2.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 259/48

—

reikalauja, kad bet kokia Europos lygmeniu įgyvendinama su infrastruktūra susijusi iniciatyva turėtų atsižvelgti į šių klausimų sprendimą regionų ir vietos lygmeniu;

—

prašo nagrinėjant bet kokį energetikos infrastruktūros vystymo projektą atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir poreikius. Būtina reguliariai atlikti kruopštų tokių projektų įgyvendinimo teikiamos ekonominės naudos vietos, regionų ir net makroregioniniu lygmeniu įvertinimą;

—

mano, kad atliekant energetikos infrastruktūros vertinimą reikėtų nustatyti šių projektų poveikį tiek energetiniam saugumui, tiek aplinkai ir kraštovaizdžiui, taip pat socialiniam ir ekonominiam vystymuisi;

—

labai palankiai vertina tai, kad Europos Komisija teikia pirmenybę su pažangiųjų tinklų kūrimu susijusių technologijų vystymui. Tokie tinklai bus itin svarbūs tinkamam energijos rinkos veikimui ir suteiks galimybę veiksmingiau ir tausiau naudoti išteklius;

—

nerimauja dėl to, kad Europos Komisija negali pasiūlyti konkretaus ir išsamaus šios energetikos infrastruktūros vystymo programos finansavimo plano;

—

prašo suteikti jam galimybę pareikšti savo nuomonę itin svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl investicijų į energetikos infrastruktūrą programos įtraukimo į biudžetą, numatytų finansavimo būdų, kiekvieno iš dalyvaujančių subjektų, ypač vietos ir regionų valdžios institucijų, bet kartu ir visų vartotojų, įnašo dydžio.

Pranešėjas

Michel LEBRUN (BE / ELP), Belgijos prancūzakalbės bendruomenės parlamento narys

Pamatinis dokumentas

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai. Integruoto Europos energetikos tinklo planas“

COM(2010) 677 galutinis

1.

džiaugiasi, kad Europos Sąjunga visapusiškai dalyvauja įgyvendinant šią didžiulę ir svarbią užduotį tuo pačiu metu sukurti Europos energetikos supertinklą, vystyti veiksmingas jungtis ir decentralizuotus pažangiuosius tinklus. Regionų komitetas labai teigiamai vertina tai, kad pagal šią iniciatyvą į atokius teritorinius vienetus pagaliau bus tinkamai atsižvelgiama, ir jie bus įtraukiami į šiuos tinklus. Sukūrus šias struktūras, sustiprės teritorinė sanglauda ir regioninis solidarumas, su aiškia sąlyga, kad rengiant šiuos projektus bus išgirsti visų subjektų būgštavimai ir interesai ir į juos bus visapusiškai atsižvelgiama;

2.

palankiai vertina tai, kad Europos Komisija savo komunikate „2020 m. ir vėlesnio laikotarpio energetikos infrastruktūros prioritetai“ pažymi būtinybę užtikrinti vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą priimant visus sprendimus dėl Europos energetikos infrastruktūros modernizavimo ir kuriant būsimą integruotą supertinklą. Regionų komitetas pabrėžia, kad šis dalyvavimas turėtų būti numatytas nuo pat pirmųjų tyrimo etapų;

3.

pabrėžia, kad regionų ir vietos valdžios institucijoms tenka svarbus vaidmuo užtikrinti Europos Komisijos pristatytų projektų sėkmę turint omenyje jų įgaliojimus ir atsakomybę daugeliu klausimų, susijusių su planavimu, leidimų išdavimu, investicijomis, viešaisiais pirkimais, energijos gamyba, perdavimu, paskirstymu, energijos vartojimo valdymu ir energijos vartojimo efektyvumo didinimu, taip pat energetinę vertę turinčių atliekų apdorojimu ir saugojimu. Todėl bet kokia Europos lygmeniu įgyvendinama su infrastruktūra susijusi iniciatyva turėtų atsižvelgti į minėtų klausimų sprendimą regionų ir vietos lygmeniu;

