52011DC0549

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

EURODAC centrinio padalinio 2010 m. veiklos metinė ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai

ĮVADAS

Taikymo sritis

2000 m. gruodžio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2725/2000 dėl „Eurodac“ sistemos sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingiau taikyti Dublino konvenciją (toliau – EURODAC reglamentas)[1] nustatoma, kad Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia centrinio padalinio veiklos metinę ataskaitą[2]. Šioje aštuntojoje metinėje ataskaitoje pateikta informacija apie sistemos valdymą ir jos darbą 2010 m. Joje vertinami EURODAC darbo rezultatai ir ekonominis veiksmingumas bei jos centrinio padalinio paslaugų kokybė.

Teisiniai ir politikos pokyčiai

2010 m. spalio 11 d. Komisija priėmė iš dalies pakeistą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl sistemos EURODAC sukūrimo pirštų atspaudams lyginti siekiant veiksmingai taikyti Reglamentą (EB) Nr. [.../...] [, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai], pasiūlymą[3].

2010 m. spalio mėn. iš dalies pakeistu pasiūlymu pakeistas 2009 m. rugsėjo mėn. Komisijos priimtas pasiūlymas, kuris, kartu su pridėtu Tarybos sprendimo dėl valstybių narių teisėsaugos institucijų pasiūlymu[4], neteko galios įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir panaikinus ramsčių sistemą. Pagal Komisijos komunikatą dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo poveikio šiuo metu vykdomoms tarpinstitucinėms sprendimų priėmimo procedūroms[5] toks pasiūlymas turėjo būti oficialiai atšauktas ir pakeistas nauju pasiūlymu, kuriuo būtų atsižvelgta į naują SESV sistemą.

Tačiau siekdama tęsti derybas dėl prieglobsčio teisės aktų rinkinio ir sudaryti palankesnes sąlygas susitarti dėl EURODAC reglamento, Komisija manė, kad būtų geriau nepakeisti galios netekusio 2009 m. rugsėjo mėn. Tarybos sprendimo pasiūlymo nauju. Dėl šių priežasčių Komisija taip pat atšaukė su prieigos teisėsaugos tikslais susijusias EURODAC pasiūlymo nuostatas.

Be to, Komisija manė, kad greičiau priėmus naująjį EURODAC reglamentą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos laiku įsteigti didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūrą, kuri, kaip planuojama, bus atsakinga už EURODAC valdymą[6].

Iš dalies pakeistą 2010 m. spalio mėn. pasiūlymą šiuo metu svarsto Taryba ir Europos Parlamentas.

EURODAC CENTRINIS PADALINYS[7]

Sistemos valdymas

Atsižvelgdama į didėjantį tvarkytinų duomenų kiekį (perduodami kai kurių kategorijų duomenys saugotini 10 metų), natūralų techninės platformos (įdiegtos 2001 m.) nuvertėjimą ir nenuspėjamas EURODAC perduodamų duomenų kiekio tendencijas, Komisija modernizavo EURODAC sistemą. IT projektu EURODAC PLUS siekta a) pakeisti pasenusią IT infrastruktūrą, b) padidinti bendrą sistemos pajėgumą ir veiksmingumą, c) užtikrinti greitesnį, saugesnį ir patikimesnį rengimo sistemos ir veiklos tęstinumo sistemos duomenų sinchronizavimą. 2010 m. sėkmingai užbaigti pirminiai priėmimo bandymai (angl. Provisional Acceptance Tests , PAT) ir operacinis priėmimo bandymas (angl. Operational Acceptance Test , OAT).

Pirminis priėmimo bandymas, kuriuo siekta nustatyti, ar naujoji sistema atitinka visus nustatytus sistemos reikalavimus, vyko 2010 m. kovo – rugpjūčio mėn. Operacinio priėmimo bandymo tikslas – nustatyti, ar EURODAC PLUS yra visiškai suderinama su veikiančiomis valstybių narių IT sistemomis; šiame bandyme aktyviai dalyvavo 6 valstybės narės (Bulgarija, Estija, Jungtinė Karalystė, Slovėnija, Suomija, Vokietija). Jis pradėtas 2010 m. rugpjūčio 9 d. ir sėkmingai baigtas 2010 m. rugsėjo 13 d.

