52011PC0607

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.           PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Nedarbas ir nė kiek nemažėjantis skurdas verčia imtis veiksmų ES ir nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu beveik 23 milijonai žmonių neturi darbo, ir apskaičiuota, kad daugiau kaip 113 milijonų žmonių gyvena ties skurdo ar atskirties riba. Europos piliečiams didžiausią rūpestį kelia socialinės ir užimtumo problemos, ir jas sprendžiant iš Sąjungos tikimasi daugiau. Sąjunga susiduria ir su kitais sunkumais, kaip antai nepakankami įgūdžiai, prasta aktyvi darbo rinkos politika ir švietimo sistemos, socialinė tam tikrų visuomenės grupių atskirtis ir menkas darbo jėgos judumas. Reikia ir politinių iniciatyvų, ir konkrečių paramos veiksmų.

Daugelis šių problemų tapo dar opesnės dėl finansų ir ekonomikos krizės, demografinių ir migracijos tendencijų, greitos technologijų pažangos. Šių problemų veiksmingai neišsprendus jos bus didelė kliūtis socialinei sanglaudai ir konkurencingumui. Todėl svarbu, kad kartu su augimą skatinančiomis investicijomis į infrastruktūrą, regioniniu konkurencingumu ir verslo plėtote būtų įgyvendinamos tvarių darbo vietų kūrimo paramos priemonės, susijusios su darbo rinkos politika, švietimu, mokymu, socialine įtrauktimi, darbuotojų, įmonių ir verslininkų gebėjimu prisitaikyti ir administraciniais gebėjimais.

Europos socialinis fondas (ESF) remia politikos sritis ir prioritetus, kuriais siekiama visiško užimtumo, geresnės kokybės darbo ir didesnio produktyvumo, didesnio geografinio ir profesinio darbuotojų judumo Sąjungoje, geresnių švietimo ir mokymo sistemų ir skatinama socialinė įtrauktis, taip didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą.

Kadangi ESF turi visiškai atitikti strategiją „Europa 2020“ ir jos pagrindinius tikslus, jo lėšomis turėtų būti remiama valstybių narių vykdoma politika, susijusi su Integruotosiomis gairėmis, patvirtintomis pagal Sutarties 121 straipsnį ir 148 straipsnio 4 dalį, ir Rekomendacijomis dėl nacionalinių reformų programų. Nustačius mažiausią ESF, kaip vieno iš struktūrinių fondų, lėšų dalį ir sumą, bus užtikrinta, kad tiesiogiai Europos piliečiams skirtų investicijų mastas tinkamai atspindėtų Sąjungos prioritetus.

ESF nemažai prisidės siekiant ir kitų svarbių strategijos „Europa 2020“ prioritetų, susijusių su didesnėmis investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas, geresniu informacinių ir ryšių technologijų prieinamumu ir naudojimu, didesniu mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumu, skatinimu pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, saugoti gamtą ir tausiai naudoti išteklius. ESF savo veiklą derins su naująja integruota Socialinių pokyčių ir inovacijų programa. Visa tai kartu sudarys išsamią Europos užimtumo ir socialinės įtraukties iniciatyvą.

2.           KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMŲ REZULTATAI

Rengiant pasiūlymą atsižvelgta į Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos pažangos ataskaitos[1] viešų konsultacijų rezultatus[2], ES biudžeto peržiūrą ir pasiūlymus dėl daugiametės finansinės programos[3].

2010 m. lapkričio 12 d. – 2011 m. sausio 31 d. vyko viešosios konsultacijos dėl Penktosios sanglaudos ataskaitos išvadų, konsultacijų pabaigoje surengtas Sanglaudos forumas. Iš viso gauti 444 atsakymai. Tarp atsakiusiųjų buvo valstybės narės, regionų ir vietos valdžios institucijos, socialiniai partneriai, Europos idėją skleidžiančios organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, piliečiai ir kiti suinteresuotieji subjektai. Per viešąsias konsultacijas iškelta klausimų apie sanglaudos politikos ateitį. Apibendrinti rezultatai paskelbti 2011 m. gegužės 13 d.[4]

Be to, surengta specialių konferencijų ir seminarų, kuriuose nagrinėti ESF ateities klausimai. 2010 m. birželio mėn. surengtoje konferencijoje „ESF ir strategija „Europa 2020“ dalyvavo daugiau kaip 450 aukšto lygio valdžios institucijų, socialinių partnerių ir ES, valstybių narių ir trečiųjų šalių pilietinės visuomenės atstovų. Dar vienas seminaras dėl ESF ateities, kuriame dalyvavo NVO ir socialinių partnerių atstovai, surengtas 2010 m. gruodžio mėn.

2010 m. spalio 7 d. Europos Parlamentas patvirtino rezoliuciją dėl sanglaudos politikos ir ESF ateities[5]. Europos Komisija paprašė Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto[6] ir Regionų komiteto[7] pateikti aiškinamąsias nuomones, ir šios nuomonės buvo pateiktos.

Ekspertų patarimų pateikė ESF komiteto ad-hoc grupė Europos socialinio fondo ateities klausimais. Tai neformali valstybių narių ekspertų ir socialinių partnerių grupė. Nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. kovo mėn. buvo surengti septyni ad hoc grupės susitikimai. Be to, iš valstybių narių atstovų buvo sudaryta bendriems rodikliams aptarti skirta darbo grupė. Ši grupė surengė keturis susitikimus ir parengė dirvą siūlomiems rodikliams. Pats ESF komitetas nuomones dėl ESF ateities paskelbė 2010 m. birželio 3 d. ir 2011 m. kovo 10 d. posėdžiuose. Atskiras nuomones 2011 m. sausio ir kovo mėn. taip pat paskelbė atitinkamai Užimtumo komitetas (EMCO) ir Socialinės apsaugos komitetas (SPC).

Rengiantis konsultacijoms remtasi 2000–2006 m. programų ex-post vertinimo ir įvairių tyrimų rezultatais. Atliktas atskiras ESF reglamento poveikio vertinimas, patenkantis į trijų poveikio vertinimų paketą, kurį taip pat sudaro ERPF ir Sanglaudos fondo reglamentų poveikio vertinimai ir bendrojo reglamento, taikomo ESF, ERPF ir Sanglaudos fondui, poveikio vertinimas.

ESF reglamento poveikio vertinimas daugiausia apima reglamento aprėptį ir vieną konkretų paprastinimo aspektą. Poveikio vertinime taip pat aptartas finansinių priemonių, kurias gali taikyti Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, konkrečiai ESF, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, programa PROGRESS, EURES ir mikrofinansų priemonė PROGRESS, ir jų tarpusavio ryšys ir papildomumas.

