52011PC0072

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.3.7

KOM(2011) 72 galutinis

2011/0046 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendrosios programos {COM(2011) 71 final}{COM(2011) 73 final}{COM(2011) 74 final}{SEC(2011) 204 final}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1 Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Pagal Euratomo sutartį branduolinių mokslinių tyrimų programų trukmė – 5 metai. Galiojantys teisės aktai nustos galioti 2011 m. pabaigoje. Prie šio memorandumo pridedamas Tarybos sprendimo dėl 2012–2013 m. Euratomo bendrosios programos, kurį priims Taryba, pasiūlymas.

Euratomo bendroji programa yra susijusi su branduolinės energijos (branduolių sintezės ir branduolių dalijimosi) ir radiacinės saugos sričių moksliniais tyrimais. Joje nustatomas bendras tiesioginių ir netiesioginių veiksmų įgyvendinimo biudžetas, mokslinių tyrimų ir plėtros tikslai ir paramos juos vykdant priemonės. Išsamūs moksliniai tikslai nustatomi specialiosiose programose.

Bendras pasiūlymo tikslas – užtikrinti ES finansuojamų branduolinių mokslų ir technologijų srities mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos tęstinumą 2012–2013 m. ir taip toliau įgyvendinti veiksmingas ir efektyvias programas, pagal kurias skatinama ir koordinuojama valstybių narių veikla, kad būtų sukurta kuo didesnė ES pridėtinė vertė.

Pavyzdžiui, Euratomo bendroji programa yra būtina, kad Europa gautų kuo didesnę investicijų į ITER (tarptautinį termobranduolinį eksperimentinį reaktorių) grąžą; pradėta reaktoriaus statyba ir nuolat reikalinga parama pagal Europos branduolių sintezės energijos srities mokslinių tyrimų programą.

Be to, Euratomo bendrai finansuojami moksliniai tyrimai atlieka svarbų vaidmenį, nes jais didinama branduolių dalijimosi ir kitų spinduliuotės naudojimo pramonėje bei medicinoje būdų sauga, skatinama tausiai naudoti išteklius ir didinamas ekonominis efektyvumas, o kai kurie mokslinių tyrimų projektai atlieka svarbų pradinį vaidmenį įgyvendinant naują Europos pramonės iniciatyvą tvaraus branduolių dalijimosi srityje (angl. ESNII), kuri yra viena iš šešių Europos pramonės iniciatyvų, pradėtų vykdyti pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planą).

Euratomo bendrosios programos pasiūlymai akivaizdžiai susiję su strategijų „Europa 2020“ ir „Energetika 2020“ tikslais. Įgyvendinant šią programą bus prisidedama prie pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ įgyvendinimo, nes bus remiami ikiprekybiniai moksliniai tyrimai ir palengvintas technologijų perdavimo iš mokslo bendruomenės pramonei procesas, taip pat bus prisidedama prie pavyzdinės iniciatyvos „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ įgyvendinimo, nes bus labai padidintas bendras branduolinės energijos tvarumas. Kadangi pagal Euratomo programą daug dėmesio bus skiriama mokymui visose veiklos srityse, bus didinamas dabartinės branduolinės pramonės konkurencingumas ir visų pirma bus sukurtas naujas branduolių sintezės energijos aukštųjų technologijų pramonės sektorius, Euratomo programa prisidės prie ekonomikos augimo ir naujų darbo vietų kūrimo įvairiose srityse.

Euratomo bendrosios programos pasiūlymai pateikiami atsižvelgiant į 2011 m. vasario 4 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas; susitikime sutarta, kad ES ir jos valstybės narės skatins investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, saugias ir tvarias mažai anglies dioksido išmetančias technologijas ir daug dėmesio skirs SET plane nustatytų technologijų prioritetų įgyvendinimui. SET plane branduolių dalijimasis ir branduolių sintezė nurodyti kaip energetikos technologijos, kurias Europa privalo išlaikyti, plėtoti ir taikyti, kad įgyvendintų savo trumpojo ir ilgesniojo laikotarpio energetikos srities tikslus.

2012–2013 m. Euratomo bendrosios programos pasiūlymuose atsižvelgiama į 2010 m. Komisijos pradėtą supaprastinimo procesą; dėl šio proceso dabartinė ir būsima mokslinių tyrimų programa patrauklesnė ir joje gali dalyvauti daugiau geriausių mokslo darbuotojų ir novatoriškiausių bendrovių. 2012–2013 m. Euratomo bendrosios programos supaprastinimo priemonės bus įgyvendintos 2011 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimu C(2011) 174.

1.2 2012–2013 m. Euratomo bendrosios programos (įskaitant ITER) biudžetas

2012–2013 m. Euratomo bendrosios programos pasiūlymai sudaro bendrą branduolinių mokslinių tyrimų veiklos sistemą ir atitinkamą biudžetą. Tačiau 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje branduoliniams moksliniams tyrimams iš pradžių numatytų asignavimų nepakanka, nes ITER projekto įgyvendinimo išlaidos labai padidėjo.

ITER projekto įgyvendinimo išlaidų padidėjimas išsamiai įvertintas Komisijos komunikate „ITER projekto įgyvendinimo padėtis ir galimi paskesni veiksmai“[1]. Jei nebūtų priimtas sprendimas padidinti ITER projekto įgyvendinimo biudžetą, Euratomo įnašą ITER projektui įgyvendinti sudarytų tik šiuo tikslu daugiametėje finansinėje programoje numatyti asignavimai, todėl Euratomas negalėtų įvykdyti savo teisinių įsipareigojimų pagal ITER susitarimą.

2010 m. liepos 12 d. išvadose Taryba dar kartą patvirtino įsipareigojimą įgyvendinti ITER projektą, pripažino poreikį skirti didesnį finansavimą ir pateikė gairių dėl išlaidų ribojimo ir valdymo. Taryba sutarė, kad ITER statybos etapu iki 2020 m. Europos įnašas bus 6,6 mlrd. EUR (2008 m. verte). Į šią sumą įeina 1,4 mlrd. EUR 2012–2013 m. Be to, Taryba įpareigojo Komisiją paremti ITER projekto pagrindo priėmimą, todėl Komisija pateikė pasiūlymą iš dalies pakeisti daugiametę finansinę programą, kad būtų patenkinti papildomi ITER finansavimo poreikiai[2].

2010 m. liepos 28 d. vykusiame neeiliniame ITER tarybos susitikime priimtas projekto pagrindas. Euratomo parama suteikta ad referendum . Europos Parlamentas ir Taryba dar turi patvirtinti Komisijos pasiūlytus pakeitimus.

Po Komisijos pasiūlymo iš dalies pakeisti daugiametę finansinę programą 2010 m. lapkričio mėn. Taryba pasiekė susitarimą dėl esamų 2010 m. biudžeto maržų panaudojimo ir perskirstymo daugiametėje finansinėje programoje ir ES mokslinių tyrimų septintojoje bendrojoje programoje, kad būtų galima finansuoti papildomus ITER poreikius skiriant 1,3 mlrd. EUR, t. y. 100 mln. EUR mažiau nei 1,4 mlrd. EUR suma, pripažinta 2010 m. liepos 12 d. Tarybos išvadose. 2012–2013 m. lėšas sumažinus 100 mln. EUR, Tarybos įsipareigojimas, kad bendras Europos įnašas į ITER statybos išlaidas sudarys 6,6 mlrd. EUR, nepažeidžiamas ir nepanaikinamas.

Per 2011 m. biudžeto taikinimo procedūrą ir susijusias diskusijas dėl lankstumo priemonės biudžeto valdymo institucija nesudarė susitarimo dėl papildomo ITER projektui įgyvendinti skirto Europos finansavimo. Todėl 2011 m. kuo greičiau reikės priimti sprendimą tuo klausimu, remiantis Komisijos pasiūlymu[3].

Komisija siūlo, kad šiomis aplinkybėmis su 2012–2013 m. Euratomo bendrosios programos pasiūlymais susijęs teisėkūros procesas būtų vykdomas kartu su vykstančiomis diskusijomis dėl ITER projekto biudžeto ir 2012 m. biudžeto. Susitarus dėl papildomo finansavimo 2011 m. bus galima sparčiai priimti Euratomo mokslinių tyrimų programą; toks sprendimas bus svarbus siekiant išlaikyti Euratomo paramą branduolinių įrenginių, tokių kaip JET, eksploatavimui ir Jungtinių tyrimų centro tiesioginiams veiksmams.

1.3 2012–2013 m. Euratomo bendrosios programos turinys

Ši Bendroji programa yra dalis teisės aktų paketo, kurį sudaro sprendimų dėl pačios Bendrosios programos, dviejų specialiųjų programų (tiesioginių ir netiesioginių veiksmų) ir dalyvavimo taisyklių pasiūlymai. Joje nurodomi moksliniai ir technologiniai mokslinių tyrimų veiklos uždaviniai ir nustatomos atitinkamos mokslinių tyrimų organizacijų, universitetų ir pramonės atstovų dalyvavimo taisyklės. Programoje bus numatyta ITER statyba, susijusi branduolių sintezės energijos srities mokslinių tyrimų programa, branduolių dalijimosi energijos ir radiacinės saugos sričių mokslinių tyrimų veikla ir Jungtinio tyrimų centro vykdomi tiesioginiai veiksmai branduolinio saugumo ir saugos srityje.

2012–2013 m. Euratomo bendrojoje programoje nurodyti iš esmės tokie patys moksliniai, techniniai ir strateginiai tikslai ir pagal ją taikomi tokie patys finansavimo planai, kaip ir galiojančioje Euratomo septintojoje bendrojoje programoje (2007–2011 m.). Vis dėlto programa per pastaruosius penkerius metus pasikeitė ir reikia atsižvelgti į naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, taip pat į naujas politikos aplinkybes ir mokslinių tyrimų padėtį Europoje. Svarbiausias politikos srities pokytis buvo SET plano, kuris yra dalis plataus sektoriaus metodo, taikomo sprendžiant būsimus energetikos srities uždavinius, priėmimas ir vykdymo užtikrinimas.