Paskutiniuoju projekto etapu atliktas galutinis priėmimo bandymas (angl. Final Acceptance Test ) – 3 mėnesius iš eilės kartu veikė ir senoji, ir naujoji sistemos, gauti rezultatai buvo lyginami kasdien. Galutinis priėmimo bandymas pradėtas lapkričio mėn. ir baigtas 2011 m. vasario mėn.

Paslaugų kokybė ir ekonominis veiksmingumas

Komisija deda daug pastangų, kad būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos valstybėms narėms, kurios yra galutinės EURODAC centrinio padalinio paslaugų naudotojos. Valstybėms narėms kiekvieną kartą buvo išsamiai pranešama apie laikinai nutraukiamą paslaugos teikimą, kurio vienintelė priežastis visais atvejais – veikla, susijusi su EURODAC (EURODAC PLUS) modernizavimu. Apskritai 2010 m. EURODAC centrinis padalinys veikė 99,76 % laiko.

2010 m. centrinio padalinio priežiūros ir veiklos išlaidos buvo 2 115 056,61 EUR. Išlaidos, palyginti su ankstesniais metais (1 221 183,83 EUR 2009 m., 605 720,67 2008 m.), padidėjo dėl EURODAC sistemos modernizavimo (EURODAC PLUS). Nustatyta EURODAC PLUS įgyvendinimo kaina – 3 055 695,49 EUR, iš jų 20 % (611 139,10 EUR) sumokėta 2009 m., 60 % (1 833 417,29 EUR) – 2010 m., o 20 % likutis (611 139,10 EUR) bus sumokėtas 2011 m.

Šiek tiek lėšų sutaupyta veiksmingai naudojant esamus Komisijos valdomus išteklius ir infrastruktūrą, pvz., tinklą S-TESTA[8]. Be to, Komisija (per ISA programą[9]) teikė komunikacijos ir saugumo užtikrinimo paslaugas centriniam padaliniui ir nacionaliniams padaliniams keičiantis duomenimis. Iš pradžių buvo numatyta, kad šias sąnaudas padengs kiekviena valstybė narė pagal Reglamento 21 straipsnio 2 ir 3 dalis, tačiau šiuo atveju jas padengė Komisija, panaudodama bendrą turimą infrastruktūrą.

Duomenų apsauga ir duomenų saugumas

EURODAC reglamento 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta atitinkama duomenų perdavimo kategorija, kad asmeniui, kurio duomenys saugomi centrinėje duomenų bazėje, paprašius būtų galima atlikti specialias paieškas ir užtikrinti jo, kaip duomenų subjekto, teises susipažinti su savo duomenimis.

Kaip nurodyta ankstesnėse metinėse ataskaitose, pirmaisiais EURODAC veikimo metais buvo vykdoma labai daug specialių paieškų, todėl kilo abejonių dėl galimo nacionalinių administravimo institucijų naudojimosi šia funkcine galimybe siekiant netinkamų tikslų.

2010 m. iš viso atlikta šiek tiek daugiau tokių paieškų (66) nei 2009 m. (42) ir 2008 m. (56). Tačiau iš šio skaičiaus matyti, kad specialių paieškų skaičius nusistovėjo ir yra priimtinas, palyginti su pastaruoju didžiausiu tokių paieškų skaičiumi 2007 m. (195).

Kad galėtų geriau stebėti šį reiškinį, Komisija į pasiūlymą iš dalies pakeisti EURODAC reglamentą įtraukė reikalavimą valstybėms narėms duomenų subjektų prašymo susipažinti su duomenimis kopiją siųsti kompetentingai nacionalinei priežiūros institucijai.