4.

ypač palankiai vertina regionų grupių mechanizmams skiriamą dėmesį. Specialios regionų platformos palengvins ir netgi paspartins numatytų projektų planavimo, finansavimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir kontrolės procedūras. Be to, reguliarus jų kūrimas bus būtinas siekiant užtikrinti visų su naujos energetikos infrastruktūros diegimu susijusių regionų ir vietos subjektų visapusišką bendradarbiavimą ir dalyvavimą;

5.

prašo daugiau dėmesio skirti reguliariam ir savalaikiam piliečių informavimui apie naujos infrastruktūros diegimą. Vietos ir regionų valdžios institucijoms, turinčioms tiesioginį ryšį su gyventojais, būtina suteikti priemones ir struktūras, leidžiančias gerai informuoti visuomenę ir su ja konsultuotis siekiant užsitikrinti jos paramą ir pritarimą pačiam projektui. Taip pat svarbu, kad Komisija užtikrintų kuo didesnį modeliavimo metodų, pagal kuriuos apibrėžiamas energetikos infrastruktūros poreikis, skaidrumą, stebėtų, kad skirtingi modeliavimo metodai konkuruotų tarpusavyje ir kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų kontroliuoti parametrus ir skaičiavimo metodus, naudojamus kuriant tokius modelius;

6.

pritaria Europos Komisijai, kuri pripažįsta, kad Europos Sąjunga savo atsinaujinančiosios energijos vartojimo, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, energijos vartojimo mažinimo ir tiekimo saugumo užtikrinimo tikslus pajėgs pasiekti tik tada, jei skirs dideles investicijas energetiniu požiūriu pačios veiksmingiausios ekonomikos vystymui, kuriam, be kita ko, reikalingas tinklų modernizavimas, jungčių kūrimas ir prioritetinis atsinaujinančiosios energijos integravimas į šiuos tinklus, visų pirma plėtos vidutinės ir žemos įtampos tinklus, nes tai būtina sąlyga decentralizuotai energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių vykdyti;

7.

atkreipia Komisijos dėmesį į neseniai priimtą Regionų komiteto rezoliuciją „Gaivalinės nelaimės ir atominės katastrofos Japonijoje padariniai. Ko turėtų pasimokyti Europos Sąjunga“, ypač į jos 14–16 punktus, ir prašo planuojant būsimą energetikos infrastruktūrą atsižvelgti į šią nuomonę. Be to, ragina tvirtai laikytis iki 2050 m. nustatytų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų. Ypač svarbu griežtai reikalauti, kad visos šalys pasiektų ar viršytų numatytus naudojant iškastinį kurą, pvz., anglį, naftą arba gamtines dujas, išmetamų dujų kiekio mažinimo tikslus;

8.

pabrėžia, kad reikia nustatyti sritis, kuriose infrastruktūrą, atsižvelgiant į jos santykinę svarbą, būtų galima patobulinti ar modernizuoti, o kuriose reikalinga nauja didelė infrastruktūra;

9.

pabrėžia, kad būtina numatyti papildomas paklausos valdymo priemones ir 2020 metams numatytiems energijos taupymo ir efektyvaus energijos vartojimo tikslams įgyvendinti būtinas priemones. Energetikos infrastruktūros poreikis priklausys nuo mūsų gebėjimo racionalizuoti vartojimą;

10.

atkreipia dėmesį, kad tinkama nacionalinė ir Europos Sąjungos politika sudarytų sąlygas būsimam Europos supertinklui tapti elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos visiško sukūrimo varikliu, kuris paskatintų veiksmingą konkurenciją šioje srityje. Regionų komitetas mano, kad, norint užtikrinti Europos Sąjungos 2020 m. tiksluose numatytą gerovės ir sanglaudos lygį, būtina visiškai įgyvendinti veiksmingos bendrosios rinkos sukūrimo projektą ir sukurti pažangų integruotą Europos energetikos tinklą;

