2.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 296/40

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 14 d. Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinė ataskaita“ (COM(2010)0382) ir jos priedus (SEC(2010)0897 ir SEC(2010)0898),

—

atsižvelgdamas į OLAF dešimtąją veiklos ataskaitą – 2010 m. ataskaitą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų 2009 finansinių metų biudžeto vykdymo metinę ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2009 finansinių metų metinę iš aštuntojo, devintojo ir dešimtojo Europos plėtros fondų (EPF) finansuojamos veiklos ataskaitą kartu su Komisijos atsakymais (3),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 319 straipsnio 3 dalį ir 325 straipsnio 5 dalį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovojant su korupcija (5), siekiant užtikrinti, kad ES lėšų naudojimas nebūtų susijęs su korupcija;

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0050/2011),

1.

Apskritai apgailestauja, kad Komisijos Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu 2009 m. metinėje ataskaitoje (COM(2010)0382) (2009 m. finansinių interesų apsaugos ataskaita), pateiktoje pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnio 5 dalį, nepateikta informacija apie galimą pažeidimų ir sukčiavimo lygį atskirose valstybėse narėse, nes joje dėmesys skiriamas pranešimų teikimo lygiui, todėl nėra galimybės bendrai įvertinti faktinį pažeidimų ir sukčiavimo lygį valstybėse narėse ir nustatyti bei drausminti valstybes nares, kuriose pažeidimų ir sukčiavimo lygis aukščiausias;

2.

pabrėžia, kad sukčiavimas – tai tyčinis neteisėtas veiksmas ir todėl vertinamas kaip baudžiamasis nusikaltimas, o pažeidimas – tai taisyklių nesilaikymas; apgailestauja, kad Komisijos ataskaitoje sukčiavimo atvejai nėra nagrinėjami išsamiai, o pažeidimai nagrinėjami labai plačiai; pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje kalbama apie sukčiavimą, o ne pažeidimus, ir ragina atskirti sukčiavimo atvejus nuo klaidų ar pažeidimų;

3.

atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais sukurtus metodus sukčiavimo atvejams vertinti, kurie yra kovos su korupcija pastangų dalis, ir ragina Komisiją paskatinti šiuos tyrimus ir bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis pritaikyti atitinkamus naujus metodus (iš pradžių kaip bandomuosius projektus) pažeidimų ir sukčiavimo atvejams nustatyti ir vertinti;

4.

ragina Komisiją vykdyti savo pareigas ir netgi, jei to reikia, pakeisti baudų sistemą toliau nurodytų įsipareigojimų nesilaikymo atveju siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi įsipareigojimų teikti pranešimus siekiant pateikti patikimus ir palyginamus duomenis apie pažeidimus ir sukčiavimą;

5.

apgailestauja, kad didelė dalis ES lėšų ir toliau išleidžiama netinkamai, ir ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad šios lėšos būtų greitai susigrąžintos;

6.

susirūpinęs dėl pažeidimų, dėl kurių patirti nuostoliai dar neišieškoti arba paskelbti neatitaisomais, lygio Italijoje 2009 finansinių metų pabaigoje;

7.

ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės prisiimtų didesnę atsakomybę už dėl pažeidimų atsiradusius nuostolius, kurie dar turi būti išieškoti;

8.

pažymi, kad pagal Sąjungos teisės aktus valstybės narės turi pranešti apie visus pažeidimus ne vėliau negu per du mėnesius po to, kai baigiasi ketvirtis, per kurį apie pažeidimą pirmą kartą paskelbta administracinė ar teisinė išvada ir (arba) gaunama naujos informacijos apie žinomą pažeidimą; ragina valstybes nares dėti visas būtinas pastangas, įskaitant nacionalinių administracinių procedūrų modernizavimą, kad būtų paisoma nustatytų terminų ir sumažintas laikotarpis nuo pažeidimo nustatymo iki pranešimo apie jį; ragina valstybes nares užtikrinti, kad kovodamos su sukčiavimu jos visų pirma siektų apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus;

9.

klausia Komisijos, kokių priemonių ji ėmėsi siekdama kovoti su įtariamo sukčiavimo atvejų pagausėjimu ir jų masto padidėjimu lyginant su bendru pažeidimo atvejų skaičiumi šiose valstybėse narėse – Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje;

10.