SKAIčIAI IR NUSTATYTI FAKTAI

Šios metinės ataskaitos priede pateikiamos lentelės, kuriose nurodomi centrinio padalinio parengti 2010 01 01–2010 12 31 faktiniai duomenys. EURODAC statistiniai duomenys paremti 1) visų 14 metų amžiaus ir vyresnių asmenų, kurie valstybėse narėse paprašė prieglobsčio, pirštų atspaudų įrašais (1 kategorija), 2) asmenų, kurie buvo sulaikyti neteisėtai kertant valstybių narių išorės sienas, pirštų atspaudų įrašais (2 kategorija) arba 3) asmenų, kurie, kaip nustatyta, neteisėtai buvo valstybės narės teritorijoje, pirštų atspaudų įrašais (jeigu kompetentingos institucijos mano, kad reikia patikrinti, ar buvo pateiktas išankstinis prieglobsčio prašymas; 3 kategorija).

EURODAC prieglobsčio prašymų duomenys neturėtų būti lyginami su Eurostato parengtais duomenimis, kurie grindžiami teisingumo ministerijų ir vidaus reikalų ministerijų teikiamais mėnesiniais statistiniais duomenimis. Duomenys skiriasi dėl kelių metodologinių priežasčių. Pirma, į Eurostato duomenis įtraukti visi bet kokio amžiaus prieglobsčio prašytojai. Antra, duomenys renkami juos skirstant pagal asmenis, kurie pateikė prieglobsčio prašymą nurodytą mėnesį (tai reiškia, kad gali būti pateiktas pakartotinis prašymas), ir asmenis, kurie pateikė prieglobsčio prašymą pirmą kartą.

Sėkmingas duomenų perdavimas

Sėkmingas duomenų perdavimas – tai centrinio padalinio tinkamai apdorotas duomenų perdavimas, kuris nebuvo atmestas dėl duomenų patvirtinimo problemų, pirštų atspaudų klaidų arba nepakankamos kokybės[10].

2010 m. duomenys centriniam padaliniui sėkmingai perduoti iš viso 299 459 atvejais – palyginti su 2009 m. (353 561 atvejų) šis skaičius sumažėjo 15,3 %.

Ankstesniais metais nuolat didėjęs prieglobsčio prašytojų ( 1 kategorija ) duomenų perdavimo atvejų skaičius, palyginti su 2009 m. (236 936) ir 2008 m. (219 557), 2010 m. sumažėjo 9 % (215 463).

Kalbant apie atvejus, susijusius su asmenimis, sulaikytais dėl neteisėto išorės sienos kirtimo ( 2 kategorija ), tendencija išliko tokia pati kaip 2009 m. 2008 m. tokių duomenų perdavimo atvejų buvo 61 945, 2009 m. jų sumažėjo iki 31 071, o 2010 m. – iki 11 156. Graikija, Italija ir Ispanija tebėra daugiausiai tokių duomenų perdavusios valstybės narės. Nors 2010 m. daugiausia duomenų perdavė Graikija, jos duomenų perdavimo atvejų skaičius gerokai mažesnis (4 486) nei 2009 m. (18 714). Palyginti su 2009 m., 2010 m. taip pat sumažėjo Italijos ir Ispanijos duomenų perdavimo atvejų (Italijos – nuo 7 300 iki 2 485, o Ispanijos – nuo 1 994 iki 1 674); ypač smarkiai sumažėjo Italijos duomenų perdavimo atvejų.

2010 m. tos pačios 6 valstybės narės (Čekija, Islandija, Latvija, Liuksemburgas, Norvegija ir Portugalija), kaip ir ankstesniais metais, neperdavė jokių 2 kategorijos duomenų. Kaip paaiškinta 2009 m. ataskaitoje, 2 kategorijos duomenų perdavimo į EURODAC atvejų skaičius ir neteisėtų sienos kirtimo atvejų valstybėse narėse skaičius, nurodytas kituose statistiniuose šaltiniuose, skiriasi (tai matyti iš EURODAC statistikos) dėl EURODAC reglamento 8 straipsnio 1 dalyje pateiktos apibrėžties[11]. Šis klausimas bus išspręstas per dabar vykstančią EURODAC reglamento peržiūrą.

Bendras 3 kategorijos duomenų (duomenys apie asmenis, sulaikytus neteisėtai gyvenant valstybės narės teritorijoje) perdavimo atvejų skaičius 2010 m. sumažėjo (iki 72 840), palyginti su 2009 m. (85 554). Airija tebėra vienintelė jokių 3 kategorijos duomenų neperdavusi valstybė narė.

