52011DC0921

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI IR REGIONŲ KOMITETUI

2010 m. Europos kultūros sostinių (Eseno su Rūro regionu, Pėčo, Stambulo) renginių ex post vertinimas

ĮVADAS

Ši ataskaita teikiama pagal 2006 m. spalio 24 d. Sprendimo Nr. 1622/2006/EB[1], nustatančio Bendrijos veiklą dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m., 12 straipsnį, kuriame teigiama, kad „Komisija kiekvienais metais užtikrina išorinį ir nepriklausomą praėjusių metų Europos kultūros sostinės renginio rezultatų vertinimą pagal šiame sprendime nustatytus veiksmo tikslus ir kriterijus. Po Europos kultūros sostinės renginio iki kitų metų pabaigos Komisija pateikia šio vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui.“

Šioje ataskaitoje pateikta Komisijos nuomonė dėl 2010 m. Europos kultūros sostinių renginių išorės vertinimo pagrindinių išvadų ir rekomendacijų. Šį vertinimą galima parsisiųsti internetu

http://ec.europa.eu/culture/our-programmes-and-actions/capitals/evaluation-commissioned-by-the-eu_en.htm.

Atliekant išorės vertinimą pirmiausia buvo atskirai įvertintos trys Europos kultūros sostinės (toliau – EKS): Esenas su Rūro regionu (toliau – Esenas), Pėčas ir Stambulas. Tada buvo palyginti rezultatai ir padarytos bendros išvados, susijusios su visomis trimis kultūros sostinėmis.

VEIKLOS PAGRINDAS

Su Europos kultūros sostinės renginiais susijusi ES veikla

Pirmoji Europos kultūros miesto programa buvo inicijuota tarpvyriausybiniu lygmeniu 1985 m.[2] Remiantis įgyta patirtimi, Sprendimu 1419/1999/EB buvo nustatyta Bendrijos veikla, susijusi su Europos kultūros sostinės renginiais 2005–2019 m.[3] Buvo nustatyta chronologinė tvarka, pagal kurią kasmet atrenkamos skirtingos valstybės narės EKS renginiams organizuoti. Europos šalys, kurios nebuvo valstybės narės, taip pat galėjo teikti paraiškas be jokios iš anksto nustatytos chronologinės tvarkos - valstybės, kurios tam tikrais metais buvo atrinktos renginiui organizuoti, turėjo siūlyti miestus ir pateikti jų paraiškas kartu su metine kultūrine programa Europos atrankos grupei, o ši Komisijai rekomendavo jų kandidatūrą. Ministrų Taryba oficialiai paskelbė EKS.

2007 m. sausio 1 d. Sprendimas 1419/1999/EB buvo pakeistas Sprendimu 1622/2006/EB[4], kuriuo 2013 m. ir vėlesniais metais atrinktiems miestams buvo patikslinti veiklos tikslai, nustatytas dviejų etapų nacionalinis konkursas ir stebėsenos tvarka. Naujuoju sprendimu nustatyta po paskyrimo surengti stebėsenos grupės posėdžius, po to grupė pateikia rekomendaciją skirti sostinėms Melina Mercouri vardo piniginį apdovanojimą, jeigu atrinkti miestai atitinka Sprendimu 1622/2006/EB nustatytus kriterijus ir yra įvykdę atrankos ir stebėsenos grupių rekomendacijas. ES finansinė parama teikiama pagal programą „Kultūra“. 2007–2013 m. kiekvienai EKS kasmet skiriama iki 1,5 mln. EUR. Miestams, kuriems EKS vardas suteiktas iki 2009 m., šios lėšos skirtos kaip bendras jų programos dalies finansavimas. Miestams, kuriems EKS vardas suteiktas 2010 m. ir vėliau, buvo nustatytas stebėsenos etapas, o 1,5 mln. EUR ES finansinė parama jiems suteikta skiriant Melina Mercouri apdovanojimą.

2010 m. Europos kultūros sostinės

2010 m. EKS buvo atrinktos 1999 m. sprendime nustatyta atrankos tvarka. Šiais metais teisė tapti EKS suteikta Vokietijos ir Vengrijos miestams. Vokietija pasiūlė Eseną ir Giorlicą, o Vengrija - Pėčą. Be to, Turkija pasiūlė Stambulą, o Ukraina – Kijevą. Pagal Sprendimo 1419/1999/EB 4 straipsnį dėl ES nepriklausančių šalių dalyvavimo renginyje, kiekvienais metais iš ES nepriklausančių šalių galėjo būti atrenkamas tik vienas miestas.

