52011PC0135

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.3.17

KOM(2011) 135 galutinis

2006/0084 (COD)

Iš dalies pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999

SEK(2011) 343 galutinis

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) įsteigta 1999 m. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999[1] bei Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999[2], kuriais nustatomos Tarnybos atliekamų vidaus ir išorės tyrimų taisyklės, ir 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimas Nr. 1999/352/EB, EAPB, Euratomas dėl Tarnybos įsteigimo[3] yra svarbiausi teisinio Tarnybos veiklos reglamentavimo pagrindų elementai.

2006 m. Komisija pateikė pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 1073/1999[4]. Įstatymo galią turinčio akto pasiūlyme pabrėžiamas tikslas siekti didesnio veiklos veiksmingumo ir geresnio Tarnybos valdymo :

- gerinant informacijos srautą tarp Tarnybos, Europos institucijų ir įstaigų, valstybių narių ir informatorių;

- tiksliau apibrėžiant Priežiūros komiteto, Tarnybos ir institucijų, įstaigų, tarnybų bei organizacijų tarpusavio santykius ir užmezgant Priežiūros komiteto, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos „struktūrinį dialogą“ pagrindiniais valdymo klausimais;

- stiprinant asmenų, kurių veiksmai tiriami, procedūrines teises (nustatant procedūrines garantijas, kurių būtų paisoma atliekant tiek vidaus, tiek išorės tyrimus, ir numatant patarėjo peržiūros klausimais pareigas).

Komisijos pasiūlymą apsvarstė Taryba ir Europos Parlamentas . Pastarasis 2008 m. lapkričio 20 d. pagal bendro sprendimo procedūrą per pirmąjį svarstymą priėmė rezoliuciją [5], kurioje pateikė apie šimtą Komisijos pasiūlymo pakeitimų. Daugelį jų Komisija įvertino palankiai. (2009 m. sausio–birželio mėn.) Tarybai pirmininkavusios Čekijos prašymu Komisija 2010 m. liepos mėn. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikė svarstymų dokumentą dėl Tarnybos reformos [6]. Jame nurodomi galimi tolesnės teisėkūros procedūros variantai. 2010 m. spalio mėn. Europos Parlamentas palankiai įvertino svarstymų dokumentą ir paprašė Komisijos atnaujinti teisėkūros procedūrą. 2010 m. gruodžio 6 d. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos pateikto svarstymų dokumento. OLAF priežiūros komitetas į diskusiją įsijungė pareikšdamas savo nuomonę apie svarstymų dokumentą ir pagrindinių teisių bei procedūrinių garantijų paisymą OLAF atliekant tyrimus[7].

Komisija parengė iš dalies pakeistą pasiūlymą, kuriame atsižvelgiama į iki šiol išreikštas pastabas, ir tikisi, kad vykstanti teisės aktų reforma bus užbaigta kuo skubiau.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Nėra duomenų

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1. Tarnybos tyrimų veiksmingumo gerinimas

Į iš dalies pakeistą pasiūlymą įtrauktos papildomos nuostatos, kuriomis gerinamas tyrimų veiksmingumas ir stiprinamas bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis, kad būtų veiksmingai paspartintos tyrimų procedūros.

Šiuo tikslu Komisija siūlo, kad Priežiūros komitetas, remdamasis Tarnybos suteikta informacija, tikrintų tyrimų trukmę . Tais atvejais, kai tyrimų negalima užbaigti per 12 mėnesių, Tarnyba Priežiūros komitetui turėtų kas 6 mėnesius pranešti apie priežastis, dėl kurių negalima užbaigti tyrimo. Taip iki tyrimo pabaigos bus užtikrinta nuolatinė tyrimų trukmės kontrolė.

Be to, iš dalies pakeistu pasiūlymu siekiama veiksmingiau organizuoti Tarnybos darbą gerinant jos ir kitų ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir organizacijų , taip pat valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija visais tyrimo etapais.

Tarnyba turėtų nedelsdama informuoti institucijas, įstaigas, tarnybas ir organizacijas , kad dėl jų narių (darbuotojų) veiksmų arba biudžeto vyksta tyrimas. Taip institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos gali imtis prevencinių administracinių priemonių. Joms tenka pareiga užtikrinti optimalią ES finansinių interesų apsaugą ir užkirsti kelią tolesniems pažeidimams arba galbūt dar didesniems nuostoliams. Todėl jas informuoti būtina. Išimtiniais atvejais, kai tyrimo konfidencialumas negali būti užtikrinamas (pavyzdžiui, kai tiriama institucijos, įstaigos, tarnybos arba organizacijos aukščiausio vadovaujamo arba politinio lygmens pareigūnų veikla), Tarnyba turėtų naudotis tinkamais alternatyviais informavimo kanalais.

Kiek tai susiję su Tarnybos teise gauti institucijų, įstaigų, tarnybų ir organizacijų informaciją , pagal Reglamento Nr. 1073/1999 4 straipsnio 2 dalį ir nepažeidžiant steigiamajame Europolo teisės akte numatytų išimčių[8], Tarnyba ir toliau gali tiesiogiai ir iš anksto nepranešusi gauti visą reikšmingą su tyrimo dalyku susijusią informaciją, kurią turi ES institucijos, įstaigos ir organizacijos.

Iš dalies pakeistame pasiūlyme patvirtinta ir toliau plėtojama 2006 m. pasiūlyme išdėstyta de minimis koncepcija ir visiško nepakantumo sukčiavimui politika: priimdama sprendimą pradėti tyrimą, Tarnyba turėtų atsižvelgti į tyrimų politikos prioritetus ir būtinybę veiksmingai naudoti Tarnybos išteklius. Vidaus tyrimų atveju Tarnyba turėtų įvertinti, ar tokius tyrimus geriau atlikti atitinkamai institucijai, įstaigai, tarnybai arba organizacijai ar pačiai Tarnybai. Be to, kai, atlikusi vidaus tyrimą, Tarnyba prieina prie išvados, kad atsižvelgiant į aplinkybių pobūdį ir finansinės žalos mastą, vidaus priemonėmis galima imtis tinkamesnių veiksmų, bylą ji turėtų perduoti Komisijos tyrimų ir drausmės tarnybai (IDOC) arba kitiems panašiems institucijų, įstaigų, tarnybų arba organizacijų skyriams, o ne siųsti kompetentingoms nacionalinėms teisminėms institucijoms. Taigi iš dalies pakeistame pasiūlyme tiksliau apibrėžiama de minimis politika (atvejai, kai Tarnyba nusprendžia tyrimo nepradėti arba tyrimo išvadų neperduoti kompetentingoms nacionalinėms teisminėms institucijoms). Kaip pasiūlyta 2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos išvadose, įgyvendindama de minimis politiką Tarnyba turėtų vadovautis tiksliomis gairėmis.

Siekiant išplėsti Tarnybos ir kompetentingų valstybių narių institucijų bendradarbiavimą , kiekviena valstybė narė turėtų paskirti po vieną instituciją (kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybą), kuri Tarnybai padėtų bendradarbiauti su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis. Tačiau tai nereiškia, kad reikėtų įsteigti naują instituciją. Patirtis rodo, kad dėl skirtingų kiekvienos valstybės narės struktūrų Tarnybai dažnai labai sunku nustatyti, į kurią konkrečios valstybės narės kompetentingą instituciją kreiptis.

Reguliari priežiūra ypač svarbi vidaus tyrimų atveju, kad IDOC arba lygiaverčiams kitų institucijų, įstaigų, tarnybų arba organizacijų skyriams būtų galima užtikrinti galimybę imtis drausmės ar kitokių priemonių. Be to, siūloma, kad valstybės narės Tarnybos prašymu praneštų, kokių tolesnių veiksmų ėmėsi remdamosi Tarnybos joms perduota informacija . Kad valstybės narės nepatirtų bereikalingos administracinės naštos, iš dalies pakeistame pasiūlyme numatoma, kad apie priemones, kurių jos ėmėsi gavusios Tarnybos informaciją, ir padarytą pažangą jos Tarnybai praneš tik gavusios pastarosios prašymą.

Siekiant paskatinti Tarnybos ir Europolo bei Eurojusto bendradarbiavimą, be kita ko, atsižvelgiant į galimą jų kompetencijos išplėtimą, taip pat bendradarbiavimą su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis , pasiūlyta į reglamentą įtraukti nuostatą, kuria Tarnybai suteikiama galimybė su šiais subjektais sudaryti administracinius susitarimus dėl keitimosi informacija supaprastinimo. Tokį bendradarbiavimo susitarimą Tarnyba jau yra pasirašiusi su Eurojustu. Remiantis Tarybos sprendimu, kuriuo įsteigiamas Eurojustas, Eurojustas su Komisija gali sudaryti būtinus praktinius susitarimus[9]. Tokius susitarimus Tarnyba yra sudariusi ir su kai kuriomis trečiosiomis šalimis. Kiek tai susiję su Europolu, nuo 2010 m. taikomas naujas pagrindų sprendimas, kuriame numatyta, kad Europolas su Tarnyba gali sudaryti darbo tvarkos susitarimus. Todėl atitinkama taisyklė turėtų būti nustatyta ir Tarnybai. Remiantis 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimu, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (2010/427/ES) ir kurio 3 straipsnio 4 dalyje numatytas EIVT ir OLAF bendradarbiavimas, visos institucijos turi pareigą teikti reikiamą paramą, kad OLAF darbuotojai galėtų vykdyti savo funkcijas. OLAF bendradarbiavimo su trečiųjų šalių institucijomis tvarka turėtų būti nustatyta susitarimo su EIVT ir kitomis kompetentingomis Komisijos tarnybomis memorandumuose.