11.

pritaria, kad, skatinant įvairesnį ir saugų tiekimą ir mažinant kai kurių regionų energetinę priklausomybę, svarbų vaidmenį atlieka veiksminga dujų infrastruktūra, pabrėžia, kad reikia nustatyti dujų infrastruktūros taisykles, užtikrinančias didesnį lankstumą, ypač siekiant užtikrinti galimybę transportuoti dujas atbuline kryptimi, kad būtų pašalinta kai kurių regionų priklausomybė nuo vienintelio tiekimo šaltinio, ir mano, kad reikia vystyti dujų infrastruktrūrą visapusiškai atsižvelgiant į suskystintų gamtinių dujų ir suslėgtų gamtinių dujų terminalų indėlį;

12.

mano, kad Europos Komisijos komunikate siūlomos priemonės papildo trečiąjį paketą, kadangi jomis siekiama patenkinti investicijų energijos gamybos ir perdavimo srityje poreikį;

13.

šiuo požiūriu pripažįsta energijos rinkos reguliavimo agentūrų, užtikrinančių investicijų į energetikos infrastruktūrą, nepriklausomai nuo to, ar jos centralizuotos ar decentralizuotos, tinkamumą ir veiksmingumą, vaidmenį;

14.

labai palankiai vertina tai, kad pirmenybė teikiama su pažangiųjų tinklų kūrimu susijusių technologijų vystymui. Tokie tinklai bus itin svarbūs tinkamam energijos rinkos veikimui ir suteiks galimybę veiksmingiau ir tausiau naudoti išteklius. Regionų komitetas prašo sukurti konsultacijų, informacijos ir keitimosi nuomonėmis apie šį būsimą pažangų tinklą platformą;

15.

mano, kad energijos vartojimo efektyvumas yra galinga ir naudinga priemonė, leidžianti sukurti tvarią energetinę ateitį, ir kad jis gali iš dalies sumažinti būtinybę investuoti į energetikos infrastruktūrą;

16.

nerimauja dėl to, kad Europos Komisija negali pasiūlyti konkretaus ir išsamaus šios energetikos infrastruktūros vystymo programos finansavimo plano. Taigi apgailestauja, kad negali pareikšti savo nuomonės itin svarbiais klausimais, pavyzdžiui, dėl programos įtraukimo į biudžetą, numatytų finansavimo būdų, kiekvieno iš dalyvaujančių subjektų, ypač vietos ir regionų valdžios institucijų, bet kartu ir visų vartotojų, įnašo dydžio;

17.

pritaria Europos Komisijos idėjai sukurti Europos infrastruktūros fondą, kuris teiktų finansavimą visiems pagrindiniams ES svarbos infrastruktūros projektams energetikos, plačiajuosčio ryšio ir transporto, įskaitant TEN tinklus, srityse;

18.

bet ir apgailestauja, kad nebuvo nustatyti kiekybiniai tikslai, susiję su tikėtina šios strategijos nauda;

19.

primygtinai prašo kuo greičiau parengti ir pateikti visą išsamią informaciją apie Komisijai nagrinėti pateiktus finansavimo būdus ir priemones, taip pat suteikti jam galimybę ateityje pareikšti nuomonę šiais klausimais;

20.

prašo nagrinėjant bet kokį energetikos infrastruktūros vystymo projektą atsižvelgti į vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį ir poreikius. Būtina reguliariai atlikti kruopštų tokių projektų įgyvendinimo teikiamos ekonominės naudos vietos, regionų ir net makroregioniniu lygmeniu įvertinimą. Atliekant šį vertinimą reikėtų nustatyti šių projektų poveikį tiek energetiniam saugumui, tiek aplinkai ir kraštovaizdžiui, taip pat socialiniam ir ekonominiam regionų vystymuisi. Žinoma, kad visuomenės prieštaravimai yra didžiausia kliūtis energetikos infrastruktūros vystymui. Pastangos įrodyti vietos bendruomenėms, kad energetikos infrastruktūros vystymas ir jo poveikis aplinkai joms bus naudingas, labai padėtų numalšinti šiuos prieštaravimus;

