo atitikties rodikliai ir
FRONTEX rizikos analizės tinklo rodikliai; c) žvalgybos vaizdo sistemos polygmenis,
kurį sudaro migrantų profiliai, maršrutai, informacija apie
nustatytus išorės sausumos ir jūros sienos ruožų poveikio lygius
ir neteisėtos migracijos analizė; d) vaizdų ir
geografinių duomenų polygmenis, kurį sudaro vaizdai su
nuorodomis, foniniai žemėlapiai, žvalgybos informacijos teisėtumo
vertinimai, pokyčių analizė (žemės stebėjimo vaizdai),
taip pat pokyčių nustatymas, geografines nuorodas turintys duomenys
ir sienų pralaidumo žemėlapiai. 6. Europos padėties vaizdo
sistemos operatyvinio lygmens informacija apie nuosavą turtą
klasifikuojama kaip EU Restricted. 11 straipsnis Bendra
pasienio žvalgybos vaizdo sistema 1. Agentūra sukuria ir
prižiūri bendrą pasienio žvalgybos vaizdo sistemą, kad
suteiktų visiems nacionaliniams koordinavimo centrams neteisėtos
migracijos ir sunkaus arba organizuoto nusikalstamumo prie atitinkamų
valstybių narių išorės sienų ir kaimyninėse
trečiosiose šalyse prevencijai svarbią informaciją ir
analizę apie pasienio sritį. 2. Bendrą pasienio
žvalgybos vaizdo sistemą sudaro iš šių šaltinių surinkta
informacija: a) nacionalinių
koordinavimo centrų; b) imigracijos ryšių
palaikymo pareigūnų teikiamos informacijos ir ataskaitų; c) Agentūros; d) kitų susijusių
Europos ir tarptautinių organizacijų; e) trečiųjų
šalių; f) kitų šaltinių. 3. Bendroje pasienio žvalgybos
vaizdo sistemoje gali būti oro sienų stebėjimo operacijoms ir
patikrinimams sienos perėjimo punktuose svarbi informacija. 4. Bendros pasienio žvalgybos
vaizdo sistemos įvykių lygmenį sudaro informacija apie visus
incidentus, krizinę padėtį ir visus kitus įvykius pasienio
srityje, kurie galėtų turėti vidutinį arba didelį poveikį
neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui prie
valstybių narių išorės sienų. 5. Agentūra
nustato kiekvieno bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos įvykių
lygmens įvykio bendrą orientacinį poveikio lygį. Agentūra informuoja nacionalinius koordinavimo
centrus apie visus incidentus pasienio srityje, kuriems nustatytas vidutinio
arba didelio poveikio lygis. 6. Bendros pasienio žvalgybos
vaizdo sistemos operatyvinio lygmens struktūra yra tokia pat kaip
ir Europos padėties vaizdo sistemos, ir šį lygmenį sudaro
informacija apie pasienio srityje naudojamą turtą ir vykdomas
operacijas, taip pat su aplinka susijusi informacija. 7. Bendros pasienio žvalgybos
vaizdo sistemos analizės lygmens struktūra yra tokia pat kaip ir
Europos padėties vaizdo sistemos, ir šį lygmenį sudaro
strateginė informacija, analizės produktai ir paslaugos, žvalgybos
duomenys, taip pat pasienio srities vaizdai ir geografiniai duomenys. 12 straipsnis Bendras
stebėjimo priemonių naudojimas 1. Agentūra padeda
valstybėms narėms bendrai naudoti stebėjimo priemones, pvz.,
palydovus ir pranešimo apie laivus sistemas, kad aprūpintų nacionalinius
koordinavimo centrus ir save reguliaria, patikima ir ekonomiška stebėjimo
informacija apie išorės sienas ir pasienio sritį. 2. Nacionalinio koordinavimo
centro prašymu Agentūra gali suteikti informaciją apie
prašančiosios valstybės narės išorės sienas ir pasienio
sritį, kuri gaunama: a) vykdant trečiosios
šalies nurodytų uostų ir pakrančių, kurios atliekant
rizikos analizę ir remiantis žvalgybos duomenimis buvo įvardytos kaip
neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui naudojamų
laivų įkrovimo (įlaipinimo) arba tranzito punktai,
atrankinę stebėseną; b) atviroje jūroje sekant
laivą, kuris, kaip įtariama arba nustatyta, yra naudojamas
neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui; c) vykdant nurodytų
teritorijų jūros srityje stebėseną siekiant nustatyti,
identifikuoti ir sekti laivus, kurie, kaip įtariama arba nustatyta, yra
naudojami neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui; d) vykdant nurodytų
teritorijų jūros srityje ir prie išorės sausumos sienų
aplinkos apsaugos vertinimą, kad būtų užtikrinta optimali
stebėsena ir patruliavimo veikla; e) vykdant tikslią
nurodytos pasienio srities prie išorės sausumos sienų, kurios, remiantis
rizikos analize ir žvalgybos duomenimis, buvo nustatytos kaip neteisėtos
migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo galimos išvykimo arba tranzito
sritys, atrankinę stebėseną. 3. Agentūra gali teikti 1
dalyje nurodytą informaciją derindama ir analizuodama iš šių
sistemų, jutiklių ir platformų surinktus duomenis: a) atsižvelgiant į
nustatytus teisinius ribojimus, iš pranešimo apie laivus sistemų, pvz.,
automatinė identifikavimo sistema (AIS) ir laivų stebėjimo
sistema (LSS); b) palydovinių vaizdų; c) visose platformose,
įskaitant pilotuojamas ir automatiškai valdomas oro variklines transporto
priemones, įvirtintų jutiklių. 4. Agentūra gali atsisakyti
patenkinti nacionalinio koordinavimo centro prašymą remdamasi techniniais
ir finansiniais ribojimais, taip pat kitomis pagrįstomis priežastimis. 5. Agentūra gali savo
iniciatyva naudoti 2 dalyje nurodytas stebėjimo priemones siekdama rinkti
bendrai pasienio žvalgybos vaizdo sistemai svarbią informaciją. III SKYRIUS Gebėjimas
reaguoti 13 straipsnis Išorės
sienų ruožų nustatymas Kiekviena valstybė narė padalija
savo išorės sausumos ir jūros sienas į sienų ruožus, kuriuose
vietos arba regioniniai koordinavimo centrai užtikrina efektyvų ir
veiksmingą personalo ir išteklių valdymą. 14 straipsnis Išorės
sienų ruožų poveikio lygių nustatymas 1. Remdamasi Agentūros
rizikos analize ir pasitarusi su atitinkamomis valstybėmis narėmis,
Agentūra nustato šiuos valstybių narių visų išorės
sausumos ir jūros sienos ruožų poveikio lygius: a) mažo poveikio lygis, jeigu
prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su
neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi nedidelį
poveikį sienų saugumui; b) vidutinio poveikio lygis,
jeigu prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su
neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi vidutinį
poveikį sienų saugumui; c) didelio poveikio lygis, jeigu
prie atitinkamo sienos ruožo įvykstantys incidentai, susiję su
neteisėta migracija ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu, turi
