2011 m. gruodžio 15 d., ketvirtadienis
P7_TC1-COD(2008)0090

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. gruodžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2012 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, kuriuo nustatomi bendrieji principai ir apribojimai, taikomi teisei susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų dokumentais [1 pakeit.]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 15 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Reikia tam tikrų 2001 m. gegužės 30 d. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais esminių pakeitimų (2). Siekiant aiškumo, turėtų būti parengta nauja šio reglamento redakcija. įsigaliojus iš dalies pakeistai Europos Sąjungos sutarčiai (ES sutartis) ir Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) teisė susipažinti su dokumentais taikoma visoms Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą, todėl reikia esminių 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (3) pakeitimų, o juos atliekant derėtų atsižvelgti į to reglamento pradinio įgyvendinimo patirtį ir atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo teisminę praktiką; [2 pakeit.]

(2)	ES sutarties 1 straipsnio antrojoje pastraipoje įtvirtinta atvirumo sąvoka, nurodant, kad Sutartis ženklina naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir labiau priartinant juos prie piliečio;

(3)

atvirumas leidžia piliečiams labiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei didesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje. Atvirumas padeda stiprinti demokratijos principus , kaip nurodyta ES sutarties 9–12 straipsniuose, ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip numatyta ES sutarties 6 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (Chartija) ; [3 pakeit.]

(3a)

skaidrumas taip pat turėtų sustiprinti gero administravimo Sąjungos institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose principą, kaip numatyta Chartijos 41 straipsnyje ir SESV 298 straipsnyje. Todėl siekiant praktikoje įgyvendinti atvirumo principą, turėtų būti nustatytos atitinkamos vidaus administravimo procedūros ir skiriami reikiami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai; [4 pakeit.]

(3b)

atvirumas stiprina piliečių pasitikėjimą Sąjungos institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ar agentūromis, nes jis prisideda prie piliečių informuotumo apie Sąjungos sprendimų priėmimo procesą ir atitinkamas jų teises, atsirandančias dėl šio proceso. Dėl atvirumo taip pat randasi daugiau administracinių ir teisėkūros procedūrų įgyvendinimo skaidrumo; [5 pakeit.]

(3c)	pabrėžiant skaidrumo principo normatyvinę svarbą, šiuo reglamentu stiprinama Sąjungos pagarbos teisinės valstybės principams kultūra, ir todėl kartu prisidedama prie nusikaltimų ir nusikalstamo elgesio prevencijos; [6 pakeit.]

(4)	Teisės susipažinti su dokumentais bendrieji principai ir visuomenės ar privačių interesų sąlygojami apribojimai išdėstyti Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, įsigaliojusiame 2001 m. gruodžio 3 d. (4) [7 pakeit.]

(5)

Pirmasis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 įgyvendinimo vertinimas paskelbtas 2004 m. sausio 30 d. ataskaitoje (5). 2005 m. lapkričio 9 d. Komisija nutarė pradėti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūros procedūrą. 2006 m. balandžio 4 d. priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas paragino Komisiją pateikti pasiūlymą, iš dalies pakeičiantį Reglamentą (6). 2007 m. balandžio 18 d. Komisija paskelbė Žaliąją knygą dėl reglamento peržiūros (7) ir pradėjo viešąsias konsultacijas. [8 pakeit.]

(6)

šio reglamento tikslas yra padaryti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais kaip galima veiksmingesne bei numatyti tokios galimybės bendruosius principus ir apribojimus pagal EB sutarties 255 straipsnio 2 dalį visuomenės arba asmens interesais grindžiamas išimtis, taikomas šiai galimybei pagal SESV 15 straipsnio 3 dalį ir laikantis nuostatų dėl Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų atvirumo pagal SESV 15 straipsnio 1 dalį . Todėl visos kitos taisyklės, reglamentuojančios galimybę susipažinti su dokumentais, turi atitikti šį reglamentą laikantis specialių nuostatų, taikomų tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Centriniam Bankui ir Europos investicijų bankui, jiems vykdant ne administracinio pobūdžio užduotis ; [9 pakeit.]

(7)

susipažinimo su dokumentais galimybės klausimas nėra reglamentuojamas Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje, institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra turėtų, kaip jau buvo nurodyta prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 41, vadovautis šiuo reglamentu, kiek tai susiję su dokumentais, kuriuose aptariama veikla, kuriai taikoma ši Sutartis;

((9)

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (8). Kiek tai susiję su galimybe susipažinti su dokumentais, kuriuose yra su aplinka susijusios informacijos, šis reglamentas turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006;

(10)

Asmens duomenų atskleidimo atžvilgiu turi būti nustatytas aiškus šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (9) ryšys. Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros asmens duomenis turėtų tvarkyti nepažeisdamos duomenų subjektų teisių, nustatytų SESV 16 straipsnyje, taip pat Chartijos 8 straipsnyje, atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje; [10 pakeit.]

(11)

turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl valstybėse narėse parengtų dokumentų ir trečiųjų šalių dokumentų, kurie yra teismo procesų dalis arba kuriuos institucijos , įstaigos, tarnybos ar agentūros gavo pasinaudojusios konkrečiais tyrimo įgaliojimais, suteiktais joms pagal EB Sąjungos teisę, atskleidimo; [11 pakeit.]

(12)

Platesnė susipažinimo laikantis SESV 15 straipsnio 3 dalies, neribojama galimybė susipažinti su dokumentais galimybė turėtų būti numatyta tais atvejais, kai pagal Sutartis institucijos atlieka teisėkūros funkcijas, įskaitant ir tuos įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir įgaliojimų priimti įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį atvejus, kai joms ši teisė suteikta pagal įgaliojimą, tačiau tuo pačiu išsaugant institucijų sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą. Galimybė tiesiogiai susipažinti su tokiais dokumentais turėtų būti kaip galima platesnė tvirtinamos bendro pobūdžio priemonės. Parengiamieji teisėkūros dokumentai ir visa susijusi informacija įvairiais tarpinstitucinės procedūros etapais, pvz., Tarybos darbo grupių dokumentai, valstybių narių delegacijų, veikiančių kaip Tarybos nariai, sudėtis ir pozicijos, trišalio susitikimo per pirmąjį svarstymą dokumentai, visuomenei iš esmės turėtų būti nedelsiant ir tiesiogiai prieinami internete ; [12 pakeit.]

(12a)

teisėkūros aktai turėtų būti parengti aiškiai ir suprantamai bei skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; [13 pakeit.]