21.

pripažįsta, kad nacionalinis lygmuo tebėra būtinas koordinuojant investicijas į tinklus ir jungtis. Tačiau Regionų komitetas dar kartą pažymi, kad didelė atsinaujinančiosios energijos dalis pagaminama ir daug suvartojamos energijos, ypač pastatuose, sumažinama vykdant vietos ir regionų lygmens iniciatyvas;

22.

pripažįsta, kad elektros perdavimo infrastruktūros plėtojimas tarp ES ir trečiųjų šalių gali padidinti, o kai kuriais atvejais netgi sukelti, anglies dioksido nutekėjimo riziką, todėl prašo Komisijos skubiai ištirti Europos prekybos apyvartiniais taršos leidimais pakeitimus siekiant išvengti tokio anglies dioksido nutekėjimo. Turėtų būti numatyti įvairūs variantai, pavyzdžiui, anglies dioksido įtraukimo mechanizmas;

23.

pripažįsta Europos energetikos infrastruktūros modernizavimo projekto ekonominę, aplinkosauginę ir socialinę svarbą, nes jis gali pritraukti pramonės įmones ir paskatinti kurtis naujas įmones energetikos srityje, taip pat paremti daugelio darbo vietų šiame sektoriuje sukūrimą. Regionai ir vietovės patys pirmieji galėtų pasinaudoti šiuo teigiamu poveikiu;

24.

pabrėžia, kad svarbu atsinaujinančiosios energijos gamybos išteklius, visų pirma regionų ir vietos tinklus integruoti į transeuropinius energetikos tinklus, kad šie turėtų galimybę pasinaudoti perdavimo ir paskirstymo priemonėmis ir taip galėtų vystytis;

25.

visų pirma ragina imtis būtinų infrastruktūros pokyčių siekiant sudaryti sąlygas pažangiesiems tinklams, kad mažosios ir vidutinės įmonės ir kooperatyvai galėtų gaminti savo švarią energiją ir ja dalytis su partneriais įvairiuose regionuose; ragina Europos Komisiją surengti specialią vietos ir regionų valdžios institucijų ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų konferenciją siekiant pradėti Europos energijos gamybos pertvarkymą;

26.

mano, kad svarbu pabrėžti inovacijų ir technologinės plėtros galimybes, kurias ši strategija teikia Europos įrangos gamintojų įmonėms pirmavimo rinkoje ir konkurencingumo požiūriu (visų pirma su elektros energija susijusiose srityse, pavyzdžiui, elektros energijos gavyba iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių, pažangūs ir labai veiksmingi tinklai, naujos energijos kaupimo sistemos, elektra varomų transporto priemonių skatinimas ir t. t.), ir ragina išplėsti Europos strateginį energetikos technologijų planą (SET planą) ir bendrųjų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų iniciatyvas šioje srityje;

27.

pažymi, kad be veiksmingesnės ir pažangesnės tinklo infrastruktūros negalima tikėtis jokių teigiamų pokyčių, susijusių su vartojimo kainomis, inovacijomis ir energijos tiekimo saugumu, ypač ekonominiu požiūriu įmonėms mažiau įdomiuose, t. y. atokiuose, retai apgyvendintuose ar ekonomiškai silpnuose, regionuose;

28.

primena, kad centralizuota energijos gamyba stambiuose energijos gamybos įrenginiuose ir ateityje bus labai svarbi Europos energijos vidaus rinkos veikimui, tačiau ją turi iš esmės papildyti decentralizuotos gamybos įrenginiai ir sumanios valdymo ir transportavimo sistemos. Todėl Regionų komitetas pabrėžia, kad miestai ir regionai turėtų būti dar labiau skatinami vystyti decentralizuotos energijos gamybos sistemas ir technologijas, nes tai padeda išvengti monopolio atsiradimo energijos srityje ir gali paskatinti aktyvesnį gyventojų dalyvavimą, taigi ir didesnį pritarimą tvaresniam energetikos sektoriui;