susirūpinęs dėl įtartinai žemo įtariamo sukčiavimo atvejų lygio Ispanijoje ir Prancūzijoje, ypač turint mintyje jų dydį ir gaunamą finansinę paramą, kaip Komisija pažymėjo 2009 m. finansinių interesų apsaugos ataskaitoje, todėl ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie šiose valstybėse narėse taikomą pranešimų teikimo metodiką ir sukčiavimo atvejų nustatymo pajėgumus;

11.

ragina valstybes nares, kurios dar neratifikavo 1995 m. liepos 26 d. konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6) arba jos protokolų (7) (finansinių interesų apsaugos priemonių), t. y. Čekijos Respubliką, Maltą ir Estiją, nedelsiant imtis šių teisinių priemonių ratifikavimo; ragina finansinių interesų apsaugos priemones ratifikavusias valstybes nares dėti daugiau pastangų griežtinant nacionalinę baudžiamąją teisę, kad būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, visų pirma, pašalinti esamus trūkumus, nustatytus antroje Komisijos ataskaitoje dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvencijos ir jos protokolų įgyvendinimo (COM(2008)0077);

12.

džiaugiasi tuo, kad 2009 m. įdiegta pažeidimų valdymo sistema (PVS), kurią sukūrė ir prižiūri OLAF, ir taikant ją įvykusiais teigiamais pokyčiais; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija užregistruotų pažeidimų atvejų pagausėjimą ir didesnį finansinį poveikį aiškina tuo, kad naudojamos naujos pranešimų teikimo technologijos; ragina Komisiją pateikti Parlamentui išsamią naujojo technologijomis grindžiamo pranešimų teikimo metodiką ir įtraukti ją į kitų metų ataskaitą; ragina valstybes nares iki galo įgyvendinti PVS ir toliau gerinti pranešimų teikimą;

13.

prašo Komisiją į kitų metų ataskaitą įtraukti pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta naudojant naująjį technologijomis grindžiamą pranešimų teikimo metodą, skaičių ir pažeidimų, apie kuriuos buvo pranešta taikant tradicinį metodą, skaičių; ragina valstybes nares sparčiau pranešti apie pažeidimus;

14.

atsižvelgdamas į rimtas abejones, susijusias su valstybių narių teikiamos informacijos kokybe, dar kartą reiškia apgailestavimą, kad Komisija deda daugiau pastangų bandydama įtikinti Europos Parlamentą, kad reikia pradėti taikyti sąvoką „toleruotina klaidų rizika“ (TKR), nei bandydama įtikinti valstybes nares, kad būtina, jog nacionalinė audito tarnyba deramai audituotų, o Audito Rūmai konsoliduotų privalomas nacionalinio valdymo deklaracijas; pabrėžia, kad klaidos turi būti visiškai netoleruojamos, ir ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis parengti tinkamą ataskaitą, atitinkančią Sutarties reikalavimus, ir deramai patikinti Parlamentą, kad šis tikslas pasiektas ir kad tinkamai vykdomi kovos su sukčiavimu veiksmai;

15.

susirūpinęs dėl sukčiavimo atvejų masto palyginti su pažeidimų atvejais nuosavų išteklių sektoriuje Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, nes sukčiavimo atvejai sudaro daugiau kaip pusę visų pažeidimų visose šiose valstybėse narėse; ragina valstybes nares imtis visų būtinų priemonių, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su Europos institucijomis, siekiant panaikinti visas sukčiavimo, susijusio su ES lėšomis, priežastis;

16.

apgailestauja dėl nacionalinių muitinių priežiūros trūkumų, kuriuos atskleidė Audito Rūmai, visų pirma atliekant prekybininkų ir importo siuntų, kuriuos turi patikrinti muitinė, imties rizikos analizę, dėl to didėja rizika, kad nebus nustatyti trūkumai ir dėlto gali būti prarandami tradiciniai nuosavi ištekliai; ragina valstybes nares gerinti savo muitinių priežiūros sistemas ir ragina Komisiją teikti šiuo atžvilgiu reikiamą paramą;

17.

pabrėžia, kad supaprastinta maždaug 70 proc. visų muitinės importo procedūrų, tai reiškia, kad jos daro esminį poveikį tradicinių nuosavų išteklių surinkimui ir bendros prekybos politikos veiksmingumui; todėl mano, kad nepriimtina tai, jog, kaip nurodyta specialiojoje Audito Rūmų ataskaitoje Nr. 1/2010, valstybėse narėse trūksta veiksmingos importui taikomų supaprastintų procedūrų kontrolės, taip pat ragina Komisiją labiau ištirti supaprastintų procedūrų kontrolės valstybėse narėse veiksmingumą, o ypač ištirti valstybių narių vykdomų ex post auditų pažangą ir iki 2011 m. pabaigos pristatyti tokio tyrimo rezultatus Parlamentui;