Tarnybos generalinis direktorius ir toliau bus atsakingas už tyrimų pradėjimą ir atlikimą, tačiau jam turėtų padėti vidaus padalinys, su kuriuo jis konsultuosis prieš nuspręsdamas pradėti ar baigti tyrimą ir kitais, jo nuomone, būtinais atvejais. Siekiant tiksliau apibrėžti Tarnybos generalinio direktoriaus vaidmenį vidaus sprendimų priėmimo procedūroje, generalinis direktorius atskiriems OLAF darbuotojams taip pat gali raštu pavesti atlikti tyrimus. Siekiant sustiprinti generalinio direktoriaus nepriklausomumą, jo kadencija neturėtų būti pratęsiama. Paliktas 2006 m. pasiūlyme numatytas „generalinio direktoriaus“ pareigybės pavadinimas. To reikia siekiant parodyti OLAF kaip Komisijos generalinio direktorato statusą ir generalinį direktorių atskirti nuo kitų aukščiausiosios vadovybės narių, einančių direktorių pareigas. Kad būtų užtikrintas nuoseklumas ir atsižvelgta į pastarųjų metų patirtį, iš dalies pakeistame pasiūlyme numatytos pavadavimo taisyklės.

Skirstymas į vidaus ir išorės tyrimus turėtų būti daromas tik tiek, kiek tai tikrai būtina. Tai palengvintų tyrimų atlikimą. Patirtis rodo, kad pradėtas išorės tyrimas vėliau gali tapti pagrindu vidaus tyrimui atlikti arba atvirkščiai. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmenys, dėl kurių veiksmų pradėtas vidaus tyrimas, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatas arba Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų privalo bendradarbiauti su Tarnyba. Be to, tiksliau apibrėžti Tarnybos tyrimo įgaliojimai vidaus tyrimuose. Ir vidaus, ir išorės tyrimuose turi būti besąlygiškai paisoma asmenų, kurių veiksmai tiriami, procedūrinių ir pagrindinių teisių.

3.2. Vadovavimas Tarnybai – nepriklausomumo ir atsakomybės pusiausvyra

Valdymo sustiprinimas, kartu numatant peržiūros procedūrą ir nuostatas, reglamentuojančias informacijos srautą tarp Tarnybos ir atitinkamų institucijų, įstaigų, tarnybų bei organizacijų, padės nustatyti Tarnybos nepriklausomumo ir atsakomybės pusiausvyrą.

Priežiūros komitetas ir toliau užtikrins, kad Tarnyba savo užduotis vykdytų visiškai nepriklausomai. Be to, pasiūlyme tiksliau apibrėžiamas Priežiūros komiteto vaidmuo. Jis turėtų būti aiškiai įgaliojamas stebėti, kaip Tarnyba ir institucijos, įstaigos, tarnybos bei organizacijos keičiasi informacija ir kaip taikomos procedūrinės garantijos. Be to, komitetas turėtų bendrai ir sistemingai stebėti tyrimų trukmės tendencijas, nesikišdamas į tyrimų eigą. Siekiant išlaikyti Priežiūros komiteto kompetenciją, numatyta komiteto sudėtį atnaujinti skirtingu metu. Su Priežiūros komitetu turėtų būti konsultuojamasi skiriant generalinį direktorių ir direktoriaus pavaduotoją, be to, jis turėtų būti informuojamas apie teisminėms institucijoms perduodamą medžiagą.

Siekiant pagerinti vadovavimą Tarnybai kartu nepažeidžiant jos veiklos nepriklausomumo, vietoj oficialaus struktūrinio Priežiūros komiteto ir institucijų dialogo Tarnybos tyrimo funkcijų klausimais dabar siūloma reguliariai keistis nuomonėmis . Taryba 2010 m. gruodžio 6 d. išvadose taip pat pabrėžia, kad oficialus struktūrinis dialogas galėtų susilpninti Tarnybos nepriklausomumą. Iš esmės mažiau oficialus metodas atitinka pradinį Komisijos siekį, kad Tarnybai būtų stipriau vadovaujama kartu užtikrinant jos nepriklausomumą atliekant tyrimus. Nuomonėmis keisis Europos Parlamentas, Taryba, Europos Komisija, dalyvaujant Tarnybai ir Priežiūros komitetui. Keisdamiesi nuomonėmis suinteresuotieji subjektai galės dalytis informacija ir išreikšti savo poziciją, o tai turėtų padėti siekti didesnio Tarnybos veiklos veiksmingumo. Keitimasis nuomonėmis neturėtų lemti kišimosi į tyrimų eigą ir turėtų būti susijęs su Tarnybos tyrimų politikos strateginiais prioritetais, Priežiūros komiteto ir Tarnybos generalinio direktoriaus veiklos ataskaitomis, Tarnybos ir ES institucijų, įstaigų, tarnybų bei organizacijų tarpusavio santykiais, Tarnybos ir kompetentingų valstybių narių institucijų santykiais, taip pat su Tarnybos tyrimų veiklos ir Priežiūros komiteto veiklos veiksmingumu. Atsižvelgiant į institucijų išreikštas pozicijas, nuomonėmis turėtų būti keičiamasi lanksčiai, t. y. reguliariai vienos iš minėtų institucijų, Tarnybos arba Priežiūros komiteto prašymu.

Vienas iš pagrindinių iš dalies pakeisto pasiūlymo tikslų – toliau stiprinti asmenų, kurių veiksmus Tarnyba tiria, procedūrines teises (7a straipsnis). Reikia dar aiškesnių ir skaidresnių procedūrinių garantijų, kurios būtų taikomos visiems – ir vidaus, ir išorės – Tarnybos tyrimams. Šiomis garantijomis paisoma pagrindinių teisių, pripažintų visų pirma Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Šiame pasiūlyme ir vidaus, ir išorės tyrimams numatytos vienodos procedūrinės garantijos (asmenų, kurių veiksmai tiriami, teisė pareikšti savo pastabas prieš tai, kol jų atžvilgiu padaromos išvados, kuriose jie įvardijami, teisė gauti tiriamų aplinkybių santrauką ir dėl jų pareikšti pastabas, teisė į pasirinkto asmens pagalbą apklausos metu, teisė vartoti pasirinktą ES kalbą ir principas, kad asmuo, kurio veiksmai tiriami, turi turėti teisę neduoti parodymų prieš save). Kaip šios teisės taikomos praktiškai, turėtų būti įtvirtinta generalinio direktoriaus priimtame Tarnybos tyrimo procedūrų vadove (OLAF vadovas).

2006 m. pasiūlyme Komisija pasiūlė įvesti patarėjo peržiūros klausimais pareigybę, kurio užduotis – pateikti nepriklausomą nuomonę dėl procedūrinių garantijų laikymosi. Kad būtų išvengta sanklotos su Priežiūros komiteto funkcijomis ir papildomų oficialių struktūrų, o kartu užtikrintas veiksmingas, rezultatyvus ir nepriklausomas individualių skundų nagrinėjimas, Komisija dabar siūlo, kad Tarnyboje atliekamą peržiūros procedūrą nustatytų generalinis direktorius. Asmuo arba asmenys, kuriems pavesta atlikti peržiūros procedūrą, turėtų veikti visiškai nepriklausomai. Tarnybos generalinis direktorius praneš institucijoms apie priemones, kurių imtasi peržiūros procedūrai sukurti.

Kiek tai susiję su pagrindine teise į asmens duomenų apsaugą , įtvirtintą Chartijos 8 straipsnyje ir SESV 16 straipsnyje, iš dalies pakeistame pasiūlyme aiškiau ir tiksliau apibrėžiamos nuostatos, kuriomis įgyvendinami Reglamento (EB) Nr. 45/2001[10] principai, o visų pirma, reikalavimas, kad OLAF paskirtų duomenų apsaugos pareigūną.

Tarnybai bendraujant su visuomene turi būti laikomasi tyrimų konfidencialumo ir nekaltumo prezumpcijos; ji visuomet turėtų elgtis apdairiai ir nešališkai. Dabartinio reglamento 8 straipsnyje įtvirtinta pareiga užtikrinti konfidencialumą ir duomenų apsaugą.

Pasikonsultavęs su Priežiūros komitetu, asmeniu arba asmenimis, kuriam (-iems) pavesta atlikti peržiūros procedūrą, ir Tarnybos duomenų apsaugos pareigūnu, generalinis direktorius turėtų priimti pirmiau minėtą OLAF procedūrų vadovą . Šiame vadove turėtų būti išdėstytos gairės, kaip Tarnybai praktiškai atlikti administracinius tyrimus.

Kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Euratomo įgaliojimai reglamentuojami SESV 325 straipsnyje, kuris yra naujasis Reglamento Nr. 1073/1999 teisinis pagrindas, Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 turėtų būti panaikintas.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Kaip nurodyta pasiūlymo priede pateikiamoje finansinėje pažymoje, poveikio biudžetui nėra.