ESF atliekamas vaidmuo visuotinai palaikomas. Manoma, kad papildoma Europos socialinio fondo europinė nauda didžiulė – valstybėms narėms ir regionams suteikiama galimybė įgyvendinti svarbiausius Europos prioritetus tam gaunant Europos finansavimą. Jis laikomas esminiu elementu sprendžiant pagrindines Europos piliečiams kylančias problemas ir siekiant strategijoje „Europa 2020“ nustatytų tikslų. Plačiai pripažįstama, kad būtina išankstinė veiksmingos paramos sąlyga – dėmesio sutelkimas į pagrindines problemas ir Tarybos rekomendacijas. Taip pat manoma, kad svarbu imtis veiksmų ir supaprastinti paramos teikimą ir sumažinti susijusius audito reikalavimus, ypač smulkesniems paramos gavėjams.

3.           TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

Europos socialinis fondas (ESF) įsteigtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 162 straipsnį. Laikas peržiūrėti ES finansavimą sanglaudai skatinti nustatytas atsižvelgiant į pasiūlymą dėl naujos daugiametės finansinės programos, kaip nurodyta Komisijos darbo programoje.

Šis pasiūlymas dėl reglamento pagrįstas SESV 164 straipsniu. Tarybos reglamente (ES) Nr. [...] nustatomas pagrindas struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo veiksmams ir pirmiausia išdėstomi teminiai tikslai, programavimo, stebėsenos, vertinimo, valdymo ir kontrolės principai ir taisyklės.

Taigi šiame reglamento pasiūlyme apibrėžiama ESF misija ir aprėptis, taip pat nustatomos susijusios prioritetinės investicijų sritys pagal teminius tikslus ir konkrečios nuostatos dėl ESF lėšomis bendrai finansuojamų veiksmų programų.

ESF veiks pagal SESV 174 straipsnį, kuriame Europos Sąjunga raginama imtis veiksmų, stiprinančių jos ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir skatinančių visokeriopą darnią plėtrą, mažinant regionų plėtros lygio skirtumus ir skatinant nepalankiausias sąlygas turinčių regionų vystymąsi.

Kaip pabrėžta ES biudžeto peržiūroje, „ES biudžetas turėtų būti naudojamas finansuoti ES viešosioms gėrybėms, veiklai, kurios valstybės narės ir regionai patys finansuoti negali arba kur juo užtikrinami geresni rezultatai“[8]. Šiame pasiūlyme atsižvelgta į subsidiarumo principą, kadangi ESF uždaviniai yra nustatyti Sutartyje, o politika įgyvendinama laikantis pasidalijamojo valdymo principo ir atsižvelgiant į valstybių narių ir regionų institucijų kompetenciją.

4.           POVEIKIS BIUDŽETUI

Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos yra pasiūlymas dėl 376 mlrd. EUR sanglaudos politikai 2014–2020 m.

Siūlomas 2014–2020 m. biudžetas || mlrd. EUR || Mažiausia procentinė ESF dalis || Atitinkama mažiausia ESF suma, mlrd. EUR

Mažiau išsivystę regionai Pereinamojo laikotarpio regionai Labiau išsivystę regionai Teritorinis bendradarbiavimas Sanglaudos fondas Papildomi asignavimai atokiausiems ir menkai apgyvendintiems regionams || 162,6 38,9 53,1 11,7 68,7 0,926 || 25 % 40 % 52 % - - - || 40,7 15,6 27,6 - - -

Europos infrastruktūros tinklų priemonė transportui, energetikai ir IRT || 40 mlrd. EUR (papildomų 10 mlrd. EUR rezervuota Sanglaudos fonde) || - ||

*Visi skaičiai pateikti pastoviosiomis 2011 m. kainomis.

Kad fondai labiau prisidėtų siekiant pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų, šiame pasiūlyme nustatyta mažiausia ESF procentinė dalis kiekvienai regionų, apibrėžtų bendrajame reglamente, kategorijai. Tai reiškia, kad mažiausia bendra ESF procentinė dalis yra 25 proc. sanglaudos politikai skiriamo biudžeto (išskyrus Europos infrastruktūros tinklų priemonei skirtas sumas), kitaip tariant, 84 mlrd. EUR. Nurodyta mažiausia ESF procentinė dalis apima būsimo Komisijos pasiūlymo dėl paramos skurstantiesiems maisto produktais biudžetą (2,5 mlrd. EUR).

5.           REGLAMENTO TURINIO SANTRAUKA

Kalbant apie aprėptį, 2014–2020 m. ESF reglamento projekte siūloma ESF lėšas visoje Europos Sąjungoje skirti keturiems teminiams tikslams: i) užimtumo ir darbo jėgos judumo skatinimui; ii) investicijoms į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą; iii) socialinės įtraukties skatinimui ir kovai su skurdu; iv) geresniems instituciniams gebėjimams ir veiksmingam viešajam administravimui. Pagal kiekvieną teminį tikslą nustatomos intervencinių priemonių kategorijos arba intervenciniai prioritetai. Be to, ESF turėtų padėti siekti ir kitų teminių tikslų, kuriais siekiama remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsparios klimato kaitos poveikiui ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos, padidinti informacinių ir ryšių technologijų naudojimą, skatinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, stiprinti mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą.

Siekiant užtikrinti pakankamą ir įrodomą poveikį, finansavimas turi būti koncentruotas. Koncentruotam finansavimui užtikrinti siūloma:

– paramą administraciniams gebėjimams stiprinti skirti tik valstybėms narėms, kuriose yra mažiau išsivysčiusių regionų arba finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus atitinkančių regionų;

– bent 20 proc. ESF skiriamos sumos skirti socialinės įtraukties skatinimui ir kovai su skurdu;

– finansavimas pagal veiksmų programas turi būti sutelktai skiriamas ribotam skaičiui investicinių prioritetų.

Be to, reglamento projekte paaiškinamas ir padidinamas ESF įnašas vykdant Sąjungos įsipareigojimą panaikinti moterų ir vyrų nelygybę bei užkirsti kelią diskriminacijai. Valstybės narės turi derinti griežtą lyčių aspekto integravimo strategiją ir konkrečius lyčių lygybės ir nediskriminavimo skatinimo veiksmus.

Taip pat reglamento projektu siekiama stiprinti socialines inovacijas ir tarptautinį bendradarbiavimą ESF paramos srityje: to paskata turėtų būti didesnė bendro finansavimo norma prioritetinėms kryptims, susijusioms su socialinėmis inovacijomis ir tarptautiniu bendradarbiavimu, konkreti programavimo ir stebėsenos tvarka ir Komisijai skirtas svarbesnis vaidmuo keičiantis gerąja patirtimi ir ją skleidžiant, bendri veiksmai ir visos Sąjungos rezultatai.

