18.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 113/45

—

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą aktyviau remti aukštojo mokslo institucijas ir įvairias nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijas įgyvendinant aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkę,

—

pritaria Europos Komisijai, kuri teigia, kad bendros investicijos į aukštąjį mokslą Europoje yra per mažos, ir pripažįsta, kad ne tik valstybės narės, bet ir daugeliu atvejų regionų valdžios institucijos turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir didinti valstybės investicijas į aukštąjį mokslą,

—

ragina Europos Komisiją sudarant konkrečias programas ir nustatant veiksmų gaires skirti daugiau dėmesio vienam iš jos pačios valstybėms narėms ir aukštojo mokslo institucijoms nustatytų prioritetų, būtent didinti aukštosiose mokyklose besimokančių asmenų skaičių ir stiprinti aukštojo mokslo socialinį matmenį,

—

mano, kad aukštojo mokslo aktualumą galima būtų vertinti ir pagal tai, kaip aukštojo mokslo institucijoms sekasi tenkinti įprastus regionų ar vietos poreikius ir taip prisidėti prie regiono ir vietos vystymosi,

—

pažymi, kad būtina dar daug nuveikti siekiant išplėsti ir stiprinti besimokančiųjų judumo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes ir taip sukurti didesnę pridėtinę tokių galimybių vertę,

—

dar kartą atkreipia dėmesį, kad švietimo ir mokymo srityje, kaip ir jaunimo bei užimtumo politikoje, vietos ir regionų valdžios institucijos turi daug įgaliojimų, ir pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį įgyvendinant aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkę visapusiškai laikantis subsidiarumo principo.

Pranešėja

Mia DE VITS (BE / ESP), Flandrijos parlamento narė

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“

COM(2011) 567 final

1.

teigiamai vertina komunikatą „Europos aukštojo mokslo sistemų modernizavimo darbotvarkė. Ekonomikos augimo ir užimtumo rėmimas“, kuriame Europos Komisija nurodo pagrindinius politinius tikslus, kuriuos būtina įgyvendinti reformuojant aukštąjį mokslą. Komitetas palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą suteikti naują postūmį Bolonijos procesu, Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės sukūrimu pradėtoms, tačiau dar tikrai nebaigtoms reformoms, taip pat džiaugiasi, kad Komisija šioms reformoms skiria svarbią vietą strategijoje „Europa 2020“ ir jos pavyzdinėse iniciatyvose;

2.

pritaria Europos Komisijos pozicijai, prisiimtai komunikate, kur pirmiausia trumpai išdėstomi pagrindiniai politiniai tikslai, kuriuos valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos raginamos įgyvendinti iki šio dešimtmečio pabaigos, o vėliau nurodoma, kaip Komisija galėtų padėti joms įgyvendinti šią aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkę;

3.

mano, kad nors šios srities uždaviniai ir politiniai sprendimai peržengia nacionalines sienas, atsakomybė dėl aukštojo mokslo – politikos srities, kurioje ES turi koordinavimo ir rėmimo kompetenciją – reformos įgyvendinimo iš esmės tenka valstybėms narėms ir aukštojo mokslo institucijoms. Komitetas dar kartą atkreipia dėmesį, kad švietimo ir mokymo srityje, kaip ir jaunimo bei užimtumo politikoje, vietos ir regionų valdžios institucijos turi daug įgaliojimų, ir pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį įgyvendinant aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkę visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;

4.

pažymi, kad siūloma aukštojo mokslo modernizavimo strategija nekelia jokių klausimų dėl jos atitikties subsidiarumo ir proporcingumo principams;

5.

pabrėžia, kad švietimas, įskaitant aukštąjį mokslą, visų pirma turi suteikti žmonėms platų bendrą pagrindą optimaliai ugdyti savo gabumus ir tapti atviroms, stiprioms ir įvairiapusėms asmenybėms, gebančioms prisiimti įsipareigojimus visuomenei. Švietimo ekonominė vertė yra neginčijama, tačiau tai nėra vienintelė jo vertė. Švietimą vertinti tik ekonominiu požiūriu yra neišvengiamai neteisinga, nors tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis toks vertinimas atrodytų pagrįstas ar netgi būtinas;