29.

pabrėžia, kad energijos gamybos decentralizavimas ir mažų gamybos centrų vietos ir regionų lygmeniu sukūrimas aplinkosaugos požiūriu tinkamose vietose bus veiksminga priemonė miestams ir regionams vystyti netaršią atsinaujinančią energiją, taip pat kovoti už aplinkos apsaugą ir spręsti klimato kaitos problemą;

30.

priduria, kad decentralizuotų gamybos šaltinių vystymas, be kita ko, padėtų visai Europos Sąjungai pamažu išsivaduoti iš energetinės priklausomybės nuo išorės tiekėjų ir taip užtikrinti didesnį tiekimo saugumą;

31.

prašo suteikti jam galimybę dalyvauti rengiant metodiką, kuri bus taikoma apibrėžiant konkrečius projektus, kurie bus paskelbti europinės svarbos projektais, ir numatant priemones, kurios bus reikalingos tam, kad šie projektai būtų įgyvendinami lanksčiai, atsižvelgiant į vietos ir regionų ypatumus, susijusius su rinkos sąlygomis ir technologijų srityje siūlomomis galimybėmis;

32.

remia specialių platformų, kurios padėtų įgyvendinti nustatytus prioritetus, kūrimą makroregioniniu lygmeniu. Šios platformos turėtų pradėti veikti nuo pat projektų nagrinėjimo pradžios ir turėtų būti įtrauktos į kiekvieną įgyvendinimo etapą, įskaitant finansavimo planų rengimą ir jų įtraukimą į biudžetą;

33.

ypač palankiai vertina ES priklausančių Šiaurės jūros šalių ir Norvegijos jėgainių tinklo jūroje iniciatyvą, kuria siekiama koordinuoti vėjo jėgainių ir infrastruktūros plėtrą Šiaurės jūrose, nes vėjo energijai teks labai svarbus vaidmuo siekiant ES tikslų energetikos ir klimato srityse;

34.

ragina iš esmės sustiprinti regioninių iniciatyvų energetikos srityje vaidmenį specializuotoms įstaigoms prisiimant techninio ir finansinio planavimo bei šių projektų poveikio vertinimo užduotis. Be to, pageidautina kurti regionines ad hoc struktūras su sąlyga, kad joms būtų numatyti veiksmingi ir tinkami veiklos metodai ir sprendimų priėmimo mechanizmai;

35.

palankiai vertina labai paskatinančius rezultatus, susijusius su šioje tarpregioninio ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje veikiančių aukšto lygio grupių sukūrimu. Tačiau Regionų komitetas tebėra labai susirūpinęs dėl to, kad į mažiausią įtaką turinčių regionų ir vietos valdžios institucijų nuomonę būtų aiškiai atsižvelgiama tokio pobūdžio konfigūracijoje;

36.

pritaria Komisijos apgailestavimui dėl šiuo metu ilgai trunkančių su energetikos infrastruktūra susijusių leidimų išdavimo procedūrų ir prašo jas racionalizuoti, geriau koordinuoti ir patobulinti. Tačiau būtų nepriimtina, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, kurioms tenka didžiausia atsakomybė ir rūpestis dėl kai kurių energetikos projektų galimo poveikio gyventojams, būtų išstumtos iš šio paskirstymo proceso;

37.

palankiai vertina pasiūlymą sukurti pagal vieno langelio principą veikiančią ryšių palaikymo instituciją, kuri užtikrintų projekto vykdytojų ir atsakingų nacionalinio, regionų ir (arba) vietos valdžios institucijų sąsają. Regionų komitetas pabrėžia, kad tai neturėtų niekaip pakenkti vietos valdžios institucijų įgytai kompetencijai;