18.

atkreipia dėmenį į OLAF atliktų tyrimų nuosavų išteklių srityje rezultatus; yra labai susirūpinęs dėl sukčiavimo, susijusio su iš Kinijos importuojamomis prekėmis, masto ir ragina valstybes nares nedelsiant susigrąžinti atitinkamas sumas;

19.

džiaugiasi sėkmingais bendros muitinių operacijos „Diabolo II“, kurioje dalyvavo 13 Azijos šalių ir 27 ES valstybių narių muitinių pareigūnai ir kurią per OLAF koordinavo Europos Komisija, rezultatais;

20.

palankiai vertina Europos Sąjungos ir jos valstybių narių susitarimus su tabako gamintojais kovoti su nelegalia tabako prekyba; mano, kad ES finansiškai suinteresuota ir toliau dėti pastangas kovojant su cigarečių kontrabanda, nes dėl šių neteisėtų veiksmų ES biudžetas kiekvienais metais netenka apie vieną milijardą eurų įplaukų; ragina OLAF ir toliau užimti lyderio pozicijas tarptautinėse derybose dėl Protokolo dėl neteisėtos prekybos tabako produktais panaikinimo pagal Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencijos 15 straipsnį, kuris padės kovoti su neteisėta prekyba Sąjungoje, ir mano, kad 500 mln. eurų, kuriuos turės sumokėti dvi įmonės („British American Tobacco“ ir „Imperial Tobacco“), Komisija ir atitinkamos valstybės narės turėtų taip pat naudoti siekdamos sustiprinti kovos su sukčiavimu priemones;

21.

pritaria Komisijos išvadai, kad bendra drausmė teikiant pranešimus šioje politikos srityje pagerėjo ir kad atitinkamų įsipareigojimų laikymosi lygis šiuo metu yra 95 proc.; ragina valstybes nares, kurios vis dar laiku nepateikia pranešimų (Austriją, Suomiją, Nyderlandus, Slovakiją ir Jungtinę Karalystę), nedelsiant ištaisyti padėtį;

22.

ragina Komisiją atidžiai stebėti padėtį Ispanijoje, kuri pranešė apie didžiausią pažeidimų skaičių, ir Italijoje, kuri pranešė apie didžiausias sumas, ir pranešti Europos Parlamentui apie ypatingas priemones, kurių imtasi siekiant spręsti problemas šiose dviejose valstybėse narėse;

23.

ragina Komisiją išsiaiškinti, ar skirtumas tarp didesnių išlaidų ir minimalaus pažeidimų, apie kuriuos pranešta, lygio, ir ar dideli pažeidimų, apie kuriuos pranešta, lygių skirtumai (Estija – 88,25 proc., Kipras, Vengrija, Latvija, Malta, Slovėnija ir Slovakija – 0,00 proc.) susiję su kontrolės sistemų veiksmingumu, siekiant vėliau atlikti šių sistemų peržiūrą;

24.

labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, kad 2009 m. atliekant mokėjimus šioje politikos srityje padaryta reikšmingų klaidų ir kad priežiūros ir kontrolės sistemos apskritai daugeliu atvejų buvo tik iš dalies veiksmingos užtikrinant teisingus mokėjimus; apgailestauja dėl Audito Rūmų išvados, kad nors iš esmės integruota administravimo ir kontrolės sistema (IAKS) sumanyta gerai, jos veiksmingumui kenkia netikslūs duomenys duomenų bazėse, nepakankamos kryžminės patikros arba netinkamos ar nepakankamos priemonės šalinant anomalijas; ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybėse narėse veikiančių priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumą siekiant užtikrinti, kad informacija apie pažeidimų lygį valstybėse narėse atspindėtų realią padėtį; ragina Komisiją imtis šalinti IAKS veiksmingumo trūkumus;

25.

pažymi, kad gali būti nustatyti tik tų finansinių metų, kurie laikomi užbaigtais, galutiniai skaičiai, taigi, atsižvelgiant į tai, naujausi finansiniai metai, kurie laikomi užbaigtais, yra 2004 m.;