reikšmingą poveikį sienų saugumui. 2. Nacionalinis koordinavimo
centras reguliariai vertina poreikį pakoreguoti kurių nors sienos
ruožų poveikio lygį. Nacionalinis koordinavimo centras gali prašyti
Agentūros pakeisti poveikio lygį pateikdamas pagrįstą
informaciją apie pasikeitusias sąlygas atitinkamame išorės
sienos ruože. 3. Agentūra Europos
padėties vaizdo sistemoje pateikia vaizdinę medžiagą apie
nustatytus išorės sienų poveikio lygius. 15 straipsnis Su
poveikio lygiais susijęs reagavimas 1. Valstybės narės
užtikrina, kad prie išorės sienų vykdoma stebėjimo ir
patruliavimo veikla atitiktų nustatytus poveikio lygius toliau nurodyta
tvarka: a) jeigu išorės sienos
ruožui nustatomas mažo poveikio lygis, vietos arba regioninis koordinavimo
centras organizuoja reguliarų stebėjimą remdamasis rizikos
analize ir užtikrina, kad sienos srityje dirbtų pakankamas skaičius
patrulių, pasirengusių sekti, identifikuoti ir sulaikyti; b) jeigu išorės sienos
ruožui nustatomas vidutinio poveikio lygis, nacionalinis koordinavimo centras
remia vietos arba regioninį koordinavimo centrą laikinai paskirdamas
papildomą personalą ir išteklių; c) jeigu išorės sienos ruožui
nustatomas didelio poveikio lygis, nacionalinis koordinavimo centras užtikrina,
kad vietos arba regioniniam koordinavimo centrui būtų suteikta visa
reikalinga parama nacionaliniu lygmeniu, įskaitant informaciją,
išteklius ir personalą; nacionalinis koordinavimo centras taip pat gali
kreiptis į Agentūrą pagalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004
nuostatas. 2. Nacionalinis koordinavimo
centras nedelsdamas informuoja Agentūrą apie priemones, kurių
buvo imtasi nacionaliniu lygmeniu pagal 1 dalies b ir c punktus. 3. Jeigu greta kitos
valstybės narės arba trečiosios šalies sienos ruožo
esančiam išorės sienos ruožui nustatomas vidutinio arba didelio poveikio
lygis, nacionalinis koordinavimo centras koordinuoja priemones, kurių
imtasi su kaimyninės valstybės nacionaliniu koordinavimo centru. 4. Jeigu nacionalinis
koordinavimo centras teikia prašymą pagal 1 dalies c punktą,
Agentūra gali padėti tam centrui visų pirma: a) teikdama pirmenybę bendram
stebėjimo priemonių naudojimui; b) koordinuodama Europos sienos
apsaugos tarnybų pareigūnų būrių dislokavimą
pagal Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 nuostatas; c) užtikrindama Agentūros
turimos techninės įrangos dislokavimą pagal Reglamento (EB)
Nr. 2007/2004 nuostatas; d) koordinuodama visą
kitą valstybių narių siūlomą papildomą
pagalbą. 5. Savo rizikos analizės
ataskaitose Agentūra įvertina nustatytus poveikio lygius ir
susijusias priemones, kurių imtasi nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis. IV
ANTRAŠTINĖ DALIS SPECIALIOSIOS
NUOSTATOS 16 straipsnis Užduočių
paskyrimas kitiems centrams valstybėse narėse 1. Regioniniams, vietos,
funkciniams arba kitokiems centrams, kurie gali priimti operatyvinius
sprendimus, valstybės narės gali patikėti užtikrinti
informuotumą apie padėtį ir gebėjimą reaguoti
atitinkamoje kompetencijos srityje, įskaitant 5 straipsnio 3 dalies b, d
ir e punktuose nurodytas užduotis ir kompetenciją. 2. 1 dalyje nurodytas
valstybės narės sprendimas neturi įtakos nacionalinio
koordinavimo centro gebėjimui bendradarbiauti ir keistis informacija su
kitais nacionaliniais koordinavimo centrais ir Agentūra. 3. Iš anksto nustatytais
atvejais nacionalinis koordinavimo centras gali 1 dalyje nurodytą
centrą įgalioti palaikyti ryšį ir keistis informacija su kitos
valstybės narės arba trečiosios šalies regioniniu koordinavimo
centru arba nacionaliniu koordinavimo centru, jeigu jis reguliariai informuoja
savo nacionalinį koordinavimo centrą apie ryšio palaikymą ir
keitimąsi informacija. 17 straipsnis Agentūros
bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis 1. Agentūra, laikydamasi
atitinkamų teisinių sistemų nuostatų, naudojasi kitų
ES agentūrų ir subjektų turima informacija, gebėjimais ir
sistemomis. 2. Pagal 1 dalį
Agentūra bendradarbiauja visų pirma su šiais subjektais: a) Europos policijos biuru
(Europolu), Jūrų analizės ir operacijos centru kovai su
narkotikais (MAOC-N) ir Kovos su prekyba narkotikais Viduržemio jūros
regione koordinavimo centru (CeCLAD-M), kad keistųsi informacija apie tarpvalstybinį
nusikalstamumą, kuri turi būti įtraukta į Europos
padėties vaizdo sistemą; b) ES palydovų centru,
Europos jūrų saugumo agentūra ir Europos žuvininkystės
kontrolės agentūra, kad prisidėtų prie bendro
stebėjimo priemonių naudojimo paslaugos teikimo; c) Europos
Komisija ir ES agentūromis, kurios gali teikti Agentūrai svarbią
informaciją siekiant užtikrinti Europos padėties vaizdo sistemos ir
bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos priežiūrą; d) tarptautinėmis
organizacijomis, kurios gali teikti Agentūrai
svarbią informaciją siekiant užtikrinti Europos padėties vaizdo
sistemos ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos priežiūrą. 3. Agentūra ir 2 dalyje
nurodyti subjektai informacija keičiasi per 7 straipsnyje nurodytą
tinklą arba kitus ryšių tinklus, kurie atitinka prieinamumo,
konfidencialumo ir vientisumo kriterijus. 4. Agentūra ir 2 dalyje
nurodyti subjektai bendradarbiauja tarpusavyje remdamiesi darbo tvarkos
taisyklėmis, kurios nustatomos atsižvelgiant į Reglamentą (EB)
Nr. 2007/2004 ir atitinkamą kiekvieno subjekto teisinį
pagrindą. Dėl įslaptintos informacijos tvarkymo – šiose
taisyklėse nustatoma, kad atitinkamos ES agentūros ir kiti subjektai
laikosi tokių pat saugumo taisyklių ir standartų, kokius taiko
Agentūra. 5. 2 dalyje nurodytos
agentūros ir centrai gali naudoti per EUROSUR gautą informaciją
ir suteiktas paslaugas neviršydamos jų teisinėse sistemose
nustatytų ribų ir laikydamosi pagrindinių teisių. 18 straipsnis Bendradarbiavimas
su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis 1. Keitimasis informacija ir
bendradarbiavimas su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis
neteisėtos migracijos ir tarpvalstybinio nusikalstamumo prevencijos
srityje gali vykti remiantis dvišaliais arba daugiašaliais atitinkamos vienos
arba kelių valstybių narių ir vienos arba kelių
kaimyninių trečiųjų šalių susitarimais. Valstybių