(12b)

siekdami užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi skaidrumo principo rengiant dokumentus ir Sąjungos dokumentų teisinio aiškumo principo, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pagal SESV 295 straipsnį ir šio reglamento nuostatas turėtų susitarti dėl visų institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų bendrai taikomų geresnių teisėkūros metodų, dokumentų parengimo modelių ir būdų bei juos paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; [14 pakeit.]

(12c)

dokumentai, susiję su ne teisėkūros procedūromis, pvz., su privalomosiomis priemonėmis arba priemonėmis, susijusiomis su vidaus organizacijos, administraciniais ar biudžeto aktais, arba politinio pobūdžio dokumentai (pvz., išvados, rekomendacijos ar rezoliucijos) turėtų būti lengvai ir, jei įmanoma, tiesiogiai prieinami, laikantis Chartijos 41 straipsnyje nustatyto gero administravimo principo; [15 pakeit.]

(12d)

atsakinga institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra turėtų piliečiams suteikti galimybę susipažinti su kiekvienos kategorijos dokumentams taikytinos vidaus procedūros eiga, su organizacijos skyrių, kurie būtų atsakingi, pavadinimais, taip pat su jų kompetencija, nustatytais terminais ir su informacija, į ką reikėtų kreiptis. Institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros turėtų deramai atsižvelgti į Europos ombudsmeno rekomendacijas. Pagal SESV 295 straipsnį jos turėtų susitarti dėl bendrų gairių, kaip visi jų skyriai turėtų registruoti vidaus dokumentus, įslaptinti juos tuo atveju, jei gali būti pažeisti Sąjungos interesai, ir archyvuoti laikinai arba istoriniais tikslais, vadovaujantis šiame reglamente nustatytais principais. Jos turėtų nuosekliai ir koordinuotai informuoti visuomenę apie priemones, priimtas siekiant įgyvendinti šį reglamentą, bei apmokyti savo personalą teikti pagalbą piliečiams, šiems naudojantis pagal šį reglamentą suteikiamomis teisėmis; [16 pakeit.]

(13)

teisėkūros proceso skaidrumas nepaprastai svarbus piliečiams. Todėl institucijos turėtų aktyviai platinti dokumentus, kurie yra teisėkūros proceso dalis , ir tobulinti savo bendravimą su galimais pareiškėjais . Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros savo tinklavietėse turėtų viešai skelbti kuo daugiau kategorijų dokumentų . Aktyvų dokumentų platinimą taip pat reikėtų skatinti kitose srityse; [17 pakeit.]

(13a)

siekdamos didinti teisėkūros proceso atvirumą ir skaidrumą, institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros turėtų susitarti dėl tarpinstitucinio lobistų ir kitų suinteresuotų subjektų registro sukūrimo; [18 pakeit.]

(15)	Atsižvelgiant į ypač slapto pobūdžio tam tikrų dokumentų turinį, jiems turėtų būti taikomos specialios taisyklės. Europos Parlamento informavimo apie tokių dokumentų turinį tvarka turėtų būti nustatyta tarpinstituciniu susitarimu. [19 pakeit.]

(16)

siekiant, kad institucijų , įstaigų, tarnybų ir agentūrų darbas būtų kuo atviresnis, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų derėtų sudaryti galimybę susipažinti ne tik su šių institucijų jų parengtais dokumentais, bet ir su jų gaunamais dokumentais. Ryšium su tuo prisimenama, kad prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 35 numatyta, kad Valstybė narė turi teisę gali institucijų, įstaigų, tarnybų ar agentūrų prašyti Komisijos arba Tarybos neperduoti be jos išankstinio sutikimo tos valstybės parengto dokumento trečiosioms šalims , nepriklausančioms institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ar agentūroms ; [20 pakeit.]

(16a)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad reikalavimas konsultuotis su valstybėmis narėmis dėl prašymų susipažinti su jų parengtais dokumentais nesuteikia joms veto teisės arba teisės remtis nacionaliniais teisės aktais ar nuostatomis ir kad institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra, kuriai pateikiamas toks prašymas, gali atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais tik remdamasi šiame reglamente išdėstytomis išimtimis (10); [21 pakeit.]

(17)

Iš esmės visi institucijų dokumentai turėtų būti prieinami visuomenei. Tačiau išimties tvarka turėtų būti apsaugomi tam tikri visuomenės ir asmeniniai interesai. Institucijoms turėtų būti suteikta teisė apsaugoti savo vidaus konsultacijas ir svarstymus, kai yra būtina išlaikyti jų sugebėjimą vykdyti užduotis. Šio principo išimtys turėtų būti numatytos siekiant apsaugoti tam tikrus visuomenės ir privačius interesus, tačiau šios išimtys turėtų būti taikomos pagal skaidrią taisyklių ir procedūrų sistemą, o bendras tikslas turėtų būti pagrindinės piliečių teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimas. Svarstydamos išimtis, institucijos turėtų atsižvelgti į Bendrijos teisėje numatytus asmens duomenų apsaugos principus visoje Europos Sąjungos veikloje; [22 pakeit.]

(18)

Visos taisyklės, reglamentuojančios susipažinimo su institucijų dokumentais galimybę, turėtų atitikti šį reglamentą. atsižvelgiant į tai, kad šiuo reglamentu tiesiogiai įgyvendinamas SESV 15 straipsnis ir Chartijos 42 straipsnis, apibrėžtiems principams ir apribojimams, taikomiems teisei susipažinti su dokumentais, turėtų būti teikiama viršenybė prieš bet kokias taisykles, priemones ar praktiką, kurias institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros patvirtina remdamosi kitais teisiniais pagrindais ir pagal kurias numatomos papildomos arba griežtesnės išimtys, negu numatytos šiame reglamente; [23 pakeit.]

(19)	siekiant visiškai užtikrinti teisę susipažinti su dokumentais, turėtų būti taikoma dviejų lygių administracinė procedūra, numatanti papildomą teisminio nagrinėjimo arba kreipimosi su skundu į Europos ombudsmeną galimybę;

(20)

kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ir agentūra turėtų imtis visų reikiamų priemonių informuoti visuomenę apie galiojančias nuostatas bei apmokyti savo personalą teikti pagalbą piliečiams, šiems naudojantis pagal šį reglamentą suteikiama teise. Siekiant, kad piliečiai galėtų lengviau naudotis savo teisėmis, kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ir agentūra turėtų padaryti savo dokumentų registrą prieinamą;

(21)

nors šiuo reglamentu nesiekiama keisti nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais, tačiau yra akivaizdu, kad, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kuriuo grindžiami santykiai tarp institucijų ir valstybių narių, valstybės narės turėtų siekti nekliudyti deramam šio reglamento taikymui ir turėtų gerbti institucijų saugumo taisykles;

(22)	Šis reglamentas nepažeidžia galiojančios valstybių narių, teisminės valdžios institucijų ar tyrimo įstaigų teisės susipažinti su dokumentais. [24 pakeit.]