Bendrieji Euratomo bendrosios programos tikslai 2012–2013 m. yra šie:

- branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje sukurti saugaus, tvaraus, aplinkai nekenkiančio ir ekonomiško energijos šaltinio technologiją;

- branduolių dalijimosi ir radiacinės saugos srityje padidinti branduolių dalijimosi ir kitų spinduliuotės naudojimo pramonėje bei medicinoje būdų saugą, tausų išteklių naudojimą ir ekonominį efektyvumą, taip pat padidinti branduolinį saugumą (branduolinio saugumo kontrolės priemonės, ginklų neplatinimas, kova su neteisėta prekyba ir branduolinė teismo ekspertizė).

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS

2.1 Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Laikydamasi Euratomo sutarties, Komisija konsultavosi su Euratomo mokslo ir technikos komitetu. Be to, Euratomo bendrosios programos pasiūlymas grindžiamas diskusijų dėl ITER su Taryba rezultatais.

2.2 Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Rengdama Euratomo bendrosios programos pasiūlymą, Komisija naudojosi įvairiais šaltiniais, įskaitant:

- nepriklausomų ekspertų grupių atliktus Euratomo septintosios bendrosios programos tarpinius vertinimus;

- po ad hoc tyrimų grupės atlikto branduolių sintezės mokslinių tyrimų ir plėtros programos ateities tyrimo pateiktą ataskaitą dėl Europos branduolių sintezės plėtros susitarimo (angl. EFDA);

- Jungtinių tyrimų centro valdybos indėlį;

- Euratomo mokslo ir technikos komiteto indėlį išplečiant Euratomo septintąją bendrąją programą ir rengiant būsimas mokslinių tyrimų programas;

- tokias ataskaitas, kaip vizijų pristatymo dokumentai ir strateginių mokslinių tyrimų darbotvarkės, parengtos branduolinių technologijų platformose arba techniniuose forumuose: Tvarios branduolinės energijos technologijų platformoje (angl. SNETP)[4], Geologinio laidojimo įgyvendinimo technologijų platformoje (angl. IGD-TP)[5] ir pagal Europos daugiadalykę mažų dozių iniciatyvą (angl. MELODI)[6].

2.3 Poveikio vertinimas

Pagal Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių (Komisijos reglamento Nr. 2342/2002) 21 straipsnį Komisija atliko ex ante vertinimą. Kadangi šiuo pasiūlymu siekiama, kad 2012–2013 m. Euratomo bendrojoje programoje nustatyta veikla būtų tęsiama pagal tas pačias finansines programas, reikalavimas atlikti poveikio vertinimą netaikytas.

3. Teisiniai pasiūlymo aspektai

3.2 Teisinis pagrindas

Šios Bendrosios programos teisinis pagrindas numatytas Euratomo sutarties 1, 2, 4 ir 7 straipsniuose.

3.2 Subsidiarumo ir proporcingumo principas

Papildoma Euratomo dalyvavimo branduoliniuose moksliniuose tyrimuose nauda susijusi su tarpvalstybiniu poveikiu, masto ekonomija ir indėliu šalinant rinkos trūkumus. Įgyvendinant Euratomo projektus branduolių dalijimosi, branduolių sintezės ir radiacinės saugos srityse, gali būti sudarytos sąlygos sukaupti moksliniams tyrimams būtinus išteklius, taip pat sumažinti susijusią komercinę riziką ir paskatinti privačias investicijas. Be to, Euratomo veiksmai atlieka labai svarbų vaidmenį skleidžiant branduolinės srities žinias ir įgūdžius tarpvalstybiniu mastu, nes tobulinama kompetencija mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje didinant pajėgumus, kokybę ir konkurenciją visoje Europoje, taip pat, užtikrinant mokymą, judumą ir galimybes siekti karjeros, vystomi darbuotojų gebėjimai.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Poveikis biudžetui ir reikiami žmogiškieji bei administraciniai ištekliai nurodyti prie šio sprendimo pasiūlymo pridedamoje finansinėje teisės akto pažymoje.

2011/0046 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendrosios programos

EUROPOS SAJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 7 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę[7],

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[8],

kadangi:

(1) Siekiant skatinti ir užtikrinti ekonomikos augimą ir Europos piliečių gerovę, bendros nacionalinės ir Europos pastangos mokslinių tyrimų ir mokymo srityje yra būtinos.

(2) 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendroji programa (toliau 2012–2013 m. Bendroji programa) turėtų papildyti kitus Sąjungos mokslinių tyrimų politikos srities veiksmus, kurie yra būtini siekiant įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, išdėstytą 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“[9], visų pirma švietimo, mokymo, konkurencingumo ir inovacijų, pramonės, užimtumo ir aplinkos sričių veiksmus.

(3) 2012–2013 m. bendroji programa turėtų būti grindžiama 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos sprendimu 2006/970/Euratomas dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) septintosios bendrosios branduolinių tyrimų ir mokymo veiklos programos (2007–2011 m.)[10] priimtos Bendrijos septintosios bendrosios programos laimėjimais kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę ir žinių ekonomiką bei visuomenę Europoje.

(4) Įgyvendinant 2012–2013 m. Bendrąją programą turėtų būti prisidedama prie vienos iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“, priimtos 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatu „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga““[11], įgyvendinimo didinant konkurenciją dėl mokslinės kompetencijos ir spartinant pagrindinių branduolinės energijos srities inovacijų panaudojimą kovojant su energetikos ir klimato kaitos sričių sunkumais.

(5) Europos energetikos politika pripažįstamas galimas branduolinės energijos indėlis konkurencingumo, išmetamo CO2 kiekio mažinimo ir tiekimo saugumo srityse. Pagal Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planą), išdėstytą 2007 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikate „Europos strateginis energetikos technologijų planas (SET planas). Ateities, kurioje taikomos mažai anglies dvideginio išmetančios technologijos, kūrimas“[12], spartinamas mažai anglies dioksido išmetančių technologijų rinkinio kūrimas. Į šį rinkinį įeina branduolinės energetikos technologijos, nes jų teikiamos galimybės įgyvendinti energetikos ir klimato sričių tikslus trumpuoju ir ilgesniuoju laikotarpiais yra didžiausios.

(6) SET plane pripažįstama, kad branduolių dalijimosi srityje pagrindiniai technologiniai uždaviniai siekiant Sąjungos sutartų 2020 m. energetikos srities tikslų yra išlaikyti branduolių dalijimosi energetikos technologijų konkurencingumą ir užtikrinti ilgalaikius atliekų tvarkymo sprendimus. Kad būtų įgyvendinta 2050 m. mažai anglies dioksido išmetančios visuomenės vizija, SET planu Bendrija įgaliojama užbaigti pasirengimą demonstruoti naujos kartos (IV kartos) branduolių dalijimosi reaktorius, kad būtų užtikrinamas didesnis tvarumas. Visų pirma, SET planu numatyta Europos pramonės iniciatyva tvaraus branduolių dalijimosi srityje.

(7) SET planu branduolių sintezės srityje pripažįstama ITER projekto reikšmė ir būtinybė kuo anksčiau įtraukti pramonės atstovus į pasirengimą demonstracinei veiklai. Demonstracinė branduolių sintezės elektrinė DEMO yra ilgalaikis strateginis branduolių sintezės srities mokslinių tyrimų tikslas.

(8) 2011 m. vasario 4 d. Europos Vadovų Taryba sutiko, kad ES ir jos valstybės narės skatins investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, saugias ir tvarias mažai anglies dioksido išmetančias technologijas ir daug dėmesio skirs Europos strateginiame energetikos technologijų plane (SET plane) nustatytų technologijų prioritetų įgyvendinimui.

(9) Euratomas sukūrė bendrą ir visiškai integruotą branduolių sintezės mokslinių tyrimų programą, kuri atlieka pagrindinį tarptautinį vaidmenį branduolių sintezės, kaip energijos šaltinio, vystymo srityje.

(10) Priėmus 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimą dėl Europos atominės energijos bendrijos prisijungimo prie Pagrindų susitarimo dėl tarptautinio bendradarbiavimo IV kartos branduolinės energijos sistemų mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos srityje patvirtinimo, Bendrija 2006 m. gegužės 11 d. prisijungė prie IV kartos tarptautinio forumo bendrojo susitarimo. IV kartos tarptautinis forumas koordinuoja daugiašalį bendradarbiavimą pažangiųjų branduolinių sistemų ikikoncepcinio projektavimo mokslinių tyrimų srityje. Todėl Bendrija įsipareigojusi vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, kuri taip pat labai susijusi su SET planu.

(11) 2008 m. gruodžio 1–2 d. vykusiame Tarybos posėdyje priimtose Tarybos išvadose dėl branduolinės energetikos srities įgūdžių poreikio pripažįstama, kad Bendrijoje būtina išlaikyti branduolinės energetikos srities aukšto lygio mokymą.

(12) 2010 m. Komisija gavo galutines Bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų veiklos 2007–2009 m. (tiesioginių ir netiesioginių veiksmų) įgyvendinimo ir rezultatų išorės vertinimo ataskaitas.

(13) ITER projekto įgyvendinimas Europoje, remiantis 2006 m. lapkričio 21 d. susitarimu Tarptautinės ITER branduolio sintezės energijos organizacijos įsteigimo siekiant bendrai įgyvendinti ITER projektą[13], turėtų būti pagrindinė branduolių sintezės mokslinių tyrimų veiklos pagal 2012–2013 m. Bendrąją programą dalis.