38.

prašo nustatyti tinkamus maksimalius leidimų išdavimo terminus sudarančius galimybę tinkamai ir išsamiai įvertinti projektus užtikrinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir kartu palankias sąlygas planuoti ir vystyti infrastruktūrą;

39.

pakartoja savo norą, kad gyventojai į sprendimų priėmimo procesą būtų įtraukti nuo pat pirmųjų projektų nagrinėjimo etapų. Šis įtraukimas turėtų būti aiškus, atviras, konkretus, užtikrinantis visišką skaidrumą, kuris reikalingas norint dalyvauti bendrame projekte. Pats darbo grafikas turėtų būti kuo plačiau viešinamas, kad kiekvienas galėtų pareikšti savo nuomonę ir gauti atsakymus į savo klausimus;

40.

norėtų aktyviai dalyvauti rengiant leidimų išdavimo proceso skaidrumo didinimo gaires siekiant užtikrinti, kad jos pakankamai atitinka tikslus, susijusius su komunikacija ir informavimu apie neigiamą ir teigiamą projektų poveikį, skaidrumu, atsižvelgimu į paskelbtas nuomones, projektų priežiūra, viešosios nuomonės stebėsena;

41.

prašo ypatingą dėmesį skirti visuomenės informavimui apie infrastruktūros ir pažangių tinklų vystymo privalumus vartotojams ir piliečiams tiekimo saugumo, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo srityje. Tačiau ši informacija turėtų būti teikiama išlaikant pusiausvyrą ir neslepiant nepatogumų, kurių patirs gyventojai. Tik visapusiška ir skaidri informacija padės jiems suprasti iniciatyvos mastą ir lengviau susitaikyti su neigiamu poveikiu. Be to, ši informacija turės būti pritaikyta prie kiekvienos konkrečios situacijos, kad visiems ji būtų tiksli ir esminė;

42.

ragina sukurti veiksmingas, prieinamas ir teisingas žalos atlyginimo sistemas gyventojams, patyrusiems ypač neigiamą įgyvendinamų projektų poveikį. Šios išmokos turėtų būti pakankamos, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų kompensuoti šį poveikį ir užsitikrinti jei ne visuomenės dalyvavimą, tai bent sutikimą;

43.

pritaria minčiai numatyti atlygį ir skatinamąsias priemones regionams, kurie palengvintų europinės svarbos projektų leidimų išdavimo reikalavimus, su sąlyga, kad tai jų nepaskatins nepaisyti būtinų atsargumo taisyklių, pavyzdžiui, poveikio vertinimo ir konsultavimosi su visuomene. Be to, Regionų komitetas prašo šias paskatas taikyti ir vietos valdžios institucijoms;

44.

pritaria Komisijos nuomonei, kad būtų labai naudinga šią sistemą išplėsti ir taikyti kiekvienam vietos ir regionų lygmeniu pradedamam atsinaujinančiosios energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo projektui;

45.

norėtų dalyvauti kuriant projekto rėmimo priemonę, skirtą padėti regionams ir nacionalinėms valdžios institucijoms vykdyti infrastruktūros planavimo ir projektų kūrimo veiklą. Šiuo požiūriu bus privaloma atsižvelgti į regionų ir vietos lygmens projektų poveikio aplinkai, taip pat ekonominio ir socialinio poveikio vertinimą;

46.

nerimauja dėl to, kad iš Europos Komisijos investicijoms numatytos bendros 200 mlrd. eurų sumos tebetrūksta daugiau kaip 60 mlrd. eurų.