Atranka vyko 2006 m. Europos atrankos grupė paskelbė ataskaitą, kurioje siūlė suteikti 2010 m. EKS vardą Esenui, Pėčui ir Stambului, ir pateikė rekomendacijų, kaip jiems padėti pasiekti siūlomus tikslus. 2006 m. atsižvelgusi į Komisijos rekomendaciją Ministrų Taryba rekomenduotiems miestams oficialiai suteikė EKS vardą.

IšORėS VERTINIMAS

Vertinimo kriterijai

Atlikti 2010 m. EKS renginių išorės vertinimą Komisija pavedė bendrovei ECORYS UK Ltd .[5] Buvo siekiama įvertinti šių EKS renginių aktualumą, veiksmingumą, efektyvumą ir nuoseklumą, atsižvelgiant į veiklos tikslus ir pačių EKS paraiškose bei renginių įgyvendinimo etapu nustatytus tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad EKS vardas suteikiamas tik vieneriems metams, su šiais miestais susijusios išvados ir rekomendacijos buvo gerosios patirties apibendrinimas, kuriuo siekiama padėti būsimoms EKS įgyvendinti savo programas.

Metodika

Visos trys EKS buvo vertinamos atskirai, iš dalies remiantis pačių EKS užsakytais vertinimais. Duomenys buvo renkami dviem lygmenimis: ES lygmeniu (nedidelė dalis duomenų) ir pačių EKS lygmeniu (išsamesni duomenys). Pagrindiniai šaltiniai - Europos politinė ir akademinė literatūra, pirminės EKS paraiškos, EKS užsakyti tyrimai ir ataskaitos, renginių programos, reklaminė medžiaga ir interneto svetainės, EKS pateikti išsamūs kiekybiniai duomenys apie veiklą, našumą ir rezultatus, už EKS veiklą atsakingų grupių apklausa, konsultacijos su svarbiausiomis suinteresuotosiomis EKS šalimis ir lankymasis šiuose miestuose. Bendro pobūdžio išvados dėl EKS veiklos buvo padarytos atsižvelgiant į visų trijų EKS pateiktus įrodymus ir išvadas.

Vertintojo išvados

Veiklos aktualumas

Atlikus vertinimą nustatyta, kad veikla įgyvendinta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį. Vadovaujantis sprendimuose 1419/EB/1999 ir 1622/EB/2006 nustatytais atrankos kriterijais buvo užtikrinta, kad EKS vardą turinčių miestų kultūrinės programos būtų įgyvendintos pagal 167 straipsnio nuostatas, nors šie kriterijai kiekvienai EKS leidžia savaip interpretuoti Sutarties tikslus.

1999 m. sprendimo preambulėje pirmą kartą aiškiai minimas kultūros ir turizmo plėtojimo siekis bei būtinybė telkti plačius gyventojų sluoksnius. Tai vėliau įtvirtinta 2006 m. sprendime, kuriame nustatyti išsamūs kriterijai, susiję su gyventojų dalyvavimo skatinimu ir ilgalaikiu vystymusi. Daugelis EKS taip pat iškėlė konkrečius socialinius, ekonominius ar turizmo tikslus. Įtraukus tokius tikslus EKS veiklą, buvo formuojamos ir puoselėjamos platesnės kultūros politikos tendencijos.

Tačiau šiems tikslams tampant vis svarbesniais, pradėta diskutuoti, ar kultūra turėtų būti plėtojama vien tik dėl jos savaiminės vertės ar kaip priemonė, kuria siekiama gauti apčiuopiamos, kiekybinės naudos iš investicijų.

2010 m. EKS renginių aktualumas

Atliekant vertinimą buvo nagrinėjama miestų motyvacija siekiant tapti EKS ir jų tikslų atitiktis veiklos ir 167 straipsnyje nustatytiems tikslams. Taip pat buvo nagrinėjamas procesas, kurio metu 2010 m. EKS motyvacija virto konkrečiais tikslais ir tų tikslų raida planavimo laikotarpiu. Visos trys EKS nustatė veiklos tikslus ir juos pritaikė prie konkrečių savo aplinkybių ir prioritetų. Visos trys EKS planavo įvairias kultūrines programas ir susijusią veiklą (pvz., pranešimus, savanorišką veiklą ir t. t.), kuri padėtų siekti kultūrinės veiklos plėtojimo, kultūrinio Europos aspekto plėtojimo per kultūrą ir socialinio bei ekonominio vystymosi skatinimo per kultūrą tikslų.