(14) Laikantis 2007 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimo 2007/198/Euratomas, įsteigiančio Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendrąją įmonę ir suteikiančio jai lengvatas[14], Bendrijos veiklą, kuria siekiama padėti įgyvendinti ITER projektą, visų pirma pastatyti ITER Kadaraše ir vykdyti ITER technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą pagal 2012–2013 m. Bendrąją programą, turi vykdyti Europos ITER įgyvendinimo ir branduolių sintezės energetikos vystymo bendroji įmonė.

(15) Pagal šią Bendrąją programą vykdoma mokslinių tyrimų veikla turėtų remtis pagrindiniais etikos principais, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nurodytus principus.

(16) Šiuo sprendimu visam Bendrosios programos įgyvendinimo laikotarpiui (2012–2013 m.) nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis biudžeto valdymo institucijos orientyras metinės biudžetinės procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo[15] 37 punkte.

(17) Jungtinis tyrimų centras (angl. JRC) turėtų prisidėti prie orientuotos į vartotojo poreikius mokslinės ir technologinės paramos teikimo kuriant, plėtojant, įgyvendinant ir stebint Sąjungos politikos kryptis. Šiuo atžvilgiu JRC specialios savo kompetencijos srityse turėtų toliau veikti kaip Sąjungos nepriklausomas informacijos apie mokslą ir technologijas centras.

(18) Tarptautiniai ir pasauliniai Europos mokslinių tyrimų veiklos aspektai yra svarbūs siekiant gauti abipusės naudos. Todėl dalyvauti 2012–2013 m. Bendrojoje programoje turėtų būti leidžiama tuo tikslu reikiamus susitarimus sudariusioms valstybėms, o projektų lygmeniu ir vadovaujantis abipusės naudos principu – ir trečiųjų valstybių subjektams bei tarptautinėms mokslinio bendradarbiavimo organizacijoms.

(19) 2012–2013 m. Bendrąja programa turėtų būti prisidedama prie Sąjungos plėtros teikiant mokslinę ir technologinę paramą šalims kandidatėms Sąjungos acquis įgyvendinimui ir jų integracijai į Europos mokslinių tyrimų erdvę.

(20) 2009 m. kovo 26 d. Komisijos komunikate dėl branduolinio ginklo neplatinimo[16] pripažįstamas JRC vaidmuo branduolinio saugumo mokslinių tyrimų ir mokymo srityje.

(21) Be to, pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos[17], 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo pažeidimų ir kitų piktnaudžiavimų[18] ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1074/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų[19] taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir išieškoti prarastas, neteisingai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas.

(22) Komisija konsultavosi su Euratomo mokslo ir technikos komitetu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrosios programos priėmimas

2012 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui priimama 2012–2013 m. branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos daugiametė bendroji programa (toliau – 2012–2013 m. Bendroji programa).

2 straipsnis

Tikslai

1. 2012–2013 m. Bendrąja programa siekiama Sutarties 1 straipsnyje ir 2 straipsnio a punkte nurodytų bendrųjų tikslų ir prisidedama prie Inovacijų sąjungos kūrimo remiantis Europos mokslinių tyrimų erdve.

2. 2012–2013 m. Bendroji programa apima Bendrijos mokslinius tyrimus, technologijų plėtrą, tarptautinį bendradarbiavimą, techninės informacijos sklaidą, eksploatavimo veiklą ir mokymą, o ją sudaro dvi specialiosios programos.

3. Pirmoji specialioji programa apima šiuos netiesioginius veiksmus:

a) branduolių sintezės energijos mokslinius tyrimus, siekiant sukurti saugaus, tvaraus, aplinkai nekenkiančio ir ekonomiško energijos šaltinio technologiją;

b) branduolių dalijimąsi ir radiacinę saugą siekiant padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, ekonominį veiksmingumą ir visų pirma branduolių dalijimosi ir kitų spinduliuotės naudojimo pramonėje bei medicinoje būdų saugą.

4. Antroji specialioji programa apima Jungtinio tyrimų centro (angl. JRC) vykdomą tiesioginę mokslinių tyrimų veiklą branduolinės saugos ir saugumo srityje.

5. Specialiųjų programų tikslai ir pagrindinės kryptys nurodyti I priede.

3 straipsnis

Didžiausia suma ir kiekvienai specialiajai programai skiriamos dalys

Suma 2012–2013 m. Bendrajai programai įgyvendinti yra ne didesnė kaip 2 560 270 000 EUR. Ši suma paskirstoma taip (EUR):

a) specialiajai programai, kuri bus įgyvendinama vykdant netiesioginius veiksmus:

- branduolių sintezės energijos moksliniams tyrimams – 2 208 809 000;

- branduolių dalijimosi ir radiacinės saugos moksliniams tyrimams – 118 245 000;

b) specialiajai programai, kuri bus įgyvendinama vykdant tiesioginius veiksmus:

- Jungtinio tyrimų centro branduolinei veiklai – 233 216 000.

Išsamios Bendrijos finansinio įnašo į šią Bendrąją programą taisyklės nustatytos II priede.

4 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

Pagal šį sprendimą finansuojant Bendrijos veiksmus, reglamentai (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 ir (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 taikomi visiems Sąjungos teisės nuostatų pažeidimams, įskaitant pagal 2012–2013 m. Bendrąją programą nustatyto sutartinio įsipareigojimo pažeidimus, kilusius dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiklos ar neveikimo, kai dėl nepagrįstų išlaidų padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos bendrajam biudžetui ar jos valdomiems biudžetams.

5 straipsnis

Pagrindiniai etikos principai

Visa veikla pagal 2012–2013 m. Bendrąją programą atliekama laikantis pagrindinių etikos principų.

6 straipsnis

Stebėsena, vertinimas ir persvarstymas

1. Komisija nuolat ir sistemingai stebi, kaip įgyvendinama 2012–2013 m. Bendroji programa ir jos specialiosios programos, ir reguliariai praneša apie šios stebėsenos rezultatus ir juos platina.

2. Pasibaigus 2012–2013 m. Bendrajai programai, Komisija, pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, atlieka jos loginio pagrindo, įgyvendinimo ir laimėjimų išorės vertinimą. Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečiąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

MOKSLINIAI IR TECHNOLOGINIAI TIKSLAI, TEMOS IR VEIKLA

ĮVADAS

2012–2013 m. Bendrąją programą sudaro dvi dalys, atitinkančios netiesioginius veiksmus, susijusius su branduolių sintezės energijos moksliniais tyrimais ir branduolio dalijimusi bei radiacine sauga, ir Jungtinio tyrimų centro vykdomą tiesioginę mokslinių tyrimų veiklą.

I.A. BRANDUOLIŲ SINTEZĖS ENERGIJOS MOKSLINIAI TYRIMAI

Tikslas

Siekiant kurti saugius, tvarius, nekenksmingus aplinkai ir ekonomiškai perspektyvius elektrinėms skirtų reaktorių prototipus, sukurti reikiamą žinių bazę ir kaip esminį etapą įgyvendinti ITER projektą.

Loginis pagrindas

Manoma, kad po kelių dešimtmečių branduolių sintezė gali ypatingai prisidėti prie tvaraus ir saugaus energijos tiekimo Sąjungoje užtikrinimo. Sėkmingai ją plėtojant būtų sudarytos sąlygos tiekti saugią, tvarią ir nekenksmingą aplinkai energiją. Ilgalaikis Europos branduolių sintezės mokslinių tyrimų tikslas, apimantis visą su branduolių sinteze susijusią veiklą valstybėse narėse ir asocijuotosiose trečiosiose valstybėse, – sukurti ekonomiškai perspektyvius reaktorių prototipus šiuos reikalavimus atitinkančioms elektrinėms.

Pirmasis strategijos prioritetas šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti – pastatyti ITER (svarbų eksperimentinį įrenginį, turintį įrodyti branduolių sintezės energijos gamybos mokslinį ir techninį pagrįstumą), o po to pastatyti DEMO – demonstracinę branduolių sintezės jėgainę. Taip pat bus parengta tikslinė ITER mokslinių tyrimų ir plėtros rėmimo ir DEMO reikalingos su technologijomis ir fizika susijusios ribotos veiklos programa.

Pasaulinis branduolių sintezės mokslinių tyrimų ir plėtros aspektas numatytas Susitarime dėl Tarptautinės ITER branduolio sintezės energijos organizacijos įsteigimo ir Japonijos Vyriausybės bei Bendrijos susitarime bendrai įgyvendinti platesnio požiūrio veiklą branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje.

Be to, vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas pagal aštuonis galiojančius dvišalius Bendrijos ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimo branduolių sintezės energijos srityje susitarimus.

Veikla

1. ITER projekto įgyvendinimas

Ši veikla apima bendro ITER projekto įgyvendinimo darbus, visų pirma Tarptautinės ITER branduolio sintezės energijos organizacijos ir Europos ITER įgyvendinimo bendrosios įmonės valdymą, administravimą ir personalo klausimus, taip pat bendrą techninę ir administracinę paramą, įrangos ir įrenginių statybą ir paramą projektui įgyvendinti statybos metu.

2. ITER eksploatavimo parengiamieji moksliniai tyrimai ir plėtra

Pagal tikslinę fizikos ir technologijų programą bus eksploatuojamas Jungtinis Europos toras (JET) ir kiti su ITER susiję magnetiškai palaikomos sintezės įrenginiai. Šia programa bus įvertintos specifinės esminės ITER technologijos, sujungtos ITER projekto alternatyvos ir pasirengta eksploatuoti ITER.

3. Su technologijomis susijusi ribota DEMO parengiamoji veikla

Bus toliau plėtojamos branduolių sintezės medžiagos ir pagrindinės branduolių sintezės technologijos ir tęsiamas grupės, besirengiančios tarptautinio branduolių sintezės medžiagų švitinimo įrenginio statybai, darbas.

