2.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 259/26

—

kartoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“;

—

pabrėžia, kad pastatų energinis efektyvumas – aktuali problema;

—

mano, kad priimant su investicijomis susijusius sprendimus reikalingas didesnis skaidrumas. Energijos naudojimo, gamybos ir išskiriamo CO2 kiekio statistiniai duomenys turėtų būti vieši;

—

siūlo mažiausiai vieną atskirą 2014–2020 m. struktūrinių fondų prioriteto eilutę konkrečiai skirti tvariam energijos naudojimui ir gamybai. Šiam tikslui reikia skirti visą deramą dėmesį ir apie jį garsiai kalbėti;

—

ragina į sanglaudos politiką įtraukti specialų miestams skirtą skyrių, pagal kurį būtų teikiama pagalba tvarios energijos veiksmų planų kūrimui, centralizuoto šilumos tiekimo gerinimui ir plėtrai, bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai, energijos gamybai ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui, viešam apšvietimui, viešajam transportui ir netaršioms transporto rūšims, pastatų energiniam efektyvumui ir kt., ir sukurti pagalbos tarnybas vietos valdžios institucijoms, pavyzdžiui, vietos ir regionines energetikos agentūras;

—

kartoja, kad ESF tikslas turėtų būti vietos ir regionų lygmeniu stiprinti žmonių gebėjimus, kurie bus reikalingi ateityje kuriant mažai energijos suvartojančius miestus ir regionus ir kurie skatins vietos ekonomiką;

—

pritaria veiksmingesniems finansavimo mechanizmams, kurie galėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Šioje srityje finansavimą turėtų sudaryti, pavyzdžiui, paskolos mažomis palūkanomis arba be palūkanų, banko garantijos, atnaujinamieji fondai ir kitos modernios finansų inžinerijos priemonės, kurios pagal papildomumo principą turėtų būti naudojamos su vietos ir regionų lygmeniu teikiamu finansavimu iš struktūrinių fondų.

Pranešėjas

Ilmar REEPALU (SE / ESP), Malmės savivaldybės tarybos narys

Pamatinis dokumentas

2011 m. vasario 14 d. Europos Komisijos raštas

1.

puikiai žino, kad klimato kaita yra didžiulis pasaulinio masto iššūkis, kurio poveikis įvairioms vietovėms ir regionams labai skiriasi. Sprendžiant klimato kaitos problemą, reikia atsižvelgti į vietos ir regionų padėtį ir galimybes ir vietos bei regionų lygmeniu imtis pažangių problemų sprendimo būdų. Klimato kaitos problemų mastas yra pernelyg didelis, kad kuri nors valstybė narė galėtų viena jas išspręsti, taigi šioje srityje gali pasitarnauti Europos Sąjunga;

2.

pabrėžia, kad strategijos „Europa 2020“ užimtumo, inovacijų, švietimo, socialinės įtraukties, klimato kaitos švelninimo ir energetikos tikslai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir visi kartu yra būtini norint pasiekti visa apimantį socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslą. Pagrindinių priemonių strategijos „Europa 2020“ tikslams pasiekti pagrindas yra pažangus, tvarus ir integracinis augimas;

3.

pabrėžia, kad ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m. „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas“ yra tinkamas indėlis į klimato kaitos problemos sprendimą, kadangi ja nustatomos būtinos tvarumo užtikrinimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės;

4.

kartoja, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi atlikti svarbų vaidmenį įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir siekiant pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, t. y. mažinant energijos suvartojimą, decentralizuojant energijos tiekimą, naudojant daugiau atsinaujinančiosios energijos, užtikrinant ekosistemos atsparumą klimato kaitai ir išsaugant bei padidinant anglies dioksido absorbentų kiekį;

5.

mano, kad nenuspėjamas klimatas kelia grėsmę visuomenės sveikatai, infrastruktūrai, žemės ūkiui, biologinei įvairovei, apsirūpinimui vandeniu ir maistu ir ekonomikos raidai. Šį klausimą reikia spręsti geriau projektuojant, taikant geresnę praktiką ir tobulesnes technologijas miestuose ir kaimuose;

6.

yra įsitikinęs, kad klimato kaitos švelninimo priemonės gali daryti teigiamą poveikį pažangiu augimu pagrįstam ekonomikos vystymuisi, ekologiškoms darbo vietoms, atsparumui, socialinei sanglaudai ir gyvenimo kokybei, todėl reikia nustatyti atitinkamus sektorius ir klimato kaitos privalumus, galinčius suteikti ekonominio vystymosi galimybių;

7.