Valdymo veiksmingumas

Buvo nagrinėjamas EKS renginių valdymo veiksmingumas, įskaitant organizacinius modelius, kultūrinės veiklos ir renginių atrankos bei įgyvendinimo tvarką, ryšius, reklamą ir finansavimo būdus.

Panašiai kaip 2007, 2008 ir 2009 m. EKS vertinimų atveju, 2010 m. EKS vertinime pabrėžiama, kad labai svarbu, tačiau sudėtinga nustatyti tinkamą organizacinę struktūrą ir sudaryti asmenų, turinčių tinkamų įgūdžių kultūrinei programai įgyvendinti, grupę. Tam reikia daugiau įgūdžių ir kitokios organizacinės struktūros grupės nei ta, kuri parengė pirminę paraišką. Be to, būtina suderinti meninius ir politinius interesus ir užtikrinti, kad bendradarbiaujančios suinteresuotosios šalys palankiai vertintų naują įgyvendinimo sistemą. Paprastai rekomenduotina nauja ir nepriklausoma struktūra, kurią reiktų nuodugniai pritaikyti prie miesto politinių ir kultūrinių aplinkybių.

2010 m. EKS padėtis šiuo atžvilgiu labai skiriasi. Esenas išvystė veiksmingą ir efektyvią valdymo struktūrą ir taip įrodė, kad net ir sudėtingoje padėtyje, esant didelei aglomeracijai, galima išspręsti svarbiausius sunkumus.

Pėčo atveju tokio masto renginio valdymas pasirodė itin sudėtingas, susidurta su daug sunkumų. Pirmiausia, biudžeto valdymui įsteigtos dvi organizacijos, todėl trūko aiškumo dėl atsakomybės už meninį vadovavimą. Valdžios institucijos iš esmės toliau liko atsakingos už lėšų skirstymą, o valdymo agentūros savarankiškumas buvo labai suvaržytas. Be to, susidurta su sunkumais renkant meninį vadovą ir kultūrinės programos planavimui vadovaujančius asmenis, taip pat keitėsi už programos ir institucinės struktūros planavimą atsakingi asmenys. Prie šių sunkumų prisidėjo planavimo laikotarpiu Pėče vykę politiniai pokyčiai. Todėl sprendimų priėmimo procesas buvo ilgas ir sudėtingas - valdymo priemonės nustatytos tik 2008 m. pabaigoje, tada galima buvo skirti dėmesio kultūrinės programos planavimui. Tačiau šiame etape buvo jau per vėlu mobilizuoti daugelį kultūros veikėjų ir įgyvendinti kai kurias iš pradinių projekto idėjų. Nepaisant šių sunkumų, Pėčo 2010 m. galutinė kultūrinė programa buvo kur kas platesnė, nei šio miesto ankstesnių metų kultūros renginių programa.

EKS programai Stambule įgyvendinti 2007 m. įstatymu įsteigta vykdomoji organizacija – 2010 m. Europos kultūros sostinės Stambulo agentūra. Nacionalinė vyriausybė bent jau iš pradžių šiai organizacijai suteikė tvirtą politinę ir finansinę paramą ir ganėtinai plačią veiksmų laisvę. Nors ši organizacija sėkmingai įgyvendino itin plataus masto kultūrinę programą ir rinkodaros kampaniją, kilo sunkumų dėl kai kurių valdymo priemonių, todėl bendras EKS poveikis buvo ne toks ryškus kaip tikėtasi. Kadangi 95 proc. finansavimo skyrė vyriausybė, valstybinės institucijos darė vis didesnę įtaką EKS veiklai, o tai sukėlė nepriklausomų kultūros veikėjų nepasitenkinimą - 2009 m. keli iš jų atsisakė organizacijoje einamų pareigų. Taip praradus aiškią meninę viziją, susilpnėjo kultūrinės programos ir rinkodaros kampanijos bendradarbiavimas - rinkodaros kampanijoje nebebuvo skiriama ypatingo dėmesio kultūrinei programai populiarinti.

