52011PC0295

2011/0131 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl eurų monetų leidimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 133 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos centrinio banko nuomonę,

teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1) 1998 m. lapkričio 23 d. ir 2002 m. lapkričio 5 d. Tarybos išvadose dėl kolekcionuoti skirtų eurų monetų, 2008 m. gruodžio 19 d. Komisijos rekomendacijoje 2009/23/EB dėl apyvartinių eurų monetų nacionalinių pusių ir išleidimo bendrųjų gairių[1], kuri patvirtinta 2009 m. vasario 10 d. Tarybos išvadomis, ir 2010 m. kovo 22 d. Komisijos rekomendacijoje 2010/191/ES dėl eurų banknotų ir monetų, kaip teisėtos mokėjimo priemonės, taikymo srities ir poveikio[2] numatyta rekomenduojama praktika, susijusi su kolekcinėmis eurų monetomis, apyvartinių eurų monetų (įskaitant progines apyvartines monetas) leidimu ir konsultavimusi prieš sunaikinant tinkamas apyvartines eurų monetas.

(2) Neturint privalomų eurų monetų leidimo nuostatų, atskirų valstybių narių praktika gali pradėti skirtis ir neužtikrinama pakankamai integruota bendrosios valiutos sistema. Todėl teisinio skaidrumo ir tikrumo sumetimais būtina įvesti privalomas eurų monetų leidimo taisykles.

(3) Pagal 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo[3] eurų ir centų monetos, atitinkančios Tarybos nustatytus nominalus ir techninius duomenis, turi teisėtos mokėjimo priemonės statusą visose dalyvaujančiose valstybėse narėse, kaip apibrėžta tame reglamente. Jų nominalai ir techniniai duomenys nustatyti 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų[4].

(4) Be paprastų apyvartinių eurų monetų, tam tikriems įvykiams paminėti valstybės narės gali išleisti ir proginių apyvartinių eurų monetų, laikydamosi ribų, nustatytų vieniems metams ir kiekvienai monetas leidžiančiai valstybei narei dėl tokių monetų emisijų skaičiaus. Be to, būtina nustatyti tam tikrą apyvartinių proginių monetų kiekio ribą, siekiant užtikrinti, kad tokios monetos sudarytų tik nedidelę visų apyvartoje esančių 2 eurų nominalo monetų dalį. Kartu šios kiekio ribos turėtų sudaryti sąlygas išleisti pakankamą monetų kiekį, kad būtų užtikrinta veiksminga proginių monetų apyvarta.

(5) Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę leisti kolekcines eurų monetas, kurios nėra skirtos apyvartai ir kurios turėtų būti lengvai atskiriamos nuo apyvartinių eurų monetų. Kolekcinės eurų monetos teisėtos mokėjimo priemonės statusą turėtų turėti tik jas išleidusioje valstybėje narėje ir neturėtų būti išleidžiamos tam, kad būtų apyvartoje.

(6) Siekiant užtikrinti, kad kolekcinės eurų monetos nebūtų painiojamos su apyvartinėmis eurų monetomis, jos turėtų būti lengvai atskiriamos nuo pastarųjų. Be to, reikėtų, kad kolekcinių eurų monetų emisijos būtų įtraukiamos į Europos centrinio banko (ECB) tvirtinamą monetų emisijos apimtį, bet ne pagal kiekvieną atskirą emisiją, o pagal suvestinius duomenis.

(7) Laikantis bendros dalyvaujančių valstybių narių praktikos, reikėtų, kad apyvartinės eurų monetos, įskaitant progines apyvartines monetas, į apyvartą būtų išleidžiamos nominaliąja verte, nors nedidelė dalis gali būti parduodama už aukštesnę kainą, jei jų pagaminimo kokybė ypatinga arba jos pateikiamos ypatingoje pakuotėje.

(8) Siekiant išvengti to, kad tinkamos apyvartinės eurų monetos būtų naikinamos vienoje valstybėje narėje, kai kitoje gali trūkti tokių monetų, valstybės narės, prieš sunaikindamos tokias monetas, turėtų pasikonsultuoti viena su kita.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl apyvartinių eurų monetų, įskaitant progines apyvartines monetas, leidimo, dėl kolekcinių eurų monetų leidimo ir dėl konsultavimosi prieš sunaikinant tinkamas apyvartines eurų monetas.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) apyvartinės eurų monetos – apyvartai skirtos eurų monetos, kurių nominalai ir techniniai duomenys nustatyti 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 975/98;

2) proginės apyvartinės eurų monetos – apyvartinės eurų monetos, kurios skirtos tam tikram įvykiui paminėti, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 975/98 1f straipsnyje;

3) kolekcinės eurų monetos – eurų monetos, kurios skirtos kolekcionuoti ir neskirtos išleisti į apyvartą.

3 straipsnis

Eurų monetų rūšys

Valstybės narės gali išleisti dviejų rūšių eurų monetas: apyvartines eurų monetas, prie kurių priskiriamos proginės apyvartinės eurų monetos, ir kolekcines eurų monetas.

