52011DC0078

[pic] | EUROPOS KOMISIJA |

Briuselis, 2011.2.23

KOM(2011) 78 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

Smulkiojo verslo akto Europai apžvalga

ĮžANGA

Smulkiojo verslo akte Europai (SVA)[1] pateikiama išsami MVĮ politikos sistema, skatinamas verslumas ir teisės aktuose ir politikos formavimo procese įtvirtinamas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“, kuriuo siekiama sustiprinti MVĮ konkurencingumą.

SVA grindžiamas dešimčia principų ir keletu jiems įgyvendinti skirtų konkrečių politikos ir teisėkūros priemonių. Juo Komisija ir valstybės narės kviečiamos šalinti kliūtis, kurios trukdo MVĮ augti ir kurti darbo vietas. Šiame komunikate apžvelgiamas SVA įgyvendinimas ir vertinami nauji MVĮ, veikiančių dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, kuriomis joms vis sunkiau gauti finansavimą ir patekti į rinką, poreikiai. SVA turi padėti siekti plataus užmojo Komisijos naujos reformų darbotvarkės – strategijos „Europa 2020“[2],– kurios svarbiausiose pavyzdinėse iniciatyvose jau nustatyta keletas MVĮ svarbių priemonių, tikslų. 2011 m. sausio mėn. Komisijos pristatytoje metinėje augimo apžvalgoje[3] daroma išvada, kad norint įgyvendinti strategiją „Europa 2020“ reikia ne tik konsoliduoti biudžetą, bet ir imtis aktyvių, ES augimą skatinančių politikos priemonių, kuriomis, be kita ko, būtų gerinamos pramonės sektorių ir įmonių, visų pirma MVĮ, verslo sąlygos. Be to, Komisijos komunikatu „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“ pradėtos diskusijos dėl pagrindinių priemonių, kurias reikia priimti norint atnaujinti bendrąją rinką, įskaitant MVĮ konkurencingumui didinti skirtas iniciatyvas.

Šioje apžvalgoje bendrai aptariama per pirmuosius dvejus SVA įgyvendinimo metus padaryta pažanga, pateikiamos naujos priemonės, kuriomis siekiama spręsti dėl ekonomikos krizės kilusius sunkumus, apie kuriuos pranešė suinteresuotosios šalys, ir siūlomi būdai, kaip geriau suprasti ir įgyvendinti SVA, nustatant aiškų suinteresuotųjų šalių vaidmenį ir pagrindinį vaidmenį skiriant verslo organizacijoms. Tačiau kartu nepamirštama, kad kiekviena MVĮ yra skirtinga, todėl politikos formuotojai turi atitinkamai atsižvelgti į įmonių dydį, veiklos sritį ir juridinį statusą. Pagaliau šioje apžvalgoje pateikiami Komisijos įsipareigojimai tęsti SVA įgyvendinimą, o valstybės narės kviečiamos prisidėti prie šių veiksmų.

NORS DAROMA NUOLATINė SVA įGYVENDINIMO PAžANGA, REIKIA DėTI DAUGIAU PASTANGų

SVA pagrįstas dešimčia pagrindinių principų ir daug konkrečių priemonių – juos visus 2008 m. gruodžio mėn. patvirtino Europos Vadovų Taryba. Tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės įsipareigojo nustatyti priemones, būtinas norint gerinti reguliavimo, administracines ir verslo sąlygas ir remti Europos MVĮ. Daugiausia dėmesio buvo ir toliau bus skiriama trims pagrindinėms sritims: galimybių gauti finansavimą užtikrinimui, visapusiškam pasinaudojimui bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis ir sumaniam reguliavimui.

Pirmoji Komisijos ir valstybių narių priemonių, skirtų SVA įgyvendinti, ataskaita paskelbta 2009 m. gruodžio mėn.[4] Šiame skyriuje remiamasi pasiektais rezultatais ir vertinami SVA įgyvendinimo ES ir valstybėse narėse būdai ir mastas.

Europos Komisijos padaryta pažanga

Didelis žingsnis į priekį gerinant verslo aplinką

Priimtos visos SVA numatytos teisėkūros iniciatyvos, išskyrus Taryboje tebesvarstomą Reglamentą, kuriuo nustatomas Europos privačios bendrovės statutas (EPBS). Komisija ragina valstybes nares jį nedelsiant priimti, kad būtų sumažinta su tarpvalstybiniu verslu susijusi administracinė našta. 2010 m. Tarybos priimta direktyva dėl e. sąskaitų faktūrų išrašymo visų pirma naudinga tuo, kad pagal ją e. sąskaitos faktūros gali būti siunčiamos tomis pačiomis sąlygomis kaip ir popierinės sąskaitos faktūros. Be to, įmonės, kurių apyvarta mažesnė nei 2 mln. EUR, gali pasinaudoti neprivaloma grynųjų pinigų apskaitos sistema, pagal kurią jos gali PVM apskaitą tvarkyti tada, kai gauna mokėjimus iš savo klientų[5]. 2011 m. sausio mėn. Tarybos priimta direktyva, kuria siekiama kovoti su pavėluotais mokėjimais, reikalaujama, kad valdžios institucijos mokėjimus atliktų per 30 dienų, o mokėjimams tarp įmonių nustatomas didžiausias 60 dienų laiko terminas, jei įmonės aiškiai nesusitaria kitaip ir jei tai nėra labai neteisinga kreditoriaus atžvilgiu[6]. Valstybių narių prašoma kuo skubiau įgyvendinti minėtą direktyvą. Be to, Komisija, atlikdama poveikio vertinimus, pradėjo taikyti MVĮ tyrimą.

Išaugo ES vaidmuo sudarant sąlygas gauti finansavimą

Kad MVĮ būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą, Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos finansinėmis priemonėmis ir toliau siekiama palengvinti rizikos kapitalo investicijas ir suteikti skolinimo MVĮ garantijas. Iš daugiau kaip 100 000 MVĮ, kurios iki šiol pasinaudojo Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos finansinėmis priemonėmis, 90 % sudaro labai mažos įmonės. Tikimasi, kad iki 2013 m. šiomis priemonėmis pasinaudos dar 200 000 MVĮ. Kiekviena ES garantuojamą paskolą gaunanti MVĮ vidutiniškai sukuria 1,2 darbo vietas[7]. Komisija, siekdama spręsti įvairias praktines kliūtis, kurios kyla kreditą bandančioms gauti MVĮ, taip pat sukūrė nuolatinį MVĮ finansinį forumą, kuriame dalyvauja MVĮ, bankų, rinkos subjektų ir kitų finansų institucijų, įskaitant EIB, atstovai. Be to, iki 2011 m. pabaigos iš dalies pratęstas laikinų valstybės pagalbos priemonių, pagal kurias MVĮ gali gauti papildomą pagalbą, taikymo laikotarpis[8].

Sudaromos palankesnės sąlygos patekti į rinkas, visų pirma viešųjų pirkimų srityje

Tiek Komisija, tiek Europos standartų institucijos padarė nemažą pažangą, skatindamos MVĮ dalyvauti kuriant standartus ir jais naudotis. Pasinaudodami Komisijos finansine parama, nemažai MVĮ interesus atstovaujančių ekspertų padeda Europos standartus padaryti palankesnius MVĮ, o Europos standartų organizacijos pradeda MVĮ sudaryti palankesnes sąlygas jais naudotis, pvz., steigdamos MVĮ pagalbos tarnybas ir kurdamos portalus.

Dėl viešųjų pirkimų Komisijos apžvalgoje nurodoma, kad šiuo metu viešojo pirkimo konkursuose norinčioms dalyvauti MVĮ tenka mažesnė administracinė našta ir jos turi daugiau galimybių teikti bendrą pasiūlymą. 2006–2008 m. jos užsitikrino 33 % bendros ES direktyvose nustatytas ribines vertes viršijančių viešųjų pirkimų sutarčių vertės, o jų bendra dalis ekonomikoje, apskaičiuota remiantis bendra apyvarta, sudaro 52 %[9].

2010 m. lapkričio mėn. Komisija atidarė ES MVĮ centrą Kinijoje, kuris į Azijos rinką pageidaujančioms eksportuoti arba investuoti MVĮ teikia informaciją, konsultacijas ir mokymus ir padeda ieškoti partnerių.

Naujoje inovacijų politikoje svarbi vieta tenka verslumui

Dar viena Europos lygmens programa – Europos MVĮ savaitė, per kurią buvo surengta daugiau kaip 1 500 renginių, kuriuose dalyvavo 3 milijonai dalyvių[10]. Ji ir toliau bus rengiama 2011 m. ir vėliau. Be to, pagal 2009 m. pradėtą įgyvendinti programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ pradedantiesiems ir naujiems verslininkams siūlomi mokymai darbo vietoje, kurių tikslas skatinti tarpvalstybinius ryšius ir įmonių bendradarbiavimą su patyrusiais verslininkais. Galiausiai, ne mažiau svarbu ir tai, kad šiuo metu 2009 m. Komisijos įkurtą Europos moterų verslo ambasadorių tinklą, kuriuo siekiama skatinti daugiau moterų tapti verslininkėmis, sudaro apie 250 sėkmingai dirbančių verslininkių[11].

Inovacijų ir mokslinių tyrimų politikoje Komisija daugiausia dėmesio skiria verslininkams ir MVĮ[12]. Ji siekia pašalinti likusias kliūtis, kurios trukdo idėjoms patekti į rinką, ir skatinti verslumu grindžiamą studentų ir mokslininkų mąstymą. Pasiūlyme aptariamos naujos finansinės priemonės veiklą pradedančioms ir sparčiai augančioms įmonėms, kurios savo veiklą plečia ES ir pasaulio rinkose (pvz., paskolos, rizikos kapitalas ir rizikos pasidalijimo finansinė priemonė), tolesnis ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų paprastinimas, intelektinės nuosavybės teisių įperkamumas ir strateginis viešiesiems pirkimams skirtų biudžetų naudojimas. Be to, Komisija ketina remti tarptautiniu mastu konkuruojančias inovacijų grupes, kuriose žiniomis idėjomis keičiasi didelių bendrovių ir MVĮ, universitetų, mokslinių tyrimų centrų, mokslininkų ir specialistų bendruomenių atstovai.