Kalbant apie stebėsenos ir vertinimo sistemas, reglamento projekte siūloma nustatyti būtiniausius kokybės standartus ir pradėti taikyti privalomus bendrus rodiklius. Tai turėtų užtikrinti, kad vykdant stebėseną būtų gaunami išsamūs ir patikimi duomenys, kuriuos galima lengvai susumuoti ES lygmeniu, ir kad vertinant didelis dėmesys būtų skiriamas ESF paramos veiksmingumo ir poveikio vertinimui.

Reglamento projekte daug reikšmės teikiama socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų dalyvavimui planuojant ir įgyvendinant ESF prioritetus ir veiksmus. Taigi, reglamento projekte raginama mažiau išsivysčiusiems regionams ir šalims skirti tinkamą ESF išteklių sumą socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimų didinimo veiksmams. Taip pat atsižvelgiant į svarbų socialinių partnerių vaidmenį turėtų būti remiami jų vykdomi bendri veiksmai užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties srityje.

Siekiant atsižvelgti į skirtingą ESF veiksmų pobūdį bei įvairius, palyginti su kitais fondais, paramos gavėjus, reglamento projekte taip pat pateikiamas ribotas konkrečių tinkamumo finansuoti taisyklių skaičius, idant ESF parama būtų lengviau skiriama mažesniems paramos gavėjams ar veiksmams. Kad šis supaprastinimas tikrai būtų naudingas paramos gavėjams, reglamento projekte siūloma supaprastintą sąnaudų apskaitą leisti vesti dažniau, o mažesnių veiksmų atveju ją padaryti privaloma. Tokiomis nuostatomis bus sumažinta paramos gavėjams ir vadovaujančiosioms institucijoms tenkanti administracinė našta, labiau orientuojamasi į ESF rezultatus ir prisidėta mažinant klaidų skaičių.

Galiausiai, nustatomos konkrečios su finansinėmis priemonėmis susijusios nuostatos, kuriomis valstybės narės ir regionai skatinami prisidėti prie ESF paramos ir taip padidinti jo pajėgumą finansuoti užimtumui, švietimui ir socialinei įtraukčiai palankius veiksmus.

2011/0268 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 164 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[9],

perdavę įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[10],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[11],

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) Reglamente (ES) Nr. [...] nustatomas Europos socialinio fondo (ESF), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Sanglaudos fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondo veiklos pagrindas ir visų pirma išdėstomi teminiai tikslai, programavimo, stebėsenos, vertinimo, valdymo ir kontrolės principai ir taisyklės. Todėl būtina nustatyti Europos socialinio fondo misiją ir aprėptį, pagal teminius tikslus nustatytus investicinius prioritetus ir konkrečias nuostatas dėl veiklos, kurią galima finansuoti iš ESF;

(2) ESF lėšomis turėtų būti gerinamos įsidarbinimo galimybės, skatinamas švietimas ir mokymasis visą gyvenimą, plėtojama aktyvios įtraukties politika, atsižvelgiant į Sutarties 162 straipsnyje ESF nustatytas užduotis; taip turėtų būti didinama ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda pagal Sutarties 174 straipsnį. Pagal Sutarties 9 straipsnį ESF turėtų atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi, aukšto lygio švietimu, mokymu ir žmonių sveikatos apsauga;

(3) 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba paragino vykdant visas bendrąsias politikos sritis, įskaitant sanglaudos politiką, įgyvendinti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“[12]. Kad ESF visiškai atitiktų šios strategijos tikslus, visų pirma susijusius su užimtumu, švietimu ir kova su socialine atskirtimi, ESF turėtų remti valstybes nares šioms įgyvendinant Tarybos rekomendacijas dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių, taip pat Tarybos sprendimus dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių, priimtus pagal Sutarties 121 straipsnį ir 148 straipsnio 4 dalį. Fondas taip pat turėtų padėti įgyvendinti pavyzdines iniciatyvas, ypač „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“[13], „Judus jaunimas“[14] ir „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“[15]. Fondas taip pat rems su iniciatyvomis „Skaitmeninė darbotvarkė“[16] ir „Inovacijų sąjunga“[17] susijusią veiklą;

(4) dėl ekonomikos globalizacijos, kintančių technologijų ir vis labiau senėjančios darbo jėgos bei didėjančio įgūdžių ir darbo vietų trūkumo tam tikruose sektoriuose ir regionuose Europos Sąjungai kyla struktūrinių sunkumų. Sunkumai dar padidėjo kilus ekonomikos ir finansų krizei, dėl kurios išaugo nedarbas, ypač jaunimo ir kitų pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, migrantų. ESF turėtų siekti skatinti užimtumą ir remti darbo jėgos judumą, investuoti į švietimą, įgūdžius ir mokymąsi visą gyvenimą, skatinti socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu. Skatindamas geresnį darbo rinkų veikimą užtikrinant didesnį tarptautinį geografinį darbuotojų judumą, ESF visų pirma turėtų remti Europos užimtumo tarnybų (EURES) veiklą, susijusią su darbuotojų samdymu, informavimu, konsultavimu bei orientavimu nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmeniu;

(5) be šių prioritetų, mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir valstybėse narėse ekonomikos augimui ir užimtumui paskatinti reikėtų didinti viešojo administravimo veiksmingumą ir stiprinti institucinius suinteresuotųjų subjektų, teikiančių paslaugas užimtumo, švietimo ir socialinės politikos srityse, gebėjimus;

(6) kartu labai svarbu remti Europos mažųjų ir vidutinių įmonių plėtotę ir konkurencingumą bei užtikrinti, kad žmonės, suteikus jiems tinkamų įgūdžių ir mokymosi visą gyvenimą galimybių, galėtų prisitaikyti ir susidoroti su naujais sunkumais, tokiais kaip žiniomis grįsta ekonomika, skaitmeninė darbotvarkė, perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir efektyviai energiją vartojančios ekonomikos. Siekdamas svarbiausių teminių tikslų ESF turėtų padėti įveikti šiuos sunkumus. Šioje srityje ESF turėtų padėti darbuotojams pereiti prie ekologiškesnių įgūdžių ir darbo vietų, visų pirma energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančiosios energijos ir darniojo transporto sektoriuose, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga ketina su klimato aspekto integravimu susijusią ES biudžeto dalį padidinti bent iki 20 proc., lėšas perimant iš įvairių politikos krypčių;

(7) ESF, užtikrindamas labiau koncentruotą paramą Europos Sąjungos prioritetams pasiekti, turėtų prisidėti įgyvendinant strategiją „Europa 2020“. Pirmiausia ESF turėtų padidinti paramą kovai su socialine atskirtimi ir skurdu, nustatydamas mažiausias rezervuotas išmokas. ESF lėšomis finansuoti atrinkti investiciniai prioritetai ir jų skaičius taip pat turi būti ribotas atsižvelgiant į remiamų regionų išsivystymo lygį;