Nors pagal EURODAC reglamentą 3 kategorijos duomenų paieškos neprivalomos, Komisija ragina, kad valstybės narės, prieš pradėdamos grąžinimo procedūras pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse[12], pasinaudotų šia galimybe. EURODAC reglamente nurodytais atvejais[13], tokia paieška galėtų padėti nustatyti, ar trečiosios šalies pilietis prašė prieglobsčio kitoje valstybėje narėje, į kurią jis turėtų būti grąžintas pagal Dublino reglamentą.

Atitiktys

Daugkartiniai prieglobsčio prašymai (atitiktys 1 kategorijos duomenis lyginant su 1 kategorijos duomenimis)

Iš visų 2010 m. EURODAC sistemoje užregistruotų 215 463 prieglobsčio prašymų 24,16 % įregistruota kaip daugkartiniai prieglobsčio prašymai (t. y. prašymas pateikiamas antrą kartą ar daugiau kartų), taigi, 52 064 atvejais asmens pirštų atspaudai jau buvo užregistruoti kaip perduoti 1 kategorijos duomenys toje pačioje arba kitoje valstybėje narėje. 2009 m. šis skaičius buvo 55 226 (23,3 %). Tačiau kai kurios valstybės narės ima pirštų atspaudus asmenį grąžinus pagal Dublino reglamentą, todėl iškraipoma daugkartinių prašymų statistika: imant ir vėl perduodant prašytojo pirštų atspaudus, kai prašytojas atvyksta įvykdžius perdavimą pagal Dublino reglamentą, klaidingai nurodoma, kad prašytojas vėl paprašė prieglobsčio. Komisija ketina šią problemą spręsti ir pasiūlyme iš dalies pakeisti EURODAC reglamentą nustatė reikalavimą, kad asmens perdavimas nebūtų registruojamas kaip naujas prieglobsčio prašymas.

Priedo 3 lentelėje parodoma, kiek kiekviena valstybė narė gavo prieglobsčio prašymų, kurie atitiko prieglobsčio prašymus, anksčiau užregistruotus kitoje (atitiktis kitoje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims) arba toje pačioje valstybėje narėje (atitiktis toje pačioje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims)[14].

2010 m. iš viso 35 % visų daugkartinių prašymų atitiko toje pačioje valstybėje narėje užregistruotus duomenis. Keliose valstybėse narėse (Airijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Kipre, Lenkijoje, Slovakijoje) šis skaičius net viršija 50 %. Atitikčių toje pačioje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims procentinė dalis 2009 m. buvo 38,8 %. Atitiktys toje pačioje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims – tai atvejai, kai valstybėje narėje prieglobsčio paprašęs asmuo pateikia naują prašymą toje pačioje valstybėje narėje; tokios atitiktys iš esmės atitinka vėlesnių prašymų sąvoką pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse[15], 32 straipsnį.

Pagal atitiktis kitoje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims nustatomas prieglobsčio prašytojų vėlesnis judėjimas ES. Kaip ir ankstesniais metais, iš statistinių duomenų matyti, kad vėlesnis judėjimas nebūtinai atitinka logiškai paaiškinamą judėjimą tarp kaimyninių šalių. Pavyzdžiui, Prancūzija toliau daugiausiai atitikčių kitoje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims gauna prieglobsčio prašytojų, kurie prieš tai pateikė prašymą Lenkijoje, atveju (2 081). Tokią pačią tendenciją galima pastebėti Jungtinėje Karalystėje, kurioje daugiausia atitikčių kitoje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims gauta lyginant duomenis su Italijos užregistruotais duomenimis (484). Iš atitikčių kitoje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims statistikos matyti, kad judėjimo kryptis nėra vienpusė, t. y. ne tik iš išorės sausumos sieną turinčių šalių ar Viduržemio jūros regiono šalių į šiauriau esančias valstybes nares. Tačiau statistiniams duomenims, iš kurių matyti vėlesnis judėjimas į išorės sausumos sieną turinčias šalis ar Viduržemio jūros regiono šalis, daug įtakos gali turėti tai, kad kai kurios valstybės narės ima pagal Dublino reglamentą grąžintų asmenų pirštų atspaudus.