Sanglaudos politikos programos[13] ir Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai[14] – tai dvi pagrindinės priemonės, kurios padeda praktiškai įgyvendinti SVA prioritetus ir kartu užtikrinti ES, nacionalinės ir regionų paramos papildomumą. Tolesnės investicijos turėtų skatinti regionus, remiantis pažangiosios specializacijos strategijomis, ieškoti konkrečių galimybių inovacijų srityje.

Pokyčiai valstybėse narėse

Verslo aplinka gerinama lėtai

Visos valstybės narės pripažino, kad svarbu skubiai įgyvendinti SVA, tačiau valstybėse narėse taikomi metodai ir pasiekti rezultatai labai skiriasi[15]. Nors daugelis valstybių narių priėmė nacionalinius administracinės naštos mažinimo tikslus, ne visose jų ši našta sumažinta veiksmingai. Tik kelios valstybės narės taikydamos nacionalinį sprendimų priėmimo metodą atlieka MVĮ tyrimą (Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija).

Nors sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą, valstybės narės turi toliau spręsti šią problemą

Reaguodamos į finansų ir ekonomikos krizę, daugelis valstybių narių priėmė priemones – palankiomis sąlygomis teikiamas subordinuotas paskolas, paskolų garantijų programas arba labai mažų paskolų programas, – kuriomis siekia sudaryti MVĮ geresnes sąlygas gauti finansavimą, visų pirma bankų paskolas. Šešios valstybės narės (Airija, Belgija, Prancūzija, Vengrija, Vokietija ir neseniai Suomija) įsteigė kredito paslaugų ombudsmeno instituciją. Atsižvelgiant į tai, kad galimybės gauti finansavimą daugiausia priklauso nuo valstybių narių, reikia dėti daugiau pastangų.

Valstybėms narėms diegiant novatoriškas viešųjų pirkimų procedūras ir įgyvendinant e. valdžios sprendimus sudaromos palankesnės sąlygos patekti į rinkas

Kai kurios vyriausybės remia MVĮ internacionalizavimą, pavyzdžiui, teikia finansinę paramą eksportui skatinti, patekimo į rinką strategijoms kurti ir dalyvavimui prekybos mugėse (Airija, Čekija, Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Švedija ir Vokietija). Kai kurios jų (pvz., Danija ir Slovėnija) daugiausia dėmesio skiria sparčiai augančioms bendrovėms, kurios nori patekti į tarptautinę rinką; dar kitos įsteigė naujas eksporto skatinimo agentūras (pvz., Liuksemburgas) arba parengė naujas paramos programas (pvz., Vengrija). Be to, bandoma diegti (pvz., Prancūzijoje) kuravimo sistemą, pagal kurią didelės bendrovės remtų MVĮ internacionalizavimą.

Tik kelios šalys pranešė pradėjusios skatinti Europos gerosios patirties kodekso taikymą, kad palengvintų MVĮ dalyvavimą viešojo pirkimo konkursuose, (pvz., Airija, Austrija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Prancūzija, Švedija, Vengrija ir Vokietija). Šioje srityje vis dar labiausiai paplitusios MVĮ naudingos priemonės – kai įmanoma, konkursų dalijimas į dalis ir prieigos prie informacijos lengvinimas kuriant centralizuotas interneto svetaines, sąveikiuosius interneto puslapius ir atliekant kitus su e. viešaisiais pirkimais susijusius pakeitimus.

Kai kurios valstybės narės bendrovių bendradarbiavimui skatinti sukūrė naujus modelius (jų pavyzdžiais gali būto verslo tinklai Italijoje ir inovacijų grupių tinklai Vokietijoje).

Šiuo ekonominiu požiūriu sunkiu laikotarpiu siekdamos skatinti verslumą valstybės narės turi dėti daugiau pastangų, kad būtų supaprastintos bankroto procedūros

Bankroto procedūrų paprastinimo srityje pažanga nepadaryta. Tik penkios valstybės narės (Airija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Suomija) laikosi rekomendacijos visas teisines įmonės likvidavimo procedūras, jei ji likviduojama ne dėl tyčinio bankroto, užbaigti per vienus metus. Tokia pati padėtis buvo tiek 2009 m., tiek 2008 m.

Pagaliau valstybės narės daro nemažą pažangą siekdamos, kad bendrovės įsteigimas kainuotų mažiau ir vyktų sparčiau. 2010 m. uždarajai akcinei bendrovei įsteigti vidutiniškai reikėjo 7 dienų (2007 m. – 12 dienų), o steigimo išlaidos buvo 399 EUR (2007 m. – 485 EUR)[16].

Reikia imtis tolesnių veiksmų

- Nuo tada, kai buvo priimtas SVA, padaryta nemaža pažanga. Komisija nuosekliai vykdė savo įsipareigojimus ir įgyvendino daugelį numatytų priemonių. Tačiau valstybių narių pasiekti rezultatai skiriasi. Kad būtų įgyvendintas SVA tikslas sukurti MVĮ palankią ekonominę politiką, svarbu užtikrinti, kad būtų įgyvendinti visi ES ir valstybių narių tvirtinant SVA prisiimti įsipareigojimai. Tačiau įvyko daug pokyčių ekonomikos srityje ir iškilo naujų uždavinių. Kad įgyvendinant MVĮ politiką būtų tinkamai reaguojama į dabartines aplinkybes, reikia imtis tolesnių veiksmų.

- Todėl SVA apžvalgoje siūlomos naujos priemonės, kuriomis siekiama spręsti dėl ekonomikos krizės iškilusias problemas, ir siūloma, vadovaujantis strategija „Europa 2020“, toliau tobulinti esamas priemones imantis šių veiksmų:

- siekti, kad sumanus reguliavimas taptų Europos MVĮ tikrove,

- išskirtinį dėmesį skirti MVĮ finansiniams poreikiams,

- taikyti visa apimantį požiūrį, kad MVĮ būtų sudarytos palankesnės sąlygos patekti į rinką,

- padėti MVĮ prisidėti prie tausiai išteklius naudojančios ekonomikos ir

- skatinti verslumą, darbo vietų kūrimą ir integracinį augimą.

Šios priemonės bus veiksmingos tik tuo atveju, jei bus grindžiamos tvirtu MVĮ valdymu. SVA apžvalgoje siūlomi būdai, kaip gerinti padėtį, nustatant aiškų suinteresuotųjų šalių vaidmenį.

NAUJAS POSTūMIS SVA

Sumanus reguliavimas turi tapti Europos MVĮ tikrove

Pagrindiniu SVA įgyvendinimo uždaviniu ir toliau lieka principo „visų pirma galvokime apie mažuosius“ įgyvendinimas. Tai reiškia, kad turi būti supaprastinta reguliavimo ir administracinė aplinka, kurioje veikia MVĮ, visų pirma pagal šį principą rengiant taisykles, įskaitant „vieno karto“ principą, arba naudojant tokias priemones kaip e. valdžia ir „vieno langelio“ principu pagrįsti sprendimai. Nors tiek Komisija, tiek valstybės narės deda vis daugiau pastangų šiam principui įgyvendinti, dar galima daug nuveikti siekiant, kad vadovaujantis ES sumanaus reguliavimo darbotvarke jis būtų taikomas sistemingiau[17].

Vykdydama poveikio vertinimo procedūrą, Komisija ir toliau vis dažniau taikys „MVĮ tyrimą“, siekdama užtikrinti, kad teikiant visus susijusius teisės aktų ir politinius pasiūlymus būtų atidžiai ištiriamas poveikis MVĮ ir į jį atsižvelgiama, ir, jei įmanoma ir proporcinga, aiškiai nurodomas kiekybinis poveikis MVĮ. Atlikdama savo pasiūlymų konkurencingumo patikrą, Komisija tirs Europos įmonių ir, visų pirma, MVĮ gebėjimą konkuruoti ES ir užsienio rinkose. Be to, taikant „MVĮ tyrimą“, reikia pripažinti labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių skirtumus ir į juos atsižvelgti, o tam tikrais atvejais reikėtų numatyti tokias specialias priemones kaip mokesčių mažinimas arba atskaitomybės įpareigojimų supaprastinimas. Jei valstybės narės gali pasirinkti įgyvendinti tokio pobūdžio priemones, jos šiomis priemonėmis turėtų pasinaudoti. Be to, valstybės narės turėtų vengti „perteklinio reguliavimo“, t. y. viršyti ES teisės aktų reikalavimus, nustatytus į nacionalinę teisę perkeliamose direktyvose. Komisija patvirtina, kad yra pasirengusi padėti valstybėms narėms įgyvendinti šį uždavinį.

Siekdama užtikrinti reguliavimo sistemos tinkamumą ir nustatyti teisės aktų kaupiamąjį poveikį, Komisija tikrins galiojančių teisės aktų tinkamumą – vertindama atskirus teisės aktus taikys visapusiškesnį požiūrį. Taip bus galima nustatyti neatitikimus ir pasenusias ar neveiksmingas priemones ir toliau mažinti MVĮ, įskaitant veikiančių ne pramonės sektoriuose, pvz., prekybos ar amatų srityse, naštą. Toks metodas šiuo metu kuriamas paslaugų srityje, siekiant visų pirma MVĮ požiūriu ištirti bendrą bendrosios paslaugų rinkos veikimą[18].

Pagrindinis tikslas – paprastinimas. Iki 2011 m. spalio mėn. Komisija supaprastins mažesnėms į biržos sąrašus įtrauktoms bendrovėms taikomus skaidrumo ir ataskaitų teikimo reikalavimus. Be to, siekdama įgyvendinti Žaliąją knygą dėl audito politikos[19], Komisija vertina mažosioms įmonėms taikomų audito reikalavimų paprastinimo galimybes.