(8) kad būtų galima atidžiau stebėti ir geriau vertinti Europos masto rezultatus, pasiekiamus ESF lėšomis finansuojamais veiksmais, reikėtų nustatyti bendrų našumo ir rezultatų rodiklių rinkinį;

(9) ESF lėšomis remiamų veiksmų veiksmingą ir produktyvų įgyvendinimą lemia geras valdymas ir visų susijusių teritorinių ir socialinių bei ekonominių dalyvių, ypač socialinių partnerių ir nevyriausybinių organizacijų, partnerystė. Todėl būtina, kad valstybės narės ragintų socialinius partnerius ir nevyriausybines organizacijas dalyvauti įgyvendinant ESF lėšomis remiamą veiklą;

(10) valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant ESF lėšomis finansuojamus prioritetus būtų skatinama moterų ir vyrų lygybė pagal Sutarties 8 straipsnį. Iš vertinimų matyti, kad svarbu į visas programas įtraukti lyčių aspektą, kartu užtikrinant, kad būtų imamasi konkrečių veiksmų lyčių lygybei pasiekti;

(11) atsižvelgiant į Sutarties 10 straipsnį, įgyvendinant ESF lėšomis finansuojamus prioritetus turėtų būti prisidedama prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar lytinės orientacijos. ESF lėšomis turėtų būti remiamos pastangos laikytis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija prisiimto įsipareigojimo, susijusio inter alia su švietimu, darbu ir užimtumu bei prieinamumu. ESF taip pat turėtų skatinti pereiti nuo institucinės prie bendruomenės slaugos;

(12) kad politika jautriau reaguotų į socialinius pokyčius ir kad būtų skatinamos ir remiamos novatoriškos socialinės įmonės, labai svarbu remti socialines inovacijas. Siekiant padidinti politikos veiksmingumą visų pirma būtų naudinga novatoriškus sprendimus, prieš pradedant plačiau diegti, išbandyti ir įvertinti, ir tam turėtų būti skiriama speciali ESF parama;

(13) tarptautinis bendradarbiavimas turi didelės papildomos naudos, ir būtina siekti, kad sudarant galimybes keistis patirtimi ir bendradarbiauti įgyvendinant susijusias iniciatyvas Komisijai tektų svarbesnis vaidmuo;

(14) kad strategija „Europa 2020“ ir jos pagrindiniai tikslai būtų įgyvendinti, būtina sutelkti regionų ir vietos suinteresuotuosius subjektus. Regionų ir vietos valdžios institucijos, miestai, socialiniai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos įgyvendinant programas galėtų būti aktyviau įtraukiamos remiant ir įgyvendinant teritorinius paktus, vietos užimtumo ir socialinės įtraukties iniciatyvas, bendruomenių inicijuojamas vietos plėtros strategijas ir tvarios miestų plėtros strategijas;

(15) Reglamente (ES) Nr. [...] nustatyta, kad išlaidų tinkamumo finansuoti taisyklės priimamos nacionaliniu lygmeniu, išskyrus tam tikras išimtis, dėl kurių būtina parengti konkrečias ESF nuostatas;

(16) siekiant supaprastinti ESF naudojimą ir sumažinti klaidų riziką, taip pat atsižvelgiant į ESF lėšomis remiamų veiksmų specifiškumą, reikėtų nustatyti nuostatas, papildančias Reglamento (ES) Nr. [...] 57 ir 58 straipsnius;

(17) valstybes nares ir regionus reikėtų skatinti ESF poveikį stiprinti įgyvendinant finansines priemones, kuriomis būtų remiami, pavyzdžiui, studentai, darbo vietų kūrimas, darbuotojų judumas, socialinė įtrauktis ir socialinis verslumas;

(18) įgaliojimai priimti teisės aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti perduoti Komisijai tais atvejais, kai įvairioms veiklos rūšims reikia nustatyti standartinius vieneto įkainius ir vienkartines sumas bei jų didžiausią sumą ir parengti konkrečias politinių garantijų taisykles ir sąlygas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Komisija, atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai Europos Parlamentui ir Tarybai būtų perduodami vienu metu, laiku ir tinkamai;

(19) šiuo reglamentu pakeičiamas 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 dėl Europos socialinio fondo ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1784/1999[18]. Todėl tas reglamentas turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I skyrius Bendrosios nuostatos

1 straipsnis Dalykas

Šiame reglamente nustatoma Europos socialinio fondo (ESF) misija, jo paramos aprėptis, konkrečios nuostatos bei tinkamos paramai gauti išlaidų rūšys.

2 straipsnis Misija

1. ESF skatina aukštą užimtumo lygį ir darbo kokybę, remia geografinį ir profesinį darbuotojų judumą, palengvina jų prisitaikymą prie pokyčių, skatina aukštą švietimo ir mokymo lygį, lyčių lygybę, lygias galimybes ir nediskriminavimą, didina socialinę įtrauktį ir stiprina kovą su skurdu, taip padėdamas siekti su didesne ekonomine, socialine ir teritorine sanglauda susijusių Europos Sąjungos prioritetų.

2. Tai daroma remiant valstybių narių siekius įgyvendinti pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ prioritetus ir pagrindinius tikslus. ESF lėšomis remiamas politikos ir veiksmų rengimas ir įgyvendinimas, atsižvelgiant į integruotąsias valstybių narių ekonomikos ir užimtumo politikos gaires[19] ir Tarybos rekomendacijas dėl nacionalinių reformų programų.

3. ESF turi būti naudingas žmonėms, įskaitant pažeidžiamiausias grupes, būtent ilgalaikius bedarbius, neįgaliuosius, migrantus, etnines mažumas, marginalias bendruomenes, socialinę atskirtį patiriančius žmones. ESF taip pat remia įmones, sistemas ir struktūras, kad joms būtų lengviau prisitaikyti prie naujų uždavinių, kad būtų skatinamas geras valdymas ir reformų įgyvendinimas, visų pirma užimtumo, švietimo ir socialinės politikos srityse.