Atitiktys 1 kategorijos duomenis lyginant su 2 kategorijos duomenimis

Pagal šias atitiktis nustatomi neteisėtai į valstybių narių teritoriją patekusių asmenų kelionės maršrutai prieš paprašant prieglobsčio. 2010 m., kaip ir 2009 m., daugiausia atitikčių gauta lyginant duomenis su Graikijos (6 934) ir Italijos (3 752) užregistruotais duomenimis. Vengrijos (545), Bulgarijos (545), Prancūzijos (530) ir Ispanijos (238) atitikčių skaičiai taip pat gana dideli. Tačiau stebina tai, kad Bulgarijos (96 %) ir Prancūzijos (71,9 %) atveju dauguma šių atitikčių buvo atitiktys toje pačioje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims.

Lyginant 2010 m. ir 2009 m. statistinius duomenis, galima pastebėti, kad šiek tiek padaugėjo atvejų (nuo 65,2 % iki 73,4 %), kai asmenys, sulaikyti dėl neteisėto sienos kirtimo, vėliau nusprendžia pateikti prieglobsčio prašymą. Tačiau lyginant bendrą atitikčių skaičių, jis smarkiai sumažėjo – nuo 20 363 2009 m. iki 11 939 2010 m.

Dauguma asmenų, kurie neteisėtai pateko į ES per Graikiją (5 930) ir keliavo toliau, vyko į Vokietiją (1 478), Prancūziją (886), Jungtinę Karalystę (645) arba Švediją (635). Asmenys, kurie neteisėtai patekę per Italiją keliavo toliau, daugiausia vyko į Šveicariją (1 222), Švediją (642) arba Vokietiją (419). Asmenys, kurie pateko per Ispaniją (238), daugiausia keliavo į Prancūziją (98), Belgiją (39) arba Šveicariją (39), o asmenys, kurie keliavo toliau paėmus jų pirštų atspaudus Vengrijoje (545), daugiausia vyko į kaimynines šalis – Austriją (160) arba Vokietiją (82).

Atitiktys 3 kategorijos duomenis lyginant su 1 kategorijos duomenimis

Pagal šias atitiktis nustatoma, kur prieš vykdami į kitą valstybę narę neteisėti migrantai pirmiausia prašė prieglobsčio. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad 3 kategorijos duomenų perdavimas nėra privalomas ir kad ne visos valstybės narės sistemingai naudojasi galimybe atlikti tokias patikras.

Iš turimų duomenų matyti, kad asmenys, sulaikyti neteisėtai gyvenant ne toje valstybėje narėje, kurioje paprašė prieglobsčio, daugiausia apsistoja keliose valstybėse narėse, visų pirma Vokietijoje (6 652), Šveicarijoje (2 542), Nyderlanduose (3 415), Prancūzijoje (2 232) ir Austrijoje (1 668).

Vėlavimas perduoti duomenis

Šiuo metu EURODAC reglamente labai neaiškiai apibrėžtas pirštų atspaudų perdavimo terminas, todėl praktiškai gali būti labai vėluojama juos perduoti. Tai esminis klausimas, nes vėluojant perduoti duomenis gali būti pažeidžiami Dublino reglamente nustatyti atsakomybės principai. Tai, kad paėmus pirštų atspaudus pernelyg vėluojama juos išsiųsti EURODAC centriniam padaliniui, pažymėta ir ankstesnėse metinėse ataskaitose; vertinimo ataskaitoje toks vėlavimas minimas kaip įgyvendinimo problema.

Kaip ir ankstesniais metais, 2010 m. dar labiau nei paprastai vėluota perduoti duomenis, t. y. paėmus pirštų atspaudus juos išsiųsti EURODAC centriniam padaliniui vidutiniškai prireikė daugiau laiko. Tokiam vėlavimui daugiausia įtakos galėjo turėti Graikija, kurioje vėlavimo perduoti 2 kategorijos duomenis vidurkis padidėjo nuo 36,35 dienų iki 54,99 dienų – tai ilgiausias vėlavimas, palyginti su kitomis duomenų kategorijomis ir kitomis valstybėmis narėmis. Kitos smarkiai vėluojančios valstybės narės – Jungtinė Karalystė, Islandija, Malta, Nyderlandai ir Rumunija. Komisija turi dar kartą pabrėžti, kad vėluojant perduoti duomenis gali būti klaidingai nustatyta atsakinga valstybė narė dviem – klaidingų atitikčių[16] ir praleistų atitikčių[17] – atvejais, nurodytais ankstesnėse metinėse ataskaitose.