26.

apgailestauja dėl katastrofiškos padėties, susijusios su bendra susigrąžintų sumų šioje politikos srityje dalimi, kuri 2009 m. buvo 42 proc. neišieškotos 1 266 milijonų EUR sumos užbaigiant 2006 m. finansinius metus; yra ypač susirūpinęs Audito Rūmų pastaba, kad 121 milijono EUR suma, iš gavėjų susigrąžinta 2007–2009 m., sudaro mažiau nei 10 proc. visų susigrąžintų lėšų; mano, kad tokia padėtis yra nepriimtina, ir ragina valstybes nares greičiau ją ištaisyti; ragina Komisiją imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų taikoma veiksminga lėšų susigrąžinimo sistema, ir kitų metų ES finansinių interesų apsaugos ataskaitoje informuoti Europos Parlamentą apie padarytą pažangą;

27.

apgailestauja, kad pagal 2009 m. finansinių interesų apsaugos ataskaitoje pateiktus duomenis negalima susidaryti tikro vaizdo apie pažeidimų ir sukčiavimų skaičių šioje politikos srityje, nes didelis pažeidimų ir (arba) sukčiavimų skaičius gali paprasčiausiai rodyti veiksmingą pranešimų teikimo ir (arba) kovos su sukčiavimu sistemą;

28.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad atliekant mokėjimus 2009 m., kaip nustatė Audito Rūmai, padaryta labai didelių klaidų (daugiau kaip 5 proc.);

29.

pažymi, kad daug klaidų atliekant mokėjimus pagal sanglaudos politiką padaroma dėl to, kad rimtai pažeidžiamos viešųjų pirkimų taisyklės; todėl ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl naujų teisės aktų, kuriais būtų siekiama supaprastinti ir modernizuoti šias taisykles;

30.

reiškia didelį susirūpinimą dėl Audito Rūmų išvados, kad valstybės narės, remdamosi turima informacija, galėjo nustatyti ir ištaisyti mažiausiai 30 proc. Audito Rūmų nustatytų klaidų 2009 m. imtyse prieš Komisijai pateikdamos išlaidų patvirtinimą; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų stiprinant savo klaidų nustatymo ir ištaisymo priemones;

31.

ragina Komisiją Europos Parlamentui pateikti informaciją apie priemones, kurių buvo imtasi atsižvelgiant į šioje politikos srityje padarytus pažeidimus, apie kuriuos pranešė valstybės narės ir kuriuos nustatė Komisija;

32.

reiškia nepasitenkinimą išieškotų sumų lygiu, kuris 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu sudaro daugiau nei 50 proc.; ragina valstybes nares labiau stengtis susigrąžinti lėšas, išmokėtas padarant pažeidimų, ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad būtų susigrąžinta didesnė jų dalis, kadangi Komisija atsakinga už biudžeto vykdymą, kaip nustatyta SESV 317 straipsnyje;

33.

yra labai susirūpinęs dėl įtariamo didelio sukčiavimo atvejų skaičiaus Bulgarijoje 2009 m. skiriant lėšas pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD), kuris per visą programavimo laikotarpį sudaro 20 proc. ir yra didžiausias skaičius, susijęs su visais nagrinėtais fondais (sanglaudos ir žemės ūkio); pažymi, kad išorės kontrolieriai ir tikrintojai nustatė daugiau įtariamų sukčiavimo atvejų, nei vidaus ar nacionaliniai kontrolieriai ir tikrintojai; pažymi, kad Komisija tinkamai vykdė savo įsipareigojimus sustabdydama SAPARD mokėjimus 2008 m. ir atšaukdama šį sustabdymą 2009 m. rugsėjo 14 d., po to, kai buvo atlikti išsamūs patikrinimai; ragina Komisiją ir toliau prižiūrėti Bulgarijos valdžios institucijų veiksmus siekiant pagerinti tokią padėtį;

34.

pažymi, kad Čekija, Estija, Latvija ir Slovėnija pranešė, kad vykdant SAPARD programą sukčiavimų nebūta, ir reiškia abejones dėl pateiktos informacijos ir gebėjimų nustatyti sukčiavimą šioje valstybėse; pažymi, kad tokie nuliniai arba labai žemi sukčiavimo atvejų lygiai galėtų reikšti, kad kontrolės sistemose esama trūkumų, ir atvirkščiai; ragina Komisiją pateikti duomenų apie kontrolės mechanizmų veiksmingumą ir kartu su OLAF įgyvendinti griežtesnę ES lėšų naudojimo kontrolę;