Esminis SVA aspektas – aktyvus suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ES MVĮ politikos plėtroje. Sprendimu nuo 2012 m. pailginti Komisijos skelbiamų viešųjų konsultacijų trukmę nuo aštuonių iki dvylikos savaičių suinteresuotosioms šalims turėtų būti suteikta daugiau laiko konsultuotis su savo nariais ir sustiprinti savo pozicijas iniciatyvų, susijusių su MVĮ, klausimais. Europos įmonių tinklo atlikta MVĮ grupių peržiūra papildo iš nacionaliniu ir ES lygmeniu pripažintų MVĮ atstovaujančių organizacijų gaunamą informaciją.

Reikia dėti daugiau pastangų siekiant, kad viešojo administravimo įstaigos labiau atsižvelgtų į MVĮ poreikius, visų pirma skatinant dažniau naudotis e. valdžios sprendimais. E. valdžios veiksmų plane[20] pateikta įvairių priemonių, kurios padės MVĮ skirti mažiau laiko administracinėms procedūroms, pavyzdžiui, skatinant tarpvalstybinius e. viešuosius pirkimus. Be to, Komisija kartu su valstybėmis narėmis sieks toliau plėtoti kontaktinius centrus, kad iš esmės palengvintų tokias procedūras ir kad jie taptų naudoti patogiais e. valdžios portalais, kuriuose elektroniniu būdu būtų galima įvykdyti visus būtinus administracinius reikalavimus, įskaitant tarpvalstybinių procedūrų atveju.

Komisija: užtikrins, kad vertinant naujų pasiūlymų poveikį MVĮ būtų galima susipažinti su visais MVĮ vertinimais, kartu, jei taikoma, atsižvelgiant į įmonių dydžio skirtumus; visoje ES skatins taikyti „vieno karto“ principą, pagal kurį valdžios institucijos ir administravimo įstaigos turėtų vengti prašyti pateikti tą pačią informaciją, duomenis, dokumentus ar sertifikatus, kurie joms jau buvo pateikti atliekant kitas procedūras; siekdama supaprastinti ES apskaitos sistemą, peržiūrės pagrindinius uždarųjų akcinių bendrovių metinių ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų (4-oji ir 7-oji direktyvos) reikalavimus; vadovaudamasi Komunikatu dėl sumanaus reguliavimo nagrinės galimybę mažinti valstybių narių „perteklinį reguliavimą“; atliks „tinkamumo patikrą“, kad įvertintų, ar konkrečios politikos srities reguliavimo sistema atitinka savo tikslą ir, jei ne, ką reikėtų keisti; atliks bendrosios rinkos „veikimo patikras“, kad nustatytų ir, jei reikia, šalintų kliūtis, susidarančias dėl paslaugų sektoriui tuo pačiu metu taikomų ES teisės aktų sąveikos. Valstybės narės raginamos: taikant „MVĮ tyrimą“ ir, jei taikoma, atsižvelgiant į įmonių dydžio skirtumus, sistemingai vertinti teisės aktų poveikį MVĮ; kiekvienais metais nustatytu metu pranešti apie iš anksto planuojamus su įmonėmis susijusius teisės aktus, kurie įsigalios per kitą biudžeto laikotarpį; principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“ taikyti ne tik teisės aktams, bet ir MVĮ poveikį turinčioms administracinėms procedūroms (pvz., sudaryti galimybę bendrauti su vienu atstovu ir sumažinti atskaitomybės įpareigojimus). |

Atsižvelgiant į ekonomikos padėtį, ypatingą dėmesį reikia skirti MVĮ finansavimo poreikiams

- Smulkiojo verslo aktu Europai ES ir valstybės narės kviečiamos sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas gauti finansavimą, pavyzdžiui, skatinant, kad mokėjimai pagal komercinius sandorius būtų atliekami laiku. Nepriklausomai nuo MVĮ taikomo gyvybingo verslo modelio ir užtikrinto klientų rato, dėl ekonomikos krizės daugelio jų finansinė padėtis suprastėjo ir kreditingumas sumažėjo. Be to, iš paskutinės Europos centrinio banko skolinimo apžvalgos matyti, kad kai kurie Europos bankai sugriežtino bendrovėms taikomus kredito standartus[21]. Norint MVĮ sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą, reikia imtis naujų iniciatyvų, pavyzdžiui, naudotis kapitalo rinkomis ir investuoti skatinančia fiskaline politika. Dėl didelių įsiskolinimų daugelis MVĮ sunkiomis finansų rinkos sąlygomis tapo pažeidžiamos. Todėl valstybės narės turėtų teikti paskatas investuoti pajamas į akcinį kapitalą, atsižvelgdamos į skirtingus augančių verslo bendrovių ir pagrindinių pripažintų Europos MVĮ poreikius. Norint šalinti nustatytus rinkos trūkumus, reikėtų tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu skatinti naudotis valstybinėmis MVĮ finansavimo sistemomis ir, siekiant palengvinti naudojimąsi jomis, jas paprastinti. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pirmajame augimo etape esančių įmonių finansavimo problemai.

ES ar valstybių narių lygmeniu nustatomos naujos finansų įstaigų reguliavimo nuostatos turėtų būti tinkamai patikrintos ir pagrįstos poveikio vertinimais („MVĮ tyrimu“). 2011 m. siūlydama nustatyti griežtesnius bankų kapitalo reikalavimus, Komisija labai atidžiai stebės, kokį poveikį ši priemonė turės skolinimui MVĮ.

Patobulintos ir veiksmingesnės paskolų garantijų programos yra būtinos MVĮ, kurios ne visada turi įkeičiamo turto. Tai visų pirma pasakytina mažas sumas besiskolinančių įmonių atveju, nes verslumą nacionaliniu ir regionų lygmenimis būtų galima paskatinti palengvinus labai mažų paskolų teikimą. Tuo tikslu Komisija sukūrė mikrofinansų priemonę „Progress“[22] ir ragina keistis gerąja patirtimi mikrofinansų srityje, skatina mokymus, teikia paramą mikrofinansų įstaigoms, visų pirma pagal iniciatyvą „JASMINE“[23], ir remia gero elgesio kodekso rengimą[24]. Svarbu, kad visi bankai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galėtų pasinaudoti visomis ES finansinėmis priemonėmis. Be to, bankai galėtų būti skatinami rengti specialius MVĮ kreditingumo kriterijus atsižvelgdami, pavyzdžiui, į kokybės kriterijus.

Atsižvelgiant į rinkos sutrikimus rizikos kapitalo sektoriuje, būtina didinti rizikos kapitalo pasiūlą ir užtikrinti, kad būtų itin patikimų ir didelį augimo potencialą turinčių įmonių, į kurias būtų galima investuoti. Norint gerinti verslininkų gebėjimą spręsti investuotojams susirūpinimą keliančius klausimus ir pasirengti investicijoms, turėtų būti plačiau skleidžiama visoje Europoje sukaupta geroji mokymo patirtis. Be to, siekiant padėti verslininkams pasirinkti tinkamą programą, Europos lygmeniu reikia nustatyti pasirengimo geroms investicijoms programų kokybės kriterijus.

Be to, būtina geriau informuoti investuotojus apie galimybes, susijusias su į biržos sąrašus įtrauktų MVĮ plėtros perspektyvomis, sudaryti sąlygas biržų ar specialiai MVĮ skirtų reguliuojamų rinkų tinklui veiksmingai veikti, o įtraukimo į biržos oficialų prekybos sąrašą ir informacijos atskleidimo reikalavimus labiau pritaikyti MVĮ.

Komisija priims veiksmų planą, skirtą MVĮ galimybėms gauti finansavimą didinti, kuriame, be kita ko, numatys galimybę pasinaudoti rizikos kapitalu ir kapitalo rinkomis ir stengsis, kad Europos įmonių tinkle būtų geriau derinama rizikos kapitalo pasiūla ir paklausa.

ES finansinė parama

Komisijos nuomone, finansinėms priemonėms turi tekti vis svarbesnis vaidmuo sudarant palankesnes sąlygas MVĮ gauti finansavimą ir kartu stiprinti skolinimui skirtą kapitalą. Bendrame daugiametės finansinės programos po 2013 m. pasiūlyme Komisija siūlys paprastinti ir stiprinti turimas inovacines finansines priemones, įskaitant MVĮ garantijų priemonę ir rizikos pasidalijimo finansinę priemonę[25], ir taip skatins MVĮ investicijas ir augimą. Komisija ypač sieks užtikrinti, kad būsimoms ES finansavimo priemonėms tektų svarbus vaidmuo užtikrinant tinkamą rinkos sutrikimų, kurie turi poveikį MVĮ, šalinimą.

Be to, reguliavimo trūkumai bus sprendžiami sukuriant veiksmingą bendrąją Europos rizikos kapitalo fondų rinką, atsižvelgiant į visus veiksnius, kurie trukdo sklandžiam rizikos kapitalo fondų rinkos veikimui ir stabdo augimą, ir, jei taikoma, užtikrinant tinkamą mažmeninių investuotojų apsaugą.

Europos Vadovų Taryba, 2011 m. vasario mėn. paraginusi paprastinti ES priemones, kuriomis remiami moksliniai tyrimai ir inovacijos, siekia inovacinėms įmonėms sudaryti geresnes sąlygas naudotis šiomis priemonėmis, visų pirma bandant iš naujo rasti pusiausvyrą tarp pasitikėjimo ir kontrolės. Europos Vadovų Taryba kviečia įvertinti, kaip taikant į rinką orientuotą požiūrį būtų galima geriausiai atsižvelgti į sparčiai augančių inovacinių įmonių poreikius. Šioje srityje Komisijos taip pat buvo paprašyta išnagrinėti galimybes sukurti smulkaus verslo inovacijų mokslinių tyrimų sistemą. Kaip pažymėta pavyzdinėje iniciatyvoje „Inovacijų Sąjunga“, viešieji pirkimai turėtų padėti didinti novatoriškų prekių ir paslaugų paklausą, o intelektinės nuosavybės teisėms turėtų būti suteikta papildoma vertė.