4. Ilgesnio laikotarpio mokslinių tyrimų ir plėtros veikla

Bus vykdoma ribota veikla, susijusi su magnetiškai palaikomos sintezės schemų patobulintomis koncepcijomis (daugiausia dėmesio skiriant pasirengimui eksploatuoti W7-X stelaratoriaus įrenginį) ir su teorija bei modeliavimu, kad būtų galima aiškiai suprasti branduolių sintezės plazmos savybes.

5. Žmogiškieji ištekliai, švietimas ir mokymas

Atsižvelgiant į su ITER projektu susijusius neatidėliotinus ir vidutinės trukmės poreikius ir į tolesnę branduolių sintezės plėtrą, bus imamasi iniciatyvų siekiant parengti ITER darbuotojų kartą (pagal skaičių, įgūdžius ir aukšto lygio išsilavinimą bei patirtį).

6. Infrastruktūra

ITER bus nauja mokslinių tyrimų infrastruktūra, turinti svarbų Europos aspektą

7. Pramonė ir technologijų perdavimo procesai

Kad įgyvendinant ITER projektą sukurtos inovacijos būtų sparčiai perduodamos Europos pramonei, reikia naujos organizacinės struktūros. Tai bus Branduolių sintezės sektoriaus inovacijų forumo uždavinys; šiame forume bus parengtas branduolių sintezės technologijų veiksmų planas ir žmogiškųjų išteklių vystymo iniciatyvos, o juose daugiausiai dėmesio bus skiriama inovacijoms ir galimybėms pateikti naujų produktų ir paslaugų.

I.B. BRANDUOLIŲ DALIJIMASIS IR RADIACINĖ SAUGA

Tikslas

Sukurti tvirtą mokslinį ir techninį pagrindą siekiant paspartinti praktinius saugesnio ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo patobulinimus, pasiekti, kad branduolinė energija būtų naudojama visų pirma saugiau, labiau tausojant išteklius ir ekonomiškai efektyviau, taip pat užtikrinti tvirtą ir socialiai priimtiną žmonių ir aplinkos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės sistemą.

Loginis pagrindas

Branduolinė energija yra viena iš diskusijos apie priemones, skirtas kovoti su klimato kaita ir Europos priklausomumui nuo importuojamos energijos sumažinti, sudėtinių dalių. Pažangesnės branduolinės technologijos suteikia galimybių labai pagerinti veiksmingumą ir išteklių naudojimą, taip pat užtikrina dar aukštesnio lygio apsaugą ir sumažina atliekų kiekį, palyginti su dabartinėmis technologijomis. Dabartinės šios srities Europos iniciatyvos įgyvendinamos pagal Tarybos ir Europos Parlamento patvirtintą Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planą); jomis prisidedama prie bendradarbiavimo veiklos, atliekamos su pagrindinėmis trečiosiomis valstybėmis IV kartos tarptautiniame forume.

Nuo Euratomo septintosios bendrosios programos įgyvendinimo pradžios pradėta vykdyti tris svarbias Europos bendradarbiavimo branduolinių mokslų ir technologijų srityje iniciatyvas. Tai Tvarios branduolinės energijos technologijų platforma (angl. SNETP), Geologinio laidojimo įgyvendinimo technologijų platforma (angl. IGDTP) ir Europos daugiadalykė mažų dozių iniciatyva (angl. MELODI). Pagal SNETP ir IGDTP iniciatyvas vykdoma veikla atitinka SET plano prioritetus, o pagrindinė SNETP organizacijų grupė yra atsakinga už pagal SET planą vykdomos Europos pramonės iniciatyvos tvaraus branduolių dalijimosi srityje (angl. ESNII) įgyvendinimą. Vykdant visas šias iniciatyvas atliekama veikla pagal 2012–2013 m. Bendrąją programą ir užtikrinama, kad ši programa išliktų kuo veiksmingesnė ir efektyvesnė.

Vis labiau didėja SNETP, IGDTP bei MELODI ir kitų Sąjungos suinteresuotųjų šalių forumų, tokių kaip Europos branduolinės energetikos forumas (angl. ENEF) ir Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė (angl. ENSREG), sąveika; šis procesas bus kuo labiau skatinamas atliekant veiklą pagal Bendrąją programą.

2012–2013 m. Euratomo bendroji programa ypatinga tuo, kad labai daug dėmesio skiriama aukšto lygio saugos skatinimui. Šia programa ir toliau bus remiamos iniciatyvos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad Europoje įrenginiai, mokymas ir mokymo galimybės išliktų tinkami atsižvelgiant į dabartines nacionalinių programų kryptis ir į visos Sąjungos interesus. Tai labiau nei kas nors kitas užtikrins, kad būtų išlaikyta tinkama saugos kultūra.

Veikla

1. Geologinis atliekų laidojimas

Į įgyvendinimą orientuotų mokslinių tyrimų veikla, susijusi su visais likusiais pagrindiniais panaudoto kuro ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų giluminio geologinio laidojimo aspektais, technologijų bei saugos demonstravimo veikla ir parama bendro Europos požiūrio į pagrindinius su atliekų tvarkymu ir laidojimu susijusius klausimus formavimui.

2. Reaktorių sistemos

Moksliniai tyrimai, siekiant užtikrinti, kad visos atitinkamos Europoje naudojamos arba kuriamos reaktorių sistemos (įskaitant kuro ciklo įrenginius) veiktų saugiai, veiksmingai ir tvariau, įskaitant kuro ciklo valdymo aspektų, tokių kaip skaidymas ir virsmas, mokslinius tyrimus.

3. Radiacinė sauga

Moksliniai tyrimai, visų pirma mažų dozių rizikos, naudojimo medicinoje ir nelaimingų atsitikimų valdymo tyrimai, siekiant įdiegti tvirtą, teisingą ir socialiai priimtiną apsaugos sistemą, kuria remiantis nebūtų be reikalo ribojamas naudingas ir plačiai paplitęs spinduliuotės naudojimas medicinoje ir pramonėje.

4. Infrastruktūra

Parama pagrindinės mokslinių tyrimų pirmiau nurodytose prioritetinėse teminėse srityse infrastruktūros naudojimui, nuolatinių galimybių ja naudotis sudarymui ir bendradarbiavimui.

5. Žmogiškieji ištekliai ir mokymas

Parama mokslinės kompetencijos ir žmogiškųjų išteklių išsaugojimui ir tolesnei plėtrai siekiant užtikrinti, kad ilguoju laikotarpiu branduoliniame sektoriuje dirbtų tinkamai kvalifikuoti mokslo darbuotojai, inžinieriai ir darbuotojai.

II. JUNGTINIO TYRIMŲ CENTRO (JRC) BRANDUOLINĖ VEIKLA

Tikslas

JRC specialiosios branduolinės programos tikslas – įvykdyti Sutartyje nurodytus mokslinių tyrimų ir plėtros srities įpareigojimus ir Komisijai bei valstybėms narėms teikti paramą saugumo kontrolės priemonių ir branduolinio ginklo neplatinimo, atliekų tvarkymo, branduolinių įrenginių saugos ir kuro ciklo, radioaktyvumo aplinkoje ir radiacinės saugos srityse. Be to, JRC ir toliau stiprins savo kaip Europos etalono vaidmenį informacijos sklaidos ir profesionalių darbuotojų bei jaunųjų mokslininkų mokymo ir švietimo srityse.

Loginis pagrindas

Branduolinė energija bent jau ateinančius penkiasdešimt metų užims strateginę vietą Sąjungos energijos rūšių visumoje ir padės įgyvendinti Sąjungos išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, taip pat padidins Sąjungos nepriklausomumą ir energijos tiekimo saugumą bei įvairovę. Tai būtų galima pasiekti laikantis griežčiausių įsipareigojimų atsakingai naudoti branduolinę energiją saugos ir saugumo atžvilgiais.

Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, būtinai reikia plėtoti žinias, įgūdžius ir kompetenciją, kad, įgyvendinant Sąjungos politikos kryptis branduolinių reaktorių ir kuro ciklų saugos, branduolinio saugumo kontrolės priemonių ir saugumo srityse, būtų remiamasi reikiamomis naujausiomis nepriklausomomis ir patikimomis mokslinėmis žiniomis. JRC misijoje pabrėžiamą į vartotoją orientuotą paramą Sąjungos politikai papildys aktyvus vaidmuo Europos mokslinių tyrimų erdvėje atliekant aukštos kokybės mokslinių tyrimų veiklą glaudžiai bendradarbiaujant su pramonės ir kitomis įstaigomis ir kuriant valstybių narių viešųjų ir privačiųjų institucijų tinklus.

Veikla

1. Branduolinių atliekų tvarkymas ir poveikis aplinkai . Dėmesys bus skiriamas neaiškumų mažinimui ir neišspręstų atliekų laidojimo klausimų sprendimui, siekiant parengti veiksmingus labai radioaktyvių branduolinių atliekų valdymo sprendimus pagal dvi pagrindines pasirinktis (tiesioginis laidojimas arba skaidymas ir virsmas). Taip pat bus atliekama veikla, siekiant pagerinti aktinoidų fizinių, cheminių bei pagrindinių savybių supratimą ir modeliavimą ir sukurti labai tikslių branduolinių bazinių duomenų bazę branduolinei energetikai ir nebranduoliniam naudojimui (pvz., medicinoje). Siekiant padidinti radiologinės apsaugos pastangas, ir toliau bus kuriami radioizotopų dispersijos aplinkosauginiai modeliai ir atliekami aplinkos radioaktyvumo stebėjimo bandymai siekiant padėti suderinti nacionalinius stebėjimo procesus ir sistemas.