(23)

pagal EB sutarties 255 straipsnio 3 dalį SESV 15 straipsnio 3 dalį ir pagal šiame reglamente nustatytus principus ir taisykles kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ir agentūra savo darbo tvarkos taisyklėse numato specialias nuostatas, reglamentuojančias galimybę susipažinti su jų dokumentais, įskaitant dokumentus, susijusius su jų administracinėmis užduotimis, [25 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio reglamento tikslas yra:

a)

remiantis SESV 15 straipsniu, nustatyti EB sutarties 255 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos (toliau – institucijos) Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų dokumentais principus, sąlygas bei visuomenės ar privačių interesų sąlygojamus apribojimus, kad visuomenei būtų suteikta kaip galima platesnė galimybė kuo daugiau galimybių susipažinti su tokiais dokumentais; [26 pakeit.]

b)	numatyti taisykles, kurios leistų kuo labiau palengvinti naudojimąsi šia teise;

c)	skatinti skaidrią ir gerą administracinę patirtį, susijusią su galimybe siekiant pagerinti galimybę susipažinti su dokumentais , ir, visų pirma, bendrus didesnio skaidrumo, atskaitomybės ir demokratijos tikslus . [27 pakeit.]

2 straipsnis

Naudos gavėjai ir taikymo sritis

1.   Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuri juridinių ar fizinių asmenų grupė turi teisę, laikydamasis laikydamiesi šiame reglamente nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų, susipažinti su Sąjungos institucijų , įstaigų, tarnybų ir agentūrų dokumentais.

2.   Šis reglamentas taikomas visiems institucijos turimiems dokumentams, tai yra, jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje dokumentams, skirtiems klausimams, susijusiems su į jos atsakomybės sritį patenkančiomis politikos kryptimis, veikla ir sprendimais, visose Europos Sąjungos veiklos srityse.

3.   Nepažeidžiant 4 ir 9 straipsnių, dokumentai yra pateikiami visuomenei pagal raštišką paraišką arba tiesiogiai elektroniniu būdu ar per registrą. Visų pirma tiesiogiai prieinami pagal 12 straipsnį teisėkūros procese parengti arba gauti dokumentai.

4.   Slapto pobūdžio, kaip apibūdinta 9 straipsnio 1 dalyje, dokumentams yra taikoma speciali tame straipsnyje numatyta procedūra.

5.   Šis reglamentas netaikomas dokumentams, kuriuos pateikė teismams ne institucijos, o kitos šalys.

6.   Nepažeidžiant pagal EB teisę suinteresuotoms šalims suteiktų konkrečių susipažinimo su dokumentais teisių, dokumentai, kurie yra administracinio tyrimo arba procedūros, susijusios su individualiu aktu, dokumentų dalis, yra neprieinami visuomenei, kol nepabaigiamas tyrimas arba kol aktas netampa galutiniu. Visuomenei nesuteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, kuriuose yra informacijos, kurią institucija surinko arba gavo iš fizinių arba juridinių asmenų, atlikdama tokius tyrimus.

7.   Šis reglamentas nepažeidžia visuomenės teisės susipažinti su institucijų turimais dokumentais, kurie gali kilti iš tarptautinės teisės dokumentų arba juos įgyvendinančių institucijų aktų. [28 pakeit.]

2a straipsnis

Taikymo sritis

1.     Šis reglamentas taikomas visiems Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų turimiems dokumentams, t. y. jų parengtiems arba gautiems ir esantiems jų žinioje, susijusiems su visomis Sąjungos veiklos sritimis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Centriniam Bankui ir Europos investicijų bankui šis reglamentas taikomas tik jiems vykdant administracinio pobūdžio užduotis.

2.     Dokumentai yra pateikiami visuomenei susipažinti elektroniniu būdu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros oficialiame registre, arba pateikus raštišką paraišką. Vadovaujantis 12 straipsniu, galima tiesiogiai susipažinti su teisėkūros procedūros metu parengtais arba gautais dokumentais.

3.     Šis reglamentas nedaro poveikio didesnei visuomenės teisei susipažinti su institucijų, įstaigų, tarnybų ar agentūrų turimais dokumentais, kurie gali būti parengti pagal tarptautinės teisės priemones arba jas įgyvendinančius institucijų aktus, arba valstybių narių teisės aktus. [29 pakeit.]

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente:

a)   dokumentas– bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktas duomenų turinys, kurį institucija parengė ir oficialiai persiuntė vienam arba daugiau gavėjų, arba kitaip užregistruotas arba gautas institucijos; susijęs su klausimu, priklausančiu Sąjungos institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros atsakomybės sričiai. Elektroninėje laikmenoje, tvarkymo ir paieškos sistemose, įskaitant institucijų, įstaigų, tarnybų ar agentūrų veiklai naudojamas išorės sistemas , esantys duomenys yra dokumentai, jeigu juos galima atspausdinti arba padaryti jų elektroninę kopiją, laikomi dokumentu , visų pirma, jeigu jie gali būti išgauti naudojantis bet kokiomis turimomis priimtinomis atitinkamos sistemos naudojimo priemonėmis. Institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra, ketinanti sukurti naują elektroninę saugojimo sistemą arba iš esmės pakeisti turimą sistemą, įvertina tikėtiną poveikį teisei susipažinti su dokumentais, užtikrina, kad teisė susipažinti su dokumentais būtų garantuota kaip pagrindinė teisė ir imasi reikiamų priemonių skatinti skaidrumo tikslo įgyvendinimą. Informacijos, saugomos elektroninėse saugojimo sistemose, paieškos funkcijos turi būti pritaikytos siekiant patenkinti visuomenės prašymus;

aa)     įslaptinti dokumentai –

dokumentai, kurie yra visiškai arba iš dalies įslaptinti pagal 3a straipsnio 1 dalį;

ab)     teisėkūros aktas –

dokumentas, parengtas arba gautas teisėkūros procedūros metu siekiant priimti teisėkūros aktus, įskaitant bendro taikymo priemones, patvirtintas pasinaudojant suteiktais įgaliojimais priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, ir bendro taikymo aktus, kurie teisiškai privalomi valstybėse narėse ar valstybėms narėms;

ac)     administracinio pobūdžio užduotys –

priemonės, susijusios su atitinkamos institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros organizaciniais, administravimo ar biudžeto klausimais;

ad)     archyvavimo sistema –

institucijų, įstaigų, tarnybų ar agentūrų priemonė arba procedūra, skirta visiems jų dokumentams, susijusiems su vykdoma arba neseniai baigta procedūra, sistemingai tvarkyti;

ae)     istoriniai archyvai –

institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų archyvų dalis, kuri, remiantis a punkto sąlygomis, buvo atrinkta nuolatiniam saugojimui.