5. NEPRIVALOMI DUOMENYS

Nėra

2006/0084 (COD)

Iš dalies pakeistas pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 325 straipsnį, kartu su Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Audito Rūmų nuomonę[11],

atsižvelgdami į Europos duomenų apsaugos pareigūno nuomonę[12],

taikydami įprastą teisėkūros procedūrą,

kadangi:

1. Atsižvelgiant į tai, kad prevencinės priemonės svarbios Sąjungos finansinių interesų apsaugai ir yra sudėtiniai kovos su sukčiavimu ir korupcija elementai, būtina aiškiai apibrėžti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (toliau – Tarnyba) vaidmenį atliekant tyrimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999[13]. Kadangi Tarnyba turi didelę operatyvinės veiklos patirtį, ji taip pat turėtų prisidėti prie sukčiavimo prevencijos ir kovos su ja metodų rengimo ir plėtojimo Sąjungos lygiu ir remti bendras valstybių narių savanoriškai taikomas kovos su sukčiavimu priemones.

2. Siekiant padidinti Tarnybos tyrimų veiklos veiksmingumą ir atsižvelgiant į Sąjungos institucijų atliktus Tarnybos veiklos įvertinimus, ypač į 2003 m. balandžio mėn. Komisijos įvertinimo ataskaitą ir specialiąją Audito Rūmų ataskaitą Nr. 1/2005[14] dėl Tarnybos valdymo, reikia aiškiau apibrėžti tam tikrus Tarnybos tyrimų aspektus ir patobulinti tam tikras priemones, kurių ji gali imtis atlikdama tyrimus. Pavyzdžiui, Tarnybai atliekant vidaus tyrimus ir sukčiavimo, susijusio su sutartimis dėl Sąjungos lėšų skyrimo, atvejais Tarnybai buvo suteikti įgaliojimai atlikti inspektavimus ir patikrinimus, kaip numatyta 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96[15] dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų. Todėl Tarnybai turėtų būti suteikta teisė gauti Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir organizacijų turimą informaciją, kad ji galėtų atlikti išorės tyrimus.

3. Tarnybos veiklos priemonės išorės tyrimams atlikti turėtų būti aiškiau apibrėžtos tuomet, kai nustatoma, kad esama sistema kelia teisinį netikrumą, ir sustiprintos tais atvejais, kai patikimus išorės tyrimus galima užtikrinti tik veiksmingesniais Tarnybos veiksmais.

4. Tarnybos tyrimų užduotys turėtų būti atliekamos nepažeidžiant kitų Komisijos tarnybų, visų pirma įgaliotųjų leidimus suteikiančių pareigūnų, kontrolės ir audito funkcijų, nustatytų konkrečių sektorių teisės aktuose.

5. Turėtų būti tiksliai nustatyta Tarnybos pareiga Sąjungos institucijas, įstaigas, tarnybas ir organizacijas laiku informuoti apie atliekamus tyrimus, kai su tiriamomis aplinkybėmis susijęs jų narys arba darbuotojas arba kai Sąjungos interesams apsaugoti gali prireikti imtis prevencinių administracinės ir baudžiamosios teisės priemonių.

6. Atsižvelgiant į didelę Tarnybos, Europos policijos biuro (Europolo) ir Eurojusto glaudesnio bendradarbiavimo naudą, Tarnyba turėtų būti įgaliota sudaryti administracinius susitarimus su šiomis dviem agentūromis. Siekiant sustiprinti Eurojusto, Tarnybos ir valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą tais atvejais, kai galima įtarti, kad vykdoma Sąjungos finansiniams interesams kenkianti neteisėta veika, susijusi su sunkiais nusikaltimais, Tarnyba turėtų informuoti Eurojustą apie veikas, dėl kurių būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

7. Tarnybos operatyvinės veiklos veiksmingumas labai priklauso nuo bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis. Valstybės narės turi paskirti kompetentingas institucijas, galinčias suteikti Tarnybai pagalbą, reikalingą jos funkcijoms atlikti. Tais atvejais, kai valstybė narė neįsteigė specialios tarnybos, kuri nacionaliniu lygiu koordinuotų Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu, turėtų būti paskirta institucija (kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba), kuri užtikrintų veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su Tarnyba.

8. Reikėtų nustatyti aiškias taisykles, kuriomis būtų ne tik patvirtinta Tarnybos pirmumo teisė atlikti vidaus tyrimus dėl veikų, susijusių su Sąjungos finansiniais interesais, bet ir Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir organizacijoms sudarytos sąlygos greitai atlikti tyrimus, kai Tarnyba nusprendžia nesiimti priemonių.

9. Kad būtų pagerintas Tarnybos veiksmingumas, jai svarbu žinoti, kokių tolesnių veiksmų imtasi atsižvelgiant į jos tyrimų rezultatus. Taigi valstybių narių kompetentingos institucijos ir Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos bei organizacijos turėtų būti įpareigotos Tarnybai paprašius pateikti jai ataskaitą apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgus į Tarnybos informaciją, ir padarytą pažangą.

10. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikia aiškiau apibrėžti Tarnybos atliekamiems tyrimams taikomas procedūrines garantijas. Procedūrines garantijas reikėtų apibrėžti atsižvelgiant į administracinį Tarybos tyrimų pobūdį.

11. Siekiant sustiprinti asmenų, kurių veiksmai tiriami, asmens teisių apsaugą, galutinio tyrimo etapo išvadose atitinkamas asmuo neturėtų būti įvardijamas, jam nesuteikus galimybės pareikšti pastabas dėl su juo susijusių aplinkybių. Kai narys, darbuotojas arba fizinis asmuo mano, kad nebuvo paisoma jo procedūrinių garantijų, jam turėtų būti suteikiama teisė prašyti asmens arba asmenų, kuriam (-iems) pavesta atlikti šiuo reglamentu įvestą peržiūros procedūrą, nuomonės.

12. Jei konstatuojama, kad galutinėje vidaus tyrimo ataskaitoje nustatytos aplinkybės gali būti pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn, tokia informacija turėtų būti perduota atitinkamos valstybės narės nacionalinėms teisminėms institucijoms, jei nėra vidaus priemonių, kuriomis, atsižvelgiant į aplinkybių pobūdį ir finansinio poveikio mastą, būtų galima imtis tinkamesnių veiksmų.

13. Visuomet turėtų būti paisoma asmenų, kurių veiksmai tiriami, pagrindinių teisių, ypač kai teikiama informacija apie atliekamus tyrimus. Kai informacija apie Tarnybos tyrimus dvišaliu būdu arba keičiantis nuomonėmis teikiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams, reikėtų paisyti tyrimų konfidencialumo, asmenų, kurių veiksmai tiriami, teisėtų teisių, o tam tikrais atvejais – teisminiam bylos nagrinėjimui taikomų nacionalinių nuostatų. Per tyrimus perduota arba gauta informacija turėtų būti tvarkoma atsižvelgiant į Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų nuostatas. Informacija turėtų būti keičiamasi vadovaujantis proporcingumo ir ribotos prieigos principais.

14. Generalinis direktorius turėtų užtikrinti, kad viešai paskelbiant bet kokią informaciją būtų paisoma asmenų, kurių veiksmai tiriami, teisėtų teisių.

15. Atsižvelgiant į didelę išorės pagalbos sektoriui skirtų Sąjungos lėšų apimtį, Tarnybos tyrimų šiame sektoriuje skaičių ir tyrimų tikslais vykdomą bendradarbiavimą, Tarnybai turėtų būti suteikta teisė pagal administracinius susitarimus prašyti praktinės trečiųjų šalių kompetentingų institucijų ir tarptautinių organizacijų pagalbos, reikalingos užduotims atlikti.

16. Reikėtų peržiūrėti Priežiūros komiteto narių skyrimo kriterijus ir procedūrą ir tiksliau apibrėžti iš Priežiūros komiteto įgaliojimų išplaukiančias funkcijas.

17. Kad Priežiūros komitetas savo užduotis galėtų atlikti veiksmingai, Tarnyba turėtų užtikrinti, kad Priežiūros komiteto sekretoriatas veiktų nepriklausomai.

18. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų reguliariai keistis nuomonėmis. Turėtų būti keičiamasi nuomonėmis apie strateginius tyrimų politikos prioritetus ir Tarnybos darbo veiksmingumą, kartu nedarant jokio poveikio Tarnybos nepriklausomumui atliekant tyrimus.

19. Siekiant sustiprinti visišką Tarnybos vadovybės nepriklausomumą, generalinis direktorius turi būti skiriamas neatnaujinamai septynerių metų kadencijai.

20. Operatyvinės veiklos patirtis rodo, kad Tarnybos generaliniam direktoriui tikslinga leisti tam tikrų jo funkcijų vykdymą pavesti vienam ar daugiau Tarnybos darbuotojų. Veiklos tęstinumui užtikrinti taip pat reikėtų numatyti aiškias pavadavimo taisykles.

21. Generaliniam direktoriui turėtų padėti vidaus padalinys, su kuriuo jis konsultuotųsi.

22. Generaliniam direktoriui turėtų būti sudaryta galimybė priimti procedūrų vadovą, kuriame būtų įtvirtintos administracinių Tarnybos tyrimų praktinio atlikimo gairės.

23. Reikėtų išbraukti galiojančią teisminės kontrolės nuostatą, nes jos turinys buvo įtrauktas į Pareigūnų tarnybos nuostatų 90a straipsnį.

24. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1073/99 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

25. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuria SESV 325 straipsnis pradedamas taikyti Europos atominės energijos bendrijai (Euratomui), Sąjungai taikomos Tarnybos tyrimus reglamentuojančios taisyklės turėtų būti taikomos ir Euratomui. Todėl Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/99 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[16] turėtų būti panaikintas.

26. Šis reglamentas visiškai atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje įtvirtintą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina minėtam tikslui pasiekti.

27. Šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 41, 47 ir 48 straipsniuose,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

28. Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 iš dalies keičiamas taip:

29. 1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Tikslai ir užduotys

1. Siekiant sustiprinti kovą su Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau atsižvelgiant į kontekstą – Sąjunga) finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kitomis neteisėtomis veikomis, Komisijos sprendimu 1999/352/EB, EAPB, Euratomas įsteigta Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – Tarnyba) vykdo tyrimo įgaliojimus, Komisijai suteiktus:

a) toje srityje galiojančiomis Sąjungos taisyklėmis ir reglamentais ir

b) tų sričių bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos susitarimais, kuriuos Sąjunga sudarė su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2. Tarnyba padeda valstybėms narėms organizuoti glaudų ir nuolatinį jų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, kad būtų koordinuojama jų veikla Sąjungos finansinius interesus saugant nuo sukčiavimo. Tarnyba padeda kurti ir plėtoti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir kitų neteisėtų veikų prevencijos ir kovos su šiomis veikomis metodus. Tarnyba skatina ir – kartu su valstybėmis narėmis bei joms tarpusavyje bendradarbiaujant – koordinuoja keitimąsi operatyvinės veiklos patirtimi ir gerąja procedūrine praktika Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje, taip pat remia bendras valstybių narių savanoriškai taikomas kovos su sukčiavimu priemones.

3. Sutartimis arba jomis remiantis įsteigtose institucijose, įstaigose, tarnybose ir organizacijose (toliau – institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos) Tarnyba atlieka administracinius tyrimus, kuriais siekiama kovoti su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veika. Tuo tikslu Tarnyba tiria svarbius su profesinių pareigų atlikimu susijusius atvejus, kurie gali būti laikomi Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų pareigų nevykdymu, galinčiu užtraukti drausminę arba tam tikrais konkrečiais atvejais baudžiamąją atsakomybę, arba atvejus, susijusius su institucijų ir įstaigų narių, tarnybų ir organizacijų vadovų arba institucijų, įstaigų, tarnybų ir organizacijų darbuotojų, kuriems netaikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – nariai ir darbuotojai), lygiaverčių pareigų nevykdymu.“

30. 2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

- administraciniai tyrimai (toliau – tyrimai) – bet koks inspektavimas, tikrinimas ir kitos priemonės, kurių pagal 3 ir 4 straipsnius imasi Tarnyba, siekdama 1 straipsnyje numatytų tikslų ir prireikus nustatyti neteisėtą tiriamos veiklos pobūdį. Šie tyrimai neturi įtakos valstybių narių teisei kelti baudžiamąsias bylas;

- asmuo, kurio veiksmai tiriami – asmuo, įtariamas neteisėta veika arba sukčiavimu, dėl kurių Tarnyba pradeda tyrimą.

- Pareigūnų tarnybos nuostatai – Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos[17].“

- 3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Išorės tyrimai

1. Tarnyba vykdo Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 Komisijai suteiktus įgaliojimus atlikti inspektavimus ir patikrinimus vietoje valstybėse narėse, o pagal galiojančius bendradarbiavimo susitarimus – trečiosiose šalyse ir tarptautinių organizacijų patalpose.

Vykdydama tyrimo funkcijas, Tarnyba atlieka inspektavimus ir tyrimus pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95[18] 9 straipsnio 1 dalį ir jo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas atskirų sektorių taisykles valstybėse narėse, o pagal galiojančius bendradarbiavimo susitarimus – trečiosiose šalyse ir tarptautinių organizacijų patalpose.

2. Siekdama nustatyti 1 straipsnyje nurodytus sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veikos, susijusios su susitarimu ar sprendimu dėl subsidijų skyrimo ar sutartimi dėl Sąjungos lėšų skyrimo, atvejus, Tarnyba Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytomis sąlygomis gali atlikti tiesiogiai ar netiesiogiai finansavimą gavusių ekonominės veiklos vykdytojų patikrinimus ir inspektavimus vietoje.

3. Atlikdami patikrinimus vietoje ir tyrimus, Tarnybos darbuotojai veikia paisydami atitinkamos valstybės narės administracinių tyrimų taisyklių bei praktikos ir šiame reglamente numatytų procedūrinių garantijų.

Tarnybos prašymu kompetentinga atitinkamos valstybės narės institucija Tarnybos darbuotojams suteikia pagalbą, reikalingą 6 straipsnio 2 dalyje numatytame rašytiniame įgaliojime nurodytai užduočiai atlikti.

Atitinkama valstybė narė turi užtikrinti, kad Tarnybos darbuotojai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir jos kompetentingos institucijos ir pagal nacionalinės teisės nuostatas turėtų prieigą prie visos su tiriamomis veikomis susijusios informacijos ir dokumentų, kurių reikia patikrinimams vietoje ir inspektavimui veiksmingai atlikti.

4. Valstybės narės paskiria tarnybą, kuri palengvintų visų kompetentingų institucijų veiklos koordinavimą nacionaliniu lygiu (toliau – kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnyba). Ji užtikrina veiksmingą bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija su Tarnyba.

5. Atlikdama išorės tyrimą, Tarnyba gali susipažinti su institucijų, įstaigų, tarnybų ir organizacijų turima svarbia su tiriamomis veikomis susijusia informacija, kai jos reikia Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veikos atvejams nustatyti. Šiuo tikslu taikomos 4 straipsnio 2 ir 4 dalys.

6. Kai, prieš pradėdama išorės tyrimą, Tarnyba turi informacijos apie galimus Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos atvejus, ji gali apie juos informuoti atitinkamos valstybės narės kovos su sukčiavimo koordinavimo tarnybą ir kompetentingas institucijas, o prireikus – kompetentingas Komisijos tarnybas. Nepažeisdamos Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų atskirų sektorių taisyklių, kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų priemonių, o prireikus pagal nacionalinės teisės nuostatas atlieka tyrimus, kuriuose gali dalyvauti Tarnyba. Atitinkamos valstybės narės informuoja Tarnybą apie taikytas priemones ir rezultatus, pasiektus atsižvelgus į šią informaciją.“

31. 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šie vidaus tyrimai atliekami laikantis šiame reglamente ir kiekvienos institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos priimtuose sprendimuose nustatytomis sąlygomis.“

b) 2 dalies antra įtrauka pakeičiama taip:

„Tarnyba gali paprašyti institucijų, įstaigų, tarnybų ir organizacijų narių ir darbuotojų žodinės ir rašytinės informacijos.“

c) 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3. Reglamentu (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatyta tvarka Tarnyba gali inspektuoti tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių ekonominės veiklos vykdytojų patalpas, kad galėtų susipažinti su svarbia informacija, susijusia su veikomis, dėl kurių atliekamas vidaus tyrimas.“

d) 4–6 dalys pakeičiamos taip:

„4. Institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos informuojamos kiekvienu atveju, kai Tarnyba jų patalpose atlieka tyrimą arba susipažįsta su kokiu nors jų turimu dokumentu ar paprašo pateikti jų turimą informaciją. Nepažeisdama šio reglamento 8 ir 9 straipsnių, Tarnyba gali bet kada siųsti atitinkamai institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai vidaus tyrimų metu gautą informaciją.

5. Institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos nustato tinkamą tvarką ir imasi reikiamų priemonių tyrimų konfidencialumui užtikrinti.

6. Jeigu tyrimais nustatoma, kad vidaus tyrimas gali būti atliekamas dėl nario ar darbuotojo veiksmų, institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija, kuriai jis priklauso, apie tai informuojama.

Išimtiniais atvejais, kai negalima užtikrinti tyrimo konfidencialumo, Tarnyba naudojasi tinkamais alternatyviais informavimo kanalais.

7. Sprendime, kurį turi priimti kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ir organizacija, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje, visų pirma nurodoma institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos nario arba darbuotojo pareiga lojaliai bendradarbiauti su Tarnyba ir teikti jai informaciją.“

32. 5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Tyrimų pradėjimas

1. Tarnyba gali pradėti tyrimą, kai turi pakankamai įtarimų, kad buvo įvykdyti Sąjungos finansiniams interesams kenkiantys sukčiavimo, korupcijos veiksmai ar kita neteisėta veika. Gali būti remiamasi ir anonimine informacija. Sprendimas pradėti tyrimą ar jo nepradėti priimamas atsižvelgiant į tyrimų politikos prioritetus ir pagal 12 straipsnio 4 dalį nustatytą Tarnybos metinį valdymo planą. Šis sprendimas priimamas atsižvelgiant ir į būtinybę veiksmingai naudoti Tarnybos išteklius bei proporcingai įgyvendinti priemones.

Atliekant vidaus tyrimus ypač sprendžiama, kokia institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija gali geriausiai atlikti tyrimą, visų pirma atsižvelgiant į aplinkybių pobūdį, faktinį arba galimą finansinį bylos poveikį ir galimas tolesnes teismines priemones.