Nepaisant šių problemų, EKS vardas yra labai vertinamas, jis suteikia postūmį įvairioms kultūrinėms programoms ir padeda siekti svarbių rezultatų. Teikdami paraiškas miestai prisiima labai rimtus įsipareigojimus, susijusius su finansiniais ištekliais. Tačiau būtina užtikrinti, kad EKS laikytųsi teikiant paraišką prisiimtų įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus komunikacijos srityje. Per atranką Esenas pristatė EKS kandidatūrą, į savo programą įtraukdamas Rūro regioną. Tačiau, nepaisant stebėsenos ir patariamosios grupės rekomendacijų, renginių ryšių strategijoje pavadinimas „Esenas su Rūro regionu 2010 m.“ pasikeitė į „Rūras 2010 m.“. Be to, mažiausiai vienas Rūro regiono miestas (Dortmundas) pasisavino EKS vardą, kai kuriais atvejais pasivadinęs „Dortmundas - 2010 m. Europos kultūros sostinė“

EKS priemonių veiksmingumas ES lygmeniu

Svarbiausia buvo išnagrinėti Europos Komisijos vykdomus atrankos, stebėsenos ir finansinių procesų veiksmingumą.

Europos Komisijos taikytos 2010 m. EKS atrankos priemonės nustatytos Sprendimu 1419/EB1999. Vokietija ir Vengrija galėjo laisvai pasirinkti pagrindą, kuriuo remiantis būtų siūlomas miestas (arba miestai) EKS vardui gauti. Prieš pateikdamos pasiūlymus Europos institucijoms, abi valstybės narės surengė pasiūlymų atrankai skirtą konkursą. Nepriklausomai nuo Europos Komisijos apibrėžti šių konkursų kriterijai ir tvarka. Konkursuose dalyvavo daug kandidatų – 16 Vokietijoje ir 7 Vengrijoje, tačiau nebuvo užtikrinta, kad visos pristatytos kandidatūros vadovavosi Europos kriterijais. Be to, Vokietija Europos atrankos grupei pasiūlė du miestus, suteikdama galimybę pasirinkti, o Vengrija pasiūlė tik vieną miestą, todėl atrankos grupė galėjo tik pasirinkti arba atmesti Pėčo kandidatūrą.

Nors visos trys EKS galiausiai pasirodė atitinkančios ES lygmens kriterijus, Sprendime 1622/EB/2006 nustatyta nauja atrankos tvarka 2013 m. ir vėlesniais metais atrinktos būsimos EKS gali labiau atitikti minėtus kriterijus.

Tačiau 2010 m. EKS vardą turintys miestai buvo pirmieji bendrai finansuoti ir stebėti nauja Sprendime 1622/EB/2006 nustatyta tvarka. Tyrimo duomenys rodo, kad šiais trimis atvejais naujoji tvarka padėjo sustiprinti EKS, taip pat sutelkiant jų dėmesį į Europos aspektą. EKS nurodo, kad neoficialūs susitikimai su stebėsenos ir patariamąja grupe naudingai papildė oficialius stebėsenos grupės posėdžius ir ataskaitas. Jos taip pat pranešė, kad administracinė našta dėl ES finansavimo skiriant apdovanojimą buvo mažesnė, nei ta, su kuria teko susidurti tradicinį finansavimą gavusioms ankstesnėms EKS. EKS veiklai skiriamas didelis žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys reiškia aukštus reikalavimus miestams kandidatams ir dideles investicijas į kultūrines programas ir miestus apskritai. Atsižvelgiant į finansinius išteklius ir pastangas, abejotina, ar kuri kita politinė priemonė būtų galėjusi turėti tokį pat poveikį tokio paties dydžio ES investicijoms.

Kultūrinės veiklos plėtojimo veiksmingumas

Visose trijose EKS įgyvendinta kultūrinė programa buvo daug platesnio užmojo, nei tuo atveju, jei tie miestai nebūtų turėję EKS vardo. Esene įvyko 5 500 kultūrinių renginių, Pėče – 4 675, o Stambule—10 000. Dviejose didesnėse EKS (Esene ir Stambule)[6] iš viso įvyko daugiau nei 20 000 renginių, kuriuose apsilankė mažiausiai 20 mln. žmonių. Visų trijų EKS kultūrinės programos tęsėsi visus dvylika EKS metų mėnesių. Galima teigti, kad bendros EKS veiklos tikslas plėtoti kultūrinę veiklą buvo sėkmingai įgyvendintas.

Visų trijų EKS pateikti įrodymai rodo, kad šios kultūrinės programos buvo naujoviškesnės, įvairesnės ir aukštesnio lygio, nei tos kultūrinės programos, kurias šie miestai būtų galėję pasiūlyti tuo atveju, jei nebūtų turėję EKS vardo - renginiuose ir pasirodymuose dalyvavo daugiau tarptautinės reikšmės menininkų nei įprasta. Esenas ir Stambulas ypač daug dėmesio skyrė naujų, įskaitant vietinių menininkų ir kultūros institucijų, meno darbų užsakymui, jų atlikimui ir parodai, o Pėčas skyrė kiek daugiau dėmesio jau pradėtai veiklai.