4 straipsnis

Apyvartinių eurų monetų leidimas

1. Apyvartinės eurų monetos išleidžiamos nominaliąja verte.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, nedidelė dalis (neviršijant 5 % bendros išleistų eurų monetų vertės ir kiekio) gali būti išleidžiama didesnės vertės negu nominalioji vertė, jei tai pagrįsta ypatinga monetos kokybe arba ypatinga pakuote.

5 straipsnis

Proginių apyvartinių eurų monetų leidimas

1. Kiekviena dalyvaujanti valstybė narė gali išleisti tik vieną proginę apyvartinę eurų monetą per metus, išskyrus atvejus, kai:

a) progines apyvartines eurų monetas išleidžia visos dalyvaujančios valstybės narės kartu;

b) galima proginė apyvartinė eurų moneta išleidžiama, kai valstybės vadovo postas laikinai laisvas arba jį užima laikinai šias pareigas einantis asmuo.

2. Bendras kiekvienos atskiros emisijos proginių apyvartinių monetų skaičius neviršija aukštesnės iš šių dviejų viršutinių ribų:

a) 0,1 % visų 2 eurų nominalo monetų, išleistų į apyvartą visų dalyvaujančių valstybių narių iki metų, buvusių prieš proginės monetos išleidimo metus, pradžios; ši viršutinė riba gali būti padidinta iki 2,0 % visų dalyvaujančių valstybių narių apyvartoje esančių 2 eurų nominalo monetų, jei minimas plačiai žinomas ir labai simboliškas įvykis – tokiu atveju monetą leidžianti valstybė narė kitus ketverius metus neišleidžia kitos proginės apyvartinės monetos, taikydama didesnę viršutinę ribą, ir išdėsto priežastis, dėl kurių pasirinko didesnę viršutinę ribą;

b) 5,0 % visų 2 eurų nominalo monetų, išleistų į apyvartą tam tikros monetas leidžiančios valstybės narės iki metų, buvusių prieš proginės monetos išleidimo metus, pradžios.

3. Kai progines apyvartines eurų monetas išleidžia visos dalyvaujančios valstybės narės kartu, tai tvirtina Euro grupė.

6 straipsnis

Kolekcinių eurų monetų leidimas

1. Kolekcinės eurų monetos teisėtos mokėjimo priemonės statusą turi tik jas išleidusioje valstybėje narėje.

Monetas išleidusios valstybės narės tapatybė aiškiai ir lengvai atpažįstamai nurodoma ant monetos.

2. Kad būtų lengvai atskiriamos nuo apyvartinių eurų monetų, kolekcinės eurų monetos atitinka visus šiuos kriterijus:

a) jų nominalioji vertė skiriasi nuo apyvartinių eurų monetų nominaliosios vertės;

b) ant jų nėra atvaizdų, kurie būtų panašūs į bendrąsias apyvartinių eurų monetų puses arba kurią nors apyvartinių eurų monetų nacionalinę pusę;

c) bent du iš šių trijų jų požymių: spalva, skersmuo ir svoris – reikšmingai skiriasi nuo apyvartinių eurų monetų; skirtumas laikomas reikšmingu, jei vertės, įskaitant paklaidą, skiriasi nuo paklaidos intervalų, taikomų apyvartinėms eurų monetoms;

d) jų briauna nėra figūrinė su smulkiais rantais arba ispaniškos gėlės formos.

3. Kolekcinės eurų monetos gali būti išleidžiamos nominaliąja verte arba didesne verte negu nominalioji vertė.

4. Kolekcinių eurų monetų emisijos įtraukiamos į ECB tvirtinamų monetų emisijos apimtį pagal suvestinius duomenis.

5. Valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių neleisti, kad kolekcinės eurų monetos būtų naudojamos kaip mokėjimo priemonė, pvz., naudojant ypatingas pakuotes, autentiškumo patvirtinimo pažymėjimus, monetas leidžiančiai institucijai iš anksto skelbiant informaciją arba jas išleidžiant didesne verte negu nominalioji vertė.

7 straipsnis

Konsultavimasis prieš sunaikinant apyvartines eurų monetas

Prieš sunaikindamos apyvartines eurų monetas, kurios nėra apyvartai netinkamos eurų monetos pagal Reglamento (ES) Nr. 1210/2010[5] 2 straipsnio b dalį, valstybės narės konsultuojasi viena su kita tinkamame Ekonomikos ir finansų komiteto pakomitetyje ir apie tai informuoja dalyvaujančių valstybių narių, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 974/98[6], monetų kalyklų direktorius.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

Europos Parlamento vardu                           Tarybos vardu

Pirmininkas                                                   Pirmininkas

[1]               OL L 9, 2009 1 14, p. 52.

[2]               OL L 83, 2010 3 30, p. 70.

[3]               OL L 139, 1998 5 11, p. 1.

[4]               OL L 139, 1998 5 11, p. 6.

[5]               OL L 339, 2010 12 22, p. 1.

[6]               OL L 139, 1998 5 11, p. 1.