Nepaisant to, bendras atitikčių, praleistų dėl vėlavimo perduoti pirštų atspaudus, skaičius 2010 m. sumažėjo (362), palyginti su 2009 (1 060).

Reikėtų pažymėti, kad, kaip ir ankstesniais metais, labai daug atitikčių (353 atitiktys arba 97,5 %) praleista dėl Graikijos vėlavimo perduoti duomenis. Klaidingų atitikčių pasiskirstymo tendencija išliko tokia pati kaip 2009 m. – dėl Danijos vėlavimo perduoti duomenis 46 atitiktys (iš 83) buvo klaidingos. Atsižvelgdama į šiuos rezultatus, Komisija dar kartą ragina valstybes nares dėti visas būtinas pastangas, kad duomenys būtų nedelsiant siunčiami pagal EURODAC reglamento 4 ir 8 straipsnius.

Duomenų perdavimo kokybė

Atmesto duomenų perdavimo[18] atvejų vidurkis visose valstybėse narėse padidėjo nuo 7,87 % 2009 m. iki 8,92 % 2010 m. Šių dešimties valstybių narių atmesto duomenų perdavimo atvejų procentinė dalis yra 10 % ir daugiau: Malta (19,42 %), Estija (16,67 %), Portugalija (16,45 %), Prancūzija (13,58 %), Nyderlandai (12,33 %), Vokietija (12,24 %), Jungtinė Karalystė (11,77 %), Lietuva (11,74 %), Švedija (10,39 %) ir Islandija (10 %). Dvylikos valstybių narių atmesto duomenų perdavimo atvejų procentinė dalis viršija vidurkį.

Technologijos ar sistemos trūkumai neturėjo įtakos atmesto duomenų perdavimo atvejų procentinei daliai. Tokios atmesto duomenų perdavimo atvejų procentinės dalies priežastys daugiausia yra prasta valstybių narių perduodamų pirštų atspaudų vaizdo kokybė, žmogaus klaida arba netinkami siunčiančiosios valstybės narės įrangos nustatymai. Tačiau tam tikrais atvejais į šiuos skaičius įtraukiami ir tie atvejai, kai sistemai atmetus duomenis dėl jų kokybės, tuos pačius pirštų atspaudus bandoma persiųsti kelis kartus. Pripažindama, kad gali būti vėluojama perduoti duomenis, kai laikinai pirštų atspaudų paimti neįmanoma (dėl pirštų galiukų sužalojimų arba kitų sveikatos problemų, dėl kurių negalima skubiai paimti pirštų atspaudų), Komisija dar kartą atkreipia dėmesį į ankstesnėse ataskaitose minėtą bendros didelės atmesto duomenų perdavimo atvejų procentinės dalies problemą ir ragina valstybes nares tinkamai išmokyti nacionalinius EURODAC operatorius ir teisingai sukonfigūruoti savo įrangą, kad atmesto duomenų perdavimo atvejų sumažėtų.

IšVADOS

2010 m. EURODAC centrinio padalinio darbas spartos, rezultatų, saugumo ir ekonominio veiksmingumo požiūriu buvo patenkinamas.

2010 m. bendras duomenų perdavimo atvejų skaičius sumažėjo 15,3 % (iki 299 459), įskaitant visų trijų kategorijų duomenų perdavimą. 1 kategorijos duomenų perdavimo atvejų sumažėjo 9 % (iki 215 463), 2 kategorijos duomenų perdavimo atvejų – 64 % (iki 11 156), o 3 kategorijos duomenų perdavimo atvejų – 14,8 % (iki 72 840).

Atmesto duomenų perdavimo atvejų vidurkis visose valstybėse narėse padidėjo nuo 7,87 % 2009 m. iki 8,92 % 2010 m.