2. Branduolinė sauga . Bus prisidedama prie mokslinių tyrimų šiose srityse: dabartiniai ir nauji kuro ciklai, dabartinių Sąjungos reaktorių sauga, naujų novatoriškų modelių reaktorių, kurie gali padidinti novatoriškų kuro ciklų, ilgesnio degimo arba naujų kitos kartos rūšių kuro veiksmingumą, saugą ir saugumo kontrolės aspektus, sauga. Be to, bus plėtojami esamų ir naujų reaktorių sistemų saugos reikalavimai ir pažangesni vertinimo metodai. Be to, JRC sustiprins Sąjungos pozicijas pasaulyje, nes koordinuos Europos indėlį vykdant IV kartos tarptautinio forumo mokslinių tyrimų ir plėtros iniciatyvą, atliks integruojamą vaidmenį ir vykdys šios srities mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą.

3. Branduolinis saugumas . Toliau bus padedama vykdyti Bendrijos įsipareigojimus, visų pirma rengiami kuro ciklo įrenginių kontrolės metodai, įgyvendinami papildomame protokole numatyti aplinkos mėginių ėmimo ir integruotų saugumo kontrolės priemonių reikalavimai ir užkertamas kelias branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų naudojimui ne pagal paskirtį, susijusiam su neteisėta šių medžiagų prekyba, įskaitant branduolinės teismo ekspertizės tyrimus.

II PRIEDAS

FINANSAVIMO PLANAI

Remdamasi 2012–2013 m. Bendrajai programai įgyvendinti nustatytomis dalyvavimo taisyklėmis, Bendrija mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklai, įskaitant specialiosiose programose numatytą demonstravimo veiklą, skirs paramą pagal įvairius finansavimo planus. Šie planai bus naudojami atskirai arba kartu įvairių kategorijų pagal 2012–2013 m. Bendrąją programą įgyvendinamiems veiksmams finansuoti.

1. FINANSAVIMO PLANAI BRANDUOLIŲ SINTEZĖS ENERGIJOS SRITYJE

Branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų srityje dėl ypatingo tokios veiklos pobūdžio reikalinga speciali tvarka. Finansinė parama bus skiriama veiklai, vykdomai remiantis procedūromis, nustatytomis:

1.1. Komisijos ir valstybių narių ar pilnateisių asocijuotųjų trečiųjų valstybių arba Komisijos ir valstybių narių ar pilnateisių asocijuotųjų trečiųjų valstybių subjektų asociacijos sutartyse dėl dalies Bendrijos branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų programos vykdymo remiantis Sutarties 10 straipsniu;

1.2. Europos branduolių sintezės plėtros susitarime – daugiašaliame Komisijos bei valstybėse narėse ir asocijuotosiose trečiosiose valstybėse įsteigtų ar jų vardu veikiančių organizacijų susitarime, kuriame, be kita ko, apibrėžiama tolesnių branduolių sintezės technologijų mokslinių tyrimų sistema asocijuotosiose organizacijose ir pramonėje, JET įrenginių naudojimas ir Europos indėlis į tarptautinį bendradarbiavimą;

1.3. Europos ITER įgyvendinimo bendrojoje įmonėje remiantis Sutarties 45–51 straipsniais;

1.4. Bendrijos ir trečiųjų valstybių tarptautiniuose susitarimuose dėl veiklos branduolių sintezės energijos mokslinių tyrimų ir plėtros srityje, visų pirma ITER ir platesnio požiūrio veiklos susitarimuose;

1.5. kituose daugiašaliuose Bendrijos ir asocijuotųjų organizacijų susitarimuose, visų pirma Susitarime dėl personalo judumo;

1.6. bendrai finansuojamuose veiksmuose, kuriais siekiama skatinti branduolių sintezės energijos mokslinius tyrimus ir prie jų prisidėti ir kurie vykdomi su valstybių narių ar 2012–2013 m. Bendrosios programos asocijuotųjų valstybių, su kuriomis nesudaryta asociacijos sutartis, įstaigomis.

Be pirmiau nurodytos veiklos, bus galima skirti paramą žmogiškųjų išteklių plėtros ir skatinimo veiklai, stipendijoms, su infrastruktūra susijusioms integruotoms iniciatyvoms, taip pat gali būti imamasi specialiųjų paramos veiksmų, visų pirma siekiant koordinuoti branduolių sintezės energijos mokslinius tyrimus, imtis tyrinėjimų šiai veiklai remti, remti publikacijų leidybą, keitimąsi informacija ir mokymą, kad būtų skatinamas technologijų perdavimas.

2. FINANSAVIMO PLANAI KITOSE SRITYSE

Pagal 2012–2013 m. Bendrąją programą vykdoma kitų nei branduolių sintezės energija sričių veikla bus finansuojama pagal įvairius finansavimo planus. Šie planai bus naudojami atskirai arba kartu įvairių kategorijų pagal 2012–2013 m. Bendrąją programą įgyvendinamiems veiksmams finansuoti.

Sprendimuose dėl specialiųjų programų, darbo programų ir kvietimų teikti paraiškas atitinkamai bus nurodyta:

- įvairių kategorijų veiksmams finansuoti naudojamo plano rūšis (-ys);

- paramą galinčių gauti dalyvių kategorijos (pvz., mokslinių tyrimų organizacijos, universitetai, įmonės, valdžios institucijos);

- finansuotinos veiklos rūšys (moksliniai tyrimai, plėtra, demonstravimo veikla, mokymas, sklaida, žinių perdavimas ir kita susijusi veikla).

Kai gali būti naudojami skirtingi finansavimo planai, darbo programose gali būti patikslinami temai, pagal kurią turi būti teikiamos paraiškos, naudotini finansavimo planai.

Finansavimo planai yra tokie:

a) Remti veiklą, kuri daugiausia įgyvendinama pagal kvietimus teikti paraiškas:

1. Bendradarbiavimo projektai

Parama skirtingų šalių dalyvių konsorciumų vykdomiems mokslinių tyrimų projektams, kurių tikslas – plėsti naujas žinias, kurti naujas technologijas, produktus ar moksliniams tyrimams skirtus bendruosius išteklius. Atskirose srityse pagal skirtingas temas vykdomų projektų dydis, apimtis ir vidaus organizavimas gali skirtis. Projektai gali apimti mažos ar vidutinės apimties tikslinių mokslinių tyrimų veiksmus arba didelius integruotus projektus, kuriems skiriami nemaži ištekliai, kad būtų pasiektas numatytas tikslas. Į projektų darbo planus bus įtraukiama parama mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros galimybių plėtrai.

2. Kompetencijos tinklai

Parama jungtinėms mokslinių tyrimų programoms, įgyvendinamoms kelių mokslinių tyrimų organizacijų, integravusių savo atitinkamos srities veiklą, ir vykdomoms mokslinių tyrimų grupių ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindu. Kad būtų įgyvendinamos šios jungtinės mokslinių tyrimų programos, tos organizacijos turės prisiimti oficialius įsipareigojimus. Į projektų darbo planus bus įtraukiama parama mokslo darbuotojų mokymui ir karjeros galimybių plėtrai.

3. Koordinavimo ir paramos veiksmai

Parama veiklai, kurios tikslas – koordinuoti ar remti mokslinius tyrimus (tinklai, mainai, galimybė pasinaudoti tarptautinėmis mokslinių tyrimų infrastruktūromis, tyrimai, konferencijos, indėlis statant naują infrastruktūros objektą ir kt.) arba skatinti žmogiškųjų išteklių plėtrą (pvz., tinklai arba mokymo programų parengimas). Šie veiksmai taip pat gali būti įgyvendinami kitomis priemonėmis, ne tik pagal kvietimus teikti paraiškas.

b) Pagal Tarybos sprendimus, priimtus remiantis Komisijos pasiūlymu, įgyvendinamiems veiksmams remti Bendrija skirs finansinę paramą plataus masto iniciatyvoms, finansuojamoms iš įvairių šaltinių:

- finansinis įnašas bendrosioms įmonėms įgyvendinti remiantis Sutarties 45–51 straipsniuose nurodytomis procedūromis ir nuostatomis,

- finansinis įnašas Europos interesus atitinkančiai naujai infrastruktūrai kurti.

Bendrija įgyvendins finansavimo planus laikydamasi Reglamento (Euratomas) Nr. XXXX/2011 nuostatų dėl įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimo taisyklių, atitinkamų valstybės pagalbos priemonių, visų pirma valstybės pagalbos moksliniams tyrimams ir plėtrai sistemos ir šioje srityje taikomų tarptautinių taisyklių. Remiantis šia tarptautine sistema, finansinio dalyvavimo šioje programoje mastą ir formą reikės peržiūrėti kiekvienu konkrečiu atveju, ypač jei galima gauti finansavimą iš kitų viešojo sektoriaus lėšų, įskaitant kitus ES finansavimo šaltinius, pvz., Europos investicijų banką.

Jei bus įmanoma ir tinkama, papildomas finansavimas iš struktūrinių fondų bus suteiktas dalyvaujantiems įgyvendinant netiesioginį veiksmą mažiau išsivysčiusiuose regionuose (konvergencijos regionuose, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006[20] 5 straipsnyje, įskaitant regionus, atitinkančius reikalavimus gauti finansavimą iš struktūrinių fondų pagal konvergencijos tikslą, regionus, atitinkančius reikalavimus gauti finansavimą iš Sanglaudos fondo, ir atokiausius regionus).

