52011PC0403

TURINYS

I DALIS. FINANSINĖ PROGRAMA IR SPECIALIOS PRIEMONĖS 3

A. SU FINANSINE PROGRAMA SUSIJUSIOS NUOSTATOS 3

B. SU SPECIALIOMIS PRIEMONėMIS, NEįTRAUKTOMIS į FINANSINę PROGRAMą, SUSIJUSIOS NUOSTATOS 3

B.1. Neatidėliotinos pagalbos rezervas 3

B.2. Europos Sąjungos solidarumo fondas 4

B.3. Lankstumo priemonė 4

B.4. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas 5

B.5. Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas 5

B.6. Nenumatytų atvejų rezervas 5

II DALIS. TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETO KLAUSIMAIS TOBULINIMAS 7

A. TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO PROCEDūRA 7

B. FINANSINIų NUOSTATų įTRAUKIMAS į TEISėS AKTUS 7

C. SU žUVININKYSTėS SUSITARIMAIS SUSIJUSIOS IšLAIDOS 8

D. BENDROS UžSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS (BUSP) FINANSAVIMAS 8

E. SU VYSTYMOSI POLITIKOS KLAUSIMAIS IR EUROPOS PLėTROS FONDU SUSIJęS INSTITUCIJų DALYVAVIMAS 10

F. INSTITUCIJų BENDRADARBIAVIMAS BIUDžETINėS PROCEDūROS METU DėL SU ADMINISTRACINėMIS IšLAIDOMIS SUSIJUSIų KLAUSIMų 10

III DALIS. PATIKIMAS ES LĖŠŲ FINANSINIS VALDYMAS 11

A. FINANSINIS PROGRAMAVIMAS 11

B. AGENTūROS IR EUROPOS MOKYKLOS 12

PRIEDAS. TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS BIUDŽETINĖS PROCEDŪROS METU 13

A dalis. Biudžetinės procedūros kalendorius 13

B dalis. Biudžetinės procedūros prioritetai 13

C dalis. Biudžeto projekto rengimas ir sąmatų atnaujinimas 13

D dalis. Biudžetinė procedūra iki taikinimo procedūros 14

E dalis. Taikinimo procedūra 14

F dalis. Taisomieji biudžetai 17

Projektas

Tarpinstitucinis Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimas dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo

EUROPOS PARLAMENTAS, EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR EUROPOS KOMISIJA,

toliau – institucijos,

SUSITARė:

1. Šio susitarimo, priimto pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 295 straipsnį, tikslas – pagerinti metinę biudžetinę procedūrą ir institucijų bendradarbiavimą biudžeto klausimais.

2. Kol galioja, šis susitarimas privalomas visoms institucijoms.

3. Šiuo susitarimu nekeičiami Sutartyse, Tarybos reglamente (ES) Nr. .../201x, kuriuo nustatoma 2014–20xx m. daugiametė finansinė programa[1] (toliau – DFP reglamentas), ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. .../201x dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (toliau – Finansinis reglamentas)[2] nustatyti atitinkami institucijų biudžeto įgaliojimai.

4. Bet kokiems šio susitarimo pakeitimams būtina gauti visų institucijų pritarimą.

5. Šį susitarimą sudaro trys dalys:

6. I dalyje pateikiamos papildomos nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa, ir nuostata dėl specialių priemonių, kurios neįtrauktos į finansinę programą.

7. II dalyje aptariamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas biudžetinės procedūros metu.

8. III dalyje pateikiamos nuostatos, susijusios su patikimu ES lėšų finansiniu valdymu.

9. Šis susitarimas įsigalioja tą pačią dieną, kaip ir DFP reglamentas, ir pakeičia 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[3].

I DALIS. FINANSINĖ PROGRAMA IR SPECIALIOS PRIEMONĖS

A. Su finansine programa susijusios nuostatos

10. Informacija apie operacijas, neįtrauktas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, ir numatomi įvairių Sąjungos nuosavų išteklių kategorijų pokyčiai nurodomi atskirose lentelėse. Ši informacija atnaujinama kiekvienais metais kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu.

11. Išskyrus finansinės programos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tarpinę viršutinę ribą, siekdamos patikimo finansų valdymo, institucijos biudžetinės procedūros ir biudžeto priėmimo metu kiek galėdamos užtikrina, kad iki įvairioms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų liktų pakankamos maržos.

Mokėjimų asignavimų prognozių atnaujinimas po 2020 m.

12. 2017 m. Komisija atnaujins mokėjimų asignavimų prognozes po 2020 m. Šios atnaujintos prognozės bus parengtos atsižvelgiant į biudžeto įsipareigojimų asignavimų ir biudžeto mokėjimų asignavimų realų vykdymą, taip pat į vykdymo prognozes. Jose taip pat bus vertinamos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad mokėjimų asignavimai būtų tinkamai organizuojami, palyginti su įsipareigojimų asignavimais ir Europos Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų augimo prognozėmis.

B. SU SPECIALIOMIS PRIEMONėMIS, NEįTRAUKTOMIS į FINANSINę PROGRAMą, SUSIJUSIOS NUOSTATOS

B.1. Neatidėliotinos pagalbos rezervas

13. Neatidėliotinos pagalbos rezervas skirtas skubiai reaguoti į trečiosiose šalyse dėl įvykių, kurių nebuvo galima numatyti sudarant biudžetą, atsiradusius konkrečius pagalbos poreikius, visų pirma humanitarinių operacijų, tačiau taip pat civilinėms krizėms valdyti, apsaugai ir ypatingiems sunkumams, atsirandantiems dėl migracijos srautų prie Sąjungos išorės sienų, jeigu to reikia pagal aplinkybes.