6.

nepaisant to, visiškai pritaria tam, kad siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo Europoje, švietimui ir mokymui turi būti suteiktas svarbus vaidmuo, ir atkreipia dėmesį, kad dar nepakankamai išnaudotos Europos aukštojo mokslo institucijų galimybės šį vaidmenį visuomenėje atlikti;

7.

pritaria išvadoms, kad iki 2020 m. Europoje reikia pasiekti, kad aukštąsias mokyklas ar lygiavertes studijas baigtų 40 proc. jaunų žmonių – taip pasieksime numatytą ir būtiną daug žinių reikalaujančių darbo vietų augimą, atversime jaunimui geresnes kokybiškų darbo vietų perspektyvas ir tokiu būdu kovosime, visų pirma, su jaunimo, nedarbu;

8.

yra įsitikinęs, kad jei aukštojo mokslo institucijos plačiai naudotų novatoriškus IRT sprendimus, tai galėtų padėti užtikrinti didesnį aukštojo mokslo prieinamumą ir padidinti, pavyzdžiui, studentų iš retai apgyvendintų vietovių, salų, kalnų vietovių arba atokiausių regionų skaičių;

9.

ypač pritaria pozicijai, kad reikia dėti pastangas į aukštąsias mokyklas pritraukti įvairesnių visuomenės grupių ir apgailestauja, kad kai kurios gyventojų grupės nepakankamai atstovaujamos aukštajame moksle. Komitetas pabrėžia, kad toks nepakankamas atstovavimas – t. y. kai kurių gyventojų grupių atstovų yra labai mažai tarp besimokančių aukštosiose mokyklose ir dar mažiau tarp šiose institucijose dirbančių dėstytojų – yra ne tik socialinė problema, bet ir ekonominiu požiūriu gabumų švaistymas;

10.

todėl siūlo stebėti ne tik kaip valstybėms narėms sekasi didinti aukštųjų mokyklų studentų ir visų pirma sėkmingai aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių, bet ir kaip joms pavyksta pritraukti vadinamus „netradicinius“ arba per menkai atstovaujamoms grupėms priklausančius asmenis ir taip pakeisti tradicinių vaidmenų modelius ir kovoti su stereotipiniu studijų pasirinkimu, o tuo pačiu segregacija darbo rinkoje. Atsižvelgdamas į demografinius pokyčius, Komitetas mano, kad pasiekti būtiną tikslą – iš esmės padidinti aukštosiose mokyklose besimokančiųjų asmenų skaičių – pavyks tik tuo atveju, jei valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos į savo aukštojo mokslo politiką įtrauks socialinį matmenį. Regionų komitetas mano, kad būtina nustatyti konkrečius šios srities socialinius tikslus, priderintus pagal kiekvienos valstybės narės ir jos regionų specifiką, tačiau pabrėžia, kad didesniam besimokančių asmenų skaičiui taip pat reikalingas didesnis Europos aukštojo mokslo institucijų finansavimas, nes tik taip bus galima užtikrinti aukščiausius mokslinių tyrimų ir mokymo standartus;

11.

pritaria Europos Komisijos raginimui skirti finansinę paramą studentams iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Turėdamas omenyje šias šeimas, Regionų komitetas pagrįstai nerimauja dėl kai kurių valstybių narių sprendimų ir ketinimų padidinti mokestį už mokslą, nepaisant to, kad visos valstybės narės ratifikavo Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, kurio 13 straipsnyje numatyta, inter alia, kad „aukštasis mokslas turi būti vienodai prieinamas visiems pagal kiekvieno gabumus, imantis visų reikiamų priemonių, visų pirma palaipsniui įvedant nemokamą mokslą“. Komitetas baiminasi, kad šiuo metu, kai daugelis studentų ir jų šeimų kenčia nuo ekonomikos ir finansų krizės padarinių, padidinus mokestį už mokslą, studentams padidės finansinės kliūtys siekti aukštojo mokslo;

12.