Išsamus visų rūšių aktų, kuriems taikomos a–ac punktuose pateiktos apibrėžtys, sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų, kurios taip pat turi susitarti dėl savo bendrų archyvavimo kriterijų ir juos paskelbti, tinklalapiuose;

b)   trečioji šalis– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, nepriklausantis atitinkamai institucijai, įstaigai, tarnybai ar agentūrai, įskaitant valstybes nares, kitas Bendrijos Sąjungos arba ne Bendrijos Sąjungos institucijas ir įstaigas bei trečiąsias šalis. [30 pakeit.]

3a straipsnis

Dokumentų įslaptinimo ir išslaptinimo procedūra

1.     Jei pagal 4 straipsnio 1 dalį esama viešosios politikos pagrindo, taip pat nedarant poveikio parlamentinei teisei vykdyti kontrolę Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra įslaptina dokumentą, kurio turinį atskleidus gali būti pakenkta esminių Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesų apsaugai, ypač kai tai susiję su visuomenės saugumu, gynyba ir kariniais reikalais. Dokumentas gali būti įslaptinamas visiškai arba iš dalies. Įslaptintų dokumentų rūšys:

a)     „ES VISIŠKAI SLAPTA“ :

taip įslaptinama tik ta informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo galėtų būti padaryta ypatingai didelė žala esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams;

b)     „ES SLAPTA“ :

taip įslaptinama tik ta informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo galėtų būti padaryta didelė žala esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams;

c)     „ES KONFIDENCIALU“ :

taip įslaptinama informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo galėtų būti padaryta žala esminiams Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams;

d)     „ES RIBOTO NAUDOJIMO“ :

taip įslaptinama informacija ir medžiaga, kurios atskleidimas be leidimo galėtų būti nenaudingas Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesams.

2.     Dokumentai įslaptinami tik tuomet, kai tai būtina. Jei įmanoma, ant įslaptintų dokumentų jų rengėjai nurodo datą arba terminą, nuo kada slaptumo laipsnis gali būti sumažintas arba dokumentai išslaptinti. Kitu atveju jie peržiūri dokumentus ne rečiau kaip kas penkerius metus, kad užtikrintų, jog būtina toliau taikyti pradinį slaptumo laipsnį. Slaptumo laipsnis turi būti aiškiai ir teisingai nurodytas ir taikomas tik tol, kol informaciją reikia apsaugoti. Ta institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra, kuri įslaptintą dokumentą parengė arba gavo iš trečiosios šalies ar kitos institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros, atsakinga už dokumentų įslaptinimą ir tolesnį jų slaptumo laipsnio mažinimą ar dokumentų išslaptinimą.

3.     Nedarant poveikio kitų Sąjungos institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų teisei susipažinti su dokumentais, įslaptinti dokumentai trečiosioms šalims paviešinami gavus rengėjo sutikimą. Jei įslaptintą dokumentą tvarko daugiau kaip viena institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra, šiam dokumentui suteikiamas vienodas slaptumo laipsnis, o jei jų nuomonės dėl apsaugos lygio, kurį reikėtų suteikti, nesutampa, kreipiamasi į tarpininką. Su teisėkūros procedūra susiję dokumentai neįslaptinami; įgyvendinimo priemonės įslaptinamos prieš jas priimant, jei įslaptinti būtina siekiant išvengti neigiamo poveikio pačiai priemonei. Remiantis Sąjungos vardu sudarytais tarptautiniais susitarimais, susijusiais su konfidencialios informacijos dalijimusi, trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms nesuteikiama teisė neleisti Europos Parlamentui susipažinti su šia konfidencialia informacija.

4.     Paraiškas dėl galimybės susipažinti su dokumentais, įslaptintais pagal 7 ir 8 straipsniuose numatytą tvarką, gali tvarkyti tik tie asmenys, kurie patys turi teisę susipažinti su tais dokumentais. Tie asmenys taip pat įvertina, kokią nuorodą į įslaptintus dokumentus galima būtų pateikti viešajame registre.

5.     Įslaptinti dokumentai registruojami institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros registre ar paviešinami gavus dokumento rengėjo sutikimą.

6.     Institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra, nusprendusi neduoti leidimo susipažinti su įslaptintu dokumentu, nurodo tokio savo sprendimo priežastis, nepažeisdama 4 straipsnio 1 dalyje nustatytomis išimtimis ginamų interesų.

7.     Nedarant poveikio nacionalinių parlamentų teisei vykdyti kontrolę, valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad, tvarkant paraiškas susipažinti su Sąjungos įslaptintais dokumentais, būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų principų.

8.     Institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų taisyklės, susijusios su įslaptintais dokumentais, skelbiamos viešai. [31 pakeit.]

4 straipsnis

Išimtys

1.   Institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga visuomenės intereso, susijusio su:

a)	Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių visuomenės saugumu, įskaitant fizinių ir juridinių asmenų saugumą, [32 pakeit.]

b)	gynybos ir kariniais reikalais,

c)	tarptautiniais santykiais,

d)	Bendrijos Sąjungos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika, [33 pakeit.]

e)	aplinka, pvz., retų rūšių reprodukcijos vietomis.

2.   Institucijos , įstaigos, tarnybos ir agentūros nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga: [34 pakeit.]

a)	fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų,

b)	intelektinės nuosavybės teisių,

c)	teisinės pagalbos ir , susijusios su teismo proceso, arbitražo ir ginčų sprendimo procedūrų procesu , [35 pakeit.]

d)	tikrinimo, tyrimų ir audito tikslų,

e)

atrankos viešojo pirkimo procedūrų objektyvumo ir nešališkumo apsauga tol, kol institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra užsakovė priima sprendimą, arba atrankos komisijų darbo objektyvumo ir nešališkumo apsauga vykstant personalo įdarbinimo procedūroms tol, kol skiriančioji institucija priima sprendimą . [36 pakeit.]