2. Sprendimą pradėti tyrimą arba jo nepradėti priima generalinis direktorius.

Sprendimą pradėti išorės tyrimą priima generalinis direktorius savo iniciatyva arba atitinkamos valstybės narės ar vienos iš Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų prašymu.

Sprendimą pradėti vidaus tyrimą priima generalinis direktorius savo iniciatyva arba institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos, kurioje tyrimas turi būti atliktas, prašymu.

3. Tol, kol Tarnyba atlieka vidaus tyrimą, atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos nepradeda paralelių tyrimų dėl tų pačių aplinkybių.

4. Sprendimas pradėti tyrimą ar jo nepradėti priimamas per du mėnesius nuo to, kai Tarnyba gauna šios straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą. Apie jį nedelsiant informuojama prašymą pateikusi valstybė narė, institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija. Sprendimas nepradėti tyrimo pagrindžiamas.

Kai institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos narys arba darbuotojas, veikdamas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnį, pateikia Tarnybai informacijos apie įtarimus sukčiavimu ar padarius pažeidimą, Tarnyba informuoja jį apie sprendimą dėl tų aplinkybių pradėti tyrimą arba jo nepradėti.

5. Jeigu Tarnyba nusprendžia nepradėti vidaus tyrimo, ji nedelsdama perduoda turimą informaciją atitinkamai institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai, kad ši pagal jai taikomas taisykles galėtų imtis reikiamų veiksmų. Prireikus Tarnyba susitaria su institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija dėl tinkamų priemonių informacijos šaltinio konfidencialumui apsaugoti, ir, jei reikia, prašo ją informuoti apie priimtas priemones.“

33. 6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1–4 dalys pakeičiamos taip:

„1. Tyrimams vadovauja generalinis direktorius. Jis gali raštu įgalioti atskirus Tarnybos darbuotojus vadovauti tyrimams. Generalinio direktoriaus vadovaujamus tyrimus atlieka jo paskirti darbuotojai.

2. Tarnybos darbuotojai savo užduotis atlieka pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodyta jų tapatybė ir pareigos. Įgaliojimą išduoda generalinis direktorius, kuriame nurodo tyrimo dalyką ir tikslą, tyrimo teisinį pagrindą ir iš jo išplaukiančius tyrimo įgaliojimus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos, laikydamosi nacionalinių nuostatų, teiktų reikiamą pagalbą, kuri leistų Tarnybos darbuotojams atlikti savo užduotis. Institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos užtikrina, kad jų nariai ir darbuotojai teiktų reikiamą pagalbą, kuri leistų Tarnybos darbuotojams atlikti savo užduotis.“

b) 5 pastraipa tampa 4 pastraipa, o 6 pastraipa pakeičiama taip:

„5. Kai atliekant tyrimą paaiškėja, kad gali būti tikslinga imtis prevencinių administracinių priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti, Tarnyba nedelsdama informuoja atitinkamą instituciją, įstaigą, tarnybą ar organizaciją apie tyrimo eigą. Pranešami šie duomenys:

a) narių ar darbuotojų, kurių veiksmai tiriami, tapatybė ir tiriamų aplinkybių santrauka;

b) bet kokia informacija, galinti padėti institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai nuspręsti, ar tikslinga imtis prevencinių administracinių priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti;

c) specialios rekomenduojamos konfidencialumo užtikrinimo priemonės, visų pirma tokiais atvejais, kai taikomos tyrimo priemonės pagal nacionalines tyrimų normas priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, o išorės tyrimų atveju – nacionalinės institucijos kompetencijai.

Atitinkama institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija bet kuriuo metu gali imtis tinkamų prevencinių administracinių priemonių ir nedelsdama informuoja Tarnybą apie sprendimą imtis tokių priemonių.

6. Kai paaiškėja, kad tyrimas negali būti baigtas per 12 mėnesių nuo jo pradžios, Tarnyba kas 6 mėnesius praneša Priežiūros komitetui apie to priežastis.“

34. 7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Pareiga pranešti Tarnybai

1. Institucijos, įstaigos, tarnybos ir organizacijos nedelsdamos pateikia Tarnybai visą informaciją, susijusią su galimais sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veikos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejais.

2. Institucijos, įstaigos, tarnybos bei organizacijos ir, jeigu leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, valstybės narės Tarnybos prašymu arba savo iniciatyva pateikia visus turimus dokumentus ar informaciją, susijusią su Tarnybos atliekamu vidaus tyrimu.

3. Institucijos, įstaigos, tarnybos bei organizacijos ir, jeigu leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, valstybės narės Tarnybai siunčia ir visus kitus turimus reikšmingus dokumentus ar informaciją, susijusią su kova su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veika.

4. Tarnyba, atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos ir kovos su sukčiavimo tarnybos gali sudaryti administracinius susitarimus dėl informacijos perdavimo Tarnybai.“

35. Įterpiami 7a ir 7b straipsniai:

„7a straipsnis

Procedūrinės garantijos

1. Tyrimo metu Tarnyba ieško asmens, kurio veiksmai tiriami, kaltės ir nekaltumo įrodymų. Tyrimai atliekami objektyviai ir nešališkai, laikantis nekaltumo prezumpcijos ir šiame straipsnyje nustatytų procedūrinių garantijų.

2. Šaukimas į apklausą liudytojui arba asmeniui, kurio veiksmai tiriami, siunčiamas prieš dešimt darbo dienų; apklausiamo asmens sutikimu arba tinkamai pagrįstais tyrimo skubos atvejais gali būti nustatomas trumpesnis terminas. Šaukime pateikiamas apklausiamo asmens teisių sąrašas. Tarnyba surašo apklausos protokolą ir suteikia apklaustajam galimybę su juo susipažinti, kad šis galėtų jį patvirtinti arba pateikti pastabų. Apklaustajam įteikiama apklausos protokolo kopija. Šios taisyklės netaikomos per patikrinimus vietoje duotų paaiškinimų fiksavimui.

Jei atliekant apklausą atsiranda įrodymų, kad apklausiamas asmuo gali būti susijęs su tyrimu, nedelsiant taikomos šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos procedūrinės taisyklės.

3. Kai tik tyrimų metu nustatoma, kad institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos narys, vadovas ar darbuotojas gali būti susijęs su byla, tas narys ar darbuotojas apie tai informuojamas, jei ši informacija nekenkia tyrimo eigai.

4. Nepažeidžiant 4 straipsnio 6 dalies ir 6 straipsnio 5 dalies, kol neužbaigtas tyrimas, negali būti daromos išvados įvardijant asmenį, kurio veiksmai tiriami, jei šiam asmeniui nebuvo suteikta galimybė raštu arba per Tarnybos paskirtų darbuotojų atliktą apklausą pateikti pastabas dėl su juo susijusių aplinkybių ir nebuvo pateikta pagal Reglamento Nr. 45/2001 11 ir 12 straipsnius reikalaujama informacija. Galutinėje bylos ataskaitoje daroma nuoroda į tokias pastabas. Tiriamų aplinkybių santrauka išdėstoma asmeniui, kurio veiksmai tiriami, skirtame raginime teikti pastabas, kurias jis pateikia per pagal šio straipsnio 2 dalį Tarnybos nustatytą terminą. Per apklausą jam gali padėti jo paties pasirinktas asmuo. Asmuo, kurio veiksmai tiriami, gali vartoti pasirinktą oficialiąją Sąjungos kalbą; tačiau gali būti reikalaujama, kad Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai vartotų oficialiąją Sąjungos kalbą, kurią gerai moka. Asmuo, kurio veiksmai tiriami, turi teisę neduoti prieš save parodymų.

Tais atvejais, kai reikia išlaikyti tyrimo konfidencialumą ir kai taikomos tyrimo procedūros, kurios priklauso nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai, generalinis direktorius gali nuspręsti vėliau įvykdyti pareigą suteikti asmeniui, kurio veiksmai tiriami, galimybę pareikšti pastabas. Vidaus tyrimo atveju generalinis direktorius šį sprendimą suderina su šio asmens institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija. Per vieną mėnesį negavus institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos atsakymo, laikoma, kad sutikimas duotas.

5. Šio reglamento taisyklės taikomos nepažeidžiant:

a) Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos;

b) Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų;

c) Europos Parlamento narių statuto;

d) Pareigūnų tarnybos nuostatų.

7b straipsnis

Peržiūros procedūra

1. Generalinis direktorius numato Tarnyboje atliekamą peržiūros procedūrą.

2. Vykdydamas (-i) savo pareigas, asmuo arba asmenys, kuriam (-iems) pavesta atlikti peržiūros procedūrą, negali paklusti kitų nurodymams.

Jei asmuo arba asmenys, kuriam (-iems) pavesta atlikti peržiūros procedūrą, mano, kad generalinio direktoriaus taikyta priemonė turi poveikio jo (jų) nepriklausomumui, jis (jie) apie tai iš karto praneša Priežiūros komitetui.

Prieš iškeliant asmeniui arba asmenims, kuriam (-iems) pavesta atlikti peržiūros procedūrą, drausmės bylą, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatas konsultuojamasi su Priežiūros komitetu.