Šiam rezervui nustatoma metinė 350 mln. EUR suma (2011 m. kainomis), kuri gali būti panaudota iki n + 1 metų pagal Finansinį reglamentą. Šis rezervas įtraukiamas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjinys. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinė sumos dalis pagal perkėlimo seką. Jeigu n + 1 metais nepanaudojama n metų metinės sumos dalis, ji panaikinama.

Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti šį rezervą, abiem biudžeto valdymo institucijoms ji pateikia pasiūlymą perkelti lėšas iš šio rezervo į atitinkamas biudžeto eilutes.

Tačiau prieš Komisijai pateikiant bet kokį pasiūlymą pasinaudoti rezervu, turi būti išnagrinėtos galimybės perskirstyti asignavimus.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Perkėlimas atliekamas pagal Finansinį reglamentą.

B.2. Europos Sąjungos solidarumo fondas

14. Europos Sąjungos solidarumo fondo paskirtis – užtikrinti finansinę pagalbą kurios nors valstybės narės arba šalies kandidatės teritorijoje įvykus didelėms nelaimėms, kaip apibrėžta atitinkamame pagrindiniame teisės akte. Metinės fondui skiriamos sumos viršutinė riba yra 1 mlrd. EUR (2011 m. kainomis). Kiekvienų metų spalio 1 d. fonde turi likti ne mažiau kaip ketvirtadalis metinės sumos, kad būtų galima patenkinti iki metų pabaigos atsirasiančius poreikius. Į biudžetą neįtraukta metinės sumos dalis negali būti perkelta į kitus metus.

Išimtiniais atvejais, taip pat jeigu nelaimės metais, kaip apibrėžta atitinkamame pagrindiniame teisės akte, fonde likusių finansinių lėšų nepakanka, biudžeto valdymo institucijos manymu, reikalingai pagalbai suteikti, Komisija gali siūlyti skirtumą finansuoti kitų metų metinėmis sumomis. Kiekvienais metais į biudžetą įtrauktina metinė fondo suma jokiomis aplinkybėmis negali viršyti 1 mlrd. EUR.

Komisija pateikia pasiūlymą panaudoti fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos fondo mobilizavimo sąlygos. Kai yra galimybė perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje atsiranda papildomų išlaidų, Komisija, teikdama reikiamą pasiūlymą pagal Finansinį reglamentą, atsižvelgia į tai imdamasi atitinkamos biudžeto priemonės. Sprendimą panaudoti fondo lėšas kartu priima abi biudžeto valdymo institucijos. Taryba priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – savo narių balsų ir trijų penktadalių balsavusių narių balsų dauguma.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

B.3. Lankstumo priemonė

15. Lankstumo priemonės, kurios metinė viršutinė riba yra 500 mln. EUR (2011 m. kainomis), paskirtis – užtikrinti galimybę atitinkamais finansiniais metais, neviršijant nustatytos sumos, padengti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima padengti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų.

Metinė lankstumo priemonei skirta suma gali būti panaudota ne vėliau kaip iki n + 3 metų. Pirmiausia naudojama iš praėjusių metų perkelta metinė sumos dalis pagal perkėlimo seką. N metų metinės sumos dalis, kuri nepanaudojama n + 3 metais, panaikinama.

Pasiūlymą naudoti lankstumo priemonę Komisija pateikia išnagrinėjusi visas galimybes perskirstyti asignavimus išlaidų kategorijoje, kurioje atsiranda papildomų išlaidų.

Pasiūlyme nurodomi finansuotini poreikiai ir suma. Pasiūlymas bet kuriems atitinkamiems finansiniams metams gali būti pateikiamas biudžetinės procedūros metu.

Sprendimą panaudoti lankstumo priemonę kartu priima abi biudžeto valdymo institucijos. Taryba priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – savo narių balsų ir trijų penktadalių balsavusių narių balsų dauguma.

Susitarimas pasiekiamas metinės biudžetinės procedūros metu.

B.4. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas

16. Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo paskirtis – papildomai remti nuo esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių padarinių nukentėjusius darbuotojus ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, taip pat remti nuo globalizacijos padarinių nukentėjusius ūkininkus.

Fondas negali viršyti didžiausios metinės 429 mln. EUR sumos (2011 m. kainomis).

Asignavimai įtraukiami į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjiniai.

Komisija pateikia pasiūlymą panaudoti fondo lėšas, kai įvykdomos atitinkamame pagrindiniame teisės akte nustatytos fondo mobilizavimo sąlygos. Sprendimą panaudoti fondo lėšas kartu priima abi biudžeto valdymo institucijos. Taryba priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – savo narių balsų ir trijų penktadalių balsavusių narių balsų dauguma.

Pateikdama sprendimo panaudoti fondo lėšas pasiūlymą, Komisija kartu pateikia abiem biudžeto valdymo institucijoms pasiūlymą atlikti perkėlimą į atitinkamas biudžeto eilutes. Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Su fondu susijęs perkėlimas atliekamas pagal Finansinį reglamentą.

B.5. Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas

14. Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervo paskirtis – papildomai remti sektorių įvykus didelėms krizėms, kurios paveikia žemės ūkio produkciją arba prekybą, jeigu sektoriaus negalima finansuoti neviršijant [2 išlaidų kategorijos] viršutinės ribos.

Rezervo lėšos negali viršyti didžiausios metinės 500 mln. EUR sumos (2011 m. kainomis).

Asignavimai įtraukiami į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip atidėjiniai.