atkreipia dėmesį, kad norint siekti aukštojo mokslo ir sėkmingai įgyti aukštąjį išsilavinimą, svarbios ne tik finansinės galimybės. Lemiamą vaidmenį gali atlikti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, studijų srities pasirinkimas, tinkamas išankstinis pasirengimas, išlyginamosios studijos, kai tokio pasirengimo trūksta, profesinis orientavimas renkantis studijas ir profesiją, perorientavimas tinkamu laiku į kitą, tinkamesnę studijų sritį, kad sumažėtų pavojus nebaigti aukštojo mokslo, labiau į studento poreikius orientuotas mokymas ir kt. Komitetas ragina valstybes nares ir aukštojo mokslo institucijas šiems klausimams skirti būtina dėmesį. Komitetas apgailestauja, kad informacija apie pirmiau minėtais klausimais vykdomą politiką nėra sistemingai kaupiama ir pateikiama valstybėms narėms, kaip tai daroma kitais su aukštuoju mokslu susijusiais klausimais, ir mano, kad reikia suteikti tinkamą paramą pagal Bolonijos procesą šiuo metu kuriamam Europos aukštojo mokslo socialinio matmens stebėsenos centrui;

13.

teigiamai vertina Europos Komisijos siūlomas priemones, pavyzdžiui, kurti nacionalines kvalifikacijų sistemas, kurios užtikrintų aiškias ir, prireikus, papildomas galimybes pereiti iš vieno kvalifikacijos lygmens į kitą arba kuriomis dėmesys būtų sutelktas veikiau į realius mokymosi rezultatus ir įgytas žinias ir įgūdžius (visų pirma pripažįstant kitoje šalyje įgytą išsilavinimą ar anksčiau įgytus įgūdžius, įskaitant tuos, kurie įgyti per savišvietą ir neformalų mokymąsi), o ne į tradicinius ir formalius kriterijus, pavyzdžiui, studijų trukmę ir pagal programą numatytą paskaitų valandų skaičių. Komitetas laikosi nuomonės, kad tokio pobūdžio priemonės gali būti veiksmingos siekiant tiksliau įvertinti asmenų įgytus įgūdžius ir nukreipti juos į tinkamą lygį arba pasiūlyti tinkamą ir prieinamą kelią į aukštesnę kvalifikaciją;

14.

primygtinai prašo Europos Komisijos ir toliau nuosekliai laikytis pažangaus požiūrio į lanksčius mokymosi modelius ir būdus, taip pat taikant dabar galiojančią ir rengiant naują direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo;

15.

pritaria tam, kad glaudesni santykiai su darbo rinka ir su darbo rinkos institucijomis būtų labai naudingi aukštajam mokslui, turint omenyje, kad vienas aukštojo mokslo tikslų – perduoti žinias ir ugdyti svarbiausius universaliuosius gebėjimus, reikalingus sėkmingam aukštos kvalifikacijos darbui. Be to, Komitetas mano, kad darbo tinka galėtų prisiimti daugiau įsipareigojimų aukštojo mokslo srityje, visų pirma pasiūlyti studentams ir dėstytojams pakankamai kokybiškų stažuočių, palaikyti dialogą su aukštojo mokslo institucijomis dėl būsimų darbo vietų ir su tuo susijusių išsilavinimo reikalavimų, pasinaudoti bendrais perduodamais dėstytojų gebėjimais ir kt. Taip pat reikėtų, kad daugiau įmonių ir universitetų užmegztų partnerystę mokslinių tyrimų tikslais;

16.

yra įsitikinęs, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios paprastai palaiko puikius ryšius ir su aukštojo mokslo institucijomis, ir su darbo rinka, turi geriausias galimybes skatinti ir palaikyti tokį dialogą;

17.

mano, kad aukštojo mokslo aktualumą galima būtų vertinti ir pagal tai, kaip aukštojo mokslo institucijoms sekasi tenkinti įprastus regionų ar vietos poreikius ir taip prisidėti prie regiono ir vietos vystymosi. Komiteto nuomone, šios gilios regioninės šaknys yra vienas iš būdų aukštojo mokslo institucijoms pritaikyti savo misiją ir strateginius prioritetus bei siekti kompetencijos. Todėl Komitetas pabrėžia ir palaiko Europos aukštųjų mokyklų įvairovę ir savitumą;