Visos trys EKS nagrinėjo įvairias, kai kuriais atvejais naujoviškas ar avangardines, menines temas ir klausimus. Tačiau Pėče ir Stambule patirti EKS renginių valdymo sunkumai reiškė, kad kultūrinės programos visumai trūko aiškaus meninio vadovavimo. Stambule nagrinėtos šiuolaikinės temos ir pristatytos įvairios modernaus ir šiuolaikinio meno išraiškos skirtingose meno srityse, tačiau susidurta su sunkumais siekiant rasti nuoseklią tas sritis jungiančią meninę temą. Tuo tarpu bendras Pėčo tikslas buvo skatinti bendradarbiavimą su pietryčių Europa ir būti to regiono šalių vartais. Tačiau faktiškai šio miesto veikloje daugiau dėmesio skirta naujos infrastruktūros vystymui, kurį EKS metams pasibaigus gali būti sudėtinga finansuoti, o ne su bendru EKS tikslu susijusių meninių temų nagrinėjimui.

Kultūrinio Europos aspekto plėtojimo per jos kultūrą veiksmingumas

1999 m. sprendime Europos aspektas nėra tiksliai apibrėžtas, tačiau jis pabrėžiamas kaip kultūrinio bendradarbiavimo dalis, įskaitant bendraeuropietiškų meno srovių ir stilių, kuriuos tas miestas įkvėpė arba prie kurių plėtotės jis reikšmingai prisidėjo, akcentavimą, renginių, kuriuose įtraukiami aktyvūs kultūros srities žmonės iš kitų valstybių narių miestų, skatinimą ir ilgalaikį kultūrinį bendradarbiavimą bei jų veiklos sklaidą visoje ES.

2006 m. sprendime nustatytas Europos aspekto kriterijus suteikia miestams laisvę savaip interpretuoti šią sąvoką. Šio kriterijaus taikymo pavyzdžių pateikiama EKS pretenduojančių tapti miestų vadove, kurį nuo 2007 m. galima rasti internete.

2009 m. EKS vertinimo priede teigiama, kad EKS kultūrinės programos tampa europietiškomis, kai į jas įtraukiama veikla, kurios turinys, įgyvendinimo priemonės ir lankytojai ar dalyviai iš esmės yra europiečiai. Akivaizdu, kad tuo atžvilgiu visos trys 2010 m. EKS buvo europietiškos, nors jų metodai skyrėsi:

- Turinys: visos trys EKS įvairiais būdais atskleidė labai skirtingas europietiškas temas. Esenas daugiausiai dėmesio skyrė regioninėms temoms, tačiau jas nagrinėjo Europos kontekste - ypač migracijos, tapatumo ir kultūrinio švietimo metodų požiūriais. Pasirinkus „Pavyzdį Europai“ vienu iš trijų visų projektų atrankai taikomų kriterijų, iš visų trijų EKS Europos tema, ko gero, sėkmingiausiai atspindėta Eseno kultūrinėje programoje. Pėče Europos tema išreikšta sutelkiant dėmesį į šio miesto „Vartų į Balkanus“ potencialą – daugelyje šio miesto kultūrinių renginių dėmesys skirtas Balkanų kultūros plėtrai. Iš pradžių buvo siekiama pristatyti Stambulą kaip Europos modernios ir šiuolaikinės kultūros centrą, kuris būtų tiltas, jungiantis Europą su jos rytais, taip pat šiek tiek nagrinėtas kultūros ir pilietinės visuomenės vaidmuo Turkijos paraiškos dėl narystės ES atžvilgiu. Tačiau iš tiesų didžiojoje EKS veiklos dalyje pradinė meninė vizija išnyko ir galiausiai dėmesys dažniau buvo skiriamas istoriniam, o ne šiuolaikiniam miesto europiniam paveldui.