Kai Komisija mano, kad reikia panaudoti rezervą, remdamasi atitinkamu teisės aktu, ji pateikia abiem biudžeto valdymo institucijoms pasiūlymą perkelti rezervo lėšas į atitinkamas biudžeto eilutes. Tačiau prieš Komisijai pateikiant bet kokį pasiūlymą dėl perkėlimo, siekiant pasinaudoti rezervu, turi būti išnagrinėtos galimybės perskirstyti asignavimus.

Nepavykus susitarti, inicijuojama trišalio dialogo procedūra.

Su rezervu susijęs perkėlimas atliekamas pagal Finansinį reglamentą.

B.6. Nenumatytų atvejų rezervas

17. Nenumatytų atvejų rezervas, kurį sudaro ne daugiau kaip 0,03 % Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų, sudaromas viršijant finansinės programos viršutines ribas ir blogiausiu atveju yra naudojamas kaip priemonė, skirta reaguoti į nenumatytas aplinkybes.

Nenumatytų atvejų rezervo lėšos bet kuriais atitinkamais metais neviršija DFP reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkte numatytos didžiausios sumos ir atitinka viršutinę nuosavų išteklių ribą.

Nuodugniai išnagrinėjusi visas kitas finansines galimybes, Komisija siūlo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas arba jų dalį. Prie pasiūlymo mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas Komija prideda pasiūlymą perskirstyti nemažą sumą, kuri pagrįsta tyrimu, neviršijant esamo biudžeto.

Sprendimą mobilizuoti nenumatytų atvejų rezervo lėšas kartu priima abi biudžeto valdymo institucijos. Taryba priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma, o Europos Parlamentas – savo narių balsų ir trijų penktadalių balsavusių narių balsų dauguma.

II DALIS. TARPINSTITUCINIO BENDRADARBIAVIMO BIUDŽETO KLAUSIMAIS TOBULINIMAS

A. tarpinstitucinio bendradarbiavimo procedūra

18. Išsami tarpinstitucinio bendradarbiavimo biudžetinės procedūros metu tvarka išdėstyta priede.

B. FINANSINIų NUOSTATų įTRAUKIMAS į TEISėS AKTUS

19. Kiekviename pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtame daugiametę programą reglamentuojančiame teisės akte pateikiama nuostata, kurioje numatyta, kad teisės aktų leidybos institucija nustato programos finansinius paketus.

Ši suma yra svarbiausia nuoroda biudžeto valdymo institucijai metinės biudžetinės procedūros metu.

Biudžeto valdymo institucija ir Komisija, rengdama biudžeto projektą, įsipareigoja visą atitinkamos programos laikotarpį nenukrypti nuo šios sumos daugiau kaip 10 %, jeigu dėl aiškių ir tiksliai apibrėžtų priežasčių neiškyla naujų objektyvių ilgalaikių aplinkybių, atsižvelgdamos į programos vykdymo rezultatus, ypač vertinimus. Bet koks dėl tokio nuokrypio atsiradęs padidėjimas turi neviršyti atitinkamai išlaidų kategorijai nustatytos viršutinės ribos, nepažeidžiant DFP reglamente ir šiame susitarime numatytų priemonių panaudojimo.

Šis punktas netaikomas pagal įprastą teisėkūros procedūrą patvirtintiems ir iš anksto valstybių narių paskirstytiems sanglaudos asignavimams, į kuriuos įtrauktos viso programos laikotarpio finansinio paketo lėšos, ir didelio masto projektams, kurie nurodyti DFP reglamento 14 straipsnyje.

20. Daugiametes programas reglamentuojančiuose teisės aktuose, kuriems netaikoma įprasta teisėkūros procedūra, nenurodoma reikalinga laikytina suma.

Jeigu Taryba norėtų įtraukti finansinę nuorodą, tai laikoma teisės aktų leidybos institucijos valios įrodymu ir neturi įtakos Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytoms biudžeto valdymo institucijos galioms. Ši nuostata minima visuose įstatymo galią turinčiuose teisės aktuose, kuriuose yra tokia finansinė nuoroda.

Jeigu atitinkama suma patvirtinama taikinimo procedūros, numatytos 1975 m. kovo 4 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje[4], metu pasiektu susitarimu, pagal šio susitarimo 17 punktą ji laikoma orientacine suma.

C. SU žUVININKYSTėS SUSITARIMAIS SUSIJUSIOS IšLAIDOS

21. Su žuvininkystės susitarimais susijusioms išlaidoms taikomos šios specialios taisyklės:

Komisija įsipareigoja nuolat pranešti Europos Parlamentui apie pasirengimą deryboms ir jų eigą, įskaitant poveikį biudžetui.

Rengdamos su žuvininkystės susitarimais susijusius teisės aktus, institucijos įsipareigoja stengtis užtikrinti, kad visos procedūros būtų vykdomos kuo greičiau.

Biudžete numatytos sumos, skirtos naujiems arba atnaujintiems susitarimams, įsigaliojantiems po susijusių biudžetinių metų sausio 1 d., įrašomos į rezervą.

Jeigu paaiškėja, kad su žuvininkystės susitarimais susijusių asignavimų (įskaitant rezervą) nepakanka, Komisija pateikia biudžeto valdymo institucijai reikiamos informacijos, kad būtų galima trišalio dialogo procedūra (jei reikia, supaprastinta forma) apsikeisti nuomonėmis apie tokią padėtį lėmusias priežastis ir priemones, kurias būtų galima priimti laikantis nustatytos tvarkos. Prireikus Komisija siūlo atitinkamas priemones.

Kas ketvirtį Komisija biudžeto valdymo institucijai pateikia išsamią informaciją apie galiojančių susitarimų įgyvendinimą ir finansines likusios metų dalies prognozes.