18.

ragina visose Europos aukštojo mokslo institucijose plačiai diegti IRT technologijas. Jei aukštojo mokslo institucijos ir atitinkamos nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijos sukurtų bendrą IT platformą, būtų galima padidinti aukštųjų mokyklų absolventų skaičių;

19.

pritaria, kad gerai apgalvota judumo strategija ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas yra labai svarbūs švietimo kokybei ir įvairiapusiam žmonių, galinčių šiomis galimybėmis pasinaudoti, asmeniniam tobulėjimui. Komitetas pripažįsta, kad valstybės narės ir aukštojo mokslo institucijos pasiekė didelės pažangos judumo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje. Didžiulį teigiamą poveikį padarė Erasmus programa, o Bolonijos procesas dar labiau jį sustiprino. Šios programos ir bendradarbiavimas turi neįkainojamą vertę, kadangi padeda kurti aiškų ir teigiamą Europos įvaizdį daugelio Europos piliečių akyse;

20.

vis dėlto pažymi, kad būtina dar daug nuveikti siekiant išplėsti ir stiprinti besimokančiųjų judumo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo galimybes ir taip sukurti didesnę pridėtinę tokių galimybių vertę. Europos Komisija teisingai išvardija įvairiuose politikos lygmenyse esamas kliūtis, kurias dažnai lemia šalių specifika. Regionų komiteto nuomone, nors padėtis sudėtinga, tai neturėtų trukdyti valstybėms narėms, vietos ir regionų valdžios institucijoms ir aukštojo mokslo institucijoms nedelsiant pradėti spręsti šias problemas pagal savo kompetenciją;

21.

ragina visose aukštojo mokslo institucijose naudoti diplomo priedus, nes tai labai svarbus žingsnis diplomų palyginamumo ir lengvesnio jų pripažinimo link;

22.

atkreipia dėmesį, kad vykdoma nemažai aukštojo mokslo tarpvalstybinio kokybės užtikrinimo iniciatyvų, ir, atsižvelgdamas į jų struktūrinį poveikį valstybių narių ir atitinkamų regionų aukštojo mokslo sistemoms, norėtų, kad tokios pat iniciatyvos būtų įgyvendinamos ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje;

23.

ragina atitinkamas nacionalinės valdžios institucijas (daugeliu atveju tai vietos ir regionų valdžios institucijos) supaprastinti ir paspartinti akademinių kvalifikacijų pripažinimą, kad būtų pašalinta nemaža kliūtis studentų ir akademinės bendruomenės atstovų judumui. Dėl šios kvalifikacijos pripažinimo procedūros jos prašantis asmuo neturėtų patirti pernelyg didelių išlaidų ir ji neturėtų trukti ilgiau nei keturis mėnesius;

24.

visiškai sutinka, kad būtina plėtoti ir geriau naudoti žinių trikampį – švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą, ir visiškai pritaria Europos Komisijos vertinimui, kad aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijos gali paspartinti vietovių, kuriose jos įsikūrusios, ekonominį vystymąsi, padėti išnaudoti regiono privalumus pasauliniu lygmeniu ir tapti žinių tinklo centrais, kurie būtų naudingi vietos ekonomikai ir visuomenei;

25.

pripažįsta, kad pirmiau pateiktų teiginių pagrįstumas pasitvirtina dar labiau, kai vietos ir regionų valdžios institucijos teikia strateginę paramą laisvai pasirinkdamos tam tikrą skaičių prioritetinių veiklos sričių pagal konkrečius regiono privalumus ir poreikius. Reikėtų itin skatinti formuoti žinių ir inovacijų branduolius kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis, universitetais ir vietos įmonėmis, įskaitant neseniai pradėjusias veikti įmones;

26.