Susirūpinimą tebekelia tai, kad tebevėluojama, o kartais vis labiau vėluojama, perduoti duomenis EURODAC centriniam padaliniui.

PRIEDAS

1 lentelė. EURODAC centrinis padalinys, duomenų bazės turinys 2010 12 31

[pic]

2 lentelė. Sėkmingas duomenų perdavimas EURODAC centriniam padaliniui 2010 m.

[pic]

3 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas – 1 kategorijos duomenis lyginant su 1 kategorijos duomenimis, 2010 m.

[pic]

4 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas – 1 kategorijos duomenis lyginant su 2 kategorijos duomenimis, 2010 m.

[pic]

5 lentelė. Atitikčių pasiskirstymas – 3 kategorijos duomenis lyginant su 1 kategorijos duomenimis, 2010 m.

[pic]

6 lentelė. Atmesto duomenų perdavimo atvejai (procentais) 2010 m.

[pic]

7 lentelė. Laikotarpio nuo pirštų atspaudų paėmimo iki jų perdavimo EURODAC centriniam padaliniui vidutinė trukmė 2010 m.

[pic]

8 lentelė. Klaidinga atitiktis 1 kategorijos duomenis lyginant su 1 kategorijos duomenimis, 2010 m.

[pic]

9 lentelė. 1 kategorijos ir 2 kategorijos atitikčių, praleistų dėl vėlavimo išsiųsti 2 kategorijos duomenis, pasiskirstymas 2010 m.

[pic]

10 lentelė. Atitikčių lyginant su blokuojamais atvejais pasiskirstymas (EB reglamento Nr. 2725/2000 12 straipsnis), 2010 m.

[pic]

11 lentelė. 9 kategorijos atvejų skaičius pagal valstybę narę, 2010 m.

[pic]

[1] OL L 316, 2000 12 15, p. 1.

[2] EURODAC reglamento 24 straipsnio 1 dalis.

[3] COM(2010) 555 galutinis.

[4] COM(2009) 344 galutinis.

[5] COM(2009) 665 galutinis/2.

[6] COM(2010) 96 galutinis.

[7] EURODAC reglamente numatyta sukurti Europos Komisijos valdomą centrinį padalinį, kuriame bus įdiegta automatinė pirštų atspaudų identifikavimo sistema (AFIS), gaunanti duomenis ir perduodanti atsakymus „atitiktis yra“ arba „atitikties nėra“ kiekvienos valstybės narės nacionaliniams padaliniams (nacionaliniams prieigos punktams). EURODAC reglamente ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatyta pirštų atspaudų duomenų rinkimo, perdavimo ir lyginimo atsakomybė, galimos jų perdavimo priemonės, statistinės centrinio padalinio užduotys ir duomenų perdavimo standartai.

[8] S-TESTA (saugios europinės telematinių tinklų paslaugos valstybės valdymo institucijoms) tinklas – bendra infrastruktūra, kuria siekiama tenkinti verslo poreikius ir Europos institucijų bei nacionalinių valstybės valdymo institucijų keitimosi informacija reikalavimus.

[9] ISA (Europos viešojo administravimo institucijų sąveikos sprendimas) – nauja programa, kuria siekiama gerinti ES valstybių narių viešojo administravimo institucijų elektroninį bendradarbiavimą. Ja tęsiama ankstesnė programa IDA II (duomenų mainai tarp valstybės valdymo institucijų) ir IDABC (suderintas Europos e. valdžios paslaugų teikimas valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams).

[10] Priedo 2 lentelėje išsamiai nurodomi sėkmingi duomenų perdavimo atvejai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. pagal valstybę narę ir kategoriją.

[11] „Kiekviena valstybė narė, laikydamasi Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje nustatytų apsaugos nuostatų, nedelsdama paima kiekvieno mažiausiai 14 metų amžiaus užsieniečio, kuris kompetentingų kontrolės institucijų buvo sulaikytas dėl neteisėto tos valstybės narės sienos kirtimo jūra, sausuma ar oru iš trečiosios šalies ir kuris nebuvo grąžintas atgal į tą šalį , visų (rankų) pirštų atspaudus.“

[12] OL L 348, 2008 12 24.