- Įgyvendinimo priemonės: nors visų trijų EKS renginiuose dalyvavo europinės reikšmės menininkai, vyraujanti Europos aspekto išraiška buvo partnerystės su kitų šalių miestais, ypač Esene, kur kultūrinio bendradarbiavimo, mainų ir tinklų kūrimo srityse buvo įgyvendinta virš 100 daugiašalių bendradarbiavimo projektų, kurie pritraukė 83 000 dalyvių. Pėče vyko 270 projektų, kuriuose dalyvavo menininkai iš kitų šalių, 52 projektai įgyvendinti kartu su kitomis EKS, daugiausiai dėmesio skiriant bendradarbiavimui su kaimyninių šalių miestais. Nors gausiai bendradarbiauta su kitų šalių menininkais ir veikėjais, galbūt Pėčo ir Stambulo atvejais EKS ir kitų miestų bendradarbiavimas buvo siauresnės apimties ir ne taip struktūriškai apibrėžtas palyginti su Esenu. Daugelyje iš 39 Stambulo savivaldybių pirmą kartą vyko tarptautinio masto kultūrinis bendradarbiavimas, visos trys EKS taip pat tarpusavyje bendradarbiavo įvairiose meno srityse.

Poveikio socialiniam, ekonominiam ir miestų vystymuisi bei turizmui veiksmingumas

Eseno ir Pėčo tikslas buvo plėtoti meną ir kultūrą kaip priemonę ekonomiškai ir socialiai atgaivinti buvusius pramoninius rajonus, nors abu miestai to siekė skirtingais būdais. Stambulas ne itin aktyviai siekė pasinaudoti kultūra savo ekonominiams tikslams įgyvendinti, kadangi EKS poveikis ekonomikai ir taip buvo tikėtinas. Šis miestas siekė skatinti kultūros pažinimą, ypač asmenų, kurie paprastai neturi tokių galimybių, atžvilgiu.

Visos trys EKS paskatino investicijas, kurios kitu atveju nebūtų buvę įmanomos, į kultūros ir kitų sričių infrastruktūrą (Pėčas sulaukė 140 mln. EUR, o Stambulas – 64 mln. EUR investicijų). Pėče daug dėmesio skirta naujai arba atnaujintai kultūros infrastruktūrai, ji laikyta svarbiu kultūros ir miesto ilgalaikio vystymosi veiksniu. Šiuo atveju EKS taip pat suteikė postūmį investicijoms į kitą infrastruktūrą, pvz. naują greitkelio atkarpą iki Budapešto. EKS renginys Stambule paskatino dideles investicijas į gausių miesto kultūros paveldo vietovių atkūrimą. Esene taip pat atnaujinta tam tikros rūšies infrastruktūra.

2010 m. patirtis taip pat rodo, kad EKS gali padėti pakeisti miestų įvaizdį ar suteikti jiems svarbesnį tarptautinį vaidmenį, nors kiekvienu atveju skirsis kiek toks poveikis yra reikalingas ar įmanomas.

Kalbant apie tiesioginį poveikį ekonomikai per turizmą, Pėče, Esene ir Stambule akivaizdžiai išaugo turistų skaičius (atitinkamai 71 proc., 18,5 proc. ir 11 proc.). Visuose trijuose miestuose sustiprėjo kultūros ir kūrybos pramonė, tačiau bent dviejuose miestuose tikėtasi didesnio pokyčio. Pėče svarbiausiu rūpesčiu tapo naujų struktūrų plėtojimas, o ne kultūrinės ir kūrybinės pramonės parama. Taip pat Stambule planavimo laikotarpiu dėmesys nuo modernios ir šiuolaikinės kultūros sektoriaus plėtotės nukrypo į paveldo vietovių atkūrimą.

2010 m. patirtis taip pat rodo, kad EKS vardas suteikia galimybių toliau skatinti aktyvesnį gyventojų dalyvavimą įvairiausiose kultūros srityse. Visos trys EKS įgyvendino įvairius projektus siekdamos įtraukti gyventojus, kurie paprastai nedalyvauja kultūrinėje veikloje ar neturi tokių galimybių. Šiam tikslui pasiekti visos trijose EKS (iš tikrųjų daugelyje pastarųjų metų EKS) imtasi bendro pobūdžio metodų, pvz. organizuojant renginius skirtinguose rajonuose ir naujose bei neįprastose miesto vietose, bei laikantis bendrų moralinių principų, pabrėžiančių tolerancijos vertybes ir išryškinančių miesto kultūrų bei etninių grupių įvairovę. Savanoriška veikla taip pat atliko svarbų vaidmenį - Esene dalyvavo 1 165, Stambule – 901, o Pėče – 780 savanorių.