narių nacionaliniai koordinavimo centrai veikia kaip ryšių palaikymo
centrai keičiantis informacija tarp 7 straipsnyje nurodyto tinklo ir
regioninių tinklų su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. 2. Draudžiamas bet koks
keitimasis informacija pagal šio straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 2
dalies h punktą su trečiąja šalimi, kuri galėtų
panaudoti šią informaciją nustatydama asmenų, kuriems gresia didelis
pavojus patirti kankinimus, nežmonišką ir žeminantį elgesį arba
kuriems gali būti skiriama tokia bausmė arba kokiu nors kitu
būdu pažeidžiamos jų pagrindinės teisės, arba tokių
asmenų grupių tapatybę. 3. Bet koks keitimasis
informacija pagal šio straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 2 dalies h
punktą vyksta laikantis su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis
sudarytų dvišalių ir daugiašalių susitarimų. 4. Norint dalytis ta informacija
su bet kuria kita trečiąja šalimi pagal tokį susitarimą
arba tokiame tinkle reikalingas išankstinis bet kurios kitos valstybės narės,
kuri suteikė informaciją naudojant EUROSUR ir kuri nėra kurio
nors 1 dalyje nurodyto susitarimo susitariančioji šalis ir nedalyvauja 9
straipsnio 2 dalies h punkte nurodytuose tinkluose, pritarimas. 5. Bet koks keitimasis pagal
bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugą gauta informacija
su trečiosiomis šalimis turi būti atliekamas laikantis šias priemones
ir sistemas reglamentuojančių teisės aktų ir
taisyklių, taip pat atitinkamų Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB)
Nr. 45/2001 nuostatų. 19 straipsnis Vadovas Europos Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama
su valstybėmis narėmis ir Agentūra, parengia EUROSUR
įgyvendinimo ir valdymo praktinį vadovą (toliau – EUROSUR
vadovas), kuriame pateikiamos techninės ir operacijų gairės,
rekomendacijos ir geroji patirtis. Europos Komisijos priimtas vadovas yra
rekomendacinio pobūdžio. 20 straipsnis Stebėsena
ir vertinimas 1. Agentūra užtikrina, kad
būtų parengtos procedūros, skirtos EUROSUR techninio ir
operatyvinio veikimo stebėsenai užtikrinti atsižvelgiant į tikslų,
susijusių su adekvataus informuotumo apie padėtį, pasiekimu ir
gebėjimu reaguoti į įvykius prie išorės sienų. 2. Agentūra 2015 m.
spalio 1 d. pateikia EUROSUR veikimo ataskaitą ir vėliau teikia
tokią ataskaitą kas dvejus metus. 3. Komisija 2016 m. spalio 1 d.
pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą EUROSUR vertinimą ir
vėliau teikia tokį vertinimą kas ketverius metus. Šiame
vertinime aptariami tikslų įgyvendinimo rezultatai, pateikiamas
loginio pagrindo tolesnio galiojimo, šio reglamento taikymo valstybėse
narėse ir to, kaip jį taiko Agentūra, taip pat atitikties
pagrindinėms teisėms vertinimas. Prireikus prie to vertinimo
pridedami atitinkami pasiūlymai keisti šį reglamentą. 4. Valstybės narės
teikia Agentūrai informaciją, reikalingą 2 dalyje nurodytai
ataskaitai parengti. Agentūra teikia Komisijai informaciją,
reikalingą 3 dalyje nurodytam vertinimui atlikti. 21 straipsnis Įsigaliojimas ir taikymas 1. Šis reglamentas
įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje. 2. Šis reglamentas taikomas nuo 2013 m.
spalio 1 d. 3. 5 straipsnio 1 dalis taikoma
valstybėms narėms, esančioms prie Sąjungos pietinių
išorės jūros ir rytinių sausumos sienų (Bulgarijai, Kiprui,
Estijai, Suomijai, Prancūzijai, Graikijai, Vengrijai, Italijai, Latvijai,
Lietuvai, Maltai, Lenkijai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai,
Slovėnijai ir Ispanijai), nuo 2013 m. spalio 1 d. 4. 5 straipsnio 1 dalis taikoma
likusioms valstybėms narėms, turinčioms išorės sausumos ir
jūros sienų (Belgijai, Vokietijai, Nyderlandams ir Švedijai), nuo 2014 m.
spalio 1 d. Šis reglamentas pagal Sutartis
privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas Priedas Kuriant, naudojant ir prižiūrint
skirtingus EUROSUR sistemos komponentus atsižvelgiama į šiuos principus: a) interesų bendruomenių
principą: nacionaliniai koordinavimo centrai ir Agentūra sudaro
specialias dalijimosi informacija ir bendradarbiavimo EUROSUR sistemoje interesų
bendruomenes. Interesų bendruomenės naudojamos suburiant skirtingus
nacionalinius koordinavimo centrus ir Agentūrą, kad jie,
įgyvendindami bendrus tikslus, reikalavimus ir interesus, keistųsi
informacija; b) suderinto valdymo ir
turimų struktūrų naudojimo principus: Agentūra
užtikrina skirtingų EUROSUR sistemos komponentų suderinamumą,
įskaitant rekomendacijų ir paramos teikimą nacionaliniams
koordinavimo centrams ir informacijos ir technologijų sąveikos
skatinimą. Kiek įmanoma, EUROSUR sistemoje naudojamasi turimomis
sistemomis ir gebėjimais. Šiuo atveju sukurtas EUROSUR turi visiškai
atitikti ES jūrų srities stebėjimui skirtos bendros dalijimosi
informacija aplinkos (angl. CISE) iniciatyvą ir taip prisidėti
prie koordinuoto ir ekonomiško požiūrio, susijusio su tarpžinybiniu
keitimusi informacija Sąjungoje, ir gauti iš to naudos; c) dalijimosi informacija ir
informacijos saugumo užtikrinimo principus: EUROSUR sistemoje prieinama
informacija gali pasinaudoti visi nacionaliniai koordinavimo centrai ir
Agentūra, išskyrus atvejus, kai nustatomi konkretūs ribojimai arba
dėl jų susitariama. Nacionaliniai koordinavimo centrai užtikrina
informacijos, kuria keičiamasi nacionaliniu ir Europos lygmenimis,
prieinamumą, konfidencialumą ir vientisumą. Agentūra užtikrina
informacijos, kuria turi būti keičiamasi Europos lygmeniu,
prieinamumą, konfidencialumą ir vientisumą; d) orientavimo į
paslaugas ir standartizavimo principus: skirtingais EUROSUR gebėjimais
naudojamasi laikantis į paslaugas orientuoto požiūrio. Agentūra
užtikrina, kad, kiek įmanoma, EUROSUR sistema būtų pagrįsta
tarptautiniu lygmeniu suderintais standartais; e) lankstumo principą:
organizacinė struktūra, informacija ir technologijos turi būti parengtos
taip, kad leistų EUROSUR suinteresuotiesiems subjektams lanksčiai ir
struktūriškai reaguoti į besikeičiančią
padėtį. FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatytas
(-i) valdymo būdas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os)
ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3.
Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių dalyvavimas vykdant finansavimą 3.3. Numatomas poveikis
įplaukoms FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO
PAŽYMA
1.
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
Pasiūlymas:
Reglamentas, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema
(EUROSUR)
1.2.
Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje[17]
Dabartinė
3a išlaidų kategorija, 18 antraštinė dalis – Vidaus reikalai Būsimos
daugiametės finansavimo programos: 3 išlaidų kategorija (Saugumas ir
pilietybė) Pasiūlymo (iniciatyos) pobūdis þ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone (vidaus
reikalų srities finansavimas 2014–2020 m.) ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) parengiamuosius
veiksmus [18] ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę
1.3.
Tikslai
1.3.1.
Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis
(-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva)
Savo 2011 m.
birželio 23–24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad
„Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) bus prioritetine tvarka
kuriama toliau siekiant, kad ji pradėtų veikti 2013 m. ir leisti
sienų stebėjimo veiklą vykdančioms valstybių
narių institucijoms dalytis operatyvine informacija ir gerinti
bendradarbiavimą.“ Kaip nurodyta 2011 m.
Komisijos darbo programoje[19]
(angl. CWP), „EUROSUR tikslas – stiprinti Šengeno išorės sienų
kontrolę, visų pirma jūrų sienas pietuose ir sausumos
sienas rytuose. EUROSUR EUROSUR padės sukurti mechanizmą, kurį
naudodamos sienų stebėjimo veiklą vykdančios valstybių
narių institucijos (sienos apsaugos tarnybos, pakrančių apsaugos
tarnybos, policija, muitinė ir karinis jūrų laivynas) dalysis
operatyvine informacija ir bendradarbiaus tarpusavyje ir su FRONTEX, kad
sumažintų mirčių jūroje ir į ES patenkančių
nenustatytų neteisėtų migrantų skaičių ir
užkirsdama kelią tarpvalstybiniam nusikalstamumui, pvz., terorizmui,
prekybai žmonėmis, ginklų ir narkotikų kontrabandai ir
t. t., padidintų vidaus saugumą.“ Nuo 2008 m.
ES valstybės narės, ES sienų agentūra FRONTEX ir Europos
Komisija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos nustatyti ir sukurti EUROSUR
sistemą. EUROSUR komponentai bandomi ir laipsniškai diegiami bandomaisiais
etapais nuo 2011 m. naudojant FRONTEX biudžeto lėšas. Tuo pat metu
nuo 2008 m. valstybės narės naudoja Išorės sienų
fondą, kad sukurtų nacionalinius EUROSUR komponentus, pvz.,
nacionalinius koordinavimo centrus ir nacionalines sienų stebėjimo
sistemas. Todėl
šiuo metu susijusi VGV veikla yra ši: 18.02 – Solidarumas,
išorės sienos, sugrąžinimas, vizų politika ir laisvas
asmenų judėjimas – tikslas Nr. 1: sudaryti asmenims sąlygas
pereiti vidaus sienas be patikrinimų, didinti sienų saugumą ir
užkirsti kelią neteisėtai migracijai toliau kuriant integruoto
išorės sienų valdymo sistemą ir griežtus patikrinimų
kertant sieną standartus, įskaitant SIS II sukūrimą ir
Išorės sienų fondo finansinę paramą. EUROSUR
kūrimas ir įgyvendinimas vienu metu padeda ypač sutrumpinti
laiką, kurio reikia EUROSUR įdiegti ir taip pat leidžia išbandyti ir
pritaikyti skirtingus EUROSUR komponentus prieš pradedant jai veikti 2013 m.
pabaigoje. Su EUROSUR
kūrimu, bandymais ir laipsnišku įdiegimu susiję darbai atliekami
remiantis 2008 m. Komisijos komunikate pateiktomis gairėmis.[20] Šios gairės patvirtintos
Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos 2008 m. birželio mėn. ir 2010 m. vasario
mėn. išvadose, Stokholmo programoje ir Stokholmo programos
įgyvendinimo veiksmų plane.
1.3.2.
Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama
(-os) VGV / VGB veikla (-os)
EUROSUR nustatyti
du konkretūs tikslai, t. y., smarkiai padidinti valstybių
narių sienų kontrolės institucijų ir FRONTEX informuotumą
apie padėtį ir gebėjimą reaguoti, kad geriausio
scenarijaus atveju bet koks naujas neteisėtos migracijos ir
tarpvalstybinio nusikalstamumo maršrutas arba metodas būtų
identifikuojamas ir pašalinamas iš karto, kai tik jis išaiškinamas.
1.3.3.
Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Konkrečiai
nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų
turėti tiksliniams gavėjams (grupėms). 1. Informuotumas
apie padėtį padeda įvertinti institucijų gebėjimus
nustatyti tarpvalstybinį judėjimą per sienas ir rasti
pagrįstas priežastis imtis kontrolės priemonių. Tai galima
padaryti siekiant šių operatyvinių tikslų nacionaliniu ir
Europos lygmenimis: a. pagerinti agentūrų
bendradarbiavimą supaprastinant struktūras ir susiejant tarpusavyje sistemas
teisėsaugos srityje; b. naudoti duomenų sugretinimą
kartu su šiuolaikiniais technologiniais gebėjimais nustatant ir sekant
tarpvalstybinį judėjimą per sienas, visų pirma (mažus)
laivus; c. užtikrinti tarpžinybinį keitimąsi
informacija su kitais dalyviais, vykdančiais veiklą jūrų
srityje, pvz., transporto įmonės, muitinė, žvejybos
kontrolės ir gynybos institucijos; d. pagerinti keitimąsi informacija su kaimyninėmis
trečiosiomis šalimis. 2. Gebėjimas
reaguoti padeda įvertinti laikotarpį, kurio reikia, kad
būtų pradėtas kontroliuoti bet kuris judėjimas per
sieną, ir taip pat laiką ir priemones, skirtas tinkamai reaguoti
į susiklosčiusias neįprastas aplinkybes. Todėl
reikėtų pasiekti toliau nurodytus tikslus nacionaliniu ir Europos
lygmenimis: a. užtikrinti keitimąsi duomenimis,
informacija ir žvalgybos duomenimis beveik realiuoju laiku ir prireikus saugiu
būdu, taip pereinant nuo patruliavimu grindžiamo požiūrio prie labiau
žvalgybos duomenimis grindžiamo požiūrio, pagrįsto rizikos analize; b. veiksmingai valdyto personalą ir
išteklius, įskaitant jutiklius ir patrulius; c. atlikti poveikio vertinimą, kuriame įvertinamas
sienų stebėjimo veiklos poveikis, taip nustatant naują rizikos
vertinimo ir prioritetų persvarstymo pagrindą. Problemų, tikslų ir veiksmų tarpusavio
susiejimo lentelė Konkretūs tikslai || Numatomi veiksmai 1a – Struktūrų supaprastinimas ir sistemų tarpusavio susiejimas nacionaliniu lygmeniu. 2a – Veiksmingas personalo ir išteklių valdymas. 2c – Poveikio vertinimas. || Nacionalinio koordinavimo centro (angl. NCC) ir FRONTEX situacijų centro (angl. FSC) sukūrimas. 2a – Keitimasis duomenimis, informacija ir žvalgybos duomenimis beveik realiuoju laiku. || EUROSUR tinklo sukūrimas, nacionalinių koordinavimo centrų ir FRONTEX tarpusavio susiejimas. Bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos sukūrimas. 1d – Pagerintas keitimasis informacija su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. || EUROSUR ir regioninių tinklų sistemos tarpusavio susiejimas tarp valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų šalių. 1b – Duomenų sugretinimo kartu su šiuolaikiniais technologiniais gebėjimais naudojimas nustatant ir sekant tarpvalstybinį judėjimą per sienas. 1c – Tarpžinybinis keitimasis informacija su kitais dalyviais, vykdančiais veiklą jūroje || Bendro stebėjimo priemonių naudojimo paslaugos sukūrimas ES lygmeniu.