atkreipia dėmesį, kad Europos Komisijos komunikate daug dėmesio skiriama verslui, galimybėms kurti paklausias prekes ir paslaugas, taip pat žinių rinkai. Komitetas pabrėžia, kad aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų institucijos turi socialinę pareigą viešojo sektoriaus institucijoms ir pelno nesiekiančiam sektoriui, pavyzdžiui, (privalomo) švietimo, medicinos bei paramedicinos bei socialinių ir globos paslaugų įstaigoms;

27.

pritaria Europos Komisijai, kuri teigia, kad bendros investicijos į aukštąjį mokslą Europoje yra per mažos, ir pripažįsta, kad ne tik valstybės narės, bet ir daugeliu atvejų regionų valdžios institucijos turėtų prisiimti didesnę atsakomybę ir didinti valstybės investicijas į aukštąjį mokslą. Todėl Regionų komitetas ragina valstybes nares ir, kai būtina, regioninės valdžios institucijas nepaisant biudžeto problemų nerizikuoti ateitimi ir ilgainiui didinti investicijas, o ne mažinti išlaidas sektoriuose, kurie turi lemiamos reikšmės ekonomikos augimui ateityje. Komitetas mano, kad Europos Komisija praktinių priemonių šiuo klausimu galėtų imtis per Europos semestro programą užtikrindama, kad nebus taupoma strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimui svarbiausių sektorių sąskaita;

28.

laikydamasis požiūrio, kad švietimas yra viešoji gėrybė, pritaria Europos Komisijos pozicijai, kad tvarios aukštojo mokslo sistemos pagrindas yra ir ateityje neginčijamai turi būti valstybės investicijos;

29.

pritaria pastangoms diversifikuoti finansavimą, pavyzdžiui, kurti viešojo ir privataus sektorių partnerystes infrastruktūrai finansuoti, tačiau perspėja, kad dėmesį sutelkus į vieną iš galimų alternatyvių finansavimo šaltinių, t. y. į finansavimą privačiomis lėšomis, gautomis padidinus mokestį už mokslą, gali išaugti namų ūkių sunkumai. Komitetas baiminasi, kad dėl namų ūkių sunkumų sumažės studijuojančiųjų skaičius ir atsiras nepageidaujamų pokyčių studentų bendruomenės socialinėje struktūroje, taip pat edukacinio judumo srautai tarp valstybių narių ir regionų taps netolygūs arba šis netolygumas sustiprės. Siekiant visiems sudaryti lygias galimybes ir užtikrinti kompetenciją, reikėtų apsvarstyti, kaip būtų galima gerinti stipendijų ir paskolų studijoms politiką, kuri remtųsi pajamų ir mokslo rezultatų kriterijais;

30.

pritaria tam, kad būtų kuriami nauji ir tobulinami esami finansavimo mechanizmai, kuriais skatinama siekti veiklos rezultatų, remti įvairias strategines galimybes, skatinti institucijų specializacijos įvairovę ir visų rūšių kompetenciją. Tačiau patirtis rodo, kad tokie mechanizmai turi būti taikomi apgalvotai ir atsargiai, visų pirma siekiant, kad pasirinktas finansavimo būdas ir taikomi rodikliai iš tiesų padėtų pasiekti laukiamų rezultatų ir kad būtų tinkamai puoselėjama norima mokslo institucijų įvairovė ir įvairovė pačiose institucijose;

31.

atkreipia dėmesį, kad didesnis aukštojo mokslo institucijų savarankiškumas neatleidžia jų nuo atskaitomybės ar atsakomybės savo teritorijos, kurioje vykdo veiklą, atžvilgiu. Vis dėlto Komitetas pripažįsta, kad didesnis aukštojo mokslo institucijų savarankiškumas dažnai turi teigiamos įtakos ir padeda pritraukti privačių lėšų, taigi prisideda ir prie siekio didinti investicijas į aukštąjį mokslą;

32.

palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą aktyviau remti aukštojo mokslo institucijas ir įvairias nacionalinės, regionų ir vietos valdžios institucijas įgyvendinant aukštojo mokslo modernizavimo darbotvarkę. Komitetas mano, kad įvairiomis formomis teikiama parama yra labai svarbi siekiant sėkmingos ir būtinos įvairių valdžios institucijų ir aukštojo mokslo institucijų projektų konvergencijos, kartu išlaikant norimą įvairovės ir specializacijos lygį;