D. BENDROS UžSIENIO IR SAUGUMO POLITIKOS (BUSP) FINANSAVIMAS

22. Kalbant apie BUSP išlaidas, kurios pagal Europos Sąjungos sutarties 41 straipsnį įtrauktos į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, institucijos Taikinimo komitete ir vadovaudamosi Komisijos parengtu biudžeto projektu kiekvienais metais stengiasi pasiekti susitarimą dėl į Europos Sąjungos biudžetą įtrauktinos einamųjų išlaidų sumos ir dėl šios sumos paskirstymo BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip numatyta šio punkto ketvirtoje pastraipoje. Nepasiekus susitarimo, Europos Parlamentas ir Taryba įtraukia į biudžetą ankstesniame biudžete buvusią sumą arba biudžeto projekte pasiūlytą sumą, jei ji yra mažesnė.

Bendra BUSP einamųjų išlaidų suma paskirstoma BUSP biudžeto skyriaus straipsniams, kaip numatyta šio punkto ketvirtoje pastraipoje. Į kiekvieną straipsnį įtraukiamos jau patvirtintos priemonės, taip pat numatytos, bet dar nepatvirtintos priemonės ir visos būsimos, t. y. dar nenumatytos, priemonės, kurias Taryba patvirtins atitinkamais finansiniais metais.

Kadangi pagal Finansinį reglamentą Komisija turi įgaliojimus savarankiškai perkelti asignavimus tarp BUSP biudžeto skyriaus straipsnių, atitinkamai užtikrinamas BUSP veiksmams sparčiai įgyvendinti reikalingas lankstumas. Jeigu per finansinius metus BUSP biudžeto skyriaus sumos nepakanka reikalingoms išlaidoms padengti, Komisijos pasiūlymu Europos Parlamentas ir Taryba stengiasi skubiai priimti sprendimą, atsižvelgdami į DFP reglamento 2 straipsnį ir šio susitarimo 10 punktą.

BUSP biudžeto skyriaus straipsniai, į kuriuos įtrauktini BUSP veiksmai, galėtų būti suskirstyti pagal šias gaires:

- krizių valdymo operacijos, konfliktų prevencija, sprendimas ir stabilizavimas, taikos ir saugumo procesų stebėjimas ir įgyvendinimas,

- ginklų neplatinimas ir nusiginklavimas,

- neatidėliotinos priemonės,

- parengiamosios ir tolesnės priemonės,

- Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai.

Trečioje įtraukoje minimame straipsnyje nurodytoms priemonėms skirta suma negali viršyti 20 % bendros BUSP biudžeto skyriaus sumos.

23. Kiekvienais metais Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) konsultuojasi su Europos Parlamentu dėl į ateitį orientuoto dokumento, kuris persiunčiamas iki atitinkamų metų birželio 15 d. ir kuriame išdėstomi pagrindiniai BUSP aspektai ir esminės pasirinkimo galimybės, įskaitant finansinį poveikį Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ir n – 1 metais pradėtų priemonių vertinimą. Be to, vyriausiasis įgaliotinis teikia informaciją Europos Parlamentui, ne rečiau kaip penkis kartus per metus rengdamas bendrus konsultacijų posėdžius, kurie yra įprasto politinio dialogo BUSP klausimais dalis ir dėl kurių turi būti susitarta ne vėliau kaip per Taikinimo komiteto posėdį. Šiuose posėdžiuose dalyvauja:

24. Europos Parlamento vardu – dviejų atitinkamų komitetų biurų atstovai,

25. Tarybos vardu – Politinio ir saugumo komiteto pirmininkas.

Komisija kviečiama dalyvauti šiuose posėdžiuose.

Kai Taryba priima su išlaidomis susijusį sprendimą dėl BUSP, vyriausiasis įgaliotinis nedelsdamas ir kiekvienu atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po galutinio sprendimo priėmimo siunčia Europos Parlamentui numatytų išlaidų sąmatą (finansinę pažymą), visų pirma išlaidų, susijusių su trukme, įdarbintu personalu, patalpų ir kitos infrastruktūros naudojimu, transporto priemonėmis, mokymo poreikiais ir saugumo susitarimais.

Kas ketvirtį Komisija praneša biudžeto valdymo institucijai apie BUSP veiksmų įgyvendinimą ir finansines likusių metų laikotarpio prognozes.

E. SU VYSTYMOSI POLITIKOS KLAUSIMAIS IR EUROPOS PLėTROS FONDU SUSIJęS INSTITUCIJų DALYVAVIMAS

26. Komisija užmegs tarpusavio dialogą su Europos Parlamentu dėl vystymosi politikos klausimų, nepriklausomai nuo jų finansavimo šaltinio. Europos Parlamento vykdomas išsamus Europos plėtros fondo nagrinėjimas bus derinamas savanoriškumo pagrindu su išsamaus nagrinėjimo teisėmis pagal ES bendrąjį biudžetą, ypač susijusiomis su vystomojo bendradarbiavimo priemone, atsižvelgiant į sąlygas, kurios bus nustatytos neoficialaus dialogo metu.

F. INSTITUCIJų BENDRADARBIAVIMAS BIUDžETINėS PROCEDūROS METU DėL SU ADMINISTRACINėMIS IšLAIDOMIS SUSIJUSIų KLAUSIMų

27. Kasmet metinės biudžetinės procedūros pradžioje Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija siekia susitarti dėl administracinių išlaidų pasidalijimo. Kiekvienos institucijos išlaidų sąmatose bus pateikiamos dėl pakeitimų Tarnybos nuostatuose atsirandančio galimo poveikio biudžetui sąmatos. Europos Parlamentas ir Taryba susitaria užtikrinti, kad šis poveikis bus perteiktas, visoms institucijoms skiriant leistinus asignavimus.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutinka 2013–2018 m. 5 % laipsniškai sumažinti darbuotojų skaičių. Šis sumažinimas turėtų būti taikomas visoms institucijoms, įstaigoms ir agentūroms.