47.

ypač pritaria tam, kad būtų sutelkti privatūs investavimo šaltiniai priimat taisykles, kurios padėtų išspręsti technologiškai sudėtingų ar tarptautinio pobūdžio stambių projektų sąnaudų paskirstymo klausimą. Daugelis makroregioninių projektų, kurių vykdymas šiuo metu sustojęs dėl nepakankamo finansavimo, galėtų tiesiogiai pasinaudoti šiais naujais teisės aktais;

48.

skatina Komisijos iniciatyvą užtikrinti kuo didesnį valstybinių ir privačių šaltinių sverto poveikį, kuris sušvelnina riziką investuotojams. Be to, pelno optimizavimo siekis, investicijų saugumas ir teigiamas poveikis visuomenei paskatins vietos ir regionų valdžios institucijas investuoti į, jų nuomone, tinkamiausius projektus;

49.

apgailestauja, kad šiuo metu trūksta tikslios ir konkrečios informacijos apie biudžetą ir finansines priemones, kurios galėtų būti skirtos minėtai paskatai. Regionų komitetas pasisako už tai, kad finansiniai mechanizmai, kurie bus nagrinėjami, atitiktų lankstumo, pritaikymo prie esamos įvairaus pobūdžio rizikos ir kiekvieno projekto finansinio poreikio įvertinimo kriterijus;

50.

konkrečiau, ragina Komisiją atkreipti dėmesį į nuostatas dėl įvairių subjektų, taip pat ir vietos ir regionų valdžios institucijų, finansinio indėlio į energetikos infrastruktūros vystymą. Tai visų pirma paskatintų pradėti ir vykdyti atitinkamus projektus. Be to, finansinės naudos, kuri būtų gaunama ateityje naudojant infrastruktūrą, perspektyva galėtų sutelkti visuomenę vykdyti šį projektą;

51.

prašo pirmenybę teikti investicijoms į bet kurį projektą, padėsiantį įgyvendinti „20-20-20“ tikslus, pavyzdžiui, pažangiųjų tinklų kūrimas, atsinaujinančiosios energijos integravimas į Europos supertinklą, visų atokių regionų ir vietovių susiejimas su supertinklu ir jungtimis;

52.

atkreipia dėmesį į itin svarbų pažangiųjų tinklų vaidmenį skatinant asmeninę atsakomybę už energijos vartojimą. Pažangieji tinklai, pažangieji elektros skaitikliai ir atitinkami vartojimo prietaisai, galintys ne tik tiekti energiją, bet ir teikti informaciją apie vartojimo lygį ir pobūdį, gali padėti sutaupyti energijos. Taigi šie tinklai galėtų padėti mažinti ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bei didinti energijos vartojimo efektyvumą. Todėl reikėtų skatinti toliau vystyti atitinkamas technologijas ir pradėti jas taikyti. Komitetas pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, remdamosi nacionaliniais planais ir europinėmis programomis, turi iki 2020 m. parengti bandomuosius pažangių tinklų projektus. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama pasienio regionų projektams;

53.

prašo, kad su energetikos infrastruktūros modernizavimo projektų finansavimu ir rėmimu susiję prioritetai būtų nustatomi vadovaujantis šiais kriterijais: atsinaujinančiosios energijos gamybos ir paskirstymo vystymas, bendros elektros ir gamtinių dujų rinkos sukūrimas, parama vartotojams jiems padedant aktyviau dalyvauti rinkoje – pastaruoju tikslu ne tik skatinti veiksmingesnį vartojimą, bet ir sudaryti jiems sąlygas augti kaip vietos ar netgi individualiems gamintojams ir perparduoti galimą perteklinę energiją. Kad būtų pasiekti „20–20–20“ tikslai, taip pat svarbu stengtis pagerinti veiksmingumą pakeičiant ir atnaujinant esamus tinklus ir taip sumažinant perdirbimo ir perdavimo nuostoliu;

54.

prašo paremti savarankiško apsirūpinimo iš atsinaujinančiosios energijos šaltinių ir labai tausių kogeneracijos sistemų kūrimą ir užtikrinti, kad energetikos tinklai būtų kuriami taip, kad pirmenybė būtų teikiama savarankiško apsirūpinimo sistemoms.