3. TIESIOGINIAI VEIKSMAI. JUNGTINIS TYRIMŲ CENTRAS

Bendrijos veiksmus įgyvendins JRC; tie veiksmai vadinami tiesioginiais pagal Tarybos sprendimą dėl tiesioginiais veiksmais vykdytinos specialiosios programos, kuria įgyvendinama 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendroji programa.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV ir VGB sistemoje

1.3. Pasiūlymo(iniciatyvos) pobūdis

1.4. Tikslas (-ai)

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

1.7. Numatomas (-i) valdymo metodas (-ai)

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5. Trečiųjų šalių finansinis įnašas

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Tarybos sprendimo dėl 2012–2013 m. Europos atominės energijos bendrijos branduolinių mokslinių tyrimų ir mokymo veiklos bendrosios programos pasiūlymas

1.2. Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje [21]

Moksliniai tyrimai (netiesioginiai veiksmai) ir tiesioginiai moksliniai tyrimai (atliktini Jungtinio tyrimų centro)

08 20 Euratomas – branduolių sintezė

08 21 Euratomas – branduolių dalijimasis ir radiacinė sauga

08 22 04 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų, skirtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai

08 01 Mokslinių tyrimų politikos srities administracinės išlaidos

08 01 04 40 Europos bendroji įmonė (F4E) – administracinio valdymo išlaidos

08 01 05 01 Mokslinių tyrimų personalo išlaidos

08 01 05 02 Mokslinių tyrimų išorės personalas

08 01 05 03 Kitos valdymo išlaidos moksliniams tyrimams

10 03 Tiesiogiai finansuojami asignavimai moksliniams tyrimams vykdyti – Euratomas

10 03 01 Branduoliniai Jungtinio tyrimų centro veiksmai

10 03 02 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

10 01 Tiesioginių mokslinių tyrimų politikos srities administracinės išlaidos

10 01 05 Tiesioginių mokslinių tyrimų politikos srities veiklos rėmimo išlaidos

10 01 05 01 Išlaidos mokslinių tyrimų personalui

10 01 05 02 Mokslinių tyrimų išorės personalas

10 01 05 03 Kitos mokslinių tyrimų valdymo išlaidos

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) parengiamuosius veiksmus[22]

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

1.4. Tikslai

1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Euratomo bendroji programa yra vienas iš pagrindinių Europos energetikos mokslinių tyrimų politikos ir strategijos „Europa 2020“, ypač Inovacijų sąjungos, elementų. Euratomo bendrąja programa skatinama konkurencija dėl mokslinės kompetencijos ir remiamas inovacijų kūrimas branduolinės energetikos srityje siekiant spręsti su energija ir klimato kaita susijusius uždavinius. Šiame pasiūlyme išsamiai aptariamas 2012–2013 m. laikotarpis, tačiau veikla visiškai atitinka Europos strateginiame energetikos technologijų plane (SET plane) nustatytas pagrindines ateinančio dešimtmečio branduolinės energetikos srities technologijų plėtros gaires.

1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

1 konkretus tikslas – siekiant kurti saugius, tvarius, nekenksmingus aplinkai ir ekonomiškai perspektyvius elektrinėms skirtų reaktorių prototipus, sukurti reikiamą žinių bazę ir kaip esminį etapą įgyvendinti ITER projektą.

2 konkretus tikslas – sukurti tvirtą mokslinį ir techninį pagrindą siekiant paspartinti praktinius saugesnio ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo patobulinimus, pasiekti, kad branduolinė energija būtų naudojama visų pirma saugiau, labiau tausojant išteklius ir ekonomiškai efektyviau, taip pat užtikrinti tvirtą ir socialiai priimtiną žmonių ir aplinkos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės sistemą.

3 konkretus tikslas. Programa siekiama įvykdyti Sutartyje nurodytus mokslinių tyrimų ir plėtros srities įpareigojimus ir Komisijai bei valstybėms narėms teikti paramą saugumo kontrolės priemonių ir branduolinio ginklo neplatinimo, atliekų tvarkymo, branduolinių įrenginių saugos ir kuro ciklo, radioaktyvumo aplinkoje ir radiacinės saugos srityse. JRC ir toliau stiprins savo kaip Europos etalono vaidmenį informacijos sklaidos ir profesionalių darbuotojų bei jaunųjų mokslininkų mokymo bei švietimo srityse.

1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Siūloma 2012–2013 m. Euratomo bendroji programa turės tokį poveikį:

Euratomas – branduolių dalijimasis ir radiacinė sauga. Poveikio galima tikėtis daugelyje sričių, įskaitant skatinimą branduolinę energiją naudoti saugiai ir tvariau, tolesnius reikšmingus veiksmus siekiant saugiai įgyvendinti geologinį labai radioaktyvių ilgaamžių branduolinių atliekų laidojimą, taip pat užtikrinimą, kad pramonės ir medicinos veikla, kurią vykdant naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, būtų reguliuojama griežčiau.

Euratomas – branduolių sintezė. ITER statyba ir eksploatavimas yra ilgalaikis projektas, kuris rezultatų duos per ateinančius dešimtmečius. Sėkmingai pastačius ir eksploatuojant ITER, taip pat kartu vykdant atitinkamą mokslinių tyrimų ir plėtros programą, bus sukurta galimybė statyti demonstracinį branduolių sintezės reaktorių.

JRC atliekami tiesioginiai veiksmai. JRC vykdys Sutartyje nurodytus mokslinių tyrimų ir plėtros srities įpareigojimus ir Komisijai bei valstybėms narėms teiks paramą saugumo kontrolės priemonių ir branduolinio ginklo neplatinimo, atliekų tvarkymo, branduolinių įrenginių ir kuro ciklo saugos, radioaktyvumo aplinkoje ir radiacinės saugos srityse. Jis išlaikys pagrindinio reiškinio aukščiausio lygio supratimą, visų pirma daugiausia dėmesio bus skiriama paramai esamų ir būsimų mokslininkų bei inžinierių švietimui ir mokymui.

1.4.4. Rezultatų ir poveikio rodikliai

Euratomas – branduolių sintezė.

ITER statyba – gairių, kurias atitinka Branduolių sintezės energetikos vystymo bendrosios įmonės (F4E) veikla, skaičius.

JET įrenginys – mokslinių publikacijų JET klausimais skaičius.

EFDA koordinuojama veikla – pagal EFDA užduočių susitarimus pasiekti rezultatai, branduolių sintezės srities mokslo darbuotojų ir inžinierių, parengtų siekiant patenkinti su ITER ir branduolių sintezės mokslinių tyrimų ir plėtros programa susijusius poreikius, skaičius.

Susitarimas dėl judumo – branduolių sintezės mokslinių tyrimų ir plėtros srityje dirbančių mokslo darbuotojų judumo lygis.

Euratomas – branduolių dalijimasis ir radiacinė sauga.

Procentinė dalis paraiškų vykdyti projektus, i) kurie atitinka mokslinės ir (arba) technologinės kompetencijos kriterijus, ii) kurių tikslai pasiekti, techniniai uždaviniai išspręsti ir su kuriais susiję lūkesčiai netgi viršyti, iii) kurie atitinka projekto rezultatų sklaidos ir naudojimo kriterijų, iv) kurie akivaizdžiai turės reikšmingą mokslinį, techninį, komercinį, socialinį ar aplinkosauginį poveikį.

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Kad būtų pasiekti trumpalaikiai ir ilgalaikiai SET plano tikslai, pagal siūlomą Euratomo bendrąją programą sprendžiami įvairūs moksliniai ir technologiniai uždaviniai. Išsamesnės informacijos pateikta ex ante vertinime.

1.5.2. Papildoma ES dalyvavimo nauda

Papildoma Euratomo dalyvavimo branduoliniuose moksliniuose tyrimuose nauda susijusi su tarpvalstybiniu poveikiu ir masto ekonomija. Tam tikra branduolinių mokslinių tyrimų veikla yra tokio masto, kad nedaug valstybių narių galėtų skirti reikiamų išteklių ir užtikrinti kvalifikaciją. Įgyvendinant branduolių dalijimosi, branduolių sintezės ir radiacinės saugos sričių Euratomo projektus, sukuriama kritinė masė ir taip sumažinama komercinė rizika ir pritraukiama privačių investicijų. Euratomo vykdomais veiksmais didinami mokslinių tyrimų ir plėtros pajėgumai, gerinama kokybė ir stiprinama konkurencija, taip pat, užtikrinant mokymą, judumą ir galimybes siekti karjeros, vystomi darbuotojų gebėjimai, o visa tai padeda perduoti įgūdžius ir žinias tarpvalstybiniu mastu. Išsamesnės informacijos pateikta ex ante vertinime.

1.5.3. Panašios patirties išvados

Nepriklausomų ekspertų grupė atliko dabartinės Septintosios Euratomo bendrosios programos tarpinį vertinimą. Išsamesnės informacijos pateikta ex ante vertinime.

1.5.4. Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Siūloma Bendroji programa atitinka SET plane ir ES strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus. Išsamesnės informacijos pateikta ex ante vertinime ir aiškinamajame memorandume.

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

- X Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo 2012 [01 01] iki 2013 [12 31]

- X X Finansinis poveikis nuo 2012 iki 2022 m. (numatoma baigti projektus)

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) [23]

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

X Netiesioginis centralizuotas valdymas , vykdymo užduotis perduodant:

- ( vykdomosioms įstaigoms

- X Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[24]

- ( nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

- ( asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Komisija nuolat sistemingai stebės, kaip įgyvendinama Euratomo bendroji programa ir jos specialiosios programos, ir reguliariai teiks šio stebėjimo rezultatų ataskaitas ir skleis tuos rezultatus. Įgyvendinus Bendrąją programą, ne vėliau kaip po dvejų metų nuo jos užbaigimo (2015 m.) Komisija pradės išorinį minėtosios programos pagrindo, įgyvendinimo ir rezultatų vertinimą – jį atliks nepriklausomi ekspertai.

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.2.1. Nustatyta rizika

Laikantis Komisijos reikalavimų, kasmet atliekamas rizikos vertinimas siekiant nustatyti riziką ir pasiūlyti taisomuosius veiksmus. Nustatyta rizika, taisomieji veiksmai ir orientacinis tvarkaraštis įtraukiami į Komisijos valdymo planą.