3.   Galimybė susipažinti su toliau išvardytais dokumentais, kuriuos institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra parengė vidaus naudojimui arba kuriuos ji gavo, susijusiais su klausimu, dėl kurio ji dar nepriėmė sprendimo, nesuteikiama, tik jei jų atskleidimas dėl jų turinio ir objektyvių padėties aplinkybių akivaizdžiai ir rimtai pakenktų institucijų sprendimų priėmimo procesui.

a)	dokumentais, susijusiais su klausimu, dėl kurio nebuvo priimta sprendimo,

b)	dokumentais, kuriuose pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti šių institucijų vidaus svarstymų ir preliminarių konsultacijų dalimi, netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas. [37 pakeit.]

4.   Išimtys pagal 2 ir 3 dalį taikomos, nebent atskleidimo reikalautų svarbesnis viešasis interesas. 2 dalies a punkto atveju Vertinant viešąjį interesą atskleisti dokumentų turinį pagal 1–3 dalis, manoma, kad yra svarbesnis visuomenės viešasis interesas atskleisti informaciją, jeigu ji susijusi su teršalų išmetimu prašomas dokumentas susijęs su pagrindinių teisių ir teisinės valstybės apsauga, viešųjų lėšų patikimu valdymu arba teise gyventi sveikoje aplinkoje, įskaitant teršalų išmetimą į aplinką. Institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra, siekianti taikyti vieną iš šių išimčių, turi atlikti objektyvų ir individualų vertinimą ir pagrįsti, kad esama numatomos, o ne vien hipotetinės rizikos, kad būtų pažeisti saugomi interesai, ir paaiškinti, kaip susipažinimas su dokumentu galėtų konkrečiai ir realiai pažeisti saugomą interesą. [38 pakeit.]

4a.     Dokumentai, kurių turinį atskleidus kiltų pavojus aplinkos apsaugai, pvz., retų rūšių dauginimosi vietoms, atskleidžiami tik laikantis Reglamento (EB) Nr. 1367/2006. [39 pakeit.]

5.   Valstybines pareigas einančių asmenų, valstybės tarnautojų ir suinteresuotųjų asmenų atstovų vardai, pavardės, prievardžiai ir pareigos, susiję su jų profesine veikla atskleidžiami, išskyrus atvejus, kai tam tikromis aplinkybėmis šios informacijos atskleidimas neigiamai paveiktų tokius asmenis. Kiti asmens duomenys atskleidžiami laikantis teisėto tokių duomenų tvarkymo sąlygų, nustatytų EB teisės aktuose dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis. Asmens duomenys neatskleidžiami, jei juos atskleidus būtų padaryta žala susijusio asmens privatumui ar neliečiamumui. Nelaikoma, kad padaryta tokia žala:

—	jeigu duomenys susiję tik su atitinkamo asmens profesine veikla, nebent konkrečiomis aplinkybėmis esama priežasčių manyti, kad atskleidus duomenis asmeniui būtų daromas neigiamas poveikis;

—	jeigu duomenys susiję tik su viešuoju asmeniu, nebent konkrečiomis aplinkybėmis esama priežasčių manyti, kad atskleidus duomenis asmeniui ar kitiems su juo susijusiems asmenims būtų daromas neigiamas poveikis;

—	jei duomenys jau paskelbti sutikus atitinkamam asmeniui.

Tačiau asmens duomenys atskleidžiami, jei tai būtina dėl svarbesnio viešojo intereso. Tokiu atveju atitinkama institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra privalo konkrečiai įvardyti viešąjį interesą. Ji nurodo priežastis, dėl kurių konkrečiu atveju viešasis interesas svarbesnis už susijusio asmens interesus.

Jeigu institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra atsisako leisti susipažinti su dokumentu remdamasi šia dalimi, ji sprendžia, ar galima leisti iš dalies susipažinti su tuo dokumentu. [40 pakeit.]

6.   Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tik kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys paviešinamos.

7.   Šiame straipsnyje numatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį netaikomos dokumentams, perduotiems pagal procedūras, susijusias su teisėkūros akto arba bendro taikymo deleguotojo arba įgyvendinimo akto priėmimu . Išimtys netaikomos ir institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ar agentūroms pateiktiems dokumentams, kuriais lobistai arba kitos suinteresuotosios šalys siekia daryti įtaką politikos formavimui. Išimtys gali būti taikomos tik tiek, kiek tai pateisinama dokumento turiniu, ir jokiais būdais ne ilgiau kaip 30 metų. Kalbant apie dokumentus, kuriems išimtys taikomos dėl asmens duomenų apsaugos ar komercinių interesų, taip pat slapto pobūdžio dokumentų atveju, išimtys, jei reikia, gali būti taikomos ir pasibaigus šiam laikotarpiui. [41 pakeit.]

7a.     Mokslinio tyrimo tikslais institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra gali suteikti išimtines teises naudotis dokumentais, kuriems taikomos 1–3 dalys. Jei suteikiamos išimtinės teisės, informacija atskleidžiama tik jei laikomasi atitinkamų naudojimosi ja apribojimų. [42 pakeit.]

5 straipsnis

Konsultavimasis su trečiosiomis šalimis

1.   Kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, institucijos , įstaigos, tarnybos ir agentūros konsultuojasi su trečiąja šalimi, siekdamos nustatyti, ar taikytina išimtis, numatyta 4 straipsnyje, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.

2.   Jeigu prašymas susijęs su dokumentu, kurį parengė valstybė narė, išskyrus dokumentus, perduotus vykstant teisės akto arba bendro taikymo teisinės galios neturinčio deleguotojo arba įgyvendinimo akto priėmimo procedūrai, konsultuojamasi su tos valstybės narės valdžios institucijomis , jei kyla abejonių dėl to, ar dokumentui turėtų būti taikoma viena iš išimčių . Dokumentą turinti institucija atskleidžia jį, išskyrus atvejus, kai valstybė narė pateikia priežastis, dėl kurių jis turėtų likti neatskleistas, remdamasi išimtimis, nurodytomis 4 straipsnyje, arba konkrečiomis savo teisės nuostatomis, draudžiančiomis atskleisti atitinkamą dokumentą. Institucija įvertina valstybės narės pateiktų priežasčių tinkamumą – kiek jos pagrįstos šiame reglamente nustatytomis išimtimis ir, remdamasi savo nuomone, priima sprendimą, ar atitinkamam dokumentui taikomos išimtys .