33.

ragina Europos Komisiją sudarant konkrečias programas ir nustatant veiksmų gaires skirti daugiau dėmesio vienam iš jos pačios valstybėms narėms ir aukštojo mokslo institucijoms nustatytų prioritetų, būtent didinti aukštosiose mokyklose besimokančių asmenų skaičių ir stiprinti aukštojo mokslo socialinį matmenį;

34.

atkreipia dėmesį į Bolonijos procesą, kuris parodė, kad labai naudingos gali būti reformos projektų pažangos stebėsenai naudojamos santykinai paprastos palyginamosios suvestinės, kuriose pateikiama daug naudingos informacijos ir kurios žadina susidomėjimą, todėl siūlo naudoti daugiau tokio pobūdžio priemonių. Tačiau Komitetas pabrėžia, kad valstybių narių lygmeniu naudojamos tokio pobūdžio suvestinės dažnai neatspindi skirtingos veiksmų raidos įvairiuose regionuose ir todėl negalima teisingai įvertinti vietos ir regionų valdžios institucijų vykdomos politikos, visų pirma tuose sektoriuose, kuriuose didžioji dalis vykdomų veiksmų ar netgi visi veiksmai priklauso jų išskirtinei kompetencijai;

35.

remia Europos Komisijos „U-Map“ projektą, kurio tikslas – gerinti žinias apie įvairias aukštojo mokslo institucijų specializacijas, ir projektą „U-Multirank“, kuris yra aukštojo mokslo institucijų reitingavimo pagal įvairius rezultatus ir informacijos priemonė. Kartu reikėtų pasirūpinti, kad aukštojo mokslo institucijoms pernelyg neišaugtų su tuo susijusi papildoma administracinė našta. Savaime suprantama, kad gilios tradicijos regione ir dalyvavimas vietos bendruomenės gyvenime turės būti vieni iš aukštojo mokslo institucijų reitingavimo ir klasifikavimo parametrų;

36.

teigiamai vertina Europos Komisijos ketinimą bendradarbiaujant su Eurostatu rinkti duomenis apie edukacinį judumą aukštosiose mokyklose ir apie aukštąjį mokslą baigusių asmenų užimtumą. Komitetas atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio informacija labai vertinga ne tik studentams ir aukštųjų mokyklų absolventams, ji gali būti naudinga ir baigiamųjų klasių moksleiviams renkantis studijų sritį ir mokslo įstaigą;

37.

ragina Europos Komisiją prieš kuriant Europos aukštojo mokslo registrą apsvarstyti ir tiksliai apibrėžti tikslus ir atidžiai ištirti, ar jų negalima būtų pasiekti kitomis, esamomis iniciatyvomis;

38.

visiškai pritaria siekiui skatinti judumą ir šiuo atžvilgiu atkreipia Europos Komisijos dėmesį į vis dar aktualias pastabas, kurias Komitetas pateikė savo 2011 m. sausio 27 ir 28 d. nuomonės dėl pavyzdinės iniciatyvos „Judus jaunimas“ skyriuje „Su judumu susijusios iniciatyvos“ (1);

39.

taip pat yra įsitikinęs, kad daugiau dėmesio skiriant kalbų mokymuisi ne tik padaugės mainų galimybės, bet ir pagerės jų kokybė, ir mano, kad šioje srityje Europos Komisija galėtų teikti paramą; primena Europos daugiakalbystės politikos tikslą – kiekvienas europietis be gimtosios kalbos turėtų mokėti dar dvi kalbas;

40.

pritaria Europos Komisijos pageidavimui visiems studentams, neatsižvelgiant į jų socialinę kilmę, sudaryti geresnes galimybes įgyti magistro laipsnį kitoje valstybėje narėje, ir patvirtina, kad šios kategorijos studentams reikia didesnės finansinės paramos. Komitetas susipažino su Europos Komisijos pasiūlymu kartu su Europos investicijų banku sukurti ES lygmens studentų paskolų garantijų sistemą. Nei viena iš šių dviejų priemonių neturi sukurti prielaidų judumo galimybėms tapti komercine preke. Ši priemonė turi būti kuriama kaip papildanti esamas ir jau seniai savo naudingumą įrodžiusias stipendijų programas, pavyzdžiui, Erasmus  (2);