35.

mano, kad nepriimtina, jog įtariamais sukčiavimo atvejais, kai skiriamos lėšos iš pasirengimo narystei fondų, susigrąžintų sumų dalis sudaro tik 4,6 proc. per visą programavimo laikotarpį, ir ragina Komisiją įdiegti veiksmingą sistemą, kad tokia padėtis būtų ištaisyta;

36.

ragina Komisiją, atsakingas Sąjungos agentūras ir valstybes nares imtis veiksmų ir numatyti išteklius siekiant užtikrinti, kad naudojant ES lėšas nebūtų korupcijos atvejų, įdiegti atgrasomąsias sankcijas tais atvejais, kai nustatoma korupcijos ir sukčiavimo atvejų, pagerinti nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą sukčiavimo, mokesčių vengimo ir pinigų plovimo bylose;

37.

ragina Komisiją ir valstybes nares parengti, įgyvendinti ir periodiškai vertinti vienodas pirkimų sistemas, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui ir korupcijai, apibrėžti ir įgyvendinti aiškias dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose sąlygas ir kriterijus, kuriais remiantis būtų priimami sprendimai dėl viešųjų pirkimų, taip pat patvirtinti ir įgyvendinti nacionalinio lygmens sprendimų dėl viešųjų pirkimų persvarstymo sistemas, užtikrinti valstybės finansų skaidrumą ir atskaitomybę už juos ir patvirtinti bei įgyvendinti rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistemas;

38.

teigiamai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo „Efektyvesnės Europos viešųjų pirkimų rinkos kūrimas“; ragina Tarybą ir Komisiją ne vėliau kaip iki 2012 m. pabaigos užbaigti pagrindinių ES viešųjų pirkimų taisyklių (Direktyva 2004/17/EB ir Direktyva 2004/18/EB) reformos patvirtinimą;

39.

atsižvelgdamas į savo prašymą praėjusių metų Bendrijų finansinių interesų apsaugos atskaitoje, ragina OLAF kitų metų ataskaitoje pateikti kiekvienos valstybės narės taikytų strategijų ir priemonių, skirtų kovai su sukčiavimu, taip pat skirtų su Europos lėšų naudojimu susijusiems pažeidimams (įskaitant korupcijos atvejus) nustatyti ir užkardyti, išsamią analizę; mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas žemės ūkio ir struktūrinių fondų lėšų panaudojimui; laikosi nuomonės, kad ataskaitoje, kurioje apibūdinamos 27 šalys, turėtų būti išanalizuoti nacionalinių teismų ir tyrimų organų veiklos principai ir atliktų patikrinimo atvejų kiekis ir kokybė, taip pat statistika ir priežastys, dėl kurių nacionalinės valdžios institucijos tam tikrais atvejais neatsižvelgė į OLAF ataskaitas ir nepateikė kaltinimų;

40.

atsižvelgdamas į savo prašymą praėjusių metų Bendrijų finansinių interesų apsaugos atskaitoje, ragina Tarybą kiek įmanoma greičiau baigti bendradarbiavimo susitarimų su Lichtenšteinu sudarymą ir taip pat ragina Tarybą suteikti Komisijai įgaliojimus pradėti derybas su Andora, Monaku, San Marinu ir Šveicarija dėl susitarimų kovos su sukčiavimu srityje;

41.

ragina Komisiją imtis veiksmų ir užtikrinti visapusišką ES finansinės paramos gavėjų skaidrumą; ragina Komisiją parengti priemones, reikalingas skaidresnėms teisinėms procedūroms užtikrinti, ir sistemą, pagal kurią visi ES finansinės paramos gavėjai būtų paskelbti vienoje tinklavietėje, nesvarbu, kas administruoja lėšas, ir remiantis standartinėmis informacijos, kurią visos valstybės narės turi pateikti bent viena Europos Sąjungos oficialia darbo kalba, kategorijomis; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija ir pateikti jai išsamią ir patikimą informaciją apie valstybių narių administruojamus ES finansinės paramos gavėjus; ragina Komisiją įvertinti bendro valdymo sistemą ir pirmumo tvarka pateikti Parlamentui ataskaitą;

42.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF Priežiūros komitetui ir OLAF.