3.   Jei valstybė narė gauna paraišką dėl jos turimo dokumento iš jį parengusios institucijos, kurį parengė institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra, ta valstybė narė, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas, konsultuojasi su atitinkama institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra, kad galėtų priimti sprendimą, kuris nepakenktų šio reglamento tikslams. Arba valstybė narė gali nukreipti paraišką į tą instituciją, įstaigą, tarnybą ar agentūrą. [43 pakeit.]

5a straipsnis

Teisėkūros aktai

1.     Laikydamosi ES sutarties 9 –12 straipsniuose išdėstytų demokratinių principų ir atsižvelgdamos į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, institucijos, veikiančios kaip teisės aktų leidėjos, įskaitant atvejus, kai jos veikia pagal deleguotuosius ir įgyvendinimo įgaliojimus, ir valstybės narės, kurios veikia kaip Tarybos narės, sudaro kuo geresnes galimybes susipažinti su dokumentais, susijusiais su jų veikla.

2.     Dokumentai, susiję su teisėkūros programomis, išankstinėmis konsultacijomis su pilietine visuomene, poveikio vertinimu, ir kiti su teisėkūros procedūra susiję parengiamieji dokumentai, taip pat su teisėkūros procedūra susiję dokumentai, turintys ryšį su Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimu, yra prieinami naudotojui patogioje ir bendrai tvarkomoje tarpinstitucinėje interneto svetainėje ir skelbiami specialiojoje elektroninėje Europos Sąjungos oficialiojo leidinio serijoje.

3.     Vykstant teisėkūros procedūrai, kiekviena sprendimų priėmimo procese dalyvaujanti institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra viešai paskelbia visus savo parengiamuosius dokumentus ir visą susijusią informaciją, įskaitant teisines nuomones, Europos Sąjungos oficialiojo leidinio specialiojoje serijoje, taip pat bendroje interneto svetainėje, kurioje pateikiama atitinkamos procedūros eiga.

4.     Priimti teisėkūros aktai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kaip numatyta 13 straipsnyje. [44 pakeit.]

6 straipsnis

Paraiškos

1.   Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais gali būti pateikiama bet kuria raštiška forma, įskaitant elektroninę, viena iš ES Sutarties 55 straipsnio 1 dalyje minimų kalbų, ir formuluojama pakankamai tiksliai, kad institucija galėtų dokumentą identifikuoti. Pareiškėjas nebūtinai turi nurodyti paraiškos pateikimo priežastį. [45 pakeit.]

2.   Jei paraiška nėra pakankamai konkreti arba jeigu prašomų dokumentų neįmanoma identifikuoti, institucija , įstaiga, tarnyba arba agentūra per 15 darbo dienų kreipiasi į pareiškėją, kad patikslintų paraišką, bei padeda jam tai padaryti, pavyzdžiui, suteikdama informaciją, kaip naudotis viešuoju dokumentų registru. 7 ir 8 straipsniuose nustatyti terminai pradedami taikyti institucijai, įstaigai, tarnybai arba agentūrai gavus prašytus paaiškinimus. [46 pakeit.]

3.   Tuo atveju, kai paraiškoje prašoma labai ilgo dokumento, arba ji susijusi su labai dideliu skaičiumi dokumentų, atitinkama institucija, įstaiga, tarnyba arba agentūra gali neformaliai pasitarti su pareiškėju, kad būtų surastas teisingas ir praktiškas sprendimas.

4.   Institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros teikia informaciją bei pagalbą piliečiams apie tai kaip ir kur pateikti paraiškas dėl galimybės susipažinti su dokumentais.

7 straipsnis

Pirminių paraiškų tvarkymas

1.   Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentu nagrinėjama nedelsiant. Pareiškėjui išsiunčiamas patvirtinimas apie paraiškos gavimą. Per 15 darbo dienų nuo paraiškos užregistravimo, institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį bei informuoja jį apie jo teisę pateikti pakartotinę paraišką pagal 4 dalį.

2.   Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip 15 darbo dienų, su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys. [47 pakeit.]

3.   Visiško arba dalinio atsisakymo atveju Institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra praneša pareiškėjui, ar tikėtina, kad galimybė susipažinti arba iš dalies susipažinti su dokumentu bus suteikta vėliau, ir, jei taip, kada ji bus suteikta.

Pareiškėjas gali per 15 darbo dienų nuo institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros atsakymo gavimo pateikti pakartotinę paraišką, prašydamas, kad ji dar kartą peržiūrėtų savo poziciją. [48 pakeit.]

4.   Institucijai, įstaigai, tarnybai ar agentūrai neatsiuntus atsakymo per nurodytą laikotarpį, pareiškėjas turi teisę pateikti pakartotinę paraišką.

4a.     Kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra paskiria asmenį, atsakingą už tikrinimą, kad būtų tinkamai laikomasi visų šiame straipsnyje nustatytų laiko terminų. [49 pakeit.]

8 straipsnis

Pakartotinių paraiškų tvarkymas

1.   Pakartotinė paraiška nagrinėjama nedelsiant. Per 30 darbo dienų Ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų nuo tokios paraiškos užregistravimo susijusi institucija , įstaiga, tarnyba ar agentūra arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju ta institucija , įstaiga, tarnyba ar agentūra informuoja pareiškėją apie tai, kokiomis priemonėmis jis gali ginti savo teises. [50 pakeit.]

2.   Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti pratęstas tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip 15 darbo dienų, jei pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys. [51 pakeit.]

3.   Visiško arba dalinio atsisakymo atveju pareiškėjas gali pateikti ieškinį institucijai, įstaigai, tarnybai ar agentūrai Bendrajame teisme ir (arba) paduoti skundą Europos ombudsmenui atitinkamai SESV 263 ir 228 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

4.   Jei institucija , įstaiga, tarnyba arba agentūra per nurodytą laikotarpį neatsiunčia atsakymo, tai laikoma neigiamu atsakymu, ir pareiškėjas turi teisę pradėti teisminį procesą prieš instituciją, įstaigą, tarnybą ar agentūrą ir (arba) paduoti skundą Europos ombudsmenui pagal atitinkamas EB sutarties Sutarčių nuostatas. [52 pakeit.]