3. Narys, darbuotojas arba fizinis asmuo, kurio veiksmai tiriami, gali prašyti asmens (-ų), kuriam (-iems) pavesta atlikti peržiūros procedūrą, nuomonės dėl 6 straipsnio 4 dalyje ir 7a straipsnyje numatytų procedūrinių garantijų. Prašymas gali būti pateikiamas tyrimo meto arba ne vėliau kaip po mėnesio nuo tada, kai nariui, darbuotojui arba fiziniam asmeniui, kurio veiksmai tiriami, buvo pranešta apie tyrimo užbaigimą.

Per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo asmuo arba asmenys, kuriam (-iems) pavesta atlikti peržiūros procedūrą, savo nuomonę praneša generaliniam direktoriui, o motyvuotą atsakymą nusiunčia asmeniui, kurio veiksmai tiriami. Generalinis direktorius imasi tinkamų priemonių.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyto prašymo pateikimas tyrimo nesustabdo.

5. Asmuo arba asmenys, kuriam (-iems) pavesta atlikti peržiūros procedūrą, periodiškai teikia Priežiūros komitetui veiklos ataskaitas; jie Priežiūros komitetui ir Komisijai periodiškai teikia statistines ir analitines ataskaitas su procedūrinėmis garantijomis susijusiais klausimais. Ataskaitose nenurodomi konkretūs tiriami atvejai.“

36. 8 straipsnio 2–4 dalys pakeičiamos taip:

„2. Vidaus tyrimų metu siunčiamai ar gaunamai bet kokios formos informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai ir ji saugoma atitinkamomis Sąjungos institucijoms taikomomis nuostatomis.

3. Atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos užtikrina, kad būtų laikomasi Tarnybos atliekamų tyrimų konfidencialumo ir asmenų, kurių veiksmai tiriami, teisėtų teisių, o tais atvejais, kai jau pradėtas teisminis nagrinėjimas, kad būtų laikomasi visų teisminiam nagrinėjimui taikomų nacionalinių nuostatų.

4. Tarnyba tvarko tik jos užduotims pagal šį reglamentą vykdyti reikalingus asmens duomenis. Asmens duomenys tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimų, tai visų pirma taikoma to reglamento 11 ir 12 straipsniuose įtvirtintai pareigai teikti informaciją duomenų subjektui. Tokia informacija gali būti perduota tik tiems asmenims, kurie dirba Sąjungos institucijose arba valstybėse narėse, ir kurie pagal savo pareigas turi būti su ja susipažinę; informacija negali būti naudojama kitais nei kovos su sukčiavimu, korupcija ar kita neteisėta veika tikslais.

Kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 24 straipsnyje, Tarnyba paskiria duomenų apsaugos pareigūną.

5. Generalinis direktorius užtikrina, kad informacija visuomenei būtų teikiama neutraliai, nešališkai ir laikantis šiame ir 7a straipsnyje nustatytų principų.“

37. 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Tarnybai baigus tyrimą, generaliniam direktoriui vadovaujant parengiama ataskaita, kurioje nurodomas tyrimo teisinis pagrindas, atlikti procedūriniai veiksmai, nustatytos aplinkybės ir jų teisinis kvalifikavimas, procedūrinių garantijų pagal 7a straipsnį laikymasis, galimas poveikis Sąjungos finansiniams interesams ir tyrimo išvados, įskaitant rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų, kurių turėtų būti imtasi.“

b) 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Po išorės tyrimo parengta ataskaita ir visi vertingi su tyrimu susiję dokumentai laikantis išorės tyrimus reglamentuojančių taisyklių perduodami atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos Tarnybos prašymu laiku jai pateikia informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvegus į Tarnybos tyrimo ataskaitą, ir padarytą pažangą.

4. Po vidaus tyrimo parengta ataskaita ir visi vertingi su šiuo tyrimu susiję dokumentai siunčiami atitinkamai institucijai, įstaigai, tarnybai ar organizacijai. Institucija, įstaiga, tarnyba ir organizacija imasi tokių – visų pirma drausminių arba teisinių – priemonių, kokių reikalauja vidaus tyrimų rezultatai, ir iki ataskaitos rekomendacijose nustatyto galutinio termino apie tai praneša Tarnybai.

5. Kai atlikus vidaus tyrimą parengtoje ataskaitoje nustatomos aplinkybės, už kurias galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, ši informacija perduodama atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms, nebent atsižvelgiant į aplinkybių pobūdį ir finansinio poveikio mastą vidaus priemonėmis galima imtis tinkamesnių tolesnių veiksmų.

6. Nepažeidžiant šio straipsnio 4 dalies antro sakinio, jei baigus tyrimą nerandama institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos nario ar darbuotojo arba fizinio ar juridinio asmens kaltės įrodymų, generalinis direktorius tyrimą baigia ir per dešimt darbo dienų apie tai informuoja asmenį, kurio veiksmai buvo tiriami.

7. Informatoriaus, Tarnybai suteikusio informaciją, susijusią su įtarimais sukčiavimu ar padarius pažeidimą, prašymu Tarnyba gali jam pranešti apie tyrimo baigimą ir prireikus apie galutinės ataskaitos perdavimą kompetentingoms institucijoms. Tačiau Tarnyba gali atmesti prašymą, jei mano, kad toks prašymas gali pažeisti asmens, kurio veiksmai tiriami, teisėtus interesus ir pakenkti tyrimo ir tolesnių veiksmų veiksmingumui ar konfidencialumui.“

38. 10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Tarnybos ir valstybių narių institucijų keitimasis informacija

1. Nepažeisdama šio reglamento 8 ir 9 straipsnių bei Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatų, Tarnyba atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms gali bet kada perduoti išorės tyrimų metu gautą informaciją, kad jos laiku galėtų imtis tinkamų priemonių.

2. Nepažeisdamas šio reglamento 8 ir 9 straipsnių, generalinis direktorius atitinkamos valstybės narės teisminėms institucijoms perduoda vidaus tyrimų metu Tarnybos gautą informaciją apie aplinkybes, kurias reikia ištirti taikant nacionalinės teisminės institucijos kompetencijai priskiriamas procedūras.

Apie tai jis iš anksto informuoja atitinkamą instituciją, įstaigą, tarnybą ar organizaciją. Perduodamą informaciją sudaro asmens, kurio veiksmai tiriami, tapatybės duomenys, nustatytų aplinkybių santrauka, preliminarus teisinis vertinimas ir preliminarus galimas finansinis poveikis.

Šiuo atveju taikoma 7a straipsnio 4 dalis.

3. Jei nacionalinės teisės nuostatos nedraudžia, kompetentingos atitinkamos valstybės narės institucijos, visų pirma teisminės institucijos, nedelsdamos arba Tarnybos prašymu informuoja Tarnybą apie priemones, kurių ėmėsi gavusios pagal šį straipsnį perduotą informaciją.

4. Laikydamasi nacionalinės teisės ir Pareigūnų tarnybos nuostatų, Tarnyba gali pateikti įrodymus nacionaliniuose teismuose vykstančiuose procesuose.“

39. Įterpiamas 10a straipsnis:

„10a straipsnis

Tarnybos bendradarbiavimas su Eurojustu, Europolu ir tarptautinėmis organizacijomis

1. Prireikus Tarnyba bendradarbiauja su Eurojustu, Europos policijos biuru (Europolu) ir tarptautinėmis organizacijomis kovodama su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, korupcija ir kitomis neteisėtomis veikomis.

Kai tai gali paskatinti ir sustiprinti nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą arba kai Tarnyba kompetentingoms valstybių narių institucijoms perdavė informaciją, leidžiančią įtarti 1 straipsnyje nurodytą sukčiavimą, korupciją ar kitą neteisėtą veiką, susijusią su sunkiais nusikaltimais, atitinkamą informaciją Tarnyba perduoda Eurojustui.

2. Bendradarbiavimui palengvinti Tarnyba gali sudaryti administracinius susitarimus su Eurojustu ir Europolu. Tokie darbo tvarkos susitarimai gali būti susiję su keitimusi operatyvine, strategine arba technine informacija, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją.

3. Prireikus Tarnyba taip pat gali sudaryti administracinius susitarimus su kompetentingomis trečiųjų šalių tarnybomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Tokius sprendimus Tarnyba derina su kompetentingomis Komisijos tarnybomis ir Europos išorės veiksmų tarnyba.“

40. 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a) 1–4 dalys pakeičiamos taip:

„1. Priežiūros komitetas sustiprina Tarnybos nepriklausomumą nuolat prižiūrėdamas, kaip atliekama tyrimo funkcija.

Priežiūros komitetas visų pirma prižiūri, kaip:

a) Tarnyba ir institucijos, įstaigos, tarnybos bei organizacijos keičiasi informacija;

b) taikomos procedūrinės garantijos ir kiek trunka tyrimai, atsižvelgdamas į generalinio direktoriaus pateiktą informaciją ir asmens (-ų), kuriam (-iems) pavesta atlikti peržiūros procedūrą, periodiškai rengiamas nuomones ir analitines ataskaitas.

Priežiūros komitetas nuomones teikia generaliniam direktoriui. Nuomonės gali būti teikiamos savo iniciatyva. Nuomones jis taip pat teikia generalinio direktoriaus arba institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos prašymu, tačiau į atliekamų tyrimų eigą nesikiša.

Institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir organizacijoms įteikiama tokių nuomonių kopija.