[13] 11 straipsnis. „[...] Paprastai pagrindas tikrinti, ar užsienietis yra anksčiau pateikęs prieglobsčio prašymą dar vienoje valstybėje narėje, yra tais atvejais, kai: a) tas užsienietis pareiškia, kad jis yra pateikęs prieglobsčio prašymą, bet nenurodo valstybės narės, kurioje tą prašymą pateikė; b) tas užsienietis neprašo prieglobsčio, bet prieštarauja jo grąžinimui į kilmės šalį teigdamas, kad ten jam gresia pavojus, arba c) tas užsienietis kitaip siekia, kad nebūtų išsiųstas, atsisakydamas bendradarbiauti nustatant jo tapatybę, visų pirma nepateikdamas jokių asmens dokumentų ar pateikdamas suklastotus dokumentus.“

[14] Lentelėje pateikti statistiniai duomenys, susiję su atitiktimis toje pačioje valstybėje narėje užregistruotiems duomenims, nebūtinai atitinka centrinio padalinio perduotus ir valstybių narių užregistruotus atitikčių duomenis. Taip yra dėl to, kad valstybės narės ne visada naudojasi 4 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybe, kai centrinio padalinio prašoma paiešką vykdyti lyginant su centrinėje duomenų bazėje jau saugomais jų užregistruotais duomenimis. Tačiau net kai valstybės narės nesinaudoja šia galimybe, centrinis padalinys dėl techninių priežasčių visada privalo palyginti duomenis su visais centriniame padalinyje saugomais (tos valstybės narės ir kitų valstybių narių) duomenimis. Šiais konkrečiais atvejais, net jei yra atitiktis su tos valstybės narės duomenimis, centrinis padalinys paprasčiausiai teikia atsakymą „atitikties nėra“, nes valstybė narė neprašė pateiktų duomenų palyginti su jos užregistruotais duomenimis.

[15] OL L 326, 2005 12 13.

[16] Klaidingos atitikties atveju trečiosios šalies pilietis pateikia prieglobsčio prašymą valstybėje narėje A, kurios valdžios institucijos paima jo pirštų atspaudus. Kol tie pirštų atspaudai bus perduoti centriniam padaliniui (1 kategorijos duomenų perdavimas), tas pats asmuo gali nuvykti į kitą valstybę narę B ir vėl paprašyti prieglobsčio . Jeigu ši valstybė narė B pirma perduoda pirštų atspaudus, tada valstybės narės A perduoti pirštų atspaudai centrinėje duomenų bazėje užregistruojami vėliau nei valstybės narės B; taigi valstybės narės B duomenys atitiks valstybės narės A duomenis. Taigi, bus nustatyta, kad atsakinga yra valstybė narė B, o ne valstybė narė A, kurioje prieglobsčio prašymas buvo pateiktas pirmiau.

[17] Praleistos atitikties atveju trečiosios šalies pilietis sulaikomas dėl neteisėto sienos kirtimo ir valstybės narės A, į kurią jis atvyko, valdžios institucijos paima jo pirštų atspaudus. Kol tie pirštų atspaudai bus perduoti į centrinį padalinį (2 kategorijos duomenų perdavimas), tas pats asmuo gali nuvykti į kitą valstybę narę B ir pateikti prieglobsčio prašymą . Tokiu atveju jo pirštų atspaudus paima valstybės narės B valdžios institucijos. Jeigu ši valstybė narė B pirmoji perduoda pirštų atspaudus (1 kategorijos duomenų perdavimas), centrinis padalinys pirma užregistruoja perduotus 1 kategorijos duomenis ir vietoj valstybės narės A prašymą tvarko valstybė narė B. Iš tikrųjų, kai 2 kategorijos duomenys perduodami vėliau, atitiktis praleidžiama, nes nėra galimybių atlikti 2 kategorijos duomenų paiešką.

[18] Duomenų perdavimas gali būti atmestas dėl duomenų patvirtinimo problemų, pirštų atspaudų klaidų arba nepakankamos kokybės (taip pat žr. 3.1 skirsnį ten pat).