8a straipsnis

Naujos paraiškos

Jei gavęs informaciją pareiškėjas prašo instituciją, įstaigą, tarnybą ar agentūrą pateikti papildomų dokumentų, šis prašymas nagrinėjamas kaip nauja paraiška pagal 7 ir 8 straipsnius. [53 pakeit.]

9 straipsnis

Slapto pobūdžio dokumentams taikoma tvarka

1.   Slapto pobūdžio dokumentais yra laikomi institucijų arba jų įsteigtų agentūrų, valstybių narių, trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų parengti dokumentai, kurie, priklausomai nuo atitinkamos institucijos taisyklių, klasifikuojami kaip „TRÈS SECRET/TOP SECRET“ (YPATINGAI SLAPTI), „SECRET“ (SLAPTI) arba „CONFIDENTIEL“ (KONFIDENCIALŪS), ir kurie gina esminius Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesus 4 straipsnio 1 dalies a punkte minimose srityse, ypač susijusius su visuomenės saugumu, gynyba ir kariniais reikalais.

2.   Paraiškas dėl galimybės susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais 7 ir 8 straipsniuose numatyta tvarka gali tvarkyti tiktai tie asmenys, kurie turi teisę susipažinti su tais dokumentais. Šie asmenys, nepažeisdami 11 straipsnio 2 dalies, taip pat sprendžia, kurios su slapto pobūdžio dokumentais susijusios nuorodos, gali būti pateikiamos viešajame registre.

3.   Slapto pobūdžio dokumentai registruojami registre ir paviešinami tiktai esant dokumento rengėjo sutikimui.

4.   Institucija, nusprendusi neduoti leidimo susipažinti su slapto pobūdžio dokumentu, nurodo tokio savo sprendimo priežastis, nepažeisdama 4 straipsniu ginamų interesų.

5.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad, tvarkant su slapto pobūdžio dokumentais susijusias paraiškas būtų laikomasi šiame ir 4 straipsniuose nustatytų principų.

6.   Institucijų taisyklės, susijusios su slapto pobūdžio dokumentais, skelbiamos viešai.

7.   Komisija ir Taryba teikia su slapto pobūdžio dokumentais susijusią informaciją Europos Parlamentui pagal tarp šių institucijų priimtus susitarimus. [54 pakeit.]

10 straipsnis

Galimybės susipažinti su dokumentais realizavimas pateikus paraišką

1.   Pareiškėjui suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, leidžiant juos peržiūrėti vietoje arba atsiunčiant kopiją, įskaitant ir, jei įmanoma, elektroninę kopiją, pagal pareiškėjo pasirinkimą.

2.   Jei dokumentas viešai prieinamas ir pareiškėjas gali jį lengvai gauti, institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra gali įvykdyti savo pareigą užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais paaiškindama pareiškėjui, kaip gauti prašomą dokumentą.

3.   Dokumentai pateikiami turima versija ir forma (įskaitant elektroniniu būdu), arba alternatyviu formatu, pavyzdžiui, Brailio raštu, stambiais rašmenimis arba įrašo forma, visiškai atsižvelgiant į pareiškėjo pageidavimus.

3a.     Galimybė susipažinti su dokumento turiniu suteikiama nediskriminuojant dėl silpnos regos, darbo kalbos ar operacinės sistemos platformos. Institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros numatyto realią galimybę pareiškėjui susipažinti su dokumentų turiniu be techninės diskriminacijos. [55 pakeit.]

4.   Kopijų gamybos ir siuntimo išlaidos gali būti pateikiamos apmokėti pareiškėjui. Toks mokestis neturi viršyti realių kopijų gamybos ir persiuntimo išlaidų. Susipažinimas su dokumentu vietoje, mažiau nei 20 puslapių 50 puslapių A4 formato kopijų ir tiesioginis priėjimas prie dokumentų elektroniniu būdu arba per registrą yra nemokamas. [56 pakeit.]

5.   Šiuo reglamentu nenukrypstama nuo konkrečių sąlygų, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais, nustatytų Sąjungos arba nacionalinės teisės aktuose, pvz., mokesčio mokėjimo.

11 straipsnis

Registrai

1.   Siekiant užtikrinti piliečių teisių pagal šį reglamentą veiksmingumą, kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ir agentūra suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos dokumentų registru. Registras turėtų būti prieinamas elektroniniu būdu. Nuorodos į dokumentus registre įrašomos nedelsiant.

2.   Prie kiekvieno dokumento registre pateikiamas nuorodos numeris (įskaitant, kur tinka, ir tarpinstitucinę nuorodą), dokumento tema ir (arba) trumpas jo turinio aprašymas bei data, kada jis buvo gautas arba surašytas ir įtrauktas į registrą. Įrašai daromi tokiu būdu, kad nepakenktų 4 straipsnyje nurodytų interesų apsaugai.

3.   Institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros nedelsdamos imasi priemonių sukurti registrą, kuris pradėtų veikti nuo 2002 m. birželio 3 d. bendrą institucijų registrų sąsają, kad būtų užtikrinamas registrų derinimas. [57 pakeit.]

12 straipsnis

Susipažinimas su dokumentais tiesiogiai

1.   Laikantis 4 ir 9 straipsnio nuostatų, visuomenei turėtų būti Institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros sudaro galimybes, kad dokumentai būtų tiesiogiai prieinami visuomenei elektroniniu būdu arba per registrus , ypač dokumentai, parengti arba gauti ES Sąjungos teisėkūros aktų arba deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų priėmimo procese. [58 pakeit.]

2.   Kai įmanoma, užtikrinama tiesioginė elektroninė prieiga prie dokumentų, ypač susijusių su politikos arba strategijos plėtojimu.

3.   Kai per registrą nesuteikiama galimybė tiesiogiai susipažinti su dokumentais, registre, jei įmanoma, nurodoma dokumento buvimo vieta.

4.   Kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ir agentūra savo darbo tvarkos taisyklėse apibrėžia , su kokiais kitų kategorijų dokumentais visuomenė gali pačios institucijos iniciatyva tiesiogiai susipažinti. [59 pakeit.]