III DALIS. PATIKIMAS ES LĖŠŲ FINANSINIS VALDYMAS

A. finansinis programavimas

28. Komisija du kartus per metus, pirmą kartą – balandžio arba gegužės mėn. (kartu su dokumentais, pateikiamais su biudžeto projektu), o antrą kartą – gruodžio arba sausio mėn. (priėmus biudžetą), pateikia išsamų finansinės programos 1 (išskyrus ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tarpinę viršutinę ribą), 2 (aplinka ir žuvininkystė), 3 ir 4 išlaidų kategorijų finansinio programavimo dokumentą. Šiame pagal išlaidų kategorijas, politikos sritis ir biudžeto eilutes parengtame dokumente turėtų būti nurodyta:

a) galiojantys teisės aktai , išskiriant daugiametes programas ir metinius veiksmus:

- daugiamečių programų atveju Komisija turėtų nurodyti procedūrą, pagal kurią jos buvo priimtos (įprasta ir speciali teisėkūros procedūra), jų trukmę, visą finansinį paketą ir administracinėms išlaidoms priskirtą dalį;

- metinių veiksmų (bandomųjų projektų, parengiamųjų veiksmų, agentūrų) ir veiksmų, finansuojamų pagal specialius Komisijos įgaliojimus, atveju Komisija turėtų pateikti daugiametes sąmatas ir maržas iki leistinų viršutinių ribų, nustatytų [deleguotajame reglamente dėl Finansinio reglamento vykdymo tvarkos];

b) dar nepriimti pasiūlymai dėl teisės aktų : tebesvarstomi atnaujinti Komisijos pasiūlymai.

Komisija turėtų apsvarstyti būdus, kuriais būtų galima pateikti kryžmines nuorodas į finansinio programavimo dokumentą ir kartu į teisėkūros programavimo dokumentą, kad būtų galima pateikti tikslesnes ir patikimesnes prognozes. Kiekvieno pasiūlymo dėl teisės akto atveju Komisija turėtų nurodyti, ar jis yra įtrauktas į balandžio–gruodžio mėn. programą, ar ne. Biudžeto valdymo institucija ypač turėtų būti informuojama apie:

a) visus naujus teisės aktus, kurie buvo priimti, ir dar nepriimtus pasiūlymus, kurie buvo pateikti, tačiau nebuvo įtraukti į balandžio–gruodžio mėn. dokumentą (nurodant atitinkamas sumas);

b) Komisijos metinėje teisėkūros darbo programoje numatytus teisės aktus, nurodant veiksmus, kurie greičiausiai turės finansinių pasekmių (taip arba ne).

Prireikus Komisija turėtų nurodyti, ar dėl naujų pasiūlymų dėl teisės aktų gali reikėti perprogramavimo.

B. AGENTūROS IR EUROPOS MOKYKLOS

29. Prieš pateikdama pasiūlymą dėl naujos agentūros steigimo, Komisija turėtų parengti patikimą, išsamų ir objektyvų poveikio vertinimą, be kita ko, atsižvelgdama į kritinę darbuotojų ir gebėjimų masę, ekonominės naudos aspektus, poveikį nacionalinei ir ES veiklai ir poveikį atitinkamai biudžeto išlaidų kategorijai. Remdamosi šia informacija ir nepažeisdamos teisėkūros procedūrų, reglamentuojančių agentūros įsteigimą, abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja, laikydamosi bendradarbiavimo biudžeto srityje principų, laiku pasiekti susitarimą dėl agentūros finansavimo.

Laikomasi šios tvarkos:

- Pirma, Komisija nuolat pateikia pasiūlymų dėl naujos agentūros įsteigimo per pirmąjį trišalį dialogą po pasiūlymo priėmimo, taip pat pateikia finansinę pažymą, pridedamą prie teisės akto, kuriuo siūloma įsteigti agentūrą, ir nurodo agentūros įsteigimo pasekmes likusiu finansinio programavimo laikotarpiu.

- Antra, atsižvelgiant į teisėkūros proceso pažangą ir numatant, kad abi biudžeto valdymo institucijos gali pareikšti savo poziciją dėl finansinių pasiūlymo pasekmių prieš priimant teisės aktą, naujos agentūros įsteigimas yra vienas iš tolesnio trišalio dialogo (skubiais atvejais – supaprastintos formos) klausimų siekiant susitarti dėl finansavimo.

- Trečia, trišalio dialogo metu pasiektas susitarimas patvirtinamas bendroje deklaracijoje, jeigu ją pagal savo darbo tvarkos taisykles patvirtina abi biudžeto valdymo institucijos.

Tokia pat procedūra būtų taikoma visiems teisės aktų, reglamentuojančių agentūros įsteigimą, pakeitimams, turintiems įtakos atitinkamos agentūros lėšoms.

Jeigu agentūros užduotys būtų gerokai pakeistos nepakeitus šios agentūros reglamentuojančio teisės akto, Komisija, pateikdama peržiūrėtą finansinę pažymą, apie tai praneša biudžeto valdymo institucijai, kad abi biudžeto valdymo institucijos laiku pasiektų susitarimą dėl agentūros finansavimo.