2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Kaip ir įgyvendinant Euratomo septintąją bendrąją programą (2009–2011 m.), taikomi keli kontrolės metodai, įskaitant ex-ante kontrolės priemones ir pagal vidaus kontrolės sistemą du kartus per metus atliekamus atsitiktinės atrankos būdu atrinktos veiklos ex-post patikrinimus. Be to, audito sertifikatų reikalavimas ir reguliariai atliekamas nepriklausomas išorės auditas padeda užtikrinti patikimą finansų valdymą, taip pat tai, kad operacijos būtų vykdomos tinkamai ir teisėtai.

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Siekiant užkirsti kelią pažeidimams ir sukčiavimui, taip pat susigrąžinti prarastas, neteisingai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas, bus imamasi tinkamų priemonių ir reikiamų veiksmų pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento, 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų.

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

- Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka .

Daugiametės finansinės programos kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Rezultatų skaičius [Aprašymas………………………...……….] | DA / NDA[25]) | ELPA šalių[26] | šalių kandidačių[27] | trečiųjų valstybių | pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą |

1 a | 08 20 Euratomas – branduolių sintezės energija 08 21 Euratomas – branduolių dalijimasis ir radiacinė sauga 08 22 04 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų, skirtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai 10 03 Tiesiogiai finansuojami moksliniai tyrimai – Euratomas 10 03 01 Branduoliniai Jungtinio tyrimų centro veiksmai 10 03 02 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų | DA | NE | TAIP / NE* | TAIP | TAIP |

08 01 Mokslinių tyrimų administracinės išlaidos 08 01 04 40 Europos ITER įgyvendinimo bendroji įmonė (F4E) – administracinis valdymas 08 01 05 01 Mokslinių tyrimų personalo išlaidos 08 01 05 02 Mokslinių tyrimų išorės personalas 08 01 05 03 Kitos valdymo išlaidos moksliniams tyrimams 10 01 Tiesioginių mokslinių tyrimų administracinės išlaidos 10 01 05 Tiesioginių mokslinių tyrimų politikos srities veiklos rėmimo išlaidos 10 01 05 01 Išlaidos mokslinių tyrimų personalui 10 01 05 02 Mokslinių tyrimų išorės personalas 10 01 05 03 Kitos mokslinių tyrimų valdymo išlaidos | NDA | NE | TAIP / NE* | TAIP | NE |

* Vyksta su branduoliniais moksliniais tyrimais susijusios diskusijos su Turkija.

- Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

Netaikoma

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: | 1 a | Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti |

Netiesioginiai moksliniai tyrimai | Metai | Metai | Metai | IŠ VISO |

( Veiklos asignavimai | 2012 | 2013 | ≥ 2014 |

Biudžeto eilutės numeris 08 2x iš viso | Įsipareigojimai | (1) | 1 183,379 | 992,804 | 0 | 2 176,183 |

Mokėjimai | (2) | 436,422 | 898,164 | 841,597 | 2 176,183 |

Biudžeto eilutės numeris 08 20 Biudžeto eilutės numeris 08 21 | Įsipareigojimai | (1) | 1 129,274 | 936,965 | 0 | 2 066,239 |

Mokėjimai | (2) | 401,822 | 863,164 | 801,253 | 2 066,239 |

Įsipareigojimai | (1) | 54,105 | 55,839 | 0 | 109,944 |

Mokėjimai | (2) | 34,600 | 35,000 | 40,344 | 109,944 |

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[28] 08 01 xx xx iš viso 08 01 04 40 Europos bendroji įmonė (F4E) 08 01 05 01 Mokslinių tyrimų personalo išlaidos 08 01 05 02 Mokslinių tyrimų išorės personalas 08 01 05 03 Kitos mokslinių tyrimų valdymo išlaidos | 74,054 39,000 23,456 1,637 9,961 | 76,817 39,780 25,230 1,555 10,252 | 0 | 150,871 |

Biudžeto eilutės numeris 08 01 | (3) | 74,054 | 76,817 | 150,871 |

IŠ VISO asignavimų Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD | Įsipareigojimai | =1+1a +3 | 1 257,433 | 1 069,621 | 0 | 2 327,054 |

Mokėjimai | =2+2a+3 | 510,476 | 974,981 | 841,597 | 2 372,054 |

( IŠ VISO veiklos asignavimų | Įsipareigojimai | (4) | 1 183,379 | 992,804 | 2 176,183 |

Mokėjimai | (5) | 436,422 | 898,164 | 841,597 | 2 176,183 |

( IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis | (6) | 74,054 | 76,817 | 0 | 150,871 |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1a IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ | Įsipareigojimai | =4+ 6 | 1 257,433 | 1 069,621 | 0 | 2 327,054 |

Mokėjimai | =5+ 6 | 510,476 | 974,981 | 841,597 | 2 327,054 |

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

( IŠ VISO veiklos asignavimų | Įsipareigojimai | (4) |

Mokėjimai | (5) |

( IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis | (6) |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) | Įsipareigojimai | =4+ 6 |

Mokėjimai | =5+ 6 |

Daugiametės finansinės programos kategorija | 5 | Administracinės išlaidos |

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai 2012 | Metai 2013 | IŠ VISO |

Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD (tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

( Žmogiškieji ištekliai | 0 | 0 | 0 |

( Kitos administracinės išlaidos | 0 | 0 | 0 |

IŠ VISO <…….> GD | Asignavimai | 0 | 0 | 0 |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ | (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) | 0 | 0 | 0 |

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai 2012 | Metai 2013 | Metai ≥ 2014 | IŠ VISO |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS | Įsipareigojimai | 0 | 0 | 0 | 0 |

Mokėjimai | 0 | 0 | 0 | 0 |

Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: | 1 a | Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti |

Tiesioginiai moksliniai tyrimai | Metai | Metai | Metai | IŠ VISO |

( Veiklos asignavimai | 2012 | 2013 | ≥ 2014 |

Biudžeto eilutės numeris 10.03 | Įsipareigojimai | (1a) | 9,895 | 10,252 | 0 | 20,147 |

Mokėjimai | (2a) | 4,650 | 8,972 | 6,525 | 20,147 |

Biudžeto eilutės numeris 10.03.01 | Įsipareigojimai | (1a) | 9,895 | 10,252 | 0 | 20,147 |

Mokėjimai | (2a) | 4,650 | 8,972 | 6,525 | 20,147 |

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[29] 10 01 05 10 01 05 01 10 01 05 02 10 01 05 03 | 104,648 57,444 10,577 36,627 | 108,421 59,515 10,958 37,948 | 0 0 0 0 | 213,069 116,959 21,536 74,574 |

IŠ VISO asignavimų Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD (tiesioginiai moksliniai tyrimai) | Įsipareigojimai | =1+1a +3 | 114,543 | 118,673 | 0 | 233,216 |

Mokėjimai | =2+2a+3 | 109,298 | 117,393 | 6,525 | 233,216 |

( IŠ VISO veiklos asignavimų | Įsipareigojimai | (4) | 9,895 | 10,252 | 0 | 20,147 |

Mokėjimai | (5) | 4,650 | 8,972 | 6,525 | 20,147 |

( IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis | (6) | 104,648 | 108,421 | 0 | 213,069 |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1a IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ | Įsipareigojimai | =4+ 6 | 114,543 | 118,673 | 0 | 233,216 |

Mokėjimai | =5+ 6 | 109,298 | 117,393 | 6,525 | 233,216 |

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

( IŠ VISO veiklos asignavimų | Įsipareigojimai | (4) |

Mokėjimai | (5) |

( IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis | (6) |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) | Įsipareigojimai | =4+ 6 |

Mokėjimai | =5+ 6 |

Daugiametės finansinės programos kategorija | 5 | Administracinės išlaidos |

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai 2012 | Metai 2013 | IŠ VISO |

Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD (tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

( Žmogiškieji ištekliai | 0 | 0 | 0 |

( Kitos administracinės išlaidos | 0 | 0 | 0 |

IŠ VISO <…….> GD | Asignavimai | 0 | 0 | 0 |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ | (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) |

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai 2012 | Metai 2013 | Metai ≥ 2014 | IŠ VISO |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS | Įsipareigojimai | 114,543 | 118,673 | 0 | 233,216 |

Mokėjimai | 109,298 | 117,393 | 6,525 | 233,216 |

Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: | 1 a | Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti |

Suvestinė Netiesioginiai moksliniai tyrimai / Tiesioginiai moksliniai tyrimai | Metai | Metai | Metai | IŠ VISO |

( Veiklos asignavimai | 2012 | 2013 | ≥ 2014 |

Biudžeto eilutės numeris 08 20/08 21 | Įsipareigojimai | (1) | 1,183.379 | 992,804 | 0 | 2 176,183 |

Mokėjimai | (2) | 436,422 | 898,164 | 841,597 | 2 176,183 |

Biudžeto eilutės numeris 10.03 | Įsipareigojimai | (1a) | 9,895 | 10,252 | 0 | 20,147 |

Mokėjimai | (2a) | 4,650 | 8,972 | 6,525 | 20,147 |

Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų paketo lėšomis[30] 08 01 xx 10 01 xx | 74,054 104,648 | 76,817 108,421 | 0 0 | 150,871 213,069 |

Biudžeto eilutės numeris 08 01 xx / 10 01 05 | (3) | 178,702 | 185,238 | 0 | 363,940 |

IŠ VISO asignavimų Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD (tiesioginiai moksliniai tyrimai) | Įsipareigojimai | =1+1a +3 | 1 371,976 | 1 188,294 | 0 | 2 560,270 |

Mokėjimai | =2+2a+3 | 619,774 | 1 092,374 | 848,122 | 2 560,270 |

( IŠ VISO veiklos asignavimų | Įsipareigojimai | (4) | 1 193,274 | 1 003,056 | 0 | 2 196,330 |

Mokėjimai | (5) | 441,072 | 907,136 | 848,122 | 2 196,330 |

( IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis | (6) | 178,702 | 185,238 | 0 | 363,940 |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1a IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ | Įsipareigojimai | =4+ 6 | 1 371,976 | 1 188,294 | 0 | 2 560,270 |