1.3.4.
Rezultatų ir poveikio rodikliai
Konkrečiai
nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėsenos
rodiklius. FRONTEX užtikrina, kad bus nustatyti
metodai, padedantys užtikrinti EUROSUR veikimo stebėseną siekiant
pagrindinių politikos tikslų, kuriuose bus atsižvelgiama į šiuos
rodiklius:[21] Poveikio rodikliai[22] mažesnis į Šengeno erdvę
patenkančių nenustatytų neteisėtų migrantų
skaičius; mažesnis migrantų mirčių
jūroje atvejų skaičius; mažesnis tarpvalstybinis
nusikalstamumas, visų pirma narkotikų kontrabanda per išorės
sienas. Rezultatų ir pajėgumų
rodikliai[23] didesnis informuotumas apie
padėtį prie išorės sienų ir pasienio srityje; geresnis tarpžinybinis bendradarbiavimas
nacionaliniu lygmeniu; geresnis valstybių narių
tarpusavio, taip pat su FRONTEX bendradarbiavimas; stipresnis bendradarbiavimas su
kaimyninėmis trečiosiomis šalimis; didesnis techninis ir operatyvinis
gebėjimas nustatyti ir sekti mažus laivus; didesnis keitimosi neįslaptinta ir
įslaptinta informacija beveik realiuoju laiku atvejų skaičius; geresnis gebėjimas reaguoti į
perspėjimus, incidentus ir kitus įvykius prie išorės sienų.
1.4.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindai
1.4.1.
Trumpalaikis (-iai) arba ilgalaikis (-iai) poreikis
(-iai)
ES toliau
susidurs su daugybe bendrų ir konkrečių sienų
stebėjimo problemų 2012–2020 m. laikotarpiu, kurios sprendžiamos
EUROSUR pagalba.[24] ES susiduria
su dideliu spaudimu dėl neteisėtos migracijos prie savo išorės
sienų ir šis spaudimas artimiausiais metais išliks. Dėl
netinkamų plaukioti jūra laivų naudojimo labai padidėjo
Viduržemio jūroje paskendusių migrantų skaičius, o tai yra
rimtas uždavinys teisėsaugos institucijoms, nes atviroje jūroje labai
sudėtinga nustatyti ir sekti tokius mažus laivus. Nusikaltėlių
tinklai, užsiimantys neteisėtu migrantų pergabenimu dažnai naudoja
tuos pačius maršrutus ir metodus, kurie naudojami tarpvalstybinei
nusikalstamai veiklai, pvz., prekybai žmonėmis ir narkotikais. Stipresnis
tarpžinybinis bendradarbiavimas tarp sienos kontrolės ir policijos
institucijų turėtų pastebimai prisidėti kovojant su tokiais
sunkiais nusikaltimais prie išorės sienų. Nusikaltėlių
tinklai dažnai greičiau ir lanksčiau keičia savo neteisėtai
migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui naudojamus maršrutus ir metodus,
nei valstybės narės spėja reaguoti į pasikeitusią
padėtį. Viena iš tokio uždelsto reagavimo priežasčių yra
tai, kad kai kuriose valstybėse narėse jūrų sienų
stebėjimo veikloje tiesiogiai dalyvauja iki šešių skirtingų
institucijų, kuriose nėra aiškių jų tarpusavio bendradarbiavimo
ir keitimosi informacija taisyklių ir darbo srautų pasidalijimo.
Tačiau veikla nepakankamai koordinuojama ne tik kai kurių
valstybių narių viduje, bet ir tarp valstybių narių, taip
yra dėl to, kad nėra tinkamų procedūrų, tinklų
arba ryšių kanalų, skirtų keistis informacija. Dėl
migracijos spaudimo trečiosioms šalims pietinėje Viduržemio
jūros dalyje taip pat kyla didelių sunkumų. Todėl
būtina glaudžiau bendradarbiauti su neteisėtų migrantų
kilmės šalimis ir įlaipinimo šalimis.
1.4.2.
ES dalyvavimo pridėtinė vertė
Laikantis subsidiarumo
principo[25]
EUROSUR remiamasi decentralizuotu požiūriu, pagal kurį nacionaliniai
koordinavimo centrai sudaro EUROSUR bendradarbiavimo pagrindą. Dėl veikiančių
nacionalinių ir Europos sistemų tarpusavio susiejimo ir naujų
gebėjimų sukūrimo EUROSUR leidžia valstybių narių
sienų kontrolės institucijoms ir FRONTEX palaikyti ryšį ir
keistis informacija siekiant geresnio informuotumo apie padėtį prie
išorės sienų, taip sukuriant tikrąją pridėtinę
vertę sienų stebėjimo srityje. Geresnis
dalijimasis informacija padės tiksliau identifikuoti objektus, pvz., laivus,
kurie naudojami neteisėtai migracijai ir tarpvalstybiniam nusikalstamumui,
ir todėl bus galima tikslingiau laiku ir patiriant mažiau išlaidų
naudoti turimą sulaikymo įrangą. Šio tikslo valstybės
narės vienos negali pakankamai pasiekti ir todėl jį galima
geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu.
1.4.3.
Panašios patirties išvados
EUROSUR
iniciatyva pagrįsta anksčiau įgyta patirtimi, pvz., naudojant
Europos patrulių tinklą (angl. EPN)), kurį koordinuoja
FRONTEX. Be to, siekiama kuo geriau išnaudoti turimą nacionalinę
sienų kontrolės infrastruktūrą kartu su operatyvinėmis
tarptautinėmis ir Europos sistemomis, taip pat naujausiais technologiniais
pokyčiais (pvz., palydovų naudojimas). Visų pirma atsižvelgiant
į šiuolaikinių technologijų naudojimą, EUROSUR
pasinaudojama daugybės pagal Septintąją bendrąją mokslinių
tyrimų ir technologinės plėtros programą (7BP) atliktų
mokslinių tyrimų pasiekimais.[26]
1.4.4.
Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis
susijusiomis priemonėmis
Kuo geriau
išnaudojant ES lygmeniu veikiančias sistemas, turimus gebėjimus ir
finansavimo programas, EUROSUR siekiama užtikrinti kuo didesnį
įmanomą suderinamumą ir sąveiką su kitomis
susijusiomis priemonėmis.