41.

apgailestauja, kad nepakankamas nacionalinių paskolų judumas mažina studentų judumą. Komitetas primygtinai rekomenduoja nustatyti reikalavimą, kad paskolos ir stipendijos būtų teikiamos nediskriminuojant dėl pilietybės;

42.

pripažįsta, kad kai kurių specialybių atstovų judumo srautai gali tapti iššūkiu kai kurioms šalims ir, kartais dar didesniu mastu, kai kuriems regionams. Išsilavinimo, kuris suteikia teisę teikti tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, medicinos srityje, atveju Komitetas pritaria, kad reikia leisti nustatyti tokias prieigos sąlygas, kokių reikia norint užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą regione, atsižvelgiant į regiono lygmenį. Be to, Komitetas pasirengęs padėti nuodugniai ištirti šį klausimą ir ieškoti ilgalaikių sprendimų, kurie tenkintų visus suinteresuotuosius subjektus ir išsaugotų Europos acquis;

43.

įsitikinęs, kad reikia imtis konkrečių priemonių siekiant visiems besimokantiems užtikrinti vienodas judumo mokymosi tikslais galimybes nepriklausomai nuo jų socialinės ir ekonominės padėties ar jų kilmės regiono geografinės padėties;

44.

taip pat pripažįsta, kad tam tikrų tarpvalstybinio mokymo rūšių, kurios siūlomos pagal franšizės susitarimus, kokybės lygis kelia susirūpinimą, ir ragina visas valstybes nares imtis reikiamų priemonių, pavyzdžiui, užtikrinant savo aukštojo mokslo įstaigų, teikiančių mokymo paslaugas už savo valstybės ribų, mokymo kokybės kontrolę, kad visos valstybės narės galėtų visiškai pasitikėti viena kitos institucijomis;

45.

pripažįsta, kad tarpvalstybiniam mokslininkų judumui vis dar esama per daug kliūčių, ir ragina valstybes nares iniciatyviai užtikrinti geresnį papildomų lengvatų ir socialinių išmokų reglamentavimą, kad mokslininkai būtų labiau apsaugoti buvimo užsienyje laikotarpiu ir todėl noriau dalyvautų tarpvalstybinio judumo programose;

46.

tikisi, kad bus priimta Strateginė inovacijų darbotvarkė ir kad bus galima kuo skubiau pasistūmėti į priekį nustatant Europos inovacijų instituto vystymo prioritetus ir siūlant kurti naujas žinių ir inovacijos bendrijas (ŽIB);

47.

susidomėjęs stebi universitetų ir įmonių „žinių sąjungų“ sudarymo procesą ir mano, kad būtų naudinga, o gal net būtina, panašias universitetų sąjungas kurti su pelno nesiekiančiomis įstaigomis ir organizacijomis. Šiuo atveju Komitetas pirmiausia galvoja apie Europai kylančius iššūkius, pavyzdžiui, visuomenės senėjimą ir jaunų žmonių skaičiaus mažėjimą, daugiakultūrę visuomenę ir klimato kaitą;

48.

pritaria Komisijos iniciatyvai sukurti kokybišką stažuočių sistemą ir mano, kad Komisija ir valstybių narių nacionalinės, regionų arba vietos valdžios institucijos turėtų aktyviai stebėti šios sistemos įgyvendinimą. Siūlymas sukurti vieną centralizuotą platformą, kurioje būtų skelbiama apie laisvas stažuočių vietas visoje Europoje, gali būti puikus būdas informuoti apie stažuočių pasiūlymus ir paskatinti jaunus žmones pateikti paraiškas dėl stažuočių kitoje valstybėje narėje;

49.