Komisija aktyviau sieks sudaryti MVĮ geresnes sąlygas pasinaudoti ES finansavimo programomis. Ji ir toliau stebės, kad verslui remti skirtas sanglaudos politikos biudžetas, visų pirma tiesiogiai MVĮ skirta biudžeto dalis, būtų veiksmingai paskirstomas[26]. Be to, Komisija ir toliau skelbs pagal šiuo metu įgyvendinamą mokslinių tyrimų bendrąją programą MVĮ skirtus kvietimus teikti paraiškas ir teiks didesnę paramą naudotojams. Komisija taip pat svarsto galimybę pasiūlyti bendrą strateginę sistemą, kuri apimtų visas šiuo metu įgyvendinamas mokslinių tyrimų ir inovacijų programas ir iniciatyvas ir kuri visų pirma būtų naudinga MVĮ, nes būtų pasiūlytos paprastesnės administracinės ir finansinės taisyklės, supaprastintos MVĮ skirtos, visai inovacijų diegimo grandinei taikomos priemonės ir vieno langelio principu veikiantis centras konsultacijoms ir paramai teikti.

Šiuo metu vykdomas Finansinio reglamento[27] paprastinimas taip pat turėtų turėti teigiamą poveikį MVĮ galimybėms gauti Sąjungos finansavimą ir juo naudotis.

Komisija: taikydama supaprastintas ir sustiprintas finansines priemones ir pasinaudodama patobulintomis paskolų garantijų programomis, kuriomis bus remiamos investicijos, augimas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, sieks padėti didesniam skaičiui šiose programose dalyvaujančių MVĮ; toliau paprastindama procedūras sieks, kad MVĮ galėtų lengviau pasinaudoti ES finansavimo programomis; 2011 m. priims veiksmų planą, kad sudarytų MVĮ palankesnes sąlygas gauti finansavimą ir, be kita ko, patekti į rizikos kapitalo rinkas, ir priims tikslines priemones, kuriomis sieks padėti geriau informuoti investuotojus apie MVĮ siūlomas galimybes; nagrinės galimybę priimti naujus teisės aktus, skirtus užtikrinti, kad iki 2012 m. bet kurioje valstybėje narėje įsteigti rizikos kapitalo fondai galėtų veikti ir laisvai investuoti visoje ES; Europos Vadovų Tarybos prašymu išnagrinės intelektinės nuosavybės teisių valorizacijos priemonės nustatymo Europos lygmeniu galimybes, visų pirma siekdama sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ patekti į žinių rinką. |

Valstybės narės raginamos: palengvinti MVĮ naudojimąsi struktūriniais fondais, joms sudarant sąlygas visus duomenis, kurių reikia struktūrinių fondų paramai gauti, pateikti tik vieną kartą; diegti „kredito paslaugų ombudsmeno institucijos“ pobūdžio sprendimus, kad būtų ir toliau skatinamas MVĮ ir kredito įstaigų dialogas; užtikrinti, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo, kuris galėtų atsirasti dėl nesuderintos mokesčių tvarkos ir trukdyti tarpvalstybinėms rizikos kapitalo investicijoms; įsteigti vieno langelio principu veikiančius centrus, į kuriuos MVĮ galėtų kreiptis norėdamos gauti Europos, nacionalinio ir vietos lygmens subsidijas. |

MVĮ patekimo į rinką galimybėms didinti reikalingas visa apimantis požiūris

- Smulkiojo verslo aktu Europai Komisija ir valstybės narės raginamos remti ir skatinti MVĮ naudotis bendrosios rinkos, įskaitant bendrą skaitmeninę rinką, ir už ES ribų besivystančių rinkų teikiamomis galimybėmis, kartu sprendžiant tvarios ekonomikos klausimą. Be to, strategijoje „Europa 2020“ pateikta keletas priemonių, skirtų ES konkurencingumui jos pagrindinių prekybos partnerių atžvilgiu didinti, visų pirma formuojant globalizacijos erai tinkamą pramonės politiką ir atnaujintą prekybos politiką[28], ir tausiam išteklių naudojimui Europoje skatinti. Galiausiai Komunikate „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas“[29] taip pat nustatomi plačių užmojų tikslai tobulinti bendrąją rinką ir pateikiamas išsamus priemonių paketas.

Kuo geriau pasinaudoti bendrosios rinkos MVĮ teikiamomis galimybėmis

Nors daug nuveikta siekiant padėti MVĮ pasinaudoti bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, MVĮ vis dar atsargiai imasi tarptautinės veiklos dėl įvairių priežasčių. Dažnai manoma, kad tarptautiniai mokėjimai, kaip ir turimos priemonės galimiems konfliktams su pirkėjais spręsti, visų pirma elektroninės prekybos srityje, brangiai kainuoja ir yra sudėtingi. Norint užtikrinti gerą bendrosios rinkos veikimą būtina palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą. Atsižvelgdama į tai, kad daugiau kaip 60 % tarpvalstybinių skolų lieka neišieškotos, Komisija pasiūlys priemonių tarpvalstybiniam skolų išieškojimui palengvinti[30].

Be to, visų pirma tęsiant supaprastinimo procesą, svarbu ir toliau MVĮ sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose, kurie sudaro 17 % ES BVP[31]. Nors ir pamažu, MVĮ tampa lengviau naudotis standartais ir užtikrinti, kad jų interesams būtų atstovaujama standartizacijos procese. Siekiant, be kita ko, užtikrinti darnų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą standartizacijos procese, šį procesą dar būtų galima tobulinti. Bendrovių teisės, sutarčių teisės ir mokesčių sistemų skirtumai gali kelti sunkumų ir sudaryti išlaidų, dėl kurių mažėtų verslininkų noras savo verslą plėsti kitose valstybėse narėse. Todėl Komisija pasiūlys visoje Europoje bendras įmonių pelno mokesčių bazės apskaičiavimo taisykles, kad MVĮ būtų paprasčiau plėsti savo veiklą bendrojoje rinkoje. Bus taip pat parengtos su PVM veikimu susijusios iniciatyvos, skirtos administracinei įmonių naštai apriboti ir tarpvalstybinei veiklai skatinti. Be to, įvairūs tiekimo grandinėje veikiantys subjektai dažnai MVĮ primeta nesąžiningas sutarčių sąlygas ir praktiką.

Komisija imasi veiksmų, kad užtikrintų kuo geresnes MVĮ dalyvavimo tarptautinėje prekyboje, įskaitant prekybą internetu, sąlygas. Bendrojoje mokėjimų eurais erdvėje MVĮ galės naudotis paprastesne mokėjimo tvarka, kuri padės sumažinti išlaidas, ir bendrojoje rinkoje naudotis tik viena banko sąskaita[32]. Be to, bendroji mokėjimų eurais erdvė suteikia galimybę vystyti Europos e. sąskaitų faktūrų išrašymo sistemas ir jas taikyti visose MVĮ. Komisijos skaitmeninėje darbotvarkėje taip pat pabrėžiamos verslo internetu galimybės ir nustatomas konkretus tikslas, pagal kurį 2015 m. 33 % MVĮ pirkimus ir (arba) pardavimus turėtų vykdyti internetu. Be to, siekdama paskatinti pigiai, paprastai ir greitai spręsti žalos atlyginimo klausimus ir pasiūlyti veiksmingą alternatyvą brangesniems ir ilgiau trunkantiems teismo procesams, Komisija šiuo metu rengia teisės akto pasiūlymą, kuriuo ES paskatintų alternatyvaus ginčų sprendimo sistemas, įskaitant galimybę sukurti e. prekybos operacijoms, įskaitant B2B ir B2C atvejais, taikytiną ES interneto ginčų sprendimo sistemą.

Komisija išsamiai išnagrinės nesąžiningą komercinę veiklą ir bendrojoje rinkoje tarp įmonių nustatomas sutarčių sąlygas ir prireikus pateiks teisės akto pasiūlymą, kad apsaugotų įmones nuo nesąžiningų sutarčių sąlygų. Be to, Komisija paskelbs pranešimą dėl Direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos[33], siekdama atkreipti dėmesį į tokias dažnai MVĮ kylančias problemas kaip sukčiavimai, susiję su įmonių žinynais. Komisija taip pat imsis veiksmų siekdama užtikrinti, kad ekonominio priklausomumo atvejais MVĮ būtų apsaugotos nuo nesąžiningos komercinės veiklos ir turėtų galimybę kreiptis dėl veiksmingo žalos atlyginimo, kai ją patiria dėl tokios tiekimo grandinėje vykdomos veiklos.

ES teisės aktuose ir politikoje pripažįstama, kaip svarbu užtikrinti tinkamą vartotojams teikiamą informaciją apie gamybos procesą, įskaitant informaciją apie gamintoją ir bendrojoje rinkoje parduodamų produktų kilmę[34]. Išskirtinis dėmesys teikiamas standartų, kuriais reglamentuojama darbuotojų sveikata ir sauga ir užtikrinama produktų higiena ir sauga, taip pat aplinkosaugos taisyklių laikymuisi. Kol Parlamentas ir Taryba, Komisijai pritariant, nagrinėja teisės aktų iniciatyvas, kuriomis siekiama tobulinti reguliavimo sistemą[35], MVĮ turėtų būti geriau informuojamos apie galimybes pasinaudoti esamomis ES teisinėmis priemonėmis, kad apsaugotų savo teisėtus interesus nuo nesąžiningos komercinės veiklos ir klaidinančios informacijos.

MVĮ nuolat žalos daro tokia antikonkurencinė praktika kaip karteliai arba piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi. Siekdama išnagrinėti MVĮ galimybes veiksmingai pasinaudoti teise į visapusišką kompensaciją už tokią žalą, Komisija pradėjo viešąsias konsultacijas dėl nuoseklaus Europos požiūrio į kolektyvinį žalos atlyginimą.

