14.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 168/70

—

atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. priimtą teisės aktų paketą ekonominės valdysenos klausimais, ypač Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 (1) dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 27 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Rezultatų suvestinė makroekonominio disbalanso priežiūrai. Numatomas pradinis formatas“ (SEC(2011)1361),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

1.

primena, kad pagrindinis naujai sukurto priežiūros mechanizmo tikslas – perviršinių makroekonominių disbalansų prevencija ir naikinimas Europos Sąjungoje, o ypač euro zonoje; primena, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 naujasis mechanizmas taip pat skirtas ilgalaikiam valstybių narių ekonominės veiklos rezultatų suartėjimui ir glaudesniam ekonominės politikos derinimui užtikrinti;

2.

pabrėžia, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį itin svarbu, kad būtų kuo greičiau sukurta ir taikoma makroekonominės priežiūros sistema;

3.

mano, kad galimą šalutinį poveikį valstybių narių ir Sąjungos politikai derėtų nustatyti ir aptarti ankstyvuoju etapu (pvz., atliekant metinę augimo apžvalgą), bet kokiu atveju – prieš konvergencijos (stabilumo) programų patvirtinimą ir po jo; prašo Komisijos jos naujausiame rezultatų suvestinės variante aiškiai nurodyti, kaip ji ketina kovoti su šiuo šalutiniu poveikiu;

4.

laikosi nuomonės, kad valstybių narių vyriausybėms reikia pasirengti reaguoti į galimas problemas, nes tik taip galima užtikrinti pageidaujamą priežiūros sistemos poveikį;

5.

primena Komisijos pareiškimą, pridėtą prie 2011 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento rezoliucijos (2) dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso prevencijos ir naikinimo (šešių teisės aktų paketo), kuriame nurodyta, kad makroekonominė priežiūra vykdoma šalyse, kuriose yra einamosios sąskaitos deficitas ar perviršis, tinkamai diferencijuojant pagal atsakomųjų politikos priemonių skubumą ir reikalingų taisomųjų veiksmų rūšį; nurodo, kad šis pareiškimas atvėrė kelią galutiniam susitarimui dėl šešių teisės aktų paketo; ragina Komisiją visapusiškai jo laikytis; tvirtina, kad jokios Tarybos išvados negali apriboti Komisijos teisinių teisių šiuo klausimu;

6.

pastebi, kad daugelis orientacinių ribinių verčių, taikomų rezultatų suvestinėje naudojamiems rodikliams, yra viršutinės arba apatinės ribinės vertės, nors reglamente aiškiai teigiama, jog, jei tai nėra netinkama, turi būti nustatytos tiek viršutinės, tiek apatinės ribinės vertės; be to, pabrėžia, kad Komisijos darbo dokumente nepaaiškinama, kodėl daugeliui šių rodiklių netinka nustatyti tiek viršutinių, tiek apatinių ribinių verčių;

7.

pastebi, kad Komisija atsižvelgė ne į visus rezultatų suvestinės ekonominio įvertinimo elementus, numatytus Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 4 straipsnyje; prašo Komisijos įtraukti visus šiuos elementus į rezultatų suvestinės ekonominį įvertinimą, ypač susijusius su užimtumu, našumo veiksniais ir energetikos vaidmeniu;

8.

pabrėžia, kad taikant nedarbo lygiui numatytą ribinę vertę neįvertinami dinamikos pokyčiai, pvz., šio rodiklio metinis augimas;

9.

atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą iki 2012 m. pabaigos ir vėlesniam Europos semestrui tinkamu laiku pateikti su finansų sektoriumi susijusias ribines vertes ir naujus rodiklius; prašo Komisijos aiškiai nurodyti tokių finansų sektoriaus rodiklių ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) reglamente numatytos rizikos lentelės sąsajas;

10.

pastebi, kad ateityje nustatant makroekonominių rezultatų suvestines, į kurias gali būti įtraukti įvairesni rodikliai, jos turi būti pagrįstos nepriklausomais ir patikrinamais statistiniais duomenimis, pateiktais Europos statistikos sistemos ir Europos centrinių bankų sistemos;

11.

pastebi, kad Komisijos darbo dokumente cituojama „prieinama ekonomikos literatūra“, bet nepateikiama jokių konkrečių nuorodų; ragina Komisiją pateikti išsamesnį jos metodikos paaiškinimą, be kita ko, numatomas įvairias alternatyvas, ir išsamią bibliografiją, kuria grindžiama rezultatų suvestinė;

12.

pabrėžia, kad Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas prieš pateikdamas savo nuomones dėl naujų rodiklių įtraukimo ir ribinių verčių pakeitimo gali rengti viešus klausymus rezultatų suvestinės formato klausimais;

13.

pabrėžia, kad itin svarbu visos procedūros metu skaidriai įgyvendinti šią naują politikos priemonę, todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad visi dokumentai ir darbo dokumentai rezultatų suvestinės klausimais būtų aiškiai ir oficialiai vienodai skirti tiek Parlamentui, tiek Tarybai;

14.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.