pritaria Europos Komisijai, kad internacionalizavimas ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas negali apsiriboti Europos Sąjunga ir kad didžiulių galimybių esama ir už jos ribų. Šiuo aspektu Komitetas ypač pabrėžia didžiulį potencialą, slypintį kaimyninių regionų, kurių vienas yra Europos Sąjungoje, o kitas už jos ribų, bendradarbiavime. Šioje srityje ES turėtų skatinti Europos universitetų ir trečiųjų šalių aukštojo mokslo centrų bendradarbiavimą, siekiant, inter alia, gerinti jų valdymą ir tobulinti mokymo programas pasinaudojant mūsų centrų sukaupta patirtimi. Todėl reikėtų skatinti pasienio regionų ir kaimyninių trečiųjų šalių universitetų studentų ir dėstytojų judumą ir mainų programas, kadangi tai priemonė toms šalims perduoti gerąją patirtį;

50.

tikisi konkretesnių pasiūlymų, kaip Europos Komisija numato remti Europos aukštojo mokslo institucijų veiksmus kuriant ir vystant internacionalizavimo strategiją, bei tikisi, kad šiuo klausimu ji užmegs dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais. Komitetas pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat turės dalyvauti šiame dialoge, nes aukštojo mokslo institucijų internacionalizavimo strategijos dažnai glaudžiai susijusios su regionų, kuriuose tos institucijos įsikūrusios, vystymo strategijomis;

51.

pritaria siūlymui nuo 2014 m., kai bus pradėta įgyvendinti programa „Erasmus visiems“, toliau didinti dabar vykdomų švietimo, mokymo ir jaunimo programų finansavimą bei supaprastinti jų administracinį valdymą. Komitetas tikisi, kad ši nauja programa ne tik išplės įvairias mainų ir bendradarbiavimo galimybes, bet ir pagerins jų kokybę;

52.

taip pat entuziastingai priima Europos Komisijos pasiūlymą visas dabartines Europos lygmens mokslinių tyrimų ir inovacijų programas sujungti į naują bendrąją programą „Horizontas 2020“;

53.

atsižvelgdamas į tai, kad vietos ir regioninių valdžios institucijos yra arčiausiai aukštojo mokslo institucijų, siūlo Europos Komisijai jų paramą raginant aukštojo mokslo institucijas pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias suteikia „Erasmus visiems“ ir „Horizontas 2020“ programos;

54.

kaip ir ankstesnėse nuomonėse, pabrėžia, kad esamas programas integruoti į naujas reikia apdairiai, kad šios reorganizacijos metu nebūtų prarasti tam tikri vertingi esamų programų elementai;

55.

pritaria Europos Komisijai, kuri (aukštąjį) mokslą susieja su ES sanglaudos politika, Europos regioninės plėtros fondu ir Europos socialiniu fondu. Siekiant užtikrinti, kad naudos gavėjai šių fondų paramą panaudotų kuo veiksmingiau ir naudingiau, Komitetas ragina Europos Komisiją iniciatyviai ieškoti įvairiose valstybėse narėse ir regionuose sukauptų geriausios praktikos pavyzdžių ir juos plačiai skleisti;

56.

tikisi, kad, sudarydama konkrečias programas ir nustatydama veiksmų gaires, Europos Komisija nuolat palaikys jau pradėtą ir vertingą dialogą su visais suinteresuotaisiais subjektais, įkaitant vietos ir regionų valdžios institucijas;

57.

susipažino su pasiūlymu suburti aukšto lygio grupę, kuriai būtų pavesta analizuoti svarbiausius aukštojo mokslo modernizavimo aspektus, ir labai tikisi, kad, sudarydama šią grupę, Europos Komisija atsižvelgs į konkrečius iššūkius, kuriuos ji paminėjo savo komunikate; prašo, kad šioje aukšto lygio grupėje būtų ir Regionų komiteto atstovų;

58.

ragina, kad Europos Komisija, sudarydama modernizavimo darbotvarkę, pagalvotų apie tai, kad būtina užtikrinti visų šiai darbotvarkei aktualių pavyzdinių iniciatyvų sinergiją, ir atsižvelgtų į Regionų komiteto parengtas nuomones dėl šių pavyzdinių iniciatyvų.