Galiausiai daug su bendrąja rinka susijusios informacijos ir patarimus įmonėms galima rasti ES informavimo tarnybose (pvz., Europos įmonių tinkle, Europos smulkiojo verslo portale, Vidaus rinkos problemų sprendimo tinkle (SOLVIT) ir portale „Jūsų Europa. Verslas“) ir nacionalinėse interneto svetainėse. Taip MVĮ suteikiama galimybė susipažinti su informacija savo kalba. Kartu valstybės narės turėtų skatinti naudotis Komisijos informavimo tarnybomis ir užtikrinti geresnį Komisijos ir nacionalinių informavimo priemonių koordinavimą.

Komisija: atliks išsamią nesąžiningos komercinės veiklos Europos Sąjungoje analizę ir, jei reikės, pateiks teisės akto pasiūlymą; pateiks tokias mokesčių iniciatyvas kaip bendros konsoliduotos įmonių pelno mokesčių bazės teisės akto pasiūlymas ir nauja PVM strategija, kuriomis visų pirma sieks bendrojoje rinkoje sumažinti MVĮ mokestines kliūtis ir administracinę naštą; 2011 m. pradės Europos standartizacijos sistemos peržiūrą; parengs kilmės ženklinimo taisyklių aiškinamąsias gaires ir informuos MVĮ apie priemones, kuriomis jos gali pasinaudoti, kad apsaugotų savo teisėtus interesus; pasiūlys Europos sutarčių teisės priemonę, skirtą į naujas rinkas bandančių patekti MVĮ poreikiams patenkinti; nustatys bendrą procedūrą, kad palengvintų tarpvalstybinį skolų išieškojimą, sudarydama sąlygas kreditoriui „užšaldyti“ jo skolininko kitoje valstybėje narėje esančioje banko sąskaitoje laikomus pinigus. |

Valstybės narės raginamos: visapusiškai įgyvendinti Europos gerosios patirties kodeksą, kuriuo MVĮ sudaromos palankesnės sąlygos dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose; skatinti skelbti internete lengvai prieinamas, nemokamas Europos standartų santraukas ir, jei standartai peržiūrimi, aiškiai nurodyti pakeitimus. Komisija ketina, ir valstybės narės raginamos veikti išvien siekiant vidaus rinkoje stiprinti elektroninę sąveiką, visų pirma siekiant, kad iki 2012 m. būtų priimtas sprendimas dėl Bendrosios rinkos akto pasiūlymo, kad visoje ES būtų užtikrintas abipusis e. atpažinties ir e. autentiškumo pripažinimas ir 2011 m. būtų peržiūrėta Elektroninio parašo direktyva. |

Padėti MVĮ žengti į pasaulinio masto rinkas

- Pasaulinio masto rinkos ES MVĮ siūlo naujų verslo galimybių. Pagal naujausią tyrimą[36] ES MVĮ tarptautiniu mastu veikia aktyviau nei JAV ir Japonijos MVĮ: tam tikru metu per paskutiniuosius trejus metus eksportavo 25 % ES MVĮ, iš kurių 13 % – už ES bendrosios rinkos ribų. Tyrime taip pat pažymima, kad didžiulės rinkos galimybės dar neišnaudotos, visų pirma BRIC šalyse[37], kurių BVP, kaip numatoma, 2030 m. sudarys apie 60 % pasaulio BVP. Šiuo metu į šias rinkas tiekia tik 7–10 % eksportuojančių ES MVĮ.

Kad MVĮ galėtų sėkmingai patekti į trečiųjų šalių rinkas, jos turi turėti reikalingų gebėjimų, remtis tinkama politikos sistema, pagal kurią joms būtų sudarytos sąlygos įgyti konkurencinį pranašumą ir turėti vienodas veiklos sąlygas šalinant tokias kliūtis kaip užsienio šalių reguliavimo sistemų ir netarifinės kliūtys[38]. Komisija nagrinėja daugelį galimybių, įskaitant patekimo į rinką pagalbą ir patarimus reguliavimo klausimais, standartizaciją ir atitikties vertinimą. Ji atsižvelgia į veikiančių verslo organizacijų ir Europos įmonių tinklo, taip pat į ES verslo ir technologijų centro Indijoje ir ES MVĮ centro Kinijoje teikiamas paslaugas. MVĮ taip pat naudinga pagal patekimo į rinką strategiją vykdoma veikla, pavyzdžiui, patekimo į rinką duomenų bazė arba daugiau kaip 30 patekimo į rinką grupių svarbiausiose eksporto rinkose veikla. Šios grupės sujungia ES delegacijų, valstybių narių ambasadų ir ES įmonių atstovų vietoje sukauptą praktinę patirtį, siekdamos Europos įmonėms sudaryti palankesnes sąlygas patekti į šias rinkas[39].

Komisija ypač siekia skatinti naujas įmonių bendradarbiavimo formas, taip pat skirtinguose regionuose ar šalyse esančių įmonių bendradarbiavimą. Naujas bendradarbiavimo modelis – inovacijų grupės ir verslo tinklai, kurie padės įmonėms suvienyti pastangas ir skatins nuoseklų ir koordinuotą požiūrį, kad bendro tikslo būtų siekiama išsaugant savo nepriklausomumą. Komisija atliks tyrimą, kad nustatytų, kaip Europos lygmeniu būtų galima geriausiai remti tokį bendradarbiavimą.

Be to, 2011 m. pradžioje Komisija imsis naujų veiksmų pasaulinio lygio inovacijų grupėms remti, kad paskatintų tarptautinių inovacijų grupių veiklą, kokybišką inovacijų grupių valdymą ir Europos inovacijų grupių stebėjimo centro veiklos plėtrą.

Įgyvendindama ES tarptautinę darbotvarkę, Komisija pagal dvišalius ir daugiašalius susitarimus bendradarbiaudama su trečiosiomis šalimis skatins pažangą MVĮ svarbiose srityse, pvz., prekybos lengvinimą, ir sieks, kad SVA principai būtų integruoti į atitinkamus susitarimus ir susijusius stebėsenos ir koordinavimo mechanizmus. Be to, pasinaudodama turimomis prekybos politikos priemonėmis, ji ir toliau stengsis šalinti netarifines kliūtis ir galimybių gauti žaliavų apribojimus. Tai, be kita ko, padės dar labiau atverti tokius sektorius kaip paslaugų sektorius ir viešųjų pirkimų rinkos, į kuriuos MVĮ iš esmės dar sunku patekti, ir sustiprinti intelektinės nuosavybės teises.

Komisija: 2011 m. paskelbs naują ES MVĮ veiklos už Europos Sąjungos ribų esančiose rinkose paramos strategiją ir pasaulio mastu konkurencingoms inovacijų grupėms ir tinklams skirtą strategiją[40], kurioje daugiausia dėmesio skirs jų vaidmens gerinant MVĮ konkurencingumą analizei; spręs su ES prekybos apsaugos priemonių taikymu susijusias MVĮ problemas, teikdama daugiau informacijos apie šių priemonių naudojimą ir pagalbą jomis naudojantis; sistemingai stengsis laisvosios prekybos susitarimuose šalinti netarifines kliūtis ir, vadovaudamasi atnaujinta prekybos politika, sudaryti MVĮ palankesnes sąlygas patekti į trečiųjų šalių rinkas ir stiprinti intelektinės nuosavybės teises. Valstybės narės raginamos: remti MVĮ tinklų kūrimą pagal Bendrijos valstybės pagalbos ir konkurencijos taisykles; skatinti MVĮ skolintis arba pirkti specialistų žinias ir taip padėti bendrovėms augti, atsinaujinti ir imtis tarptautinio masto veiklos. |

Padėti MVĮ prisidėti prie tausiai išteklius naudojančios ekonomikos kūrimo

- Komisija ėmėsi veiksmų geriau informuoti MVĮ su aplinka ir energija susijusiais klausimais ir padėjo joms įgyvendinti teisės aktus, įvertinti jų aplinkosauginį veiksmingumą ir energijos vartojimo efektyvumą ir atnaujinti jų gebėjimus ir parengtumą. Nors šie veiksmai turi būti sustiprinti, strategija „Europa 2020“ pirmiausia norima suteikti MVĮ svarbų vaidmenį pereinant prie tausaus išteklių naudojimu pagrįsto augimo. Nors MVĮ gali pasinaudoti kai kuriomis rinkos skatinimo priemonėmis, kad pagerintų savo išteklių naudojimą, daugeliu atvejų nėra lengva nustatyti ar suprasti rinkos sąlygas ir MVĮ kyla su informacijos, laiko, žmoniškųjų ir finansinių išteklių stoka susijusios problemos. Šiems sunkumams įveikti reikia, kad jos turėtų galimybę gauti tinkamą finansavimą, be kita ko, pasinaudojant regioninėmis verslo paramos programomis, laiku teikiamą informaciją ir konkrečią verslo paramos organizacijų, pavyzdžiui, prekybos rūmų ir konsultavimo tarnybų, pagalbą. Šį perėjimą gali paskatinti iniciatyvos, kuriomis būtų skatinama peržiūrėti, ar tausiai vartojama energija ir ištekliai.

Be to, norint paskatinti efektyviai naudoti išteklius gali būti naudingos į rinką orientuotos priemonės, kurios paskatintų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą.