3 straipsnis Paramos aprėptis

1. Atsižvelgiant į toliau nurodytus teminius tikslus ir vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. [...] 9 straipsniu, ESF lėšomis remiami šie investiciniai prioritetai:

(a) didinti užimtumą ir remti darbo jėgos judumą:

i)        suteikiant ieškantiems darbo ir neaktyviems asmenims galimybę gauti darbą, pasitelkiant vietos užimtumo iniciatyvas ir remiant darbo jėgos judumą;

ii)       į darbo rinką ilgam integruojant nedirbančius ir nesimokančius jaunuolius;

iii)      skatinant savarankišką darbą, verslumą ir verslo kūrimą;

iv)      užtikrinant vyrų ir moterų lygybę ir sudarant sąlygas derinti darbinį ir asmeninį gyvenimą;

v)       padedant darbuotojams, įmonėms ir verslininkams prisitaikyti prie pokyčių;

vi)      aktyviai ir sveikai senėjant;

vii)     modernizuojant ir stiprinant darbo rinkos institucijas, taip pat imantis veiksmų tarptautiniam darbo jėgos judumui didinti;

(b) investuoti į švietimą, įgūdžius ir mokimąsi visą gyvenimą:

i)        mažinant mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir užtikrinant lygias galimybes gauti geros kokybės ikimokyklinį, pradinį ir vidurinį išsilavinimą;

ii)       gerinant aukštojo ar lygiaverčio lygmens mokslo kokybę, veiksmingumą ir atvirumą, kad būtų pritraukta daugiau studentų ir didėtų pažangumas;

iii)      didinant galimybes mokytis visą gyvenimą, ugdant darbo jėgos įgūdžius ir keliant kvalifikaciją bei siekiant švietimo ir mokymo sistemas labiau pritaikyti darbo rinkos poreikiams;

(c) skatinti socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu:

i)        užtikrinant aktyvią įtrauktį;

ii)       integruojant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romų;

iii)      kovojant su diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba lytinės orientacijos;

iv)      didinant galimybes gauti įperkamas, tvarias ir aukštos kokybės paslaugas, įskaitant sveikatos priežiūrą ir visuotinės svarbos socialines paslaugas;

v)       skatinant socialinę ekonomiką ir socialines įmones;

vi)      įgyvendinant bendruomenės inicijuojamas vietos plėtros strategijas;

(d) stiprinti institucinius gebėjimus ir veiksmingą viešąjį administravimą:

i)        investuojant į institucinius gebėjimus ir veiksmingesnį viešąjį administravimą bei viešąsias paslaugas siekiant reformų, geresnio reglamentavimo ir gero valdymo.          Šis investicijų prioritetas nustatomas visoje teritorijoje valstybių narių, kuriose yra bent vienas NUTS 2 lygmens regionas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. [...] 82 straipsnio 2 dalies a punkte, arba Sanglaudos fondo paramos skyrimo reikalavimus atitinkančiose valstybėse narėse;

ii)       didinant suinteresuotųjų subjektų, įgyvendinančių užimtumo, švietimo ir socialinę politiką, gebėjimus ir sudarant sektorių ir teritorinius paktus dėl pasirengimo vykdyti nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens reformas.

2. Skirdamas lėšų 1 dalyje nurodytiems investiciniams prioritetams ESF taip pat padės siekti kitų teminių tikslų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. [...] 9 straipsnyje:

(a) remti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų, atsparios klimato kaitos poveikiui, tausiai išteklius naudojančios ir ekologiškesnės ekonomikos, vykdant švietimo ir mokymo sistemų reformą, pritaikant reikiamus įgūdžius ir kvalifikaciją, keliant darbo jėgos kvalifikaciją ir kuriant naujas darbo vietas su aplinka ir energetika susijusiuose sektoriuose;

(b) gerinti prieigą prie informacinių ir ryšių technologijų, tokių technologijų naudojimą ir kokybę, didinant skaitmeninį raštingumą, investicijas į e. įtrauktį ir e. įgūdžius bei į susijusius verslumo įgūdžius;

(c) stiprinti mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą ir inovacijas, ypač tobulinant antrosios ir trečiosios pakopos aukštojo mokslo studijas, rengiant mokslo darbuotojus ir sukuriant aukštojo mokslo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų bei įmonių tinklus ir sudarant partnerystės susitarimus;

(d) didinti mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumą ugdant įmonių ir darbuotojų prisitaikymą ir skatinant daugiau investuoti į žmogiškąjį kapitalą.

4 straipsnis Nuoseklumas ir lėšų telkimas pagal temas

1. Valstybės narės užtikrina, kad veiksmų programose nustatyta strategija ir veiksmai būtų nuoseklūs ir jais būtų siekiama spręsti nacionalinėse reformų programose ir susijusiose Tarybos rekomendacijose, pateiktose pagal Sutarties 148 straipsnio 4 dalį, įvardytus uždavinius, ir taip būtų siekiama pagrindinių strategijos „Europa 2020“ tikslų užimtumo, švietimo ir skurdo srityse.

2. Kiekviena valstybė narė bent 20 proc. visų ESF išteklių skiria teminiam tikslui skatinti socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu, nustatytam Reglamento (ES) Nr. [...] 9 straipsnio 9 dalyje.

3. Valstybės narės išteklius telkia pagal temas ir juos paskirsto taip:

a) labiau išsivysčiusiuose regionuose valstybės narės 80 proc. visų kiekvienai veiksmų programai skirtų lėšų sutelkia daugiausia į keturis investicinius prioritetus, nurodytus 3 straipsnio 1 dalyje;

b) pereinamojo laikotarpio regionuose valstybės narės 70 proc. visų kiekvienai veiksmų programai skirtų lėšų sutelkia daugiausia į keturis investicinius prioritetus, nurodytus 3 straipsnio 1 dalyje;

c) mažiau išsivysčiusiuose regionuose valstybės narės 60 proc. visų kiekvienai veiksmų programai skirtų lėšų sutelkia daugiausia į keturis investicinius prioritetus, nurodytus 3 straipsnio 1 dalyje.

5 straipsnis Rodikliai

1. Šio reglamento priede nustatyti bendri rodikliai ir konkrečios programos rodikliai naudojami pagal Reglamento (ES) Nr. [...] 24 straipsnio 3 dalį ir 87 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį. Visi rodikliai išreiškiami absoliučiais skaičiais.        Bendri ir konkrečios programos našumo rodikliai yra susiję su iš dalies arba visiškai įvykdytais veiksmais. Jei, atsižvelgiant į remiamų veiksmų pobūdį, yra galimybė, 2022 metams nustatomos kaupiamosios kiekybinės siektinos vertės. Nustatomi nuliniai atskaitos rodikliai.    Bendri ir konkrečios programos rezultatų rodikliai yra susiję su prioritetinėmis kryptimis arba su antriniais pagal kiekvieną prioritetinę kryptį nustatytais prioritetais. Atskaitos rodikliai nustatomi atsižvelgiant į naujausius turimus duomenis. 2022 metams nustatomos kaupiamosios kiekybinės siektinos vertės.