mano, kad su klimatu susiję vietos viešieji pirkimai ir investicijos gali paskatinti teisingą, integracinį ir tvarų augimą. Kartu susiejus ekonomikos vystymąsi, socialinę sanglaudą ir aplinkos apsaugos finansavimą, galima paskatinti perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

8.

mano, kad ES investicijos į pažangiąją vietos specializaciją gali padėti regionams ieškoti tokių novatoriškų sprendimų, kurie leistų išnaudoti vietos sąlygas ir galimybes mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikai vystyti;

9.

yra įsitikinęs, kad investicijos į tvarių Europos miestų ir regionų kūrimą gali sutvirtinti Europos įmonių poziciją besiplečiančioje pasaulio rinkoje;

10.

mano, kad verslo sektorių reikia įtraukti į tvarios ekonomikos vystymą skatinant jo prekybos veiklą su socialinėmis ir aplinkos apsaugos problemomis susiejančią politiką bei strategijas ir padidinti šio sektoriaus atsakomybę už minėtos veiklos pasekmes ir poveikį;

11.

pabrėžia, kad klimatui nekenkiančioms priemonėms reikalingas didelis ilgalaikis finansavimas. Norint pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, reikės atkreipti dėmesį į investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, pastatus, atsinaujinančiuosius energijos išteklius, netaršų transportą ir kitus pažangių sistemų sprendimus dėl tausesnio išteklių naudojimo. Tiek ES miesto, tiek kaimo vietovėms reikalinga didesnė parama vietos ir regionų klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos veiksmams; nurodo, kad komunikate (1) apskaičiuota, jog, norėdama pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, ES artimiausius keturis dešimtmečius kasmet turės vidutiniškai investuoti papildomus 270 mlrd. eurų arba 1,5 proc. savo BVP ir kad, sustiprinus su klimato kaita susijusias priemones iki 2020 m., gali būti sukurta 1,5 mln. papildomų darbo vietų;

12.

ragina iš esmės sustiprinti Merų pakto iniciatyvą, kuriai reikia skirti tinkamų priemonių miestams ir regionams, rengiantiems klimato kaitos veiksmų planus, remti ir, bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, pavyzdžiui, JAV merų konferencija, parengti bendrus anglies pėdsako standartus;

13.

dar kartą pabrėžia, kad paramos sistemos turėtų būti prieinamos visiems atsinaujinančiosios energijos gamintojams, nepriklausomai nuo jų dydžio, nes norint pasiekti ES „20–20–20“ tikslus, būtina išnaudoti vietos ir regionų decentralizuotų energijos sistemų potencialą;

14.

pabrėžia, kad švelninant klimato kaitą vietos ir regionų lygmeniu iškyla aktuali pastatų energinio efektyvumo problema, nes pastatų sektorius (t. y. gyvenamieji ir komercinės paskirties pastatai) visoje ES suvartoja daugiausiai energijos ir išskiria daugiausiai CO2. Jo suvartojama energija sudaro apie 40 proc. visos ES suvartojamos energijos;

15.

pabrėžia būtinybę dėti daugiau pastangų tvarių transporto sistemų, žmonių transporto naudojimo įpročių keitimo ir ekologiškais degalais varomų transporto priemonių srityse, kad padidėtų efektyvumas, sumažėtų tarša ir pagerėtų oro kokybė. RK pabrėžia ekologiško viešojo keleivinio transporto svarbą aglomeracijose ir ragina investuoti daugiau struktūrinių fondų lėšų į ekologiškais degalais varomą viešąjį transportą ir dekarbonizaciją;

16.

pažymi, kad svarbu skatinti vystyti ir tobulinti anglies dioksido absorbentus, kurie padeda mažinti anglies dioksido koncentraciją aplinkoje, ypač naudingiausių geologinių ir (arba) gamtos išteklių turinčiuose regionuose;

17.

pabrėžia, kad ES turi laikytis tarptautinių su klimato kaita susijusių priemonių finansavimo įsipareigojimų; pritaria nuomonei, kad tarptautinės anglies dioksido rinkos lėšos turėtų būti vienas iš projektų besivystančiose šalyse finansavimo šaltinių;

18.

mano, kad visuomenę būtina informuoti apie dabartinius netausius išteklių naudojimo būdus;

19.

mano, kad reikia užtikrinti geresnį mokslo ir politikos atstovų keitimąsi žiniomis, kad priimami sprendimai dažniau būtų grindžiami moksliniais duomenimis;

20.