13 straipsnis

Skelbimas Oficialiajame leidinyje

1.   Be SESV 297 straipsnio 1 ir 2 dalyse minimų teisės aktų, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, laikantis šio reglamento 4 straipsnio, skelbiami šie dokumentai:

a)	Komisijos pasiūlymai ir valstybių narių grupės iniciatyvos SESV 76 straipsnio pagrindu;

b)	Tarybos bendros pozicijos, priimtos pagal EB sutarties 251 ir 252 straipsniuose SESV 294 straipsnyje nurodytą procedūrą bei šias bendras pozicijas pagrindžiančios priežastys, taip pat Europos Parlamento pozicijos šiose procedūrose; [60 pakeit.]

c)	aktai priimti pagal ES sutarties 25 straipsnį;

f)	Bendrijos arba Europos Sąjungos pagal ES sutarties 24 straipsnį 37 straipsnį ir SESV 207 ir 218 straipsnius sudaryti tarptautiniai susitarimai. [61 pakeit.]

2.   Jei įmanoma, Oficialiajame leidinyje spausdinami šie dokumentai:

a)	pagal ES sutarties 30 straipsnį pateiktos valstybės narės arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai iniciatyvos;

c)	aktai, išskyrus nurodytus SESV 297 straipsnio 1 ir 2 dalyse, rekomendacijos ir nuomonės.

3.   Kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ir agentūra gali savo darbo tvarkos taisyklėse numatyti, kokie dar dokumentai skelbtini Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

14 straipsnis

Informacija

1.   Kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ir agentūra imasi reikalingų priemonių informuoti visuomenę apie teises, kuriomis ji gali naudotis pagal šį reglamentą.

2.   Valstybės narės bendradarbiauja su institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis, teikdamos informaciją piliečiams.

14a straipsnis

Informacijos pareigūnas

1.     Kiekvienos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros kiekvienas bendrasis administracinis skyrius paskiria informacijos pareigūną, kurio pareigos yra užtikrinti, kad tas administracinis skyrius laikytųsi šio reglamento ir vadovautųsi pažangiosios administravimo praktikos pavyzdžiais.

2.     Informacijos pareigūnas nustato, kokią informaciją dera pateikti visuomenei atsižvelgiant į:

a)	šio reglamento įgyvendinimą;

b)	pažangiąją patirtį.

Jis taip pat užtikrina, kad ši informacija būtų išplatinta tinkama forma ir būdu.

3.     Informacijos pareigūnas įvertina, ar jo bendrojo administracinio skyriaus tarnybos remiasi pažangiąja patirtimi.

4.     Informacijos ieškantį asmenį informacijos pareigūnas gali nukreipti į kitą bendrąjį administracinį skyrių, jei ieškoma informacija neįeina į to skyriaus kompetencijos sritį, bet įeina į kito tos pačios institucijos, įstaigos, tarnybos ar agentūros skyriaus kompetencijos sritį, jei minėtasis kitas skyrius turi šią informaciją. [62 pakeit.]

14b straipsnis

Gero ir atviro administravimo principas

Pereinamuoju laikotarpiu prieš patvirtinant taisykles, kaip numatyta SESV 298 straipsnyje ir remiantis Chartijos 41 straipsnio reikalavimais, institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros, remdamosi Geros administracinės elgsenos kodeksu, patvirtina ir paskelbia bendras gaires dėl SESV 339 straipsnyje numatytų konfidencialumo ir tarnybinės paslapties prievolių, prievolių, susijusių su pagrįstu ir skaidriu administravimu, bei 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (11) numatytų asmens duomenų apsaugos prievolių taikymo srities. Tose gairėse taip pat numatomos sankcijos, taikytinos pagal Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų vidaus taisykles tais atvejais, kai nesilaikoma šio reglamento. [63 pakeit.]

15 straipsnis

Administracinė skaidrumo patirtis institucijose , įstaigose, tarnybose ir agentūrose [64 pakeit.]

1.   Institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros plėtoja gerą administracinę patirtį, siekdamos padėti įgyvendinti šiuo reglamentu garantuojamą teisę susipažinti su dokumentais.

1a.     Institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros sąžiningai ir skaidriai informuoja piliečius apie savo organizacinę struktūrą ir nurodo vidaus skyrių funkcijas, vidaus darbo tvarką ir jiems pagal kompetenciją priskirtų procedūrų orientacinius vykdymo terminus, taip pat tarnybas, į kurias piliečiai gali kreiptis, kai jiems reikalinga pagalba ar informacija arba kai jie pageidauja pasinaudoti administracine teisių gynimo procedūra. [65 pakeit.]

2.   Institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros įsteigia tarpinstitucinį komitetą, kuris nustatytų geriausią administracinę patirtį, spręstų galimus konfliktus bei aptartų tolesnį visuomenės teisės susipažinti su dokumentais plėtojimą.

2a.     Dokumentai, susiję su Europos Sąjungos biudžetu, jo vykdymu ir Sąjungos lėšų bei dotacijų gavėjais, yra vieši ir prieinami piliečiams.

Su šiais dokumentais taip pat galima susipažinti specialioje interneto svetainėje ir duomenų bazėje, taip pat duomenų bazėje, susijusioje su finansiniu Sąjungos skaidrumu. [66 pakeit.]

16 straipsnis

Dokumentų atgaminimas

Šis reglamentas nedaro poveikio jokioms galiojančioms autorinių teisių normoms, kurios gali riboti trečiosios šalies teisę gauti dokumentų kopijas arba atgaminti arba naudoti paviešintus dokumentus. [67 pakeit.]

17 straipsnis

Ataskaitos

Kiekviena institucija, įstaiga, tarnyba ir agentūra kasmet spausdina praėjusių metų ataskaitą, kur taip pat nurodytas atvejų, kai buvo atsisakyta leisti susipažinti su dokumentais, skaičius, tokio atsisakymo priežastys bei į registrą neįtrauktų slapto pobūdžio dokumentų skaičius.

1a.

Ne vėliau kaip … (12) Komisija paskelbia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą ir pateikia rekomendacijas, įskaitant, jei reikia, pasiūlymus dėl šio reglamento peržiūros, kurios gali prireikti dėl dabartinės padėties pokyčių, ir priemonių, kurių turi imtis institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros, veiksmų programą. [69 pakeit.]

18 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 panaikinamas nuo […].

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateikiamą atitikties lentelę.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2011 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

(2)   OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(3)   OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(4)   OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(5)  KOM(2004) 45.

(6)  [ …]

(7)  KOM(2007) 185.

(8)  OL L 264, 2006 9 25, p. 13.

(9)   OL L 8, 2001 1 12, p. 1 .

(10)   2007 m. gruodžio 18 d. sprendimas byloje C-64/05 P Švedija prieš Komisiją (2007), Rink. p. I-11389.

(11)   OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(12)   Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo.