This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0295
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on the issuance of euro coins
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl eurų monetų leidimo
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl eurų monetų leidimo
/* KOM/2011/0295 galutinis - COD 2011/0131 */
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl eurų monetų leidimo Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl eurų monetų leidimo /* KOM/2011/0295 galutinis - COD 2011/0131 */
2011/0131 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl eurų monetų leidimo EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 133 straipsnį, atsižvelgdami
į Europos Komisijos pasiūlymą, atsižvelgdami
į Europos centrinio banko nuomonę, teisės akto projektą perdavus
nacionaliniams parlamentams, laikydamiesi
įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi: (1)
1998 m. lapkričio 23 d. ir 2002 m.
lapkričio 5 d. Tarybos išvadose dėl kolekcionuoti skirtų
eurų monetų, 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendacijoje
2009/23/EB dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių
pusių ir išleidimo bendrųjų gairių[1], kuri patvirtinta 2009 m. vasario 10 d.
Tarybos išvadomis, ir 2010 m. kovo 22 d. Komisijos rekomendacijoje 2010/191/ES
dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos
mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio[2] numatyta rekomenduojama praktika, susijusi
su kolekcinėmis eurų monetomis, apyvartinių eurų
monetų (įskaitant progines apyvartines monetas) leidimu ir
konsultavimusi prieš sunaikinant tinkamas apyvartines eurų monetas. (2)
Neturint privalomų eurų monetų
leidimo nuostatų, atskirų valstybių narių praktika gali
pradėti skirtis ir neužtikrinama pakankamai integruota bendrosios valiutos
sistema. Todėl teisinio skaidrumo ir tikrumo sumetimais būtina
įvesti privalomas eurų monetų leidimo taisykles. (3)
Pagal 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos
reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo[3] eurų ir centų monetos,
atitinkančios Tarybos nustatytus nominalus ir techninius duomenis, turi
teisėtos mokėjimo priemonės statusą visose
dalyvaujančiose valstybėse narėse, kaip apibrėžta tame
reglamente. Jų nominalai ir techniniai duomenys nustatyti 1998 m.
gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai
skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų[4]. (4)
Be paprastų apyvartinių eurų
monetų, tam tikriems įvykiams paminėti valstybės narės
gali išleisti ir proginių apyvartinių eurų monetų,
laikydamosi ribų, nustatytų vieniems metams ir kiekvienai monetas
leidžiančiai valstybei narei dėl tokių monetų emisijų
skaičiaus. Be to, būtina nustatyti tam tikrą apyvartinių
proginių monetų kiekio ribą, siekiant užtikrinti, kad tokios
monetos sudarytų tik nedidelę visų apyvartoje esančių
2 eurų nominalo monetų dalį. Kartu šios kiekio ribos
turėtų sudaryti sąlygas išleisti pakankamą monetų
kiekį, kad būtų užtikrinta veiksminga proginių monetų
apyvarta. (5)
Valstybės narės taip pat turėtų
turėti galimybę leisti kolekcines eurų monetas, kurios nėra
skirtos apyvartai ir kurios turėtų būti lengvai atskiriamos nuo
apyvartinių eurų monetų. Kolekcinės eurų monetos
teisėtos mokėjimo priemonės statusą turėtų
turėti tik jas išleidusioje valstybėje narėje ir
neturėtų būti išleidžiamos tam, kad būtų apyvartoje. (6)
Siekiant užtikrinti, kad kolekcinės eurų
monetos nebūtų painiojamos su apyvartinėmis eurų monetomis,
jos turėtų būti lengvai atskiriamos nuo pastarųjų. Be
to, reikėtų, kad kolekcinių eurų monetų emisijos
būtų įtraukiamos į Europos centrinio banko (ECB)
tvirtinamą monetų emisijos apimtį, bet ne pagal kiekvieną
atskirą emisiją, o pagal suvestinius duomenis. (7)
Laikantis bendros dalyvaujančių
valstybių narių praktikos, reikėtų, kad apyvartinės
eurų monetos, įskaitant progines apyvartines monetas, į
apyvartą būtų išleidžiamos nominaliąja verte, nors nedidelė
dalis gali būti parduodama už aukštesnę kainą, jei jų
pagaminimo kokybė ypatinga arba jos pateikiamos ypatingoje pakuotėje. (8)
Siekiant išvengti to, kad tinkamos apyvartinės
eurų monetos būtų naikinamos vienoje valstybėje
narėje, kai kitoje gali trūkti tokių monetų, valstybės
narės, prieš sunaikindamos tokias monetas, turėtų
pasikonsultuoti viena su kita. PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Dalykas Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės
dėl apyvartinių eurų monetų, įskaitant progines
apyvartines monetas, leidimo, dėl kolekcinių eurų monetų
leidimo ir dėl konsultavimosi prieš sunaikinant tinkamas apyvartines
eurų monetas. 2 straipsnis Apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų
apibrėžtys: 1) apyvartinės eurų monetos –
apyvartai skirtos eurų monetos, kurių nominalai ir techniniai
duomenys nustatyti 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.
975/98; 2) proginės apyvartinės eurų
monetos – apyvartinės eurų monetos, kurios skirtos tam tikram
įvykiui paminėti, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 975/98 1f
straipsnyje; 3) kolekcinės eurų monetos –
eurų monetos, kurios skirtos kolekcionuoti ir neskirtos išleisti į
apyvartą. 3 straipsnis Eurų
monetų rūšys Valstybės
narės gali išleisti dviejų rūšių eurų monetas: apyvartines
eurų monetas, prie kurių priskiriamos proginės apyvartinės
eurų monetos, ir kolekcines eurų monetas. 4 straipsnis Apyvartinių
eurų monetų leidimas 1. Apyvartinės
eurų monetos išleidžiamos nominaliąja verte. 2. Nukrypstant nuo 1
dalies, nedidelė dalis (neviršijant 5 % bendros išleistų eurų
monetų vertės ir kiekio) gali būti išleidžiama didesnės
vertės negu nominalioji vertė, jei tai pagrįsta ypatinga monetos
kokybe arba ypatinga pakuote. 5 straipsnis Proginių
apyvartinių eurų monetų leidimas 1. Kiekviena dalyvaujanti valstybė
narė gali išleisti tik vieną proginę apyvartinę eurų
monetą per metus, išskyrus atvejus, kai: a) progines apyvartines eurų monetas
išleidžia visos dalyvaujančios valstybės narės kartu; b) galima proginė apyvartinė
eurų moneta išleidžiama, kai valstybės vadovo postas laikinai laisvas
arba jį užima laikinai šias pareigas einantis asmuo. 2. Bendras kiekvienos atskiros emisijos
proginių apyvartinių monetų skaičius neviršija
aukštesnės iš šių dviejų viršutinių ribų: a) 0,1 % visų 2 eurų nominalo
monetų, išleistų į apyvartą visų
dalyvaujančių valstybių narių iki metų, buvusių
prieš proginės monetos išleidimo metus, pradžios; ši viršutinė riba
gali būti padidinta iki 2,0 % visų dalyvaujančių
valstybių narių apyvartoje esančių 2 eurų nominalo
monetų, jei minimas plačiai žinomas ir labai simboliškas įvykis
– tokiu atveju monetą leidžianti valstybė narė kitus ketverius
metus neišleidžia kitos proginės apyvartinės monetos, taikydama
didesnę viršutinę ribą, ir išdėsto priežastis, dėl
kurių pasirinko didesnę viršutinę ribą; b) 5,0 % visų 2 eurų nominalo
monetų, išleistų į apyvartą tam tikros monetas
leidžiančios valstybės narės iki metų, buvusių prieš
proginės monetos išleidimo metus, pradžios. 3. Kai progines apyvartines eurų monetas
išleidžia visos dalyvaujančios valstybės narės kartu, tai
tvirtina Euro grupė. 6 straipsnis Kolekcinių
eurų monetų leidimas 1. Kolekcinės
eurų monetos teisėtos mokėjimo priemonės statusą turi
tik jas išleidusioje valstybėje narėje. Monetas išleidusios
valstybės narės tapatybė aiškiai ir lengvai atpažįstamai
nurodoma ant monetos. 2. Kad būtų
lengvai atskiriamos nuo apyvartinių eurų monetų, kolekcinės
eurų monetos atitinka visus šiuos kriterijus: a) jų
nominalioji vertė skiriasi nuo apyvartinių eurų monetų
nominaliosios vertės; b) ant jų
nėra atvaizdų, kurie būtų panašūs į
bendrąsias apyvartinių eurų monetų puses arba kurią
nors apyvartinių eurų monetų nacionalinę pusę; c) bent du iš
šių trijų jų požymių: spalva, skersmuo ir svoris –
reikšmingai skiriasi nuo apyvartinių eurų monetų; skirtumas
laikomas reikšmingu, jei vertės, įskaitant paklaidą, skiriasi
nuo paklaidos intervalų, taikomų apyvartinėms eurų
monetoms; d) jų briauna
nėra figūrinė su smulkiais rantais arba ispaniškos
gėlės formos. 3. Kolekcinės
eurų monetos gali būti išleidžiamos nominaliąja verte arba
didesne verte negu nominalioji vertė. 4. Kolekcinių
eurų monetų emisijos įtraukiamos į ECB tvirtinamų
monetų emisijos apimtį pagal suvestinius duomenis. 5.
Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių neleisti,
kad kolekcinės eurų monetos būtų naudojamos kaip
mokėjimo priemonė, pvz., naudojant ypatingas pakuotes, autentiškumo
patvirtinimo pažymėjimus, monetas leidžiančiai institucijai iš anksto
skelbiant informaciją arba jas išleidžiant didesne verte negu nominalioji
vertė. 7 straipsnis Konsultavimasis prieš sunaikinant apyvartines eurų monetas Prieš sunaikindamos apyvartines eurų
monetas, kurios nėra apyvartai netinkamos eurų monetos pagal
Reglamento (ES) Nr. 1210/2010[5] 2
straipsnio b dalį, valstybės narės konsultuojasi viena su kita
tinkamame Ekonomikos ir finansų komiteto pakomitetyje ir apie tai
informuoja dalyvaujančių valstybių narių, kaip
apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 974/98[6], monetų kalyklų direktorius. 8 straipsnis Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja
dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Šis reglamentas pagal Sutartis
privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas [1] OL L 9, 2009 1 14, p. 52. [2] OL L 83, 2010 3 30, p. 70. [3] OL L 139, 1998 5 11, p. 1. [4] OL L 139, 1998 5 11, p. 6. [5] OL L 339, 2010 12 22, p. 1. [6] OL L 139, 1998 5 11, p. 1.