Komisija parengs specialią sistemą, pagal kurią MVĮ būtų sudarytos sąlygos prisidėti prie tausiai išteklius naudojančios ekonomikos kūrimo ir išnaudoti savąjį potencialą. Visų pirma Komisija: įgyvendins naują Energijos veiksmingumo planą ir imsis Ekologinių inovacijų veiksmų plano, kuriame, skatinant ryšių kūrimą, mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas ir tausiai išteklius naudojančias inovacijas, išskirtinis dėmesys skiriamas MVĮ; toliau vystys specialias Europos įmonių tinklo aplinkos ir energetikos ekspertams skirtas priemones, pagal kurias specialios žinios apie esamą padėtį, metodikas ir geriausią patirtį iš daugiau patirties turinčių regionų bus perduodamos mažiau patirties turintiems regionams; Europos įmonių tinklas padės MVĮ prekiauti produktais ir paslaugomis, sukurtais naudojantis geriausia patirtimi, visų pirma mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančiomis technologijomis; Europos įmonių tinklo MVĮ grupės ir MVĮ grįžtamojo ryšio duomenų bazė bus naudingos siekiant padėti gerinti aplinkosaugos teisės aktų kokybę ir jų įgyvendinimą. |

Valstybės narės raginamos: geriau pasinaudoti valstybės pagalbos schemų teikiamomis galimybėmis remiant investicijas aplinkos ir energetikos srityse; padėti MVĮ įgyti reikiamus valdymo ir techninius gebėjimus, kad savo verslą galėtų pritaikyti prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ir tausiai išteklius naudojančios ekonomikos, inter alia pasinaudojant Europos socialiniu fondu; teikti reguliavimo paskatas Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (angl. EMAS) dalyvaujančioms ir ISO 14.000 standartą atitinkančioms MVĮ ir imtis veiksmų siekiant paskatinti labai mažas ir mažas įmones naudotis tokiomis supaprastintomis EMAS pobūdžio sistemomis kaip EMAS-EASY. |

Skatinti verslumą, darbo vietų kūrimą ir integracinį augimą

- ES daugiausia darbo vietų sukuria MVĮ, tačiau dėl ekonomikos krizės MVĮ prarado apie 3,25 mln. darbo vietų.

Dabartinėmis sąlygomis valstybės narės turi ir toliau paprastinti žlungančiam verslui likviduoti taikomus administracinius reikalavimus ir procedūras. Be to, apie trečdalis įmonių žlunga atliekant įmonių perdavimą. Todėl būtina gerinti pagrindines įmonių perdavimo sąlygas, nes per ateinantį dešimtmetį kiekvienais metais turės būti perduota iki 500 000 įmonių, teikiančių 2 milijonus darbo vietų[41]. Remdamasi tyrimu, skirtu bankrotų apimčiai ir galimybės iš naujo pradėti verslą problemai įvertinti, 2011 m. Komisija pristatys politines rekomendacijas.

Įgyvendindama pavyzdinę iniciatyvą „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“[42], Komisija įvertins, kokių įgūdžių reikės ateityje labai mažoms ir amatų tipo įmonėms. Be to, „Judaus jaunimo“ iniciatyvoje[43] pagrindinis dėmesys skiriamas mokymui siekiant užtikrinti, kad švietimo sistemos iš tiesų padėtų įgyti tinkamų įgūdžių, reikalingų MVĮ steigimui ir valdymui.

Per mažai inovacinių ES įmonių išauga į dideles, pasaulio mastu sėkmingai veikiančias bendroves. Likusios kliūtys, kurios trukdo verslininkų idėjoms patekti į rinką, turėtų būti pašalintos pasinaudojant įvairiomis politikos priemonėmis, grindžiamomis plačia produktų ir paslaugų inovacijų samprata, kuri, kaip nurodyta komunikate „Inovacijų Sąjunga“[44], apima visus pokyčius, skatinančius įmones sparčiau ir geriau kurti, vystyti, gaminti ir parduoti naujus produktus ir paslaugas. Komisija nagrinės galimybę stebėti labai mažų įmonių inovacijų diegimo rezultatus ir pasiūlys integruotą inovacinių ir konkurencinių e. gebėjimų ugdymo ir skatinimo sistemą, ypatingą dėmesį skirdama mažosioms įmonėms, veiklą pradedančioms įmonėms ir sparčiai augančioms įmonėms.

Kai kurios MVĮ taiko kitus nei tradicinių kapitalo pagrindu įsteigtų įmonių verslo modelius. Šiai įmonių kategorijai, vadinamoms socialinės ekonomikos įmonėms, priskiriamos pelno nesiekiančios asociacijos, fondai, kooperatyvai, savidraudos draugijos ir panašūs juridiniai asmenys. Siekdama reaguoti į specialius šių įmonių poreikius, Komisija Bendrosios rinkos akte paskelbė nemažai priemonių, kuriomis šioms organizacijoms ketina sudaryti vienodas veiklos sąlygas. Pasinaudojant šiomis priemonėmis būtų sprendžiami tiek su kooperatyvais, fondais ir tarpusavio paramos draugijomis, tiek su socialinius tikslus įgyvendinančiomis įmonėmis susiję uždaviniai.

Komisija: bent 10 ES šalių sukurs moterų verslininkių kuravimo programas, pagal kurias joms steigiant įmones, vykdant ir plečiant veiklą būtų teikiamos konsultacijos ir parama; siekdama remti įmonių perdavimą, nustatys geriausią patirtį ir pradės kampaniją jai skatinti; iki 2011 m. pabaigos patvirtins Socialinę verslo iniciatyvą, kurioje daugiausia dėmesio bus skiriama socialinius tikslus įgyvendinančioms įmonėms. |

Valstybės narės raginamos: įgyvendinti SVA veiksmų plane pateiktą rekomendaciją, pagal kurią iki 2012 m. būtų pasiekta, kad naujų įmonių steigimas truktų 3 darbo dienas, o jų steigimo išlaidos sudarytų 100 EUR; iki 2013 m. pasiekti, kad konkrečiai įmonės veiklai pradėti ir vykdyti reikalingos licencijos ir leidimai (įskaitant aplinkosaugos leidimus) būtų išduodami per vieną mėnesį; įgyvendinti SVA veiksmų plane pateiktą rekomendaciją skatinti verslininkus iš naujo pradėti verslą iki 2013 m. nustatant, kad sąžiningiems verslininkams po bankroto būtų taikomas ne ilgesnis kaip 3 metų veiklos sustabdymo ir skolos išieškojimo laikotarpis; kurti perduodamoms įmonėms naudingas ir plačiai remiamas rinkas ir duomenų bazes, taip pat rengti mokymus ir teikti paramą, kad augtų sėkmingai perduodamų įmonių skaičius, be kita ko, rengti informavimo kampanijas, skirtas informuoti apie poreikį iš anksto pasirengti įmonių perdavimui. |

STIPRINTI SVA įGYVENDINIMO VALDYMą, KAD BūTų PASIEKTI KONKRETūS REZULTATAI

- Stiprus valdymas – pagrindinis sėkmingo SVA įgyvendinimo veiksnys.

Komisija, siekdama įvertinti pažangą, rinks informaciją apie valstybių narių veiksmus ir, remdamasi Lisabonos sutarties 173 straipsniu, skelbs metines ES valstybių narių konkurencingumo ataskaitas. Stebint valstybių narių konkurencijos politiką bus galima atlikti tarpusavio vertinimus ir keistis gerąja patirtimi. Komisija teiks Tarybai SVA įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

Bus sustiprintas suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, o MVĮ sektoriaus suinteresuotosios šalys raginamos aktyviai dalyvauti įgyvendinant SVA, be kita ko, reguliariai teikiant informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos SVA priemonės.

Komisija: suburs iš vyriausybių ir verslo organizacijų atstovų sudarytą SVA patariamąją grupę, kuri padės vertinti, kaip įgyvendinamas SVA, ir teikti jo įgyvendinimo ataskaitas, stiprinti pastangas plačiai skleisti informaciją apie MVĮ politikos veiksmus ir skatinti keistis gerąja patirtimi. Šiomis aplinkybėmis ji ir toliau rengs MVĮ veiklos apžvalgą, kurioje pagrindinį dėmesį skirs SVA veiksmų plane nustatytoms priemonėms, siekdama stebėti ir, remdamasi daugeliu sėkmės rodiklių, vertinti valstybių narių SVA įgyvendinimo rezultatus; pasiūlys surengti metinę MVĮ asamblėją, glaudžiai susijusią su SVA gerosios patirties konferencija, kad pakviestų visas susijusias suinteresuotąsias šalis aktyviai dalyvauti SVA įgyvendinime ir paskatintų jų tarpusavio dialogą. Valstybės narės ir, kai tinka, regionų ir vietos valdžios institucijos raginamos: kartu su verslo organizacijų atstovais parengti nacionalinius ir vietos SVA įgyvendinimo planus, grindžiamus tvirtais stebėsenos mechanizmais, ir įsteigti už MVĮ klausimų koordinavimą įvairiose administravimo įstaigose atsakingą instituciją (MVĮ atstovą), turinčią reikiamus žmogiškuosius išteklius ir svarbų vaidmenį administracijoje. |

TOLESNI VEIKSMAI

- Siekdama užtikrinti visapusį SVA įgyvendinimą ir reaguoti į šiuo metu MVĮ kylančius sunkumus, Komisija pasiryžusi ir toliau pirmenybę teikti MVĮ ir savo pasiūlymuose ir programose atsižvelgti į jų ypatumus. Geresnis nacionalinių ir regionų politikos formuotojų informavimas apie įgyvendinamus veiksmus ir šių veiksmų viešinimas padės užtikrinti, kad SVA būtų įgyvendinamas įsiklausant į verslininkų poreikius. MVĮ atstovas bus įgaliotas stebėti valstybių narių SVA įgyvendinimo pažangą ir reguliariai apie tai informuoti MVĮ asamblėją. Valstybės narės raginamos įgyvendinti visą atnaujintą SVA. Šis raginimas taip pat skiriamas šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms.

PRIEDASSVA apžvalgaKai kurie 10 SVA principų įgyvendinimo gerosios patirties pavyzdžiai

Prašome atkreipti dėmesį, kad šis priedas nėra išsamus valstybių narių politikos krypčių vertinimas. Jis turėtų būti vertinamas kaip dokumentas, papildantis paskelbtus, MVĮ politikos kryptims skirtus Europos ir nacionalinius dokumentus.