2. Teikdama metines įgyvendinimo ataskaitas vadovaujančioji institucija pateikia ir elektroninėmis priemonėmis sutvarkytus kiekvieno investicinio prioriteto struktūrizuotus duomenis. Šie duomenys apima suskirstymą į kategorijas, našumo ir rezultatų rodiklius.

II skyrius Konkrečios programavimo ir įgyvendinimo nuostatos

6 straipsnis Partnerių dalyvavimas

1. Socialiniai partneriai ir kiti suinteresuotieji subjektai, visų pirma nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinant veiksmų programas gali dalyvauti, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] 5 straipsnyje, jiems suteikiant bendrąjį įgaliojimą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. [...] 112 straipsnio 7 dalyje. Tokiu atveju veiksmų programoje nurodoma programos dalis, dėl kurios suteikiamas bendrasis įgaliojimas, įskaitant pagal kiekvieną prioritetinę kryptį numatomus jai skirti finansinius asignavimus.

2. Siekiant skatinti tinkamą socialinių partnerių dalyvavimą vykdant ESF lėšomis remiamą veiklą, Reglamento (ES) Nr. [...] 82 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžto regiono arba Sanglaudos fondo paramos skyrimo reikalavimus atitinkančių valstybių narių veiksmų programos vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad tinkama ESF išteklių suma būtų skiriama gebėjimų stiprinimo veiklai – mokymams, tinklų kūrimo priemonėms, socialinio dialogo stiprinimui ir veiklai, kurios imamasi kartu su socialiniais partneriais.

3. Siekiant skatinti tinkamą nevyriausybinių organizacijų galimybę dalyvauti vykdant ESF lėšomis remiamą veiklą, konkrečiai socialinės įtraukties, lyčių lygybės ir lygių galimybių srityse, Reglamento (ES) Nr. [...] 82 straipsnio 2 dalies a punkte apibrėžto regiono arba Sanglaudos fondo paramą galinčių gauti valstybių narių veiksmų programos vadovaujančiosios institucijos užtikrina, kad tinkama ESF išteklių suma būtų skiriama nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimo veiklai.

7 straipsnis Vyrų ir moterų lygybės skatinimas

Valstybės narės ir Komisija skatina vyrų ir moterų lygybę integruodamos lyčių aspektą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [..] 7 straipsnyje, ir imdamosi konkrečių tikslinių veiksmų, paminėtų 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, visų pirma siekdamos padidinti tvarų moterų dalyvavimą ir pažangą darbo rinkoje, sumažinti darbo rinkos segregaciją pagal lytis, kovoti su lyčių stereotipais švietimo ir mokymo srityje ir skatinti galimybes suderinti vyrų ir moterų darbinį ir asmeninį gyvenimą.

8 straipsnis Lygių galimybių ir nediskriminavimo skatinimas

Valstybės narės ir Komisija skatina visiems suteikti vienodas galimybes, taip pat neįgaliesiems užtikrinti prieinamumą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] 7 straipsnyje, visur atsižvelgiant į nediskriminavimo principą ir imantis konkrečių veiksmų pagal investicinius prioritetus, kaip nurodyta 3 straipsnyje, o ypač 3 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktyje. Tokie veiksmai turi būti skirti asmenims, kuriems kyla pavojus būti diskriminuojamiems, arba neįgaliems asmenims, siekiant padidinti jų galimybes darbo rinkoje bei sustiprinti socialinę įtrauktį ir sumažinti nelygybę gauto išsilavinimo ir sveikatos būklės požiūriu, įskaitant perėjimą nuo institucinių prie bendruomenių slaugos paslaugų.

9 straipsnis Socialinės inovacijos

1. ESF skatina socialines inovacijas visose ESF aprėpties srityse, nustatytose šio reglamento 3 straipsnyje, visų pirma siekiant išbandyti inovatyvius sprendimus ir diegti juos plačiau, kad būtų tenkinami socialiniai poreikiai.

2. Valstybės narės savo veiksmų programose nustato socialinių inovacijų temas, atitinkančias konkrečius jų poreikius.

3. Komisija padeda ugdyti su socialinėmis inovacijomis susijusius gebėjimus, visų pirma remdama abipusį mokymąsi, tinklų kūrimą, gerosios patirties ir metodikų skleidimą.

10 straipsnis Tarptautinis bendradarbiavimas

1. Skatindamos abipusį mokymąsi, valstybės narės remia tarptautinį bendradarbiavimą ir taip didina ESF lėšomis remiamų politikos sričių veiksmingumą. Tarptautiniu bendradarbiavimu laikomas bent dviejų valstybių narių partnerių bendradarbiavimas.

2. Valstybės narės gali pasirinkti tarptautinio bendradarbiavimo temas iš Komisijos pasiūlyto ir ESF komiteto patvirtinto sąrašo.

3. Komisija padeda tarptautiniu mastu bendradarbiauti 2 dalyje nurodytomis temomis pasitelkdama abipusio mokymosi ir suderintos ar bendros veiklos galimybes. Visų pirma Komisija vadovauja ES lygmens platformai, leidžiančiai keistis patirtimi, ugdyti gebėjimus, užmegzti ryšius, taip pat skleisti informaciją apie susijusius rezultatus. Be to, Komisija, siekdama palengvinti tarptautinį bendradarbiavimą, sukuria suderintą įgyvendinimo sistemą, įskaitant bendrus tinkamumo kriterijus, veiksmų rūšis ir tvarkaraštį, bendras stebėsenos ir vertinimo metodikas.

11 straipsnis Šio fondo veiksmų programų nuostatos

1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. [...] 87 straipsnio 1 dalies, veiksmų programose gali būti nustatomos prioritetinės kryptys, susijusios su įgyvendinamomis socialinėmis inovacijomis ir tarptautiniu bendradarbiavimu, kaip nurodyta 9 ir 10 straipsniuose.

2.           Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. [...] 109 straipsnio 3 dalies, didžiausia bendro finansavimo dalis prioritetinei krypčiai yra dešimčia procentinių taškų didesnė, bet neviršijanti 100 proc., jei visa prioritetinė kryptis yra susijusi su socialinėmis inovacijomis ir (arba) tarptautiniu bendradarbiavimu.

3.           Be to, kas nustatyta Reglamento (ES) Nr. [...] 87 straipsnio 3 dalyje, veiksmų programose taip pat nustatoma ESF paramos planuojamai veiklai dalis, skiriama:

(a) teminiams tikslams, išvardytiems Reglamento (ES) Nr. [...] 9 straipsnio 1–7 dalyse, atitinkamai pagal prioritetines kryptis;

(b) socialinėms inovacijoms ir tarptautiniam bendradarbiavimui, kaip nurodyta 9 ir 10 straipsniuose, jei tai neįtraukta į specialią prioritetinę kryptį.