mano, kad subsidiarumo ir partnerystės principai ir daugiapakopis valdymas yra pagrindinės sėkmingo struktūrinių fondų įgyvendinimo sąlygos, ir pabrėžia, kad visų pirma vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų dalyvauti rengiant partnerystės sutartis, dėl jų derantis ir jas įgyvendinant pagal ES fondų bendras strategines gaires. Tai turėtų būti svarbi ir išskirtinė galimybė Europos Sąjungai užtikrinti didesnį savo išlaidų skirtingose politikos srityse ir skirtingais valdymo lygmenimis nuoseklumą;

21.

kartoja, kad nepritaria idėjai įkurti bendrą teminį klimato kaitos fondą, kuris, daugiausiai priklausydamas nuo šiuo metu iš struktūrinių fondų skiriamų lėšų, sutelktų visas ES finansines priemones, naudojamas sprendžiant klimato kaitos problemą. Iš tiesų dėl tokio lėšų „perkėlimo“ gali iškilti pavojus, kad labai sumažės klimato kaitos problemai spręsti skiriamų lėšų, be to, gali kilti abejonių dėl su klimato kaita susijusių projektų įtraukimo į teritorines plėtros strategijas;

22.

siūlo vietos ir regionų veiksmus klimato kaitos srityje laikyti papildančiais tarptautinę, Europos ir nacionalinę politiką ir kartu pasinaudoti su panašiomis grėsmėmis susiduriančių ir panašių galimybių turinčių regionų patirtimi ir bendradarbiavimu;

23.

mano, kad reikėtų toliau vystyti daugiapakopio valdymo metodą, nes sėkmingai sušvelninti klimato kaitą ir prie jos prisitaikyti galima tik tuo atveju, jei sprendžiant šią problemą dalyvaus visų lygmenų valdžios institucijos. Todėl RK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares taikyti subsidiarumo principą;

24.

pabrėžia, kad visais lygmenimis ES labai svarbu vengti administracinių kliūčių. Šiuo tikslu reikia imtis koordinuotų vietos, regionų, nacionalinių valdžios institucijų ir Europos Komisijos veiksmų;

25.

pabrėžia, kad, siekiant propaguoti inovacijas ir spartų perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos, reikėtų skatinti tam tikrame sektoriuje ar skirtinguose sektoriuose kurti regionų ir įmonių „energetikos ir klimato aljansus“. Aiškus tokios viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės tikslas turėtų būti plėtoti ir taikyti mažo anglies dioksido kiekio technologijas, vystyti ir tobulinti anglies dioksido absorbentus ir vykdyti prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus. Šiuo tikslu turėtų būti skiriama konkreti struktūrinių fondų parama;

26.

mano, kad priimant su investicijomis susijusius sprendimus reikalingas didesnis skaidrumas. Energijos naudojimo, gamybos ir išskiriamo CO2 kiekio statistiniai duomenys, visų pirma, susiję su klimato fizinių parametrų pokyčiais, turėtų būti vieši; reikėtų stebėti su klimato kaita susijusias ES išlaidas, kad ES galėtų tiksliai nustatyti, kiek jos išlaidų yra susijusios su veiksmais klimato kaitos srityje;

27.

mano, kad klimato kaitos – ypač poveikio švelninimo ir prisitaikymo – ir energetikos politika turėtų būti tarp svarbiausių ES biudžeto prioritetų;

28.

pabrėžia, kad ES biudžetas turėtų remti daugiapakopio valdymo principus ir kad visos ES priemonės turi būti grindžiamos horizontalia politika: turėtų būti derinamos kovos su klimato kaita ir prisitaikymo prie jos priemonės, aiškiai padalytos vietos, nacionalinių ir ES valdymo lygmenų ir skirtingų politikos sričių politinės ir finansinės funkcijos bei atsakomybė, kad būtų išvengta spragų, nenuoseklumo ir politikos priemonių dubliavimosi;

29.

mano, kad svarbiausi dalykai norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus yra ES teisėkūra ir ES išlaidoms taikomos sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad su klimatu susijusias priemones reikėtų įtraukti į visus atitinkamus išlaidų skyrius, įskaitant struktūrinius fondus, žemės ūkio, kaimo plėtros, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei išorės bendradarbiavimo fondus. „Įtraukti“ – reiškia iš naujo nustatyti esamos politikos prioritetus tvarumui skatinti pripažįstant, kad viena priemone galima ir reikėtų iš karto siekti skirtingų tikslų;

30.