1 principas. Verslumo skatinimas | Daugelis valstybių narių parengė verslumo programas, kuriomis siekdamos puoselėti verslumo kultūrą, ugdyti jaunimo įgūdžius ir informuoti juos apie galimybes pradėti verslą, verslumo discipliną įtraukė į mokyklų ir universitetų mokymo programas arba parengė papildomus projektus[45]. Kai kuriose šalyse (Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Švedijoje) švietimas verslumo srityje – nuoseklios nacionalinės strategijos tikslas. To siekia ir kitos šalys (Austrija, Portugalija). Latvija kasmet rengia konkursą, per kurį verslo planus gali pateikti šimtai studentų. Nyderlandai parengė programą, pagal kurią jaunieji verslininkai gali užmegzti ryšius JAV. Kai kurios šalys dalyvauja nacionalinėse ar Europos masto programose, kuriomis skatinamas moterų verslumas (Airija, Danija, Graikija, Islandija[46], Italija, Kipras, Lenkija, Norvegija[47], Slovakija, Suomija, Švedija, Prancūzija ir Vokietija). Keletas valstybių narių šioms programoms skiria dideles struktūrinių fondų lėšų sumas. |

Kiti gerosios patirties pavyzdžiai[48] Austrija. 2008 m. pradėtas projektas „Valdytojo pakeitimas“ (angl. Succession exchange) padeda lengviau perduoti įmones. Siekiant padėti užmegzti ryšius verslininkams, kurie ketina perduoti įmonę, ir verslininkams, kurie nori perimti įmonę, teikiamos pagalbos paslaugos ir sukurta elektroninė bazė. Prancūzija. 2009 m. priimtu įstatymu, pavadintu „savarankiškas verslininkas“ (pranc. auto-entrepreneur), visiems piliečiams (bedarbiams, samdomiems darbuotojams, tarnautojams, pensininkams) sudaromos sąlygos lengvai pradėti verslą ir per pirmus trejus metus naudotis daugeliu mokesčių lengvatų. 2009 m. sausio mėn. – 2010 m. birželio mėn. pagal šį įstatymą verslą pradėjo daugiau kaip 500 000 verslininkų. Rumunija. Programa „Pradžia“ (angl. Start) siekiama vystyti jaunimo (18–35 m.) verslumo įgūdžius ir remti veiklą pradedančias įmones. 2009 m. skirtas biudžetas – 21,2 mln. EUR, iš kurių 19 mln. EUR skirta subsidijoms ir 2,1 mln. EUR – programą įgyvendinančiai agentūrai. Švedija. Pagal moterų verslumui skatinti skirtą nacionalinę programą teikiamos paramos paslaugos ir kuruojamos moterų vadovaujamos veiklą pradedančios įmonės. Įkurtas nacionalinis moterų ambasadorių tinklas, kurio pavyzdžiu 2009 m. įkurtas Europos moterų verslo ambasadorių tinklas. |

2 principas. Dar viena galimybė | Tik penkios valstybės narės (Airija, Belgija, Ispanija, Jungtinė Karalystė ir Suomija) laikosi rekomendacijos[49] visas teisines įmonės likvidavimo procedūras, jei ji likviduojama ne dėl tyčinio bankroto, užbaigti per vienerius metus. |

Kiti gerosios patirties pavyzdžiai[50] Belgija. 2009 m. priimtas įstatymas dėl įmonių veiklos tęstinumo, kuriame numatoma, kad siekiant išvengti nemokumo ar bankroto grėsmės finansinius sunkumus patiriančioms įmonėms būtų taikomas moratoriumas. Estija. 2008 m. priimtas reorganizavimo aktas tapo alternatyva bankroto procedūroms: pagal jį laikinas mokumo problemas patiriančioms bendrovėms sudaromos galimybės išlikti. Latvija. 2010 m. įsigaliojus naujam nemokumo įstatymui nemokumo procedūros tapo paprastesnės ir greitesnės, buvo užtikrintas finansinio sektoriaus stabilumas ir sumažėjo privataus sektoriaus skolos dydis. |

3 principas. Visų pirma galvokime apie mažuosius | Tik kelios valstybės narės (Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Liuksemburgas, Slovėnija, Suomija, Švedija ir Vokietija) MVĮ tyrimą įtraukė į savo nacionalinį sprendimų priėmimo metodą. Nyderlandai – įdomus sėkmingo administracinės naštos mažinimo pavyzdys. Olandišką modelį[51] panaudojo ir kitos šalys. |

Kiti gerosios patirties pavyzdžiai Vokietija. Įgyvendinant Trečiąjį MVĮ biurokratinių kliūčių mažinimo aktą[52] 2009 m. supaprastintos 23 biurokratinės procedūros. Italija. 2010 m. balandžio mėn. Italijos vyriausybė priėmė rekomendaciją dėl SVA įgyvendinimo šalyje ir įsteigė nuolatinę darbo grupę, kurią sudaro ministerijų, rūmų, verslo organizacijų ir regionų administracijų atstovai, taip pat Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete Italiją atstovaujantis narys ir kuri turi stebėti, kaip vyksta SVA įgyvendinimas ir siūlyti susijusias iniciatyvas. Parengta metinė SVA įgyvendinimo ataskaita skelbiama internete[53]. |

4 principas. Dėmesingos administracijos | Gerosios patirties pavyzdžiai[54] Čekija. 2009 m. sukurtas „Duomenų langelis“ (angl. Data box), skirtas duomenų perdavimui ir įmonių bei administracijų ryšiams paprastinti. Vengrija. Vieno langelio principu grindžiamas bendrovės registravimo paslaugas teikianti administracija taiko supaprastintas elektronines procedūras (nuo 2008 m. elektroninių procedūrų taikymas privalomas, o laikas, per kurį turi būti įsteigta įmonė, sutrumpintas iki vienos valandos). Portugalija. „Simplex“ programa siekiama supaprastinti administracinį procesą, procedūras ir praktiką. Nuo 2009 m. viešosios konsultacijos teikiamos ir viešajame tinklaraštyje. |

5 principas. Dalyvavimas viešojo pirkimo konkursuose | Tik kelios šalys, siekdamos MVĮ sudaryti palankesnes sąlygas dalyvauti viešojo pirkimo konkursuose, pradėjo skatinti naudotis Europos gerosios patirties kodeksu (Airija, Austrija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Švedija ir Vokietija). Labiausiai paplitusios MVĮ palankios priemonės vis dar yra konkursų dalijimas į dalis ir prieigos prie informacijos lengvinimas kuriant centralizuotas interneto svetaines, sąveikuosius interneto puslapius ir atliekant kitus su e. viešaisiais pirkimais susijusius pakeitimus. |

Kitas gerosios patirties pavyzdys[55] Jungtinė Karalystė. „Supply2.gov.uk“ vyriausybės interneto portale skelbiamos viešojo sektoriaus sutartys ir sudaromos sąlygos susipažinti su vyriausybės teikiamomis galimybėmis. 2008 m. Valstybinės prekybos tarnyba (angl. Office of Government Commerce) paskelbė 12 rekomendacijų, kaip sumažinti dėl viešojo sektoriaus sutarčių sudarymo konkuruojančioms MVĮ kylančias kliūtis. |

6 principas. Galimybė gauti finansavimą | Gerosios patirties pavyzdžiai[56] Daugelis valstybių narių priėmė politikos priemones ir teikdamos valstybės paramą garantijų programoms (Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija ir Vokietija) arba bendrai finansuodamos labai mažas paskolas (Airija, Austrija, Latvija, Lietuva, Slovakija, Švedija, Vengrija ir Vokietija) sudarė MVĮ palankesnes sąlygas gauti finansavimą. Kai kurios valstybės narės ėmėsi priemonių rizikos kapitalui didinti (Airija, Čekija, Danija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Liuksemburgas, Slovakija, Švedija ir Vokietija). Be to, verta paminėti, kad Airija, Belgija, Prancūzija, Vengrija ir neseniai Suomija įsteigė kredito paslaugų ombudsmeno instituciją. Keletas valstybių narių, nelaukdamos pavėluotų mokėjimų direktyvos naujos redakcijos, ėmėsi veiksmų pavėluotų mokėjimų klausimui spręsti ir kai kuriais atvejais viršijo direktyvos taikymo sritį (Belgija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Prancūzija ir Vokietija). 2010 m. Ispanija priėmė naują įstatymą, kuriuo nustatoma, kad valdžios institucijos mokėjimus turi atlikti per 30 dienų, o mokėjimai tarp įmonių turi būti atliekami per 60 dienų. |

7 principas. Bendroji rinka | 22 valstybės narės įsteigė vieno langelio principu aktyviai veikiančius centrus (kontaktinius centrus)[57] Jais sudaromos galimybės paslaugų teikėjams, norintiems vykdyti verslą įvairiose Europos šalyse, elektroniniu būdu tvarkyti reikiamus administracinius formalumus. 15 iš šių valstybių narių interneto svetainę sukūrė ne tik nacionaline (-ėmis) kalba (-omis), bet ir anglų kalba (Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija). |

8 principas. Įgūdžiai ir inovacijos | Kai kurios valstybės narės neseniai įsteigtoms inovacinėms bendrovėms teikia finansavimą visų pirma pasinaudodamos parengiamojo etapo kapitalu ir rizikos kapitalu (Austrija, Belgija, Čekija, Graikija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Švedija, Vengrija ir Vokietija). Kitos finansinę paramą teikia inovaciniams centrams arba konkurencingumo iniciatyvoms, kurie jungia universitetus, mokslinių tyrimų centrus ir įmones (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija). Plačiai paplito inovacijų čekiai, su kuriais MVĮ gali įsigyti novatoriškas konsultavimo paslaugas ir praktinę patirtį (jie naudojami Airijoje, Austrijoje, Graikijoje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Slovėnijoje)[58]. |

Kitas gerosios patirties pavyzdys Italija. Siekiant paskatinti inovacines MVĮ megzti ryšius, 2010 m. liepos mėn. priimtas įstatymas, pagal kurį reguliuojami bendrovių tinklai ir jiems teikiamos mokesčių, administracinės ir finansinės paskatos[59]. |