Kai Valdytojų taryba numato įsteigti naują Europos mokyklą, taikytina panaši procedūra, siekiant įvertinti poveikį ES biudžetui.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu Komisijos vardu

Pirmininkas Pirmininkas Komisijos narys

PRIEDAS. TARPINSTITUCINIS BENDRADARBIAVIMAS BIUDŽETINĖS PROCEDŪROS METU

A dalis. Biudžetinės procedūros kalendorius

30. Įvairiais biudžetinės procedūros etapais institucijos vadovaujasi tolesniuose 2, 3, 5, 11, 12, 13, 14 ir 15 punktuose nurodytu kalendoriumi. Iki biudžetinės procedūros pradžios likus pakankamai laiko, jos prireikus gali kartu susitarti dėl bet kokio tinkamo šio kalendoriaus tikslinimo.

B dalis. Biudžetinės procedūros prioritetai

31. Likus pakankamai laiko iki tol, kol Komisija priima biudžeto projektą, bet ne vėliau kaip balandžio mėn. šaukiamas trišalio dialogo posėdis galimiems ateinančių finansinių metų biudžeto prioritetams aptarti.

C dalis. Biudžeto projekto rengimas ir sąmatų atnaujinimas

32. Kitos institucijos, išskyrus Komisiją, raginamos ne vėliau kaip iki kovo mėn. pabaigos patvirtinti savo sąmatą.

33. Prieš patvirtindami savo sąmatas, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija susitars dėl orientacinių dydžių, susijusių su pageidaujamu metiniu visų institucijų administracinių išlaidų lygio kitimu.

34. Komisija priima biudžeto projektą paskutinę balandžio mėn. savaitę arba vėliausiai pirmąją gegužės mėn. savaitę. Ji galutinai baigia rengti biudžeto projektą, įskaitant bendrąją įplaukų suvestinę, ir iki gegužės mėn. pabaigos jį oficialiai paskelbia.

35. Komisija kasmet pateikia biudžeto projektą, kuriame parodyti faktiniai Europos Sąjungos finansavimo poreikiai.

Jame atsižvelgiama į:

a) valstybių narių pateiktas struktūrinių fondų prognozes,

b) gebėjimus panaudoti asignavimus siekiant išlaikyti griežtą įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų santykį,

c) galimybes pradėti kurti naują politiką vykdant bandomuosius projektus ir (arba) naujus parengiamuosius veiksmus arba tęsiant daugiamečius baigiamus veiksmus, įvertinus, ar įmanoma užtikrinti Finansiniame reglamente nurodytą pagrindinį teisės aktą (pagrindinio teisės akto apibrėžtis, pagrindinio teisės akto būtinybė vykdymui ir išimtys),

d) būtinybę užtikrinti, kad visi išlaidų pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais, atitiktų biudžetinės drausmės apribojimus.

36. Institucijos kiek galėdamos vengia į biudžetą įtraukti punktus, pagal kuriuos operacijoms skiriamos nereikšmingos išlaidų sumos.

37. Abi biudžeto valdymo institucijos taip pat įsipareigoja atsižvelgti į galimybių vykdyti Komisijos projektuose sudarytą biudžetą ir galimybių, susijusių su esamo biudžeto vykdymu, vertinimą.

38. Siekdamos patikimai valdyti finansus ir dėl didelių pokyčių biudžeto nomenklatūros antraštinėse dalyse ir skyriuose, susijusiuose su Komisijos tarnybų įsipareigojimais teikti valdymo ataskaitas, abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja aptarti šiuos svarbius pokyčius su Komisija taikinimo procedūros metu.

39. Iki bus sušauktas Taikinimo komitetas, Komisija prireikus gali iš dalies pakeisti biudžeto projektą pagal SESV 314 straipsnio 2 dalį, taip pat taisomuoju raštu atnaujinti žemės ūkio išlaidų sąmatas. Tik gavusi atnaujintą informaciją, Komisija pateikia ją svarstyti abiem biudžeto valdymo institucijoms. Ji pateikia biudžeto valdymo institucijai visas deramai pagrįstas priežastis, kurių ši gali paprašyti.

D dalis. Biudžetinė procedūra iki taikinimo procedūros

40. Trišalio dialogo posėdis šaukiamas iš anksto iki svarstymo Taryboje, kad institucijos galėtų pasikeisti nuomonėmis dėl biudžeto projekto.

41. Kad Komisija galėtų laiku įvertinti biudžeto valdymo institucijos, kuri rengia naujus arba tęsia esamus parengiamuosius veiksmus (bandomuosius projektus), numatytų pakeitimų įgyvendinamumą, abi biudžeto valdymo institucijos iki birželio mėn. vidurio praneša Komisijai apie savo ketinimus šioje srityje, kad pirmoji diskusija galėtų vykti jau šio trišalio dialogo metu.

42. Taryba baigia svarstymą ne vėliau kaip iki liepos mėn. pabaigos.

43. Europos Parlamento Biudžeto komitete dėl svarstymo balsuojama iki rugsėjo mėn. pabaigos arba ne vėliau kaip iki spalio mėn. pradžios, o Europos Parlamento plenariniame posėdyje dėl svarstymo balsuojama ne vėliau kaip iki spalio mėn. pabaigos.

44. Trišalio dialogo posėdis galėtų būti rengiamas prieš balsavimą Europos Parlamento plenariniame posėdyje.

E dalis. Taikinimo procedūra

45. Jeigu Europos Parlamentas balsuos dėl Tarybos pozicijos pakeitimų, Tarybos Pirmininkas per tą patį plenarinį posėdį atkreips dėmesį į abiejų institucijų pozicijų skirtumus ir duos savo sutikimą Europos Parlamento Pirmininkui nedelsiant sušaukti Taikinimo komitetą. Raštas, kuriuo šaukiamas Taikinimo komitetas, bus išsiųstas ne vėliau kaip pirmąją savaitės po parlamentinės sesijos, per kurią buvo balsuojama, darbo dieną, o taikinimo procedūrai skirtas laikotarpis prasidės kitą dieną. Dvidešimt vienos dienos laikotarpis skaičiuojamas pagal Reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantį terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles.

46. Jeigu Taryba negali pritarti visiems Europos Parlamento priimtiems pakeitimams, ji savo poziciją patvirtina rašte, išsiunčiamame iki pirmojo numatyto trišalio dialogo taikinimo procedūrai skirtu laikotarpiu. Tokiu atveju Taikinimo komitetas tęs darbą tolesniuose punktuose nustatytomis sąlygomis.

47. Taikinimo komitetui kartu pirmininkauja Europos Parlamento ir Tarybos atstovai. Komiteto posėdžiams pirmininkauja posėdį organizuojančios institucijos pirmininkas. Vadovaudamasi savo darbo tvarkos taisyklėmis, kiekviena institucija paskiria savo dalyvius kiekvienam posėdžiui ir nustato įgaliojimus derybose.

48. Pagal SESV 314 straipsnio 5 dalies antros pastraipos nuostatas Komisija dalyvauja taikinimo procedūroje ir imasi visos reikiamos iniciatyvos, kad Europos Parlamento ir Tarybos pozicijos būtų suderintos.

49. Taikinimo procedūros metu vyksta įvairių atstovavimo lygmenų trišaliai dialogai siekiant išspręsti likusius klausimus ir padėti pamatus susitarimui Taikinimo komitete pasiekti.

50. Taikinimo komiteto posėdis ir trišaliai dialogai pakaitomis vyksta Europos Parlamento ir Tarybos patalpose, kad būtų vienodai dalijamasi patalpomis, įskaitant vertimo žodžiu patalpas.

51. Taikinimo komiteto posėdžių ir trišalių dialogų datos visų trijų institucijų sutarimu bus nustatytos iš anksto iki biudžetinės procedūros pradžios.

52. Bendras dokumentų rinkinys (naudingi dokumentai), kuriame palyginami įvairūs biudžetinės procedūros etapai, bus pateiktas Taikinimo komitetui[5]. Jame bus pateikiamos sumos pagal kiekvieną eilutę, finansinės programos išlaidų kategorijų bendros sumos ir suvestinis dokumentas, kuriame nurodomos sumos ir pastabos dėl visų oficialiai „atviromis“ laikomų biudžeto eilučių. Nepažeidžiant galutinio Taikinimo komiteto sprendimo, specialiame dokumente bus išvardijamos visos oficialiai uždaromis laikomos biudžeto eilutės[6]. Šie dokumentai bus klasifikuojami biudžeto nomenklatūroje.

Prie Taikinimo komitetui skirtų naudingų dokumentų bus pridėta kitų dokumentų, įskaitant Komisijos raštą dėl Tarybos pozicijos ir Europos Parlamento pakeitimų įgyvendinamumo, ir kitų institucijų galimą (-us) raštą (-us) dėl Tarybos pozicijos ir Europos Parlamento pakeitimų.

53. Siekiant susitarimą pasiekti iki taikinimo procedūrai skirto laikotarpio pabaigos, trišalių dialogų metu bus:

54. apibrėžiama derybų dėl su biudžetu susijusių spręstinų klausimų sritis;

55. patvirtinamos oficialiai uždaromis laikomos biudžeto eilutės, kurios gali būti taisomos atsižvelgiant į galutinį susitarimą dėl viso finansinių metų biudžeto;

56. aptariami pirmoje įtraukoje nurodyti klausimai, atsižvelgiant į galimų susitarimų, kuriems pritartų Taikinimo komitetas, pasiekimą;

57. sprendžiami teminiai klausimai, įskaitant daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas.

Preliminarios išvados bus daromos bendrai trišalio dialogo metu arba iš karto po jo, kartu parengiant kito posėdžio darbotvarkę. Šias išvadas užregistruos trišalį dialogą organizuojanti institucija ir, nepažeidžiant Taikinimo komiteto galutinio sprendimo, po 24 valandų jos bus laikinai patvirtintos.

58. Taikinimo komiteto posėdžiuose bus pateikiami trišalių dialogų rezultatai ir dokumentas, kuriame nurodomos biudžeto eilutės, dėl kurių buvo preliminariai sutarta trišalių dialogų metu, kurie galėtų būti patvirtinti.

59. SESV 314 straipsnyje 5 dalyje nurodytą bendrą projektą padedami Komisijos parengia Europos Parlamento ir Tarybos sekretoriatai. Šį projektą sudarys įžanginis teisinis dokumentas, kuriame bus nurodoma Taikinimo komitete priimto susitarimo data, ir jo priedai, kuriuose bus pateikiama:

60. pagal kiekvieną eilutę nurodomos biudžeto punktų sumos ir finansinės programos išlaidų kategorijų sumų suvestinė;

61. suvestinis dokumentas, kuriame nurodomos visų eilučių, pakeistų per taikinimo procedūrą, sumos ir galutinis tekstas;

62. eilučių sąrašas, kuris nebuvo pakeistas, atsižvelgiant į biudžeto projektą arba Tarybos poziciją dėl jo.

Taikinimo komitetas taip pat gali patvirtinti išvadas ir galimą su biudžetu susijusį bendrą pareiškimą.

63. Bendras projektas bus išverstas į visas kalbas (tą atliks Europos Parlamento tarnybos) ir pagal 26 punktą per 14 dienų po susitarimo dėl bendro projekto priėmimo datos bus pateiktas abiem biudžeto valdymo institucijoms patvirtinti.