mano, kad veiksmingą ribotų biudžeto išteklių paskirstymą ir jų efektyvumą geriausiai būtų galima užtikrinti, jei veiksmai klimato kaitos srityje ir energijos vartojimo efektyvumas taptų transversaliu struktūrinių fondų, BŽŪP ir bendrųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų (būsimos 8-osios bendrosios programos) prioritetu. Be to, būsima aplinkai ir su klimato kaita susijusiems veiksmams skirta priemonė Life+ turėtų papildyti šį įtraukimą teikiant daugiau lėšų su klimato kaita susijusioms priemonėms ir išbandant naują požiūrį į prisitaikymą prie klimato kaitos ir į jos poveikio švelninimą;

31.

pritaria dešimties metų biudžeto laikotarpiui, nes jis galėtų padidinti finansavimo programavimo stabilumą ir nuspėjamumą ir paskatintų laikytis tikslingesnio požiūrio;

32.

apgailestauja, kad nepaisant to, jog Komisija atkreipė dėmesį į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, į 2011–2020 m. energetikos strategiją neįtraukti konkretūs papildomi įsipareigojimai, susiję su vietos ir regionų investicijų į tvarią energetiką finansavimu;

33.

siūlo mažiausiai vieną atskirą 2014–2020 m. struktūrinių fondų prioriteto eilutę konkrečiai skirti tvariam energijos naudojimui ir gamybai. Šiam tikslui reikia skirti visą deramą dėmesį ir apie jį garsiai kalbėti;

34.

nurodo, kad tvaraus miesto koncepcija keičiasi pereinant prie vietinių energijos gamybos įrenginių, elektros energija varomų transporto priemonių, pažangiųjų tinklų naudojimo ir kitų geresnio išteklių naudojimo sistemų, ir ragina į sanglaudos politiką įtraukti specialų miestams skirtą skyrių, pagal kurį būtų teikiama pagalba tvarios energijos veiksmų planų kūrimui, centralizuoto šilumos tiekimo gerinimui ir plėtrai, bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai, energijos gamybai ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimui, viešam apšvietimui, viešajam transportui ir netaršioms transporto rūšims, pastatų energiniam efektyvumui ir kt., ir sukurti pagalbos tarnybas vietos valdžios institucijoms, pavyzdžiui, vietos ir regionines energetikos agentūras;

35.

primena Europos Komisijos ketinimą propaguoti vietos lygmens energetinius sprendimus ir toliau vystyti pažangių miestų (t. y. pažangios apskaitos ir pažangiųjų tinklų) iniciatyvą investicijoms į švarią energiją ir efektyvų energijos vartojimą skatinti ir ragina Europos Komisiją šiuos gerus ketinimus įtraukti į 2014–2020 m. struktūrinių fondų programą;

36.

prašo padidinti regioninės plėtros ir (arba) sanglaudos politikos finansavimą, skirtą gerinti namų ūkių energijos vartojimo efektyvumą, ne mažiau kaip 5 proc., t. y. bent 15 proc. Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) vidurkio Europos Sąjungoje;

37.

pabrėžia, kad pagrindinė struktūrinių fondų funkcija yra pagalba gilinant žinias, diegiant daugiau novatoriškų sprendimų ir didinant visuomenės informuotumą apie problemas ir galimybes, susijusias su būtinybe spręsti klimato kaitos problemą, švelninti jos poveikį ir prie jos prisitaikyti;

38.

mano, kad svarbu skatinti dalyvavimu grindžiamą požiūrį ir žinių platformas, kurios apimtų visus su klimato kaita susijusius sektorius ir padėtų nustatyti politikos lemiamus mokslinių tyrimų poreikius;

39.

ragina biudžeto valdymo instituciją užtikrinti tinkamą finansavimą ir daugiau lėšų skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, susijusiems su klimato kaitos poveikiu, išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimu ir prisitaikymu prie klimato kaitos padarinių, visų pirma, energetikos srityje ir įgyvendinant Europos strateginį energetikos technologijų planą ne tik ES ir nacionaliniu, bet ir vietos bei regionų lygmeniu, įskaitant branduolių ir modernių MVĮ propagavimą;

40.

pabrėžia, kad į visas ES programas ir strategijas visiškai įtraukiant klimato kaitos klausimus ir susijusias priemones svarbu suderinti tvarias technologijas ir naujoms pažangioms technologijoms reikalingą inovacijų finansavimą;

41.

pabrėžia, kad, siekiant pakeisti požiūrį, sustiprinti ekologišką ekonomikos augimą ir remti strategiją „Europa 2020“, svarbu skleisti pažangius sprendimus ir sėkmingiausias inovacijas kaip demonstracinius projektus;

42.