Išvada:

Žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, kurių reikia dideliam poveikiui pasiekti, priklauso nuo EKS teritorijos dydžio ir pobūdžio. Labai didelės teritorijos (ir (arba) gyventojų skaičiaus) atveju, savaime suprantama, reikia nemažai išteklių, tačiau būsimosios EKS turėtų nuodugniai apsvarstyti, kokio pobūdžio poveikį jos nori pasiekti. Tikėtina, kad šis poveikis nesukels esminio kultūrinio gyvybingumo pokyčio, o bus sutelktas tam tikroje vietovėje arba apims įvairų poveikį, pvz. glaudesnį tinklų kūrimą ir didesnį matomumą visoje teritorijoje.

EKS toliau teiks socialinę ir ekonominę naudą, nes didės turizmas, gerės infrastruktūra, išaugs tarptautinis matomumas ir stiprės kultūros ir kūrybos pramonė. Tuo atžvilgiu EKS praverčia Europos struktūrinių fondų investicijos į kultūros paveldą ir infrastruktūrą, o šios investicijos EKS dėka įgauna pridėtinės vertės.

Tačiau tokia nauda nebūtinai savaime tenka miestams, kuriems suteiktas EKS vardas. Kokiu mastu skatinamas socialinis ir ekonominis vystymasis bei tokio vystymosi pobūdis toliau priklauso nuo suinteresuotųjų šalių aiškios planavimo vizijos išraiškos ir pagal kultūrinę programą vykdomos atitinkamos bei suderintos veiklos.

EKS suteikia daug galimybių skatinti aktyvesnį gyventojų dalyvavimą įvairiausiose kultūros srityse, ypač kai tokia veikla pabrėžia toleranciją ir atskleidžia miesto kultūrų bei etninių grupių įvairovę.

Tvarumas

EKS turi būti „darni ir neatskiriama miesto kultūrinės ir socialinės plėtros dalis“[7]. Iš duomenų matyti, kad visų trijų EKS atvejais atsirado nauja ir atnaujinta kultūros infrastruktūra ir nauja kultūrinė veikla, kuri tęsis EKS metams pasibaigus. Tvaraus kultūros sektoriaus pajėgumo srityje visi trys miestai dėl EKS įgijo didesnės patirties ir gilesnių žinių, bei pagerino tinklų kūrimą ir bendradarbiavimą savo kultūros sektoriuose. Tačiau siekiant gerinti tvarumą kultūros valdymo srityje gauti skirtingi rezultatai. Stambule, nors kai kurie pagerėjusio valdymo atvejai išliks, EKS pasiūlytas modelis nustos veikti vykdomajai organizacijai sustabdžius savo veiklą 2011 m., ir nėra aišku, ar suinteresuotosios šalys susivienys bendrai strategijai. Pėče sukurtos dvi išliekamosios organizacijos, skirtos ilgalaikiam naujų kultūros įstaigų valdymui, tačiau savivaldybė dar nesukūrė bendrosios struktūros, remsiančios viso miesto kultūros veikėjus. Esene užsibrėžti įvairūs plataus užmojo ilgalaikiai tikslai ir atsakomybė perduota regioniniams partneriams - Kultur Ruhr GmbH (Rūro trienalės rengėjas) ir Ruhr Tourism GmbH .

Išvada:

EKS metams pasibaigus tęsis nauja kultūrinė veikla, suinteresuotosios šalys geriau kurs tinklus ir bendradarbiaus kultūros srityje, atsiras nauja bei patobulinta kultūros infrastruktūra, taigi EKS veikla ją organizuojančiuose miestuose sukurs išliekamąją reikšmę.

Be minėtų privalumų, abejotina, ar įmanoma sukurti didesnę ilgalaikę išliekamąją vertę. Tam paprastai reikia, kad pagrindinės suinteresuotosios šalys susitartų dėl ilgalaikės vizijos ir strategijos bei sukurtų struktūrą nuolatiniam valdymui ir miesto kultūros koordinavimui - tuo tikslu dažnai įsteigiama tam tikra išliekamoji organizacija.

PAGRINDINėS IšORINIO VERTINIMO REKOMENDACIJOS IR KOMISIJOS PASTABOS

Komisija iš esmės sutinka su vertintojo rekomendacijomis, kurios labai panašios į 2007, 2008 ir 2009 m. EKS vertinimo rekomendacijas.