Priėmus bendrą projektą, galutinis biudžeto variantas bus rengiamas teisiniu ir kalbos požiūriu, į jį įtraukiant bendro projekto priedus, kuriuose pateikiamos taikinimo procedūros metu nepakeistos biudžeto eilutės.

64. Posėdį (trišalį dialogą ar taikinimo procedūrą) rengianti institucija Taikinimo komitetų posėdžiuose teiks vertimo žodžiu paslaugas vadovaudamasi visų kalbų vartojimo tvarka, o trišalio dialogo metu – ad hoc kalbų vartojimo tvarka.

Posėdį rengianti institucija užtikrins posėdžio dokumentų dauginimą ir platinimą.

Trijų institucijų tarnybos bendradarbiaus koduodamos derybų rezultatus, kad galutinai priimtų bendrą projektą.

F dalis. Taisomieji biudžetai

Bendrieji principai

65. Atsižvelgdamos į tai, kad taisomieji biudžetai dažnai skirti specialiems, o kartais – skubiems klausimams spręsti, institucijos sutinka su toliau išdėstytais principais, kad užtikrintų tinkamą tarpinstitucinį bendradarbiavimą, siekdamos sklandžiai ir greitai priimti taisomuosius biudžetus, kad taikinimo posėdžius taisomiesiems biudžetams priimti tektų šaukti kuo rečiau.

66. Institucijos kiek galėdamos siekia riboti taisomųjų biudžetų skaičių.

Kalendorius

67. Komisija iš anksto praneša abiem biudžeto valdymo institucijoms apie galimas taisomųjų biudžetų projektų priėmimo datas, nepažeisdama galutinės priėmimo datos termino.

68. Laikydamosi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, abi biudžeto valdymo institucijos siekia išnagrinėti Komisijos pasiūlytą taisomojo biudžeto projektą kuo greičiau po to, kai jį priima Komisija.

69. Siekdamos paspartinti procedūrą, abi biudžeto valdymo institucijos užtikrina, kad atitinkami jų darbo kalendoriai būtų kuo labiau suderinti, kad procedūros būtų nuoseklios ir suderintos. Todėl jos stengiasi kuo greičiau sudaryti orientacinį įvairių etapų, susijusių su galutiniu taisomojo biudžeto priėmimu, tvarkaraštį.

Abi biudžeto valdymo institucijos atsižvelgia į santykinį taisomojo biudžeto skubumą ir poreikį jį laiku patvirtinti, kad jis įsigaliotų atitinkamais metais.

Bendradarbiavimas abiejų biudžeto valdymo institucijų svarstymo metu

70. Procedūros metu institucijos sąžiningai bendradarbiauja, kad taisomuosius biudžetus būtų galima priimti kuo ankstesniu procedūros etapu.

Prireikus ir esant galimam nukrypimui, abi biudžeto valdymo institucijos, prieš priimdamos galutinę poziciją dėl taisomojo biudžeto, arba Komisija gali pasiūlyti sušaukti specialų trišalio dialogo posėdį, kad būtų aptarti nukrypimai ir bandoma pasiekti kompromisą.

71. Visi Komisijos pasiūlyti ir dar galutinai nepatvirtinti taisomųjų biudžetų projektai sistemingai įtraukiami į trišalių dialogų, kurie planuojami metinės biudžetinės procedūros metu, darbotvarkę. Komisija pateikia taisomųjų biudžetų projektus, o abi biudžeto valdymo institucijos kuo anksčiau iki trišalio dialogo praneša savo atitinkamas pozicijas.

72. Jeigu per trišalį dialogą pasiekiamas kompromisas, abi biudžeto valdymo institucijos įsipareigoja atsižvelgti į trišalio dialogo rezultatus, svarstydamos taisomąjį biudžetą, vadovaudamosi Sutartimi ir vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.

Bendradarbiavimas po abiejų biudžeto valdymo institucijų svarstymo

73. Jeigu Europos Parlamentas Tarybos poziciją patvirtina be pakeitimų, taisomasis biudžetas priimamas.

74. Jeigu Europos Parlamentas priima pakeitimus savo narių balsų dauguma, taikomas SESV 314 straipsnio 4 dalies c punktas. Tačiau iki Taikinimo komiteto posėdžio šaukiamas trišalio dialogo posėdis.

75. Jeigu per trišalį dialogą pasiekiamas susitarimas ir jeigu abi biudžeto valdymo institucijos sutinka dėl trišalio dialogo rezultatų, taikinimo procedūra baigiama pasikeičiant raštais, nerengiant Taikinimo komiteto posėdžio.

76. Jeigu per trišalį dialogą susitarimo nepasiekiama, Taikinimo komitetas susitinka ir organizuoja savo darbą pagal aplinkybes siekdamas, kad kuo daugiau sprendimo priėmimo veiksmų būtų užbaigta iki SESV 314 straipsnio 6 dalyje nurodyto dvidešimt vienos dienos termino. Taikinimo komitetas gali baigti savo darbą pasikeisdamas raštais.

[1] OL L , , p. .

[2] OL L , , p.

[3] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[4] OL C 89, 1975 4 22, p. 1.

[5] Įvairius etapus sudarys: einamųjų finansinių metų biudžetas (įskaitant priimtus taisomuosius biudžetus), pradinis biudžeto projektas, Tarybos pozicija dėl biudžeto projekto, Europos Parlamento pakeitimai dėl Tarybos pozicijos ir Komisijos pateikti taisomieji raštai (jeigu jų dar iki galo nepatvirtino visos institucijos).

[6] Oficialiai uždara laikoma biudžeto eilutė – tai eilutė, dėl kurios tarp Europos Parlamento ir Tarybos nekyla ginčų ir kuriai nebuvo pateiktas taisomasis raštas.