Tinkamai pagrįstais atvejais Priežiūros komitetas gali prašyti Tarnybos pateikti papildomos informacijos apie tyrimą, tačiau į atliekamų tyrimų eigą nesikiša.

2. Priežiūros komitetą sudaro penki nepriklausomi nariai, turintys patirties einant aukštas teisėjų ar tyrėjų arba panašias su Tarnybos veiklos sritimi susijusias pareigas. Jie skiriami iš Komisijos pateikto pirminio kandidatų sąrašo bendru Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sutarimu.

3. Nariai skiriami penkerių metų neatnaujinamai kadencijai. Dalis narių keičiama kas 30 mėnesių. Pakaitomis keičiami trys arba du nariai.

4. Pasibaigus kadencijai, nariai eina pareigas tol, kol yra pakeičiami.“

b) 6–8 dalys pakeičiamos taip:

„6. Priežiūros komitetas skiria savo pirmininką. Komitetas priima darbo tvarkos taisykles, kurios, prieš tvirtinant, pateikiamos susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Priežiūros komiteto posėdžiai rengiami jo pirmininko arba generalinio direktoriaus iniciatyva. Per metus jis surengia ne mažiau kaip 10 posėdžių. Sprendimus Priežiūros komitetas priima savo narių balsų dauguma. Komiteto sekretoriatą skiria Tarnyba.

7. Generalinis direktorius Priežiūros komitetui kasmet pateikia Tarnybos metinį valdymo planą. Jis periodiškai informuoja Priežiūros komitetą apie Tarnybos veiklą, tyrimų funkcijos vykdymą ir priemones, kurių buvo imtasi po tyrimų.

Generalinis direktorius periodiškai informuoja Priežiūros komitetą apie:

a) atvejus, kai atitinkama institucija, įstaiga, tarnyba ar organizacija arba kompetentingos valstybių narių institucijos neatsižvelgė į Tarybos rekomendacijas;

b) atvejus, kai informacija buvo perduota valstybių narių teisminėms institucijoms arba generalinis direktorius pagal 9 straipsnio 5 dalį nusprendė informacijos apie vidaus tyrimą neperduoti atitinkamoms nacionalinėms teisminėms institucijoms;

c) tyrimų trukmę pagal 6 straipsnio 6 dalį.

8. Priežiūros komitetas per metus parengia bent vieną savo veiklos ataskaitą, kurioje visų pirma pateikiamas Tarnybos nepriklausomumo vertinimas, nurodomas procedūrinių garantijų taikymas ir tyrimų trukmė. Ataskaita siunčiama Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

Komitetas gali teikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ataskaitas apie Tarnybos tyrimų rezultatus ir priemones, kurių buvo imtasi.“

41. Įterpiamas 11a straipsnis:

„11a straipsnis

Keitimasis nuomonėmis su institucijomis

1. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija periodiškai arba vienos iš šių institucijų, Tarnybos arba Priežiūros komiteto prašymu susitinka politiniu lygmeniu pasikeisti nuomonėmis, kad aptartų Tarnybos tyrimų politiką. Keičiantis nuomonėmis dalyvauja generalinis direktorius ir Priežiūros komiteto pirmininkas. Minėtų institucijų, Tarnybos arba Priežiūros komiteto prašymu į šiuos susitikimus ad-hoc pagrindu gali būti kviečiami Europolo, Eurojusto ir Audito Rūmų nariai.

42. Keičiamasi nuomonėmis dėl:

a) strateginių Tarnybos tyrimų politikos prioritetų;

b) Priežiūros komiteto veiklos ataskaitų ir nuomonių, pateiktų pagal 11 straipsnio 1 dalį.

c) generalinio direktoriaus ataskaitų pagal 12 straipsnio 3 dalies 2 pastraipą;

d) Tarnybos ir institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų tarpusavio santykių;

e) Tarnybos ir kompetentingų valstybių narių institucijų tarpusavio santykių;

f) Tarnybos ir Priežiūros komiteto tyrimo veiklos veiksmingumo.

3. Keičiantis nuomonėmis nesikišama į tyrimų eigą.

4. Atsižvelgdama į pozicijas, išreikštas keičiantis nuomonėmis, Tarnyba imasi tinkamų priemonių ir apie jas praneša 12 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytose ataskaitose.“

43. 12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Generalinis direktorius

1. Tarnybai vadovauja generalinis direktorius. Jį skiria Komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Generalinis direktorius skiriamas septynerių metų neatnaujinamai kadencijai.

2. Norėdama paskirti generalinį direktorių, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia kvietimą teikti kandidatūras. Kvietimas skelbiamas likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki pareigas einančio generalinio direktoriaus kadencijos pabaigos. Užbaigusi atrankos procedūrą, Komisija parengia reikiamos kvalifikacijos kandidatų sąrašą, remdamasi šiuo sąrašu tinkamai konsultuojasi su Europos Parlamentu, Taryba ir Priežiūros komitetu ir priima sprendimą.

3. Eidamas savo pareigas, kai reikia pradėti ir atlikti išorės ir vidaus tyrimus ar po tokių tyrimų parengti ataskaitas, generalinis direktorius nesiekia gauti kurios nors vyriausybės arba institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos nurodymų ir jiems nepaklūsta. Jeigu generalinis direktorius mano, kad kuri nors priemonė, kurios imasi Komisija, turi poveikio jo nepriklausomumui, jis nedelsdamas apie tai informuoja Priežiūros komitetą, prašydamas jo nuomonės, ir priima sprendimą dėl to, ar Teisingumo Teisme pareikšti ieškinį Komisijai.

Generalinis direktorius periodiškai praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai apie Tarnybos atliktų tyrimų išvadas, taikytas priemones ir patirtus sunkumus, paisydamas tų tyrimų konfidencialumo, asmenų, kurių veiksmai tiriami, teisėtų teisių, o prireikus – teisminiam bylos nagrinėjimui taikomų nacionalinių nuostatų.

4. Metiniame valdymo plane generalinis direktorius kiekvienais metais nustato Tarnybos tyrimo politikos prioritetus.

5. Tam tikrų 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų vykdymą generalinis direktorius gali pavesti raštu, kuriame nurodomos pavedimo sąlygos ir ribos, vienam ar daugiau Tarnybos darbuotojų.

6. Generaliniam direktoriui padeda vidaus padalinys, su kuriuo jis konsultuojasi prieš nuspręsdamas pradėti arba baigti tyrimą ir kitais, jo nuomone, būtinais atvejais.

7. Pasikonsultavęs su Priežiūros komitetu, Tarnybos duomenų apsaugos pareigūnu ir asmeniu arba asmenimis, kuriam (-iems) pavesta atlikti peržiūros procedūrą pagal 7b straipsnį, generalinis direktorius gali priimti procedūrų vadovą. Šiame vadove pateiktos gairės, kaip Tarnybai praktiškai atlikti administracinius tyrimus.

8. Prieš skirdama generaliniam direktoriui drausminę nuobaudą, Komisija konsultuojasi su Priežiūros komitetu.

Drausminės nuobaudos generaliniam direktoriui skiriamos motyvuotais sprendimais, kurie siunčiami susipažinti Europos Parlamentui, Tarybai ir Priežiūros komitetui.

9. Bet kokia nuoroda į „direktorių“ Pareigūnų tarnybos nuostatuose, Finansiniame reglamente[19] ir kituose teisės aktuose laikoma nuoroda į „generalinį direktorių“.

44. Įterpiamas 12a straipsnis:

„12a straipsnis

Direktoriaus pavaduotojas (-ai)

Taikomos Komisijoje galiojančios pavadavimo taisyklės.

Nukrypstant nuo šių taisyklių, generalinis direktorius, pasikonsultavęs su Priežiūros komitetu, vieną ar du savo direktorių gali paskirti pavaduotoju (-ais). Jei nėra nė vieno direktoriaus pavaduotojo, taikomos Komisijoje galiojančios pavadavimo taisyklės.“

45. 13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Finansavimas

Asignavimai Tarnybai, kurių bendra suma įtraukiama į atskirą Komisijai skirto Sąjungos bendrojo biudžeto skirsnio eilutę, nurodomi šio skirsnio priede.

Tarnybos personalo planas pridedamas prie Komisijos personalo plano.“

46. 14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Vertinimo ataskaita

Ne vėliau kaip [ šio reglamento priėmimo data + 4 metai ] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento taikymo ataskaitą ir Priežiūros komiteto nuomonę. Šioje ataskaitoje nurodoma, ar reikia keisti šį reglamentą.“

47. 15 straipsnis išbraukiamas.

2 straipsnis

Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 panaikinamas.

3 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

2. Reglamento (EB) Nr. 1073/1999, iš dalies pakeisto šiuo reglamentu, 11 straipsnio 3 dalis taikoma šio reglamento įsigaliojimo dieną pareigas einančių Priežiūros komiteto narių kadencijos trukmei. Šiam reglamentui įsigaliojus, Europos Parlamento pirmininkas burtų keliu iš karto pasirenka du narius, kurie, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1073/1999, iš dalies pakeisto šiuo reglamentu, 11 straipsnio 3 dalies pirmo sakinio, nustoja eiti pareigas likus 30 mėnesių iki savo kadencijos pabaigos.