12 straipsnis Konkrečios nuostatos dėl tam tikrų teritorinių aspektų

1.           ESF lėšomis gali būti remiamos bendruomenės inicijuojamos vietos plėtros strategijos, minimos Reglamento (ES) Nr. [...] 28 straipsnyje, teritoriniai paktai ir vietos užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties iniciatyvos, visų pirma pasitelkiant integruotas teritorines investicijas, minimas Reglamento (ES) Nr. [...] 99 straipsnyje.

2.           ERPF intervencinėms priemonėms, minimoms Reglamento (ES) Nr. [ERPF] 7 straipsnyje, papildyti, ESF lėšomis gali būti remiama darni miestų plėtra vykdant strateginius planus, kuriuose nustatomi integruotieji veiksmai ekonominiams, aplinkos ir socialiniams uždaviniams, darantiems poveikį partnerystės sutartyje nurodytų miestų teritorijoms, spręsti.

III SKYRIUS Specialiosios finansų valdymo nuostatos

13 straipsnis Tinkamos finansuoti išlaidos

1. ESF lėšomis remiamos tinkamos finansuoti išlaidos, kurios, nepaisant Reglamento (ES) Nr. [...] 109 straipsnio 2 dalies b punkto nuostatų, gali apimti darbdavių ir darbuotojų bendrai sutelktas finansines lėšas.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. [...] 60 straipsnio 2 dalies, ESF gali remti veiksmų, kurie vykdomi ne programos įgyvendinimo, bet Sąjungos teritorijoje, išlaidas, jei įvykdomos šios dvi sąlygos:

(a) veiksmas naudingas programos įgyvendinimo vietovei;

(b) programos institucijų prievolės, susijusios su veiksmo valdymu, kontrole ir auditu, už programą, pagal kurią veiksmui suteikta parama, atsakingų institucijų yra įvykdytos, arba šios institucijos yra sudariusios susitarimus su teritorijos, kurioje įgyvendinamas veiksmas, institucijomis, jeigu 2 dalies a punkte nustatytos sąlygos ir su veiksmo valdymu, kontrole ir auditu susijusios prievolės yra įvykdytos.

3. Be Reglamento (ES) Nr. [...] 59 straipsnio 3 dalyje nurodytų išlaidų, ESF paramos skyrimo reikalavimų neatitinka išlaidos infrastruktūrai, žemei ir nekilnojamajam turtui įsigyti.

4. Parama natūra, skiriama kaip išmokos arba atlyginimai, kuriuos trečioji šalis išmoka veiksmo dalyviams, gali būti tinkama finansuoti iš ESF, jei jos vertė neviršija trečiosios šalies patirtų sąnaudų ir ji buvo suteikta laikantis nacionalinių taisyklių, įskaitant apskaitos taisykles.

14 straipsnis Sąnaudų apskaitos supaprastinimas

1. Be Reglamento (ES) Nr. [...] 57 straipsnyje nurodytų metodų, Komisija gali kompensuoti valstybių narių patirtas išlaidas taikydama Komisijos nustatytus standartinius vieneto įkainius ir vienkartines sumas. Taip apskaičiuotos sumos laikomos paramos gavėjams sumokėta viešąja parama ir, taikant Reglamentą (ES) Nr. [...], tinkamomis finansuoti išlaidomis.

Šiuo tikslu, laikantis 16 straipsnio, Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl tinkamų veiklos rūšių, standartinių vieneto įkainių ir vienkartinių sumų nustatymo ir didžiausių jų dydžių, kurie gali būti koreguojami laikantis taikytinų visuotinai pripažintų metodų.

Finansiniu auditu siekiama tik įsitikinti, kad įvykdytos sąlygos, leidžiančios Komisijai kompensuoti išlaidas, apskaičiuotas taikant standartinius vieneto įkainius ir vienkartines sumas.

Kai taikomos tokios finansavimo formos, valstybė narė veiksmams remti gali taikyti savo apskaitos normas. Taikant šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. [...] šios apskaitos normos ir gautos sumos netikrinamos audito institucijos ar Komisijos.

2. Remiantis Reglamento (ES) Nr. [...] 57 straipsnio 1 dalies d punkto ir 4 dalies d punkto nuostatomis, nustatyto dydžio norma, neviršijanti 40 proc. tinkamų finansuoti tiesioginių personalo sąnaudų, gali būti naudojama likusioms tinkamoms finansuoti veiklos išlaidoms padengti.

3. Tinkamas finansuoti veiksmų sąnaudas padengiančios dotacijos, kurių viešosios paramos dalis neviršija 100 000 EUR, nustatomos skiriant vienodo dydžio finansavimą arba taikant standartinius vieneto įkainius ir vienkartines sumas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] 57 straipsnio 1 dalyje, gali būti apskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, remiantis biudžeto projektu, kuriam ex ante pritarė vadovaujančioji institucija.

4. Išskyrus veiklą, remiamą pagal valstybės pagalbos schemą, dotacijos, kurių viešosios paramos dalis neviršija 50 000 EUR, gali būti skiriamos kaip vienkartinės sumos arba standartiniai vieneto įkainiai.     

15 straipsnis Finansinės priemonės

1. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. [...] 32 straipsniu, į ESF paramos aprėptį patenkančią veiklą ir politikos sritis galima finansuoti naudojant finansines priemones, pavyzdžiui, rizikos pasidalijimo sistemas, vertybinius ir skolos popierius, ir skolinimosi priemones per garantinius fondus, kontroliuojančiuosius fondus ir paskolų fondus.

2. ESF galima pasinaudoti siekiant padidinti nacionalinio ir regioninio lygmens viešųjų ar privačiųjų įstaigų, vykdančių į ESF paramos aprėptį ir veiksmų programą patenkančią veiklą ir politiką, galimybes patekti į kapitalo rinkas pasinaudojant ESF politika pagrįstomis garantijomis, jei tik Komisija tam pritaria.

Komisija, laikantis 16 straipsnio, įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kad nustatytų konkrečias valstybių narių paraiškoms taikomas taisykles ir sąlygas, įskaitant paramos politikai garantijų viršutinę ribą, pirmiausia užtikrindama, kad jas naudojant nesusidarytų pernelyg didelė viešųjų įstaigų skola.

Komisija įvertina kiekvieną paraišką ir patvirtina kiekvieną „paramos politikai ESF garantiją“, jei ji patenka į veiksmų programos sritį, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. [...] 87 straipsnyje, ir atitinka konkrečias nustatytas taisykles ir sąlygas.

IV skyrius Įgaliojimų perdavimas ir baigiamosios nuostatos

16 straipsnis Įgaliojimų perdavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Šiame reglamente nurodyti įgaliojimai perduodami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 14 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų perdavimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba kitą sprendime nurodytą dieną. Jis neturi įtakos jau įsigaliojusių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Komisija priima deleguotąjį aktą ir tuo pačiu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 14 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius po to teisės akto perdavimo Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškė prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas dviem mėnesiais.