Mokėjimai | =5+ 6 | 619,774 | 1 092,374 | 848,122 | 2 560,270 |

Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms išlaidų kategorijoms:

( IŠ VISO veiklos asignavimų | Įsipareigojimai | (4) |

Mokėjimai | (5) |

( IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis | (6) |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) | Įsipareigojimai | =4+ 6 |

Mokėjimai | =5+ 6 |

Daugiametės finansinės programos kategorija | 5 | Administracinės išlaidos |

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai 2012 | Metai 2013 | IŠ VISO |

Mokslinių tyrimų ir inovacijų GD (tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

( Žmogiškieji ištekliai |

( Kitos administracinės išlaidos |

IŠ VISO <…….> GD | Asignavimai |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ | (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) |

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai 2012 | Metai 2013 | Metai ≥ 2014 | IŠ VISO |

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS | Įsipareigojimai | 1 371,976 | 1 188,294 | 0 | 2 560,270 |

Mokėjimai | 619,774 | 1 092,374 | 848,122 | 2 560,270 |

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

- ( Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

- X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Nurodyti tikslus ir rezultatus ( | 2012 metai | 2013 metai | IŠ VISO |

REZULTATAI |

Rezultato rūšis[31] | Vidutinės rezultato išlaidos | Rezultatų skaičius | Išlaidos | Rezultatų skaičius | Išlaidos | Bendras rezultatų skaičius | Iš viso išlaidų |

1 KONKRETUS TIKSLAS[32] |

Rezultatas – EURATOMAS. Branduolių sintezė | ** | ** | 50* | 1 129,274 | 50* | 936,965 | 100* | 2 066,239 |

2 KONKRETUS TIKSLAS ... |

IŠ VISO IŠLAIDŲ | 1 193,274 | 1 003,056 | 2 196,330 |

(*) (*) Numatomas rezultatų skaičius

(**) (**) Įprastas mokslinių tyrimų dotacijos rezultatas – ataskaita, kurioje aprašomi faktai, išvados ir rezultatai. ITER projekto rezultatais bus laikomos F4E (Barselonos agentūros) teikiamos kasmetinės veiklos ataskaitos.Vidutinės išlaidos nenurodomos. Atsižvelgiant į sumas, susijusias su mūsų vykdomais projektais (ITER), tokia informacija būtų nenaudinga.

(***) Rezultato rūšis. Produktai ir paslaugos ES politikos formuotojams Vidutinės rezultato išlaidos. Kiekvieno rezultato išlaidos labai nevienodos. Pavyzdžiui, įprastinis siektinas rezultatas (pvz., reguliari pasėlių prognozės suvestinė) yra nepalyginamas su stambaus ir galbūt brangaus tyrimo, per kurį galbūt išleidus didelę kreditų sumą parengiamas tik vienas tyrimo dokumentas, galutine ataskaita. Ir viena, ir kita yra labai svarbu ir naudinga, tačiau yra skirtingų paskirčių. Nurodytos vidutinės išlaidos yra tik matematinis veiksmas, kai biudžeto lėšos padalijamos iš numatomo rezultatų skaičiaus.

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.3.1. Suvestinė

- ( Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

- X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai 2012 - N [33] | Metai 2013 - N+1 | IŠ VISO |

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA |

Žmogiškieji ištekliai |

Kitos administracinės išlaidos |

Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA |

Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ[34] | Netiesioginiai moksliniai tyrimai | Tiesioginiai moksliniai tyrimai | Netiesioginiai moksliniai tyrimai | Tiesioginiai moksliniai tyrimai | Netiesioginiai moksliniai tyrimai | Tiesioginiai moksliniai tyrimai |

Žmogiškieji ištekliai | 58,863 | 68,021 | 61,230 | 70,474 | 120,093 | 138,495 |

Kitos administracinio pobūdžio išlaidos | 15,191 | 36,627 | 15,587 | 37,947 | 30,778 | 74,574 |

Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ | 74,054 | 104,648 | 76,817 | 108,421 | 150,871 | 213,069 |

IŠ VISO | 178,702 | 185,238 | 363,940 |

3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

- ( Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami

- X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip:

Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu)

Metai 2012 - N | Metai 2013 - N+1 |

( Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |

X 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) |

xx 01 01 02 (Delegacijos) |

08 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) | 190 | 190 |

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) | 566 | 566 |

( Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE)[35] |

XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) |

XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) |

08 01 04 40 [36] | - būstinėje[37] |

- delegacijose (F4E Barselonos agentūroje – ITER): - pareigūnai ir laikinieji darbuotojai - CA IV kartos tarptautinis forumas - SNE | 262 150 10 | 262 150 10 |

08 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) | 40 | 40 |

10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) | 166 | 166 |

Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) |

IŠ VISO | 1 384 | 1 384 |

XX yra atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis.

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus GD viduje, ir prireikus finansuojami iš papildomų asignavimų, kurie atsakingam GD galėtų būti skiriami pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai | Užduotys, vykdytinos įgyvendinant branduolinių mokslinių tyrimų ir (arba) tiesioginių ir netiesioginių mokslinių tyrimų specialiąją programą, visų pirma susijusios su branduolinių atliekų tvarkymu, branduoline sauga, taip pat branduolinio saugumo kontrolės priemonėmis ir saugumu. |

Išorės personalas |

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

- ( Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę daugiametę finansinę programą.

- X Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

2012–2013 m. Euratomo bendrosios programos pasiūlymai sudaro bendrą branduolinių mokslinių tyrimų veiklos sistemą ir atitinkamą biudžetą. Tačiau 2007–2013 m. daugiametėje finansinėje programoje branduoliniams moksliniams tyrimams iš pradžių numatytų asignavimų nepakanka, nes ITER projekto įgyvendinimo išlaidos labai padidėjo. Komisija siūlo, kad su 2012–2013 m. Euratomo bendrosios programos pasiūlymais susijęs teisėkūros procesas būtų vykdomas kartu su vykstančiomis diskusijomis dėl ITER projekto biudžeto ir naujosios 2012 m. biudžeto procedūros. Susitarus dėl papildomo finansavimo (perskirstant tarp išlaidų kategorijų ir pačioje išlaidų kategorijoje, kaip nurodyta toliau pateiktoje lentelėje) 2011 m. bus galima sparčiai priimti Euratomo mokslinių tyrimų programą.

Pervedimas iš vienos išlaidų kategorijos į kitą (mln. EUR) | Perskirstymas išlaidų kategorijoje 1A (mln. EUR) | Iš viso |

2012 | 650 | 100 | 750 |

2013 | 190 | 360 | 550 |

Iš viso | 840 | 460 | 1300 |

- ( Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą[38].

Netaikoma

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

- Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

- X Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Metai 2012 | Metai 2013 |

Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą | Su programa susijusios trečiosios valstybės |

IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų* | pm |

* Trečiųjų šalių įnašai dar nenustatyti; jie bus įtraukti vėliau.

3.3. Numatomas poveikis įplaukoms

- ( Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms.

- X Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

- ( nuosaviems ištekliams

- X įvairioms įplaukoms

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto įplaukų eilutė | Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui | Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[39] |

Metai 2012 | Metai 2013 |

6011 punktas* 6012 punktas* 6013 punktas 6031 punktas* | pm pm pm pm | pm pm pm pm |

* Susitarimai dėl Šveicarijos įnašo, taip pat dėl JET bendrojo fondo įnašo dar nebaigti rengti. Vyksta diskusijos su Turkija dėl bendradarbiavimo branduolinių mokslinių tyrimų srityje.

Įvairių asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis.

08 22 04 Asignavimai iš trečiųjų šalių (nepriklausančių Europos ekonominei erdvei) įmokų, skirtų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai

10 03 02 Asignavimai iš trečiųjų šalių įmokų

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

Tam tikros asocijuotosios valstybės gali prisidėti prie papildomo Bendrosios programos finansavimo, pasirašydamos asociacijos susitarimus. Apskaičiavimo metodas suderintas tuose asociacijos susitarimuose ir atskiruose susitarimuose gali skirtis. Dažniausiai skaičiuojama remiantis asocijuotųjų valstybių BVP, jį lyginant su valstybių narių BVP, ir šis procentas taikomas visam veiklos biudžetui.

[1] Komisijos komunikatas „ITER projekto įgyvendinimo padėtis ir galimi paskesni veiksmai“, COM(2010) 226, SEC(2010) 571.

[2] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa, kad būtų patenkinti papildomi ITER projekto finansavimo poreikiai.

[3] Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamos 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo nuostatos, susijusios su daugiamete finansine programa, kad būtų patenkinti papildomi ITER projekto finansavimo poreikiai (COM (2010) 403).

[4] www.snetp.eu

[5] www.igdtp.eu

[6] www.melodi-online.eu

[7] Nuomonė pateikta xxx.

[8] OL C XXX.

[9] COM(2010) 2020 galutinis.

[10] OL L 460, 2006 12 30, p. 60.

[11] COM(2010) 546 galutinis.

[12] COM(2007) 723 galutinis.

[13] OL L 358, 2006 12 16, p. 62.

[14] OL L 90, 2007 3 30, p. 58.

[15] OL C 139, 2006 6 14, p. 1. [PASTABOS:] Atnaujinti, jei (kai) bus priimtas naujas Bendrasis susitarimas.

[16] COM(2009) 143.

[17] OL L 312, 1995 12 23, p. 1.

[18] OL L 292, 1996 11 15, p. 2.

[19] OL L 136, 1999 5 31, p. 8.

[20] OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

[21] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

[22] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punktuose.

[23] Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html

[24] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[25] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[26] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[27] Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

[28] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[29] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[30] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[31] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuota studentų mainų, nutiesta kelių kilometrų ir kt.).

[32] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje „Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ...“.

[33] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[34] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

[35] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“).

[36] Neviršijant ribos, nustatytos išorės personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[37] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF).

[38] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[39] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.