1.5.
Trukmė ir finansinis poveikis
þ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
ribota –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM
DD], –
þ Finansinis poveikis 2014–2020 m. ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis nuo MMMM iki
MMMM, –
Toliau – visavertis taikymas.
1.6.
Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[27]
þ Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas þ Netiesioginis centralizuotas valdymas, užduočių įgyvendinimą perduodant: –
¨ vykdomosioms įstaigoms, –
þ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms,[28] –
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus įstaigoms (viešąsias
paslaugas teikiančioms įstaigoms), –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę
dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte,
apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje. þ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis, ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis, ¨ Jungtinis valdymas kartu
su tarptautinėmis organizacijomis (bus nurodyta išsamiau). Jei nurodomas daugiau
kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio
punkto pastabų skiltyje. Skirtingus
EUROSUR komponentus iš esmės įgyvendins FRONTEX ir valstybės
narės (pasidalijamasis valdymas) remdamosi 2008 m. EUROSUR
gairėmis (COM(2008) 68 galutinis). Kuriant nacionalinius koordinavimo
centrus valstybėms narėms parama 2012–2013 m. laikotarpiu bus
teikiama iš Išorės sienų fondo, o 2014–2020 m. laikotarpiu –
pagal Vidaus saugumo fondo finansinės paramos išorės sienoms ir
vizoms priemonę. Kita vertus, FRONTEX naudos savo nuosavas lėšas
kurdama EUROSUR tinklą ir kitus horizontalius komponentus, pvz., Europos
padėties vaizdo sistemą ir bendrą pasienio žvalgybos vaizdo
sistemą, ir prireikus ši jos veikla bus remiama Vidaus saugumo fondo
lėšomis (tiesioginis arba netiesioginis centralizuotas finansų
valdymas). Septintosios
bendrosios mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros
programos lėšos bus skirtos numatytai bendro stebėjimo priemonių
naudojimo paslaugai 2012–2013 m. laikotarpiu kurti. Priemonės
kaimyninėse trečiosiose šalyse 2012–2013 m. laikotarpiu bus
finansuojamos pagal Vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės
teminę programą „Prieglobstis ir migracija“.
2.
VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.
Stebėsenos ir atskaitomybės
taisyklės
Konkrečiai nurodyti dažnumą ir sąlygas. Praėjus dvejiems metams nuo to
laiko, kai EUROSUR pradės visiškai veikti ir kiekvienais metais po to,
FRONTEX teikia Komisijai ataskaitą apie EUROSUR techninį ir
operatyvinį veikimą, kurioje atsižvelgiama į pirmiau
minėtus rodiklius.[29]
Be to, praėjus trejiems metams nuo to laiko, kai EUROSUR sistemoje bus pradėtos
vykdyti visos jos operacijos, ir kas ketverius metus po to, Komisija teikia
bendrą EUROSUR vertinimą, įskaitant tikslų
įgyvendinimo rezultatų aptarimą ir loginio pagrindo tolesnio
galiojimo vertinimą. Pirmąjį vertinimą tikimasi atlikti 2016 m.
atsižvelgiant į tai, jeigu EUROSUR pradės veikti nuo 2013 m.
Komisija turėtų teikti ataskaitas apie vertinimą Europos
Parlamentui ir Tarybai, ir prireikus prie jų pridėti atitinkamus
pasiūlymus pakeisti reglamentą, kuriuo sukuriamas EUROSUR.
2.2.
Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.
Nustatyta rizika
– Pridedamame poveikio vertinime pateiktos išlaidų sąmatos buvo
apskaičiuotos remiantis valstybių narių, ES agentūrų
ir privataus sektoriaus pateiktais duomenimis ir jas patikrino išorės
rangovas, kuris atliko techninį tyrimą, kuriame įvertinamas EUROSUR
finansinis poveikis (GHK). Tai yra tiksliausios politikos galimybių,
atsižvelgiant į jų aprašymą 2008 m. EUROSUR gairėse ir
vėlesniuose techniniuose dokumentuose, išlaidų sąmatos. Tikimasi,
kad pakoregavus taikymo sritį, organizacines ir valdymo struktūras,
techninius reikalavimus, paslaugų teikimo pobūdį ir EUROSUR
gairių laipsniško įgyvendinimo etapus, tų paslaugų teikimo
išlaidos pasikeis. – Dėl to, kad 2008 m. EUROSUR gairėse (COM(2008) 68
galutinis) nustatyti skirtingi komponentai ir etapai yra kuriami, bandomi ir
įgyvendinami vienu metu. Toks požiūris pasirinktas dėl to, kad
įprastas sistemos kūrimo gyvavimo ciklas, kuriame vienas etapas yra
grindžiamas ankstesnio etapo rezultatais ir kuriame sistema įgyvendinama ją
sukūrus, užtruktų per ilgai. Ypatingą dėmesį reikia
skirti sujungiant skirtingų etapų rezultatus į vieną
bendrą sistemą. Šį nuoseklumą galima užtikrinti priimant
teisės aktus, kuriuose aiškiai apibrėžiamas skirtingas komponentų
turinys, taip pat skirtingų dalyvių vaidmuo ir atsakomybė.
2.2.2.
Numatyta (-os) kontrolės priemonė
(-ės)
Bus taikomos pagal skirtingas naudojamas finansines
programas (pvz., Vidaus saugumo fondas) sukurtos valdymo ir kontrolės
sistemos. Be to, planuojama naudotis vidaus (pvz., Jungtinis tyrimų
centras) ir išorės ekspertų (pvz., išorės rangovai) paslaugomis
siekiant užtikrinti tinkamą ir sklandų skirtingų EUROSUR
komponentų įgyvendinimą.
2.3.
Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės
Konkrečiai
nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Visiškai taikomos nacionaliniu ir Europos lygmenimis
nustatytos sukčiavimo priemonės.
3.
NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
3.1.
Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)
· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės[30] Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Skaičius || DA([31]) || ELPA[32] šalių || šalių kandidačių[33] || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 3a || 18 02 03 02 – FRONTEX || DA || NE || NE || NE || NE 3a || 18 02 06 – Išorės sienų fondas || DA || NE || NE || TAIP || NE · Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti
eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Skaičius || DA / NDA || ELPA šalių || šalių kandidačių || trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 3 || 18 02 cc – Vidaus saugumo fondas – Sienos ir vizos || DA || NE || NE || TAIP || NE 3 || 18 02 05 02 – FRONTEX || DA || NE || NE || NE || NE
3.2.
Numatomas poveikis išlaidoms 2014–2020 m.[34]
3.2.1.
Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė
Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos kategorija: || Nr. 3 || Saugumas ir pilietybė VIDAUS REIKALŲ GD || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || Vėlesni metai || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || || Vidaus saugumo fondas[35] || Įsipareigojimai || (1) || 14,107 || 16,111 || 16,111 || 16,411 || 16,411 || 16,411 || 16,411 || || 111,973 Mokėjimai || (2) || 1,915 || 3,997 || 7,720 || 12,130 || 15,751 || 16,266 || 16,347 || 37,848 || 1111,973 18 02 03 02[36] || Įsipareigojimai || (1a) || 20,601 || 19,997 || 18,290 || 18,290 || 18,290 || 18,290 || 18,290 || || 132,048 Mokėjimai || (2a) || 10,301 || 20,299 || 19,144 || 18,290 || 18,290 || 18,290 || 18,290 || 9,145 || 132,048 Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų paketo lėšomis [37] || || || || || || || || || Biudžeto eilutės numeris || || (3) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || 0 IŠ VISO asignavimų VIDAUS REIKALŲ GD || Įsipareigojimai || =1+1a +1b+1c || 34,708 || 36,108 || 34,401 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || || 244,021 Mokėjimai || || 12,215 || 24,296 || 26,864 || 30,420 || 34,041 || 34,556 || 34,637 || 46,993 || 244,021 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 34,708 || 36,108 || 34,401 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || || 244,021 Mokėjimai || (5) || 12,215 || 24,296 || 26,864 || 30,420 || 34,041 || 34,556 || 34,637 || 46,993 || 244,021 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų paketo lėšomis || (6) || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || 0 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 3 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ (orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 34,708 || 36,108 || 34,401 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || 34,701 || || 244,021 Mokėjimai || =5+ 6 || 12,215 || 24,296 || 26,864 || 30,420 || 34,041 || 34,556 || 34,637 || 46,993 || 244,021 Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || Vėlesni metai || IŠ VISO VIDAUS REIKALŲ GD || Žmogiškieji ištekliai || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || || 1,778 Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || 0 IŠ VISO VIDAUS REIKALŲ GD || Asignavimai || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || || 1,778 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || || 1,778 Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 34,962 || 36,362 || 34,655 || 34,955 || 34,955 || 34,955 || 34,955 || || 245,799 Mokėjimai || 12,469 || 24,550 || 27,118 || 30,674 || 34,295 || 34,810 || 34,891 || 46,993 || 245,799
3.2.2.
Numatomas poveikis veiklos asignavimams
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami. –
þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
naudojami taip: Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO || REZULTATAI || Rezultato rūšis[38] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius iš viso || Iš viso išlaidų || KONKRETŪS TIKSLAI Nr. 1a, 2a ir 2c[39] || || || || || || || || || || || || || || || || || – Rezultatas[40] || Centras || 2,179 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 7,470 || 24 || 52,29 || – Rezultatas[41] || Centras || 75,765 || 1 || 11,316 || 1 || 12,164 || 1 || 10,457 || 1 || 10,457 || 1 || 10,457 || 1 || 10,457 || 1 || 10,457 || 1 || 75,765 || 1a, 2a ir 2c konkrečių tikslų tarpinė suma || 25 || 18,786 || 25 || 19,634 || 25 || 17,927 || 25 || 17,927 || 25 || 17,927 || 25 || 17,927 || 25 || 17,927 || 25 || 128,055 || KONKRETUS TIKSLAS Nr. 2a[42] || || || || || || || || || || || || || || || || || – Rezultatas[43] || Tinklas || 33,071 || 1 || 5,969 || 1 || 4,517 || 1 || 4,517 || 1 || 4,517 || 1 || 4,517 || 1 || 4,517 || 1 || 4,517 || 1 || 33,071 || – Rezultatas[44] || Vaizdo sistema || 23,212 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 3,316 || 1 || 23,212 || Konkretaus tikslo Nr. 2a tarpinė suma || 2 || 9,285 || 2 || 7,833 || 2 || 7,833 || 2 || 7,833 || 2 || 7,833 || 2 || 7,833 || 2 || 7,833 || 2 || 56,283 || KONKRETUS TIKSLAS Nr. 1d[45] || || || || || || || || || || || || || || || || || || -Rezultatas[46] || Tinklai || 537,75 || 4 || 951 || 4 || 0 || 4 || 0 || 4 || 300 || 4 || 300 || 4 || 300 || 4 || 300 || 4 || 2,151 || Konkretaus tikslo Nr. 1d tarpinė suma || 4 || 0,951 || 4 || 0 || 4 || 0 || 4 || 0,300 || 4 || 0,300 || 4 || 0,300 || 4 || 0,300 || 4 || 2,151 KONKRETŪS TIKSLAI Nr. 1b ir 1c[47] || || || || || || || || || || || || || || || || -Rezultatas[48] || Paslauga || || 1 || 5,686 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 57,532 Konkrečių tikslų Nr. 1b ir 1c tarpinė suma || 1 || 5,686 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 8,641 || 1 || 57,532 IŠ VISO IŠLAIDŲ || 32 || 37,198 || 32 || 38,688 || 32 || 36,891 || 32 || 37,191 || 32 || 37,191 || 32 || 37,191 || 32 || 37,191 || 32 || 244,021 ||
3.2.3.
Numatomas poveikis administracinio pobūdžio
asignavimams
3.2.3.1.
Suvestinė
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami. –
þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai naudojami taip: Mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) || Metai 2014[49] || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 1,778 Kitos administracinės išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 1,778 Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[50] || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 IŠ VISO || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 0,254 || 1,778
3.2.3.2.
Numatomi žmogiškųjų išteklių
poreikiai
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami. –
þ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
naudojami taip:[51] Sąmatą nurodyti sveikaisiais
skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu) || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) 18 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD XX 01 01 02 (Delegacijos) || || || || || || || XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais FTE)[52] XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || || || || || || || XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || XX 01 04 yy [53] || – būstinėje[54] || || || || || || || – delegacijose || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || IŠ VISO || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD || 2 AD XX yra
atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant generalinio direktorato
darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame
direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios
atsakingam generaliniam direktoratui gali būti skiriamos pagal metinę
asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto
apribojimus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || EUROSUR kasdieninio valdymo stebėsena ir parama šiam valdymui. Išorės personalas ||
3.2.4.
Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine
programa
–
þ Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę ir
artimiausią daugiametę finansinę programą. –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą. Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina
taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą[55]. Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti
atitinkamas biudžeto išlaidų kategorijas, eilutes ir sumas.
3.2.5.
Trečiųjų šalių įnašai
–
þ Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis
šalimis finansavimo. –
¨ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas
apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || || || || || || || || IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || ||
Numatomas poveikis įplaukoms –
þ Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio
įplaukoms. –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: ¨ nuosaviems ištekliams ¨ įvairioms įplaukoms Mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė: || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[56] Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) Straipsnis …………. || || || || || || || || Įvairių
asignuotųjų įplaukų atveju konkrečiai nurodyti
biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis. Konkrečiai nurodyti
poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą. [1] OL L 349, 2004 11 25, p. 1. [2] COM(2008) 68 galutinis, 2008 2 13 (EUROSUR gairės).