3. Reglamento (EB) Nr. 1073/1999, iš dalies pakeisto šiuo reglamentu, 12 straipsnio 1 dalies trečias sakinys taikomas šio reglamento įsigaliojimo dieną pareigas einančio generalinio direktoriaus kadencijai.

4. Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje [data]

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

[…]

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

[pridedama prie teisės aktų leidėjui teikiamo pasiūlymo arba iniciatyvos

(Finansinio reglamento 28 straipsnis ir įgyvendinimo taisyklių 22 straipsnis)]

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas: iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl dalinio Reglamento Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų pakeitimo ir Reglamento (Euratomas) Nr. 1074/1999 panaikinimo

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV ir VGB sistemoje: kova su sukčiavimu

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis: teisės akto pasiūlymas

1.4. Tikslas (-ai): pagerinti bendrą OLAF veiksmingumą ir valdymą

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas: SESV 325 straipsnis, Euratomo sutarties 106a straipsnis

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis: nėra

1.7. Numatomas (-i) valdymo būdas (-ai): centralizuotas tiesioginis Komisijos valdymas.

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės nuostatos: Žr. iš dalies pakeisto pasiūlymo 14 straipsnį.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema: nėra

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės: priemonės, patenkančios į šio reglamento taikymo sritį.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s): 24.010600.03.01.00 Priežiūros komiteto narių įgaliojimų vykdymo išlaidos

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė: neturi poveikio

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams: neturi poveikio

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams: neturi poveikio

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa : neturi poveikio

3.2.5. Trečiųjų asmenų finansinis įnašas : neturi poveikio

3.3. Numatomas poveikis pajamoms: neturi poveikio

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Iš dalies pakeistas pasiūlymas dėl dalinio Reglamento Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų pakeitimo ir Reglamento (Euratomas) Nr. 1074/1999 panaikinimo

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV ir VGB sistemoje[20]

24.01. Politinės srities „Kova su sukčiavimu“ administracinės išlaidos

24.02. Kova su sukčiavimu

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su po bandomojo projekto priimta nauja priemone (parengiamąja priemone)[21]

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę .

Tikslai

Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Kova su sukčiavimu

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

7.1.a konkretus tikslas

Atitinkama VGV / VGB veikla

24.01. Politinės srities „Kova su sukčiavimu“ administracinės išlaidos

24.02. Kova su sukčiavimu

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (grupėms)

Geresnis visų lygmenų OLAF bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais: ES lygmeniu – su ES institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir organizacijomis, kompetentingomis valstybių narių ir trečiųjų šalių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis.

Rezultatų ir poveikio rodikliai

Nurodyti pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius.

Pagal 14 straipsnį.

Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Visiška OLAF atskaitomybė paisant pagrindinių garantijų ir jos nepriklausomumas

Papildoma ES dalyvavimo nauda

SESV 325 straipsnyje numatyti bendri Komisijos ir valstybių narių veiksmai, skirti Sąjungos finansinių interesų apsaugai ir kovai su sukčiavimu. Taigi šiuo straipsniu Komisijai suteikiama speciali kompetencija saugoti Sąjungos finansinius interesus.

Panašios patirties išvados

-

Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Iš dalies pakeistas pasiūlymas dera su atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais.

Trukmė ir finansinis poveikis

( Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

- ( Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD]

- ( Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

( Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

- įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki MMMM

- po to taikymas visa apimtimi.

Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[22]

( Centralizuotas tiesioginis Komisijos valdymas

( Centralizuotas netiesioginis valdymas perduodant įgyvendinimo užduotis:

- ( vykdomosioms įstaigoms

- ( Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[23]

- ( nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

- ( asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

( Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis

( Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

( Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis ( nurodyti )

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, papildomą išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

[…]

[…]

VALDYMO PRIEMONĖS

Priežiūros ir atskaitomybės nuostatos

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Priežiūros komitetas atliks OLAF tiriamosios veiklos priežiūrą pagal 11 straipsnio nuostatas.

Asmenys, kuriems pavesta atlikti peržiūros procedūrą, ne tik vykdys pareigas, kurių iš dalies pakeistas pasiūlymas nekeičia, bet ir nuolat atsiskaitys apie savo veiklą Priežiūros komitetui (7b straipsnis).

Valdymo ir kontrolės sistema

Nustatyta rizika

Nėra

Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Nėra

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Įgyvendinamos atsižvelgiant į Finansinį reglamentą.

[…]

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Susijusi (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

- Esamos išlaidų biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Skaičius [Aprašymas………………………...……….] | DIF/NDIF ([24]) | iš ELPA šalių[25] | iš šalių kandidačių[26] | iš trečiųjų šalių | pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą |

24.0106 | 24.010600.030100 Priežiūros komiteto narių įgaliojimų vykdymo išlaidos | NDIF | NE | NE | NE | NE |

- Prašoma sukurti naujas biudžeto eilutes

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Skaičius [Pavadinimas…...….] | Diferencijuota/nediferencijuota | iš ELPA šalių | iš šalių kandidačių | iš trečiųjų šalių | pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą |

[…] | [XX.YY.YY.YY.] […] | […] | TAIP / NE | TAIP / NE | TAIP / NE | TAIP / NE |

Numatomas poveikis išlaidoms

Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: | Skaičius | [Pavadinimas…...….] |

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

-

Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

- ( Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

- ( Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba daugiausia dešimtųjų tikslumu)

N metai | N+1 metai | N+2 metai | N+3 metai | ... įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei parodyti (žr. 1.6 punktą) |

( Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |

XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) | 8 |

XX 01 01 02 (Delegacijos) |

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

( Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalentas: VDDE)[34] |

XX 01 02 01 (S, AĮD, DNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) |

XX 01 02 02 (S, AĮD, JED, VD ir DNE delegacijose) |

10 01 05 02 (S, AĮD, DNE, vykdantys tiesioginius mokslinius tyrimus) |

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |

IŠ VISO | 8 |

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus GD viduje, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD galėtų būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašas:

Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai | Administracinė pagalba Priežiūros komiteto nariams |

Išorės personalas |

Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

- ( Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę finansinę programą.

- ( Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinkite, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodykite atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

[…]

- ( Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[37].

Paaiškinkite, ką reikia atlikti, ir nurodykite atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

[…]

Trečiųjų šalių įnašai

- (Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

- Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

N metai | N+1 metai | N+2 metai | N+3 metai | ... įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei parodyti (žr. 1.6 punktą) | Iš viso |

N metai | N+1 metai | N+2 metai | N+3 metai | ... įterpti tiek stulpelių, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) |

Straipsnis …. | | | | | | | | | |Nurodyti įvairių pajamų, kurioms bus daromas poveikis, išlaidų biudžeto eilutę (-es).

[…]

Nurodyti poveikio pajamoms apskaičiavimo metodą.

[…][pic][pic][pic]

[1] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[2] OL L 136, 1999 5 31, p. 8.

[3] OL L 136, 1999 5 31, p. 20.

[4] COM(2006) 244.

[5] 2008 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, P6_TA-PROV(2008) 553. Paruošiamasis pranešimas A6-0394/2008.

[6] SEC(2010) 859.

[7] 2010 m. rugsėjo 23 d. Nuomonė Nr. 2/2010 ir 2010 m. lapkričio 29 d. Nuomonė Nr. 5/2010, paskelbtos (2009 m birželio mėn. – 2010 m. gruodžio mėn.) OLAF priežiūros komiteto metinėje ataskaitoje.http://ec.europa.eu/anti_fraud/reports/sup_comm/2009-2010/Activity-report-2009-2010_en.pdf.

[8] 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/371/TVR, OL L 121, p. 37.

[9] 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimo 11 straipsnio 3 dalis, OL L 63, 2002 3 6, p. 1

[10] 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 8, 2001 1 12, p.1–22.

[11] OL C […], […], p. […].

[12] OL C […], […], p. […].

[13] OL L 136, 1999 5 31, p. 1.

[14] Specialioji ataskaita Nr. 1/2005 (OL C 202, 2005 8 18, p. 1), Tarybos patvirtinta 2005 m. lapkričio 8 d. išvadose.

[15] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[16] OL L 136, 1999 5 31, p. 8.

[17] OL L 56, 1968 3 4.

[18] OL L 312, 1995 12 23, p. 1–4.

[19] OL L 248, 2002 9 16, p. 1–48.

[20] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[21] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punktuose.

[22] Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html.

[23] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[24] DIF – diferencijuotieji asignavimai / NDIF – nediferencijuotieji asignavimai.

[25] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[26] Šalių kandidačių ir prireikus Vakarų Balkanų galimų šalių kandidačių.

[27] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[28] Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programų ir (arba) priemonių įgyvendinimui (buvusios BA eilutės), netiesioginiams moksliniams tyrimams, tiesioginiams moksliniams tyrimams remti.

[29] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[30] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.).

[31] Kaip apibūdinta 1.4.2. skirsnyje. „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)...“

[32] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[33] Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos ES programų ir (arba) priemonių įgyvendinimui (buvusios BA eilutės), netiesioginiams moksliniams tyrimams, tiesioginiams moksliniams tyrimams remti.

[34] S – sutartininkas; AĮD – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – „Jeune Expert en Délégation“ (jaunesnysis ekspertas delegacijoje); VD – vietinis darbuotojas; SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas;

[35] Neviršijant ribos, nustatytos laikinai samdomiems darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[36] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EˇF).

[37] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[38] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.