pabrėžia, kad Europos socialinis fondas (ESF) gali būti naudojamas tvariai esamų profesijų praktikai skatinti ir naujiems įgūdžiams ugdyti ekologiškesnių technologijų ir ekologiškesnių paslaugų srityje, nes ESF yra priemonė, padedanti darbuotojams ir įmonėms prisitaikyti prie naujų ekonomikos realijų;

43.

todėl kartoja, kad ESF tikslas turėtų būti vietos ir regionų lygmeniu stiprinti žmonių gebėjimus, kurie bus reikalingi ateityje kuriant mažai energijos suvartojančius miestus ir regionus, kuriuose bus galima įgyvendinti veiksmingas prisitaikymo prie klimato kaitos ir (arba) jos švelninimo priemones ir kurie skatins vietos ekonomiką;

44.

pabrėžia, kad svarbu kompleksiškai remti miestų ir kaimų sąveiką ir plėtrą, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo, ekologiško viešojo keleivinio transporto, aplinkos teikiamos naudos išsaugojimo, vandentvarkos, patrauklumo požiūriu;

45.

mano, kad bendra žemės ūkio politika reikėtų atlyginti ūkininkams ir žemės valdytojams už viešąsias gėrybes, pavyzdžiui, atsinaujinančiosios energijos gamybą, vietovių, atliekančių svarbų anglies dioksido absorbento vaidmenį, išsaugojimą, išskiriamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ir prisitaikymą prie klimato kaitos;

46.

mano, kad reikėtų palikti daugiau laisvės taikyti daugiau BŽŪP reikalavimų arba didinti jos ekologiškumą (BŽŪP I ir II ramsčiai);

47.

pabrėžia, kad Kaimo plėtros fondas (BŽŪP II ramstis) ir toliau išlieka labai svarbiu metodu, padedančiu ūkininkams diegti inovacijas ir remiančiu kaimo ekonomikos įvairinimą. Komitetas taip pat pabrėžia, kad reikėtų išplėsti jo dabartines funkcijas įtraukiant klimato kaitos švelninimą, prisitaikymą prie jos ir kitų svarbių su ištekliais susijusių klausimų, pavyzdžiui, vandentvarkos, biologinės įvairovės ir dirvožemio tvarkymo, sprendimą;

48.

kartoja, kad palankiai vertina nepanaudotų asignavimų, kurie skirti vietos ir regionų valdžios institucijoms tvarios energetikos projektams vykdyti, perskirstymą pagal Reglamento (EB) Nr. 663/2009 II skyrių, ir pabrėžia, kad šią naują Europos energijos vartojimo efektyvumo priemonę reikėtų laikyti svarbiu ir sektinu precedentu;

49.

kartoja, kad atgaivinimo planus ir investicijas į energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiąją energiją dabartinės krizės sąlygomis sieja glaudus ryšys;

50.

atkreipia dėmesį į tai, kad mažo anglies dioksido kiekio technologijų ir klimato kaitos poveikiui atsparios ekonomikos vystymas vietos ir regionų lygmeniu pagerins bendrą Europos ekologiškos ekonomikos konkurencingumą, todėl turėtų būti galimybė jį bendrai finansuoti projektų obligacijomis, kurias turėtų išleisti EIB;

51.

pritaria veiksmingesniems finansavimo mechanizmams, kurie galėtų skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Šioje srityje finansavimą turėtų sudaryti, pavyzdžiui, paskolos mažomis palūkanomis arba be palūkanų, banko garantijos, atnaujinamieji fondai ir kitos modernios finansų inžinerijos priemonės, kurios pagal papildomumo principą turėtų būti naudojamos su vietos ir regionų lygmeniu teikiamu finansavimu iš struktūrinių fondų;

52.

pritaria idėjai, kad reikėtų sudaryti naujo finansavimo galimybes mažiausiai vieną trečdalį pajamų, gaunamų iš prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemos, skiriant vietos ir regionų lygmeniui. Tiksli pelno paskirstymo sistema turėtų būti nustatyta kiekvienos valstybės narės nacionalinėse klimato strategijose, kad būtų tinkamai atsižvelgta į labai skirtingą valstybių narių atsakomybės už klimato apsaugą pasidalijimą; pritaria tam, kad būtų vis plačiau renkamas anglies dioksido mokestis visoje Europoje ir tokiu būdu remiantis pirmiau minėtu pagrindu vietos ir regionų lygmuo gautų naują finansavimo šaltinį; kadangi šiuo metu miestai ir regionai turi per mažai galimybių naudotis esamomis anglies dioksido rinkomis, labai pritaria OECD raginimui, kad vietos ir regionų valdžios institucijos kurtų savo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo projektus, finansuojamus per prekybos taršos leidimais sistemą.