Komisija sutinka, kad kuriant naują teisinį pagrindą ir siekiant bet kokio galimo priemonių tęstinumo po 2019 m., ji turėtų:

- užtikrinti, kad atrankos metu visos paraiškos būtų vertinamos pagal ES lygmens kriterijus, kaip nustatyta dabartiniame Sprendime (žr. 3.3.4);

- atsižvelgiant į Stambulo 2010 m. patirtį ir į tai, kad dabartiniu Sprendimu panaikinta ne valstybių narių miestų galimybė teikti paraiškas dėl EKS vardo, svarstyti, ar naujajame teisiniame pagrinde ši galimybė turėtų būti vėl suteikiama;

- nagrinėti, kiek piniginio apdovanojimo skyrimas po 2019 m., kaip nustatyta dabartiniame Sprendime, yra veiksmingesnis nei anksčiau miestų programos daliai įgyvendinti skirta tradicinė dotacija (žr. 2.1 ir 3.3.4);

- EKS veikloje toliau didžiausią dėmesį skirti miestams, tačiau, kaip dabar, suteikti jiems lankstumo, leidžiant įtraukti didesnes teritorijas (žr. 3.3.3);

- pabrėžti su ilgalaikio miesto vystymusi susijusių kriterijų atitikties svarbą ir apsvarstyti galimybę kriterijais aiškiai skatinti miestus, kurie jau yra išplėtoję ilgalaikę kultūros politikos strategiją (žr. 3.3.8).

KOMISIJOS IšVADOS

Komisija daro išvadą, kad EKS vardas yra toliau labai vertinamas, jis suteikia postūmį įvairioms kultūrinėms programoms ir padeda pasiekti svarbių rezultatų. ES vardas ir finansinė parama turi didelį sverto efektą, todėl ši iniciatyva yra ekonomiškai naudinga ir veiksminga. Komisija pritaria bendram vertintojo įvertinimui ir pirmiau išdėstytoms rekomendacijoms.

Komisija pažymi, kad dauguma EKS jau turi vertinimo sistemas, apimančias visą kultūrinę programą ar jos dalis, todėl ji ir toliau rekomenduos atlikti bendrą vertinimą vietos lygmeniu. Siekdama skatinti skleisti gerąją vertinimo patirtį, ES programoje „Kultūra“ Komisija pritarė politinei iniciatyvai 2008 m. Liverpulyje sukurtą išsamaus vertinimo modelį ateityje pritaikyti būsimų EKS poreikiams[8]. Komisijos parengtas EKS pretenduojančių tapti miestų vadovas atnaujintas ir į jį įtrauktas skyrius dėl vertinimo.

Komisija rengia pasiūlymą dėl iniciatyvos po 2019 m., kuria bus siekiama užtikrinti, kad ji ir toliau liktų kuo patrauklesnė, tinkamesnė ir veiksmingesnė. Rengiant pasiūlymą bus atsižvelgta į šio bei 2007, 2008 ir 2009 m. EKS vertinimų išvadas ir rekomendacijas, taip pat Sprendimu 1622/2006/EB apibrėžtą tvarkos vertinimą ir 2010 m. bei 2011 m. viešąsias konsultacijas. Dėl tvarumo, svarstant galimybę toliau plėtoti iniciatyvą, ir toliau bus itin atsižvelgiama į vieną 2006 m. sprendime numatytų kriterijų – pastangas užtikrinti ilgalaikį EKS renginių poveikį. Be to, savo dokumentuose, informaciniuose pristatymuose ir kitose konferencijose Komisija jau pabrėžia, jog svarbu, kad EKS renginiai taptų ilgalaikės kultūros politikos strategijos dalimi.

[1] OL L 304, 2006 11 3.

[2] Žr. 1985 m. birželio 13 d. kultūros ministrų rezoliuciją dėl kasmet organizuojamo Europos kultūros miesto renginio http://eur-lex.europa.eu/Notice.do?val=117538:cs&lang=fr&list=117540:cs,117539:cs,117538:cs,118564:cs,&pos=3&page=1&nbl=4&pgs=10&hwords=&checktexte=checkbox&visu=.

[3] Sprendimas Nr. 1419/1999/EB (OL L 166, 1999 7 1) su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 649/2005/EB (OL L 117, 2005 5 4). http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:1999:166:0001:0005:EN:PDF http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2005:117:0020:0021:EN:PDF

[4] Sprendimas Nr. 1622/2006/EB (OL L 304, 2006 11 3) http://eur-lex.europa.eu/JOHtml.do?uri=OJ:L:2006:304:SOM:EN:HTML.

[5] Bendroji paslaugų sutartis Nr. EAC/03/06.

[6] Duomenys apie Pėčo renginių lankytojų skaičių nepateikti.

[7] Sprendimas 1622/EB/2006.

[8] http://www.liv.ac.uk/impacts08/