17 straipsnis Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 panaikinamas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

18 straipsnis Peržiūros išlyga

Europos Parlamentas ir Taryba iki 2020 m. gruodžio 31 d. peržiūri šį reglamentą Sutarties 164 straipsnyje nustatyta tvarka.

19 straipsnis Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

PRIEDAS Bendri našumo ir rezultatų rodikliai, taikomi ESF investicijoms

(1) Bendri našumo rodikliai, taikomi dalyviams

Dalyviai[20] – tai tiesioginės naudos iš ESF investicijų gaunantys asmenys, kurių tapatybė gali būti nustatyta, informacijos apie kuriuos gali būti prašoma ir su kuriais siejamos konkrečios išlaidos. Kiti paramos gavėjai nelaikomi dalyviais.

· Bedarbiai, įskaitant ilgalaikius bedarbius*

· Ilgalaikiai bedarbiai*

· Neaktyvūs asmenys*

· Neaktyvūs nesimokantys asmenys*

· Dirbantieji, įskaitant savarankiškai dirbančius asmenis*

· Jaunesni negu 25 metų asmenys*

· Vyresni negu 54 metų asmenys*

· Asmenys, turintys pradinį (ISCED 1) arba pagrindinį išsilavinimą (ISCED 2)*

· Asmenys, turintys vidurinį (ISCED 3) išsilavinimą arba išsilavinimą po vidurinės mokyklos (ISCED 4)*

· Asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą (ISCED 5–8)*

· Migrantai, užsienio kilmės asmenys, mažumos (įskaitant marginalias bendruomenes, pavyzdžiui, romus)**

· Neįgalieji**

· Kiti socialiai remtini asmenys**

Bendras dalyvių skaičius apskaičiuojamas automatiškai , remiantis našumo rodikliais.

Šie duomenys apie ESF remiamos veiklos dalyvius turi būti teikiami metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 101 straipsnio 1 dalyje. Visi duomenys išskirstomi pagal lytį.

(2) Subjektams taikomi bendri našumo rodikliai

· Socialinių partnerių ar nevyriausybinių organizacijų visiškai ar iš dalies įgyvendintų projektų skaičius

· Projektų, skirtų viešajam administravimui ar viešosioms paslaugoms, skaičius

· Remiamų mažųjų ir vidutinių įmonių skaičius

Šie duomenys turi būti teikiami metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 101 straipsnio 1 dalyje.       

(3) Bendri tiesioginių rezultatų rodikliai apie dalyvius

· Neaktyvūs asmenys, kurie gavę paramą vėl pradėjo ieškoti darbo

· Dalyviai, kurie gavę paramą pradėjo mokytis

· Dalyviai, kurie gavę paramą įgijo kvalifikaciją

· Dalyviai, kurie gavę paramą pradėjo dirbti

Šie duomenys turi būti teikiami metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 101 straipsnio 1 dalyje. Visi duomenys išskirstomi pagal lytis.           

(4) Bendri ilgalaikių rezultatų rodikliai apie dalyvius

· Dalyviai, kurie gavę paramą dirba 6 mėnesius

· Dalyviai, kurie gavę paramą savarankiškai dirba 6 mėnesius

· Dalyviai, kurių padėtis darbo rinkoje gavus paramą pagerėjo

Šie duomenys turi būti teikiami metinėse įgyvendinimo ataskaitose, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. [...] 44 straipsnio 4 dalyje. Šie duomenys turi būti renkami remiantis tipine dalyvių grupe pagal kiekvieną prioritetinę kryptį ar antrinį prioritetą. Grupės patikimumas turi būti užtikrinamas taip, kad būtų galima duomenis apibendrinti prioritetinės krypties ar antrinio prioriteto lygmeniu. Visi duomenys išskirstomi pagal lytį.

[1]               Penktoji ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaita, 2010 m. lapkričio mėn.

[2]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir nacionaliniams parlamentams „ES biudžeto peržiūra“, COM(2010) 700, 2010 10 19.

[3]               Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas, COM(2011) 500, 2011 6 29.

[4]               Komisijos tarnybų darbinis dokumentas. Viešųjų konsultacijų dėl Penktosios ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ataskaitos išvadų rezultatai, SEC(2011) 590 galutinis, 2011 5 13.

[5]               2010 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos socialinio fondo ateities, P7_TA(2010)0357.     2010 m. spalio 7 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES sanglaudos ir regioninės politikos po 2013 m., P7_TA(2010)0356.

[6]               OL C 132/8, 2011 5 3.

[7]               OL C 166/08, 2011 6 7.

[8]               COM (2010) 700, 2010 10 19.

[9]               OL C , , p. .

[10]             OL C , , p. .

[11]             OL C , , p. .

[12]             COM(2010) 2020 galutinis, 2010 3 3.

[13]             COM(2010) 682 galutinis, 2010 11 23.

[14]             COM(2010) 477 galutinis, 2010 9 15.

[15]             COM(2010) 758 galutinis, 2010 12 16.

[16]             COM(2010) 245 galutinis/2, 2010 8 26.

[17]             COM(2010) 546 galutinis, 2010 10 6.

[18]             OL L 210, 2006 7 31, p. 12.

[19]             2010 m. liepos 13 d. Tarybos rekomendacija dėl valstybių narių ir Sąjungos bendrųjų ekonominės politikos gairių (OL L 191, 2010 7 23, p. 28–34) ir 2010 m. spalio 21 d. Tarybos sprendimas dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (OJ L 308, 2010 11 24, p. 46–51).

[20]             Valstybių narių įdiegta duomenų tvarkymo tvarka turi atitikti 1995 m. spalio 24 d. Direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ypač jos 7 ir 8 straipsnių, nuostatas.              Duomenys pateikti pagal rodiklius, pažymėtus *, yra asmens duomenys pagal minėtos direktyvos 7 straipsnį. Tvarkant tokius duomenis būtina laikytis teisinės prievolės, kuri duomenų valdytojui nustatyta 7 straipsnio c punkte. Duomenų valdytojo sąvokos apibrėžtį žr. minėtos direktyvos 2 straipsnyje.                Duomenys pateikti pagal rodiklius, pažymėtus **, yra ypatingi duomenys pagal minėtos direktyvos 8 straipsnį. Dėl svarbių visuomenės interesų valstybės narės greta 8 straipsnio 2 dalyje išdėstytų išimčių nacionaliniais įstatymais ar priežiūros institucijų sprendimais (8 straipsnio 4 dalis) gali numatyti kitas išimtis, bet turi užtikrinti tinkamas apsaugos priemones.