9 principas. Į aplinkos klausimus pažvelgti kaip į naujas galimybes | Siekdamos padėti MVĮ atnaujinti įrangą arba ją pakeisti alternatyvia efektyviai energiją vartojančia įranga, kai kurios valstybės narės finansavimą efektyviam energijos vartojimui skatinti teikia sudarydamos palankias paskolų sąlygas arba tiesioginėmis subsidijomis (Belgija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Malta, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija ir Vokietija). Kai kurios taip pat remia ekologiškose rinkose verslo galimybes vystančias MVĮ (Bulgarija, Čekija, Slovakija ir Vokietija). Be to, siekdamos MVĮ informuoti apie efektyviai vartojant energiją taupomas sąnaudas ir verslo galimybes ir didinti jų sąmoningumą šiose srityse, valstybės narės teikia MVĮ konsultavimo paslaugas (Austrija, Belgija, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Švedija, Vengrija ir Vokietija)[60]. |

Kiti gerosios patirties pavyzdžiai[61] Danija. Pasinaudodama 2009 m. įsteigtu Verslo inovacijų fondu (2010–2012 m. skiriama 100 mln. EUR), Danijos ekonomikos ir verslo reikalų ministerija remia verslo ekologiškose rinkose galimybes. Nyderlandai. 2008 m. įsteigtas Žinių ir inovacijų energetikos ir aplinkosaugos technologijų srityse fondas (angl. Foundation for Knowledge and Innovation in Energy and Environmental Technology) – tinklas, kuris jungia 160 bendrovių, mokslo institutų ir regionų bei vietos valdžios institucijų, ir bendrai finansuoja projektus, skirtus tokiems ekologiškiems produktams ir technologijoms kurti kaip išmanieji saulės energijos įrenginiai, pažangūs tinklai ir pan.). |

10 principas. Internacionalizavimo skatinimas | Kai kurios vyriausybės remia MVĮ internacionalizavimą, pavyzdžiui, teikia finansinę paramą eksportui, patekimo į rinką strategijoms, ir dalyvavimui prekybos mugėse skatinti (Airija, Čekija, Danija, Estija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija ir Švedija). Keletas iš jų (Danija ir Slovėnija) pagrindinį dėmesį skiria sparčiai augančioms bendrovėms, kurios nori patekti į tarptautinę rinką; kitos įsteigė naujas eksporto skatinimo agentūras (Liuksemburgas) arba parengė naujas paramos programas (Vengrija). Be to, bandoma diegti (Prancūzijoje) kuravimo sistemą, pagal kurią didelės bendrovės remtų MVĮ internacionalizavimą[62]. |

[1] Komisijos komunikatas „Visų pirma galvokime apie mažuosius“, Europos iniciatyva „Small Business Act“, COM(2008) 394 galutinis.

[2] http://ec.europa.eu/eu2020/index_en.htm.

[3] COM(2011) 11 galutinis.

[4] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/small-business-act/implementation/files/sba_imp_en.pdf.

[5] Be to, Komisijos Žaliojoje knygoje dėl PVM ateities MVĮ skirtas specialus skyrius.

[6] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/fighting-late-payments/index_en.htm.

[7] SEC(2005) 433 galutinis, Priedas prie COM(2005) 121 galutinis.

[8] Komisijos komunikatas „Laikinoji Sąjungos valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“ (OL CC 6, 2011 1 11, p. 5).

[9] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/business-environment/public-procurement/index_en.htm.

[10] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/entrepreneurship/sme-week/.

[11] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/promoting-entrepreneurship/women/ambassadors/index_en.htm.

[12] 2010 m. spalio mėn. Komisijos priimta strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų Sąjunga“.

[13] Komunikatas „Regioninės politikos įnašas į pažangų augimą 2020 m. Europoje“, COM(2010) 553.

[14] http://ec.europa.eu/agriculture/rurdev/leg/index_en.htm ir http://ec.europa.eu/agriculture/fin/index_en.htm.

[15] Priede pateikiami veiksmai, kurių valstybės narės ėmėsi SVA įgyvendinti.

[16] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/business-environment/start-up-procedures/index_en.htm.

[17] Komunikatas „Sumanus reguliavimas Europos Sąjungoje“, COM(2010) 543.

[18] COM(2011) 20.

[19] http://ec.europa.eu/internal_market/consultations/2010/green_paper_audit_en.htm.

[20] http://ec.europa.eu/information_society/activities/egovernment/action_plan_2011_2015/index_en.htm.

[21] http://www.ecb.int/stats/money/surveys/lend/html/index.en.html.

[22] http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=836.

[23] Bendrieji veiksmai Europos mikrofinansų institucijoms remti.

[24] http://ec.europa.eu/social/main.jsp?langId=en&catId=836 irhttp://ec.europa.eu/enterprise/policies/finance/borrowing/microcredit/index_en.htm.

[25] Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė,http://www.eib.org/products/loans/special/rsff/index.htm?lang=en.

[26] 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu bendra pagal sanglaudos politiką verslui remti numatyta paskirstyti suma yra apie 55 mlrd. EUR, iš kurių 27 mlrd. EUR konkrečiai skiriami vien tik MVĮ, o 28 mlrd. EUR skiriami neatsižvelgiant į įmonės dydį.

[27] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių pasiūlymas, COM(2010) 815.

[28] Komunikatas „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena“, COM(2010) 612, 2010 11 9.

[29] http://ec.europa.eu/internal_market/smact/index_en.htm.

[30] SEC(2005) 433, Priedas prie COM(2010) 135 galutinis.

[31] Žr. Žaliąją knygą dėl ES viešųjų pirkimų politikos modernizavimo,http://ec.europa.eu/internal_market/publicprocurement/modernising_rules/consultations/index_en.htm.

[32] http://ec.europa.eu/internal_market/payments/sepa/.

[33] Direktyva 2006/114/EB.

[34] Informacijai apie prekių kilmę arba kilmės vietą skirti du šiuo metu nagrinėjami teisės aktų pasiūlymai: Reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams pasiūlymas ir Kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinys, COM(2010) 738.

[35] Tarybos reglamento dėl tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių kilmės šalies nuorodos pasiūlymas (COM(2005) 661) ir Europos parlamento ir Tarybos reglamento dėl tekstilės pavadinimų ir atitinkamo tekstilės gaminių ženklinimo pasiūlymas (COM(2009) 31).

[36] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/market-access/internationalisation/index_en.htm.

[37] Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija.

[38] Komisijos užsakymu atliktame tyrime įvardijamos konkrečios problemos (pvz., skaidrumo trūkumas ir sunkumai norint susipažinti su informacija), su kuriomis susiduria įvairios prekybos apsaugos tyrimuose dalyvaujančios MVĮ, ir siūlomi galimi šių problemų sprendimo būdai. Šiuo metu valstybės narės nagrinėja šio tyrimo rezultatus, kad priimtų sprendimą dėl tolesnių veiksmų. Daugiau informacijos galima rasti Prekybos GD interneto svetainėje http://ec.europa.eu/trade/tackling-unfair-trade/tradedefence/information-for-business/sme/.

[39] http://ec.europa.eu/trade/creating-opportunities/trade-topics/market-access/export-from-eu/.

[40] Komisijos komunikatas „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“, COM(2010) 614.

[41] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/documents/transfers/index_en.htm.

[42] COM(2010) 682 galutinis.

[43] COM(2010) 477 galutinis.

[44] http://ec.europa.eu/research/innovation-union/index_en.cfm.

[45] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/industrial-competitiveness/industrial-policy/files/member_states_competitiveness_performance_and_policies_en.pdf

[46] Islandija ir Norvegija – ES nepriklausančios valstybės, kurios įgyvendina SVA ir naudojasi Konkurencingumo ir inovacijų programos teikiamomis galimybėmis.

[47] Žr. 2 išnašą.

[48] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm (žr. 2009 m. SVA šalių duomenų suvestinių 5 skyrių (Geroji patirtis)).

[49] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/files/docs/sba/sba_action_plan_en.pdf.

[50] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm (žr. 2009 m. SVA šalių duomenų suvestinių 5 skyrių (Geroji patirtis)).

[51] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/better-regulation/administrative-burdens/action-programme/index_en.htm#h2-5 irhttp://english.minlnv.nl/portal/page?_pageid=116,4093799&_dad=portal&_schema=PORTAL.

[52] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm (žr. 2009 m. SVA šalių duomenų suvestinių 5 skyrių (Geroji patirtis)).

[53] http://www.sviluppoeconomico.gov.it/pdf_upload/documenti/Rapportosba2010DEF.pdf irhttp://www.sviluppoeconomico.gov.it/primopiano/dettaglio_primopiano.php?sezione=primopiano&tema_dir=tema2&id_primopiano=718.

[54] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm (žr. 2009 m. SVA šalių duomenų suvestinių 5 skyrių (Geroji patirtis)).

[55] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm (žr. 2009 m. SVA šalių duomenų suvestinių 5 skyrių (Geroji patirtis)).

[56] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm (žr. 2009 m. SVA šalių duomenų suvestinių 5 skyrių (Geroji patirtis)).

[57] http://ec.europa.eu/internal_market/eu-go/.

[58] Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos MVĮ ir verslumo tyrimai, SMEs, Entrepreneurship and Innovation , 2010.

[59] http://www.urp.it/allegati/Legge_2010_122.pdf (42 straipsnis).

[60] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm (žr. 2009 m. SVA šalių duomenų suvestinių 5 skyrių (Geroji patirtis)).

[61] Šaltinis – SVA. Gerosios patirties duomenų bazė http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/best-practices/database/SBA/index.cfm?fuseaction=welcome.detail.

[62] http://ec.europa.eu/enterprise/policies/sme/facts-figures-analysis/performance-review/index_en.htm (žr. 2009 m. SVA šalių duomenų suvestinių 5 skyrių (Geroji patirtis)).