Apie 2008–2010 m. padarytą pažangą žr. SEC(2009) 1265 galutinis,
2009 9 24 ir SEC(2011) 145 galutinis, 2011 1 28. [3] Taip pat palyginti SESV 77 straipsnio 1 dalies c
punktą. [4] Palyginti Reglamento (EB) Nr. 2007/2004 11c
straipsnį, įtrauktą Reglamentu (ES) Nr. 1168/2011. [5] COM(2010) 385 galutinis, 2010 7 20. [6] OL L 349, 2004 11 25, p. 1. [7] OL L 281,1995 11 23, p. 31. [8] OL L 8, 2001 1 12, p. 1. [9] OL L 350, 2008 12 30, p. 60. [10] OL L 131, 2000 6 1, p. 43. [11] OL L 64, 2002 3 7, p. 20. [12] OL L 176, 1999 7 10, p. 36. [13] OL L 53, 2008 2 27,
p. 52. [14] OL L 160, 2011 6
18, p. 19. [15] OL L 111, 2010 5
4, p. 20. [16] OL L 317, 2001 12 3, p. 1. [17] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [18] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies
a arba b punkte. [19] COM(2010) 623 galutinis, 2010 10 27,
II DALIS, 43, 14. [20] COM(2008) 68 galutinis, 2008 2 13 (EUROSUR gairės). [21] Palyginti pridedamo poveikio vertinimo 8 skyrių. [22] Palyginti su FRONTEX rizikos analizės ataskaitose ir
atitinkamose Europolo ataskaitose pateiktais 2011 m. skaičiais. Šiems
rodikliams įtakos taip pat turės nuo EUROSUR nepriklausantys
veiksniai, pvz., politinės ir ekonominės padėties pokyčiai
kaimyninėse trečiosiose šalyse. [23] Palyginti su dabartine padėtimi, kaip aprašyta prie
pasiūlymo dėl EUROSUR reglamento pridėtame poveikio vertinime. [24] Palyginti pridedamo poveikio vertinimo 3.2 ir 3.3 skyrius. [25] Palyginti pridedamo poveikio vertinimo 3.5 skyrių. [26] Žr. 1.5 priedo projektų sąrašus [27] Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir
nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti BudgWeb
svetainėje http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html [28] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [29] Palyginti pridedamo poveikio vertinimo 8 skyrių, [30] Šios biudžeto eilutės naudojamos iki 2013 m.
laipsniškai kuriant ir bandant skirtingus EUROSUR komponentus. Atsižvelgiant
į tai, kad pasiūlytas EUROSUR reglamentas turėtų
įsigalioti 2013 m. pabaigoje, finansinėje teisės akto
pažymoje aptariamas tik 2014–2020 m. laikotarpis. Pridėtame poveikio
vertinime galima rasti EUROSUR kūrimo išlaidų 2008–2010 m. ir
numatomas EUROSUR išlaidas 2011–2020 m. apžvalgą. [31] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA –
nediferencijuotieji asignavimai. [32] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija. [33] Šalys kandidatės ir, kai taikoma, Vakarų
Balkanų potencialios šalys kandidatės. [34] Pridedamame poveikio vertinime galima rasti visų
numatomų EUROSUR išlaidų 2011–2020 m. apžvalgą. [35] Šią biudžeto eilutę sudaro tokios išlaidos: 1) 75 proc.
ES bendrojo finansavimo veiklos lėšos, skirtos 24 valstybių
narių, turinčių sausumos ir jūros išorės sienas,
nacionaliniams koordinavimo centrams, atsižvelgiant į tai, kiek šias
išlaidas valstybės narės suplanavo Sąjungos biudžete; 2) bendro
stebėjimo priemonių naudojimo išlaidos, kurios taip pat
turėtų būti bendrai finansuojamos iš atitinkamų Europos
kosmoso programų, įskaitant Globalią aplinkos apsaugos ir
saugumo stebėjimo sistemą (angl. GMES), atsižvelgiant į
tai, kiek bus galima naudotis šiuo finansavimu 2014–2020 m.; 3) EUROSUR ir
regioninių tinklų sistemos tarpusavio susiejimas tarp
valstybių narių ir kaimyninių trečiųjų
šalių; 4) visos kitos išlaidos, reikalingos EUROSUR įgyvendinti. [36] FRONTEX situacijų centro (angl. FSC) – tinklo,
kuriame tarpusavyje susiejami nacionaliniai koordinavimo centrai ir FRONTEX –
ir bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos veiklos išlaidos. Planuojama, kad
maždaug 5–10 mln. EUR šių išlaidų kasmet bus apmokamos iš
FRONTEX biudžeto, o maždaug 10–15 mln. EUR kasmet bus apmokamos iš Vidaus
saugumo fondo biudžeto. Tikslios sumos, kurias turės finansuoti FRONTEX
bus nustatytos per kasmetinę biudžetinę procedūrą. [37] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [38] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz.,
finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų
kelių kilometrai ir kt.). [39] Žr. 1.4.2 dalį: 1a – struktūrų
supaprastinimas ir sistemų tarpusavio susiejimas nacionaliniu lygmeniu; 2a
– veiksmingas personalo ir išteklių valdymas; 2c – poveikio vertinimas. [40] 75 proc. ES bendrojo finansavimo veiklos lėšos,
skirtos 24 valstybių narių, turinčių sausumos ir jūros
išorės sienas, nacionaliniams koordinavimo centrams. [41] FRONTEX situacijų centro (angl. FSC) veiklos išlaidos. [42] 2a – keitimasis duomenimis, informacija ir žvalgybos
duomenimis beveik realiuoju laiku. [43] Tinklo, sujungiančio nacionalinius koordinavimo
centrus ir FRONTEX, veiklos išlaidos. [44] Bendros pasienio žvalgybos vaizdo sistemos
(angl. CPIP) veiklos išlaidos. [45] 1d – geresnis keitimasis informacija su kaimyninėmis
trečiosiomis šalimis. [46] EUROSUR ir regioninių tinklų sistemos
tarpusavio susiejimas tarp valstybių narių ir kaimyninių
trečiųjų šalių. [47] 1b – duomenų sugretinimo kartu su šiuolaikiniais
technologiniais gebėjimais naudojimas nustatant ir sekant
tarpvalstybinį judėjimą per sienas; 1c – tarpžinybinis
keitimasis informacija su kitais dalyviais, vykdančiais veiklą
jūroje. [48] Bendro stebėjimo priemonių naudojimo
paslaugos teikimo ES lygmeniu veiklos išlaidos. [49] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo
pradžios metai. [50] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [51] Toliau lentelėje nurodomos 2 AD pareigybės yra
numatytos Pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo sukuriamas Vidaus saugumo
fondas. [52] CA –
sutartininkas (Contract Agent); INT – per agentūrą
įdarbintas darbuotojas (Intérimaire); JED – jaunesnysis delegacijos
ekspertas (Jeune Expert en Délégation); LA – vietinis darbuotojas (Local
Agent); SNE – deleguotas nacionalinis ekspertas (Seconded National
Expert). [53] Neviršijant
ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos
asignavimų (buvusių BA eilučių). [54] Būtina struktūriniams fondams, Europos
žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos
žuvininkystės fondui (EŽF). [55] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus. [56] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus
mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš
bendros sumos atskaičius 25 proc. surinkimo išlaidų.